Po 2022–2023 m. energetikos kainų šoko, panašu, kad ekonominis aktyvumas Lietuvoje laipsniškai atsigauna.  Europos Komisijos (EK) ekonominių vertinimų rodiklis Lietuvoje yra 8,7 proc. didesnis nei 2022 m. pabaigoje, kai energetikos kainos Europoje pasiekė neregėtas aukštumas, o nuo 2023 m. kovo pakilo 4,5 proc. Oficialūs BVP duomenys, kurie yra pateikiami su pavėlavimu, rodo, kad Lietuvos ekonomika stagnuoja: ketvirtą 2023 m. ketvirtį metinis Lietuvos BVP pokytis siekė +0,1 proc. atmetus kainų augimą.

Lietuvos ekonomika yra itin priklausoma nuo eksporto, tad daugelis jos atsigavimą sieja su eksportu ir pramone – ir tam yra pagrindo. EK apklausos rodo, kad pagamintos ir neparduotos produkcijos atsargų lygis euro zonos pramonėje pastaruoju metu stabiliai mažėja: šių metų kovą atsargos euro zonos pramonėje nukrito į žemiausią lygį nuo 2022 m. liepos. Šis indikatorius turi stiprų ryšį su Lietuvos pramonės gamybos apimtimis: kuo mažesnis yra atsargų lygis euro zonos pramonėje, tuo geresni yra Lietuvos pramonės rodikliai. Kritęs pagamintos produkcijos atsargų lygis skatina euro zonos gamintojus iš naujo didinti gamybos apimtis, o tai Lietuvos pramonei reiškia naujus eksporto užsakymus.

„Citadele“ banko ekonomistų komanda šiemet Lietuvai numato 2 proc. ekonomikos augimo tempą. Manome, kad iš 2023 m. antrąjį pusmetį prasidėjusios stagnacijos šiemet šalies ekonomika pereis į augimo trajektoriją. Tačiau ekonomikos augimą siejame ne tik su eksporto ir pramonės atsigavimu – matome dar vieną svarbų komponentą, vidaus vartojimą, kuris šiemet temps Lietuvos ekonomiką į viršų.

Pagrindinė priežastis, kuri lemia prasidėjusį vidaus paklausos atsigavimą Lietuvoje, yra įsibėgėjantis gyventojų perkamosios galios augimas.

 

Oficialūs duomenys jau dabar rodo, kad Lietuvos vidaus vartojimas po truputį stiprėja. Pavyzdžiui, Valstybės duomenų agentūros duomenimis, mažmeninės prekybos apyvarta Lietuvoje auga trečią mėnesį iš eilės, o švelnus vidaus vartojimo atsigavimas prasidėjo nuo 2023 m. gruodžio. Šių metų pradžia buvo išties pozityvi: vasarį metinis mažmeninės prekybos apimčių augimas Lietuvoje paspartėjo iki 1,6 proc. (skaičiuojamas 3 mėn. slankusis vidurkis), o vartojimo tendencijos gerėja tiek maisto (t.y., pirmo būtinumo), tiek ir ne pirmo būtinumo segmentuose. Mažmeninė prekyba maisto produktais vasarį jau augo 1,6 proc., o ne maisto produktais – 4,2 proc. Abiejuose segmentuose vartojimo tendencijos akivaizdžiai gerėja.

Pagrindinė priežastis, kuri lemia prasidėjusį vidaus paklausos atsigavimą Lietuvoje, yra įsibėgėjantis gyventojų perkamosios galios augimas. Prasidėjus energetikos kainų šokui, 2022 m. trečią ir ketvirtą ketvirtį Lietuvos gyventojų perkamoji galia traukėsi atitinkamai 8 ir 5,5 proc. Tačiau darbo užmokesčiui toliau augant ir nukritus energetikos kainoms, 2023 m. pabaigoje jau turėjome visai kitokią situaciją: trečią ir ketvirtą 2023 m. ketvirtį Lietuvos gyventojų perkamoji galia augo atitinkamai 5,5 ir 8,9 proc. Manome, kad gyventojų perkamoji galia augs ir šiemet. Prognozuojame, kad 2024 m. vidutinis darbo užmokestis Lietuvoje augs 7 proc., o infliacija sieks 1,7 proc., o tai lems tolesnį vidaus vartojimo augimą Lietuvoje.

Panašu, kad artimiausiu metu vidaus vartojimo atsigavimo tempas Lietuvoje toliau stiprės – tai rodo stiprus ryšys tarp Lietuvos vartotojų lūkesčių ir vidaus vartojimo augimo. Mūsų skaičiavimai rodo, kad prasidėjus vartotojų lūkesčių atsigavimui, po 7 mėnesių su 74 proc. tikimybe turėtų prasidėti ir vidaus vartojimo pagerėjimas – iš esmės tą matome dabar. Kovą Lietuvos vartotojų lūkesčiai pasiekė aukščiausią lygį nuo 2021 m. liepos, todėl ir matome tolesnį Lietuvos vidaus paklausos stiprėjimą.

Galiausiai, nereikėtų pamiršti ir bazinių palūkanų mažėjimo euro zonoje. Tai itin aktualu Lietuvai, nes čia didžioji dalis paskolų yra išduodama su kintamomis palūkanomis. Naujausios prognozės rodo, kad Europos Centrinis Bankas pradės mažinti palūkanas nuo birželio, ir šiemet jas sumažins 3 kartus. Tai – gera naujiena Lietuvos vartotojams, kadangi mažėjanti paskolų įmokų našta dar labiau skatins gyventojų perkamosios galios augimą ir vartojimo atsigavimą.

Pildo sandėlius

„Eksporto nuosmukis pasiekė piką ir eksporto apimtys turėtų stabilizuotis, o galbūt ir nežymiai augti“, – sako A. Izgorodinas.

Anot jo, atsigauna pagrindinės Lietuvos eksporto rinkos Vakarų Europoje, be to, šalies gamintojai jau pradėjo pildyti sandėlius.

„Lietuvos eksporto perspektyvos yra geros, nes išankstiniai indikatoriai rodo, kad stabilizavosi Vokietijos pramonės rodikliai, Prancūzijoje ir Italijoje prasidėjo cikliškas pramonės atsigavimas. Tai svarbios rinkos Lietuvos eksportuotojams“, – sako A. Izgorodinas.

„Tie patys išankstiniai indikatoriai – Europos Komisijos apklausos – rodo, kad Lietuvos pramonėje jau prasidėjo atsargų pildymo etapas ir mūsų gamintojai vis labiau gerina gamybos prognozes“, – priduria jis.

Valstybės duomenų agentūros duomenimis, šiemet sausį–vasarį Lietuvos eksportas siekė 6,17 mlrd. eurų – 5,9 proc. mažiau nei pernai tuo pačiu laiku. Lietuviškos kilmės prekių eksportuota už 3,9 mlrd. eurų – 2 proc. mažiau nei pernai, be mineralinių produktų – 2,7 proc. mažiau.

Kainos nebemažės?

Statistikai kovo mėnesį taip pat fiksavo artimą nuliui metinę infliaciją ir daugiau nei 2 proc. kritusias vartojimo prekių kainas. A. Izgorodinas mano, kad toliau kristi jos nebeturėtų.

Dėl sumažėjusių energetikos kainų ir lėto vartojimo įmonės atitinkamai kainas mažina, kad susigrąžintų vartotojus.

Pasak ekonomisto, atsigaunant gyventojų vartojimui, tikėtina, įmonės nebemažins produkcijos kainų.

