Įrašus pakeitė

Įtarimų dėl verslo saitų Klaipėdos tarybos Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų frakcijos pirmininko atžvilgiu pažėrė Seimo narė Ligita Girskienė, taip pat kandidatuosianti į uostamiesčio merus.

Feisbuke politikė A.Kaveckio klausė, ar jis jau nutraukė bendradarbiavimą su Rusijos ir Baltarusijos rinkomis?

Seimo narė pridėjo A.Kaveckio valdomos įmonės "Grūdoteka" interneto svetainės nuotraukas.

Įmonės tinklalapyje pažymėta, kad bendrovė 20 metų sėkmingai prekiauja sojos rupiniais, žuvų produktais ir kitais pašariniais papildais. Tarp šalių, su kuriomis klaipėdiečio įmonė turi verslo ryšių, šiuo metu minimas Uzbekistanas, Azerbaidžanas, Tadžikistanas, Latvija ir Kirgizija.

Anksčiau buvo minimos ir Rusija su Baltarusija. Tačiau po to, kai A.Kaveckis sulaukė žurnalistų klausimų apie verslo partnerius, sąraše šių dviejų šalių nebeliko.

Mano sąžinė yra švari.

Įtraukė į planą

"Su Rusija prekybą nutraukėme dar 2015 metais. Dabar įmonė yra restruktūrizuojama, mes šį procesą pradėjome 2019 metais. O 2024 metais turėtume sėkmingai išlipti iš to liūno, kurį mums sukėlė pandemija", – paaiškino A.Kaveckis.

Vis dėlto A.Kaveckis pripažino, kad verslo plane dėl restruktūrizacijos minimi tolesni ryšiai su Rusija.

"Buvo senos sutartys, dar ir nuostolių patyrėme. Nuo tada, kai prasidėjo restruktūrizacija, su šiomis šalimis nedirbame, tik plane parašėme, kad planuojame dirbti. Restruktūrizuojant įmonę reikia parengti penkerių metų veiklos planą. Negalėjau žinoti, kad po trejų ar ketverių metų prasidės karas. Aš ne aiškiaregys", – paaiškino A.Kaveckis.

Pasiaiškinimai partijai

A.Kaveckis aiškino, kad politikas jis yra tik nuo 2019 m. gegužės.

"Nuo to laiko jokių sandorių nėra. Ne, neturėjau išankstinių nuostatų dėl Rusijos ar Baltarusijos. Verslas yra verslas. Aš prekiauju pašarais, skirtais gyvuliams. O jų mėsa skirta žmonių vartojimui. Kai prasidėjo pandemija, stojo visas vartojimas. Aš buvau priverstas skelbti bankrotą. Bet išsikapsčiau. Padėjo Azija", – patikino A.Kaveckis.

Politikui dėl konkurentės mestų kaltinimų teko aiškinti politinei vadovybei.

Partija dar neapsisprendė, kuris iš trijų konservatorių kandidatų į Klaipėdos merus bus tinkamiausias. Be A.Kaveckio, į šį postą kandidatuotų Seimo narys Audrius Petrošius ir Klaipėdos tarybos narys Andrius Petraitis.

"Paaiškinau ir Vilniui. Savo paaiškinimą išsiuntinėjau visiems, kas tik tuo domėjosi. Kažkam užkliuvo internetinio puslapio įrašas. Aš juk ne petardomis prekiauju. Kai esu švarus, nebijau, kad kažkur ant servetėlės kažkas parašo vieną ar kitą žodį. Mano sąžinė yra švari. O tuos, kas uostinėja, smirda ar ne, galiu patikinti, kad pas mane niekas nesmirda. Norėčiau priminti, kad įmonė "Grūdoteka" nuo 2011 metų yra oficiali JAV žemės ūkio kompanijos "Bunge" atstovė buvusios NVS ir Baltijos šalyse", – tikino A.Kaveckis.

Rinksis iš trijų

Dėl mero posto kausis net trys konservatoriai – Seimo narys Audrius Petrošius, Klaipėdos savivaldybės tarybos TS-LKD frakcijos pirmininkas Aidas Kaveckis ir miesto savivaldybės tarybos narys Andrius Petraitis.

