Kaip pranešė teismas, antradienį vykusiame posėdyje buvo perskaitytas Valstybės saugumo departamento (VSD) pateiktas dokumentas, kuriame nurodoma, kad iki šiol neišslaptinta 2018 metų žvalgybinio veiksmo medžiaga bei dalis garso įrašo ir toliau liks tokiais, nes nėra pasibaigęs jų įslaptinimo terminas ir išlikęs tikslingumas.

„Pateiktame rašte konstatuojama, kad, atsižvelgiant į Lietuvos Respublikos žvalgybos įstatyme įtvirtintą žvalgybos institucijų pareigą užtikrinti žvalgybos pareigūnų saugumą, nėra galimybės perduoti išslaptintos duomenų dalies garso įrašą, nes jame yra duomenų, kurie gali padėti nustatyti žvalgybos pareigūnų tapatybę“, – teigiama teismo pranešime.

Dokumente taip pat pažymima, kad VSD neturi teisės teikti informacijos apie asmenų bendradarbiavimą ar nebendradarbiavimą bei konstatuojama, kad visa su byla susijusi teiktina medžiaga jau yra perduota.

Ankstesniame teismo posėdyje A. Paleckio gynėjai prašė pareikalauti VSD, kad šis atsakytų, ar yra įsipareigojimų tarp šios žvalgybos institucijos ir byloje kartu su buvusiu politiku kaltinamo vilniečio verslininko Deimanto Bertausko.

A. Paleckio gynėjai taip pat norėjo sužinoti, kokie įsipareigojimai galėtų būti bei pageidavo žvalgybinės D. Bertausko apklausos garso įrašų. Teismas pateikti tokią užklausą įpareigojo prokurorę.

Teismo teigimu, taip pat šiame posėdyje buvo svarstoma dėl baigiamųjų kalbų sakymo – valstybinį kaltinimą palaikanti prokurorė teigė galinti kalbą sakyti ir nuotoliniu būdu, D. Bertauskas ir jo gynėjai teisę nuspręsti paliko teismui, o A. Paleckio gynėjai tvirtino norintys kalbas sakyti būdami teismo salėje.

Byloje A. Paleckis su D. Bertausku kaltinami šnipinėjimu kitos valstybės naudai, veikiant organizuotoje grupėje. Buvęs politikas kaltę neigia ir tvirtina atlikęs žurnalistinį tyrimą. D. Bertauskas kaltę pripažįsta.

Bylą nagrinėti Šiauliuose paskyrė Lietuvos apeliacinis teismas, kai nuo jos nusišalino Vilniaus apygardos teismas.

Pasak Generalinės prokuratūros, nuo 2017 metų vasario iki 2018 metų spalio kaltinamieji, veikdami organizuotoje grupėje su ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu Rusijos žvalgybos darbuotoju ir kitais Rusijos piliečiais, vienas iš kurių teismo pripažintas kaltu Sausio 13-osios byloje, Lietuvoje už piniginį bei kitokį atlygį galbūt rinko Rusijos žvalgybą dominančią informaciją.

Kaip kitoks atlygis nurodoma pagalba užmezgant kontaktus su Rusijos politinės partijos atstovais, siekiant vienos iš Lietuvos registruotų partijų finansavimo, taip pat – pagalba užmezgant verslo kontaktus.

Kaltinamiesiems, kaip teigia prokuratūra, buvo suformuotos užduotys rinkti informaciją apie Sausio 13-osios bylą tyrusius pareigūnus ir teisėjus, taip pat informaciją apie kitas su Rusijos agresija prieš Lietuvą 1990–1991 metais susijusias bylas.

Be kita ko, kaltinamieji turėjo rasti Lietuvos institucijose dirbančių asmenų, kurie už neteisėtą piniginį atlygį Lietuvos teisėsaugos institucijoms pateiktų tikrovės neatitinkančią informaciją apie Sausio 13-osios byloje nuteisto Jurijaus Melio sveikatos būklę – siekta, kad tai turėtų įtakos jam skirto suėmimo pakeitimui į švelnesnę kardomąją priemonę ar kitaip palengvinti J. Melio kalinimą.

Sausio pradžioje teismas pratęsė tiek A. Paleckiui, tiek D. Bertauskui taikomą kardomąją priemonę – intensyvią priežiūrą – dar trims mėnesiams.

