Tyrimą atlikę Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos (FNTT) pareigūnai skaičiuoja, kad per pusantrų metų, dirbant tik vasaros sezonais, neoficialiai išmokėto darbo užmokesčio suma galėjo siekti beveik 70 tūkst. eurų.

Pasak penktadienį išplatinto FNTT pranešimo, ikiteisminis tyrimas praėjusiais metais buvo pradėtas įtariant, kad ledus ir kitus desertus pardavinėjusi pora – mažajai bendrijai vadovavęs vyras ir pagal individualią veiklą dirbusi moteris – galėjo apgaulingai tvarkyti buhalterinę apskaitą ir vengti mokesčių teikdami neteisingus duomenis apie pajamas.

Tyrimo duomenimis, prekyba buvo vykdoma vasarą bei žiemos mėnesiais samdant kurorte dirbti norinčius jaunuolius. Su pastaraisiais būdavo sutariama, kad jų darbo užmokestis susidarys iš išdirbtų valandų ir procentų nuo suprekiautos sumos.

Nors darbo sutartyse būdavo numatytas minimalus darbo užmokestis, įtariama, jaunuoliai gaudavo kur kas didesnį darbo užmokestį vokeliuose. 

Tyrimą atlikę pareigūnai taip pat įtaria, kad vadovai darbuotojams buvo nurodę ne visus iš klientų gautus grynuosius pinigus apskaityti kasos aparatu, išvengiant mokesčių sumokėjimo valstybei. Taip veikiant per metus ir aštuonis mėnesius bendrai pora į savo apskaitas galėjo neįtraukti per 211 tūkst. eurų, gautų už parduotas prekes vasaros metu.

Skaičiuojama, kad valstybei iš viso galėjo būti nesumokėta per 69 tūkst. eurų pridėtinės vertės (PVM), gyventojų pajamų mokesčių bei valstybinio socialinio draudimo fondo įmokų.

Atliekant ikiteisminį tyrimą moteris ir vyras savo kaltę pripažino ir atlygino valstybei padarytą per 69 tūkst. eurų žalą.

Moteris buvo atleista nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, o vyras stos prieš teismą dėl apgaulingo apskaitos tvarkymo ir mokesčių vengimo teikiant neteisingus duomenis apie pajamas. Kaltinamąjį aktą surašęs Klaipėdos apygardos prokuratūros Baudžiamojo persekiojimo skyriaus prokuroras bylą perdavė teismui.

Už mokesčių vengimą valstybės institucijoms teikiant neteisingus duomenis apie pajamas, kai mokesčių suma viršija 750 MGL, griežčiausiai baudžiama laisvės atėmimu iki aštuonerių metų. Už apgaulingą apskaitos tvarkymą asmuo griežčiausiai gali būti baudžiamas laisvės atėmimu iki ketverių metų.

Asmuo teismo gali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, jeigu jis pirmą kartą padarė baudžiamąjį nusižengimą, neatsargų arba nesunkų ar apysunkį nusikaltimą, visiškai pripažino savo kaltę ir gailisi padaręs nusikalstamą veiką, bent iš dalies atlygino ar pašalino padarytą žalą arba įsipareigojo ją atlyginti, jeigu ji buvo padaryta, ir yra pagrindo manyti, kad jis laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų.

Ikiteisminį tyrimą organizavo ir jam vadovavo Klaipėdos apygardos prokuratūros prokurorai, tyrimą atliko Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos (FNTT) Klaipėdos apygardos valdybos pareigūnai.

Tyrimo duomenimis, dviejose įmonėse, kurios teikė viešojo transporto paslaugas Klaipėdos mieste, įdarbinti vairuotojai galėjo gauti neoficialų darbo užmokestį. Vairuotojai vairuodavo ne tik įmonėms priklausiusius, bet ir kitų savininkų autobusus pagal panaudos sutartį. Įtariama, kad per penkerius metus darbuotojams vokeliuose išmokėta bendrai per 167 tūkst. eurų darbo užmokesčio. Ikiteisminio tyrimo metu ši žala buvo atlyginta.

