Kaip suvaldyti stresą?

Pokalbį su profesoriumi žurnalistas Gražvydas Muižys pradėjo nuo streso valdymo. Lengva pasakyti: reikia valdyti stresą. Tačiau kaip tą padaryti?

"Stresas ateina į mūsų smegenis, į protingąją smegenų dalį (prefrontalinę žievę). Pirmasis stresą pasitinka mūsų protas. Jeigu jis sugeba stresą pasitikti racionaliai, sako, nieko čia tokio, apsiramink, gan sunku, bet palauk. Jeigu protas nesuvaldo arklių, atidaro vartus stresui, tada kortizolis ir emocijos ima viršų, nebeišeina logiškai mąstyti, imi vadovautis gandais, tampi nekritiškas, neracionalus, pasiduodi bandos jausmui", – dėstė A.Skurvydas.

Padėti protui, pasitinkančiam stresą, galima giliai ir lėtai kvėpuojant, tęsė pašnekovas. Tai stimuliuoja klajoklį nervą, o jis prislopina simpatinę nervų sistemą ir aktyvuoja kūno apraminimo – parasimpatinę nervų sistemą, adrenalino, kortizolio koncentracija sumažėja, ir mes apsiraminame.

Dar vienas būdas valdyti stresą – tempimo pratimai. "Lėti ilgi raumenų ištempimai, pasirąžymai, po minutę pabuvimas statinėje pozoje, masažas taip pat aktyvina nervus, kurie prislopina vadinamąsias streso ašis ir aktyvina atsipalaidavimo ašis", – kalbėjo mokslų daktaras ir tyrėjas.

Miego trūkumas ypač suaktyvina streso ašį. Stresą didina ir persivalgymas, tad rekomenduojama protinga mityba.

Stresą gerai slopina ir lėtas pasivaikščiojimas. Ypač po gamtą. "Labai naudinga 50 min. prieš egzaminą pasivaikščioti retkarčiais giliai pakvėpuojant, pasirąžant, įjungiant proto technologiją, kad viskas ramu, viskas gerai, aš pasiruošęs", – sakė A.Skurvydas.

Stresas ardo smegenis

Dar reikėtų paminėti vadinamąsias dėmesingumo (angl. mindfulness) meditacijos technikas. Jų esmė yra sąmoningumas, aiškino pašnekovas. "Jeigu kažkas blogo atsitinka, kažkas įžeidė, neduoda ramybės, dirgina, dėmesingumo metodika padeda pabėgti nuo tokių minčių, nusikelti kažkur kitur. Tai yra užsiėmimas kita įdomia ir kur kas malonesne veikla, pavyzdžiui, sportu, žaidimais, galima ir remontuoti, skaityti, keliauti, žvejoti. Blogas mintis nutrauks bet kokia įdomi veikla. Į ją įsitraukus neliks laiko nemaloniam savęs dirginimui. Svarbu negulėti ir nelikti užsidarius su tomis kankinančiomis mintimis", – patarė mokslininkas.

Be to, tyrimais įrodyta: norint, kad mūsų kūnas patirtų mažiau streso, būtinas visavertis miegas. "Miego trūkumas ypač suaktyvina streso ašį. Stresą didina ir persivalgymas, tad rekomenduojama protinga mityba. Protingas kalorijų apribojimas, protarpinis pabadavimas labai gerai apramina galvos smegenis, nes tada išsiskiriančios medžiagos pastimuliuoja smegenis, susidaro daugiau kontaktų. Vaizdžiai tariant smegenys tampa tirštesnės, tad geriau susidoroja su stresu", – teigė A.Skurvydas.

Stresas, pridūrė pašnekovas, neigiamai veikia protines savybes, drasko nervines ląsteles, plonina prefrontalinę žievę, hipokampą, tampa sunkiau sukoncentruoti dėmesį, logiškai mąstyti, prastėja atmintis. "Stresas augina migdolinį kūną. Kai jis tampa didokas, net ir mažas dirgiklis mus gali išvesti iš pusiausvyros, tampame labai jautrūs, greitai įsižeidžiantys, greitai supykstame, atrodytų, be reikalo verkiame", – pasakojo "Kauno dienos" studijos svečias.

Judant gaminasi vaistai

A.Skurvydas pasakojo, kad ES ir JAV mokslininkai yra atlikę skaičiavimus, kad vienas fiziškai pasyvus žmogus šalies biudžetui kainuoja apie 1–3 tūkst. eurų, priklausomai nuo to, kokia liga, nulemta pasyvumo, suserga. "Tai yra milžiniškos lėšos", – komentavo mokslininkas.

Vis dėlto visai šeimai sportuoti sporto klube yra kone prabanga, nekalbant apie nuolatinį lankymąsi baseine ar teniso kortuose. Ar per dieną užtenka nueiti 10 tūkst. žingsnių, kas nieko nekainuoja?

Albertas Skurvydas: pats tas yra du kartus per dieną po 30 min. pasportuoti vidutiniu intensyvumu – pašokti, laiptais lipti, vidutiniu ar spėriu tempu pasivaikščioti ar panašiai. Vilmanto Raupelio nuotr.

"Einant lėtai net 10 tūkst. žingsnių sveikatai yra labai minimali nauda. Reikėtų bent pusę atstumo judėti intensyviai. Reikia į kalniuką kopti, plaukti, dviratį minti, svorius kilnoti", – patarė "Kauno dienos" studijos svečias.

Anot jo, per dieną suaugusiam žmogui reikia judėti bent valandą, vaikams – po dvi valandas. Atlikus mokslinius tyrimus nustatyta, kad rekordiškai sveikatą pastiprina lauko tenisas.

"Žmogaus sveikatai reikia intensyvių ir intervalinių pratimų, o žaidžiant tenisą intensyviai dirba ir širdis, ir kiti raumenys, ir smegenys. Mūsų raumenys sukurti iš trijų variklių, trijų tipų skaidulų: lėtosios dirba, kai lėtai vaikštome, vidutinio intensyvumo – kai lėtai bėgame arba greitai vaikštome, o trečiojo tipo yra greitosios. Žaidžiant tenisą dirba visų tipų skaidulos. Kai lėtai vaikštome, du varikliai iš trijų nedirba. Kai jie ilgai nedirba, į juos ima skverbtis riebalai, prasideda sisteminis uždegimas, mažėja jautrumas insulinui, pradeda vystytis diabetas, širdies ir kraujagyslių ligos", – vardijo A.Skurvydas.

Būtina nepersistengti

Naujausi tyrimai rodo, kad mūsų raumenys, dalijosi pašnekovas, krūvio metu pagamina natūralių vaistų, vadinamų miokinais, kurių šiuo metu identifikuota apie tūkstantis rūšių. Kokie miokinai pasigamina, priklauso nuo judėjimo intensyvumo ir intervalų. Išsiaiškinus apie miokinų naudą, farmacininkai bando juos sintetinti.

Atrodytų, kuo daugiau sportuosi, tuo geriau. Nė velnio!

"Vieni miokinai stimuliuoja, atnaujina galvos smegenis, kiti – kepenis, jas išvalo, treti – inkstus, dar kiti bloguosius mūsų kūno riebalus verčia rudaisiais ir t.t." – pasakojo A.Skurvydas.

Pasak profesoriaus, fiziškai aktyviam žmogui sumažėja rizika susirgti 40 lėtinių ligų, senėjimo slenkstis nustumiamas dešimčia metų, palyginti su mažiau aktyviais bendraamžiais, 30 proc. pagerėja jo nuotaika, 7 proc. išauga protinis darbingumas, kas gali atnešti papildomų pinigų.

Fiziniai pratimai stiprina imuninę sistemą, bet tik tada, kai nepersistengiama. "Atrodytų, kuo daugiau sportuosi, tuo geriau. Nė velnio!" – perspėjo pašnekovas.

Kai krūviai per greitai tampa itin intensyvūs – sportiniai, imuninė sistema silpnėja, tad anksčiau nesportavę staiga imantys intensyviai sportuoti žmonės daro didelę klaidą. Jie ne sustiprina, o susilpnina imuninę sistemą. Krūvius didinti reikia laipsniškai, po truputį.

"Pats tas yra du kartus per dieną po 30 min. pasportuoti vidutiniu intensyvumu – pašokti, laiptais lipti, vidutiniu ar spėriu tempu pasivaikščioti ar panašiai. O staiga du kartus per dieną po 30 min. ėmus žaisti krepšinį iki prakaito, ir taip kiekvieną dieną, po septynių savaičių imuninė sistema kristų į tokią duobę… Taigi, po maratono labiausiai nusilpsta imuninė sistema", – konstatavo A.Skurvydas.

Kas lemia sėkmę?

Žmogaus sėkmė priklauso nuo to, kaip jis sugeba sukoncentruoti dėmesį, nekreipti dėmesio į dirgiklius, kurie blaško. Talentas, kaip teigė A.Skurvydas, taip pat yra susijęs su darbine atmintimi.