Kitas posėdis šioje byloje numatytas gegužės 19 dieną.

Teismo atstovas Vytautas Jončas BNS informavo, kad tiek J. Melis, tiek D.Skorupskaitė-Lisauskienė bus apklausiami nuotoliniu būdu. Jie yra paskutiniai liudytojui, kurių parodymus išklausys teismas.

Iki šiol byloje apklausti buvo Socialistinio liaudies fronto ir Lietuvos liaudies partijų atstovai, susiję su A. Paleckiu ir kitu kaltinamuoju šioje byloje – verslininku Deimantu Bertausku, buvęs prosovietinės organizacijos „Jedinstvo“ lyderis Valerijus Ivanovas ir kiti žmonės.

Byloje A. Paleckis su D. Bertausku kaltinami šnipinėjimu kitos valstybės naudai, veikiant organizuotoje grupėje. Buvęs politikas kaltę neigia ir tvirtina atlikęs žurnalistinį tyrimą. D. Bertauskas kaltę pripažįsta.

Bylą nagrinėti Šiauliuose kovo pradžioje paskyrė Lietuvos apeliacinis teismas, kai nuo bylos nusišalino Vilniaus apygardos teismas.

Pasak Generalinės prokuratūros, nuo 2017 metų vasario iki 2018 metų spalio kaltinamieji, veikdami organizuotoje grupėje su ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu Rusijos žvalgybos darbuotoju ir kitais Rusijos piliečiais, vienas iš kurių teismo pripažintas kaltu Sausio 13-osios byloje, Lietuvoje už piniginį bei kitokį atlygį galbūt rinko Rusijos žvalgybą dominančią informaciją.

Kaip kitoks atlygis nurodoma pagalba užmezgant kontaktus su Rusijos politinės partijos atstovais, siekiant vienos iš Lietuvos registruotų partijų finansavimo, taip pat – pagalba užmezgant verslo kontaktus.

Kaltinamiesiems, kaip teigia prokuratūra, buvo suformuotos užduotys rinkti informaciją apie Sausio 13-osios bylą tyrusius pareigūnus ir teisėjus, taip pat informaciją apie kitas su Rusijos agresija prieš Lietuvą 1990–1991 metais susijusias bylas.

Be kita ko, kaltinamieji turėjo rasti Lietuvos institucijose dirbančių asmenų, kurie už neteisėtą piniginį atlygį Lietuvos teisėsaugos institucijoms pateiktų tikrovės neatitinkančią informaciją apie Sausio 13-osios byloje nuteisto Jurijaus Melio sveikatos būklę – siekta, kad tai turėtų įtakos jam skirto suėmimo pakeitimui į švelnesnę kardomąją priemonę ar kitaip palengvinti J. Melio kalinimą.

Sausio pradžioje teismas pratęsė tiek A. Paleckiui, tiek D. Bertauskui taikomą kardomąją priemonę – intensyvią priežiūrą – dar trims mėnesiams.

Kaip BNS informavo teismo atstovas Vytautas Jončas, į šį posėdį liudyti pakviesti buvęs Lietuvos liaudies partijos laikinasis pirmininkas, politikės Kazimiros Prunskienės sūnus Vaidotas Prunskus, šios partijos atstovai Artūras Šidlauskas ir Danguolė Tautvydienė bei buvęs prosovietinės organizacijos „Jedinstvo“ lyderis Valerijus Ivanovas.

V. Prunskus ir V. Ivanovas antradienį parodymus duos nuotoliniu būdu.

Prieš dvi savaites vykusiame posėdyje teismas jau apklausė Socialistinio liaudies fronto pirmininko pavaduotoją Andrejų Gorbatenkovą, valdybos narį Pavelą Ževčikovą ir diplomatą Giedrių Galkauską.

Byloje A. Paleckis su verslininku Deimantu Bertausku kaltinami šnipinėjimu kitos valstybės naudai, veikiant organizuotoje grupėje. Buvęs politikas kaltę neigia ir tvirtina atlikęs žurnalistinį tyrimą. D. Bertauskas kaltę pripažįsta.

Bylą nagrinėti Šiauliuose kovo pradžioje paskyrė Lietuvos apeliacinis teismas, kai nuo bylos nusišalino Vilniaus apygardos teismas.