„Kainos iš esmės normalizuojasi ir artėja prie tokio lygio, kuris palankesnis vartotojams. Bet matau indikacijų, kad antrąjį metų pusmetį arba nuo vasaros pradžios Lietuvos vidaus vartojimas turėtų pradėti augti. Ir tas augimo tempas vasarą turėtų tik spartėti“, – sako A. Izgorodinas.

„Atsigaunant gyventojų perkamajai galiai, atsigaunant vartojimui, įmonės nematys prasmės mažinti kainas, nes perkamoji galia atsigauna ir vartojimas turėtų sustiprėti“, – teigia jis.

Anot analitiko, Lietuvos vartotojų pasitikėjimo, gyventojų nuomonės apie finansus ir santaupas rodikliai rodo, kad vidaus vartojimas turėtų sustiprėti.

Valstybės duomenų agentūra paskelbė, kad kovą metinė infliacija siekė 0,2 proc. ir buvo mažiausia nuo 2020 m. gruodžio. Mėnesio defliacija siekė 0,2 proc., o vidutinė metinė infliacija – 4,8 proc.

Vartojimo prekių kainos per metus sumažėjo 2,4 proc., paslaugų – išaugo 6,2 proc.

Brangs 1,7 proc.

A. Izgorodino teigimu, po metų pradžioje smukusio vartojimo prekių kainos stabilizuojasi, artėja prie vartotojams palankesnio lygio.

„Dėl sumažėjusių energetikos kainų ir lėto vartojimo įmonės atitinkamai kainas mažina, kad susigrąžintų vartotojus. Tą rodo ir mėnesio infliacija, nes pirmąkart nuo metų pradžios turėjome defliaciją. Vėlgi, daugiausia prekių sąskaita“, – kalba analitikas.

Ekonomisto teigimu, metinę paslaugų infliaciją lėmė atlyginimų augimas, o toliau kylant darbo užmokesčiui, paslaugų kainos neturėtų mažėti.

Pasak A. Izgorodino, „Citadelė“ prognozuoja, kad prekės ir paslaugos šiemet brangs 1,7 proc.

„Infliacija sulėtės, bet, vertindamas gyventojų perkamosios galios atsigavimą, neprognozuočiau ryškaus infliacijos sulėtėjimo Lietuvoje, nepaisant to, kad šių metų pradžia yra labai pozityvi“, – sako ekonomistas.

Pasak „Citadele“ banko ekonomisto Aleksandro Izgorodino, atsigaunant gyventojų vartojimui, tikėtina, jog įmonės nebemažins produkcijos kainų.

„Kainos iš esmės normalizuojasi ir ateina prie tokio lygio, kuris palankesnis vartotojams. Bet matau išankstinių indikacijų, kad antrąjį metų pusmetį arba nuo vasaros pradžios Lietuvos vidaus vartojimas turėtų pradėti augti. Ir tas augimo tempas vasarą turėtų tik spartėti“, – BNS antradienį sakė A. Izgorodinas.

„Atsigaunant gyventojų perkamajai galiai, atsigaunant vartojimui, įmonės nematys daug logikos kainoms mažinti, nes perkamoji galia atsigauna ir vartojimas turėtų sustiprėti“, – teigė jis.

Anot analitiko, Lietuvos vartotojų pasitikėjimo, gyventojų nuomonės apie finansus ir santaupas rodikliai rodo, kad vidaus vartojimas turėtų sustiprėti.

Atsigaunant gyventojų perkamajai galiai, atsigaunant vartojimui, įmonės nematys daug logikos kainoms mažinti, nes perkamoji galia atsigauna.

 

Valstybės duomenų agentūra antradienį paskelbė, kad kovą metinė infliacija buvo artima nuliui (0,2 proc.) ir buvo mažiausia nuo 2020 metų gruodžio. Mėnesio defliacija siekė 0,2 proc., o vidutinė metinė infliacija – 4,8 proc.

Vartojimo prekių kainos per metus sumažėjo 2,4 proc., paslaugų – išaugo 6,2 proc.

A. Izgorodino teigimu, po metų pradžioje smukusio vartojimo prekių kainos stabilizuojasi, artėja prie vartotojams palankesnio lygio.

„Dėl sumažėjusių energetikos kainų ir lėto vartojimo įmonės atitinkamai koreguoja kainas žemyn tam, kad grąžintų vartotojus į vartojimą. Tą rodo ir mėnesio infliacija, nes pirmąkart nuo metų pradžios turėjome defliaciją. Vėlgi, daugiausia prekių sąskaita“, – kalbėjo analitikas.

Ekonomisto teigimu, metinę paslaugų infliaciją lėmė atlyginimų augimas, o toliau kylant darbo užmokesčiui, paslaugų kainos neturėtų mažėti.

Pasak A. Izgorodino, „Citadele“ prognozuoja, jog prekės ir paslaugos šiemet brangs 1,7 proc.

„Infliacija sulėtės, bet žiūrint iš gyventojų perkamosios galios atsigavimo neprognozuočiau ryškaus infliacijos sulėtėjimo Lietuvoje, nepaisant to, kad šių metų pradžia yra labai pozityvi“, – sakė ekonomistas.

„Manau, kad Ukrainos atakos prieš Rusijos naftos gamyklas ir saugyklas, aišku, paveikia naftos kainą, bet tai nėra vienintelė priežastis. Skaičiuojant nuo metų pradžios, naftos kaina rinkose pakilo 19 procentų, tai beveik penktadaliu. Ir tam yra kelios priežastys“, – Eltai komentuoja ekonomistas A. Izgorodinas.

Svarbi priežastis naftos kainų kilimui – rinkų pasiruošimas Vakarų ekonomikos atsigavimui

Ekonomisto teigimu, svarbi priežastis, veikianti naftos kainas, yra rinkų pasiruošimas cikliškam Vakarų ekonomikos atsigavimui, dėl kurio egzistuoja nemaža palūkanų mažinimo tikimybė.

„Šiandien ryte (ketvirtadienį – ELTA) rinka matė 57 procentų tikimybę, kad JAV centrinis bankas mažins palūkanas nuo birželio, ir 75 procentų tikimybę, kad Europos Centrinis Bankas mažins palūkanas nuo birželio mėnesio“, – sako A. Izgorodinas.

„Palūkanų mažinimas visada yra gera naujiena žaliavų kainoms, nes tai reiškia spartesnį ekonomikos augimą ir didesnį žaliavų poreikį“, – akcentuoja jis.

Geopolitinės įtampos, pasak A. Izgorodino, taip pat turi įtakos pasaulinei naftos kainai. Kaip pagrindines jis akcentuoja besitęsiantį konfliktą tarp Izraelio ir „Hamas“, taip pat Ukrainos atakas prieš Rusijos naftos infrastruktūrą, paveikiančias 14 procentų Rusijos naftos pasiūlos apimčių.

„Rodikliai rodo vis daugiau požymių, kad įsibėgėja Kinijos ekonomikos atsigavimas. Šių metų pradžioje Kinijos ekonomika buvo labai sunki, Kinijos rinkos krito po 12–13 procentų per sausio mėnesį, bet dabar Kinijos verslo apklausos ir kiti rodikliai rodo, kad Kinijos ekonomika įsibėgėja. O Kinijos ekonomikos įsibėgėjimas reiškia didesnę žaliavų paklausą“, – kaip paskutinę priežastį naftos kainų kilimui išskiria ekonomistas.

Rusijos galimybės daryti įtaką pasaulinei ekonomikai – ribotos

A. Izgorodino vertinimu, Rusijos dalyvavimas OPEC (tarptautinė organizacija, jungianti naftą eksportuojančias valstybes) susitarime dėl naftos gavybos leidžia Maskvai daryti įtaką pasaulinėms rinkoms, tačiau ji nedidelė.

