Tuo pačiu balsavimu panaikinti apribojimai dėl žymėto dyzelino naudojimo žemdirbiams.

Už tai balsavo 108 Seimo nariai, prieš nebuvo, o susilaikė penki Laisvės frakcijos nariai.

Aplinkos ministras Simonas Gentvilas, labiausiai priešinęsis SND tarifo mažinimui, balsavime nedalyvavo. Premjerės Ingridos Šimonytės posėdyje taip pat nebuvo. 

Seimo pirmininkė Viktorija Čmilytė-Nielsen teigė, kad Seimas padarė tai, ką galėjo padaryti, o kiti klausimai bus sprendžiami eilinėje Seimo sesijoje.

„Tai, ką Seimas galėjo padaryti šitame etape trumpuoju laikotarpiu, padarėme, o visi kiti klausimai, dėl jų bus diskutuojama bendrąja tvarka prasidėjus Seimo eilinei sesijai“, – žurnalistams po balsavimo sakė Seimo pirmininkė.

Prieš balsavimą kai kurie parlamentarai dėkojo ūkininkams, kurie prie Seimo ir Vyriausybės sausį atvažiavo su traktoriais ir parodė, kokia jie yra jėga.

„Prieš valdančios daugumos buldozerį veiksmingesnis yra ūkininkų „John Deere“, – posėdyje teigė Mišriai Seimo narių grupei priklausantis Artūras Skardžius.

Tuo metu „valstietis“ Dainius Kepenis teigė, kad matydami, kaip žemdirbiai siekė savo tikslų, ir kitų sričių atstovai savo problemas ims spręsti piketuodami prie Seimo ar Vyriausybės.

Šiandien sprendimas daugiau liečia ne ūkininkus, o daugiau netgi gyventojus, ypač rajonų, kurie naudoja dujas (...)

 

„Esu prieš tokį, sakysime, infantilišką, vaikišką, nesubrendėlišką būdą, kada atvažiuoja traktoriai ir mes iš karto 20 kartų sumažiname“, – teigė D. Kepenis.   

Tuo metu A. Skardžius skaičiavo, kad gaminant vieną kilovatvalandę energijos suskystintomis gamtinėmis dujomis susidaro 200 gramų anglies dioksido (CO₂), o SND – tik 30 gramų daugiau.

„SND yra vienas iš švariausių iškastinių kurų, mažiausiai teršiantis aplinką“, – teigė jis. 

Aplinkos apsaugos komitete dirbantis Tomas Tomilinas piktinosi, kad valdantieji, vadindami SND taršiausiu kuru, bandė supriešinti žemdirbius su gamtosaugininkais – esą taip politikai siekė paslėpti grubią klaidą, kai akcizas įstatymu buvo padidintas. 

Seimo Kaimo reikalų komiteto narys Kęstutis Mažeika sakė, kad SND akcizo sumažinimą labiausiai pajus gyventojai, o ne ūkininkai.

„Šiandien sprendimas daugiau liečia ne ūkininkus, o daugiau netgi gyventojus, ypač rajonų, kurie naudoja dujas, nes paskutiniu metu žmonės aktyviai važiavo tiek į Latvijos, tiek į Lenkijos pusę su balionais, pirko ten ir tai jautėsi. Tie žmonės labiausiai ir greičiausiai pajus efektą, ūkininkai tik vasarą pajus tą pokytį“, – žurnalistams Seime po balsavimo sakė K. Mažeika.

Anot jo, dabar svarbu, kad Žemės ūkio ministerija būtų ūkininkų pusėje ir atlieptų jų problemas.

Žemės ūkio ministras Kęstutis Navickas, teigė kad Seimo sprendimas dėl SND akcizo – geras ir tinkamas visiems.

„Sprendimas geras, tinkamas visiems. Idėja buvo kitokia, Vyriausybės pasiūlymas buvo, bet Seimas apsisprendė dėl 13 ir visiems gerai dabar“, – žurnalistams sakė ministras.

Tuo metu demokratų frakcijos „Vardan Lietuvos“ atstovė Laima Nagienė tvirtino, kad SND klausimo svarstymas nebaigtas, kol nebus apsispręsta dėl mažesnės CO₂ dedamosios.