"Pavyzdžiui, geras futbolininkas prieš pradėdamas atakuoti sugeba įvertinti situaciją aikštelėje ir suplanuoti septynias galimas alternatyvas, strategijas, numatydamas, kuo jos gali baigtis, greitai išsirinkti geriausią. Dar labai svarbus dalykas – lankstumas, sugebėjimas greitai pereiti nuo vieno dalyko prie kito. Pavargusioms, pervargusioms smegenims sunku tai padaryti", – kalbėjo A.Skurvydas.

Genetika lemia tik 10–30 proc. vėžinių ligų atsiradimo. Visa kita priklauso nuo gyvenimo būdo ir aplinkos veiksnių.

Ir atvirkščiai, neužsižaidimas prie vieno kurio nors dalyko, atsitraukimas, bandymas pažiūrėti iš kitų perspektyvų, bendro vaizdo pamatymas, yra labai naudinga.

Mokslų daktaras atkreipė tėvelių dėmesį, kad didžiausia vaiko smegenų atrofija vyksta tada, kai tėvai pradeda kištis, neleidžia savarankiškai paruošti namų darbų, iš karto puola padėti ir net ne padėti, o diktuoja atsakymus, sprendimo būdus.

Nuo sėkmės neatsiejama ir mityba. Sveikos mitybos pagrindas – Viduržemio jūros dieta. Ji yra pirmoje vietoje iš pasaulio moksliniuose žurnaluose reitinguojamų keturiasdešimties pasaulio dietų.

Ką pagal ją reikėtų valgyti? Daug vaisių, daržovių, taip pat riešutų, jūros gėrybių. Žuvies – tris keturis kartus per savaitę. Mėsos – tik pusantro karto per savaitę. Porą kartų pieno produktų. Pagal šią dietą šiek tiek apribojamas kiaušinių valgymas – 3–4 kartus per savaitę.

"Nepamirškime ir prieskonių. Jie yra biostimuliatoriai, gerina medžiagų apykaitą, tai yra aerobinį darbingumą, ląstelių gyvenimo trukmę. Ir kava nėra blogis. Ji taip pat yra biostimuliatorius", – kalbėjo A.Skurvydas.

Viduržemio jūros dieta gera tuo, kad joje mažai greitųjų kalorijų. Cukrus, kitos greitosios kalorijos nebūtų blogis, jeigu jų pavartoję eitume pasivaikščioti arba intensyviau judėtume. Nesunaudojus iš karto tokių kalorijų jos padedamos į atsargas – verčiamos į riebalinį sluoksnį. O tai veda į vidinį nutikimą, sisteminį uždegimą, lėtines ligas.

Protingi iki mirties

Kaip išlikti aštraus sveiko proto iki gilios senatvės? Remiantis daugybe įvairių tyrimų, pasakojo A.Skurvydas, pagrindiniai veiksniai yra mąstymas, judėjimas, optimizmas, streso mažinimas, visavertis miegas ir saikinga visavertė mityba.

Fiziniai pratimai turi būti protingi, sistemingi, kelis kartus per dieną. Norintieji gilioje senatvėje išlikti aštraus proto, neturėtų pamiršti kognityvinės veiklos. Ji apima mąstymą, kryžiažodžius, skaitymą, istorijų pasakojimą ir t.t. "Skaitant veikia milijonas smegenų ląstelių, pasakojant istoriją – milijardas. Nenaudojamos smegenys atrofuojasi", – neslėpė pašnekovas.

Mokslininkas cituoja, kad smegenų atsinaujinimas labiausiai priklauso nuo trijų veiklų: tyrimo, mąstymo ir protarpinio badavimo. A.Skurvydas atkreipė dėmesį, kad protarpinis badavimas yra skirtas ne antsvoriui, nutukimui mažinti, o smegenims atnaujinti, metaboliniam plastiškumui, sveikatai gerinti. Jei praktikuojantieji protarpinį badavimą siekia numesti svorio, pasak A.Skurvydo, neturėtų praleisti pusryčių.

Profesorius pabrėžė sveiko gyvenimo būdo, sveikos mitybos reikšmę. "Genetika lemia tik 10–30 proc. vėžinių ligų atsiradimo. Visa kita priklauso nuo gyvenimo būdo ir aplinkos veiksnių", – komentavo pašnekovas.

Gyvenimo stilius, anot jo, keičia net mūsų genus, kas atsilieps ateinančioms kartoms. Pavyzdžiui, besilaukiančios mamos mityba vaikui atsilieps ir tada, kai jis bus jau suaugęs. Pasak profesoriaus, mokslininkai nustatė, kad pabadavimas besilaukiant padidina atžalos nutukimo tikimybę jai sulaukus vidutinio amžiaus.

Praėjusią savaitę LSU po ketverių jame praleistų dešimtmečių netikėtai paliko buvęs rektorius A. Skurvydas. Biologijos mokslų daktaras teigia, kaip dabar populiaru sakyti, norėjęs išeiti iš komforto zonos ir rasti gyvenime naujų iššūkių.

Su kitomis aukštosiomis mokyklomis toliau bendradarbiausiantis mokslininkas – vienas geriausių Lietuvos specialistų, kalbant apie sveiką gyvenseną.

Viešėdamas „Kauno dienos“ studijoje A. Skurvydas pasidalino praktiniais patarimais, kaip valdyti stresą, sveikai maitintis ir teisingai sportuoti, norint išvengti lėtinių ligų ir ankstyvos senatvės. Naudingų patarimų čia gaus kiekvienas – nuo moksleivio iki būsimos mamos ar senjoro.

– Pavasaris atėjo, bet žmonės, akivaizdu gatvėse, vis dar paniurę. Kaip manote, kodėl mes šypsomės daug mažiau, nei, pavyzdžiui, italai ar ispanai? Ar vien dėl to, kad mums trūksta saulės?

– Mums trūksta ir saulės, ir judėjimo. Vien pažvelgus pro langą ir pamačius, kad ten saulėta, ima gamintis dopaminas – džiaugsmo hormonas. Tačiau vyrų, ypač savimi labai pasitikinčių, smegenys jo gamina daug mažiau, jei, pavyzdžiui, juos paliko mylima moteris. Tokiu atveju nepadeda nei alkoholis, nei narkotinės medžiagos.

Moterų smegenys mažiau nusivilia dėl mylimo vyro praradimo, jos sielvartą lengviau kompensuoja kitu džiaugsmu. Tai nustatyta moksliniais tyrimais.

– Kodėl taip skiriasi vyrų ir moterų reakcija į praradimus, kodėl dvasinis skausmas dėl to paties negatyvaus reiškinio nevienodas?

– Gali būti, kad taip yra dėl per didelės vyrų savigarbos,  savivertės, ambicijų. Vyrams labai svarbu būti čempionais.

– Vadinasi, vis dėlto vyrų ir moterų fiziologija lemia psichologinius skirtumus ir dabar dominuojanti filosofija, propaguojanti lyčių lygybę, nėra maksimaliai teisinga?

– Biologija ir genetika nekinta, ji daug stabilesnė nei edukacijos padiktuoti visuomenės socialiniai pokyčiai. Vyrų ir moterų organizmas fundamentaliai skiriasi – fiziologiškai ir psichologiškai, nors elgsena ir keičiasi.

– Tai patvirtina faktas, kad vyrai negali gimdyti?

– Biologai sakytų: kas kam duota, taip ir yra, ugdykime, puoselėkime pagrindines vertybes. Bet žmonių norai, pasirinkimas pranoksta pačią biologiją.

– O judėjimas yra biologinis poreikis?

– Laimės, džiaugsmo hormono dopamino galvos smegenyse išsiskiria dėl dviejų priežasčių: procesą skatina ir mintys, ir veiksmai. Pavyzdžiui, nuotaika gerėja vien pagalvojus apie patrauklią veiklą, jos planus.

Tikrasis dopamino kiekis išsiskiria tuos planus įgyvendinus, juolab juos viršijus. Pradėkime nuo paprasčiausių dalykų: pro langą matai saulę – nuotaika pagerėja. Išėjus į lauką jos dar daugiau ir mums dar geriau. Pabėgiojus, suaktyvinus milijonus organizmo ląstelių patiri dar didesnį malonumą. Daugiausia dopamino išsiskiria tuomet, kai gauni daugiau, nei tikėjaisi. Tai džiaugsmo variklis. Jei iš anksto galvoji, kad gausi labai daug, niekada nebūsi laimingas. Reikia norėti mažiau, tada gausi daugiau.

– Skatinate avantiūrai, nebijoti rizikuoti?