„Pačią įtaką Rusija gali daryti labai minimalią ir, sakyčiau, tokių galimybių iš esmės nėra. Rusija dalyvauja OPEC+ kartelyje ir tos šalys kartu priima sprendimus dėl naftos gavybos didinimo ir mažinimo. Dabar OPEC+ yra nusiteikęs riboti naftos gavybą, nes iki šiol pasaulio ekonomikos tikslas buvo labai silpnas ir tai kėlė tiesioginę grėsmę naftos kainoms, ką ir matėme rinkose praeitų metų pabaigoje“, – pabrėžia ekonomistas.

„Vienas iš aspektų, kuris dabar kompensuoja nemaža dalimi Rusijos naftos praradimus, yra tai, kad JAV naftos gavyba dabar siekia istorinį maksimumą. Kažkoks poveikis bus, bet nemanau, kad jis labai didelis“, – priduria A. Izgorodinas.

Svarbūs JAV ekonominiai rodikliai

Pasak ekonomisto, jeigu Europos ir JAV centriniai bankai birželį sumažintų palūkanų normą, tai turėtų pakelti tiek naftos, tiek žaliavų kainas.

„Jei išsipildys pagrindinis rinkos scenarijus, naftos kaina turi galimybių dar pakilti, bet yra didelė rizika, kad tas scenarijus neišsipildys, nes dabar rinka mato tik 57 procentų tikimybę, kad JAV centrinis bankas mažins palūkanas ir viskas priklausys nuo to, koks bus JAV darbo rinkos rezultatas“, – aiškina A. Izgorodinas.

Pasak jo, didele dalimi priklausys nuo dviejų JAV statistikos rodiklių – šį penktadienį skelbiamo JAV darbo rinkos rodiklio, vadinamojo NFP, ir kitą savaitę skelbiamo JAV infliacijos lygio.

„Rinkos jau yra įskaičiavusios geopolitikos riziką į dabartinę naftos kainą, rinkos yra taip pat įskaičiavusios Kinijos ekonomikos atsigavimą ir, svarbiausia, palūkanų mažėjimą Vakaruose. Vienintelis aspektas, kuris artimiausiu metu gali pasikeisti, yra tas rinkų optimistinis naratyvas, kad abu centriniai bankai, ir JAV, ir Europos, palūkanas mažins birželį. Labai gali būti, kad JAV centrinis bankas palūkanų birželį nemažins, tai tokiu atveju tai bus siurprizas rinkoms ir tikrai paveiktų žemyn žaliavų kainas, nes palūkanų laikymas ilgą laiką aukštumose automatiškai reiškia, kad centriniai bankai ribos pinigų politiką, ribos ekonomiką ir dėl to mažės žaliavų poreikis“, – apibendrina A. Izgorodinas.

– Ką jūs patartumėt?

– Manau, kad dabar neapsimoka. Nes per pusę metų Lenkijos zlotas euro atžvilgiu sustiprėjo 8 proc. Kitas dalykas, kad Lietuvoje sausio mėnesį Lietuvos gyventojų nuomone, finansų perspektyvos buvo geriausios nuo 2007 m. vasaros, kas reiškia, jeigu imam bendrą vidutinę palatos temperatūrą, tai apsipirkinėjimas Lenkijoje yra vis mažiau patrauklus. Bet, aišku, pasienio regionuose jis turbūt liks populiarus, nes Lenkijoje yra didelė ekonomika, didelė rinka, ten kainos visada bus šiek tiek mažesnės. Bet kalbant apie tai, ar Lenkija lieka tokia pat patraukli šalis apsipirkinėjimui globaliu Lietuvos mastu, atsakymas yra ne, nes atsigauna perkamoji galia Lietuvoje. Ir zloto kurso sustiprėjimas nėra naudingas Lietuvai.

– Kodėl lenkai panaikino šitą PVM tarifo lengvatą?

– Aš galiu duoti oficialią ir neoficialią versiją. Oficiali versija yra tokia, kad infliacija Europoje lėtėja ir dauguma Europos Sąjungos šalių dabar atsisako tų antiinfliacinių priemonių. Neoficiali versija, kuri, mano supratimu, yra labiau reali yra tai, kad sulėtėjus infliacijai Europos Sąjungos valstybėse, daug šalių turi reikalų su mokesčių surinkimu. Lietuva, Prancūzija, galbūt ta pati Lenkija. Nes infliacija yra labai blogas signalas žmonėms, bet labai gera naujiena valstybėms. Ir tas faktas, kad Lenkija dabar atsisakė tų PVM lengvatų maistui galimai indikuoja, kad jie taip pat mato problemas ir rizikas, jog jie nesurinks tiek PVM ir tiek mokesčių.

– Kitaip tariant, valstybei trūksta pinigų?

– Taip, nes išlaidos yra labai inertiškos ir tu jų negali sumažinti akimirksniu, tuo metu, kai mokesčių įplaukos yra labai neįnertiškos. Jos reaguoja į infliaciją, ekonomiką ir kitus aspektus.

Visas LNK reportažas – vaizdo įraše:

– Gerai, gal maisto neapsimoka, bet ar apsimoka pirkti ką nors kitą Lenkijoje, pavyzdžiui, baldus?

– Vienareikšmiškai apsimoka. Kaip sakiau, Lenkija yra didelė rinka, dideli gamintojai, turi visiškai kito masto ekonomiką. Faktas, kad tam tikros prekės ten visada bus pigesnės. Bet, aš manau, kaip ir minėjau, dėl to, kad atsigauna perkamoji galia Lietuvoje ir dėl to, kad sustiprėjo zlotas, tas patrauklumas yra šiek tiek sumažėjęs.

– Kiek čia, Lietuvoje, mums reikės kentėti šitą stagnaciją?

– Lietuvoje mažmeninė vadyba kaip tik dabar vis labiau atsigauna. Nes skaičiuojant trijų metų vidurkį, mes matome nedidelį atšokimą maisto prekių segmente. Bet kas labai stebina yra ne maisto prekių ir ypatingai IT ir technologijų segmente atšokimas, kas reiškia, kad Lietuvoje labai sparčiai atsigauna ne pirmo būtinumo prekių vartojimas. O tai yra puiki indikacija, kad gyventojų perkamoji galia iš tiesų atsigauna ir tai duoda impulsą vartojimui.

Lietuvoje mažmeninė vadyba kaip tik dabar vis labiau atsigauna.

– Gal galėtumėt paprastai paaiškinti, ką reiškia tas atšokimas ir, kad atsigauna perkamoji galia? Tai reiškia, kai aš einu į parduotuvę, aš išleidžiu daugiau pinigų, ar kaip?

– Ne visai. Nes dabar atlyginimai pradėjo kilti sparčiau nei infliacija. Bet ką mes matome iš vartotojų apklausų ir mūsų vidinių duomenų, kad kol kas žmonės tik dalį perkamosios galios atsigavimo vartojo į ekonomiką, o dalį nevartojo, nes nori atstatyti savo santaupas. Šiaip vartojimas atsigauna, bet jis pagal vartotojų apklausų duomenis tikrai turėtų atsigauti kiek sparčiau. Bet tai nevyksta, nes žmonės tiesiog atstato savo finansų rezervus, kurie buvo nukritę pernai.

– Reiškia jie pasiėmė santaupas ir nori jas pirma susigrąžinti, o paskui tik pirkti brangiau?