Dviem įmonių vadovams pateikti kaltinimai dėl apgaulingo apskaitos tvarkymo ir mokesčių vengimo teikiant neteisingus duomenis apie pajamas, kai jų suma viršija 750 MGL (37,5 tūkst.). Teisme atsakyti turės ir vienas juridinis asmuo, kurio buhalterė, įtariama, kartu su autobusų savininkais ir išmokėdavo atlyginimus vokelyje.

Klaipėdos apygardos prokuratūros prokurorei Alicijai Petkevičiūtei surašius kaltinamąjį aktą, byla perduota teismui.

Už mokesčių vengimą valstybės institucijoms teikiant neteisingus duomenis apie pajamas, kai mokesčių suma viršija 750 MGL, griežčiausiai baudžiama laisvės atėmimu iki aštuonerių metų. Apgaulingas apskaitos tvarkymas griežčiausiai baudžiamas laisvės atėmimu iki ketverių metų. 

Per ikiteisminį tyrimą nustatyta, kad „vokeliuose“ galėjo būti išmokėta ne mažiau bei 180 tūkst. eurų, antradienį pranešė Alytaus apskrities policija.

Pernai gruodį Alytaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato pareigūnai kartu su Kauno apygardos prokuratūros prokurorais Kauno apygardos teismui perdavė bylą dėl apgaulingo buhalterinės apskaitos tvarkymo, neteisingų duomenų pateikimo apie pajamas, kai nuslėptų mokesčių suma viršija 750 MGL (37,5 tūkst. eurų) bei didelės vertės svetimo turto pasisavinimo.

Kaltinimai pateikti Veiveriuose registruotos konditerijos gaminių gamybos ir prekybos įmonės vadovams ir darbuotojams.

Pasak policijos, per ikiteisminį tyrimą nustatyta, kad nuo 2018–2019 metais  atsakingi asmenys bendrovės apskaitoje nefiksavo daugiau nei 409 tūkst. eurų įplaukų už parduotą produkciją.

Dalis neapskaitytų lėšų buvo išmokama įmonės darbuotojams, kaip darbo užmokestis „vokeliuose“. Per tyrimą nustatyta, kad išmokėta ne mažiau 180 tūkst. eurų, kitas lėšas, įtariama, pasisavino įmonės direktorė ir akcininkė.

Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžetams padaryta 204 tūkst. 783 eurų žala dėl nesumokėtų mokesčių bei įmokų.

Atsakingi asmenys bendrovės apskaitoje nefiksavo daugiau nei 409 tūkst. eurų įplaukų už parduotą produkciją.

Alytaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kriminalinės policijos ekonominių nusikaltimų tyrimo skyriaus pareigūnai 2019 metų vasarį, pasitelkę apie 100 kolegų iš kitų apskričių, 38 Valstybinės mokesčių inspekcijos bei kitų sričių specialistus, vienu metu atliko daugiau nei 50 kratų 15 skirtingų miestų bei miestelių.

Per tyrimą gauta duomenų, jog  įmonės direktorė nurodė įmonės pardavėjoms dalies parduodamos produkcijos nefiksuoti kasos aparatais, kiekvienam prekybos taškui duodama užduotį, priklausomai nuo apyvartos, „surinkti“ atitinkamą neapskaitytų pinigų sumą ir apie tai informuoti ją.

Priimant į darbą buvo susitariama, kad darbo sutartyje bus nurodomas minimalus atlyginimas, kuris bus pervedamas į banko sąskaitą, o kita dalis atlyginimo priklausys pardavėjoms nuo parduotos produkcijos, kepėjams nuo pagamintos produkcijos ir bus išmokama grynaisiais.

Ikiteisminio tyrimo metu apklausta daugiau nei 100 liudytojų, kaltinimai pareikšti 21 asmeniui, devyniems asmenims tyrimas nutrauktas teismo sutikimu atleidžiant nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, esant įstatymu nustatytoms sąlygoms ir pagrindams.

Per tyrimą paimta daugiau kaip 20 tūkst. eurų neapskaitytų grynųjų pinigų, kompiuteriai, laikmenos, daugybė rankraštinių užrašų, patvirtinantys nusikalstamų veikų faktines aplinkybes.

