Londone įsikūrusi grupė savo ataskaitoje teigė, kad būtina imtis ryžtingesnių tarptautinių veiksmų, kad būtų sustabdytas egzekucijų skaičiaus didėjimas, nes priešingu atveju, anot „Amnesty International“, artimiausiais metais gali būti pakarti tūkstančiai žmonių.

Organizacija pareiškė, kad Irano valdžia „ir toliau tęsia sankcionuotas žudynes, kurios kalėjimus pavertė mirties laukais“.

2023-iaisiais šis skaičius, palyginti su ankstesniais metais, padidėjo 48 proc., o 56 proc. egzekucijų buvo įvykdytos dėl su narkotikais susijusių kaltinimų, nurodė „Amnesty International“.

Praėjusį mėnesį dvi kitos nevyriausybinės organizacijos – Norvegijoje įsikūrusi „Iran Human Rights“ (IHR) ir Paryžiuje įsikūrusi „Together Against the Death Penalty“ (ECPM) – paskelbė bendrą ataskaitą, kurioje nurodė šiek tiek mažesnį skaičių – 834 mirties bausmės įvykdymo atvejus.

Egzekucijų padaugėjo po to, kai 2022 metų rugsėjį Iraną sukrėtė protestai, susiję su Mahsos Amini mirtimi. Kurdų kilmės iranietė mirė po to, kai buvo sulaikyta vadinamosios moralės policijos už tai, kad, kaip įtariama, pažeidė griežtą moterų aprangos kodą.

Su protestais susijusiose bylose mirties bausmė buvo įvykdyta devyniems žmonėms.

Teisių gynimo grupės, įskaitant „Amnesty International“, įspėjo, kad valdžios institucijos egzekucijomis siekia įvaryti baimę visuomenei ir užkirsti kelią naujoms demonstracijoms.

„Groteskiškas piktnaudžiavimas valdžia“

„Amnesty International“ teigė, kad Irano teokratų elgesys šiais metais nepasikeitė – iki kovo 20 dienos, pasak grupės, jau buvo įvykdytos mažiausiai 95 egzekucijos.

Mirties bausmė yra pasibaisėtina bet kokiomis aplinkybėmis, tačiau masinis jos taikymas už nusikaltimus, susijusius su narkotikais, po itin nesąžiningų teismų procesų revoliuciniuose teismuose yra groteskiškas piktnaudžiavimas valdžia.

Priduriama, kad tikrasis žuvusiųjų skaičius gali būti didesnis.

„Amnesty International“ baiminasi, kad be ryžtingo pasaulinio atsako Irano valdžios institucijos ir toliau naudos mirties bausmę kaip priespaudos priemonę ir ateinančiais metais įvykdys mirties bausmę dar tūkstančiams žmonių“, – teigiama grupės ataskaitoje.

Tarp nuteistųjų mirties bausme atsidūrė ir 17-metis Hamidreza Azari (Hamidreza Azaris), lapkritį Rezavio Chorasano provincijoje pakartas po to, kai buvo nuteistas už nudūrimą peiliu 2023-iaisiais. Jam tada buvo 16 metų.

„Amnesty International“ teigimu, valstybinė žiniasklaida, siekdama išvengti atsakomybės, klaidingai nurodė, kad jam 18 metų, ir pridūrė, kad peržiūrėjo jo gimimo liudijimą.

Teisių gynimo grupė taip pat pabrėžė, kad neproporcingai daug mirties bausmių įvykdyta šalies pietryčiuose susitelkusios sunitų beludžių mažumos atstovams. Ataskaitoje pažymima, kad ši mažuma sudaro tik apie 5 proc. Irano gyventojų, tačiau 2023 metais jos nariams įvykdytos mirties bausmės sudarė 20 proc. visų egzekucijų.

Pasak „Amnesty International“, ypatingą susirūpinimą kelia tai, kad vėl padaugėjo egzekucijų už nusikaltimus, susijusius su narkotikais.

