Tegul muzikos bangomis sklindančios geros emocijos stabdo liūdesį, juolab, kad jau į duris džiugiai pasibeldė pirmasis pavasario mėnuo!

Tango revoliucija

Šį kovo mėnesį sukanka 100 metų, kai gimė Ástoras Piazzolla. Žymus argentiniečių kompozitorius ir atlikėjas laikomas tradicinės tango muzikos novatoriumi, su tango sujungęs klasikinės ir džiazo muzikos elementus ir sukūręs taip vadinamąjį „naująjį tango“ (tango nuevo). Tango skambesį jis praturtino naujomis harmoninėmis ir melodinėmis struktūromis. Piazzollos dėka XX amžiaus VI dešimtmetyje įvyko tango revoliucija, kurios paveiktas šokis peržengė žanro ribas ir užkariavo koncertines scenas.

Á. Piazzollos 100-mečiui skirtoje tango nuevo programoje klausysimės Vilhelmo Čepinskio (smuikas) ir Klaipėdos kamerinio orkestro atliekamos jaudinančios šio kūrėjo muzikos garsų. Tikimės, kad puikių atlikėjų ekspresyvaus muzikavimo žiežirbos palies ir suvirpins virtualiai juos stebinčių klausytojų sielas.

Programoje skambės „Metų laikai Buenos Airėse“ – keturių dalių ciklas, kurį smuikui ir styginių orkestrui pritaikė talentingasis smuikininkas V. Čepinskis, pastaruoju metu vis dažniau besireiškiantis ir kompozitoriaus amplua.

Á. Piazzollos įvykdyta tango revoliucija turėjo didelės įtakos kitų autorių kūrybai. Vienas iš tokių yra Osvaldo Golijovas, kurio opusas „The Last Round” užbaigs žymiajam tango kūrėjui dedikuotą vakarą.

Koncertą bus galima nemokamai stebėti kovo 5 d. 18.30 val. internetu „Facebook arba Youtube platformoje.

Programoje:

Ástoro Piazzollos 100-mečiui

Klaipėdos kamerinis orkestras

Meno vadovas ir solistas Mindaugas Bačkus (violončelė)

Solistas Vilhelmas Čepinskis (smuikas)

Programa: Ástor Piazzolla, Osvaldo Golijov

Vilhelmas Čepinskis

Dainuojanti Lietuva

Dainuojanti Lietuva įvykdė dainuojančių revoliuciją – 1990 metų kovo 11 dieną atkūrė Nepriklausomą valstybę! Susiklosčius istorinėms aplinkybėms išsiveržti iš pusę amžiaus trukusios sovietinės okupacijos buvo įvykdytas taikus perversmas –  su daina lūpose ir trispalve rankoje.

Muzika buvo svarbus ir veiksmingas ideologinis ginklas skleidžiant tautos nepriklausomybės idėjas. Tiek bevardžiai liaudies dainų kūrėjai, tiek profesionalūs kompozitoriai savo kūryboje ne tik apdainavo nuostabų gimtosios šalies gamtos grožį, bet ir budino tautinio atgimimo mintis. Geriausi muzikos, kaip ir literatūros, teatro, dailės bei kitų meno sričių kūriniai perteikė lietuviškosios tapatybės ideologiją.

Lietuvos Nepriklausomybės atkūrimo dieną pasitinkanti Klaipėdos choras „Aukuras“ programa „Dainuojanti Lietuva“ sudaryta iš rinktinių lietuvių autorių kompozicijų. Dėmesys praeities ir dabarties lietuvių kompozitorių muzikai yra skiriamasis šio choro repertuaro bruožas, kurį nuo pat kolektyvo veiklos pradžios puoselėja „Aukuro“ meno vadovas ir dirigentas Alfonsas Vildžiūnas.

Platus programos autorių spektras aprėpia garbius praeities kūrėjus, kurių muzika, tarsi amžinasis šaltinis, iki šiol gaivina mūsų dvasią. Koncerte skamba ir nūdienos autorių choriniai opusai, nuolat dainuojami ir pasaulio lietuvių bendruomenių renginiuose. 

Koncertą bus galima nemokamai stebėti internetu kovo 10 d. 18.30 val. „Facebook“ arba Youtube platformoje.

Programoje:

Lietuvos Nepriklausomybės atkūrimo dienai

Klaipėdos choras „Aukuras“

Meno vadovas ir dirigentas Alfonsas Vildžiūnas

Beata Ignatavičiūtė (sopranas), Kornelija Kupšytė (violončelė), Edita Ambrozaitienė (fortepijonas), Rugilė Latvėnaitė (aktorė)

Programa: Juozas Naujalis, Mikalojus Konstantinas Čiurlionis, Aleksandras Kačanauskas, Juozas Gudavičius, Nijolė Sinkevičiūtė, Vaclovas Augustinas, Darius Polikaitis

Legenda apie laisvę

Istorinę Lietuvai dieną – kovo 11-ąją  „Legendą apie laisvę“ iškilmingai seks Klaipėdos kariliono varpai. Koncertas bus  tiesiogiai transliuojamas internetu Klaipėdos koncertų salės „Facebook“ ir Youtube platformose.