Pasak Generalinės prokuratūros, nuo 2017 metų vasario iki 2018 metų spalio kaltinamieji, veikdami organizuotoje grupėje su ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu Rusijos žvalgybos darbuotoju ir kitais Rusijos piliečiais, vienas iš kurių teismo pripažintas kaltu Sausio 13-osios byloje, Lietuvoje už piniginį bei kitokį atlygį galbūt rinko Rusijos žvalgybą dominančią informaciją.

Kaip kitoks atlygis nurodoma pagalba užmezgant kontaktus su Rusijos politinės partijos atstovais, siekiant vienos iš Lietuvos registruotų partijų finansavimo, taip pat – pagalba užmezgant verslo kontaktus.

Kaltinamiesiems, kaip teigia prokuratūra, buvo suformuotos užduotys rinkti informaciją apie Sausio 13-osios bylą tyrusius pareigūnus ir teisėjus, taip pat informaciją apie kitas su Rusijos agresija prieš Lietuvą 1990–1991 metais susijusias bylas.

Be kita ko, kaltinamieji turėjo rasti Lietuvos institucijose dirbančių asmenų, kurie už neteisėtą piniginį atlygį Lietuvos teisėsaugos institucijoms pateiktų tikrovės neatitinkančią informaciją apie Sausio 13-osios byloje nuteisto Jurijaus Melio sveikatos būklę – siekta, kad tai turėtų įtakos jam skirto suėmimo pakeitimui į švelnesnę kardomąją priemonę ar kitaip palengvinti J. Melio kalinimą.

Sausio pradžioje teismas pratęsė tiek A. Paleckiui, tiek D. Bertauskui taikomą kardomąją priemonę – intensyvią priežiūrą – dar trims mėnesiams.

Kaip BNS informavo teismo atstovas Vytautas Jončas, į šį posėdį liudyti pakviesti Socialistinio liaudies fronto pirmininko pavaduotojas Andrejus Gorbatenkovas, valdybos narys Pavelas Ževčikovas, diplomatas Giedrius Galkauskas ir dar vienas asmuo.

Jo teigimu, teismas liudytojus pakvietė posėdyje dalyvauti gyvai.

Liudytojai parodymus turėtų duoti pirmajame atvirame pernai birželį atverstos bylose posėdyje, iki šiol ji nagrinėta už uždarų durų, skaityta ikiteisminio tyrimo medžiaga, anksčiau kaltinamųjų duoti parodymai.

Tiesa, dėl karantino metu įvestų apribojimų, lankytojai ir žiniasklaida į posėdžių salę nebus įleidžiami, tačiau teismas žada sudaryti sąlygas nuotolinio ryšio pagalba stebėti posėdį kitoje iš salių.

Pats A. Paleckis anksčiau BNS sakė posėdyje ketinantis dalyvauti nuotoliniu būdu.

Byloje A. Paleckis su verslininku Deimantu Bertausku kaltinami šnipinėjimu kitos valstybės naudai, veikiant organizuotoje grupėje. Buvęs politikas kaltę neigia ir tvirtina atlikęs žurnalistinį tyrimą. D. Bertauskas kaltę pripažįsta.

Bylą nagrinėti Šiauliuose kovo pradžioje paskyrė Lietuvos apeliacinis teismas, kai nuo bylos nusišalino Vilniaus apygardos teismas.

Pasak Generalinės prokuratūros, nuo 2017 metų vasario iki 2018 metų spalio kaltinamieji, veikdami organizuotoje grupėje su Rusijos žvalgybos darbuotoju ir kitais Rusijos piliečiais, vienas iš kurių teismo pripažintas kaltu Sausio 13-osios byloje, Lietuvoje už piniginį bei kitokį atlygį galbūt rinko Rusijos žvalgybą dominančią informaciją.

Kaip kitoks atlygis nurodoma pagalba užmezgant kontaktus su Rusijos politinės partijos atstovais, siekiant vienos iš Lietuvos registruotų partijų finansavimo, taip pat – pagalba užmezgant verslo kontaktus.

Kaltinamiesiems, kaip teigia prokuratūra, buvo suformuotos užduotys rinkti informaciją apie Sausio 13-osios bylą tyrusius pareigūnus ir teisėjus, taip pat informaciją apie kitas su Rusijos agresija prieš Lietuvą 1990–1991 metais susijusias bylas.