2017 metais buvo sušvelninti Irano kovos su narkotikais teisės aktai ir 2018 bei 2020 metais už nusikaltimus, susijusius su narkotikais, buvo įvykdyta mažiau mirties bausmių. Tačiau, kaip nurodė organizacija, praėjusiais metais jų skaičius smarkiai išaugo.

„Mirties bausmė yra pasibaisėtina bet kokiomis aplinkybėmis, tačiau masinis jos taikymas už nusikaltimus, susijusius su narkotikais, po itin nesąžiningų teismų procesų revoliuciniuose teismuose yra groteskiškas piktnaudžiavimas valdžia“, – sakė „Amnesty International“ direktorės pavaduotoja Artimiesiems Rytams ir Šiaurės Afrikai Diana Eltahawy (Diana Eltahavi).

2014 metų kovą Rusija oficialiai aneksavo pusiasalį po to, kai Krymas nubalsavo už atsiskyrimą nuo Ukrainos referendume, kurį Vakarai pripažino neteisėtu.

Vėliau tais pačiais metais Maskva parėmė prorusišką sukilimą Rytų Ukrainoje, o dar po aštuonerių metų prezidentas Vladimiras Putinas pradėjo plataus masto invaziją į šią provakarietišką šalį.

2022-ųjų rugsėjį Rusija pareiškė aneksavusi dar keturis Ukrainos regionus – Donecką ir Luhanską rytuose bei Zaporižią ir Chersoną pietuose. Šių aneksijų nei Kyjivas, nei jo sąjungininkai nepripažįsta.

„Per 10 okupacijos metų Rusija padarė viską, ką galėjo, kad delegitimizuotų Ukrainos suverenitetą Kryme“, – teigė „Amnesty International“, apibūdindama politiką, kurią Maskva taikė „siekdama pakeisti etninę sudėtį“ pusiasalyje.

„Atrodo, kad ši politika yra Rusijos planų kitose jos okupuotose Ukrainos teritorijose modelis“, – tvirtino organizacija.

Ataskaitoje aprašomi bandymai pakeisti Krymo, kuriame taip pat gyvena Krymo totoriai, iš esmės boikotavę ginčijamą 2014 metų referendumą, demografinę sudėtį.

Daugelis musulmonų mažumos atstovų negalėjo atleisti Maskvai už siaubą, kurį jų šeimos patyrė per prievartinius trėmimus 1944 metais valdant sovietų diktatoriui Josifui Stalinui.

„Šiurpi indoktrinacija“

Teisių stebėtojų organizacija teigė, kad per pastarąjį dešimtmetį Rusijos valdžia siekė nuslopinti ukrainiečių ir Krymo totorių tapatybę, taikydama įvairius apribojimus, įskaitant švietimo, religijos, žiniasklaidos ir teismų sistemos srityse.

Per 10 okupacijos metų Rusija padarė viską, ką galėjo, kad delegitimizuotų Ukrainos suverenitetą Kryme.

„Mokymo programos pakeitimai ir beveik visiškas ukrainiečių kalbos mokymo panaikinimas yra skirti užtikrinti, kad jaunosios kartos neturės žinių ir sąmoningumo, kad galėtų pasipriešinti rusiškam naratyvui apie Krymo istoriją, – sakoma ataskaitoje. – Prie to prisideda visos nepriklausomos žiniasklaidos nutildymas, religinių mažumų ir jų papročių slopinimas bei kultūrinių švenčių draudimas.“

„Amnesty International“ teigė, kad Krymo gyventojai verčiami priimti rusiškus pasus arba „susidurs su žmogaus teisių atėmimu, galimybės naudotis būtiniausiomis paslaugomis atėmimu ir net rizika būti deportuotiems“.

