„Vaidinant Kakę Makę, manyje nubunda vidinis vaikas, kuris iš visos širdies šoka, dainuoja, bendrauja su žiūrovais ir skleidžia džiugią nuotaiką. Tai man pavyksta natūraliai, nesunkiai. Tačiau tuo pačiu metu, pasirodyti prieš šimtus vaikų – tikrai nelengvas iššūkis, nes niekada nežinai, kaip jie tave priims. Juk mažieji dažniau mato Kakę Makę nupieštą knygelėse, todėl reikliai vertina, ar atitinku jų susikurtą įvaizdį. Labai laukiu miuziklo „Kakė Makė ir laiko mašina“ parodymų. Bus nenuobodu visiems, nes prireiks ir salės pagalbos“, – pasakojo K. Krysko.

Naujojo miuziklo libreto autorė – dainininkė ir dainų kūrėja Aistė Smilgevičiūtė. Ji ir jos vyras kompozitorius Rokas Radzevičius – ir itin išpopuliarėjusių dainelių apie Kakę Makę, Netvarkos Nykštuką, monstrus autoriai.

Manyje nubunda vidinis vaikas, kuris iš visos širdies šoka, dainuoja, bendrauja su žiūrovais ir skleidžia džiugią nuotaiką.

„Naujo siužeto miuzikle – pilna stebuklingų momentų, daug judesio ir situacijų, kai reikia greitai rasti išeitį iš padėties. Dinamiškumas patinka šiuolaikiniams vaikams. Tikiuosi žiūrovai padės savo mylimai Kakei Makei, Čiūčiai ir Piratui keliauti laiku ir nepasiklysti“, – sakė libreto autorė.

Čiūčia – ištikimas Kakės Makės šunelis, jis mažiesiems puikiai pažįstamas iš pirmojo miuziklo „Kakės Makės gimtadienis“. O štai su katinu Piratu, dar reikės susipažinti. Jis – scenoje dar nematytas herojus.

Rokas Radzevičius ir Aistė Smilgevičiūtė. S. Baturos nuotr. 

„Katinas Piratas – labai svarbus personažas. Juk būtent nuo jo ir prasideda visa istorija. Pakliuvęs pas Kakę Makę, Piratas nežino, kaip gražiai elgtis. Kakė Makė, būdama atsakinga augintinio šeimininke, nusprendžia jį išmokyti tvarkos. Štai čia siužetas ir pasisuka netikėta linkme bei prasideda tikrieji kelionės laiku nuotykiai“, – pasakojo A. Smilgevičiūtė. 

Situacijos, į kurias bekeliaudami paklius trys draugai, parodys mažiesiems žiūrovams, kaip svarbu nenustoti svajoti, pamokys nugalėti vidines baimes, dar kartą primins, kokia reikalinga mums visiems draugystė.

Kartais reikia ne konkuruoti tarpusavyje, o veikti kartu, palaikant vienas kitą. 

„Skatinti vaikus augti draugiškais, atjaučiančiais, skubančiais į pagalbą – tokia miuziklo „Kakė Makė ir laiko mašina“ misija. Kartais reikia ne konkuruoti tarpusavyje, o veikti kartu, palaikant vienas kitą. Tą supras Kakė Makė, šį suvokimą po miuziklo, tikiuosi, išsineš ir mažieji žiūrovai, ir jų tėveliai“, – pasakoja A. Smilgevičiūtė.

Naujo siužeto miuzikle „Kakė Makė ir laiko mašina“ panaudotos istorijos iš Linos Žutautės knygelių: „Kakė Makė ir katinas vienai savaitei“, „Kakė Makė ir draugystės šluota“, „Kakė Makė ir Netvarkos nykštukas“, „Kakė Makė ir svajonių gimtadienis“.

R. Šeškaičio nuotr. 

Miuzikle skamba populiariausios ir vaikų labiausiai pamėgtos dainelės – „Kakės Makės šėlsmo daina“, „Netvarkos nykštuko daina“, „Svajonių gimtadienis“, „Monstrų daina“ ir kitos.

Žiūrovų laukia ir trys scenos premjeros: „Šiubi Bam“, „Čiūčios ir Pirato daina“ bei „Draugystės šluota“. K. Krysko išdavė, kad dar niekam negirdėta „Čiūčios ir Pirato daina“ tokia smagi, kad jai repetuojant namie, pritaria visa šeima.

„Tikiuosi naujos dainelės vaikams irgi patiks bei užims garbingą vietą prie jau pamėgtųjų. Mažieji greitai jas išmoks bei dainuos tiek namuose, tiek atėję į miuziklą“, – sakė A. Smilgevičiūtė.