Biudžeto ir finansų komiteto vadovas Mindaugas Lingė balsavimo išvakarėse BNS sakė, kad akcizą sumažinęs iki 13 eurų Seimas iš esmės kompensavo gyventojams ir verslui, kurie sausį-vasarį už SND moka 304 eurų akcizą, todėl nebebus siūloma pusmečiui atidėti šio mokesčio įsigaliojimo.

Akcizų įstatymo pataisų reikalavo ūkininkai, sausį surengę didelę protesto akciją Vilniuje. Žemdirbiai ragino politikus iš viso atšaukti nuo sausio padidintą SND akcizą, taip pat grąžinti dyzelino akcizo lengvatą jų transportui.  

Premjerė Ingrida Šimonytė yra sakiusi, kad Vyriausybės pasiūlytas 41 euro akcizas yra „pakankamai logiška mediana“ atsižvelgiant į kitų valstybių taikomus tarifus.  

S. Gentvilas trečiadienį pareiškė, kad mažas SND akcizas skatins toliau importuoti šį produktą iš Rusijos. Be to, anot jo, toks tarifas neskatins žmonių ir verslo investuoti į mažiau taršesnį kurą.  

Pasak jo, tokiu sprendimu Seimas atsitraukia nuo taršos mažinimo kurso ir aktyvios kovos su klimato kaita.   

Ministras aiškino, kad kas devintas Lietuvoje sudegintas dyzelino litras yra beakcizis: raudonasis – šildymui skirtas dyzelinas – ir žaliasis – žemdirbiams skirtas pigesnis dyzelinas.

Tokiam tarifui Seimas trečiadienį pritarė apsvarstęs parlamentarų Andriaus Palionio, Valiaus Ąžuolo ir Jono Pinskaus pateiktas Akcizų įstatymo pataisas. Už balsavo 113 Seimo narių, prieš buvo vienas („laisvietė“ Morgana Danielė), o susilaikė trys liberalai – Virgilijus Alekna ir Romualdas Vaitkus bei aplinkos ministras Simonas Gentvilas.

Pataisos dėl žymėto dyzelino ir SND akcizų svarstomos skubos tvarka. Galutinis balsavimas Seime vyks ketvirtadienį.

Vyriausybė siūlė SND nustatyti 41 euro akcizo tarifą. 

„Įvertinę tai, kad Lenkijoje yra 13 eurų akcizo mokestis, o Latvijoje jo išvis nėra, siūlome 13 eurų tarifą“, – Seimo posėdyje teigė A. Palionis. 

Aplinkos ministras Simonas Gentvilas pareiškė, kad mažas SND akcizas skatins toliau importuoti šį produktą iš Rusijos.

Jo teigimu, bendrovės „Gazimpeksas“ ir „Jozita“, kurios yra didžiausios Lietuvoje rusiškų dujų importuotojos, galės ir toliau  jas importuoti, todėl įtvirtindami minimalų tarifą politikai „tiesiog pakelia rankas“.

„Vis dar turime rusiškus produktus čia, Lietuvoje, ir jų vartojimas yra dirbtinai atpigintas. 13 eurų akcizas už toną – iš esmės yra skatinimas toliau importuoti šitą produktą, nes Europos sankcijų kontrakto pasibaigimas yra 12 mėnesių laikotarpiui. Lietuviškos įmonės, tokios, kaip „Gazimpeksas“, kuri yra didžiausia Lietuvoje rusiškų dujų importuotoja, antroji yra „Jozita“, jos ir toliau gali importuoti pagal dabartines sankcijas. Duodami minimalų tarifą mes tiesiog pakeliam rankas“, –  kalbėjo ministras.

Anot jo, toks tarifas neskatins žmonių ir verslo investuoti į mažiau taršesnį kurą. 

„Lietuvoje žemės ūkis lieka ant rizikos, jie toliau lieka ant iškastinio importinio kuro. Kas devintas Lietuvoje sudegintas dyzelino litras yra beakcizis – tai yra raudonasis (šildymui skirtas dyzelinas  – BNS) ir žaliasis (žemdirbiams skirtas pigesnis dyzelinas – BNS)“, – kalbėjo ministras.