Be kita ko, kaltinamieji turėjo rasti Lietuvos institucijose dirbančių asmenų, kurie už neteisėtą piniginį atlygį Lietuvos teisėsaugos institucijoms pateiktų tikrovės neatitinkančią informaciją apie Sausio 13-osios byloje nuteisto Jurijaus Melio sveikatos būklę – siekta, kad tai turėtų įtakos jam skirto suėmimo pakeitimui į švelnesnę kardomąją priemonę ar kitaip palengvinti J. Melio kalinimą.

Sausio pradžioje teismas pratęsė tiek A. Paleckiui, tiek D. Bertauskui taikomą kardomąją priemonę – intensyvią priežiūrą – dar trims mėnesiams.

Teismo atstovas Vytautas Jončas BNS informavo, kad intensyvi priežiūra pratęsta tomis pačiomis sąlygomis, kokiomis buvo iki tol – A. Paleckis įpareigotas būti namuose nuo 21 iki 6 valandos ir neišvykti iš Vilniaus miesto ribų, išskyrus, kai tai reikia padaryti dėl dalyvavimo teisme.

Jis taip pat privalo nešioti elektroninį sekimo prietaisą – apykoję.

V. Jončo teigimu, A. Paleckio gynėjai prašė kardomąją priemonę panaikinti, o prokurorė siekė, kad ji būtų pratęsta. Pastarąjį kartą intensyvi priežiūra A. Paleckiui buvo pratęsta spalio pradžioje.

Trečiadienį teismas taip pat ketina skelbti sprendimą dėl kartu su A. Paleckiu kaltinamam verslininkui Deimantui Bertauskui taikytinos kardomosios priemonės. Iki šiol jam taip pat buvo skirta intensyvi priežiūra.

Antradienį nuotoliniu būdu vykusio uždaro posėdžio metu teisėja, be kita ko, pagarsino bylos medžiagą. Kitame posėdyje teismas ketina apklausti dalį liudytojų.

Byloje A. Paleckis su D. Bertausku yra kaltinami šnipinėjimu kitos valstybės naudai, veikiant organizuotoje grupėje. Buvęs politikas kaltę neigia ir tvirtina atlikęs žurnalistinį tyrimą. D. Bertauskas kaltę pripažįsta.

Bylą nagrinėti Šiauliuose kovo pradžioje paskyrė Lietuvos apeliacinis teismas, kai nuo bylos nusišalino Vilniaus apygardos teismas.

Pasak Generalinės prokuratūros, nuo 2017 metų vasario iki 2018 metų spalio kaltinamieji, veikdami organizuotoje grupėje su Rusijos žvalgybos darbuotoju ir kitais Rusijos piliečiais, vienas iš kurių teismo pripažintas kaltu Sausio 13-osios byloje, Lietuvoje už piniginį bei kitokį atlygį galbūt rinko Rusijos žvalgybą dominančią informaciją.

Kaip kitoks atlygis nurodoma pagalba užmezgant kontaktus su Rusijos politinės partijos atstovais, siekiant vienos iš Lietuvos registruotų partijų finansavimo, taip pat – pagalba užmezgant verslo kontaktus.

Kaltinamiesiems, kaip teigia prokuratūra, buvo suformuotos užduotys rinkti informaciją apie Sausio 13-osios bylą tyrusius pareigūnus ir teisėjus, taip pat informaciją apie kitas su Rusijos agresija prieš Lietuvą 1990–1991 metais susijusias bylas.

Be kita ko, kaltinamieji turėjo rasti Lietuvos institucijose dirbančių asmenų, kurie už neteisėtą piniginį atlygį Lietuvos teisėsaugos institucijoms pateiktų tikrovės neatitinkančią informaciją apie Sausio 13-osios byloje nuteisto Jurijaus Melio sveikatos būklę – siekta, kad tai turėtų įtakos jam skirto suėmimo pakeitimui į švelnesnę kardomąją priemonę ar kitaip palengvinti J. Melio kalinimą.

Maždaug 200 lapų sudarančius parodymus spalio pabaigoje vykusiame posėdyje pasikeisdamos skaityti pradėjo bylą nagrinėjanti teisėja ir valstybinį kaltinimą palaikanti prokurorė. Iš viso parodymų skaitymas užtruko penkis posėdžius.