Teatralizuotame renginio atidaryme „Kaip Perkūnas iš giedro dangaus“ – asmeninė istorija, kuri artima kiekvienam dugniečiui. Teatro, judesio ir muzikos pagalba naujai į mūsų laikus prikelta mitologija padės atrasti magiškus ir dieviškus momentus sunkiuose ir gražiuose Kauno marių užlietų kaimų istorijos puslapiuose. Renginio pradžią šiemet kuria Teatrono komanda (kompozitorius J. Tulaba, dramaturgė K. M. Kulinič, dailininkas M. Arlauskas) su režisieriumi Gildu Aleksa priešakį bei šiuolaikinio cirko ir teatro menininkai (M. Naudžiūnaitė, D. Kunsmanas, K. Varanavičius). Pasirodyme, kaip ir kasmet, dalyvauja ir Samylų kultūros centro kolektyvai, etnografinis ansamblis ,,Samylų senoliai“ ir moterų choras „Žaisa“.

Organizatorių nuotr.

„Labai bus įdomu stebėti, kaip šią Lietuviškos Atlantidos  istoriją pateiks jaunieji kolegos. Neabejoju, jog kitas požiūrio kampas maloniai nustebins ne tik užlietų kaimų bendruomenę, bet ir paskatins kitokiam požiūriui, atvers dar didesnes bendradarbiavimo galimybes tarp kultūros centro, bendruomenės ir profesionalių kūrėjų“, – sutvirtėjusia komanda pasidžiaugė renginio režisierė Eglė Kuzmickienė. 

„Jau tapo įprasta su nekantrumu laukti vis naujos temos, kuri supažindina ir padeda išlaikyti užlietų kaimų „gyvąją tradiciją“ (vestuvių, kareivėlių tradicijos, legendos ir kt. iš marių dugno). Samylų įlanka tapo traukos tašku, kur atgimsta užlietų kaimų istorijos fragmentai“, – sakė kultūros projektų vadovė Rimantė Adomaitytė.

Organizatorių nuotr.

„Kaip ir kasmet, taip ir šiemet, žiūrovus pamaloninsime ne tik teatralizuotu pasakojimu, bet ir kruopščiai parinktomis muzikinėmis programomis. Jau kelinti metai iš eilės bandėme savo renginiu sudominti šiuolaikinius muzikinius etnopasakojimus skleidžiančią Aistę Smilgevičiūtę ir jos kolegas – grupę „Skylė“. Šiais metais tai pavyko“, – džiaugėsi E. Kuzmickienė.

Aistė ir Rokas. Organizatorių nuotr.

Užmezgus draugystę su užsienio atlikėjais, į renginį atvyksta Švedijos grupė „Tibble Transsibiriska“ ir žada parodyti, kas yra tarpkultūrinis įkvėpimas. Švedijos muzikinis paveldas ir aistra muzikai iš Balkanų šalių, šią patyrusių muzikantų grupę skatina kurti naują muziką. Grupė „Tibble Transsibiriska“ pripažinta prestižinių Dalecarlia Music Awards – „Geriausia liaudies muzika“. Jų albumas „DUJ“ sulaukė įvertinimų pasaulio muzikos žurnaluose bei įtrauktas į Transglobal World Music Chart ir grojamas radijo stotyse visame pasaulyje.

Grupė  „Tibble Transsibiriska“. Organizatorių nuotr.

Renginį vainikuos Lietuvoje analogų neturinti grupė „Voiceless“. „Ten, kur baigiasi klasika, prasideda „Voiceless“! – taip apie save kalba patys atlikėjai. Violančelių ir bugnų virtuozai groja roko klasiką, modernios popmuzikos aranžuotes. Jų pasirodymo pabaigą sutvirtins su muzika susiliejęs lazerių šou.

Grupė „Voiceless“. Organizatorių nuotr.

Viso renginio metu, kaip ir kasmet, veiks etnokiemai, kur veiklos visam vakarui ras tie, kuriems nesisėdi vienoje vietoje – mūsų mažieji.

Premjeriniame atgimusios roko operos parodyme taip pat vaidmenis kūrė: Kostas Smoriginas, Karina Krysko, Povilas Meškėla, Tadas Juodsnukis bei Gyčio Ivanausko vadovaujama šokėjų trupė.