Statistikoje galbūt tikrai matysime, kad šių dujų naudoja mažiau, bet tai yra lygiai tas pats, kaip ir su alkoholiu, kai srautai iš Lenkijos ir iš Latvijos yra didžiuliai, o nukenčia Lietuvos ekonomika.

 

„Iškastinio kuro naudojimas, nesvarbu, kokiu pavidalu, naftos ar dyzelio, ar suskystintų naftos dujų pavidalu, finansuoja Rusiją“, – teigė Aplinkos apsaugos komitete dirbantis Kasparas Adomaitis.

Pasak jo, tokiu sprendimu Seimas atsitraukia nuo taršos mažinimo kurso ir aktyvios kovos su klimato kaita.   

„Atsitraukiame nuo šito tikslo. Pasakome, kad taip, naudokite tas naftos dujas, čia puikus dalykas ir kaip nors po trejų metų žiūrėsime, kas bus. Man atrodo, tai neteisingas kelias. Nustatykime pereinamąjį laikotarpį (mažesnio tarifo galiojimui – BNS), bet nemažinkime be jokių apribojimų“, – kalbėjo parlamentaras.

Kaimo reikalų komiteto narys Kęstutis Mažeika sutiko, kad 13 eurų akcizas „nėra optimalus variantas“ vertinant kaimyninių šalių taikomą SND akcizą. Anot jo, sumažinus tarifą iki 41 euro lietuviai ir toliau vežtųsi dujų balionus iš Lenkijos.

„Ir jeigu šiandien nuvažiuotumėte į Lenkijos pasienį ties Lazdijais ar ties Kalvarija, pamatytumėte, kaip žmonės veža dujų balionus iš Lenkijos, tai turbūt tas procesas nesibaigs, jeigu bus priimta pataisa dėl 41 euro“, – kalbėjo jis.

„Statistikoje galbūt tikrai matysime, kad šių dujų naudoja mažiau, bet tai yra lygiai tas pats, kaip ir su alkoholiu, kai srautai iš Lenkijos ir iš Latvijos yra didžiuliai, o nukenčia Lietuvos ekonomika“, – pridūrė parlamentaras.

Lietuvos žemės ūkio tarybos pirmininkas Ignas Hofmanas antradienį BNS sakė, kad SND akcizas neturėtų viršyti 14 eurų už toną – tuomet ūkininkai būtų patenkinti. Be to, anot jo, žemdirbiai sutiktų su kompromisu, jei akcizas liktų 41 euras, o anglies dioksido (CO₂) dedamoji būtų atidėta ne pusei metų, kaip dabar siūloma, o vieneriems metams. Seimas šią savaitę dėl to sprendimo nepriiminės.

Seimas po pateikimo jau yra pritaręs Akcizo įstatymo pataisai dėl anglies dvideginio mokesčio atidėjimo pusmečiui – iki 2025 metų liepos, ir ją ketina svarstyti pavasario sesijoje kovą.

CO₂ dedamoji nuo 2025 metų bus 36,1 euro už toną ir vėliau kasmet dvigubėtų, kol 2030-aisiais pasiektų 183,6 euro. 

Seime jau yra registruota ir demokratų frakcijos „Vardan Lietuvos“ frakcijos narių iniciatyva šio taršos mokesčio įsigaliojimą atidėti metams – iki 2026 metų. 

„Aš Vyriausybės (siūlymą – BNS) palaikyčiau“, – sekmadienį BNS sakė Seimo pirmininkė.

Praėjusią savaitę protestavusiems ūkininkams reikalaujant sumažinti SND akcizą, kuris nuo sausio siekia 304,1 euro už toną (be PVM), atšaukti apribotą dyzelino akcizo lengvatą – ir toliu leisti žymėtą kurą pilti į žemdirbių automobilius, vasario 12–15 dienomis šaukiama neeilinė Seimo sesija.