Teisių organizacija sakė, kad dėl plataus masto V. Putino invazijos į Ukrainą smarkiai paaštrėjo susidorojimas su „bet kokiomis paramos Ukrainai apraiškomis arba vien dėl įtarimų nelojalumu okupacinei Rusijos valdžiai“.

Ataskaitoje minimos tokios baudžiamosios priemonės kaip atleidimas iš darbo, baudos, kratos namuose, sulaikymas ir savavališkas areštas bei baudžiamasis persekiojimas.

„Amnesty International“ teigė, kad panaši politika vykdoma ir kitose šiuo metu Rusijos okupuotose Ukrainos teritorijose.

Organizacija nurodė užfiksavusi „šią šiurpią indoktrinaciją ir prievartą, kurią Rusijos valdžia vykdo mokyklose okupuotose Zaporižios ir Chersono dalyse bei kitose okupuotose teritorijose“.

Ataskaita buvo paskelbta kruopščiai sustyguoto balsavimo dėl prezidento posto fone, kur 71 metų V. Putinas laimėjo dar vieną šešerių metų kadenciją. Jis kandidatavo be realių varžovų, praėjus mėnesiui po to, kai Arkties kalėjime staiga mirė pagrindinis jo kritikas 47 metų Aleksejus Navalnas.

Balsavimas taip pat vyko penkiose okupuotose Ukrainos teritorijose, įskaitant Krymą.

„Amnesty International“ generalinė sekretorė Agnes Callamard (Anjes Kalamar) teigė, kad niekas nereikalauja iš Izraelio atsakomybės už tai, kad jis vėluoja pristatyti prekes sausuma, todėl „siuntų išmetimas iš krovininių lėktuvų ir uosto statyba yra tarptautinės bendruomenės bejėgiškumo ir silpnumo ženklas“.

Izraelis vykdo karinę kampaniją Gazos Ruože, atsakydamas į kruviną palestiniečių islamistų organizacijos „Hamas“ išpuolį Izraelyje spalio 7 dieną, kai, oficialiais duomenimis, žuvo apie 1 160 žmonių, daugiausia civilių.

„Hamas“ taip pat paėmė apie 250 įkaitų, iš kurių, Izraelio žiniomis, Gazos Ruože dar yra apie 130, įskaitant 31 žuvusį žmogų.

„Hamas“ valdomo Gazos Ruožo sveikatos apsaugos ministerijos duomenimis, šioje palestiniečių teritorijoje žuvo mažiausiai 31 272 žmonės, daugiausiai civiliai. 

Gegužės 9–13 dienomis vyko konfliktas tarp Izraelio ir palestiniečių ginkluotos grupuotės Gazoje, įskaitant „Islamo džihadą“, kuris pareikalavo 35 gyvybių, įskaitant civilius ir kovotojus.

Londone įsikūrusi žmogaus teisių grupė sako, kad Izraelio smūgiai, vykdomi be karinės būtinybės, yra kolektyvinės bausmės prieš civilius gyventojus forma.

Be to, ji apkaltino palestiniečių kovotojų grupuotes beatodairišku Izraelio apšaudymu raketomis, kuris taip pat, anot jos, turėtų būti tiriamas kaip karo nusikaltimas.

„Amnesty International“ teigė, kad per Izraelio karines operacijas buvo apgadinti 2 943 būstai, 103 namai buvo visiškai sugriauti.

„Izraelis taip pat surengė akivaizdžiai neproporcingus oro smūgius, per kuriuos žuvo ir buvo sužeisti palestiniečių civiliai gyventojai, įskaitant vaikus“, – priduriama pareiškime ir pažymima, kad tyčinis neproporcingų atakų rengimas yra karo nusikaltimas.

Nuo 2007 metų, kai islamistų judėjimas „Hamas“ perėmė Gazos kontrolę, Izraelis ir kovotojų grupuotės Gazoje kariavo kelis karus.

Izraelio kariuomenės duomenimis, prieš įsigaliojant paliauboms, gegužės 10–13 dienomis iš Gazos Ruožo į Izraelį buvo paleista daugiau kaip 1 230 raketų.