– Taip. Jei gyvensite pagal planą ir jį 100 proc. įgyvendinsite – galvos smegenims nebus nieko gero. Mūsų smegenys mėgsta riziką. Be abejo, ir netikėtus laimėjimus. Tai įrodo vaikai: jie daug juda ir žaidžia. Žaidimuose yra daug spontaniškumo, improvizacijų, nežinios, kuo viskas pasibaigs. Pavyzdžiui, spiria kamuolį ir nežino, kur jis nusiris. Jei žinotų – nebūtų įdomu ir nebespardytų. Spontaniškumas, netikėtumas skatina džiaugsmą, o džiaugsmas – dopaminą.

– Turėdami tikslą, bet jo nepasiekę, nusiviliame... Vadinasi, dėl to dopamino mums taip patinka staigmenos?

– Didžiosios Britanijos mokslininkai sukūrė sistemą, kaip stiprinti psichikos sveikatą. Pagrindiniai priesakai yra šie: būk smalsus,  domėkis; nuolatos mokykis; kontaktuok su įdomia aplinka; judėk, būk fiziškai aktyvus; dovanok džiaugsmą, gėrį kitiems ir pajausi milžinišką malonumą.

Judėjimas išskiria apie 600 natūralių vaistų, kurie apsaugo nuo 40 lėtinių ligų, protinį darbingumą padidina 7 proc.

Moksliniai tyrimai aiškiai įrodo, kad mūsų organizmo bioritmai suaktyvėja ir milijonai mūsų galvos smegenis stimuliuojančių medžiagų išsiskiria būtent pavasarį. Tai susiję su dienos pailgėjimu. Ir augalai, ir mūsų smegenys bunda dėl šviesos. Kuo jos daugiau, tuo geriau žmonės mokosi, kyla daugiau idėjų, atradimų.

– Ir tam netrukdo nuovargis po žiemos? Juk būdavo sakoma, kad pavasarį organizmas išsekęs.

– Taip, žiemą organizmas nukenčia dėl to, kad buvo mažai sąlygų dopaminui gamintis.

– Ir todėl nėra energijos pradėti sportuoti, nors taip norisi sulieknėti?

– Judėjimas yra bet kokios veiklos variklis. Jį skatina vidinė motyvacija. Visuomet patinka tai, kas daroma su noru. Nesant motyvacijos, bet ką darant priverstinai, kūnas priešinasi.

Norą judėti gali paskatinti graži aplinka. Tam kuriami parkai, puoselėjamos žaliosios vejos, kad žmonės norėtų ateiti, būti, judėti, leisti laisvalaikį. Skandinavijoje saulės mažai, bet labai daug patogių ir gražių dviračių takų, kuriais žmonės važinėja ne tik laisvalaikiu, bet ir į darbą. Kai judėjimui sukurta   infrastruktūra, palanki aplinka, žmogus į ją įtraukiamas kasdien, ji tampa patraukli, įdomi ir reikalinga. Tuo vadovaujamasi visame pasaulyje. Sveikatos stiprinimo būdai turi būti malonūs širdžiai. Prievartinės strategijos neefektyvios. Kai sąlygų viešose miesto erdvėse nėra, žmonės eina į prekybos centrus. Ten gražu, šilta, šviesu.

– Ko, jūsų nuomone, trūksta Kaune?

– Visų miestų gyventojai vadovaujasi tokia politika: jei per 5–7 min. negali pėsčiomis pasiekti parko ar tako per žaliąją veją, ir neini. Pavyzdžiui, jei mūsų Ąžuolyne būtų apšviesta daugiau takų, būtų daugiau vaikščiojančių po jį. Antra vertus, reikia šviesti visuomenę, aiškinti, kad judėjimas pailgina gyvenimo trukmę, gerina jo kokybę.

Nustatyta, kad judėjimas išskiria apie 600 natūralių vaistų, kurie apsaugo nuo 40 lėtinių ligų, protinį darbingumą padidina 7 proc., sumažina vidinių riebalų ir tikimybę susirgti širdies infarktu, onkologinėmis ligomis. Kaune yra puikių parkų ir Žaliakalnyje, ir Panemunėje, bet jų reikia kiekviename gyvenamajame rajone. Su treniruokliais, kita infrastruktūra.

– Iki parko galima nuvažiuoti? Organizmas, pajutęs teigiamą judėjimo poveikį, pats jo reikalauja?

– Pirmos antros treniruotės efektas, pajutus teigiamą poveikį, net 90 proc. paskatina fizinį aktyvumą.

– Jūs mankštinatės universiteto salėse ar vaikštote į sporto klubus?

– Aš pėsčias einu į darbą ir pėsčias grįžtu namo. Kelyje užtrunku po 20 min. Darbe kas valandą darau 10 min. pertraukas. Jų metu užlipu į vieną, kitą aukštą, turiu svarmenis – juos pakilnoju. Visiems būtina daryti pertraukas, jų metu atsistoti, pajudėti.

Savaitgaliais po 4–6 val. praleidžiu gamtoje: keliauju per mišką, kur dar nebuvau. Žmona nuveža, po to paima iš ten, kur būnu nuėjęs.

– Keliaujate vienas, be žmonos?

– Jau daug metų keliauju vienas. Taip įdomiau ir naudingiau: eidamas galiu daug ką apmąstyti, pamatyti, niekas neblaško dėmesio. Dar žaidžiu futbolą, bet su amžiumi teks jo atsisakyti.

Sumažina ligų tikimybę

Profesorius domisi, kaip galima pagerinti žmogaus mąstymo kokybę įvairiomis technikomis. Jis pristatė keletą įdomesnių tyrimo duomenų, tarp jų ir darytąjį Lietuvos sporto universitete.

Kaip pasakojo A.Skurvydas, mokslas įrodė, kad nedideli raumenų įtempimai bei ištempimai stimuliuoja galvos smegenis. Gilaus kvėpavimo pratimai, derinami su tempimo pratimais, labai gerai atpalaiduoja ir regeneruoja galvos smegenų ląsteles.

Mokslininkai atrado įdomų dalyką – nuo mūsų kūno pozų priklauso ir minčių srautai. Šis teiginys buvo patvirtintas moderniais šiuolaikiniais prietaisais.

Tad nevertėtų numoti ranka į patarimą priverstinai šypsotis, net jei jums šito visiškai nesinori. Pasirodo, net dirbtinė šypsena gali paskatinti pasijausti geriau.

Remdamasis žinomiausių pasaulio mokslininkų ir sporto medikų publikacijomis, A.Skurvydas pasakojo, kad fiziniai pratimai bei tam tikros veiklos: joga, meditacija, žvejyba, buvimas gamtoje gerina galvos smegenų veiklą, sumažina kortizolio kiekį, sisteminio uždegimo procesus.

Fiziniai pratimai, derinami su padedančiomis atsipalaiduoti minėtomis veiklomis, labai sumažina tikimybę sirgti nuo 26 iki 40 įvairių lėtinių ligų, tokių kaip depresija, nerimas, cukrinis diabetas ir pan.

Tačiau jei žmogus yra fiziškai pasyvus, gerokai padidėja tikimybė susirgti 36 lėtinėmis ligomis.

Šimtamečių ilgaamžiškumo paslaptys

Naujausi tyrimai rodo, tą patį patvirtina ir senesni, kad kai mes judame gryname ore, miške ar stengiamės įveikti kokias nors kliūtis,  aktyvuojame apie 80 proc. galvos smegenų.

"Fizinis aktyvumas atrastas ne vien tam, kad susirastume maisto", – pridūrė profesorius.

Kalbant apie psichinę sveikatą, A.Skurvydui imponuoja Anglijos mokslininkų parengta psichinės sveikatos koncepcija, paremta atitinkamais tyrimais. Pasinaudodamas ja, profesorius nurodė šešias pagrindines veiklas, geriausiai veikiančias mūsų galvos smegenis.

Būk smalsus, šypsokis, daug bendrauk, dovanok kitiems šypseną ir gerą žodį, neprašydamas atlygio – tokia būtų formulė, padedanti geriau jaustis.

Mokslininkai ištyrė šimtamečių kultūrą, gyvenimo stilių bei elgseną, norėdami išsiaiškinti, kaip jiems pavyko sulaukti tokio garbaus amžiaus.

Apibendrinę įvairiuose pasaulio kampeliuose gyvenančių šimtamečių patirtį, jie išskyrė septynis dalykus: bendravimą su žmonėmis bei ištikimais draugais, kasdienį fizinį aktyvumą, istorijų pasakojimą (tai savotiška proto mankšta), kasdienį pabuvimą su savimi bent po 50 min., meditaciją, kūno atpalaidavimą ir kitos dienos laukimą.

Kaip suvaldyti "arklius"

Didžiausias šių dienų civilizacijos žudikas – stresas.

"Didžiausias šių dienų civilizacijos žudikas – stresas, žudantis pačią svarbiausią mūsų galvos smegenų dalį, atsakingą už protavimą, atmintį, dėmesio koncentravimą ir gebėjimą persijungti nuo vienos mąstymo krypties prie kitos", – aiškino profesorius.

