„Šiandien pradedama Bitininkų gatvės rekonstrukcija atkarpoje nuo Seniavos plento iki Sodininkų gatvės. Čia įrengiami lietaus nuotekų tinklai. Kiek vėliau darbai persikels į kitą ruožą – nuo Prezidento Valdo Adamkaus gimnazijos iki Europos prospekto. Po to bus tiesiama nauja gatvės danga, bendras pėsčiųjų ir dviračių takas, įrengiamas naujas apšvietimas“, – darbų etapus vardijo miesto atstovai.

Savivaldybė nurodė, kad vykdant Bitininkų gatvės rekonstrukcijos darbus, keisis viešojo transporto maršrutai, tad keleiviai turi atkreipti dėmesį, ar jų stotelėje šiuo metu stos autobusai, ar teks paeiti iki kitos.

Štai 20-asis autobusų maršrutas Partizanų g.–2-asis fortas iki Seniavos plento važiuos įprastai, toliau – Veiverių gatve iki 2-ojo forto stotelės. Atgal – nuo Veiverių gatvės Seniavos plentu ir įprasta trasa.

Vairuotojų taip pat prašome rinktis alternatyvius maršrutus, nes gatvėje numatomi eismo apribojimai.

65-asis autobuso maršrutas Kazliškiai–Bitininkų g.–Geležinkelio stotis ir 65A maršrutas Prezidento V. Adamkaus gimnazija–Geležinkelio stotis autobusų maršrutai iki Seniavos plento važiuos įprastai, o nuo Seniavos kapinių stotelės – Gvazdikų, Alyvų, J. Pabrėžos, Sodininkų gatvėmis. Toliau – įprasta trasa.

„Darbo dienomis paleistas papildomas 30-ais autobusų maršrutas Prezidento V. Adamkaus gimnazija–Freda. Jis važiuos Europos pr., J. Pabrėžos g., Sodininkų gatve, atgal – tomis pačiomis gatvėmis“, – nurodė miesto atstovai.

„Vairuotojų taip pat prašome rinktis alternatyvius maršrutus, nes gatvėje numatomi eismo apribojimai“, – kaip vengti spūsčių, patarė savivaldybė.

Pranešimas apie įvykį Kaune, Veiverių gatvėje, gautas vasario 4 d. 5:44 val.

Kaip teigta, kaimynas ketina padegti automobilį bei namus. Atvykus ugniagesiams, jau buvo ir atvykę policijos pareigūnai.

Paaiškėjo, kad transporto priemonės kampas buvo apipiltas benzinu. Policijos pareigūnai vyrą sulaikė. Daugiau išsiliejusių degių skysčių nebuvo.

Portalo kauno.diena.lt žiniomis, įtariamasis šiuo spalio 1-osios išpuoliu, įvykdytu apie 16.15 val., buvo nustatytas padedant visuomenei. Jau duoda parodymus ir kai kurie šio incidento liudytojai, kurių, kaip aiškėja, buvo ne vienas.

Remiantis jau apklaustais liudytojais, viskas įvyko keturiolikmečiui važiuojant gatve, o ne šaligatviu. Ir jį užpuolęs, kaip ir įtarta, to paties kvartalo gyventojas išbėgo agresyviai nusiteikęs į gatvę bei pradėjo daryti čia savo tvarką.

Asociatyvi V. Balkūno / BNS nuotr.

Neatmetama, kad smurtautojo pyktį galėjo iššaukti nepilnamečio motorolerio skleidžiamas garsas. Tačiau įtariamasis šiuo išpuoliu atsisakė duoti parodymus. O apklausti nukentėjusįjį, kuriam prireikė Kauno klinikų specialistų pagalbos, dėl sveikatos būklės dar nebuvo galimybės.

Nors šis ikiteisminis tyrimas buvo pradėtas dėl nesunkaus sveikatos sutrikdymo, už kurį gresia laisvės apribojimas, areštas, arba laisvės atėmimas iki trejų metų, neatmetama, kad sulaukus teismo medicinos ekspertų išvados dėl keturiolikmečio sužalojimo, byla gali būti perkvalifikuota ir į sunkesnį nusikaltimą.

Ar įtariamasis įvykio metu buvo blaivus, duomenų neturi. Tačiau nustatyta, kad šis 36-erių aleksotiškis jau turėjo problemų su teisėsauga, tiesa, ne dėl smurtinio nusikaltimo, bet tada viskas baigėsi susitaikymu su nukentėjusiuoju. Anot pareigūnų, lygioje vietoje teisinių problemų prisidaręs įtariamasis dirba normalų darbą.