Legendos, kaip folkloro ir literatūros žanro, turinys apibendrina esmingus, lemtingus reiškinius, kuriuose dažnai persipina išgalvoti ir tikri faktai. Lietuvos Nepriklausomybės atkūrimas taip pat buvo esmingas ir lemtingas puslapis šalies istorijos knygoje. Tikėtina, kad apie jį ateityje taip pat bus kuriamos legendos.

Kompozitorius Balys Dvarionas savo fortepijoninę pjesę pavadino „Legenda“, o Juozas Naujalis savo romantišką kūrinėlį styginių kvartetui – „Svajone“. Lietuvių tautos svajonė apie laisvę išsipildė. Ilgus metus trukusį kelią link jos kūrybiška menininko plunksna kažkada pavers legenda. Bet dabar, šventinę istorinę dieną, paklausykime, ką mums pasakoja Kęstučio Kačinsko kalbinami Klaipėdos kariliono varpai... 

Programoje:

Lietuvos Nepriklausomybės atkūrimo dienai

Kęstutis Kačinskas (karilionas)

Programa: Vincas Kudirka, Stasys Šimkus, Juozas Naujalis, Balys Dvarionas, Mikalojus Konstantinas Čiurlionis, Marc-Antoine Charpentier, Johann Sebastain Bach, Georg Friedrich Händel, Ferenz Liszt, Fryderyk Chopin

Klaipėdos miesto tarybos Sveikatos ir socialinių reikalų komiteto posėdžio metu tarybos nariams buvo pristatytas projektas, kuriuo siekiama bent šiek tiek palengvinti gyvenimą benamiams.

Šiuo metu patalpos, kur jiems yra teikiamos vienos nakvynės paslaugos, įsikūrusios rūsyje. Jame esą – labai drėgna, taip pat šios patalpos visiškai nepritaikytos neįgaliesiems.

Išvažiuojamajame posėdyje dalyvavęs miesto tarybos narys Alfonsas Vildžiūnas neslėpė nuostabos.

"Čia nenupasakojama, čia reikia pamatyti. Tame rūsyje jau toks liūdnas vaizdas...", – tarstelėjo jis.

Todėl planuojama dalį bėdžiams teikiamų paslaugų iš nakvynės namų Šilutės plente perkelti į Dubysos gatvę, netoli statomo naujo prekybos centro, buvusios slėptuvės teritorijoje.

Esą šalia jos galėtų atsirasti naujas pastatas iš nesudėtingų modulinių konstrukcijų.

Anot Klaipėdos savivaldybės Socialinės paramos skyriaus vedėjos Audronės Liesytės, kada tai įvyks, dar neaišku.

"Komiteto nariai pageidavo apsilankyti Šilutės plente esančiuose nakvynės namuose bei sužinoti, kas jau yra nuveikta administracijoje. Kol kas dar tik rengiamas projektas, o apie išsikėlimą galvoti tikrai per anksti", – sakė pašnekovė.

Tai priklausys nuo daugelio veiksnių, pavyzdžiui, kaip greitai pavyks parengti techninį projektą, įgyvendinti konkursines procedūras.

Rajonas, kuriame šiuo metu veikia Klaipėdos nakvynės namai, – vienas socialiai jautriausių uostamiesčio kvartalų.

Todėl minėtą vienos nakvynės paslaugą numatoma teikti toliau nuo gyvenamųjų namų. Čia asocialūs asmenys galėtų pernakvoti, nusiprausti ar net išsiblaivyti.

Rengiant projektą planuojama konsultuotis su ligoninių, taip pat policijos atstovais, nes šiuo metu būtent šie specialistai dažniausiai susiduria su benamiais.

„Muzikos istorija su Viktoru Gerulaičiu“ – naujas Klaipėdos koncertų salės (KKS) edukacinis projektas, subalansuotas vyresniųjų klasių moksleiviams, tačiau puikiai tinkantis ir muzikos žinių bagažą trokštantiems papildyti suaugusiesiems.

Ar galima pasinaudojant choru pažinti skirtingų istorinių muzikos epochų stilius, estetines nuostatas, muzikinę kalbą? Klaipėdos choras „Aukuras“, jo meno vadovas ir dirigentas Alfonsas Vildžiūnas bei muzikologas Viktoras Gerulaitis drąsiai atsakė: taip!