„(Neeilinė sesija – BNS) šaukiama iš esmės reaguojant į tuos įvykius, protestus, kurie vyko Vilniuje. Į tai, ką galbūt reikėtų pakoreguoti mūsų sprendimuose. Manau, kad gerai, kad galų gale nelaukėme kovo 10-osios dienos, greičiau priimsime sprendimus ir manau, kad tai nuims įtampas“, – sakė V. Čmilytė-Nielsen.

Dėl leidimo toliau žemdirbiams leisti pilti žymėtą dyzeliną į automobilius Seimo pirmininkė konkrečios pozicijos neįvardijo – ji sako, kad apie tai bus diskutuojama.

„Aš manyčiau, kad tikrai apie tai diskutuosime ir kažkokį tokį komisinį sprendimą reikėtų pasiekti“, – teigė Seimo pirmininkė.

„Atsižvelgsime į tai, ką aptarėme su ūkininkų, miškininkų atstovais. Aš pati turėjau susitikimą su dešimt lyderių tuomet, kai jie buvo atvykę. Tikrai diskutuosime ir manau, kad atsižvelgsime į išsakytas pastabas“, – pridūrė ji.

Lietuvos žemės ūkio tarybos pirmininkas Ignas Hofmanas anksčiau teigė, kad Lietuvoje SND akcizas galėtų būti vidurkis tarp Latvijoje ir Lenkijoje galiojančių tarifų – apie 20 eurų už toną.

Pasiūlymus taikyti mažesnius nei Vyriausybės siūlomo 41 euro už toną SND akcizo tarifus yra užregistravę ir kai kurių Seimo opozicinių frakcijų atstovai.

Neeilinės sesijos darbotvarkėje taip pat įrašytas generalinės prokurorės Nidos Grunskienės kreipimasis prašant panaikinti Seimo nario Remigijaus Žemaitaičio teisinę neliečiamybę, kiti įstatymų pristatymai.

Sesiją inicijavo pusšimtis parlamentarų.

Pagal Seimo statutą, neeilines sesijas šaukia Seimo pirmininkas ne mažiau kaip trečdalio (47) visų Seimo narių siūlymu, kuris turi būti jam įteiktas raštu.

Eilinė Seimo sesija prasidės kovo 10 dieną.

Anot jos, Vyriausybė pirmadienį jau išsiuntė derinti pataisas, jų derinimas gali užtrukti apie dvi savaites.

„Dėl Akcizų įstatymo, kadangi Vyriausybė pažadėjusi įsivertinti pastabas, sausio 8 dieną, šį pirmadienį, išsiuntė derinti įstatymo pataisas (...), per kokias dvi savaites baigsim derinti, ateisim į Vyriausybės posėdį, išsiųsim į Seimą, kovo 10 dieną galim pateikti“, – Seimo Kaimo reikalų komitete sakė premjerė.

„Jei bus neeilinė sesija, galima pateikti neeilinei sesijai, nematau problemos“, – pridūrė ji.

Pasak premjerės, paprašius skubos, tvarką dėl žymėto dyzelino galima būtų atstatyti nuo sausio 1 dienos, taip pat sumažinti suskystintų naftos dujų akcizą buitiniams vartotojams ir verslui.

„Peržiūrėti tarifą reikšmingai, kaip daugiau mažiau yra kitose Europos Sąjungos valstybėse ir atitinkamai įstatymo korekcijas būtų galima priimti“, – sakė I. Šimonytė.

„Gaila, kad dvejus su pusę metų projektas buvo Seime debatuojamas ir komitete buvo ilgai debatuojamas, tada diskusijos šitomis temomis neiškilo, bet ką, pataisysim dabar ir nematau, dėl ko ginčytis“, – kalbėjo ji.

Lietuvos paukštininkystės asociacijos vadovas Gytis Kauzonas sakė, kad iki pataisų priėmimo ūkininkams turėtų būti skiriamos kompensacijos.

„Kadangi dėl akcizo laukiam ar neeilinės, ar pavasario sesijos, bent už tą laikotarpį, kur dabar visi priversti mokėti tuos akcizus, būtų labai šaunu surasti kažkokias kompensavimo formas“, – posėdyje teigė G. Kauzonas.