Pilnoje „Žalgirio arenoje“ publika žavėjosi profesionaliu solistų pasirodymu, estetiška ir preciziška choreografija, itin skoningais ir iki smulkmenų apgalvotais šviesos efektais, galingu garsu ir vaizdą praturtinančiais ekranais. Pažangių technologijų sukurtas magiškas vaizdas nesikuklindamas sakė – mes per dvidešimtį metų toli pažengėme ir gebame kurti pasaulinio lygio šou. Tačiau per dešimtmečius subrendę ir sustiprėję balsai, ilgametis profesionalumas ir gebėjimas itin laisvai elgtis scenoje, neužgožė tų jautrios sielos virpesių, kurie ir sukūrė „Jūratės ir Kastyčio“ legendą.

Prieš dvidešimtį metų kompozitoriaus Roko Radzevičiaus ir libreto autoriaus Rimvydo Stankevičiaus sukurta roko opera nuo pirmojo parodymo Klaipėdoje, Jūros šventėje, užsitarnavo begalinę žiūrovų meilę ir pagarbą. Marijono ir Aistės atliekamas Jūratės ir Kastyčio „Meilės duetas“ tapo viena gražiausių visų laikų lietuviškų dainų.

Per dešimtmečius roko opera buvo su ilgomis pertraukomis rodoma įvairios sudėties, tačiau nė viena nebuvo tokia vykusi, kaip su Marijonu ir Aiste pagrindiniuose vaidmenyse. Todėl žinia, kad Marijonas po tiek metų pagaliau grįžta į legendinę roko operą, buvo palydėta euforijos.

Pakili nuotaika tvyrojo ir „Žalgirio arenoje“. Marijono pasirodymas scenoje buvo sutiktas ovacijomis. Plojimai aidėjo ir po solinių arijų, duetų.

Matyti scenoje Marijoną ir Aistę po dvidešimties metų, girdėti jų puikiai derančius vokalus – tai tarsi sujungė šią akimirką su praeitimi ir daugeliui vidurinės kartos žiūrovų bent trumpam vėl leido išgyventi tuos jausmus, kurie užplūsdavo kažkada labai seniai klausantis roko operos.

Jaunesnei kartai, kuri neprisimena pirmųjų parodymų ir galbūt tik atsitiktinai yra girdėjusi kūrinio ištraukas, atgimusi roko opera tapo tikru atradimu. Jie po parodymo mintyse pradėjo kurti savo legendą, kuri gyvuos ir dar po dvidešimties metų, kai šį kūrinį jau atliks visai kiti solistai.

Rudens lygiadienis švenčiamas, kuomet visame pasaulyje (išskyrus užpoliarę) diena susilygina su naktimi. Po jo naktys ilgėja. Šis laikas laikomas astronomine rudens pradžia ir buvo lydimas daugybės tradicijų ir ritualų. Tai perėjimas iš šiltojo sezono į šaltąjį. Iš šviesos – į tamsą. Iš judesio – į ramybę.

Jau daugybę metų „Skylė“ rudens lygiadienį mini specialiu koncertu, kuriame skamba būtent šiai progai atrinktos dainos. Su retomis pertraukomis rudens lygiadienio koncertai vyksta nuo 2008-ųjų ir visada sutraukia minią ištikimų gerbėjų. Ir šį sykį, nepabūgę prasto oro, jie užpildė visą Šv. Kotrynos erdvę.

Lygiadienio koncertai visada ypatingi. Styginiais praturtintos muzikos, itin apmąstytų šviesų ir skaidraus Aistės balso dermė sukuria magišką atmosferą, kurią dar labiau paryškina bažnyčios skliautai ir nebyliai į pasirodymą žvelgiančios šventųjų skulptūros. Grupei kurti nepamirštamą ir jaudinančią nuotaiką padeda vieni geriausių Lietuvoje savo srities specialistų: garso režisierius – Valdas Karpuška ir šviesų dizaineris Marius Selevičius. Ir šį kartą buvo galima tik gerėtis, koks skaidrus ir švelniai erdvę apgobiantis yra koncerto garsas ir kokį magišką šešėlių ir šokančių skulptūrų teatrą kuria šviesos.

M. Vitėno nuotr.

Grupė kiekvienam lygiadieniui parenka rudenišką, ramybę ir šilumą skleidžiantį, repertuarą. Dainos skamba akompanuojant styginių kvartetui. „Skylė“ niekada nepritrūksta kūrinių – šiemet trisdešimtmetį mininti grupė jų turi šimtus.

„Grojame ir tuos, kuriuos galima išgirsti tik rudens lygiadienio koncerte. Tarkim, daina „Ruduo“ tradiciškai skamba tik čia. Taip pat turime Vėlinių metui tinkamų kūrinių, juos paprastai irgi atliekame tik rudens lygiadienio koncertuose. Tokie yra „Mėnesiena“ ir „Pilkapių sniegas“. Jie skirti tiems, kurie mums padeda iš anapus“, – pasakoja A. Smilgevičiūtė.