Teismo atstovas Vytautas Jončas BNS informavo, kad kitas posėdis byloje numatytas sausio 5 dieną, jame ketinama apklausti liudytojus, tačiau artimiausiu bus sprendžiama, ar pavyks tai padaryti, taip pat, dėl apklausų formato – ar liudytojai turės dalyvauti posėdyje, ar galės būti apklausti nuotoliniu būdu.

Uždaruose posėdžiuose nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje A. Paleckis su verslininku Deimantu Bertausku kaltinami šnipinėjimu kitos valstybės naudai, veikiant organizuotoje grupėje. Buvęs politikas kaltę neigia ir tvirtina atlikęs žurnalistinį tyrimą. D. Bertauskas kaltę pripažįsta.

Bylą nagrinėti Šiauliuose kovo pradžioje paskyrė Lietuvos apeliacinis teismas, kai nuo bylos nusišalino Vilniaus apygardos teismas.

Pasak Generalinės prokuratūros, nuo 2017 metų vasario iki 2018 metų spalio kaltinamieji, veikdami organizuotoje grupėje su Rusijos žvalgybos darbuotoju ir kitais Rusijos piliečiais, vienas iš kurių teismo pripažintas kaltu Sausio 13-osios byloje, Lietuvoje už piniginį bei kitokį atlygį galbūt rinko Rusijos žvalgybą dominančią informaciją.

Kaip kitoks atlygis nurodoma pagalba užmezgant kontaktus su Rusijos politinės partijos atstovais, siekiant vienos iš Lietuvos registruotų partijų finansavimo, taip pat – pagalba užmezgant verslo kontaktus.

Kaltinamiesiems, kaip teigia prokuratūra, buvo suformuotos užduotys rinkti informaciją apie Sausio 13-osios bylą tyrusius pareigūnus ir teisėjus, taip pat informaciją apie kitas su Rusijos agresija prieš Lietuvą 1990–1991 metais susijusias bylas.

Be kita ko, kaltinamieji turėjo rasti Lietuvos institucijose dirbančių asmenų, kurie už neteisėtą piniginį atlygį Lietuvos teisėsaugos institucijoms pateiktų tikrovės neatitinkančią informaciją apie Sausio 13-osios byloje nuteisto Jurijaus Melio sveikatos būklę – siekta, kad tai turėtų įtakos jam skirto suėmimo pakeitimui į švelnesnę kardomąją priemonę ar kitaip palengvinti J. Melio kalinimą.

Spalio pradžioje teismas pratęsė tiek A. Paleckiui, tiek D. Bertauskui taikomą kardomąją priemonę – intensyvią priežiūrą – dar trims mėnesiams.

Kaip BNS informavo teismo atstovas Vytautas Jončas, A. Paleckis teismo prašė grąžinti jam vieną iš paimtų dokumentų, nes nuolat patiria nepatogumų valstybės ir privačiose įstaigose, negali balsuoti. Prokurorai šio prašymo siūlė netenkinti.

Teismo sprendimu, buvusiam politikui grąžinta asmens tapatybės kortelė, tačiau pasas ir toliau lieka paimtas.

Prašymą nagrinėjusių teisėjų vertinimu, dviejų dokumentų paėmimas yra perteklinė priemonė, ypač, atsižvelgiant į tai, kad A. Paleckiui taikoma ir intensyvi priežiūra, iš jo paimtas 50 tūkst. eurų užstatas.

Šiaulių apygardos teismo uždaruose posėdžiuose nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje A. Paleckis su verslininku Deimantu Bertausku kaltinami šnipinėjimu kitos valstybės naudai, veikiant organizuotoje grupėje. Buvęs politikas savo kaltę neigia ir tvirtina atlikęs žurnalistinį tyrimą. D. Bertauskas kaltę pripažįsta.

Bylą nagrinėti Šiauliuose kovo pradžioje paskyrė Lietuvos apeliacinis teismas, po to, kai nuo bylos nusišalino Vilniaus apygardos teismas.

Pasak Generalinės prokuratūros, nuo 2017 metų vasario iki 2018 metų spalio kaltinamieji, veikdami organizuotoje grupėje su Rusijos žvalgybos darbuotoju ir kitais Rusijos piliečiais, vienas iš kurių teismo pripažintas kaltu Sausio 13-osios byloje, Lietuvoje už piniginį bei kitokį atlygį galbūt rinko Rusijos žvalgybą dominančią informaciją.