Pasak jo, vien paukštininkystės įmonėms didesnis akcizas per metus kainuoja apie 4 mln. eurų, o per mėnesį – 350-400 tūkst. eurų.

I. Šimonytė atkreipė dėmesį, kad biudžete tam lėšų nenumatyta, tačiau žadėjo rasti kitą sprendimą: „Girdžiu, ką sako kolegos, girdžiu pastabą, bet nieko negaliu žadėti. Kompensacijų iš pinigų, kurie biudžete nesuplanuoti, negaliu pasiūlyti, bet galbūt rasiu kažkokį kitą sprendimą“.

Seimo Kaimo reikalų komitetas ketvirtadienį susirinko į neeilinį posėdį, kuriame aiškinasi, kaip Vyriausybė reaguoja į protestuojančių ūkininkų reikalavimus.

Pasak jo, tai daroma jau kone ketverius metus.

„Jau ketveri metai, kaip didelis procesas dujų balionų pakeitimo viryklėmis yra įsibėgėjęs. Jis be galo sėkmingas. Gyventojai nėra palikti likimo valiai, gyventojai jau yra pasikeitę“, – LRT televizijai ketvirtadienį patikino S. Gentvilas.

„2 tūkst. daugiabučių namų yra pakeisti dujiniai balionai į elektrines virykles. Dar 600 namų parama paskelbiama dabar, šiais metais“, – aiškino jis.

Aplinkos ministro teigimu, 30 tūkst. šalies gyventojų, kurie yra prijungti prie centrinio suskystintų dujų šildymo, gali kreiptis dėl kompensacijų.

„Jeigu gyventojai kvalifikuojasi šildymo kompensacijoms, valstybė apmoka. (...) Bet 30 tūkst. gyventojų turi galvoti ir apie alternatyvas. Valstybė remia tas alternatyvas, Aplinkos ministerija duoda paramą 50 proc. pasikeisti į biokuro katilą arba šilumos siurblį“, – teigė S. Gentvilas.

Seimas praėjusių metų gegužę pritarė Akcizų įstatymo projektui, kuriam įsigaliojus, atsisakyta energiniams produktams taikomų akcizų lengvatų, numatyta nuosekliai didinti akcizų tarifus taršioms kuro rūšims bei į taikomus tarifus įtraukta anglies dvideginio dedamoji.

Remiantis šiuo projektu, nuo naujųjų metų naftos dujoms, kurios yra išpilstytos į balionus, taikomas 304,1 Eur/t akcizo tarifas. Prieš tai tarifas buvo nulinis.

Ketvirtadienį su raginimu atsakingai įvertinti neigiamą šio naujo reguliavimo poveikį Lietuvos pramonininkų ir verslo konfederacijos kreipėsi į Vyriausybę.

„Labai blogai. Kainos keliamos, o alga tai vietoje stovi. Valdžia apie žmones negalvoja“, – teigė pašnekovas.

„Nesąmonė“, – porino kitas užkalbintas praeivis.

Tiesa, kai kurie vairuotojai akcizų didinimui pritaria.

„Normalu. Mes kažkaip vis tiek turime pasiekti tą Europos Sąjungos lygį“, – teigė vyras.

Visas LNK reportažas – vaizdo įraše:

Seimas pritaria Aplinkos ministerijos teiktam akcizų įstatymo projektui. O po dviejų metų prisidės ir naujas mokestis už anglies dvideginį. Kurios kuro ir degalų rūšys brangs?

„Anglis, koksas, lignitas (rusvoji anglis), dyzelinas, benzinas – visas iškastinis kuras, nuo kurio mes jau ilgą laiką esame priklausomi“, – komentavo aplinkos ministras Simonas Gentvilas. 

Teigiama, kad Seimo komitetuose svarstant šį siūlymą dalyvavo daug verslo atstovų, kurie priešinosi tokiam įstatymui.

„Mūsų nuomonė buvo, kad negalima didinti, kad nereikia didinti. Sakėme, kad reikia pristabdyti ir tą CO2 variantą, nes šiuo metu ekonominė situacija šalyje yra labai nestabili ir to stabilumo nenusimato artimiausioje ateityje“, – sakė lietuviškų degalinių sąjungos vykdomasis direktorius Vidas Šukys.