Pasak A.Skurvydo, nedidelis stresas naudingas – jis treniruoja mūsų emocinį kūną, tačiau per dideli jo kiekiai jau kenkia.

Profesorius stresą palygino su arkliais. Jeigu jo nesuvaldome, jis prilygsta arklių kaimenės išleidimui iš aptvaro.

"Meditacija, joga, dėmesingas įsisąmoninimas (angl. mindfulness) padeda suvaldyti, treniruoti šiuos "arklius", – pridūrė jis.

Profesorius suskaičiavo, kad beveik prieš 15 metų visame pasaulyje buvo vos keli straipsniai apie sąmoningo įsisąmoninimo metodiką, padedančia sukaupti dėmesį ir suvaldyti stresą. Dabar nemažai mokslininkų pripažįsta, kad ši praktika, ypač mėgstama žvaigždžių, išties veikia.

Pastebima, kad šiuolaikiniam žmogui dėl daugybės išorinių dirgiklių tampa vis sunkiau susikaupti. Puiku, jeigu dėmesį pavyksta išlaikyti bent 50 proc. prie vieno dalyko, idealu – jeigu tai pavyksta padaryti 80 proc.

Profesorius patikino, kad 100 proc. šito padaryti niekam nepavyksta.

Kaip tapti protingesniam

Kaip pasakojo A.Skurvydas, lėti fiziniai pratimai protui leidžia pailsėti, o štai greiti pratimai, atvirkščiai, mūsų kūną nuteikia kovai. Jis patikino, kad, norint geriau jaustis, kūnui reikia labai nedaug – vienam statiniam ištempimui per dieną pakanka 120 sek.

Per savaitę tam reikėtų skirti po pusvalandį ne mažiau kaip penkias dienas.

Pasak profesoriaus, joga, meditacija kai kam skamba kaip kokia mistika, tačiau jis šiuos dalykus vertina tik iš mokslo pusės. Joga esą paremta statiniais ir kvėpavimo pratimais.

Lietuvos sporto universitete atliktais tyrimais nustatyta, kad meditacija, joga, sąmoningas įsisąmoninimas padeda storinti ir taip ploną, vos kelių milimetrų, mūsų protingąją smegenų žievę, kurią ypač neigiamai veikia stresas.

"Kokie galėtume būti protingi, jei labiau užaugintume tą plonąją smegenų žievę! Joga, meditacija ir sąmoningas įsisąmoninimas treniruoja tris mūsų proto karalius – dėmesio koncentraciją, atmintį ir gebėjimą persijungti nuo vienos veiklos prie kitos", – apibendrino A.Skurvydas.

Sveikas pragmatiškumas

Kodėl sveikata svarbi maisto gamintojams?

"Mūsų asociacijai priklausantys maisto gamintojai sukuria nemažą dalį šalies bendrojo vidaus produkto (BVP), tad kaip socialiai atsakingi gamintojai natūraliai prisiimame atsakomybę. Ir bendrąja prasme, mes, asociacija, turime sau išsikėlę tikslus šviesti, edukuoti vartotoją, – sakė asociacijos "Lietuvos maisto pramonė" valdybos pirmininkas Mindaugas Snarskis. – Kuo sveikesnė Lietuva, kuo daugiau išprususių vartotojų, tuo geriau atsakingam verslui. Taip, iniciatyva išeina už trumparegiško verslo atsakomybės ribų. Mums svarbu Lietuvos žmonių sveikata – ir mūsų darbuotojų, ir visos visuomenės."

Žmonės, be abejo, neapsieis ir be mažiau sveikatai palankių produktų, tačiau visada svarbu yra saikas, subalansuota mityba ir aktyvi fizinė veikla. Asociacijos "Lietuvos maisto pramonė" direktorė Irma Pilipienė sako, kad maisto gamintojai, kurdami naujus produktus, bendradarbiauja su mokslininkais ir visada stengiasi surasti sveikiausią variantą. Dešimt maisto pramonės įmonių šių metų sausį pasirašė su Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerija susitarimus, kuriais įsipareigojo keisti gaminamų produktų sudėtį, mažinant juose druskos, cukraus, sočiųjų riebalų kiekius.

Bet čia ir yra esminė klaida. Visuomenės sveikatingumas yra ne tik aukštesnio ekonominio išsivystymo pasekmė, bet ir prielaida. Nespręsdami šios problemos, mes galbūt neišspręsime savo ekonominės pažangos klausimų.

Tačiau šįkart diskusija toli gražu neapsiribojo tik sveikesne mityba, bet apėmė kur kas platesnę temą – kaip visuomenės sveikata atrodo per ekonomikos prizmę.

Pamirštas prioritetas

Ekonomisto, SEB banko prezidento patarėjo Gitano Nausėdos teigimu, žmonių sveikatingumas yra vienas svarbiausių dalykų gyvenime, bet jį atidedame ateičiai, nes pirmiausia rūpinamės ūkiu, finansais, ekonomika. Atidedame tiek kiekvienas asmeniškai, tiek ir šalies vidaus politikos mastu.

"Nuo pat Lietuvos nepriklausomybės atkūrimo valstybė sveikatingumui neskyrė reikiamo esminio dėmesio. Pirmiausia mums reikėjo įgyvendinti ekonomikos reformą, privatizuoti, atlikti mokesčių reformos pertvarką, kainas liberalizuoti ir t.t., – sakė G.Nausėda. – Na, tuo metu gal ir pateisinama tai buvo, šalis tik stojosi ant kojų. Keitėsi laikai, atsirado kiti tikslai – skurdo mažinimo ir pan. Deja, valstybėje trūksta vieno paprasto dalyko – suvokimo, kokia svarbi mūsų šalies ekonomikai visuomenės sveikata. Mes galvojame, kad sveikatingumu turi užsiimti aukštesnio pragyvenimo lygio valstybės, kurios sau gali leisti tokią "prabangą". Bet čia ir yra esminė klaida. Visuomenės sveikatingumas yra ne tik aukštesnio ekonominio išsivystymo pasekmė, bet ir prielaida. Nespręsdami šios problemos, mes galbūt neišspręsime savo ekonominės pažangos klausimų."

Anot G.Nausėdos, dėl ligų valstybė praranda nemažą dalį bendrojo vidaus produkto (BVP). Nuostoliai skaičiuojami dešimtimis milijonų eurų. Valstybė dėl to mažiau surenka mokesčių. Bet ir patiems žmonėms tai atsiliepia, sumažėja jų pajamos, dėl to gali atsidurti už skurdo ribų. Didėja išlaidos vaistams. Ligotam žmogui ir darbe didesnė traumų rizika.

Ką reikėtų daryti? Viena vertus, galima įžvelgti teigiamų pokyčių – populiarėja sveikas gyvenimo būdas. Tačiau to negana. "Valstybė negali užsiimti tik edukacija. Valstybė turi užtikrinti, kad sveikai gyventi apsimokėtų. Tai turėtų būti valstybės investicija į savo piliečių sveikatą ir grąža būtų tikrai didelė", – įsitikinęs G. Nausėda.

Atitolina senatvę

Lietuvos sporto universiteto prof. Albertas Skurvydas, remdamasis naujausiais pasaulio mokslininkų tyrimais, tvirtina, kad derinant sveiką mitybą ir fizinį aktyvumą sumažėja tikimybė išvengti net 36 lėtinių ligų. Pavojingiausios – širdies ir kraujagyslių, cukrinis diabetas, krūties vėžys, storosios žarnos vėžys, depresijos ir kt. Dėl fizinio pasyvumo įvairiomis ligomis suserga 6 proc. pasaulio žmonių ir ši priežastis užima antrąją vietą po rūkymo neigiamų sveikatai faktorių lentelėje.

Nustatyta, kad žmogaus senėjimo slenkstis, kai dažniausiai užklumpa lėtinės ligos, yra 56 metai. Maždaug 600 Kalifornijos (JAV) studentų sutiko 20 metų dalyvauti eksperimente, kurio esmė kasdien aktyviai judėti po 30 min. Pasibaigus šiam eksperimentui konstatuotas stulbinantis faktas – senėjimo slenkstis pasistūmėjo net 16,5 metų iki 72. Anot prof. A.Skurvydo, tai reiškia, kad kasdien sportuojantis žmogus kokybišką gyvenimą gyvena ilgiau. Beje, Lietuvoje yra net 90 proc. nepakankamai fiziškai aktyvių gyventojų.

Fizinis aktyvumas pagerina ir žmonių savijautą. Profesorius sako, kad pusvalandis sporto kasdien laimės indeksą padidina 8 proc.

Ir tai nėra tik tušti žodžiai, laimingesnis ir sveikesnis piliečių gyvenimas, bet ir ekonominė nauda šaliai. Lietuvoje tokių skaičių neturime, bet JAV apskaičiuota, kad per metus piliečių fizinis pasyvumas kainuoja nuo 131 iki 333 mlrd. JAV dolerių.