Eismas vos juda. „Kas bus, kai bus slidu?“ – stebėjosi vienas komentatorių. „***, kas čia darosi“, – trumpai ir aiškiai apibendrino šio ryto situaciją keliuose kitas.

„Seniai taip bemačiau“, – žodžių pristigo spūstyse Aleksote strigusi kaunietė.

Skaitytojai praneša, kad transporto kamščius sutirštino avarijos.

Minimos eismo nelaimės Pramonės pr. žiede važiuojant link prekybos miestelio „Urmas“.

Avarija su nelemtomis pasekmėmis šįryt užfiksuota ir Šilainių kalno papėdėje čia pat už žiedinės sankryžos, o taip pat Europos pr. bei kitur.

Kauno policijos atstovė Odeta Vaitkevičienė portalui kauno.diena.lt nurodė, kad 7.25 val. Kaune, Linkuvos g., susidūrė dvi transporto priemonės.

„Volkswagen Touran“, vairuojamas 63 metų vyro, atsitrenkė į BMW, kurį vairavo 27 metų vyras. Po to – smūgis į medį. BMW vairuotojui prireikė medikų pagalbos.

Policijos turimais duomenimis, abu vairuotojai blaivūs. 

Tačiau tokia netrukus įvyksianti transformacija stebinti neturėtų, nes rajonas, garsus savo turtinga bei brandžia istorija, visada buvo linkęs keistis, sako Aleksoto seniūnijos vyriausiasis specialistas Vytautas Narkevičius. Kuo ši vieta ypatinga, ką ji Kaunui ir Lietuvai padovanojo, kokie žymūs žmonės čia gyveno ir kas centrinėje miesto dalyje esančios teritorijos laukia? Apie tai ir pasakoja V. Narkevičius.

Įkurtas dar prieš Žalgirio mūšį

Lietuviškuoju „Silicio slėniu“ jau pramintas Aleksoto inovacijų parkas, modernus M. K. Čiurlionio koncertų centras, daugiafunkcis pramonės, verslo ir laisvalaikio kompleksas „Žemosios Fredos studija“. V. Narkevičiaus teigimu, šie objektai yra tik dalis būsimojo rajono urbanistinio virsmo planų.

Aleksote, anot jo, šiandien vyksta daugybė pozityvių pokyčių – atgyja parkai, infrastruktūra, planuojami ir tvarkomi traukos centrai – fortai, apžvalgos aikštelės. Šioje teritorijoje, be minėtų objektų, planuojama pradėti ir futbolo bei regbio maniežo, pėsčiųjų tilto, rajoną sujungsiančio su Nemuno sala, statybas.

„Dar visai neseniai Aleksote buvo galima pamatyti tik industrinę, vietomis apleistą, architektūrą. Tačiau tuo šis rajonas garsėjo ne visada. Aleksotas buvo įkurtas prieš pat Žalgirio mūšį – 1408-aisiais. Jis pastatytas LDK Vytauto privilegija dovanotoje Kauno girioje. Tuomet Aleksotas buvo žinomas Svirbigalos pavadinimu, kilusio nuo Svirbės upelio vardo. O jis teka po Veiverių gatve. Taigi visas miesto gyvenimas virė prie upių“, – pasakojo  V. Narkevičius.

Aleksotas buvo įkurtas prieš pat Žalgirio mūšį – 1408-aisiais. Jis pastatytas LDK Vytauto privilegija dovanotoje Kauno girioje.

 

Jo teigimu, Aleksoto laivų statyklose buvo statomi lietuviški prekybiniai laivai, dar žinomi kaip vytinės. Vėliau, po 1795-ųjų Abiejų Tautų Respublikos padalijimo, teritorijoje netgi galiojo skirtingi įstatymai ir kalendorius nei kitoje Nemuno pusėje esančiame Kaune.

„Prabėgus dar šimtmečiui, XIX amžiaus pabaigoje, Aleksote pastatyta dalis miesto tvirtovės komplekso – štabas, centrinis įtvirtinimas, tiekimo sandėliai, II-asis fortas. Senoji rajono dalis, siekianti 54 hektarus, prie Kauno prijungta 1919-aisiais. Likusi – tik 1931 metais“, – rajono istoriją pristatė Aleksoto seniūnijos vyriausiasis specialistas.

Garsus įžymybėmis

Pasakodamas apie nuolatinį Aleksoto virsmą, rajono seniūnas priduria – ši Kauno vieta visada buvo atvira keistis. To pavyzdys, anot V. Narkevičiaus, yra itin svarbus 1915-ųjų įvykis. Tuomet Aleksote pradėjo veikti vienas seniausių Europoje S. Dariaus ir S. Girėno aerodromas, rajone taip pat iškilo aviacijos gamykla.