Kaip kitoks atlygis nurodoma pagalba užmezgant kontaktus su Rusijos politinės partijos atstovais, siekiant vienos iš Lietuvos registruotų partijų finansavimo, taip pat – pagalba užmezgant verslo kontaktus.

Kaltinamiesiems, kaip teigia prokuratūra, buvo suformuotos užduotys rinkti informaciją apie Sausio 13-osios tyrusius pareigūnus ir teisėjus, taip pat informaciją apie kitas su Rusijos agresija prieš Lietuvą 1990-1991 metais susijusias bylas.

Be kita ko, kaltinamieji turėjo rasti Lietuvos institucijose dirbančių asmenų, kurie už neteisėtą piniginį atlygį Lietuvos teisėsaugos institucijoms pateiktų tikrovės neatitinkančią informaciją apie Sausio 13-osios byloje nuteisto Jurijaus Melio sveikatos būklę – buvo siekiama, kad tai turėtų įtakos jam skirto suėmimo pakeitimui į švelnesnę kardomąją priemonę ar kitaip palengvinti J. Melio kalinimą.

Spalio pradžioje teismas pratęsė abiems kaltinamiesiems taikomą kardomąją priemonę – intensyvią priežiūrą –dar trims mėnesiams.

Teismo nutartis dėl dokumento grąžinimo per septynias dienas gali būti skundžiama Lietuvos apeliaciniam teismui.

„Šioje byloje jau apklausti abu kaltinamieji, o rytoj yra numatyta tęsti bylos nagrinėjimą ir pagarsinti ikiteisminio tyrimo metu duotus kaltinamųjų parodymus“, – pirmadienį BNS sakė teismo atstovas Vytautas Jončas.

Pasak jo, tikimasi, kad šiai bylos daliai užteks antradienį numatyto posėdžio laiko. Byla ir toliau nagrinėjama uždaruose teismo posėdžiuose.

Šiaulių apygardos teismo nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje A. Paleckis su verslininku Deimantu Bertausku kaltinami šnipinėjimu kitos valstybės naudai, veikiant organizuotoje grupėje. Buvęs politikas savo kaltę neigia ir tvirtina atlikęs žurnalistinį tyrimą. D. Bertauskas kaltę pripažįsta.

Bylą nagrinėti Šiauliuose kovo pradžioje paskyrė Lietuvos apeliacinis teismas, po to, kai nuo bylos nusišalino Vilniaus apygardos teismas.

Pasak Generalinės prokuratūros, nuo 2017 metų vasario iki 2018 metų spalio kaltinamieji, veikdami organizuotoje grupėje su Rusijos žvalgybos darbuotoju ir kitais Rusijos piliečiais, vienas iš kurių teismo pripažintas kaltu Sausio 13-osios byloje, Lietuvoje už piniginį bei kitokį atlygį galbūt rinko Rusijos žvalgybą dominančią informaciją.

Kaip kitoks atlygis nurodoma pagalba užmezgant kontaktus su Rusijos politinės partijos atstovais, siekiant vienos iš Lietuvos registruotų partijų finansavimo, taip pat – pagalba užmezgant verslo kontaktus.

Kaltinamiesiems, kaip teigia prokuratūra, buvo suformuotos užduotys rinkti informaciją apie Sausio 13-osios tyrusius pareigūnus ir teisėjus, taip pat informaciją apie kitas su Rusijos agresija prieš Lietuvą 1990-1991 metais susijusias bylas.

Be kita ko, kaltinamieji turėjo rasti Lietuvos institucijose dirbančių asmenų, kurie už neteisėtą piniginį atlygį Lietuvos teisėsaugos institucijoms pateiktų tikrovės neatitinkančią informaciją apie Sausio 13-osios byloje nuteisto Jurijaus Melio sveikatos būklę – buvo siekiama, kad tai turėtų įtakos jam skirto suėmimo pakeitimui į švelnesnę kardomąją priemonę ar kitaip palengvinti J. Melio kalinimą.

Spalio pradžioje teismas pratęsė abiem kaltinamiesiems taikomą kardomąją priemonę – intensyvią priežiūrą – dar trims mėnesiams.