Sveikai gyventi gali būti smagu

Tokiai situacijai keisti iniciatyvos imasi verslas, skatindamas sportuoti, aktyviai gyventi ir savo darbuotojus, ir plačiąją visuomenę. Per šią diskusiją buvo pristatytos kelios asociacijai "Lietuvos maisto pramonė" priklausančių įmonių iniciatyvos.

"Išjudink save" – tai kompanijos "Coca-Cola HBC Lietuva" ir Lietuvos tautinio olimpinio komiteto iniciatyva, siekianti kuo daugiau Lietuvos žmonių paskatinti užsimti sportu, tapti olimpiečiais savo kasdieniame gyvenime. Tai daryti kviečia sparčiai populiarėjantys renginiai: "LTeam žiemos olimpinis festivalis", "Olimpinė diena", "Coca-Cola karavanas" ir kiti.

Diskusijoje buvo pristatytas ir bendras verslo, valstybės institucijų, nevyriausybinių organizacijų projektas "Sveikatiada", kuriame aktyviai dalyvauja kompanija "Nestle Baltics". Tai socialinė iniciatyva, kuria siekiama formuoti sveikos mitybos ir fizinio aktyvumo įgūdžiais pagrįstą kultūrą mokymo įstaigų bendruomenėse. Vienas pagrindinių jos tikslų – vaikai jau nuo mokyklos suolo turėtų suprasti, kad sveikai gyventi yra smagu.

Kas svarbiau?

Šiandien Seime gali būti nuspręsta LSU prijungti prie Lietuvos sveikatos mokslų universiteto (LSMU), nuo kurio neatsiejamos  garsiosios Kauno klinikos.

Paradoksas, bet praėjusius metus Seimas buvo paskelbęs Sporto metais. Tik užkulisiuose jau buvo brandinamas planas sunaikinti unikalią sportininkų kalvę.

LSU bendruomenė neslepia pasipiktinimo dėl tokio dviveidiškumo. LSU – ne tik sportininkai, skinantys pergales pasaulinėse arenose ir garsinantys Lietuvos vardą. Universitete rengiami ir specialistai, padedantys išlikti sveikiems ir nevartojant vaistų.

"Be abejonės, svarbu ir sveikatą išsaugoti, ir ligas gydyti. Sveikata – brangiausias žmogaus turtas, bet jo nenusipirksi. Gydymas tampa vis brangesne preke. Ją parduodantieji pirmenybę teikia vaistams, tyrimams ir operacijoms, duodančioms didelį pelną. Iš mokymo būti sveikiems daug neuždirbsi", – pastebėjo LSU profesorius Aleksandras Kriščiūnas, buvęs ilgametis LSMU Reabilitacijos klinikos vadovas.

Vyriausybės reveransas

"Lietuva nesveikiausių pasaulio šalių sąraše yra pirmajame dešimtuke. Medicinos mokslo pasiekimai mūsų šalyje sparčiai diegiami, bet tik tie, kurie yra pelningi. Farmacijos kompanijos vaistams, kurie niekada nepakeis racionalaus judesio, kurti ir jiems reklamuoti skiria milijardus", – pabrėžia LSU profesorius Albertas Skurvydas, buvęs šio universiteto rektorius.

Ar dėl finansinio greitai apčiuopiamo rentabilumo LSU Lietuvai nebereikia? LSMU rektoriaus Remigijaus Žaliūno idėja prisijungti LSU, to nepavykus padaryti prieš aštuonerius metus, įgavo sparnus, kai pradėjo darbą dabartinė Vyriausybė. Kokią įtaką jai padarė profesorius R.Žaliūnas?

Švietimo ir mokslo viceministras Giedrius Viliūnas tikina, kad LSU prijungimas prie LSMU – universitetų tinklo optimizavimo dalis.

"Universitetų jungimasis sudaro prielaidas sutelkti žmogiškuosius, finansinius ir materialinius išteklius bei efektyviau juos naudoti. Dėl demografinių priežasčių ir dėl keliamų kokybinių reikalavimų priimamų į LSU studentų skaičius traukiasi ir toliau trauksis. Vadinasi, nesiimant priemonių, mažės finansavimas, bus sunkiau užtikrinti studijų kokybę. LSU nedalyvauja tarptautinėse mokslo programose, atsilieka nuo daugelio kitose šalyse veikiančių specializuotų sporto universitetų pagal svarbiausius mokslo publikacijų parametrus", – kaltino G.Viliūnas.

"Kauno dienai" pasidomėjus, ar viceministro kaltinimai pagrįsti, dauguma jų subliūško.

A. Skurvydas (kairėje) ir A. Kriščiūnas (dešinėje)/ Akvilės Snarskienės nuotr.

Įvertinti tarptautiniu mastu

"Dabar Europoje politikams leista šnekėti laisvai apie viską, nereikalaujama jokių įrodymų, nes tai vadinama nuomone. Tokia mūsų kultūra, kad pas mus galima manipuliuoti visiškai išgalvotais faktais. Jei mes, mokslininkai, taip šnekėtume – iš darbo atleistų, mokslinius laipsnius atimtų", – viceministro pareiškimai šokiravo profesorių A.Skurvydą.

Jis remiasi faktais – Mokslo ir studijų stebėsenos ir analizės centro (MOSTA) tarptautinių ekspertų išvadose konstatuota, kad LSU mokslingumas yra tarp pačių geriausių Lietuvos universitetų, LSU studijų programos yra ir rentabilios, ir patrauklios.

"Mūsų universitete sukuriama daugiau negu 90 proc. Lietuvos sporto mokslo produkcijos, kurios kiekis ir kokybė reikšmingai išaugo per pastaruosius dešimt metų. Visos LSU studijų programos yra akredituotos, o "Treniravimo sistemų" programa patenka į dešimties pasirenkamiausių studijų sąrašą", – faktais universiteto veiklą pagrindžia A.Skurvydas.

Dar 2008 m., kai buvo pradėta gvieštis į LSU, jo vadovybė pasikvietė tarptautinius ekspertus – geriausius sporto srities mokslininkus, vadybininkus. Jie išanalizavo LSU vystymąsi, mokslą, studijas, valdymą, pasiūlė vystymo strategiją.

"Vieni pirmųjų Lietuvoje restruktūrizavome savo universitetą, aštuoniolika katedrų sustambinome iki keturių. Iš daugybės programų palikome tik aštuonias, išryškinome mokslo kryptis. Į vieną studijų programą priimtų studentų skaičius yra didžiausias Lietuvoje. Mokslo produkcija pas mus ekonomiškiausia, tai galima patikrinti suskaičiavus pinigus ir mokslo pasiekimus", – tvirtina A.Skurvydas.

Reforma – vien aritmetinė

"Vienareikšmiškai matome, kad LSU prijungimo žingsnis yra neapgalvotas, neatsakingas ir net strategiškai neefektyvus. Deja, niekas mūsų negirdi ir nenori girdėti. Su vienu, kitu politiku šnekant, jie sako: suprantame, kad negerai, bet pagrindinis dalykas – politinė valia, politikai nusprendė mažinti universitetų skaičių", – A.Skurvydas piktinasi aritmetine reforma.

Profesorius pateikia ir daugiau argumentų. Užsienio šalių mokslininkams atlikus Lietuvos mokslo ekspertinį vertinimą, dvi LSU kryptys – sporto edukologija ir sporto biomedicina įvertintos geriausiai iš visų Lietuvos universitetų. Veterinarijos akademija, šioje srityje buvusi pavyzdinė iki prijungimo prie LSMU 2010 m., šį savo įvaizdį prarado. Pernai LSU tarp 200 pasaulio sporto universitetų pagal mokslo pasiekimus pateko į pirmą penketuką, o A.Skurvydas pripažintas geriausiu metų mokslininku. Ar to nežino Švietimo ir mokslo ministerija?

Gydymas tampa vis brangesne preke. Ją parduodantieji pirmenybę teikia vaistams, tyrimams ir operacijoms, duodančioms didelį pelną. Iš mokymo būti sveikiems daug neuždirbsi.

"Mes patrigubinome mokslinių publikacijų skaičių, planuojame savo mokslą ir konkuruojame su kitais universitetais. Visuomet didesnį proveržį išvysto ne didelės, o mažesnės institucijos, su aiškiais konkrečiais tikslais, užduotimis, aiškia vizija", – įsitikinęs profesorius A.Skurvydas.

Europoje nepasitvirtino

Kodėl, optimizuojant universitetų tinklą, LSU prijungti prie LSMU buvo vienintelis variantas? LSU mokslininkai, dėstytojai ir administracijos darbuotojai atkreipia dėmesį, kad Lietuvos muzikos ir teatro bei Vilniaus dailės akademijoms paliktas savarankiškumas, nes priimtas sprendimas plėtoti specializuotas menų aukštąsias mokyklas.