„Čia kartu klestėjo ir pramonė. Veikė stiklo gamykla „Aleksotas“, „Maisto fabrikas“, Kauno tvirtovės Aleksoto malūno statinių kompleksas, dabar žinomas kaip „Kauno Grūdai“. Savo ruožtu tarpukario metais rajone pradėtas kurti Vytauto Didžiojo universiteto kompleksas: pastatyti Fizikos-Chemijos fakulteto rūmai, kurie sugriauti per karą. Taipogi čia įrengtas šios aukštosios mokyklos botanikos sodas, vienas iš seniausių veikiančių keltuvų Europoje – Aleksoto funikulierius“, – teigė V. Narkevičius.

Jo teigimu, akivaizdu, kad rajonas garsėja labai unikalia bei įvairiapusiška savo istorija. Dėl to, tikina V. Narkevičius, kiekvienas čia gyvenantis prisimena ir mato šią Kauno vietą savaip.

Anot pašnekovo, vieniems Aleksotas reiškia Lietuvos aviacijos pradžią su virš galvos nuolat burzgiančiais lėktuvais. Kitiems – pasivaikščiojimus po Botanikos sodą, popietes prie Marvelės kaskadų, kopimus į Napoleono kalną ar vaikystės maudynes Nemune. Treti rajoną prisimena kaip priemiestį ir pramonės centrą.

„Tarp šių žmonių yra ir įžymybių. Aleksote gyveno ir dirbo daugelis garsių Lietuvos aviacijos kūrėjų: Jurgis Dobkevičius, Antanas Gustaitis ir kiti. Čia gimė ir žymūs mokslininkai Minkovskiai – fiziologas Oskaras bei matematikas Hermanas, gyvenę XIX a. pabaigoje – XX a. pradžioje. Aleksote taip pat gyveno bei kūrė kompozitorius Vidmantas Bartulis, poetas Gintaras Patackas, rezidavo ir mokėsi Kovo 11-osios akto signataras Algirdas Patackas. Iš čia kilę ir krepšininkai Linas Kleiza, Edgaras Ulanovas bei kiti Lietuvos vardą garsinę ir iki šiol tai darantys žmonės“, – pastebėjo Aleksoto seniūnijos vyriausiasis specialistas.

Ateitį vadina labai šviesia

Aleksote kurti ir savo istorijas bei pajusti, kaip ši Kauno vieta prisipildo gyvybės, bendruomeniškumo, darnos ir kokybės, kviečia čia suplanuotas naujas gyvenamųjų namų kvartalas. Jo vystymo darbus jau pradėjo tvarių miestų plėtros ir statybų bendrovė „YIT Lietuva“.

Matau Kauną“ vardą turintis projektas naujakuriams pasiūlys skirtingų gyvenamojo rajono erdvių įvairovę – apie 1,6 tūkst. butų, komercinių patalpų, jaukių viešųjų erdvių, skverų ir parkelių.

 

„Matau Kauną“ vardą turintis projektas naujakuriams pasiūlys skirtingų gyvenamojo rajono erdvių įvairovę – apie 1,6 tūkst. butų, komercinių patalpų, jaukių viešųjų erdvių, skverų ir parkelių. Šie, miesto centre netrukus iškilsiantys išties unikalūs namai, bus įkurti gamtos apsuptyje, stebins įspūdingomis Laikinosios sostinės panoramomis bei džiugins miško ir Aleksoto kalno apačioje tekančio Nemuno kaimynyste.

„Ieškodami vietos „Matau Kauną“ kvartalui, dairėmės ypatingos teritorijos, kuri saugotų unikalų istorinį paveldą ir būtų išsiilgusi pokyčių. Aleksotas tai puikiai suderino. Ši Kauno vieta kupina turtingos praeities, kurią norėjome atgaivinti, įkvėpti jai daugiau šiuolaikiškumo, čia sujungti senąsias miesto tradicijas ir modernaus žmogaus poreikius. Todėl nuo šiol Aleksotas bus visiškai kitoks. Rajono erdvės prisipildys perspektyvų, kultūros, inovacijų, šiuolaikinio gyvenimo ritmo. O svarbia šio virsmo dalimi taps „Matau Kauną“ kvartalas, kuriame gyventi bus ir patogu, ir gera“, – sakė „YIT Lietuva“ vadovas Kęstutis Vanagas.