Šiuos kandidatus dar iki rinkiminės kovos turės patvirtinti partijos vadovybė, po to kandidatas dar bus derinamas su skyriumi.

Ir tik tuomet, maždaug rugsėjį, paaiškės vienas konservatorių partijos kandidatas.

"Tris kandidatus kėlėme todėl, kad nustatyta tokia partijos tvarka. Iš trijų paskui rinksime vieną, kartu su partijos vadovybe. Tokia procedūra. Kandidatus pristatysime Vilniuje partijos vadovybei. Tada vertinsime pliusus ir minusus, įvertinsime jų šansus", – aiškino A.Pocius.

Arvydas Pocius. V. Skaraičio / BNS nuotr.

Klaus miestiečių nuomonės

A.Pocius tikino, kad atranka turės vykti pagal demokratijos principus.

"Visada geriau rinktis iš kelių. Juk vedybos nevyksta su pirmu pasitaikiusiu. Prieš tai vis tiek reikėtų apgalvoti ir pasirinkti tinkamai. Apsisprendimas įvyks rugsėjį, o tada jau pradėsime dirbti su kandidatu", – kalbėjo A.Pocius.

Gali būti taip, kad konservatoriai norės pasitikrinti rinkėjų simpatijas.

Visada geriau rinktis iš kelių.

"Galbūt paskelbsime viešai ir paprašysime skyriaus narių ir visuomenės išreikšti savo nuomonę, taip paaiškės geriausias kandidatas į merus", – paaiškino A.Pocius.

Paklaustas, kodėl tarp kandidatų nematyti dabartinio Klaipėdos vicemero konservatoriaus Arūno Barbšio, A.Pocius patikino klausęs jo dėl ketinimų artėjančiuose rinkimuose.

"Mes klausėme jo nuomonės. Bet gal žmogus norės pailsėti. Suprantama, kad nėra taip lengva būti meru, nes padirbėjo šioje virtuvėje", – apie vicemerą kalbėjo A.Pocius.

Kandidatus į merus A.Pocius vertina rimtai.

"Rimti kandidatai. Aš vertinu jų pliusus ir amžių. Visi kandidatai turi vienodus šansus", – nuomonę išsakė A.Pocius.

V.Grubliauskas posto nebenori

Dabartinis Klaipėdos meras Vytautas Grubliauskas yra įvardijęs, kad artėjančiuose merų rinkimuose jis nebedalyvaus.

O štai dėl to Liberalų sąjūdis viliasi, kad tai bus puiki proga partijai "susigrąžinti Klaipėdą".

Liberalų sąjūdžio į Klaipėdos mero postą siūlomas liberalas Saulius Budinas yra ne vienerius metus dirbęs uostamiesčio savivaldybės administracijos direktoriumi.

Be liberalų atstovo, jau aiški ir Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos kandidatūra – šiai partijai rinkimuose atstovaus Seimo narė Ligita Girskienė.

Tarp politikų kalbama ir apie galimybę, kad į uostamiesčio vadovo postą su komitetu kandidatuos ir 2019 m. Klaipėdos mero rinkimuose su "valstiečiais" į antrą turą patekęs Arvydas Vaitkus.

Pats politikas neseniai tvirtino sprendimo dėl kandidatavimo dar nepriėmęs.

Mažės rinkliava?

Klaipėdos miesto tarybos komitetų posėdžiuose šią savaitę savivaldybės Aplinkosaugos skyriaus vedėja Rasa Jievaitienė politikams pristatė sprendimų projektus – norima šiek tiek pakoreguoti atliekų tvarkymo taisykles.

"Pradėtos eksploatuoti didelių gabaritų atliekų ir šlako apdorojimo aikštelės, savivaldybė perka konteinerius individualiems namams. Geriname atliekų surinkimo paslaugos kokybę – siūlome dažninti konteinerių plovimą, dezinfekavimą", – pokyčius Finansų ir ekonomikos komiteto nariams pristatė R.Jievaitienė.

Žmonėms kainos nekils.

Nuo šiol ne rečiau kaip kartą per ketvirtį planuojama plauti net ir individualių namų konteinerius. Dažniau bus išvežamos žaliosios atliekos, anksčiau tai buvo daroma kartą per mėnesį.