"Tam, kas dabar siūloma, Sporto universiteto senatas ir taryba pasisako prieš. Jei Kaune būtų vienas bendras universitetas, pritartume integracijai į jį", – LSU bendruomenės vardu kalba A.Skurvydas.

Jis apgailestauja, kad LSU nebuvo suteikta galimybė diskutuoti dėl susijungimo su VDU ar kuriuo nors kitu universitetu.

Svarstydami apie reformą, LSU senatas ir taryba išnagrinėjo Norvegijos, Vokietijos, Izraelio, Italijos, Vengrijos ir kitų Europos universitetų patirtį.

"Vengrijos sporto universitetas prieš keturiolika metų buvo prijungtas prie labai stipraus medicinos universiteto. Prieš dvejus metus Vengrijos parlamentas atliko auditą. Paaiškėjo, kad, sujungus sportą su medicina, po penkerių metų dvigubai sumažėjo sporto studijų, išnyko socialinio mokslo komponentas sportui ir studijoms. Auditas konstatavo: taip atsitiko, nes buvo prijungta sportiškoji sveikatinimo arba prevencijos kultūra prie globalios – mega ligoninės gydomosios kultūros, kuri net pažangiausiuose Europos ir pasaulio medicinos universitetuose pešasi kaip ėriukas su vilku. Sujungus prevencinę sveikatinimo mediciną su gydomąja, pinigai pradeda tekėti į pastarąją. Tokia yra realybė", – ne be liūdesio gaidos kalba profesorius A.Skurvydas.

Viską lemia pinigai? Anot pašnekovo, civilizuotose šalyse viską lemia akademinė kultūra. Nuo jos priklauso, kokias mokslo kryptis vysto universiteto senatas, taryba. Pinigai ateina per studijų programas. Profesorius A.Skurvydas apgailestauja, kad pas mus akademinės kultūros trūksta ir daug ką lemia ryšiai su ministerijomis, politikais.

Politiniai žaidimai

Profesorius A.Kriščiūnas pastebi, kad universitetų reorganizacija suteikia galimybę gauti ne vieną milijoną – tai ir yra pagrindinis tikslas. Be to, vilioja vadinamasis perteklinis turtas. LSU pastatai – strategiškai geroje vietoje: Kauno miesto centre, kurortiniame Birštone.

"Kai institucijas ne sujungia, o prijungia, prijungtieji gali šokinėti, kaip nori, savarankiškumą praras, sprendimams įtakos neturės. Atsiras daugiau žinančiųjų, kaip tuos pinigus panaudoti, kur ir ką iškeldinti", – vaizdžiai kalba profesorius A.Kriščiūnas.

Jam antrina A.Skurvydas, tvirtindamas, kad LSU mokslo darbuotojai pasisako ne prieš permainas, bet už pažangą.

"Mes prašome: leiskite mums dirbti, stebėkite mūsų tempus, kelkite dar aukštesnius reikalavimus. Jei jų neįveiksime – tuomet prijunkite. Mums atsako, kad esame šaunuoliai, bet reikia reformos. Tie finansiniai ir politiniai žaidimai labai toli nuo universiteto tiesos, mokslo paieškos, studijų. Iškreipto veidrodžio fone akivaizdu, kad kultūra Lietuvoje, kaip ir kitose posovietinėse šalyse, yra dehumanizuota. Visiems rūpi tik savi interesai. Rektorių konferencija, prisiekusi laikytis Didžiosios universitetų chartijos, – esminių akademinės laisvės, etikos, švietimo kokybės principų deklaracijos, yra pasižadėjusi, kad padės kiekvienam universitetui kovoti dėl autonomijos. Deja, dabar, svarstant LSU klausimą, visi tylėjo, galvas nuleidę, nė žodžio nepasakė, nors yra pasirašę, kad taip neturi būti", – profesorius A.Skurvydas apgailestauja, kad LSMU senatas ir taryba elgiasi ne kolegialiai, o grobuoniškai.

Pinigų troškimas

Didžiojoje Europos universitetų chartijoje parašyta, kad mokslo ir studijų valdymas turi būti atsietas nuo bet kokių ekonominių galių ir politikų įsikišimo. Pas mus vadovaujamasi politine valia.

"Kai protą užvaldo pinigų troškimas, kultūros ir sąžinės nebelieka. Laimi tas, kas Seime turi daugiau įtakos. Viešai kalbėdami apie vertybes, jas paniekiname", – apmaudžiai kalba A.Skurvydas.

Lietuvos Konstitucinis teismas yra išaiškinęs, kad universitetų autonomija turi ne tik akademinę, bet ir institucinę savivaldą, jei įgyvendina visuomenės tikslus. Ar tikite, kad Seimas atsižvelgs į LSU bendruomenės, senato, tarybos išsakytą nuomonę?

Iškreipto veidrodžio fone akivaizdu, kad kultūra Lietuvoje, kaip ir kitose posovietinėse šalyse, yra dehumanizuota. Visiems rūpi tik savi interesai.

"Jei ir nebus lemta, kad būtume išgirsti, kartu su mus palaikančiaisiais būsime atlikę vieną iš svarbiausių pilietinių pareigų: netylėjome ir apmąstę parodėme pažangesnį, mūsų nuomone, šiam laikmečiui sporto ir sporto mokslo plėtros kelią", – be optimizmo atsakė profesorius A.Skurvydas.

Dar gruodžio mėnesį LSMU rektorius profesorius R.Žaliūnas LSMU senato ir tarybos posėdžiuose pristatė 2017–2020 m. LSMU dalyvavimo reorganizacijoje planą. Pagal jį veikla nesikeis iki 2020 m., kai bus renkamas naujas rektorius, naujas senatas ir taryba.

"Atliktas didžiulis darbas, už kurį nuoširdžiai dėkoju mūsų universiteto komandai. Nepaisant LSU pasipriešinimo, procesas vyksta toliau", – apibendrino R.Žaliūnas.

Teigiama, kad tikėjimas tuo, ką darai, ir pasitikėjimas bendražygiais yra pagrindinė sėkmingo darbo sąlyga.

"Deja, daugiau kaip trisdešimt metų LSMU administracijoje grupė nepakeičiamų draugų, vinguriuojančių kaip gyvatė ir praryjančių visa, kas nespėja nuo jos pabėgti, tikrai nekelia tikėjimo ir pasitikėjimo. Natūralu, kad LSU bendruomenė, kuri savo instituciją kuria ir puoselėja devintąjį dešimtmetį, pasišiaušė kaip ežys. Juk ją praris ir demagogiškai paaiškins: turite būti dėkingi, mes gelbėtojai. Beje, pasakojama, kad jau buvo bandymų sukryžminti gyvatę su ežiu, rezultatas – metras spygliuotos vielos. Klausimas: kuriam iš mūsų jos reikia?" – apibendrina profesorius A.Kriščiūnas.

Kaip pagerinti smegenų veiklą ir pristabdyti kognityvinių funkcijų silpnėjimą, aiškino Lietuvos sporto universiteto profesorius, habilituotas biologijos mokslų daktaras Albertas Skurvydas.

– Dėl kokių priežasčių silpnėja kognityvinės funkcijos?

– Pažintiniai gebėjimai silpsta vykstant senatvės procesams, sumažėjus motoriniam (fizinio) ar kognityviniam žmogaus aktyvumui. Tai turi įtakos senatvinės demencijos, Alzheimerio ligos formavimuisi.

Įrodyta, jog du kartus per savaitę 12–16 valandų (įskaitant ir nakties miegą) taikomas kalorijų ribojimas geriant tik vandenį, ypač teigiamai veikia smegenų kognityvines funkcijas.

Silpnėjant kognityvinėms smegenų funkcijoms, žmogus pradeda užmiršti įvairius faktus, įvykius, jam tampa sunkiau užbaigti pradėtus darbus, koncentruoti dėmesį, įsiminti naują informaciją, valdyti impulsus.

– Kaip mes galime pagerinti šias funkcijas?

– Užsiimdami kognityvine veikla, pavyzdžiui, garsiu skaitymu, informacijos įsiminimu ir perpasakojimu, mąstymu, rašymu. Taip pat ir lengvas fizinis aktyvumas, pavyzdžiui, pasivaikščiojimai gamtoje, įvairūs, neintensyvūs judesiai (pritūpimai, pasilenkimai) jas aktyvina.

Jas taip pat gerina ir kokybiškas miegas, poilsis. Rekomenduojama rinktis dienos miegą (snūstelėjimą) skiriant apie dešimt minučių du kartus per dieną. Tinka ir meditacija, dešimt penkiolika minučių pabūnant tik su savimi ramioje aplinkoje. Kai sumažiname stresą, emocijas, mūsų smegenys pradeda geriau funkcionuoti.