Įmonės vadovas kaltinamas dėl apgaulingo apskaitos tvarkymo, neteisingų duomenų apie pajamas, pelną ar turtą pateikimo bei didelės vertės turto pasisavinimo, kiti darbuotojai – dėl apgaulingos buhalterinės apskaitos tvarkymo.

Ikiteisminį tyrimą kontroliavo ir organizavo Kauno apygardos prokuratūros 2-ojo baudžiamojo persekiojimo skyriaus prokurorai.

Turima informacija, kad uždaroji akcinė bendrovė oficialiai moka apie 1 tūkst. eurų darbo užmokesčio darbuotojui, o kiekvieno mėnesio paskutinį penktadienį papildomai išmoka nuo 200 eurų ir didesnes pinigines sumas neoficialiai, neapskaitytais pinigais, pasitvirtino. Tyrimo metu surinkta duomenų, kad per pastaruosius keletą metų įmonė, neoficialiai išmokėdama darbo užmokestį, nuo valstybės nuslėpė bei nesumokėjo į valstybės biudžetą ne mažiau kaip 287 tūkst. eurų.

Penktadienį pusšimtis Kauno apskrities policijos pareigūnų iš įvairių padalinių vykdė beveik pora dešimčių kratų įmonės biure, veiklos vykdymo vietose, įtariamųjų namuose, įmonės automobiliuose. 

Jų metu buvo rasta ir paimta įvairūs buhalteriniai dokumentai, užrašai, kompiuteriai, grynieji pinigai (per 6 tūkst.), kurie buvo atskiruose vardiniuose vokeliuose bei dar per 31 tūkst. eurų grynaisiais finansų vadovės gyvenamojoje vietoje. Liudytojais pareigūnai apklausė daugiau nei 40 asmenų.

Kauno Kriminalinės policijos ekonominių nusikaltimų tyrimo valdybos pareigūnai atlieka ikiteisminį tyrimą dėl neteisingų duomenų apie pajamas, pelną pateikimo) ir dėl apgaulingo apskaitos tvarkymo.

Įtarimai dėl nusikalstamų veikų pareikšti 55-erių įmonės direktoriui, 58-erių finansų direktorei, 63-ejų įmonės buhalterei. Visiems paskirtos kardomosios priemonės – rašytiniai pasižadėjimai neišvykti.

Išaiškinta, kad bendrovės direktorius nepagrindė ir neapskaitė iš viso beveik 21,4 tūkst. eurų išmokėto darbo užmokesčio šešiems bendrovės darbuotojams.

Taip pat įtariama, kad automobilių serviso vadovas nuslėpė daugiau nei 15 tūkst. eurų pajamų.

Tyrimo metu nustatyta, kad automobilių serviso paslaugas teikiančios bendrovės vadovas apgaulingai tvarkė įmonės buhalterinę apskaitą, todėl negalima nustatyti dalies 2018 ir 2019 metų sausio bei vasario bendrovės veiklos, jos turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio ir struktūros.

Be to, įmonės direktorius, siekdamas išvengti mokesčių, įrašė į pridėtinės vertės bei metinę pelno mokesčio deklaracijas neteisingus duomenis apie bendrovės turtą, taip pat deklaravo tikrovės neatitinkančius duomenis apie nuosavą turtą mėnesinėse pajamų mokesčio deklaracijose.

Už šios pažeidimus baudžiamojon atsakomybėn patrauktas ir įmonės direktorius, ir juridinis asmuo – jo vadovaujama uždaroji akcinė bendrovė.

Klaipėdos apygardos prokurorui surašius kaltinamąjį aktą, byla perduota nagrinėti Tauragės apylinkės teismo Tauragės rūmams.

Už apgaulingą buhalterinės apskaitos tvarkymą gresia bauda, areštas arba laisvės atėmimas iki ketverių metų. Už neteisingą duomenų apie pajamas, pelną ir turtą pateikimą Baudžiamasis kodeksas numato baudą arba laisvės atėmimą iki ketverių metų.