Keisis ir vietinės rinkliavos dydžiai gyventojams.

"Administratorius apskaičiavo 2021 m. planuojamas Klaipėdos miesto savivaldybės būtinąsias su komunalinių atliekų tvarkymu susijusias sąnaudas ir pateikė naujus metinės vietinės rinkliavos dydžius, kuriuos visoms nekilnojamojo turto objektų kategorijoms siūlo mažinti penkiais procentais", – aiškino R.Jievaitienė.

Įvertinus 2019 m. būtinąsias sąnaudas, 2021 m. planuojami vietinės rinkliavos priskaitymai yra 264 731 euru, arba 5 proc., didesni už planuojamas būtinąsias sąnaudas.

Nori indeksuoti įkainius

Diskusijos užvirė dėl atliekų deginimo įkainių keitimo "Fortum Klaipėda" kogeneracinėje jėgainėje.

"2012 m. Klaipėdos regiono atliekų tvarkymo centras (KRATC) ir įmonė "Fortum Klaipėda" pasirašė sutartį, pagal kurią įmonė "Fortum Klaipėda" įsipareigojo pastatyti kogeneracinę jėgainę ir priimti naudoti KRATC patiektas atliekas, o KRATC – tiekti atliekas naudoti kogeneracinės jėgainės veikloje ir mokėti už šią paslaugą. Šioje sutartyje yra numatyta galimybė indeksuoti atliekų, naudojamų kogeneracinės jėgainės veikloje, priėmimo įkainį, įvertinus bendrą kainų lygio kitimą, kai vartotojų kainų indeksas (VKI) pakinta ne mažiau kaip 5 proc.", – aiškino R.Jievaitienė.

Įkainiai gali būti perskaičiuoti tik pasirašius susitarimą tarp įmonės "Fortum Klaipėda" ir KRATC, o tam turi pritarti visos Klaipėdos regiono savivaldybės.

"Lapkritį toks protokolas buvo pasirašytas, jame numatyta, kad atliekų priėmimo deginti kaina vietoj 22,88 euro kyla iki 25,32 euro, be PVM", – kainas įvardijo R.Jievaitienė.

Aidas Kaveckis / Redakcijos archyvo nuotr.

Toks įkainis taikomas vienai tonai atliekų.

Įpareigojimai – sutartyje

R.Jievaitienė paaiškino, kad, pritarus šiems siūlymams, toliau lauks ir priėmimo į sąvartyną įkainių didinimas.

"Pagal koncesijos sutartį, tikėtina, dėl įkainių indeksavimo "vartų mokestis" savivaldybei gali padidėti apie 1,80 euro. Dabar jis yra 79,34 euro už toną", – patikino R.Jievaitienė.

KRATC atstovė paaiškino, kad pelenų priėmimo įkainiui pakelti tarybų sprendimo nereikia, jis būtinas tik atliekų deginimo įkainiui keisti.

Tarp politikų užvirė ginčas, nes, pakilus šiukšlių deginimo įkainiui, šie pokyčiai vis dėlto nugultų ant vartotojų pečių.

Finansų ir ekonomikos komiteto nariai ėmė diskutuoti, kas nutiktų, jei Klaipėdos miesto taryba nepritartų tokiam kainų indeksavimui.

"Tai teoriniai pamąstymai. Tokia sąlyga buvo įrašyta sutartyje. Teoriškai įmonė "Fortum Klaipėda" gali kreiptis į teismą, gali reikalauti keisti sutartį, ginčyti. Bet pačioje sutartyje nėra numatytos pasekmės, jei taryba tam nepritartų", – paaiškino KRATC atstovė Gražina Eimantaitė.

Lems politikų sprendimas

Paaiškėjo, kad kol kas kitos Klaipėdos regiono savivaldybės ne tik, kad nėra pritarusios tokiam sprendimui, bet dar jo ir nesvarstė.

Prie diskusijos prisijungė ir įmonės "Fortum Klaipėda" direktorius Donatas Petronis.

"Norėčiau pažymėti, kad sutartyje yra aiškus punktas, o ne numatyta galimybė. Sutartyje aiškiai įvardyta, kad, pakitus vartotojų kainų indeksui, kaina yra perskaičiuojama. Sutartyje įvardyta, kad įkainis yra indeksuojamas, o ne gali būti indeksuojamas", – įsipareigojimus akcentavo D.Petronis.