Sprendimą kritikuoja ir opozicija.

„Šiandien mes matome susiklosčiusią nepalankią ir ekonominę situaciją, Lietuva – recesijoje. Neaišku, kada pasibaigs tas smigimas. Toks požiūris skatina mums labai draugiškų sąjunginių valstybių ekonomiką“, – šypsenos neslėpė Seimo narys Saulius Skvernelis.

Vežėjai neslepia – brangstant degalams, kils ir paslaugų kainos. 

„Supraskime, kad didindami degalų akcizą, mes didiname paslaugų ir prekių kainas. Mes tikrai kelsime įkainius. O tie, kurie nebeišgalės dirbti, tiesiog užsidarys“, – komentavo „Linavos“ inovacijų ir transporto politikos sekretorius Andrius Burba.

Supraskime, kad didindami degalų akcizą, mes didiname paslaugų ir prekių kainas.

 

Degalų į kaimynines šalis piltis esą važiuos ne tik gyventojai, bet ir verslininkai. Tad esą rinkdama mokesčius, Lietuva praras milijonus pajamų. 

„Žmonėms visai nesudėtinga pervažiuoti sieną ir užsipilti degalų. Jau dabar ten jie pigesni. Tai, be abejo, važiuosime ten piltis“, – aiškino A. Burba.

„Mes kursime ekonomiką, kuri yra gerokai daugiau pinigų duodanti, negu vilkikas, kuris ten pasienyje užsipilinės degalus. Ir čia yra Lietuvos ateitis, o ne dirbtinai skatinti kuo pigesniais importinės arabiškos arba rusiškos naftos kuro užpylimais“, – savo nuomonę išsakė aplinkos ministras.

Lietuvoje dabartinis 372 eurų dydžio dyzelino akcizas nuo kitų metų didės iki 466 eurų. O nuo  2025-ųjų – iki 500 eurų tūkstančiui litrų. Lietuvos degalų akcizai bus didžiausi Baltijos šalyse. Vežėjų atstovai jau kreipėsi į prezidentą.

„Prašome prezidento vetuoti tą įstatymą ir sėstis kalbėtis apie priemones, kurios realiai sumažina taršą. Mokestis niekaip nesumažins taršos“, – kategoriškai kalbėjo A. Burba.

Už akcizų įstatymo pataisas balsavo 69 Seimo nariai. Prieš buvo 39, o 20 – susilaikė.

„Jei palyginsime 2008 metų kainas, tai šiandien švieslentėje yra panašios kainos, kaip prieš 15 metų. Nėra tiesa, kad degalai ypač brango. Priimta eilė įsipareigojimų Europos mažinti degalų vartojimą, Lietuva irgi juos priėmė ir matome, kad vėluojame, ypač su transporto taršos mažinimu“, – LRT radijui trečiadienį sakė ministras.

Anot jo, vietoj importuojamos užsienietiškos produkcijos – naftos ar dujų išteklių – siekiama, kad būtų naudojama atsinaujinanti energija.

„Tai nuosekli valstybės politika atsisakinėti iškastinio kuro, pereidinėti ant švaresnio sveikatai, tausesnio kitokio transporto, šildymo, kitokios pramonės, energetikos ir šitas akcizų paketas į tai orientuotas“, – sakė S. Gentvilas.

Ministras taip pat pabrėžė, kad Lietuva 2027 metais mokės šimtamilijonines baudas, jeigu nepasieks savo klimato kaitos tikslų.

Jei palyginsime 2008 metų kainas, tai šiandien švieslentėje yra panašios kainos, kaip prieš 15 metų.

Lietuviškų degalinių sąjungos vykdomasis direktorius Vidas Šukys teigė, jog ekonominiu požiūriu dabar nėra geras laikas didinti akcizus. Be to, Lietuvos degalinės praras klientų, vykstančių tranzitu, o dalis šalies gyventojų gali vykti pigesnių degalų į Lenkiją.