„Izraelio nebaudžiamumas už karo nusikaltimus, kuriuos jis ne kartą įvykdė prieš palestiniečius, ir už 16 metų trunkančią žiaurią neteisėtą Gazos Ruožo blokadą skatina tolesnius pažeidimus ir daro neteisybę nuolatine“, – sakė „Amnesty International“ Vidurio Rytų ir Šiaurės Afrikos regiono direktorė Heba Morayef (Heba Morajef).

Izraelio kariuomenė iš karto neatsakė į naujienų agentūros AFP prašymus pakomentuoti „Amnesty International“ teiginius.

Palestiniečių „Islamo džihado“, kurį Izraelis, Jungtinės Valstijos ir Europos Sąjunga laiko teroristine grupuote, atstovas spaudai teigė, kad grupuotė sveikina ataskaitą.

„Dedame visas pastangas, kad apsigintume nuo Izraelio nusikaltimų prieš Palestinos žmones“, – priduriama grupuotės pareiškime.

Gazos Ruože gyvena apie 2,3 mln. palestiniečių, kurie nuo tada, kai į valdžią atėjo „Hamas“, susiduria su Izraelio vadovaujama blokada.

Taip ji komentavo šią savaitę Lietuvos Seime numatomų įstatymo pataisų svarstymą.

„Užuot skubiai ėmusis žingsnių nutraukti paplitusį smurtą, bauginimus ir fiziškai netinkamą elgesį su žmonėmis per atstūmimo operacijas, šitas įstatymas uždegs žalią šviesą kankinimams“, – organizacijos pranešime cituojamas „Amnesty International“ Europos regiono biuro vadovas Nilsas Muižniekas.

Seimas šią savaitę ketina svarstyti Vidaus reikalų ministerijos (VRM) inicijuotas pataisas, kurios įstatymu įtvirtintų neteisėtų migrantų apgręžimą valstybės lygio ekstremaliosios situacijos ir nepaprastosios padėties metu.

Pagrindinis projektą svarstęs Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetas (NSGK) pirmadienį į projektą kaip kompromisinę įrašė nuostatą, kad neteisėtų migrantų apgręžimas būtų galimas tik pasienio ruože – iki penkių kilometrų į teritorijos gilumą nuo sienos. Ją pasiūlė Žmogaus teisių komitetas.

Komiteto siūlymas numato, kad į Lietuvos teritoriją būtų neįleidžiami tik tie užsieniečiai, kurie ketina kirsti ar kirto valstybės sieną tam nenustatytose vietose arba pažeidė valstybės sienos kirtimo tvarką, ir vis dar yra pasienio ruože.

VRM parengtame Valstybės sienos apsaugos įstatymo pataisų projekte buvo įrašyta, kad paskelbus valstybės lygio ekstremaliąją situaciją neteisėtai į šalį patekę užsieniečiai neįleidžiami neapibrėžiant, kurioje šalies vietoje jie sulaikomi.

Taip pat Žmogaus teisių komiteto siūlymu pritarta nuostatai, kad tarp išimčių, kai užsieniečiai įleidžiami į šalį, būtų ne tik nuo karinės agresijos bėgantys asmenys, bet ir  kitos grėsmės, pavyzdžiui, ginkluoti konfliktai. Be to, persekiojimo sąvoka papildyta, suvienodinant ją su Jungtinių Tautų pabėgėlių konvencija.

Migrantų apgręžimą įteisinančias pataisas dėl prieštaravimo tarptautinei teisei kritikuojantys žmogaus teisių gynėjai komiteto pirmadienį aprobuotą variantą įvertino palankiau, nors teigė, kad prieštaravimai su tarptautine teise išlieka.