FNTT Kauno apygardos valdyba kartu su Kauno apygardos prokuratūra baigė ikiteisminį tyrimą dėl atlyginimo mokėjimo „vokeliuose“, apgaulingos apskaitos tvarkymo ir neteisingų duomenų teikimo mokesčių administratoriui.

Tarnyba ketvirtadienį pranešė, kad Dainavos mikrorajone veikusioje kavinėje buvo organizuojami individualūs banketai – kalėdiniai renginiai, laidotuvių metinėms atminti artimųjų užsakomi pietūs.

Nustatyta, kad kavinės savininkė 114 kartų paėmė grynuosius pinigus iš klientų, tačiau gautų beveik 4 tūkst. eurų neįtraukė į buhalterinės apskaitos dokumentus ir registrus.

Tyrimo metu surinkti duomenys leidžia teigti, kad įmonės buhalterijoje nebuvo fiksuota ir dalis mokamo darbo užmokesčio.

Įtariama, kad apie dešimt darbuotojų turinčioje kavinėje didžiausią neapskaitytą darbo užmokestį gaudavo virėjai, mažesnę sumą – barmenai, o padavėjai ir virtuvės pagalbininkai – mažiausiai iš visų.

Aiškinantis neoficialaus atlyginimo išmokėjimo faktus išaiškėjo ir tai, kad kavinės savininkė tikindavo darbuotojus, neva jie kavinėje įdarbinti visu etatu, tačiau buhalterinėje apskaitoje buvo fiksuojama, kad jie dirba tik pusę etato.

FNTT įtaria, kad siekdama išvengti mokesčių kaunietė kelerius metus teikė tikrovės neatitinkančią informaciją apie kavinės pajamas, mokėtinas socialinio ir sveikatos draudimo įmokas.

Baigta baudžiamoji byla perduota Kauno apylinkės teismo Kauno rūmams.

Teismo baudžiamuoju įsakymu verslininkas nubaustas už tai, kad dalį atlyginimo darbuotojams mokėjo „vokeliuose“. Nustatyta, kad tokiu neteisėtu būdu, nesumokant mokesčių valstybei, pinigai buvo mokami 12-kai statybos bendrovėje dirbančių žmonių.

Vilniuje gyvenantis, tačiau Panevėžyje registruotai uždarajai akcinei bendrovei vadovavęs 58 metų A. K. Panevėžio miesto apylinkės teismo pripažintas kaltu dėl neteisingų duomenų apie pajamas, pelną ar turtą pateikimo bei apgaulingo buhalterinės apskaitos tvarkymo.

Ikiteisminį tyrimą šioje byloje atliko Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos Panevėžio apygardos valdybos pareigūnai, o jiems vadovavo Panevėžio apygardos prokuratūros Antrojo baudžiamojo persekiojimo skyriaus prokuroras Kęstutis Greiciūnas.

Ikiteisminio tyrimo metu buvo nustatyta, kad A. K., būdamas UAB faktiniu vadovu, 2016 metais pats arba per kitus asmenis 12-kai bendrovės darbuotojų išmokėjo papildomą (neoficialų) užmokestį – 9 tūkst. 591 eurą. Ši suma nebuvo užfiksuota darbo užmokesčio apskaitos žiniaraščiuose. Be to, nuo šios sumos nebuvo sumokėti 6 tūkst. 963 eurai privalomų mokesčių į valstybės biudžetą bei valstybinio socialinio draudimo ir privalomojo sveikatos draudimo įmokų.

Baigus ikiteisminį tyrimą, prokuroras K. Greiciūnas pareiškimu kreipėsi į Panevėžio miesto apylinkės teismą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu.

Kaip skelbia prokuratūra, galimybė nerengti teismo proceso, tik surašyti teismo baudžiamąjį įsakymą atsirado todėl, kad A. K. savo valia atlygino valstybei padarytą žalą.

Prokuroro prašymą teismas patenkino – A. K. pripažino kaltu ir skyrė jam 2 tūkst. 259 eurų dydžio baudą. Ją nuteistasis privalo sumokėti per 2 mėnesius nuo teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos.