– Taip, kas yra labai logiška. Aišku, dabar turim nepamiršti ir tų diskusijų apie situaciją ir Lietuvos gynybos perspektyvas. Aišku, tai neramina žmones ir dalis žmonių kaupia kapitalą, nes mato tam tikrą neapibrėžtumą ir šitoj situacijoj.

– Kitaip tariant, jeigu kažkas turėjo minty kokį didelį pirkinį – baldus, televizorių, automobilį – sako, aš pakentėsiu, palauksiu, kaip čia su tuo karu, ar ne?

– Bet aš sakyčiau, kad dabar yra geriausias laikas tą daryti, nes realiai mes matom, kad kyla naftos, vario, metalo kainos. Labai gali būti, kad rinka dabar ruošiasi Centrinio banko palūkanų mažinimui nuo birželio mėnesio. Ir aš sakyčiau, kad dabar yra tas taškas, kai baldai ir kitos ilgo galiojimo prekės pasiekė savo kainų minimumą ir gali būti, kad nuo vasaros tos kainos pradės kilti.

– Vėl viskas brangs?

– Taip, nes rinka dabar mato apie 50 proc. šansą, kad jau Amerikos centrinis bankas mažins palūkanas nuo birželio. Europos centrinio banko palūkanų karpymas yra garantuotas. Kinijos valdžia stimuliuoja ekonomiką, Kinijos ekonomika vis labiau atsigauna. Tai rinka jau dabar, žiūrint į energetikos ir žaliavų kainas, ruošiasi cikliškam pasaulio ekonomikos atšilimui.

– Tai pigiau niekas nebebus Lietuvoje?

– Pigiau negu dabar nebus.

Tuštėjantys sandėliai

„Duomenys patvirtina pirmus požymius apie ciklišką ir techninį Lietuvos pramonės atsigavimą. Tai labiausiai rodo medienos gaminių statistika, nes sausį medienos gaminių gamyba buvo dešimtadaliu didesnė nei prieš metus. Tai yra pirmas metinis augimas po ypač ilgos pertraukos“, – sako „Citadele“ banko ekonomistas Aleksandras Izgorodinas.

Anot jo, sektoriaus atsigavimą lėmė tai, kad medienos ir baldų pramonės atstovai savo sandėliuose turi vis mažiau produkcijos atsargų, todėl didina gamybos apimtį, nors pardavimo lygis vis dar išlieka gana žemas.

„Tai buvo tikėtina, nes Europos Komisijos ir Valstybės duomenų agentūros duomenys rodė, kad šių metų sausį ir gruodį Lietuvos pramonės atsargų lygis jau buvo neigiamas du mėnesius iš eilės, vadinasi, iš apklaustų įmonių didesnė dalis sakė, kad atsargų lygis yra nepakankamas“, – teigia A. Izgorodinas.

SEB banko ekonomistas Tadas Povilauskas sako, kad sausio pramonės produkcijos vertės rodikliai, ypač metinis jų augimas, rodo, kad tęsiasi praėjusių metų viduryje prasidėjusi pramonės stabilizacija.

„Žiūrint į metinį [pramonės produkcijos vertės] pokytį, tikrai yra bazės efektas. Priminsiu, kad didysis pramonės nuosmukis buvo 2022 m. pabaigoje – 2023 m. pradžioje, todėl skaičiuodami metinius pokyčius juos lyginame su gana žema baze“, – aiškinaT. Povilauskas.

„Nuo praėjusių metų vidurio pradėjome kalbėti apie pramonės rezultatų stabilizaciją, tai matėme praėjusių metų antrą pusmetį. [...] Galima sakyti, kad yra tolesnis stabilizavimasis pramonėje, tai yra neblogai“, – teigia ekonomistas.

Pirmąjį metų ketvirtį matysime geresnes gamybos tendencijas, bet tik dėl to, kad atsargų lygis yra mažas.

Atsigauna chemikalų gamyba

T. Povilauskas atkreipė dėmesį į sugrįžusį mėnesio ir metinį augimą medienos ir jos gaminių įmonėse.

„Šitas sektorius turbūt buvo labiausiai nekentėjęs 2022 m. pabaigoje – 2023 m. Pažiūrėsime, ar tai bus ilgesnė tendencija. Galbūt tai irgi yra ženklas, kad labiausiai nukentėjusiam sektoriui blogiausia lieka už nugaros“, – svarsto T. Povilauskas.

„Sausio rezultatai yra šiek tiek geresni, nei tikėjausi, ir duoda pozityvesnį startą šiems metams“, – pridūrė analitikas.

Visgi A. Izgorodinas sako, kad normalaus ir tvaraus augimo dar teks palaukti.

„Pirmąjį metų ketvirtį matysime geresnes gamybos tendencijas, bet tik dėl to, kad atsargų lygis yra mažas. Nuo šių metų antrojo ketvirčio būtų galima tikėtis realesnio gamybos augimo, nes atsigauna paklausa“, – teigė ekonomistas.

Pasak jo, pramonei atsigauti padeda ir nukritusios energetikos kainos – dėl to atsigauna chemikalų gamyba.

Rizika – Vokietijoje

Visgi A. Izgorodinas teigia matantis ir nemažai rizikų, kurios gali pakišti koją tolesniam pramonės augimui, viena jų – situacija Vokietijos pramonėje, kuri, anot ekonomisto, vėl pradėjo blogėti.

„Lietuvos eksporto atsigavimas gali būti techninis ir labai trumpalaikis, žiūrint į išankstinius duomenis, kuriuos pademonstravo Vokietijos pramonė praėjusią savaitę. Todėl būčiau nelinkęs skubėti džiaugtis techniniu atsigavimu, nes yra dar nemažai rizikų“, – teigė jis.

Šiemet sausį, išankstiniais duomenimis, visos pramonės produkcijos vertė Lietuvoje siekė 3 mlrd. eurų to meto kainomis ir, palyginti su gruodžiu, augo 7,1 proc., o palyginti su tuo pačiu metu pernai, – 4,3 proc., skelbia Valstybės duomenų agentūra.

Apdirbamoji gamyba, be rafinuotų naftos produktų gamybos, per mėnesį augo 1,7 proc., per metus smuko 0,4 proc.

Vasario infliacija užgesino metinės defliacijos viltis

SEB banko ekonomistas Tadas Povilauskas sako, kad didesnę vasario infliaciją lėmė išaugusios elektros, degalų kainos, pabrangusios restoranų paslaugos. Jo teigimu, tai nestebina, tačiau užgesino šių metų metinės defliacijos viltis.

„Mačiau prieš mėnesį komentuojančių, kad vasarį turėsime mažą infliaciją, bet atsiminkime tai, kad elektros kainos mėnesį vėluoja – į infliacijos rodiklį ir į vasarį įskaičiuotos sausio mėnesio elektros kainos. Jos padidėjo, palyginti su gruodžio mėnesiu, dėl persiuntimo tarifo“, – primena T. Povilauskas.

„Matėme, kad degalai yra pabrangę, jie brango sausį ir vasarį. Dabar brangimas yra galbūt šiek tiek sustojęs, bet per mėnesį degalai pabrango apie 5 proc.“, – priduria ekonomistas.

Jo teigimu, kainų augimą taip pat skatina metų pradžioje panaikinta 9 proc. pridėtinės vertės mokesčio (PVM) lengvata restoranams ir kitoms maitinimo įmonėms.

„Nieko stebinančio, bet visa tai šiek tiek nugesino viltis, kad išvysime metinę defliaciją“, – teigė T. Povilauskas.

Analitikas sako, kad kovą infliaciją turėtų pakeisti mėnesio defliacija, tačiau metinės defliacijos jis kol kas neprognozuoja. Anot ekonomisto, iki metų vidurio metinė infliacija sieks apie 1 proc.