Kaip aiškino organizatoriai, šis edukacinis projektas įdomus ne tik pateikimo forma: vos per valandą publika peržvelgs 1000 metų apimančią muzikos istoriją, iliustruojamą choro atliekamais kūriniais. Kartu tai galimybė susitikti su žymiu Lietuvos muzikologu, Lietuvos muzikos ir teatro akademijos dėstytoju, muzikos švietėju, daugeliui pažįstamu iš radijo ir televizijos laidų („Tautos gaida“, „Likimai“, „Vakaro autografas“, „Klasikos garsai“), nepaprasta asmenybe V.Gerulaičiu.
Muzikologas yra ir knygų „Muzikos stilių raida“, „Juozas Domarkas. Orkestro byla“, „Noveletės“ bei intriguojamų, netradiciškai iškilių kompozitorių kūrybą ir gyvenimo aplinkybes atskleidžiančių „Neišgalvotų muzikos istorijų“ – „Kupė su Johannu Straussu“, „Pavėsinėje su Richardu Wagneriu“ – autorius.

„Apskritai aš, kaip romantikas, muziką priimu širdimi“, – teigė muzikologas. Matyt, todėl tie jo pasakojimai apie muziką yra tokie emocionalūs, tarytum savaime laisvu tekstu liejasi iš muzikologo lūpų, užburdami klausytoją.

Naujas edukacinis projektas suteiks dar vieną progą tuo įsitikinti. Jo metu bus galima išgirsti, kokia ekstaziška buvo viduramžių (grigališkojo choralo), kokia skaidri ir nuotaikinga renesanso, kokia didinga baroko, kokia tauri klasicizmo, kokia žmogiška romantizmo ir kokia netikėta naujausiųjų laikų muzika. Chorui „Aukuras“ fortepijonu ir klavesinu akompanuos Aušra Valentienė.

Koncertas vyks vasario 19 d. 18 val. KKS. Bilietai – po 15 Lt.

 

Uostamiesčio konservatoriams daugelį metų vadovavęs Naglis Puteikis tarsi pradingo iš Klaipėdos politinio gyvenimo. Jis partijos skyriuose nebeina jokių vadovaujamų pareigų.

Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų partija Klaipėdoje turi ne vieną, o tris skyrius.

Tokia struktūra įvesta pernai vasarą. Tuomet N.Puteikis ir neteko skyriaus pirmininko pareigų, nors daug metų buvo nepakeičiamas vadovas.

Jis partiją į priekį vedė ir 2011 m. vykusiuose savivaldos rinkimuose – sąraše buvo įrašytas pirmuoju numeriu.

Tačiau laimėto miesto tarybos nario mandato N.Puteikis atsisakė dėl Seimo nario pareigų, o 2012 m. į parlamentą Danės vienmandatėje apygardoje buvo perrinktas antrajai kadencijai.

"Jis niekur nedingo – N.Puteikis yra Seime. Galima sakyti, jog esame sutarę, kad jis dirba aukštesniajame sluoksnyje, o mes, likusieji Klaipėdoje, čia ir tvarkomės", – teigė konservatorių partijos Klaipėdos skyrių sueigos vadovas Arūnas Barbšys.

Neseniai partijos Danės skyriuje vyko pirmininko rinkimai. Jų prireikė, nes po vienų metų iš pareigų dėl asmeninių priežasčių ir užimtumo pasitraukė pirmininkė Žužuna Toleikienė.

Naujuoju skyriaus pirmininku tapo Tomas Meškinis, nurungęs Juozą Algimantą Liesį ir Paulių Martinkėną.

N.Puteikis šiuose rinkimuose nedalyvavo. "Jis savo kandidatūros nekėlė ir pernai, kai skyrius buvo išskaidytas ir reikėjo iš naujo rinkti pirmininkus. Tada jis parėmė Ž.Toleikienę – pats ir pasiūlė jos kandidatūrą", – pabrėžė A.Barbšys.

Baltijos skyriui vadovauja Alfonsas Vildžiūnas, o Marių ir Pajūrio – Elena Bendikienė. Jie pirmininkais dvejų metų kadencijai išrinkti pernai birželį.

"Galima sakyti, jog ieškome naujų lyderių artėjantiems savivaldos rinkimams", – neneigė A.Barbšys.
Naujus miesto tarybos narius klaipėdiečiai rinks 2015 m. vasarį.

Paties N.Puteikio paklausti, kodėl jo nebematyti Klaipėdos politiniame gyvenime, nebuvo įmanoma – Seimo narys dvi dienas neatsiliepė mobiliuoju telefonu. Tarnybinis telefonas buvo išjungtas, o kito, kuriuo parlamentarui esą bet kada gali skambinti rinkėjai, taip pat niekas nekėlė.