Pasak FNTT Panevėžio apygardos valdybos Nusikalstamų veikų tyrimo skyriaus viršininko Mindaugo Brazdžionio, galima pasidžiaugti, kad darbuotojai darosi nebepakantūs algų mokėjimui „vokeliuose“. Šis ikiteisminis tyrimas buvo pradėtas, kai į teisėsaugos pareigūnus kreipėsi patys A. K. vadovaujamos bendrovės darbuotojai.

Jau net dešimtmetį esame Europos Sąjungos šeimoje. Per šį laikotarpį įvyko daug pokyčių, bet turbūt labiausiai keitėmės mes patys – tapome laisvesni, saugesni, mobilesni ir tolerantiškesni vieni kitiems. Tačiau labai liūdna, kad vis dar toleruojame ir tai, kas kenkia mums patiems ir mūsų valstybei – tai nelegalus darbas.

Neseniai atlikta „Eurobarometro“ apklausa parodė,  kad mes kartu su Latvijos, Čekijos, Slovakijos, Lenkijos ir Estijos gyventojais esame pirmūnai pagal toleranciją nelegaliam darbui.

Europos Sąjungoje pirmaujame ne tik dėl savo tolerancijos nelegaliam darbui, bet ir dėl nelegaliai dirbančių žmonių skaičiaus – esame trečioje vietoje nuo galo, po Rumunijos ir Bulgarijos. Taip pat esame vieni lyderių ir pagal algas vokeliuose gaunančių asmenų skaičių. Lietuva, Bulgarija ir Vengrija dalijasi trečiąja vieta. Kaimynai latviai čia pirmauja, o antraja vieta dalijasi graikai, slovakai ir rumunai.

Nelegalus darbas yra visos Europos rykštė. Vertinama, jog šešėlinė ekonomika Europos Sąjungoje sukuria beveik 19 proc. BVP, o Lietuvoje – net 28,5 procento. Nesinori pamokslauti, bet pirmiausia nelegalus darbas kenkia patiems darbuotojams. Nebūdami užtikrinti dėl pajamų ir neturėdami socialinio draudimo, nelegalūs darbuotojai negali dalyvauti socialinės apsaugos sistemose, tai reiškia, kad ateityje negaus pensijų ar nutikus nelaimei – neįgalumo išmokų. Verta paminėti, kad dažniausiai nesaugios darbo sąlygos tenka būtent nelegalams.

Nelegalus darbas ir šešėlinė ekonomika turi neigiamų padarinių visai ekonomikai, nes daro įtaką produktų ir paslaugų kokybei, įmonių produktyvumui, skatina nesąžiningą konkurenciją. Nelegalus darbas kenkia ir įmonėms. Tačiau net ir tai suprasdami, mes esame tolerancijos nelegaliam darbui pirmūnai.

Europos Sąjungos valstybėse sukaupta nemaža patirtis kaip įveikti nelegalų darbą. Europos Sąjungos šalys vis daugiau dėmesio skiria nelegalaus darbo prevencijai. Sėkmingai taikomos įvairios priemonės – verslo reglamentavimo paprastinimas, mokesčių lengvatos, naujų darbo formų įteisinimas, didesnės savarankiško darbo galimybės, mikrofinansavimo schemos, nelegalaus darbo amnestijos ir pan.

Rezultatyvi darbo inspekcijų veikla įmanoma tik turint pakankamai kvalifikuotų darbuotojų, materialinių išteklių bei taikant efektyvius darbo metodus. Todėl valstybių biudžetai jokiu būdu neturi būti balansuojami mažinant darbo inspekcijų darbuotojų skaičių, finansavimą ir materialinį bei techninį aprūpinimą. Priešingai, būtina siekti, kad 10000 darbuotojų tektų mažiausiai vienas darbo inspektorius, kaip rekomenduoja Tarptautinė darbo organizacija. Tik taip bus galima užtikrinti, kad darbo inspekcija apimtų visas sritis, kurioms reikalinga prevencija ir kontrolė.