Valstybės sienos ir jos apsaugos bei Užsieniečių teisinės padėties įstatymų pataisomis siekiama įtvirtinti migrantų apgręžimą pasienyje, kuris pradėtas vykdyti vidaus reikalų ministrės įsakymu ir vėliau įrašytas į Vyriausybės nutarimą.

Nuo 2021 metų rugpjūčio 3 dienos, kai Lietuvos pasieniečiai įgijo teisę apgręžti neteisėtus migrantus, jų iš Baltarusijos į šalį neįleista 20,1 tūkstančio. Dalis užsieniečių į Lietuvą patekti bandė ne vieną kartą.

2021 metais iš Baltarusijos į Lietuvą neteisėtai atvyko beveik 4,2 tūkst. migrantų, bet, pasibaigus judėjimo apribojimams, didžioji dalis jų paliko šalį.

Valstybės sienos apsaugos tarnyba teigia, kad Baltarusijos pareigūnai aktyviais veiksmais prisideda prie neteisėtos migracijos į Lietuvą ir Europos Sąjungą.

Ugandos įstatymų leidėjai antradienį paskubomis priėmė įstatymo projektą, kuriame nustatytos griežtos bausmės tiems, kurie turi tos pačios lyties asmenų santykius.

Homoseksualumas šioje konservatyvioje Rytų Afrikos valstybėje ir taip yra draudžiamas, tad iš karto nebuvo aišku, dėl kokių konkrečiai naujų bausmių buvo susitarta.

„Šis dviprasmiškas, aptakiai suformuluotas įstatymas netgi numato baudžiamąją atsakomybę tiems, kurie „propaguoja“ homoseksualumą“, – teigė „Amnesty International“ Rytų ir Pietų Afrikos direktorius Tigere Chagutah (Tigerė Čaguta).

Įstatymų leidėjai pakoregavo didelę dalį pirminio teisės akto projekto, o visi, išskyrus vieną, palaikė įstatymo projektą.

Prieš įstatymo projektą pasisakęs Y. Museveni Nacionalinio pasipriešinimo judėjimo narys Foxas Odoi-Oywelowo (Foksas Odojus Oivelovas) naujienų agentūrai AFP teigė, kad už sunkesnius nusikaltimus pažeidėjams gresia laisvės atėmimas iki gyvos galvos arba net mirties bausmė.

„Amnesty International“ pareiškė, kad Y. Museveni „privalo skubiai vetuoti šį pasibaisėtiną teisės aktą“, ir pridūrė, kad jis „institucionalizuos diskriminaciją, neapykantą ir išankstinį nusistatymą“ prieš LGBTQ bendruomenę.

JAV valstybės sekretorius Antony Blinkenas (Entonis Blinkenas) trečiadienį irgi paragino Ugandą persvarstyti prieš gėjus nukreiptą įstatymo projektą.

„Vakar Ugandos parlamento priimtas prieš homoseksualumą nukreiptas įstatymas pakenks pagrindinėms visų ugandiečių žmogaus teisėms ir gali pakeisti laimėjimus kovos su ŽIV/AIDS srityje, – socialiniame tinkle „Twitter“ rašė A. Blinkenas. – Raginame Ugandos vyriausybę ryžtingai persvarstyti šio teisės akto įgyvendinimą.“

Prezidento Joe Bideno (Džo Baideno) administracija yra pažadėjusi ginti LGBTQ teises kaip pagrindinę savo užsienio politikos dalį, nors daugelyje konservatyvesnių šalių pirmenybė teikiama ramiai diplomatijai.

Uganda kritikuojama tuo metu, kai J. Bideno administracija taip pat daugiau dėmesio skiria Afrikai ir žada vykdyti labiau vertybėmis grindžiamą politiką nei varžovės Kinija ir Rusija.

Diskusijos dėl įstatymo projekto Ugandos parlamente buvo persunktos homofobiškais išsireiškimais, o pats šalies prezidentas praėjusią savaitę homoseksualius asmenis pavadino iškrypėliais.