Aleksoto seniūnas sako – tokie nauji rajono projektai ypač laukiami tiek Aleksoto senbuvių, tiek viso Kauno gyventojų. Pastarieji, jo teigimu, šį virsmą sutinka labai pozityviai. Mat kokybišką transformaciją patiriantis Aleksotas tampa patogesnis, gražesnis ir patrauklesnis rajonas gyventi bei dirbti.

„Kalbant apie perspektyvas, planuojama, kad vien Aleksoto inovacijų pramonės parkas sukurs 1,1 tūkst. naujų darbo vietų. O „Matau Kauną“ projekte bus pastatyta 1,6 tūkst. būstų. Tai – įspūdingi rajono bendruomenę papildysiantys žmonių skaičiai. Pastaruoju metu Aleksoto seniūnija yra viena labiausiai augančių miesto teritorijų: čia kuriami gyvenamieji rajonai, verslai, plečiamas švietimo tinklas, daugėja laisvalaikio erdvių. Manau, rajono laukia labai šviesi ateitis“, – šypsosi Aleksoto seniūnijos vyriausiasis specialistas.

Pasak Kauno apskrities policijos budinčio darbuotojo, pranešimas apie eismo įvykį buvo gautas rugsėjo 17 d. 19.15 val. 

Informuota, kad Veiverių gatvėje, prie 91 numeriu pažymėto pastato, iš dviračių tako išvažiavo nepilnametė ir lengvasis automobilis, turintis didelę priekabą, pirminiais duomenimis, ją kliudė.

Vairuotojas – blaivus.

Nukentėjusioji išvežta į gydymo įstaigą apžiūrai. Kokie jos sužalojimai, kol kas nežinoma.

Kaip praneša Kauno policija, rugsėjo 7 d. apie 20 val. Kaune, Šeštokų g., rastas galimai žmogaus kaulo fragmentas.

Pradėtas ikiteisminis tyrimas mirties priežasčiai nustatyti.

Kauno ugniagesių paros įvykių suvestinėje nurodoma, kad apie 1 val. moteris išgirdo bildesį ir pastebėjo – kieme yra susmukusios grindinio trinkelės, maža to, įgriuvo rūsys.

„Paaiškėjo, kad dėl gretimame sklype vykdomų kasimo darbų nuslinko dalis šlaito, susmuko kieme esančios grindinio trinkelės, suskilo sandėliukas“, – nurodė ugniagesiai. Įvertinę situaciją, kad gyvenamajam namui ir gyventojams pavojaus nėra, tolesni veiksmai perleisti kitoms tarnyboms.

Situacijos įvertinimas skamba grėsmingai, bet žurnalistams nuvykus į įvykio vietą atsivėrė kur kas įspūdingesni vaizdai. Juos galite pamatyti portalo kauno.diena.lt fotografės užfiksuotuose kadruose.

Justinos Lasauskaitės nuotr.

Gretimas sklypas nuo pat savo ribos virtęs didele duobe. Kaip sakė besidarbavę statybininkai, jame pradėti nuosavo namo statybos darbai.

Paprašėme Statybos inspekciją prevenciškai įvertinti, ar statybos vykdomos nepažeidžiant reikalavimų.

Vienas rangovų atstovų teigė, kad su kaimyninio sklypo savininke jau susitarta dėl nuostolių atlyginimo. Kitas papildė, kad prie nelaimės prisidėjo liūtys ir netvirti kaimyniniai pastatai.

Savininkė, kai apsilankėme nelaimės vietoje, buvo namuose, tačiau nuo komentarų žiniasklaidai susilaikė.

Tuo tarpu gretimame sklype toliau virė darbai, dirbo galinga technika.

Justinos Lasauskaitės nuotr.

Apie įvykį informuota Aleksoto seniūnija, Kauno miesto savivaldybė ir Valstybinė  teritorijų planavimo ir statybos inspekcija. Savivaldybės Viešosios tvarkos skyriaus Civilinės saugos ir mobilizacijos poskyrio vedėja Raminta Jančauskaitė portalui kauno.diena.lt teigė, kad Kauno miesto savivaldybės civilinės saugos budintis iš policijos pranešimą dėl galimo šlaito slinkimo Vidukalnio g. 15, Kaune, gavo dar naktį.

„Į vietą buvo iškviestos KVPG pajėgos įvertinti situaciją. Šiandien ryte nuvykus į vietą, paaiškėjo, jog gretimame sklype, Vidukalnio g. 17, Kaunas, vykdomos statybos. Kasamas šlaitas, kas sukelia gretimų sklypu eroziją. Paprašėme Statybos inspekciją prevenciškai įvertinti, ar statybos vykdomos nepažeidžiant reikalavimų“, – komentavo R. Jančauskaitė.