Mes atkreipėme šalių dėmesį, kad darbo inspekcijos turėtų labiau rūpintis fiktyvia savisamda, laikino įdarbinimo agentūromis, namudininkais, dirbančiais nuotoliniu būdu, kaimo vietovėmis bei imigrantais. Pastarųjų darbo teisės dažnai yra pažeidžiamos dėl nepakankamo vietos kalbos bei įstatymų žinojimo. Tai aktualu ir daugeliui užsienyje dirbančių lietuvių.

Be visų šių išvardintų dalykų, nemažiau svarbu yra nuolat aiškinti žmonėms apie nelegalaus darbo riziką bei jau nuo mokyklos suolo formuoti visuomenės nepakantumą šiam reiškiniui. Nelegalaus darbo toleravimas tikrai nėra vertybė ir negali būti pateisinamas.

Marijampolės apskrities valstybinė mokesčių inspekcija (AVMI) sausio mėn. nustatė įmonę, nedeklaravusią daugiau kaip pustrečio šimto tūkstančių litų pardavimų pajamų ir nesumokėjusią 53 tūkst. pridėtinės vertės mokesčio (PVM). Taip pat mokesčių inspektoriams įtarimą sukėlė ir darbuotojams mokami maži atlyginimai bei darbas ne pilną darbo dieną – visi darbuotojai, išskyrus patį direktorių, dirbo ne pilnu etatu.   

Stebėsenos metu Marijampolės savivaldybės įmonėje, užsiimančia statybos ir prekybos veikla, buvo nustatyti neatitikimai tarp teikiamų PVM sąskaitų faktūrų registro ir PVM deklaracijų duomenų. 2012-2013 metų PVM sąskaitose - faktūrose pateikta 250 tūkst. litų didesnė pardavimų suma, nei deklaruota deklaracijose, nors prievolė apskaičiuoti PVM už tiekiamą prekę ar paslaugą atsiranda tada, kai išrašoma PVM sąskaita - faktūra. Operatyvaus patikrinimo metu įmonės vadovas pripažino padarytus pažeidimus, į apskaitą buvo įtrauktos nuslėptos pardavimų pajamos, o į biudžetą papildomai deklaruota apie 53 tūkst. litų PVM.

Taip pat pateikti buhalteriniai dokumentai padėjo nustatyti dar vieną pažeidimą – į PVM atskaitą buvo įtraukta valties įsigijimo PVM, nors pagal veiklos pobūdį valtis negalėjo būti naudojama pajamoms uždirbti, už įmonės lėšas įsigytas daiktas buvo naudojamas privatiems poreikiams tenkinti. Patikrinimo metu PVM atskaita buvo patikslinta, iš jos atimant neleistinai įtrauktą PVM sumą.

Minėta įmonė mokesčių inspekcijos akiratį pateko ne tik dėl pastebėtų buhalterinės apskaitos pažeidimų, bet ir dėl kilusių įtarimų, kad joje gali būti mokami atlyginimai „vokeliuose" bei daromi darbo laiko apskaitos pažeidimai. „Iš 18 įmonėje dirbančių darbuotojų tik 1 (pats direktorius) dirbo pilną darbo dieną, darbuotojams buvo mokamas minimalus atlyginimas. Įmonės vadovas pateikė paaiškinimą dėl mažo darbo užmokesčio bei darbo nepilną darbo dieną ir įsipareigojo nuo kovo 1 d. darbuotojus įdarbinti visai darbo dienai", - sako Marijampolės AVMI viršininkė Daiva Baniulienė, pabrėždama, kad tokios įmonės, kuriose, kaip ir šiuo atveju, mokami itin maži atlyginimai ar yra daug darbuotojų dirbančių ne pilnu etatu, nuolat sulaukia mokesčių administratoriaus dėmesio.

Marijampolės AVMI primena, kad gyventojai, turintys informacijos apie įvairius mokestinius pažeidimus, įmonėse mokamus „vokelius", neapskaitomas pajamas bei kitus, apie tai gali pranešti VMI pasitikėjimo telefonu 1882, užpildžius elektroninę anketą VMI svetainėje arba pasinaudojus programėle išmaniesiems telefonams „Pranešk", taip pat užėjus į apskrities mokesčių inspekciją bei jos teritorinius padalinius.