Jei jaučiame didelį nuovargį, galvos smegenims padeda optimalus stresas. Tai galima pasiekti pusvalandį sparčiai vaikščiojant, lengvai bėgiojant, plaukiojant. O pasivaikščiojimas derinamas su mąstymu yra geriausia kognityvinių smegenų funkcijų terapija.

– Ar mityba turi įtakos pažintinėms funkcijoms?

– Nuo seno žinomi tokie mitybiniai stimuliatoriai kaip kava, ženšenis, gliukozė. Naujesni tyrimai atskleidžia ir trumpalaikio badavimo naudą. Įrodyta, jog du kartus per savaitę 12–16 valandų (įskaitant ir nakties miegą) taikomas kalorijų ribojimas geriant tik vandenį, ypač teigiamai veikia smegenų kognityvines funkcijas. Kai skrandis tampa „tuštesnis“, išsiskiria medžiagos, sukeliančios alkį ir taip pat stimuliuojančios smegenų veiklą: suaktyvinami neuronai, jų tarpusavio komunikacija.

Svarbu atkreipti dėmesį, jog persivalgymas, riebalų rūgščių perteklius organizme blogina mąstymo procesus, judesių valdymą.

– Kaip vertinate medikamentinius preparatus, skirtus smegenų veiklai gerinti? Kokiais atvejais juos patartina rinktis?

– Lietuvoje jie yra mažiau populiarus, tačiau užsienyje, pavyzdžiui, JAV jų vartojimas labiau paplitęs, ypač tarp studentų. Tačiau juos vartoti reikėtų tik tada, kai smegenų negalima suaktyvini nefarmakologiniais (natūraliais) būdais. O jų yra labai daug.

– Turbūt kiekvienas, bent kiek pajudėjęs gryname ore, pasakys, kad jaučiasi geriau. Kaip tai paaiškinti moksliškai?

A. Skurvydas: Pastaruoju metu pasaulio universitetuose labai populiarūs tyrimai, kaip sportas ir apskritai fizinis aktyvumas veikia mūsų organizmą nuo raumenų iki smegenų. Kopenhagos tyrėjai nustatė, kad protingai pasirinkta fiziškai aktyvi veikla apsaugo nuo šimto pagrindinių ligų. Paskutinį dešimtmetį didelis dėmesys skiriamas tyrimams, kaip fizinis aktyvumas, ypač akiai ir širdžiai patrauklioje aplinkoje, stimuliuoja pagrindines galvos smegenų dalis, kurios atsakingos už savęs valdymą, dėmesio koncentravimą, pagundos slopinimą. Prieš septynerius metus nustatyta, kad fizinis aktyvumas malonioje aplinkoje yra netgi didesnis stimulas už kognityvinę veiklą.

Mūsų smegenys gana plastiškos. Netgi po kelių fizinių užsiėmimų galvos smegenyse atsinaujina streso pažeistų neuronų šakelės. Atlikta tyrimų, įrodančių, kad fizinis aktyvumas tinkamu laiku ir malonioje aplinkoje leidžia atsigauti po streso.

– „Eurobarometro“ duomenimis, reguliariai sportuoja tik 15 proc. lietuvių. Turint omenyje jūsų išvardytus privalumus, keista matyti tokius skaičius.

A. Skurvydas: Tačiau statistika nėra tobula. Daugelyje apklausų fiziniam aktyvumui nėra priskiriama tokia veikla, kaip darbas sode, kelionė į darbą ir atgal pėsčiomis ar judėjimas darbe, lipant iš vieno aukšto į kitą. Tiesa, dabar įvairios informacinės technologijos leidžia tai apskaičiuoti ir, jei pridėtume tai, ką išvardijau, pamatytume, kad fiziškai aktyvūs ne 20 proc., o 40–50 proc. žmonių.

Pasaulio sveikatos organizacija (PSO) nustatė, kad sveika fizinio aktyvumo dozė kiekvienam žmogui yra skirtinga, bet vidutiniškai turi būti 150 minučių per savaitę. Jei į darbą reikia eiti 15 minučių pirmyn ir tiek pat atgal, per penkias dienas įvykdau normą, kurios prašo mano kūnas. Tai nėra tiek jau daug. Todėl žmonių, gaunančių pakankamą fizinį krūvį, yra gerokai daugiau, nei skelbia statistika.

S. Ridzevičius: Į sportą nereikia žiūrėti kaip į olimpiadą. Visa mūsų fizinė veikla gali būti laikoma sportu. Pavyzdžiui, užsiimdamas joga aš pavargstu labiau nei žaisdamas futbolą.

– Pone Skurvydai, minėjote, kad, norint įsisavinti visus šiuos fizinės veiklos teikiamus privalumus, labai svarbus aktyvumas įdomioje aplinkoje. Tai nuskambėjo kiek netikėtai. Kaip apibūdintumėte tokią aplinką?

A. Skurvydas: Neurobiologai atliko tyrimą su pelytėmis bei kitais gyvūnais ir nustatė, kad pelyčių, augančių narvelyje, kuriame daug įdomių žaisliukų, smegenyse per tris mėnesius susiformuoja 50 proc. daugiau nervinių tinklų nei tų, kurios auga izoliuotos arba be jokio žaisliuko.

Jei žmogus mato akiai įdomius vaizdus, pavyzdžiui, gražius paminklus, jo galvoje išsiskiria nervus stimuliuojanti medžiaga, kuri mums leidžia atgaivinti streso sužalotas nervines ląsteles, stimuliuoja naujų ląstelių tinklų susidarymą. Toji medžiaga reikalinga tam, kad mūsų galvos smegenys taptų veržlesnės. Įdomi aplinka, kelionė po mišką ar įdomų miestą – visa tai stimulas, kad mūsų smegenys turtėtų.

S. Ridzevičius: Manau, kad sportas yra būdas matuoti valią, t. y. ar mes esame valingi, kad kiekvieną rytą padarytume mankštą, nubėgtume maratoną (arba kad jį nubėgtume 10 proc. greičiau). Valia tokia pat svarbi, kaip protas bei jausmai. Žiūrint fiziologiškai, labai gerai, jei sportas atkuria mūsų pusiausvyrą. Jei dirbame sėdimą darbą, mums reikia pratempti tam tikrus kojų ar nugaros raumenis, kad atgautume tonusą. Sportas taip pat padeda pailsėti psichikai.

– Vis dėlto sportuodami galime patirti ir sunkių, ne tokių malonių emocijų. Kokius psichologinius įgūdžiu, kurie galėtų praversti ne sporto salėse, bet kasdieniame gyvenime, ugdo sporto psichologai?

S. Ridzevičius: Pirmiausia yra iššūkis. Smegenims labai gerai, kai pasiekiame užsibrėžtus rezultatus, geresnius nei ligšioliniai pasiekimai. Tai galima sieti su sportu. Kita vertus, kai kuriais atvejais pratimus reikia daryti tik tol, kol malonu. Galbūt iki tam tikros skausmo ribos. Jei perlipsime tą ribą ar prievartausime savo kūną, jis mums atkeršys pačiu griežčiausiu ir tiesmukiausiu būdu, pavyzdžiui, trauma.

Sportuodami mes patys susikuriame sąlygas geriau pažinti savo kūną. Kūnas yra tarsi resursas, kurį gauname kaip dovaną, o toliau jį puoselėjame, prižiūrime ir galime prižiūrėti dar geriau, atrasti tam tikras raumenų grupes, kurios gali kompensuoti vienokias ar kitokias mūsų perkrovas. Sporto psichologijoje bet kokio sportininko bazė yra jo fizinis kūnas. Tai yra krūviai, treniruotumas ir panašiai. Bet reikia gerai išmokti jį atpalaiduoti, pamaitinti, duoti jam patį geriausią poilsį tomis sekundėmis, kai nėra sportinės įtampos. Visa tai reikia treniruoti.

– Žinoma, fizinis kūnas svarbu, bet komandinių sporto šakų komandų atsiliepimuose, ypač pralaimėjus, dažnai girdime pasiteisinimą, kad komanda nebuvo nusiteikusi psichologiškai. Kas konkrečiai turima omeny?

S. Ridzevičius: Kiekvienu atveju skirtingai. Neseniai stebėjome LKL pusfinalio rungtynes, kuriose „Lietuvos rytas“ pralaimėjo „Neptūnui“. Mes su draugais juokavome iš sporto psichologijos perspektyvos, kad nė viena komanda nesusitvarkė su favorito našta. Tie, kurie pradžioje buvo favoritai, pralaimėjo dukart, tada favoritais tapo kiti, kurie irgi pralaimėjo du kartus. Tą akcentavo ir treneriai, kalbėdami, kad favorito statusas kartais slegia. Tarsi tu turi daugiau ką prarasti. Psichologai kalba su treneriais bei žaidėjais ir siūlo nekreipti dėmesio į rezultatą. Jam daryti įtakos mes negalime. Galime tik gerai suorganizuoti ataką ir gintis, bet negalime nuspėti, ar kamuolys pataikys į krepšį. Tačiau tokių minčių vis tiek atsiranda. Pasiekti, kad nekiltų nereikalingų minčių, irgi yra treniruotė.