„Vasario mėnesio rodikliai uždarė duris kovą pamatyti metinę defliaciją. Kad būtų toks rodiklis, kovą turėtų labai atpigti degalai“, – teigė T. Povilauskas.

Išankstinė mėnesio infliacija vasarį siekė 0,7 proc., o metinė – 1,1 proc., skelbia Valstybės duomenų agentūra. Mėnesio infliacija fiksuota antrą mėnesį iš eilės.

Banko ekspertai prognozuoja, kad po stagnacijos 2023 m. šiemet Lietuvos ekonomika pereis į augimo fazę. Lietuvos BVP pernai susitraukus 0,3 proc., „Citadele“ banko ekonomistai šiemet Lietuvai numato 2 proc. BVP prieaugį. Tokį augimą šiemet labiausiai lems palankesnė situacija išorės rinkose, gerėjantys euro zonos pramonės lūkesčiai ir palankesnė vidaus vartojimo Lietuvoje dinamika.

Anot „Citadele“ banko ekonomisto Aleksandro Izgorodino, išankstiniai rodikliai rodo, kad euro zonos ekonominė būklė vis labiau stabilizuojasi.

„Vienas iš itin palankių aspektų Lietuvai yra prasidėjęs atsargų mažėjimo ciklas euro zonos pramonėje. Europos Komisijos duomenys rodo, kad 2024 m. sausį atsargų lygis euro zonos pramonėje pasiekė mažiausią lygį per 10 mėnesių. Tai reiškia, kad jau netrukus euro zonos pramonė turės didinti gamybą iki pardavimų lygio, o Lietuvos eksportuotojai gali sulaukti naujų užsakymų“, – pranešime nurodė A. Izgorodinas.

Infliacijos prognozę nuo 2,5 proc. iki 1,7 proc. sumažinome dėl palankios išankstinių rodiklių euro zonoje dinamikos bei palankios situacijos ES energetikos rinkoje.

 

Kad euro zonoje prasideda naujas ekonomikos augimo ciklas indikuoja ir gerėjantys pramonės lūkesčiai. Anot ekonomisto, panašu, kad po palūkanų kėlimo piko vasarą galėsime matyti tvaresnį euro zonos šalių ekonomikos atsigavimą.

„Citadele“ banko Lietuvos filialo vadovas Darius Burdaitis atkreipia dėmesį, kad jau dabar matomi pirmi požymiai, kad Lietuvos eksportuotojai sulaukia naujų užsakymų iš euro zonos pramonės įmonių.

„Lietuvos pramonėje atsargų lygis jau sumažėjo iki ilgalaikio vidurkio ir yra neigiamas antrą mėnesį iš eilės. Iš Europos Komisijos apklaustų Lietuvos gamintojų, įmonių, kuriose atsargų lygis yra per mažas, jų yra daugiau nei gamintojų, kurių atsargų lygis yra per didelis. Vadinasi, Lietuvos pramonė, kuri ir yra Lietuvos eksporto lyderė, jau išnaudojo sandėliuose buvusias atsargas ir turės po truputį didinti gamybos apimtis – o tam reikės ir papildomo finansavimo“, – teigė D. Burdaitis.

Pernai Europos ir JAV centriniams bankams pasiekus palūkanų kėlimo piką ir nurimus infliacijai, rinkos dalyviai artimiausiu metu tikisi sulaukti palūkanų mažinimo. Mažėsiančios palūkanos teigiamai veikia vartotojų lūkesčius ir lems palankesnę vidaus vartojimo šalyje dinamiką bei perkamosios galios augimą.

Anot A. Izgorodino, 2024 m. vidutinis darbo užmokestis Lietuvoje augs 7 proc., o infliacija šiemet sieks 1,7 proc.

„Infliacijos prognozę nuo 2,5 proc. iki 1,7 proc. sumažinome dėl palankios išankstinių rodiklių euro zonoje dinamikos bei palankios situacijos ES energetikos rinkoje. Kita vertus, nekeičiame vidutinio darbo užmokesčio prognozės: tiek 2023 m. rudens, tiek ir 2024 m. vasario mėnesio prognozėse Lietuvai numatome apie 7 proc. vidutinio darbo užmokesčio augimą“, – sakė jis.

Vis dėlto, ekonomistas prognozuoja, kad šiemet vidutinio darbo užmokesčio augimas privačiame ir viešajame sektoriuje skirsis: viešajame sektoriuje algos augs sparčiau nei privačiame. Didelės įtakos spartesniam atlyginimų viešajame sektoriuje augimui turės nuo sausio mėnesio dešimtadaliu padidėjusi minimali alga.

Lietuvos gyventojai ir verslas gali tikėtis, kad šiemet skolinimosi aplinka bus gerokai palankesnė nei pernai.

 

Šiuo metu rinka tikisi, kad iki 2024 m. pabaigos Europos Centrinis Bankas palūkanas sumažins 4–5 kartus. Tuo metu naujausios prognozės rodo, kad 3 mėnesių „Euribor“ nuo dabartinio 3,9 proc. lygio liepą jau sieks 3,4 proc., spalį – 3 proc., o gruodį – 2,8 procento. 6 mėnesių „Euribor“ nuo dabartinio 3,9 proc. lygio liepą jau sieks 3,32 proc., spalį – 3,03 proc., gruodį – 2,85 proc.

„Lietuvos gyventojai ir verslas gali tikėtis, kad šiemet skolinimosi aplinka bus gerokai palankesnė nei pernai. Sumažėjusi infliacija ir stabilizavusios kainos, neaugantis nedarbo lygis, kilsiantys atlyginimai sudarys žymiai geresnes būsto įperkamumo galimybes gyventojams. Todėl šiemet neabejotinai matysime augančią paskolų paklausą, tačiau jos greitis priklausys nuo „Euribor“ mažėjimo spartos ir pramonės atsigavimo greičio“, – įžvelgė D. Burdaitis.

Pagrindinę riziką Lietuvos makroekonomikai gali kelti Kinijos ekonomikos problemos.

Pasak A. Izgorodino, Kinija yra ketvirta didžiausia Vokietijos eksporto partnerė, o rizika Lietuvos ekonomikai kyla per Lietuvos eksportuotojų gaminamų komponentų eksportą į Vokietiją.

Kinija vis labiau klimpsta į defliaciją – dėl kainų kritimo vartotojai vėlina pirkinių įsigijimą, tikėdamiesi, kad kainos mažės ir toliau. Be to, Kinijos finansų indeksų kritimas indikuoja apie augantį investuotojų nerimą dėl Kinijos ekonomikos perspektyvų, bet Kinijos valdžia nesiima didesnio ekonomikos skatinimo.

Kitas svarbus veiksnys – atsparesnė, nei tikimasi, infliacija JAV ir griežtesnė JAV centrinio banko (FED) pinigų politika kaip atsparesnės infliacijos pasekmė.

„Rinka tikisi, kad FED šiemet mažins palūkanas maždaug 4 kartus, bet stipri JAV ekonomika ir darbo užmokesčio augimo paspartėjimo rizika gali šias prognozes kardinaliai perrašyti. Tokiu atveju FED toliau laikytųsi griežtos pinigų politikos. Tai Lietuvos ekonomikai galėtų pakenkti per Lietuvos eksportuotojų gaminamų komponentų eksportą į Vokietiją – JAV yra didžiausia Vokietijos eksporto rinka“, – sakė A. Izgorodinas.

Analitikas pastebi, kad ryškėja dvi tendencijos. Pasak jo, yra viena gera, kita – nelabai.