Klaipėdos miesto savivaldybės organizuojamojoje komunalinių atliekų tvarkymo sistemoje per metus susidaro apie 57,1 tūkst. t komunalinių atliekų, todėl, jei dėl šios priežasties būtų padidintas koncesijos mokestis, kalendoriniams metams preliminariai papildomai reikėtų 102,7 tūkst. eurų.

Finansų ir ekonomikos komitetas nepritarė įkainio indeksavimui, tačiau galutinį sprendimą priims miesto taryba.

"Žmonėms kainos nekils", – reziumavo Aidas Kaveckis, šio komiteto pirmininkas.

Klaipėdos etikos komisija ketvirtadienį rinkosi svarstyti miesto tarybos nario A.Kaveckio elgesio vieno jo vadovaujamo Finansų ir ekonomikos komiteto posėdžių metu.

Komisija tyrimą pradėti buvo nusprendusi dar birželio pabaigoje. „Klaipėda“ jau rašė, kad tuomet politiko elgesį svarstyti prašė bendrovės „Audito gairės“ vadovė Loreta Rupeikienė.

Dalyvauti posėdyje arba pateikti papildomų paaiškinimų buvo kviečiama tiek skundo autorė, tiek skundžiamasis, tačiau nė vienas jų posėdyje nepasirodė ir papildomų paaiškinimų nepateikė.

Tiesa, į posėdį susirinkę uostamiesčio etikos sargai ilgai spręsdami klausimą neužtruko. Remiantis galiojančiais teisės aktais tyrimą buvo nuspręsta nutraukti.

„Kaip žinote iš Valstybės politikų elgesio kodekso įsigaliojimo ir įgyvendinimo įstatymo, 9 straipsnio 2 punktas byloja, kad komisija gali nutraukti tyrimą jeigu iki tyrimo pabaigos valstybės politikas savo elgesį ar veiklą pripažino neetiškais, nesuderinamais su savo pareigomis ar institucija, kurioje jis eina pareigas, ir dėl to viešai atsiprašė“, – teigė Etikos komisijos pirmininkas Edmundas Kvederis.

Pagrindu nutraukti tyrimą ir tapo būtent tai, kad politikas jau yra atsiprašęs už savo elgesį, kuris galbūt galėjo ką nors įžeisti.

Klaipėdos miesto savivaldybės tarybos Etikos komisijos posėdyje ir vėl minėtas tarybos narys Aidas Kaveckis.

Jau kiek anksčiau komisijos nariai sprendė ar pradėti tyrimą dėl miesto finansų ir ekonomikos komiteto pirmininko A.Kaveckio ir uostamiesčio vicemero Arūno Barbšio elgesio vieno komiteto posėdžių metu.

Tąkart Etikos komisija buvo gavusi Klaipėdos mero Vytauto Grubliausko pavedimą, suformuluotą politikės Alinos Velykienės prašymu įvertinti politikų elgesį svarstant viešosios įstaigos „Klaipėdos šventės“ praėjusių metų veiklos ataskaitą.

Tuomet nuspręsta tyrimo dėl politikų elgesio nepradėti, nes nematė jam pagrindo.

„Mes vis dėlto priėjome išvados, kad nepradedame tyrimo ir teikiame tą sprendimą vertinti Vyriausioji tarnybinės etikos komisijai (VTEK)“, – teigė komisijos pirmininkas Edmundas Kvederis.

Dėl posėdžio metu susiklosčiusios situacijos sulaukta ir dar vieno skundo. A.Kaveckio elgesį svarstyti prašė bendrovės „Audito gairės“ vadovė Loreta Rupeikienė.

Šią savaitę posėdžiavę miesto etikos komisijos nariai, įvertinę auditorės pateiktą skundą, tyrimą dėl politiko elgesio nusprendė pradėti. Todėl komisijos nariams teks rinktis į kitą posėdį, į kurį ketinama pakviesti tiek skundo autorę, tiek skundžiamą politiką, tiek teisininką.