Nepaisant to, 78-erių Ugandos lyderis ne kartą pabrėžė, kad šio klausimo nelaiko prioritetiniu ir nori palaikyti gerus santykius su Vakarų donorais ir investuotojais.

Uganda yra liūdnai pagarsėjusi dėl savo netolerancijos homoseksualumui, kuris pagal kolonijinių laikų įstatymus yra kriminalizuotas.

Bet nuo 1962-ųjų, kai buvo paskelbta nepriklausomybė nuo Jungtinės Karalystės, už tos pačios lyties asmenų santykius nebuvo nuteistas nė vienas asmuo.

2014 metais Ugandos įstatymų leidėjai pritarė įstatymų projektui, pagal kurį už homoseksualius lytinius santykius pagautiems asmenims buvo numatyta laisvės atėmimo bausmė iki gyvos galvos.

Tačiau vėliau teismas dėl formalių priežasčių panaikino šį įstatymą, kuris sulaukė tarptautinio pasmerkimo, o kelios Vakarų valstybės įšaldė arba perskirstė milijonus dolerių valstybės paramos.

Praėjusią savaitę policija pranešė, jog pietiniame Džindžos mieste prie ežero sulaikė šešis vyrus, kurie „praktikavo homoseksualumą“.

Pasak policijos, dar šeši vyrai dėl tų pačių priežasčių buvo sulaikyti sekmadienį.

Nepaisant pradinių pažadų laikytis nuosaikesnės pozicijos, nuo tada, kai 2021-ųjų rugpjūtį, iš šalies po 20 metų trukusio karo traukiantis JAV ir NATO pajėgoms, perėmė valdžią, Talibanas ėmėsi griežtų priemonių.

Režimas uždraudė moterims dalyvauti viešajame gyvenime, sustabdė mergaičių mokslą po šeštos klasės, po savo kontroliuojamų teismų nuosprendžių vykdė viešas egzekucijas ir susidorojo su mažumų bendruomenėmis.

Teisių gynėjų grupė „Amnesty International“ teigė, kad pastaraisiais mėnesiais Talibanas taip pat nusitaikė į moterų teisių gynėjus, mokslininkus ir aktyvistus bei neteisėtai juos sulaikė. Anot grupės, suėmimai yra savavališki, o sulaikytieji neturi galimybės kreiptis į teismą ar susisiekti su savo šeimomis.

Londone įsikūrusi organizacija paragino JT Žmogaus teisių tarybą kuo greičiau Afganistane sukurti nepriklausomą tyrimų mechanizmą, o Jungtinių Tautų šalis nares – imtis veiksmų, kad būtų nutrauktas nebaudžiamumas ir užtikrintas teisingumas režimo aukoms.

„Žmogaus teisių padėtis Afganistane sparčiai blogėja, o Talibano nesiliaujantys pažeidimai tęsiasi kiekvieną dieną“, – sakė „Amnesty International“ generalinė sekretorė Agnes Callamard (Anjes Kalamar).

„Akivaizdu, kad Talibanas nei nori, nei gali tirti savo narių veiksmus, kuriais šiurkščiai pažeidžiamos Afganistano gyventojų žmogaus teisės“, – pridūrė ji.

Grupė taip pat teigė, kad žmonės, viešai kritikuojantys Talibano valdymo mechanizmą, suimami be jokių paaiškinimų, o negailestingas moterų teisių suvaržymas ir vieši etninės hazarų mažumos žudymai tęsiasi nekontroliuojami.

Tarp sulaikytųjų yra moterų teisių gynėja Narges Sadat, pilietinės visuomenės aktyvistas Fardinas Fedayee (Fardinas Fedajis), rašytojas ir aktyvistas Zekria Asoli (Zekrija Asolis), taip pat dvigubą Afganistano ir Prancūzijos pilietybę turintis žurnalistas Mortaza Behboudi (Mortaza Behbudis).