Kūriniai, kurie tarsi jungia šį ir anapusinį pasaulius, visada buvo būdingi grupės savasčiai, jie ypač tinkami rudeniui, kuomet mirties ženklai matomi visoje gamtoje.

Vis dėto yra keli gerai žinomi kūriniai, kurių klausytojai ypač laukia. Vienas jų – „Žvaigždė ir svirplys“, be jo retas grupės koncertas apsieina. Per šį lygiadienį jį neplanuotai teko ir pakartoti, mat sužavėta publika reikalavo biso tol, kol muzikantai atliko ją dar sykį. „Baltas brolis“, „Lukiškių pieva“, „9 baltos upės“ dar keli žinomi kūriniai papuošę koncertą.

Mes bandome seną tradiciją tęsti šiais laikais. Norime, kad lygiadienio koncertas jums leistų prisijaukinti rudenį.

Šiemet į lygiadienio programą Aistė ir Rokas įtraukė ir žemaitišką dainą „Ougas auksa“ („Aukso uogos“) iš roko operos „Gervaza dūzgės“. Griausmingų plojimų sulaukė ir meistriškai a cappella Aistės atliktas žymusis „Strazdas“. Koncertą vainikavo „Meilės duetas“ iš roko operos „Jūratė ir Kastytis“.

„Tamsusis sezonas Lietuvoje – ilgas ir nelengvas. Jį išgyventi padeda tinkamas nusiteikimas, kurį senovės žmonės susikurdavo tradicijomis, dainomis ir atsigręždami į savo vidinį pasaulį. Mes bandome seną tradiciją tęsti šiais laikais. Norime, kad lygiadienio koncertas jums leistų prisijaukinti rudenį. Mums muzika padeda išgyventi šaltąjį sezoną, labai tikimės, kad ir jums taip pat“, – sakė „Skylės“ lyderis Rokas Radzevičius.

Rudens lygiadienio koncerto dalyviai: Grupė „Skylė“ (A. Smilgevičiūtė (vokalas), Rokas Radzevičius (vokalas, akustinė gitara), Mantvydas Kodis (akordeonas, klavišiniai), Enrikas Slavinskis (elektrinė gitara), Gediminas Žilys (bosine gitara), Kęstutis Drazdauskas (fleita), Eglė Jačauskienė (pritariantis vokalas)), styginių kvartetas (Irma Belickaitė (smuikas), Jurgita Gaubytė (smuikas), Tomas Savickas (altas), Onutė Švabauskaitė (violončelė)).

Rudens lygiadienis švenčiamas, kuomet visame pasaulyje (išskyrus užpoliarę) diena susilygina su naktimi. Po jo naktys ilgėja. Nuo seno šis lūžio taškas laikomas astronomine rudens pradžia ir buvo lydimas daugybės tradicijų ir ritualų. Tai perėjimas iš šiltojo sezono į šaltąjį. Iš šviesos – į tamsą. Iš judesio – į ramybę. Tai metas, kuriam reikia tinkamai pasirengti.

„Per muziką stengiamės išreikšti du svarbius dalykus: žiema ir tamsa nėra priešas, ramybės ir susikaupimo laikas žmogui reikalingas kaip ir gamtai. Tamsusis sezonas Lietuvoje – ilgas ir psichologiškai nelengvas. Jį išgyventi be didelio liūdesio ir apatijos padeda tinkamas nusiteikimas, kurį senovės žmonės susikurdavo tradicijomis, dainomis ir atsigręždami į savo vidinį pasaulį ir jo poreikius. Ateikite, pasisemkite jėgų pergyventi tamsą“, – sako „Skylės“ lyderis Rokas Radzevičius.

Senovės lietuviai rudens lygiadieniui ruošdavosi nuo kalnų ir piliakalnių namo parsigabendami ugnį. Gyvybės ir saugumo simbolis namų židinyje rusens, bus apgaubtas ir globojamas iki pavasario lygės – šiltojo metų laiko. Vasarą gaudę ragai užleidžia vietą kanklėms, žmogus atsigręžia į savo vidinį pasaulį, protėvių išmintį, kviečiasi draugiškas dvasias.

R. Kuprio nuotr.

„Skylės“ rudens lygiadienio koncertai pilni išskirtinės auros. Ją kuria ne tik kruopščiai dėliojama muzika ir tekstai, pasirodymą lydintis specialus apšvietimas bei ypač kokybiškas garsas, bet ir su grupe grojantis styginių kvartetas, kuris tapo neatsiejama koncerto, kurį beveik galima vadinti spektakliu, dalimi. Ypatingo grožio unikalioje Šv. Kotrynos bažnyčios erdvėje su jos nuostabiomis akustinėmis galimybėmis renginys įgauna iki širdies gelmių jaudinančio grožio pavidalą.