„Jau dabar esame išmesti iš konkurencinės aplinkos Baltijos šalyse ir Lenkijoje, kai dėl vieno cento net vyksta konkurencinė kova, ypač tranzitiniam transportui, kuris važiuoja per mūsų šalį į Europą, mes prarandame klientus“, – sakė V. Šukys.

Naudoto transporto pardavėjų asociacijos prezidentas Vismantas Baršys kalbėjo, kad nuo 2015 metų gaminami tiek benzinu, tiek dyzelinu varomi automobiliai yra vienodai taršūs, todėl anot jo, neteisinga labiau didinti akcizą dyzelinui.

„Taršumai yra labai vienodi, kodėl baudžiamas dyzelinas, transportas, krovininiai automobiliai, o paskui verkiama, kad didėja infliacija. Nematau reikalo bausti dyzelino. Bet koks kuras sudega, jis vienodai teršia aplinką naujuose automobiliuose. Taip, senesniuose (...) taršos yra dyzeline daugiau, bet kalbame apie labai senus automobilius“, – sakė V. Baršys.

Tuo metu elektromobilių ekspertas, elektromobilių sistemas gaminančios bendrovės „Elinta Motors“ vadovas Laurynas Jokužis teigė, kad ministerija „eina teisingu keliu“, o siekiant didinti švarios energijos gamybą akcizai degalams turėjo didėti jau anksčiau.

Įprastam dyzelinui šiuo metu taikomas 372 eurų už 1 tūkst. litrų akcizas, tačiau nuo 2024 metų jį planuojama didinti iki 466 eurų (toks taikomas bešviniam benzinui), o nuo 2025 metų – iki 500 eurų. Be to, nuo 2025 metų būtų įvedama CO2 dedamoji, kuri litrą benzino ir dyzelino pabrangintų dar keliais centais.

Pataisos, be to, numato siaurinti iškastiniam kurui taikomas lengvatas arba jų išvis atsisakyti, didinti gazolių, akmens anglies, kokso ir lignito akcizų tarifus, taip pat įvesti akcizą šildymui skirtoms durpėms.

Alkoholio akcizo įplaukos buvo 149,88 mln. eurų – 1,5 proc. didesnės: alaus – 4,1 proc. iki 36 mln. eurų, vyno – 3,5 proc. iki 17,5 mln. eurų, spiritinių gėrimų – sumenko 2,5 proc. iki 94,14mln. eurų, tarpinių produktų – 14,3 proc. iki 2,2 mln. eurų,

Didmeninė prekyba vynu, akcizų sandėlių duomenimis, šiemet sumažėjo 8,7 proc., tarpiniais produktais – 19,7 proc., spiritiniais gėrimais – 8,7 proc., tuo metu alumi – išaugo 7,1 procento.

Įplaukos už degalus padidėjo 2,1 proc. ir siekė  348,9 mln. eurų: benzino – augo 19,7 proc. iki  66,8 mln. eurų, dyzelinio kuro – mažėjo 0,9 proc. iki  268,5 mln., automobilių dujų – didėjo 12 proc. iki  9 mln. eurų, žymėto dyzelino – 4 proc. iki 4,6 mln. eurų.

Didmeninė prekyba benzinu šiemet augo 19,7 proc., dyzeliniu kuru – mažėjo 0,9 proc., žymėtu dyzelinu – didėjo 4 proc., tuo metu dujomis mažėjo 36,5 proc.

Įplaukos iš tabako gaminių augo 13,6 proc. ir siekė 139,9 mln. eurų: cigarečių akcizai augo 10,2 proc. iki  116 mln. eurų, cigarų ir cigarilių – 26,5 proc. iki  3,4 mln., kaitinamojo tabako – 43,3 proc. iki 17 mln. eurų, elektroninių cigarečių skysčio – beveik 7 kartus iki 1,1 mln. eurų, tuo metu rūkomojo tabako mažėjo 12,7 proc. iki 2,1 mln. eurų, kito rūkomojo tabako – 47,7 proc. iki 256 tūkst. eurų.