„Gera naujiena ta, kad vertinant ilgalaikę dinamiką (pvz. nuo 2004 m.), išlaidų maistui dalis visoje vartojimo išlaidų struktūroje Lietuvoje pastebimai sumažėjo: pvz., 2004 m. šio rodiklio reikšmė siekė 27 proc., 2024 m. – 20 proc.“, – dėstė A. Izgorodinas.

Tačiau, anot ekonomisto, bloga naujiena ta, kad, remiantis „Eurostato“ duomenimis, Lietuva iki šiol yra viena iš lyderių visoje ES pagal išlaidų maistui dalį visoje vartojimo išlaidų struktūroje (Lietuvoje – 20 proc., kai ES vidurkis – 15,6 proc., o Vokietijoje – vos 11,7 proc.).

„Negana to, „Eurostato“ duomenys rodo, kad pastaruoju metu išlaidų maistui dalis Lietuvoje iš esmės nebemažėja, o lieka daugiau mažiau stabili. Išlaidų maistui dalis yra geras gyventojų finansų gerbūvio ir perkamosios galios indikatorius. Kadangi maistas yra pirmo būtinumo prekė, mažėjanti išlaidų maistui dalis indikuoja apie didėjančią gyventojų perkamąją galią – žmonės leidžia sau leisti daugiau pinigų ne pirmo būtinumo prekėms ir paslaugoms“, – akcentavo analitikas.

Ekonomisto teigimu, nors dėl Lietuvoje pastebimai augančio vidutinio darbo užmokesčio turėtume matyti ir mažėjančią išlaidų maistui dalį, to nematome.

„Skirtinga išlaidų maistui „svorio“ vartojimo išlaidose ir vidutinio darbo užmokesčio dinamika gerai atspindi nevienodą gyventojų perkamosios galios augimo problematiką Lietuvoje – akivaizdu, kad šioje srityje reikia padaryti daugiau „namų darbų“, – rašė A. Izgorodinas.

Plačiau galite paskaityti ekonomisto feisbuko paskyroje:

Palūkanų normų pasiutpolkė

„Šviesa tunelio gale susijusi su didžiausiais nuogąstavimais, kurie vyravo praėjusių metų pabaigoje, žvelgiant į tuo metu pirmąją Ukrainos karo žiemą, pirmąją žiemą su energetinio kainų šoko baime, pirmąją žiemą, kurioje matėme palūkanų kilimo pradžią. Dabar atrodo, kad infliacijos šuolis suvaldytas, galbūt – ir tas galbūt yra labiau užtikrintas nei praėjusių metų pabaigoje – pinigai nebrangs, jeigu nebus netikėtų geopolitinių ar kitų įvykių. Lyg ir atrodytų, kad nuspėjamumo ekonomine prasme yra šiek tiek daugiau“, – sako Kauno technologijos universiteto (KTU) Ekonomikos ir verslo fakulteto (EVF) profesorius Rytis Krušinskas.

„Išmokome gyventi be Rusijos energijos, išmokome padėti – kalbu apie karą ir Ukrainą. Lietuvos žmonės kitus metus galėtų sutikti truputėlį ramiau dėl priimto biudžeto sprendimų, didinamos minimalios mėnesinės algos ir neapmokestinamojo pajamų dydžio (NPD), o tai šiek tiek papildys ir pensininkų kišenes“, – išskiria ekonomistas.

Jis pripažįsta, kad nerimo tikrai yra mažiau nei praėjusiais metais, bet didesnis rinkoje atsiradusių pinigų kiekis ir su tuo susijęs vidaus vartojimas vis dar gali šiek tiek paskatinti infliaciją. „Pinigai, kurie atsiranda ekonomikoje, padeda įsukti infliacijos ratą. Jaučiamas šioks toks nerimas, kad dėl didėjančių pajamų vėl galime turėti nedidelį infliacijos prieaugį, bet jis būtų valdomas“, – tiki R. Krušinskas.

Kinijos valdžia savo ekonomiką skatina labai nedrąsiai, labai laipsniškai ir rinka tai mato, nes Kinijos NT bendrovių akcijos yra pigiausios per paskutinius penkerius metus.

Pasak „Citadelės“ banko ekonomisto Aleksandro Izgorodino, į 2024-uosius iš tiesų žengiame su visai kitokia nuotaika, nei pasitikome 2023 m. 2023-iaisiais pagrindinis naratyvas tarp verslo atstovų, o neretai ir tarp gyventojų buvo bazinių palūkanų normų augimas, infliacija ir ekonomikos susitraukimas. „Centriniai bankai agresyviai didino palūkanas, pirmą šių metų pusmetį infliacija buvo aukšta, bet vasarą akivaizdžiai pradėjo lėtėti ir JAV, ir euro zonoje, ir Lietuvoje“, – primena A. Izgorodinas.

Lietuvos pramonė stipriai nukentėjo nuo palūkanų augimo ir paklausos susitraukimo eksporto rinkose, tačiau kiti sektoriai atsilaikė neblogai, vertina ekonomistas: „Pavyzdžiui, spalio mėnesį netgi fiksuotas metinis mažmeninės prekybos augimas.“

„Dabar rinka varžosi ne dėl to, kiek JAV ir Europos Centrinis Bankas (ECB) dar didins palūkanas, bet dėl to, kiek JAV ar ECB kitais metais palūkanas mažins. Rinkos prognozė dabar yra tokia, kad JAV centrinis bankas, tikėtina, pradės mažinti palūkanas kovo mėnesį, tikimybė yra 81 proc., o gegužės palūkanų mažinimo tikimybė rinkose yra visiškai įskaičiuota“, – sako specialistas.

Situacija: R. Krušinskas sako, kad greitai ir tiesiogiai mažesnių biudžeto pajamų poveikio nepajustume, tačiau tai gali nulemti, kad valstybei tektų daugiau skolintis ateityje. / KTU nuotr.

Šiuo metu prognozuojama, kad ECB mažinti bazines palūkanų normas tikriausiai pradės nuo balandžio mėnesio. „Vadinasi, pirmą kitų metų ketvirtį mes dar pasitiksime su rekordiškai aukštomis palūkanomis, bet nuo antrojo ketvirčio situacija pradės gėrėti. Manau, kad nuo kitų metų trečio ketvirčio matysime aktyvesnius Lietuvos, Europos ir JAV ekonomikos ciklus, – sako A. Izgorodinas. – Problema ta, kad centrinių bankų palūkanų didinimas ir mažinimas galutines palūkanas veikia ne iš karto, o su tam tikru pavėlavimu. Lygiai taip pat ir ekonomikos rodiklius jis veikia ne iš karto. Jeigu centriniai bankai pradės mažinti palūkanas antrą ketvirtį, tikėtina, kad tik trečią ketvirtį pamatysime realų palūkanų mažinimo rezultatą.“

Ekonomistas įžvelgia ir iš karto labiau apčiuopiamus bazinių palūkanų normų mažinimo rezultatus: turėtų kilti vartotojų ir verslo lūkesčiai, kurie gali paskatinti gerokai šviesesnį bendrą ekonomikos paveikslą.

Ką reikštų EURIBOR kritimas?

Dėl kitąmet numatomo Europos tarpbankinės rinkos palūkanų normos EURIBOR kritimo apie atsargų optimizmą vis užsimena nekilnojamojo turto (NT) rinkos dalyviai. Pasak R. Krušinsko, apie NT rinkos bėdas ir sąstingį daugiausia kalba būtent NT vystytojai ir bankai – tie, kurie labiausiai suinteresuoti gauti naudos iš susidariusios situacijos.