Rudens lygiadienio koncerto dalyviai: Grupė „Skylė“ (Aistė Smilgevičiūtė (vokalas), Rokas Radzevičius (vokalas, akustinė gitara), Mantvydas Kodis (akordeonas, klavišiniai), Enrikas Slavinskis (elektrinė gitara), Gediminas Žilys (bosine gitara), Kęstutis Drazdauskas (fleita), Eglė Jačauskienė (pritariantis vokalas)), styginių kvartetas (Vytautas Mikeliūnas (smuikas), Jurgita Gaubytė (smuikas), Tomas Savickas (altas), Onutė Švabauskaitė (violončelė)).

Nors pastatyti varpinę buvo sena Roko vizija ir svajonė, įgyvendinti ją paskatino šią savaitę Vilniuje rodoma žemaitiška roko opera „Gervaza dūzgės“. Joje varpams ir legendoms apie juos skirta nemažai dėmesio, o ir pats personažas Gervazas dainoje sako: „Statau galingą varpinę…“ Kūrinio frazė virto realybe: Gervazo rolę roko operoje atliekantis R. Radzevičius ėmė ir pastatė tikrą varpinę.

Nors tradiciškai įsivaizduojame, kad varpinė – aukštas bokštas su atvira aikštele, kurioje kabo per visą apylinkę skambantis varpas, muzikanto vizija buvo praktiškesnė. Turėdami kaimynų, Radzevičiai negalėjo sau leisti prabangos garsiai skambinti varpais, todėl jų varpinė – vieno aukšto, primenanti nediduką namuką. Ji turi sandarius įstiklintus langus, todėl kaimynų varpo gausmas nežadina.

Patalpa apšiltinta kanapių spaliais ir iš vidaus drėbta moliu. Varpas į Radzevičių namus atkeliavo net iš Ukrainos. Jis buvo išlietas Ukrainos ortodoksų bažnyčios Kijevo patriarchatui, ir laukdamas, kol bus kur nors įkabintas, gulėjo sandėlyje.

Aistė ir Rokas pasakojo, kad iš pradžių varpo ieškojo sendaikčių prekybos vietose. Tačiau pavykdavo rasti tik senų laivų varpų. „Kartą apie paieškas prasitarėme bičiuliui, o šis tokio dalyko užklausė draugo dvasininko iš Ukrainos“, – pasakojo Aistė. Ukrainiečiai, norėdami atsilyginti „Skylei“ už palaikymą, labdaringus koncertus jų šalyje ir dainų vertimą į ukrainiečių kalbą, Lietuvos muzikantams varpą padovanojo.

Prie varpinės atsiradimo prisidėjo ir daugiau geros valios žmonių. Vienas jų – kalvis Martynas Breikštas, specialiai nukalęs ir padovanojęs stogą vainikuojančią „saulutę“.

Varpinė yra A. Smilgevičiūtės asmeninė kūrybinė erdvė. Šeimos nariai žino, kad jei Aistė užsidarė ten, trukdyti nevalia. Kaskart įeidama į patalpą ji paskambina varpu, tokį pat ritualą atlieka ir išeidama. „Labai svajojau apie vietą, kur galėčiau ateiti, užsidaryti ir pasinerti į kūrybą. Dabar turiu daugiau nei svajojau. Varpinė turi dvasingumo, sakralumo – tobula erdvė“, – sakė Aistė.

Varpinės statybas ypač motyvavo pernai sukurta žemaitiška „Skylės“ roko opera „Gervaza dūzgės“. Joje yra pasakojimas apie Platelių ežere nuskendusį varpą, kuriuo kartais šiurpindamas apylinkes skambina skenduolis Gervazas. 

Teatralizuotas „Skylės“ žemaitiškos roko operos „Gervaza dūzgės“ vienintelis  parodymas Vilniuje vyks rugpjūčio 26 d., VU didžiajame kieme.

Roko operos parodymas vyksta su šūkiu „Muziką kuria žmonės“. Jis skirtas atkreipti dėmesį į autorių teises ir parodyti, kad už kiekvienos dainos slepiasi muzikos ir teksto autorius, kuris nebūtinai yra scenoje.