Didmeninė prekyba cigaretėmis, cigarais ir cigarilėmis padidėjo 1,9 proc., elektroninių cigarečių skysčiu – daugiau nei du kartus, rūkomuoju tabaku – sumažėjo 21,5 proc., kaitinamuoju tabaku – 4 proc.

Šiaulių apygardos teismui perduota baudžiamoji byla, kurioje kaltinimai pareikšti 36 m. ir 21 m. Baltarusijos piliečiams.

Tyrimo duomenimis, šių metų kovą kaltinamieji, dirbdami Kauno statybų įmonėje, iš kitoje brigadoje dirbančio asmens sulaukė pasiūlymo užsidirbti iš Radviliškio į Kauną pervežant 8 tūkst. banderolėmis nepaženklintų cigarečių pakelių.

Remiantis tyrimo metu gautais duomenimis, už tai Baltarusijos piliečiams buvo žadėtas 200 eurų atlygis.

Kaltinamiesiems pradėjus į automobilį gabenti cigarečių paketus, sukrautus Radviliškyje prie geležinkelio bėgių, jie buvo sulaikyti pareigūnų. Skaičiuojama, kad šių neteisėtų rūkalų vertė siekia beveik 29 tūkst. eurų.

Baltarusijos piliečiams pareikšti kaltinimai dėl neteisėto disponavimo akcizais apmokestinamomis prekėmis. Už šį nusikaltimą praeityje neteistiems vyrams gresia bauda arba laisvės atėmimas iki aštuonerių metų.

Vien per šių metų balandžio mėnesį Šiaulių apygardos prokuratūros prokurorai į teismą perdavė keturias baudžiamąsias bylas dėl neteisėto disponavimo akcizais apmokestinamomis prekėmis. Trys iš jų teismui perduotos prokurorams surašius kaltinamuosius aktus, viena byla baigta pareiškimu dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu.

Šiuo metu Šiaulių apygardos prokuratūros veiklos teritorijoje yra atliekama 10 ikiteisminių tyrimų dėl neteisėto disponavimo akcizais apmokestinamomis prekėmis.

Parlamentarai ketvirtadienį po svarstymo atmetė opozicinių frakcijų atstovų teiktas Akcizų įstatymo pataisas, kuriomis siūlyta bešviniam benzinui akcizą sumažinti nuo 466 iki 359 eurų už tūkstantį litrų, o dyzelinui – nuo 372 iki 330 eurų.

Už pataisų svarstymą balsavo 34 Seimo nariai, prieš buvo 33, o susilaikė 20. Kitu balsavimu 45 balsais už ir 38 prieš Seimas pataisas iš viso atmetė. Tai reiškia, kad jos Seime negalės būtų svarstomos artimiausią pusmetį.  

Demokratų frakcijos „Vardan Lietuvos“ nario Algirdo Butkevčiaus teigimu, pataisas reikia priimti atsižvelgus į geopolitinę situaciją bei tai, kad Lietuva yra tranzitinė šalis. Jis prognozavo, kad dyzelinas tokiu atveju pigtų 15-18 proc., o benzinas – 7-12 proc.

A. Butkevčius, be kita ko, pripažino, kad ir sumažinus akcizą degalams, pavyzdžiui, dyzelino kaina vis tiek nebūtų mažesnė negu Lenkijoje.

Tuo metu Biudžeto ir finansų komiteto pirmininkas Mykolas Majauskas skaičiavo, kad priėmus pataisas dyzelinas atpigtų 5 centais, o benzinas – 13 centų.

„Bet ir tai su sąlyga, kad degalinės sutiks tą skirtumą atiduoti vartotojams“, – pabrėžė jis. 

Biudžeto praradimai dėl pataisų būtų apie 127 mln. eurai. Tačiau A. Butkevičiaus teigimu, juos kompensuotų dėl geresnės verslo aplinkos gautos papildomos pajamos.  

Lietuvoje šiuo metu degalams taikomas standartinis 21 proc. PVM tarifas, be to, bešviniam benzinui taikomas 466 eurų už  tūkstantį litrų, turinčiam švino – 579,24 euro, o dyzelinui – 372 eurų akcizas.