Kaip BNS informavo teismo atstovas Vytautas Jončas, prokurorai į teismą kreipėsi prašydami pratęsti A. Paleckiui taikomą intensyvią priežiūrą maksimaliam leistinam laikotarpiui.

Buvęs politikas ir jo advokatai tokiam prokuroro prašymui prieštaravo ir teigė, kad nepatogumų A. Paleckiui sukelia tiek apykojės nešiojimas, tiek tai, kad jis negali išvykti iš Vilniaus miesto ribų.

Tačiau, anot teismo, A. Paleckis nenurodė jokios priežasties, kodėl jam reikėtų išvykti iš Vilniaus, tad teismo vertinimu, kardomoji priemonė yra pateisinama ir būtina šioje proceso stadijoje.

„Tenkinti kaltinamojo Algirdo Paleckio ir jo gynėjo prašymą nepratęsti intensyvios priežiūros terminą (...) nėra pagrindo esant anksčiau nustatytoms aplinkybėms“, – rašoma nutartyje.

A. Paleckis įpareigotas būti namuose nuo 21 iki 6 valandos ir neišvykti iš Vilniaus miesto ribų, išskyrus, kai tai reikia padaryti dėl dalyvavimo teisme. Jis taip pat privalo nešioti elektroninį sekimo prietaisą – apykoję.

Kartu su A. Paleckiu kaltinamam D. Bertauskui prokuroras taip pat siekė pratęsti intensyvią priežiūrą trims mėnesiams, o šis kaltinamasis ir jo gynėjai tokiam prokuroro prašymui neprieštaravo.

D. Bertauskas įpareigotas būti namuose nuo 24 iki 7 valandos, išskyrus, jei išvykimas būtų susijęs su apsilankymu gydymo įstaigoje. Taip pat jam uždrausta lankytis įstaigose teikiančiose viešojo interneto paslaugas ir bendrauti ar kitaip ieškoti ryšio su A. Paleckiu bei dar keliais asmenimis.

Kardomosios priemonės abiems kaltinamiesiems pratęstos nuo spalio 6 dienos.

Šiaulių apygardos teismo nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje A. Paleckis su D. Bertausku kaltinami šnipinėjimu kitos valstybės naudai, veikiant organizuotoje grupėje. Buvęs politikas savo kaltę neigia ir tvirtina atlikęs žurnalistinį tyrimą. D. Bertauskas savo kaltę pripažįsta.

Bylą nagrinėti Šiauliuose kovo pradžioje paskyrė Lietuvos apeliacinis teismas, po to, kai nuo bylos nusišalino Vilniaus apygardos teismas.

Pasak Generalinės prokuratūros, nuo 2017 metų vasario iki 2018 metų spalio kaltinamieji, veikdami organizuotoje grupėje su Rusijos žvalgybos darbuotoju ir kitais Rusijos piliečiais, vienas iš kurių teismo pripažintas kaltu Sausio 13-osios byloje, Lietuvoje už piniginį bei kitokį atlygį galbūt rinko Rusijos žvalgybą dominančią informaciją.

Kaip kitoks atlygis nurodoma pagalba užmezgant kontaktus su Rusijos politinės partijos atstovais, siekiant vienos iš Lietuvos registruotų partijų finansavimo, taip pat – pagalba užmezgant verslo kontaktus.

Kaltinamiesiems, kaip teigia prokuratūra, buvo suformuotos užduotys rinkti informaciją apie Sausio 13-osios tyrusius pareigūnus ir teisėjus, taip pat informaciją apie kitas su Rusijos agresija prieš Lietuvą 1990-1991 metais susijusias bylas.

Be kita ko, kaltinamieji turėjo rasti Lietuvos institucijose dirbančių asmenų, kurie už neteisėtą piniginį atlygį Lietuvos teisėsaugos institucijoms pateiktų tikrovės neatitinkančią informaciją apie Sausio 13-osios byloje nuteisto Jurijaus Melio sveikatos būklę – buvo siekiama, kad tai turėtų įtakos jam skirto suėmimo pakeitimui į švelnesnę kardomąją priemonę ar kitaip palengvinti J. Melio kalinimą.

Teismo nutartis dėl kardomųjų priemonių per septynias dienas gali būti skundžiama Lietuvos apeliaciniam teismui.