„Muziką kuria žmonės“ turi tikslą supažindinti žiūrovus su konkrečias žmonėmis, kuriems priklauso vieno ar kito kūrinio autorių teisės. „Skylės“ atveju suprasti autorių teises labai paprasta. A. Smilgevičiūtė ir R. Radzevičius yra grupės kūrybinis branduolys ir variklis. Aistė įprastai rašo žodžius, Rokas – muziką. Autorių teisės už kūrinį padalijamos abiem po lygiai: 50 proc. „Skylės“ autorinių teisių priklauso R. Radzevičiui ir lygiai tiek pat A. Smilgevičiūtei. Jų teisių paveldėtojais, jei pora nenuspręs kitaip, pagal įstatymą lygiomis dalimis taps trys jų sūnūs.

Savitą muzikinę ir poetinę erdvę vienuolyno apsuptyje sukurs grupės branduolys. Dainų autoriams ir atlikėjams Rokui Radzevičiui (akustinė gitara, vokalas) ir Aistei Smilgevičiūtei (vokalas) akordeonu pritars Mantvydas Kodis, bosine gitara – Enrikas Slavinskis.

Kūrybinis sambūris „Skylė“ susikūrė Vilniuje 1991-aisiais, Lietuvos istorinio lūžio metu. Dar ištakose suformuluoti pagrindiniai principai – alternatyvios muzikinės ir poetinės minties, paremtos filosofija, mitologija ir istorija, sklaida – nepakito iki šių dienų. Grupės kūrybiniame bagaže jau daugiau nei dvidešimt albumų, tarp kurių ir muzika reginiams-spektakliams. Su pagrindinės vokalistės Aistės atėjimu 1997-aisiais muzikiniame ir tekstiniame audinyje išryškėjo gaivališka baltiškoji linija. Instrumentuotę nuolat spalvina akustiniai instrumentai. Grupės lyderis R. Radzevičius „Skylės“ veiklą yra praplėtęs iki bendradarbiavimo kuriant aplinkos teatro spektaklius bei roko operas, o jo sugebėjimas uždegti idėja yra įtikinęs ir patraukęs kurti kartu ne vieną talentingą asmenybę. Grupė bei atskiri jos nariai už savo veiklą yra pelnę įvairių pripažinimo ženklų, o už albumą „Broliai“ Prezidentės Dalios Grybauskaitės buvo apdovanoti ordino „Už nuopelnus Lietuvai“ medaliais.

Koncerte skambės laiko patikrintos ir klausytojų pamėgtos rinktinės dainos. Taip pat grupė ketina atlikti ir naujausius kūrinius iš paskutiniojo žemaitiško albumo „Gervaza dūzgės“ bei papasakoti kiekvienos jų istoriją.

Savitas poetinis–muzikinis eliksyras roko muzikos pagrindu su gaivališka baltiška linija laukia visų, susirinkusių į „Pažaislio liepų alėjos vakarų“ koncertą.

Į renginį bus įleidžiami tik galiojantį galimybių pasą turintys klausytojai.

Pasirodymui specialiai sukurta choreografija, kostiumai, šviesų spektaklis. Nei naujos renginių taisyklės dėvėti kaukes, nei prapliupęs lietus neišgąsdino grupės gerbėjų – išskirtinio grožio programa buvo rodoma vienintelį kartą ir neaišku, ar kada bus pakartota.

Albumo idėjos autoriai – tikra žemaitė A. Smilgevičiūtė ir pirmą sykį žemaitiškai uždainavęs Rokas Radzevičius. Kultūros paveldu besidominti muzikantų pora iš pasakojimų, atsiminimų ir padavimų apie Žemaitijoje tyvuliuojantį Platelių ežerą sukūrė vientisą istoriją. Ji ne tik sugulė į albumą, bet ir buvo papasakota festivalio „Untold City“ scenoje.

Istorijos veikėjai – iš Žemaičių Kalvarijos atlaidų grįžtantys ubagai, kilmingoji panelė Zifrina ir Platelių ežero skenduolis Gervazas, turėjęs priežasčių nusitempti šią kompaniją pas save į dugną ir užtaisyti jiems apokaliptines dūzges.

Kūrinio autoriai A. Smilgevičiūtė ir R. Radzevičius scenoje įkūnijo Zifriną ir Gervazą, ubago Rimkūno rolė patikėta aktoriui Irmantui Jankaičiui. Ir jis, lydimas šokančių ubagų kompanijos (Lauro Smilgevičiaus ir Dariaus Padago), ją atliko išties uždegančiai ir įtikinamai.

Aktoriais vienam vakarui virto visi grupės „Skylė“ muzikantai: Enrikas Slavinskis (elektrinė, solinė gitara), Salvijus Žeimys (mušamieji), Gediminas Žilys (bosine gitara), Mantvydas Kodis (klavišiniai), Kęstutis Drazdauskas (fleita), Eglė Jačauskienė (pritariantis balsas).