„Vieni nori daugiau parduoti, kiti nori išduoti daugiau paskolų, todėl nenoriu labai kritiškai vertinti, bet bendruoju atveju pinigai greitai pigti nežada. Lietuvoje yra išskirtinė NT rinkos situacija, jos vystymosi trajektorija nuo Nepriklausomybės atgavimo laikų buvo šiek tiek kitokia, kitaip tariant, tai yra specifinis subjektas, kuris gali ir dirbtinai paskatinti paklausos–pasiūlos mechanizmus“, – sako ekonomistas.

Palūkanų normų kritimas įtakos turės ne tik nekilnojamojo turto, bet ir darbo rinkai, nes palūkanų mažinimas ypač pravartus pramonės sektoriui, pabrėžia A. Izgorodinas. „Lietuvos pramonė labai didelę dalį savo produkcijos eksportuoja, o palūkanos mažės ir JAV, ir euro zonoje. Lietuvos pramonei – didžiausiam šalies darbdaviui – tai labai naudinga. Gyventojai kitais metais gali tikėtis daugiau laisvų darbo vietų ir darbo pasiūlymų pramonės sektoriuje. Pramonės atsigavimas turėtų paskatinti užimtumą, atsigavimą ir kituose ekonomikos sektoriuose, nes tai yra didelis sektorius ir jis automatiškai veikia ir kitų sektorių užimtumą“, – aiškina jis.

Gyventojai EURIBOR kritimą pajustų ir per infliacijos sumažėjimą: „Centriniai bankai mažina palūkanas, kai mato infliacijos sulėtėjimą. Išankstiniai rodikliai rodo, kad infliacija kitų metų pirmą ketvirtį toliau ganėtinai stipriai lėtės. Infliacijos rodikliai susitvarkys, o atlyginimų augimas liks gana spartus: kitais metais atlyginimai augs 7 proc., infliacija sieks apie 2 proc.“

Pasak R. Krušinsko, palūkanų normų svyravimai aktualūs ir tiems, kurie skolinasi einamosioms išlaidoms, perka automobilius ar kitus daiktus išsimokėtinai. „Visur, kur atsiranda skolintų pinigų dedamoji, esant aukštam EURIBOR, vartotojai turi mokėti didesnes palūkanas. Visur, kur atsiranda finansiniai produktai, vartojimo paskolos yra brangesnės“, – primena jis.

Aukštos palūkanų normos verslui turi ir netiesioginį efektą. „Lietuvos įmonėms reikia pinigų ir apyvartiniam kapitalui, ir investicijoms. Juos ima iš rinkos, dalis skolinasi Lietuvoje, dalis – užsienyje, bet tokioms įmonėms brangūs pinigai riboja plėtrą, tada įmonės susilaiko nuo tam tikrų veiksmų darymo, o mažėjančios investicijos turi grandinėlės efektą: nekils atlyginimai, kris žmonių perkamoji galia. Kitaip tariant, žiūrint į darbuotojo ir darbdavio poziciją, darbuotojams lėtesnė įmonių plėtra neužtikrina finansinės gerovės augimo“, – sako R. Krušinskas.

Biudžeto peripetijos

Naujus metus Lietuva pasitiks su nauju biudžetu, tačiau jau dabar numatoma, kad bendrojo vidaus produkto (BVP) ir ypač vartojimo augimas gali būti mažesnis nei tikimasi, todėl, atitinkamai, bus surenkama ir mažiau mokesčių. Ką tai reikš šalies ekonomikai, gyventojams, pačiai valstybei?

A. Izgorodinas pripažįsta, kad rizika dėl prognozuojamo mokesčių surinkimo neatitikimo yra labai didelė ir šį kartą tai labiau priklausys ne nuo Lietuvos ekonomikos aktyvumo. Didžiausią pavojų kitų metų biudžeto pajamoms kelia infliacija.

„Ji lėtėja ir Lietuvoje, ir euro zonoje gerokai sparčiau, nei daug kas tikėjosi, o infliacijos augimo tempo sulėtėjimas tiesiogiai veikia biudžeto pajamų rodiklius. Manau, kad infliacijai sparčiai lėtėjant atsiranda rizika, kad biudžeto pajamų rodikliai, kurie kitais metais yra labai agresyvūs, tiesiog bus šiek tiek mažesni negu Finansų ministerija tikisi“, – sako A. Izgorodinas.

„Ką tai reiškia žmonėms ir ekonomikai praktiškai? Gera naujiena, kad tai absoliučiai nieko nereiškia, nes Lietuva turi gerą priėjimą prie skolinimosi finansų rinkose, taip pat, kaip ir sakiau, rinkose dabar labai sparčiai gerėja finansavimo sąlygų rodikliai. Obligacijų pajamingumas netgi tokiose valstybėse kaip Italija gana stipriai mažėja, vadinasi, nepaisant to, kad yra rizika, jog biudžeto pajamos, ypač kitų metų pirmą pusmetį, neatitiks Finansų ministerijos prognozės, tai visiškai niekaip nepaveiks nei gyventojų, nei verslo“, – ramina ekonomistas.

R. Krušinskas sako, kad nors greitai ir tiesiogiai mažesnių biudžeto pajamų efekto ir nepajustume, atsargesnės prognozės atsiranda ne šiaip sau: „Jos susijusios su mūsų pramone, verslu, jo gebėjimu mokėti mokesčius ir įvertinti pasaulio situaciją. Pagrindiniai mūsų verslo partneriai yra ES, o čia yra labai atsargus augimas, tai veda prie to, kad įmonės, neturėdamos ilgalaikių sutarčių su savo partneriais, nežinodamos, ką jos veiks, pavyzdžiui, po pusmečio, turėdamos trumpalaikes sutartis, atsargiau vertina situaciją, o tai pajunta ir darbuotojai“.

Lietuvos pramonė labai didelę dalį savo produkcijos eksportuoja, o palūkanos mažės ir JAV, ir euro zonoje. Lietuvos pramonei – didžiausiam šalies darbdaviui – tai labai naudinga.

„Jeigu situacija Europoje turi korekcijų, kad ir 1–3 proc. žemyn, natūralu, kad įmonės moka mažiau mokesčių, dalis įmonių atleidžia darbuotojus, tada mažėja biudžeto surenkamumas, dėl mažesnių atlyginimų krinta ir vidaus vartojimas. Prasideda grandininė reakcija, susijusi su eksportu, importu ir vidaus vartojimu. Užtikrintumo, kad kitais metais bus garantuotai stabilu, mes neturime“, – konstatuoja ekonomistas.

„Jeigu žiūrėtume per valstybinio sektoriaus prizmę, įsipareigojimas bus vykdomas, bet valstybė turės daugiau skolintis ateityje, o skolinantis ilgą laiką skolų grąžinimas ir didesnės palūkanos nugula vėlesniuose biudžetuose. Ateityje skoloms reikėtų skirti daugiau pinigų, todėl negalėtume didinti pensijų, viešojo sektoriaus atlyginimų, tiesti kelių ir t. t.“ – vardija R. Krušinskas.

„Staigiai valstybė nepradės mažinti pensijų, bet dar kitais metais augimas bus mažesnis arba net nebus augimo, todėl mes ir kalbame apie tvarius finansus, kad nepradėtume leisti pinigų iš anksto, kol jų neuždirbame“, – pabrėžia jis.