Taip pat sulaikyti buvęs Afganistano įstatymų leidėjas Qaisas Khanas Wakili (Kaisas Chanas Vakilis) ir žurnalistas Muhammadas Yaras Majrohas (Muhamadas Jaras Madžrohas), teigė organizacija.

Pasak jos, daugeliu atvejų nebuvo suteikta jokia informacija apie suėmimą ir sulaikytųjų buvimo vietą, o tai prilygsta priverstiniam dingimui.

Talibano atstovai nekomentavo „Amnesty International“ pranešimo.

Atskirai grupė pranešė apie Talibano piktnaudžiavimą šiaurinėje Pandžšyro provincijoje, kur jo pajėgos kovoja su vadinamojo Nacionalinio pasipriešinimo fronto nariais.

Ji teigė patvirtinusi socialiniuose tinkluose rastų nuotraukų ir vaizdo įrašų, kuriuose užfiksuoti mažiausiai aštuoni incidentai 2022-ųjų gegužės–rugpjūčio mėnesiais ir kuriuose matyti savavališki maždaug 87 žmonių sulaikymai minėtame regione, autentiškumą.

„Amnesty International“ citavo neįvardytą liudytoją, kuris pasakojo, kad per vieną iš šių incidentų Talibanas per mečetės garsiakalbį sukvietė Dan-i-Rivato kaimo Pandžšyre gyventojus į susirinkimą, tada apie 50 atvykusių vyrų surišo rankomis už nugaros ir mušė juos šautuvų buožėmis, o galiausiai visus išsivedė.

Iraniečiai ketvirtadienį protestavo nepaisydami saugumo pajėgų kruvino susidorojimo su moterų vadovaujamų, beveik šešias savaites trunkančių demonstracijų dalyviais.

Irane tęsiasi ilgus metus neregėti protestai, prasidėję rugsėjo 16 dieną, kai mirė Irano kurdė M. Amini, trimis dienomis anksčiau sulaikyta už tariamą šiitiškoje respublikoje taikomo griežto moterų aprangos kodo pažeidimą. Teherane ją suėmė liūdnai pagarsėjusi moralės policija.

„Irano saugumo pajėgos nuo [trečiadienio] vakaro nužudė mažiausiai aštuonis žmones, vėl pradėjusios šaudyti į gedėtojus ir protestuotojus“ mažiausiai keturiose provincijose, nurodė „Amnesty International“. Organizacija pasmerkė „beatodairišką ir neteisėtą šaunamųjų ginklų naudojimą“.

Trečiadienį, tūkstančiams žmonių gedint 22 metų M. Amini, Iraną taip pat sukrėtė džihadistų grupuotės „Islamo valstybė“ (IS) išpuolis šventovėje pietiniame Širazo mieste, kuomet, kaip pranešė valstybinė žiniasklaida, užpuolikas nušovė mažiausiai penkiolika maldininkų.

Panašu, kad ultrakonservatyvusis prezidentas Ebrahimas Raisi (Ebrahimas Raisis) susiejo abi tragedijas. Jis pareiškė, kad „priešo tikslas yra sutrikdyti šalies pažangą“ ir kad „riaušės parengia dirvą teroristiniams aktams“.

Prezidentas pažadėjo „griežtą atsaką“ dėl šaudynių Šach Čerago mauzoliejuje.

Irano aukščiausiasis lyderis ajatola Ali Khamenei (Ali Chamenėjus) paragino suvienyti pastangas prieš valstybės priešų „sąmokslą“.

Pasak VRM, šie teiginiai yra pagrįsti pavienių asmenų pasakojimais apie situaciją Latvijos-Baltarusijos pasienyje.

VRM informavo Latvijos nacionalinę naujienų agentūrą LETA apie tai, kad iki šiol nebuvo nė vieno atvejo, kad kariai, pasieniečiai ar policija panaudotų fizinę jėgą ar specialias priemones prieš migrantus.