Pasirodyme dalyvavo ir pučiamųjų grupė. „Žemaitijoje tebėra išlikusi itin stipri grojimo pučiamaisiais instrumentais tradicija. Ligi šiol tame krašte nereta „triūbomis“ groti per laidotuves, Vėlines“, – sako A. Smilgevičiūtė.

„Gervaza dūzgių“ kostiumų dailininkė – Agnė Rimkutė, grimo dailininkė – Eglė Mikalauskaitė-Gricienė, choreografas – Rapolas Radzevičius. Garso režisierius – Valdas Karpuška, šviesų dizainas – Marius Selevičius.

Visos albumo „Gervaza dūzgės“ dainos sukurtos ir atliekamos žemaitiškai – originalius tekstus joms parašė Aistė Smilgevičiūtė. Kas nesupranta žemaitiškai (o tokių išties nemažai), Aistė nuramina: dainų žodžiai aprašuose išversti į lietuvių kalbą.

Naujausią „Skylės“ albumą „Gervaza dūzgės“ jau galima pasiklausyti muzikos platformose ir įsigyti fiziniu formatu. Ilgokai dvejoję, ar verta leisti albumo kompaktinį diską, Aistė Smilgevičiūtė ir Rokas Radzevičius vis dėlto pasiryžo ir nutarė ištikimiausiems gerbėjams pagaminti ribotą jo tiražą, kurio dalis papuošta rankų darbo Zifrinos ir Gervazo įmautėmis.

Jam pritaria Aistė Smilgevičiūtė ir grupė “Skylė” pristatydami pirmąjį savo albumą žemaičių kalba. Albumas pavadintas „Gervaza dūzgės“ bus pristatytas Vilniuje, festivalyje „Untold City“, rugpjūčio 25 d. Grupė taip pat pristato originaliai animuotą vaizdo klipą „Nalija“, kuriame pasakojama nuostabi Platelių ežero istorija, žinoma, žemaičių kalba.

Kas nesupranta žemaitiškai (o tokių išties nemažai), Aistė nuramina: visų albumo dainų žodžiai aprašuose išversti į lietuvių kalbą. O istorija, kurią ji pasakoja dainoje “Nalija”, išties dramatiška.

Nalija vadinama Platelių ežero sekluma ir greta esanti skardinga gelmė – giliausia ežero vieta. Šis pavadinimas kuršiškos kilmės. Plateliškiai pasakoja legendą apie nuskendusį varpą - vieną žiemą per užšalusį ežerą žmonės vežę du varpus. Staiga ledas įlūžęs ir vienas varpas nuskendęs. Kitą varpą žmonės sėkmingai parvežę į krantą ir įkėlę į varpinę.

Esą šiedu varpai Velykų rytą susišaukiantys, susiskambinantys. O ežere ir aplink jį knibžda būtybės – Juodasis ponaitis, vėlės, kurios Vėlinių naktį renkasi į Beržoro bažnyčią mišioms… Klipe taip pat galima išvysti ir pagrindinį albumo veikėją gražuolį skenduolį Gervazą ir jo mylimąją kilmingają panelę Zifriną.

Naujausią “Skylės” albumą “Gervaza dūzgės“ jau galima pasiklausyti muzikos platformose ir įsigyti fiziniu formatu. Ilgokai dvejoję, ar verta leisti albumo kompaktinį diską, Aistė Smilgevičiūtė ir Rokas Radzevičius vis dėlto pasiryžo ir nutarė ištikimiausiams gerbėjams pagaminti ribotą jo tiražą.

Naujas grupės albumas stilistiškai ganėtinai įvairus. Jame suskamba ir anksčiau grupės kūryboje negirdėti variniai pučiamieji. Šie instrumentai žemaitiško albumo idėjai atskleisti buvo pasirinkti neatsitiktinai – Žemaitijoje tebėra išlikusi itin stipri grojimo pučiamaisiais instrumentais tradicija.

Per dvarų kultūrą, kurioje turėti savo orkestrą buvo ne toks ir retas reiškinys, pučiamieji paplito ir į žmones. Plungės ir Rietavo kunigaikščiai broliai Oginskiai tokius taip pat laikė, šiuose orkestruose fleita grojo ir jaunasis Oginskių globotinis M.K. Čiurlionis. Ligi šiol Žemaitijoje tebegyvuoja tradicija „triūbomis“ groti per laidotuves, Vėlines.

Gimsta koplytstulpiai

Muzikantai tikino, kad šiuo metu jiems labai svarbu nuveikti kažką apčiuopiamo, stabilaus ir tikro, tada dingsta pojūtis, kad žemė slysta iš po kojų.