Kinijos ir JAV vaidmuo

Žvelgdamas į platesnį paveikslą, pasaulyje vykstančių judėjimų dinamiką ir su tuo susijusius galimus artimiausio meto efektus Lietuvai, A. Izgorodinas pirmiausiai išskiria Kiniją. „Dabar Kinijos ekonomika tikrai stagnuoja, jos augimas stipriai sulėtėjęs ir tikrai nuviliantis. Iš kitos pusės, Kinijos valdžia vis drąsiau imasi ekonomikos skatinimo. Dar yra aspektas, kad centrinių bankų ir rinkos taikymasis į palūkanų mažinimą yra labai naudingas Kinijos ekonomikai. Manau, kad dėl Kinijos kitais metais vis tik yra daugiau teigiamų rizikų: jos ekonomikos augimas gali paspartėti dėl pasaulinio ekonomikos atsigavimo, palūkanų mažėjimo ir dėl Kinijos valdžios ekonomikos skatinimo priemonių“, – apibendrina ekonomistas.

Pavojus: kaip teigia A. Izgorodinas, rizika euro zonai ir Lietuvai yra ta, kad ECB per vėlai pradės mažinti palūkanas ir tiesiog perlauš euro zonos ekonomiką. / P. Peleckio / BNS nuotr.

Jis mini ir kitą scenarijų. „Gali būti, kad Kinijos valdžia nesugebės išjudinti ekonomikos, nes reikia pripažinti, kad dabar Kinijos valdžia savo ekonomiką skatina labai nedrąsiai, labai laipsniškai ir rinka tai mato, nes Kinijos NT bendrovių akcijos yra pigiausios per paskutinius penkerius metus. Jei Kinijos valdžia nesuvaldys ekonomikos sulėtėjimo, lauks ekonomikos nuosmukis“, – teigia ekonomistas.

Lietuva poveikį labiausiai pajus per Kinijos eksporto kainas, o šiuo metu jos krinta sparčiau negu žaliavų kainos. „Dėl nusilpusios ekonomikos valdžia bando žūtbūt ją skatinti ir tai daro per eksporto kainų mažinimą, kuris yra spartesnis nei žaliavų kainų kritimas“, – aiškina ekspertas.

Šiame kontekste Lietuvai didžiausia rizika – šalies pramonės rodikliai. „Jau dabar iš įvairių Lietuvos pramonės sektorių girdžiu, kad Europos rinka yra užtvindyta pigia kinų gamintojų produkcija. Europos pramonė bando sumažinti savo atsargų lygį sandėliuose, bet tai nėra paprasta, turint omeny, kad rinkoje yra daug pigesnės Kinijos gamintojų produkcijos“, – detalizuoja A. Izgorodinas.

Greta Kinijos keliamų rizikų jis išskiria ir JAV centrinio banko politikos viražus. „Kitaip to ir negaliu pavadinti, nes JAV centrinis bankas praėjusią savaitę labai aiškiai rinkoms leido suprasti, kad nuo infliacijos pradeda fokusuotis į ekonomikos aktyvumą, kad jau svarsto apie palūkanų mažinimą kitais metais, nepaisant to, kad JAV ekonomika ir darbo rinka yra be galo stipri. Didžiausia rizika, kad JAV centrinis bankas pradės mažinti palūkanas esant labai stipriai ekonomikai ir tai gali išprovokuoti spaudimą infliacijai pasaulio mastu, pavyzdžiui, per žaliavų kainų augimą“, – sako ekonomistas.

„Jeigu JAV centrinis bankas, atrodo, ruošiasi palūkanas mažinti esant labai stipriam ekonomikos ciklui, ECB visai neseniai komunikavo visiškai priešingai: ECB vadovė pasakė, kad kol kas palūkanų mažinimas net nėra svarstomas. Bet paskutinė euro zonos ekonomikos aktyvumo statistika labai stipriai nuvilia, o infliacija euro zonoje labai stipriai lėtėja. Rizika euro zonai ir Lietuvai tokia, kad ECB per vėlai pradės mažinti palūkanas ir tiesiog perlauš euro zonos ekonomiką“, – svarsto A. Izgorodinas.

„Žiūrint į dabartinį ekonomikos aktyvumo ciklą euro zonoje, ypač turint omeny problemas Vokietijos statybų sektoriuje, ECB turėtų mažinti palūkanas praktiškai rytoj“, – akcentuoja jis.

R. Krušinskas sutinka, kad kitais metais iš tiesų reikės atsargaus žvilgsnio į tai, kas dedasi pasaulyje, nes Lietuva labai priklausoma nuo tarptautinių tendencijų. „Bet labai didelių krizinių momentų nematyti ir tai jau yra gera žinia, tai aš vadinu šviesa tunelio gale“, – požiūriu dalijasi ekonomistas.

Tuo metu „Citadele“ banko ekonomistas Aleksandras Izgorodinas prognozuoja, kad metinės infliacijos rodikliai mažės toliau: po kelių mėnesių vidutinė metinė infliacija Lietuvoje gali priartėti prie 2 proc., o metinę infliaciją pavasarį gali keisti defliacija.

„Labai gera įžanga į kitus metus, nes kitais metais, labai tikėtina, turėsime kažką panašaus ir tai reiškia, kad žmonių pajamos leis gyventi sočiau, turtingiau“, – BNS teigė Lietuvos verslo konfederacijos viceprezidentas M. Dubnikovas.

Statistikai skelbia, kad gruodį išankstinė mėnesio defliacija siekė 0,6 proc., išankstinė metinė infliacija – gruodį, palyginti su 2022 metų gruodžiu, – 1,6 proc., o vidutinė metinė – 8,7 procento.

M. Dubnikovas sako, kad tokie skaičiai yra laukti ir logiški lyginant juos su praėjusių metų aukšta infliacija.

Skaičiai tokie, kokių tikimasi, labai džiugu, kad palindome po dviejų procentų metine infliacija.

 

„Skaičiai tokie, kokių tikimasi, labai džiugu, kad palindome po dviejų procentų metine infliacija. Atrodo, kad mes valgome praėjusių metų uodegą, vis nubraukiame didesnius skaičius, tas yra logiška“, – kalbėjo M. Dubnikovas.

Pasak A. Izgorodino, mėnesinis kainų mažėjimas, ir toliau turėtų tęstis. Jo teigimu, pagrindine rizika išlieka geopolitinė situacija ir energetikos kainos.

„Jeigu mes nematysime energetikos kainų šuolio, akivaizdu, kad mes ir toliau matysime defliacijos rodiklių stiprėjimą“, – BNS trečiadienį sakė A. Izgorodinas.

Anot jo, antrą mėnesį iš eilės fiksuojama defliacija yra prekybininkų reakcija į mažėjantį vartojimą bei nukritusias energetikos išteklių kainas.

„Manau, kad tos nukritusios energetikos kainos ir šiek tiek nusilpęs vartojimas lemia tai, kad akivaizdžiai stiprėja defliacijos tendencijos per tą aspektą, kad įmonės vis labiau ir labiau yra linkusios pirkėjams siūlyti nuolaidas“, – teigė A. Izgorodinas.

M. Dubnikovas mano, jog mėnesio defliaciją galėjo lemti ir šventinė prekyba: „Šventės, visi kiti dalykai gali būti, reikėtų žiūrėti, iš kur ji ateina“.

„Citadele“ ekonomistas pabrėžė, kad 0,6 proc. išankstinės defliacijos rodiklis gruodį pakartojo 2014 metais fiksuotą didžiausią Lietuvos istorijoje išankstinį šio mėnesio kainų kritimą.

„Mes jau antrą mėnesį iš eilės turime pakankamai ryškią mėnesio defliaciją ir tai yra akivaizdus signalas, kad infliacijos paveikslas labai stipriai koreguojasi – iš sparčios infliacijos į defliaciją“, – BNS teigė A. Izgorodinas.