-
Per „Darom“ bus renkamos baterijų atliekos (galima dalyvauti loterijoje) 1
„Šių metų akcijos tema – baterijos ir elektronikos įrangos atliekos, kurias taip pat būtina rūšiuoti ir siekti, kad kuo daugiau jų būtų perdirbama bei prikeliama antram gyvenimui. Mūsų partneriai atliekos.lt bei Gamintojų ir importuotojų asociacija pasirūpins, jog iš namų atneštos naudotos baterijos būtų saugiai sutvarkytos“, – sako „Darom 2018“ akcijos vadovė Austė Juozapaitytė.
Aplinkos apsaugos instituto, Gamintojų ir importuotojų asociacijos (GIA) vadovo Alfredo Skinulio teigimu, siekiant sumažinti nešiojamų baterijų ir akumuliatorių atliekų patekimą į aplinką, pirmiausia būtina šviesti visuomenę ir ugdyti rūšiavimo įpročius.
„Jungiamės prie projekto „Darom“ ir siekiam atkreipti visuomenės dėmesį, kad namuose ar darbe užsigulėjusios naudotos nešiojamosios baterijos ir akumuliatoriai yra pavojingos atliekos, kurias būtina perduoti atliekų tvarkytojams. Gyventojų patogumui akcijos atliekų surinkimo taškuose bus perdirbto plastiko balti maišai baterijų ir akumuliatorių atliekoms surinkti“, – sako A. Skinulis.
Nešiojamųjų baterijų rinkimą akcijos „Darom“ metu inicijuoja Aplinkos apsaugos instituto sukurta informacinė svetainė www.atliekos.lt. Prie projekto prisijungusiai GIA, renkant baterijų atliekas, talkins regioniniai atliekų tvarkymo centrai ir bendrovė „Atliekų tvarkymo centras“. Naudotoms baterijoms ir akumuliatoriams skirti balti maišai yra pažymėti atliekos.lt logotipu.
Pavojingos atliekos
Nešiojamosios baterijos ir akumuliatoriai – tai bet kurios baterijos ar akumuliatoriai, kuriuos vartotojai paprastai gali naudoti buityje. Pavyzdžiui, vieno elemento baterijos (AA, AAA tipo baterijos ir pan.), taip pat baterijos ir akumuliatoriai, kurie naudojami mobiliuosiuose telefonuose, nešiojamuosiuose kompiuteriuose, bevieliuose elektros įrankiuose, žaisluose ir buitiniuose prietaisuose (elektriniuose dantų šepetukuose, skustuvuose, rankiniuose dulkių siurbliuose ir pan.).
Nešiojamosios baterijos ir akumuliatoriai yra pavojingos atliekos, apie tai įspėja specialus jų ženklinimas. Šių atliekų jokiu būdu negalima mesti į komunalinių atliekų konteinerius, nes iš jų baterijos ir akumuliatoriai patenka į sąvartyną. Baterijose, kaip ir akumuliatoriuose, yra pavojingų medžiagų (švino, gyvsidabrio, kadmio ir kitų toksinių elementų), todėl netinkamas šių gaminių atliekų šalinimas kelia pavojų aplinkai ir žmonių sveikatai.
„Baterijų ir akumuliatorių atliekoms yrant sąvartynuose jose esančios toksiškos medžiagos patenka į aplinką ir užteršia gruntą, vandenį, orą. Rūšiuoti baterijas yra būtina, nes jos yra perdirbamos ir iš jų pakartotinai išgauti elementai panaudojami naujų baterijų gamybai ar kitiems gaminiams. Tokiu būdu ne tik tausojami gamtos ištekliai, bet ir saugoma mus supanti aplinka“, – sako A. Skinulis.
Nešiojamųjų baterijų ir akumuliatorių platintojai privalo prekybos vietose nemokamai iš gyventojų priimti senas baterijas, nereikalaujant pirkti naujų. Gyventojai naudotas baterijas ir akumuliatorius taip pat gali pristatyti į savivaldybių įsteigtas atliekų surinkimo aikšteles ar perduoti tokias atliekas tvarkantiems atliekų tvarkytojams arba palikti biuruose, degalinėse, švietimo įstaigose ir organizacijose, kur yra pastatytos specialios talpos šioms atliekoms rinkti. Vietas, kur galima palikti senas nešiojamąsias baterijas ir akumuliatorius, galima rasti www.atliekos.lt.
11-oji „Darom“ akcija organizuojama balandžio 21 dieną. Ši pilietinė visas amžiaus grupes suburianti iniciatyva vyks visose 60 Lietuvos savivaldybių, daugiau nei 500 seniūnijų ir daugiau nei 500 mokyklų. Pernai akcija „Darom“ įvyko daugiau nei 2 tūkst. surinkimo taškuose, akcijoje dalyvavo virš 140 tūkst. žmonių.
Akcijos „Darom“ savanoris, į artimiausią atliekų surinkimo aikštelę pristatęs maišą su baterijų atliekomis ir jame palikęs savo kontaktinę informaciją, dalyvauja loterijoje ir gali laimėti 50 eurų vertės prizą. Bus išdalyti trys prizai.
-
Seni akumuliatoriai lietuviams dar nerūpi 1
Lietuviai vis daugiau išmano apie buitinių atliekų rūšiavimą ir savo žinias pritaiko praktiškai, tačiau net trečdalis (31 proc.) vis dar nesusimąsto apie savo automobilio atliekų tvarkymą. Gyventojų apklausos rodo augantį vartotojų ekologinį sąmoningumą, bet neretai ekologija vis dar siejama su sudėtinga atliekų tvarkymo sistema ir didesne kaina.