Rokas išduoda, kad pastaruoju metu dienas leidžia namuose įkurtose dirbtuvėse. Karantino metu jis ypač daug laiko skiria senam hobiui, kuris galbūt ateityje galėtų tapti ir papildomu jo darbu. Kol kas jis neatneša jokių pajamų, tačiau muzikantas džiaugiasi, kad yra didelė dvasinė atgaiva ir moralinė parama sunkiu metu.

Šiuo metu jiems labai svarbu nuveikti kažką apčiuopiamo, stabilaus ir tikro, tada dingsta pojūtis, kad žemė slysta iš po kojų.

"Skylės" lyderis kuria ir gamina koplytstulpius, kuriuose įkurdina liaudies menininko Kazimiero Striaupos išdrožtus dievus. Koplytstulpius Rokas puošia Žemaitijai būdingais drožinių raštais. "Mus visada žavėjo autentiškas šio krašto liaudies menas ir tradicijos. Aistė, būdama tikra žemaitė, nuo seno domisi Žemaitijos liaudies meno išraiškomis ir yra puiki mano konsultantė. Ji dažnai pataria, kokiu raštu puošti, kokia spalva dažyti", – pasakoja Rokas. Dažniausiai savo darbus jis dovanoja draugams, o šie jais papuošia namus ir sodybas.

Muzika niekur nedingo

"Supratau, kad visai neblogas metas padaryti laikui imlius darbus namuose, kurie, kaip sakoma, kabo ant galvos jau keletą metų. Taigi, su entuziazmu puoliau daryti tvarką šeimos bibliotekoje – surūšiuoti, tematiškai sudėlioti ir atrinkti nebevertingas knygas. Ypač tai svarbu vaikų bibliotekėlėje – vaikai kai kurias knygas išauga lygiai taip pat greitai, kaip ir drabužius, tad į lentyną po akimis vaikui sudėliojau aktualius skaitinius", – apie dar vieną karantininį darbą pasakojo Aistė.

Situacija: karantinas pristabdė grupės „Skylė“ koncertinius planus. G. Kropio nuotr.

Tuo pačiu metu "Skylė" baigia ir pirmą žemaitišką albumą "Gervaza dūzgės", kurio didžioji dalis buvo sukurta dar iki pasaulinės pandemijos pradžios, ir atskleidžia dar vieną jo kūrinį – regio ritmu alsuojantį duetą "Žmuonis akminis" – "Žmonės akmenys". "Šis duetas – įsisiūbavimui į pavasarį. Šylant ne tik orams, bet ir padėčiai šalyje, pats tas laikas pasiūbuoti į regio taktą žiūrint į akis, bet išlaikant metro distanciją vienam nuo kito", – šypsosi Aistė.

Tai albumo veikėjų – Gervazo ir Zifrinos – daina. "Šios poros istorija klostosi ne taip sklandžiai, kaip norėtųsi. Būdami kartu kartais neišvengiamai ne tik atsisakome dalies savęs, bet ir skaudiname vienas kitą. Noras išspręsti buvimo kartu sunkumus neretai būna panašus į bandymą susiūti praplyšusį lietaus debesį. Kur tada dėtis? Galbūt pasiversti akmenimis ir laukti atšilimo?" – dainos emocijas atskleidžia Aistė.

Vieta variniams pučiamiesiems

Naujas grupės albumas stilistiškai žada būti ganėtinai įvairus. Štai ir šioje dainoje suskamba anksčiau grupės kūryboje negirdėti variniai pučiamieji, jiems skirta ryški vieta ir vaidmuo visame albume.

Svarbu: variniai pučiamieji instrumentai žemaitiško albumo idėjai atskleisti buvo pasirinkti neatsitiktinai. K. Vanago nuotr.

Variniai pučiamieji instrumentai šio žemaitiško albumo idėjai atskleisti buvo pasirinkti neatsitiktinai – Žemaitijoje tebėra išlikusi itin stipri grojimo pučiamaisiais instrumentais tradicija. Per dvarų kultūrą, kurioje turėti savo orkestrą buvo ne toks ir retas reiškinys, pučiamieji paplito ir į žmones.

Plungės ir Rietavo kunigaikščių brolių Oginskių dvaruose tokie taip pat buvo, juose fleita grojo ir jaunasis Oginskių globotinis M.K.Čiurlionis.

Ligi šiol Žemaitijoje tebegyvuoja tradicija pučiamaisiais groti per laidotuves, mirties metines, Vėlines ar gavėnią, kai giedami Kalvarijos kanai.