VRM taip pat teigia, kad niekada nėra gavusi skundų apie fizinį smurtą iš asmenų, bandančių neteisėtai kirsti Latvijos-Baltarusijos sieną.

„Nepritariame „Amnesty International“ pastangoms dėti lygybės ženklą tarp, viena vertus, Baltarusijos piktnaudžiavimo instrumentalizuojant migrantus ir tyčinio pavojaus ES išorės sienoms ir, kita vertus, tikrų prieglobsčio prašytojų ir asmenų pažeidžiamoje situacijoje“, – išplatintame pranešime teigė VRM.

Vidaus reikalų ministerija taip pat pabrėžia, kad nė viena šalis neprivalo įsileisti visų užsieniečių, norinčių patekti į jos teritoriją, juolab asmenų, kurie sąmoningai bando kirsti šalies sieną nelegaliu būdu.

Žmogaus teisių organizacija „Amnesty International“ trečiadienį paskelbtoje ataskaitoje pasmerkė Latvijos pareigūnų veiksmus tvarkantis su 2021-aisiais kilusia migracijos krize ir paragino atsisakyti apgręžimo politikos, paleisti visus sulaikytus prieglobsčio prašytojus ir nelegaliai sieną kirtusius asmenis bei atšaukti nepaprastąją padėtį pasienyje su Baltarusija.

„Amnesty International“ skelbia užfiksavusi sunkių žmogaus teisių pažeidimų, įskaitant nusikaltimus pagal tarptautinę teisę.

Dokumente sakoma, kad juos įvykdė Latvijos pasieniečiai ir kitos teisėsaugos institucijos drauge su „nenustatytomis specialiosiomis pajėgomis“.

Ataskaitoje atkreipiamas dėmesys į „skubias Latvijos pastangas priimti ir suteikti prieglobstį daugiau kaip 35 000 iš Ukrainos pabėgusių žmonių, įskaitant priemones, užtikrinančias jiems tinkamas gyvenimo sąlygas ir kitą materialinę paramą“.

Europos Sąjunga kaltina Baltarusijos režimą migrantų srautų organizavimu ir vadina tai hibridine agresija keršijant už bloko sankcijas Minskui dėl represijų prieš opoziciją.

Baltarusija tokius kaltinimus neigia ir kritikuoja migrantų neįsileidžiančias ES nares – Latviją, Lietuvą ir Lenkiją.

„Raginu visus geros valios žmones susitelkti dėl mirties bausmės panaikinimo visame pasaulyje“, – parašė Pranciškus savo „Twitter“ paskyroje, kurią seka beveik 50 mln. žmonių iš viso pasaulio.

„Visuomenė gali veiksmingai kovoti su nusikalstamumu, neatimdama iš nusikaltėlių galimybės pasitaisyti“, – pridūrė jis.

Argentinietis popiežius per visą savo pontifikatą pasisakė prieš mirties bausmę, o 2018 metais, sugriežtindamas Bažnyčios požiūrį į mirties bausmę, pavadino ją „nepriimtina“.

Praėjusių metų pabaigos duomenimis, 108 šalys buvo panaikinusios mirties bausmę už visus nusikaltimus, skelbia organizacija „Amnesty International“.

Jos yra tarp 140 šalių, kuriose mirties bausmė panaikinta praktiškai arba įstatymiškai – tai yra trys ketvirtadaliai pasaulio valstybių.

Gegužę paskelbtoje naujausioje „Amnesty International“ ataskaitoje teigiama, kad praėjusiais metais 18-oje šalių mirties bausmė įvykdyta mažiausiai 579 žmonėms – 20 proc. daugiau asmenų nei ankstesniais metais.

Daugiau nei pusė jų įvykdyta Irane.

Tarp naujausių šalių, panaikinusių mirties bausmę, yra Pusiaujo Gvinėja, Malavis, Kazachstanas ir Siera Leonė.