Laiko save atsakingais, tačiau žinių trūksta
Dažno jau nebestebina kieme stovintys spalvoti konteineriai buitinėms atliekoms rūšiuoti. Net 64 proc. Lietuvos gyventojų save laiko atsakingais aplinkai. Tačiau net trečdalis negalvoja, ar servisas, kuriame taisomas jų automobilis, atliekomis pasirūpina tinkamai. Tokie duomenys paaiškėjo vasaros pradžioje tyrimų bendrovei „Norstat LT“ atlikus automobilių vairuotojų apklausą.
Atliekų surinkimo ir tvarkymo įmonės „Žalvaris“ užsakymu atlikta apklausa parodė, kad dar maža vairuotojų dalis žino apie automobilinių atliekų pavojingumą. „Akumuliatoriai, alyva, amortizatoriai, kuro, tepalo bei oro filtrai ir padangos priskiriamos pavojingiausių automobilinių atliekų sąrašui. Pagal Europos Sąjungos šalyse galiojančius reikalavimus, šios atliekos privalo būti surenkamos ir perduodamos tvarkyti bei perdirbti atliekų tvarkymo bendrovėms“, – sako „Žalvario“ rinkodaros vadovė Vita Balaikienė.
Apklausos metu pastebėta, kad automobilių padangas Lietuvos gyventojai tvarko atsakingiau. Dauguma apklaustųjų (64 proc.) nurodė, kad niekada nėra išmetę ar palikę irti automobilio padangų. Beveik trečdalis (29 proc.) teigė atidavę servisui pakeistas padangas, tikėdamiesi, kad jos bus sutvarkytos tinkamai. Nedidelė dalis (7 proc.) prisipažino, kad jiems yra tekę išmesti ar palikti irti nebenaudojamas padangas.
Daugėjant automobilių – daugėja ir atliekų
Menką lietuvių dėmesį tinkamam automobilinių atliekų tvarkymui pastebi UAB „Autojuta“ technikos direktorius Vladas Vaitkus: „Dirbame automobilių remonto srityje per dvidešimt metų, bet per savo darbo praktiką nė karto nesulaukiau klausimo, kur dedame remontuojamo automobilio alyvą, akumuliatorius ar kitas atliekas. Toks klausimas mane patį maloniai nustebintų. Žinoma, paskutinius dešimt metų situacija gerėja, juk seniau padangas ir kitas remonto atliekas į bendrus buitinių atliekų konteinerius mesdavo.“
Vis dėlto automobilinių atliekų surinkimo kiekiai didėja. „Šių metų pirmame pusmetyje iš automobilių remonto įmonių surinkome 31 proc. daugiau atliekų nei pernai per tokį pat laikotarpį, nors aptarnavome tik 3,19 proc. daugiau klientų“, – pastebi „Žalvario“ atstovė V. Balaikienė.
Vis didėjantis automobilinių atliekų kiekis nestebina ir „Autojutos“ atstovo: „Daugėjant automobilių – daugėja ir atliekų. Sezoniškumas irgi veikia. Didžiajai daliai automobilių savininkų taisant ar prižiūrint automobilį svarbiausia yra kaina – juk mūsų rinka maža, senas automobilių parkas, serviso pasirinkimą lemia paslaugos kaina, o ne socialinis atsakingumas prieš gamtą. Tik kokiems 5 proc. vairuotojų pradeda rūpėti ekologiškumas, pasirenkamo serviso socialinis atsakingumas“, – teigia V. Vaitkus.
Tinkamai tvarkytis teko mokytis ir patiems servisams
Apklausos metu taip pat buvo aiškinamasi, kodėl lietuviai nėra linkę tinkamai pasirūpinti automobilinėmis atliekomis patys. Beveik pusė (46 proc.) šalies gyventojų įvardino sudėtingą atliekų pridavimo sistemą, kuri atima tiek laiko, tiek pinigų, ir pernelyg sunkiai surandamas vietas, kuriose būtų priimamos atliekos. Taip pat trečdalis lietuvių (33 proc.) susiduria su informacijos apie automobilines atliekas bei jų pridavimą stoka.
„Padangas, alyvą ir kitas atliekas ES direktyvomis yra įpareigoti surinkti ir tvarkyti autoservisai, kuriuose tos padangos ar alyva, taip pat kitos automobilių dalys, yra keičiamos. Nors atsakingos aplinkosaugos institucijos kontroliuoja, kaip laikomasi šių reikalavimų, vis dėlto ir patys vairuotojai turėtų būti dėmesingesni ir reiklesni jų automobilius tvarkantiems servisams“, – skatina vairuotojus V. Balaikienė ir primena, kad panaudoti galima bene visas automobilių atliekas, didžiąją jų dalį perdirbant.
V. Vaitkus pasakoja, kad, prieš daugiau nei dešimtmetį ES įvedus atliekų tvarkymo reikalavimus, ir patiems servise teko mokytis tvarkytis: „Reikėjo ir patiems viduje persitvarkyti, ir žmones išmokyti elgtis kitaip.“
Atsakingi servisai turi kelias atliekų talpyklas, skirtas atliekas talpinti atskirai. Į vienas kraunami akumuliatoriai, į kitas – amortizatoriai, į trečias – įvairūs seni filtrai, į ketvirtas pilama panaudota alyva ir t. t. Atliekų talpyklos privalo stovėti ten, kur jas būtų lengva pasiekti automobilių meistrams, kitaip tariant, darbo patalpose. Paprastai tai būna didelio tūrio, kartais net iki 200 litrų, statinės, pažymėtos specialiais lipdukais. Tad šias talpas lengva pastebėti ir į servisą savo automobilį atvariusiems vairuotojams.
Atsakingų, tinkamai tvarkančių automobilines atliekas, servisų žemėlapį galima rasti ir internete, projekto „Esu atsakingas vairuotojas“ svetainėje.