Tiesa, kai kurie Etikos komisijos nariai akcentavo, jog politikas dėl savo elgesio ar galbūt netinkamo tono jau yra viešai atsiprašęs, tad galbūt rinktis į dar vieną posėdį nebūtina ir sprendimą galima priimti iškart.

Tačiau pagal nustatytas procedūras, pradėjus tyrimą turi būti suteikiama teisė pasisakyti, o ar pasinaudoti ja – sprendžia patys proceso dalyviai.

„VTEK daro taip pat. Kai pradedamas tyrimas, informuoja pareiškėją, atsakovą ir tada vyksta sprendimas. Aš jau buvau gal dešimt kartų VTEK, tai žinau, kaip vyksta. Tokia yra procedūra“, – kolegoms aiškino komisijos ir miesto tarybos narys Artūras Razbadauskas.

Po projektu nepatenkintų klaipėdiečių piketo, klausimų ir ilgų diskusijų politikai galiausiai davė palaiminimą Atgimimo aikštės sutvarkymui ir požeminės aikštelės statybai.

Tarybai savivaldybės administracija siūlė dvi alternatyvas: rekonstruoti antžeminę dalį nelendant po žeme. Šiuo variantu aikštės rekonstrukcija atsieitų apie 5 mln. eurų (ES lėšos – kiek daugiau nei 2,6 mln. eurų).

Antroji alternatyva – įrengti vieno aukšto požeminę aikštelę (nuo 157 iki 184 stovėjimo vietų, priklausomai nuo jų išdėstymo). Tačiau išlaidos padidėtų per 11 mln. eurų.

Pačios požeminės aikštelės statybos vertė – daugiau nei 10,6 mln. eurų, dar pusę milijono kainuotų archeologiniai tyrimai, 138,350 tūkst. eurų – inžinerinės paslaugos. Vienos stovėjimo vietos įrengimo kaina – nuo 60 iki 70 tūkst. eurų. Bendra projekto vertė – daugiau nei 16 mln. eurų.

Kaina į neregėtas aukštumas iššoko, nes aikštelė statoma faktiškai pelkėje – atlikus išsamius geologinius grunto tyrimus paaiškėjo, kad statybą apsunkina vandeningi nestabilūs gruntai.

Prieš prasidedant tarybos posėdžiui jos narė Nina Puteikienė siūlė išbraukti Atgimimo aikštės klausimą iš darbotvarkės ir nukelti jį tolesniam laiku. Vis dėlto politikai balsavimu pareiškė kitokią valią.

Prieš prasidedant tarybos posėdžiui jos narė Nina Puteikienė siūlė išbraukti Atgimimo aikštės klausimą iš darbotvarkės ir nukelti jį tolesniam laiku.

Tiek tarybos narių, tiek visuomenės ažiotažą keliantis klausimas liko darbotvarkėje.

Pristatydamas miesto valdžios poziciją Klaipėdos savivaldybės administracijos direktorius Gintaras Neniškis ragino politikus palaikyti projektą ir pritarti variantui su požemine aikštele. Esą nereikėtų pamiršti ir savivaldybės įsipareigojimo Klaipėdos valstybiniam muzikiniam teatrui įrengti papildomas 116 naujų stovėjimo vietų.

Jo teigimu, darnaus judumo planams požeminė aikštelė neprieštarauja, priešingai – padės išspręsti automobilių stovėjimo vietų trūkumą miesto centre, kai į senamiestį po kiek daugiau nei dešimties metų nebegalės patekti taršios transporto priemonės.

G.Neniškio žodžiais, būtų liūdna jei nuo sovietmečio investicijų neturėjusios Atgimimo aikštės tvarkyba nepajudėtų iš mirties taško.

Tarybos nariai šiuo klausimu laikėsi dviejų pozicijų – vieni ragino nebevilkinti ir pritarti, kiti – atidėti projektą ir ieškoti kur kas pigesnių variantų.

Politikas Aidas Kaveckis siūlė administracijai paieškoti paties pigiausio sprendimo ir balsuoti už aikštės sutvarkymą su automobilių saugykla.

„Mūsų miestas, kad ir trečias, neturi būti uodega“, – išrėžė politikas.

„Ar 16 mln. eurų išlaidos – racionalus sprendimas? Jums neatrodo, kad efektyviau būtų investuoti į pietinę miesto dalį ir ten padidinti automobilių stovėjimo vietas?“ – klausė tarybos narys Viačeslavas Titovas.