– Ką manote apie posakį „sveikame kūne – sveika siela“?

A. Skurvydas: Neseniai netgi pasirodė mokslinis straipsnis tokiu pavadinimu. Anksčiau, prieš kokius dešimt metų, buvau pradėjęs nebetikėti, kad taip gali būti, nes tuomet šnekėta tik lozungais. Bet paskui teko stebėti, kaip galingos Harvardo, Prinstono laboratorijos, tyrinėjančios galvos smegenų funkcijas, ėmė atlikti rimtus tyrimus šiuo klausimu. [...]

Pateiksiu pavyzdį: žmogus turi antsvorio, jo kūno masės indeksas (KMI) daugiau kaip 30. Tokių žmonių Lietuvoje apie 20 proc., JAV – apie 30 proc. Kai KMI didesnis, yra stimulas uždegiminiams procesams [...] Kuo didesnė pilvo apimtis, tuo mažesnis smegenų tūris. Paprastai sakant, jei kūnas nebūtų nutukęs, smegenys dirbtų geriau. Tiesioginio ryšio nėra, bet yra rimtų straipsnių, kad nutukimo procesai neleidžia smegenims dirbti visu pajėgumu. Yra ir daugiau pavyzdžių, kad nesveikas kūnas sukelia problemų mūsų galvos smegenų veiklai.

– Kokios priežastys, jūsų požiūriu, lemia, kad daugelis žmonių nenori sportuoti? Valios ir supratingumo stoka?

A. Skurvydas: Mokslininkai biologiniais prietaisais tyrinėja psichologinius fenomenus. Praeitame amžiuje Prinstono universiteto psichologai atliko „Zefyro testą“. Jie pasikvietė ketverių metų vaikučius, padėjo ant stalo labai skanų zefyrą ir paprašė jį suvalgyti ne greičiau kaip per dešimt minučių, o, jei nesuvalgys, gaus antrą zefyrą. Tokiu būdu mokslininkai testavo 500 vaikučių. Iš 100 vaikučių tik penki nesuvalgė zefyro. Jie buvo atsparūs pagundai.

Kuo ilgiau sugebi laukti atpildo, tuo esi stipresnės valios. Ją vaikai ugdo mokykloje. Jokioje srityje be valios nieko negalėtume pasiekti ir žengtume žingsnį atgal. „Zefyro testas“ susijęs su mokslininkų teigimu, kad jei mes ištreniruotume vaikus nevalgyti zefyro, kartu treniruotume prefrontalinės žievės vykdomąją funkciją.

– Ar galėtumėte nuspėti, koks procentas lietuvių (ne)suvalgytų zefyro?

A. Skurvydas: Manau, kad būtų toks pats skaičius. [...]

S. Ridzevičius: Galiu tik pritarti pašnekovo mintims. Prisiminiau klausimą, kodėl mes „neįjungiame“ valios ir nesportuojame, arba „sportuojame“ tik ganydami akimis lakstančius žaidėjus. Pasakysiu linksmą mintį, kad mums patinka sirgti ir blogai jaustis. Gal kažkas yra ir kultūroje, kad laidotuvės mus emociškai jaudina labiau nei krikštynos. Girdėjau mokslinį tyrimą, kad žmogui svarbi socialinė terpė susirinkti dėl kažkokios progos, nes susirinkę mes kažką gauname. Mūsų smegenys neatsirenka, ar tai yra džiaugsmas, ar liūdesys. Jei dažniau renkamės į laidotuves ir ten patiriame stipresnę emocinę būseną nei krikštynose, esame išmirštanti tauta.

Sportas yra vienas iš būdų išgyventi sėkmę. Jei tai dvikova, galbūt tu įveikei varžovą. Bet tai gali būti dvikova su savimi, kad padarei tiek ir tiek prisitraukimų, atsistojai ant galvos ir t. t. [...]

– Kai kam sveikas kūnas asocijuojasi būtent su raumenimis, bet lygybės ženklo, ko gero, negalima dėti?

A. Skurvydas: Nuo senovės žmonės galvoja, kad, kuo daugiau raumenų, tuo sveikesnis kūnas. Kas nori, gali turėti ir daug raumenų. Reikia harmonijos, ir kiekvienas gali būti laimingas ir su didesniais, ir su mažesniais, ir su atrofavusiais raumenimis. Be vienos kojos žmogus gali būti daug laimingesnis nei tas, kuris turi viską. Esmė yra mūsų protingoji dalis, kurią turi tik žmonės – prefrontalinė žievė su savo mechanizmais.

– Ką galėtumėte patarti, kad žmonės atrastų daugiau valios ir motyvacijos sportuoti?

S. Ridzevičius: Tiesiog reikia imti ir pradėti sportuoti. Padėti tai daryti gali kolektyvas, draugai. Iš vaikystės prisimenu, kad su draugu buvome nusprendę bėgioti rytais. Vieną rytą jis atbėga pas mane, kitą – aš pas jį. Ir paskui kartu bėgiojame. Kad ir kaip tingėtum, bet kai draugas skambina, tu keliesi ir bėgi. Juk nesmagu būtų prieš jį. Negaliu priversti žmonių sportuoti – tai gali tik jie patys.

A. Skurvydas: Aiškinant neurobiologiškai, mes nepradedame sportuoti, nes turime kitų pagundų, konkuruoja skirtingi atpildai. Vienas atpildas yra malonus jausmas pasportavus, numestas svoris. O kitas atpildas – šiek tiek daugiau pamiegoti. Dažniausiai nugalės antrasis, nes jis reikalauja mažiau pastangų. Žmogaus smegenys sukurtos tokiu principu, kad norisi gauti didžiausią naudą mažiausiai darant. Reikia išsikelti tikslą, slopinti pagundas. Vietoj šnekų reikia pradėti daryti.

Mokslininkai ir politikai stengiasi sudaryti sąlygas žmonėms sportuoti. Pavyzdžiui, skandinavai giriami už fizinio aktyvumo skatinimą. Jie veža vaikus į mokyklą autobusiukais, bet, likus trims kilometrams iki jos, paleidžia moksleivius, kad likusią dalį jie nueitų patys. Gyvenau kaime, ir man autobusas būdavo šeštą, o pamokos prasidėdavo devintą valandą. Iki mokyklos buvo septyni kilometrai, ir į ją keliaudavau dviračiu arba slidėmis. Sportui reikia patrauklių sąlygų. Kauno ąžuolynas puikus, bet jam trūksta apšvietimo – žmonės neina į tokią vietą, kur jiems nėra patrauklu. Patrauklios sąlygos ir motyvuojantys aplinkiniai žmonės skatina pradėti sportuoti.

Lietuvos sporto universiteto rektorius prof. habil. dr. Albertas Skurvydas sulaukė Kauno miesto įvertinimo. Profesoriui skirta fizinių, biomedicinos, žemės ūkio ir technologijos mokslų srities 2015 m. Kauno miesto mokslininko premija.

Ši premija skiriama Kauno miesto mokslo kūrėjams už ilgametę aktyvią ir reikšmingą mokslinę veiklą, aukščiausius mokslo pasiekimus respublikiniu ar tarptautiniu mastu, novatorišką mokslinę idėją bei jos įgyvendinimą Kauno mieste. Kauno miesto mokslininko premija miesto Tarybos sprendimu buvo įsteigta 2013 metų kovo mėnesį, ji skiriama vieną kartą per metus.

Profesoriaus A. Skurvydo mokslo tyrimų interesai yra griaučių raumenų adaptacija, judesių valdymas ir mokymas, neuroreabilitacija, mokslo filosofija, neuromarketingas ir neuroekonomika, jis vadovauja LSU strateginei mokslinio tyrimo krypčiai „Smegenys ir griaučių raumenys“.

Be daugybės mokslinių publikacijų prestižiniuose užsienio mokslo žurnaluose, LSU mokslininkas A. Skurvydas yra išleidęs dvi monografijas – 2008 m. „Senasis ir naujasis mokslas: paradigmos, metodologijos, teorijos, dėsniai, principai, politika“, 2010 m. „Apie mokslą, tiesą ir pažangą: kodėl kvailybei nėra galo, o mokslas toks ribotas?“ – ir tris vadovėlius. 2004 m. kartu su prof. A. Stasiuliu išleido vadovėlį „Sporto fiziologija“, tais pačiais metais pasirodė A. Skurvydo vadovėlis „Griaučių raumenys“, o 2010 m. – „Judesių mokslas: raumenys, valdymas, mokymas, reabilitavimas, sveikatinimas, treniravimas, metodologija“.

Kauno miesto mokslininko premijos konkurso laureatų apdovanojimas vyks gruodžio 15 dieną Lietuvos mokslų akademijoje.