Pastabų ir aštrios kritikos projektui tradiciškai pažėrė Nina Puteikienė.

Pasak G.Neniškio, realizavus projektą finansinė grąža garantuota. Jis patikino, kad bus ieškoma galimybių, kaip atpiginti ir maksimaliai sumažinti projekto sąmatą.

Atėjus balsavimo laikui V.Titovas dar sykį paprašė atidėti projekto svarstymą, tačiau jam pritarta nebuvo.

Balsuojant du kartus, didžioji dalis politikų pasisakė už tai, kad Atgimimo aikštė būtų rekonstruojama, po žeme įrengiant automobilių aikštelę.

Parengtame plane Klaipėdai didžiausias dėmesys skiriamas priemonėms, kurios padėtų užkirsti kelią emigracijai ir didintų miesto ekonominį bei kultūrinį patrauklumą. Spartus gyventojų mažėjimas, anot A. Bilotaitės, yra viena opiausių miesto problemų, įrodanti, jog jaunimui ir darbingo amžiaus žmonėms Klaipėdoje per mažai galimybių įgyvendinti savo siekius. Kandidatės į merus teigimu, tai patvirtina, jog ligšiolinės miesto valdžios pastangos spręsti gyventojų mažėjimo problemą buvo labiau fasadinės, nei realios.

„Klaipėda – unikalus miestas su puikiais žmonėmis. Klaipėdiečiai yra laisvos dvasios, tikri, be dirbtinės manieros, jie labai gerai jaučia dirbtinumą ir veidmainystę. Todėl tai, kas galbūt tiktų Vilniui, netinka Klaipėdai. Liūdna, kad miestą palieka daugiausiai jaunimas ir darbingo amžiaus žmonės. Kas, jeigu ne mes, juos subursime, paskatinsime likti čia ir prisidėti prie miesto klestėjimo?“, - sako A. Bilotaitė ir akcentuoja, kad pokyčių sieks su stipria komanda, kurioje – daug skirtingų sričių ekspertų, aktyvaus ir veiklaus jaunimo.

„Į rinkimus einu drąsiai, nes būsiu vienoje komandoje su Agne Bilotaite, patyrusia politike, kuri savo darbais įrodė, kad yra ryžtinga, nuosekli ir drąsiai imasi spręsti tai, ko kiti neišdrįsta. Jos patirtis įstatymų leidyboje, o taip pat jautrumas miesto problemoms ir mano kaip verslininko, ūkininko patirtis bus ta nauja jėga, kurios taip reikia miestui. Klaipėda turi istorinę galimybę išsirinkti merę moterį ir aš neabejoju, kad taip ir bus“, - sako A. Kaveckis.

TS-LKD pirmininko Gabrieliaus Landsbergio teigimu, A. Bilotaitė ir A. Kaveckis  puikiai papildo vienas kitą, jųdviejų duetas sujungia tai, ko ilgus metus trūko Klaipėdai – jauną, modernią lyderystę, tvirtą laikyseną, ūkiškumą, verslo dvasią, idėjas ir iš miesto bendruomenės kylančią, savo sritis išmanančių klaipėdiečių komandą.

„Klaipėdai skiriame didelį dėmesį, nes jaučiame, jog klaipėdiečiai yra ištroškę atsinaujinimo ir profesionalaus, atsakingo požiūrio į jų lūkesčius. Agnė Bilotaitė tai gali padaryti, todėl pradėjo burti labai stiprią komandą, kurioje matome daug jaunimo ir mieste gerbiamų asmenybių, tikrų savo sričių profesionalų. Džiaugiuosi, kad prie komandos prisijungė Aidas Kaveckis, kurio kaip mecenato ir atsakingo verslininko darbai Klaipėdoje yra labai gerai žinomi. Agnės ir Aido duetą drįsčiau pavadinti rinkimine koalicija, nauja jėga, kuri į mūsų sąrašą atneša daugiau dešiniųjų spalvų, nes ne paslaptis, jog Aidas anksčiau buvo liberalių jėgų rėmėjas. Kartu tai rodo, kad mes gebame būti plačios dešinės jėga visoje Lietuvoje“ – teigia TS-LKD pirmininkas G.Landsbergis.

Pristatydama pagrindines komandos programines kryptis, A. Bilotaitė kaip prioritetą išskiria mieste itin jautrių problemų sprendimą – aplinkos taršos mažinimą. „Užtikrinsime griežtą taršos kontrolę mieste, įtrauksime į šį procesą gyventojų bendruomenes. Labai svarbu, kad gyvendami šalia uosto žmonės nesijaustų skriaudžiami – sieksime, kad Vyriausybė kuo greičiau apsispręstų dėl išorinio uosto statybų. Vyriausybės, uosto įmonių ir savivaldybės pastangomis turi būti užtikrinta, kad žymi dalis uosto gaunamo pelno atitektų Klaipėdos miesto reikmėms. Tai, ką dabar gauna miestas, tėra trupiniai“, - įsitikinusi TS-LKD kandidatė į merus.

TS-LKD rinkimų programoje numatoma pradėti griežtą taršos kontrolę, į šį procesą įtraukiant miesto bendruomenių atstovus. Vienas iš svarbiausių tikslų, anot A. Bilotaitės, padėsiantis mažinti taršą ir didinti miesto patrauklumą – nemokamas viešasis transportas visiems klaipėdiečiams. Programoje – ir daugiau ambicingų tikslų. Ketinama iš esmės tobulinti miesto ugdymo sistemą, ypatingą dėmesį skiriant aukštojo mokslo kokybei gerinti, skirti ženkliai daugiau dėmesio ir lėšų kultūros reikmėms, kurti šeimai draugišką miestą. „Miestas turi būti visų pirma patrauklus patiems jo gyventojams. Tik tada, kai čia bus patogu ir jauku patiems, norėsis atvykti ir iš kitur. O tam, kad čia dirbti ar studijuoti atvykstantys žmonės liktų ilgam, reikia ir aktyvaus, spalvingo kultūrinio gyvenimo, patrauklių erdvių, visiems prieinamų paslaugų“, - sako A. Bilotaitė.

Politinė reklama bus apmokėta iš TS-LKD kandidatės į merus Agnės Bilotaitės rinkiminės kampanijos sąskaitos. Užs. Nr. 1656947

Uostamiesčio konservatorių kandidatų į miesto tarybos rinkimus sąrašo viršuje – žinomas Klaipėdos verslininkas Aidas Kaveckis.

Po jo rikiuojasi tarybos narys Arūnas Barbšys, kuris buvo vienas kandidatų į Klaipėdos merus, bet ji nurungė Seimo narė Agnė Bilotaitė.

Likusieji dabartiniai uostamiesčio tarybos nariai – Tomas Meškinis (sąraše – aštuntas), Rimantas Didžiokas (sąraše – dešimtas), Laisvūnas Kavaliauskas (sąraše – vienuoliktas) gavo žemesnes pozicijas nei kai kurie kiti konservatorių atstovai, kurių dauguma mieste plačiajai visuomenei net nėra girdėti.

Praėjusiuose rinkimuose konservatoriai Klaipėdos miesto taryboje gavo keturis mandatus, 2011-aisiais ir 2007 m. rinkimuose – po penkis iš 31 mandato.

Dar 2015-aisiais Žaliąją vaistinę globojantis uostamiesčio verslininkas Aidas Kaveckis kalbėjo apie jos gaivinimą.

Šiek tiek daugiau nei 68 kv. m užimančioms erdvėms naudoti taikomi gana aukšti kriterijai, nes vaistinė yra įtraukta į Nekilnojamųjų kultūros vertybių registrą.

Tąkart A.Kaveckis sakė norintis išsaugoti turimą paveldą ir atkurti vaistinę tokią, kokia ji buvo prieš kelis šimtus metų.

Neseniai klaipėdiečiai vėl ėmė kelti klausimą, koks likimas laukia seniausios, miesto simboliu tapusios vietos.

Žmonės sujudo nugirdę, kad baigus remontuoti patalpas vaistinės neliks, o vietoj jos įsikurs grožio salonas. Esą kaip neliko "Juodojo erelio" vaistinės, lygiai taip pat sunaikins ir Žaliąją.

Kultūros paveldo departamento Klaipėdos skyriaus vyriausiasis valstybinis inspektorius Laisvūnas Kavaliauskas teigė, kad, atlikus archeologinius tyrimus ir kitus reikalingus darbus, pernai senamiestyje esančios patalpos buvo perduotos savininkui.

"Dalyvavau patalpų priėmime, kai dar buvo tik plikos sienos. Lyg ir sakė, kad ten vyks prekyba papildais, panaši veikla, tačiau nieko konkretaus. Kaip supratau, tiesiogiai su vaistais tikrai nebus ryšio", – užsiminė L.Kavaliauskas.

A.Kaveckis atskleidė, kad patalpos išties buvo perduotos vieno grožio salono savininkams. 

"Patalpose įsikurs grožio salonas, kiek žinau, bus dirbama ekologiškais produktais ir panašiai", – teigė pašnekovas.

Kasinėjant buvo rasta įvairių radinių, priklausiusių istorinei vaistinei, – buteliukų nuo medikamentų, vaistų gamybos prietaisų, tokių kaip kolbos, keraminiai tigliai. Todėl planuojama iš aptiktų daiktų įrengti nedidelę pažintinę ekspoziciją.

Ilgą laiką Žalioji vaistinė priklausė miesto savivaldybei. Kadangi niekaip nesisekė išnuomoti patalpų, jos buvo įtrauktos į privatizuojamų objektų sąrašą. Žaliąją vaistinę A.Kaveckis įsigijo 2011-aisiais.

Aloyzas Kuzmarskis ir Aidas Kaveckis pretenduoja būti pagerbti už praėjusiais metais reikšmingiausiu įvardijamą uostamiesčiui atliktą darbą – burlaivio „Meridianas“ grąžinimą klaipėdiečiams.

Dviejų verslininkų kandidatūrai šiandien dar turės pritarti Klaipėdos savivaldybės tarybos kolegija.

Kasmet Vasario 16-ąją, minint Lietuvos valstybės atkūrimo dieną, uostamiestyje teikiamas garbingas apdovanojimas – Klaipėdos miesto vėliava. Ji dovanojama už reikšmingiausią metų darbą.

Apdovanojimo nominaciją inicijuojantis Klaipėdos meras Vytautas Grubliauskas įsitikinęs, jog pernai miestui grąžintas burlaivis „Meridianas“ – svarbiausias ir reikšmingiausias įvykis uostamiestyje. Meras neabejojo išliekamąja jo verte ir ateityje.

„Atsinaujinusio miesto simbolio labai laukė visi miestiečiai. Šis darbas ne tik vietiniams gyventojams, bet ir gausiam būriui miesto svečių paliko gilų pėdsaką. Be to, prie gimtosios krantinės grįžęs „Meridianas“, kai jame įsikurs muziejus, atliks ir švietėjišką misiją. Įvertinęs įvairius siūlymus ir iniciatyvas, manau, kad A.Kuzmarskis ir A.Kaveckis 2013 metais labiausiai nusipelnė apdovanojimo“, – kalbėjo V.Grubliauskas.

Meras patikino, kad pernai uostamiestyje būta ne vienos vertingos iniciatyvos ir atliktų svarbių darbų, tačiau jų įvardyti miesto vadovas nenorėjo.

„Manau, šioje situacijoje reikėtų išvengti nereikalingų aistrų ir diskusijų, todėl įvardyti noriu tik nominuotus asmenis. Tačiau darysiu viską, kad tam tikri žmonės ar bendrovės būtų įvertintos kitais būdais bei kitu laiku ir ateityje neliktų be dėmesio“, – žadėjo meras.

Dviem verslininkams minėjimo "Švyturio" arenoje metu planuojama įteikti Klaipėdos vėliava, anot mero, ateityje garbingą vietą galėtų rasti „Meridiane“ įsikursiančiame muziejuje.

Praėjusiais metais garbingas apdovanojimas atiteko Sigitui Jurčiui – broliui pranciškonui Benediktui, Mažesniųjų brolių ordino atstovui. 2012 metais tradiciniu Klaipėdos savivaldybės apdovanojimu pagerbta Vakarų laivų gamyklos bendrovė ir jos generalinis direktorius Arnoldas Šileika.