Naujasis Latvijos vadovas Raimondas Vėjuonis trečiadienį davė prezidento priesaiką ir tapo 9-uoju šalies prezidentu.

R.Vėjuonis, prieš pradėdamas oficialiai eiti pareigas, iškilmingai prisiekė Seimo posėdyje: „Aš prisiekiu, kad visas mano darbas bus skirtas Latvijos žmonių gerovei. Aš padarysiu viską, kas yra mano galioje, kad skatinčiau Latvijos ir visų jos gyventojų gerovę. Aš laikysiuosi Latvijos Konstitucijos ir įstatymų. Aš elgsiuosi teisingai ir sąžiningai vykdysiu savo pareigas“.

Andrio Bėrzinio ketverių metų kadencija prezidento poste baigėsi liepos 7-osios vidurnaktį. Nuo to laiko iki R.Vėjuonio prisaikdinimo aukščiausiu valstybės pareigūnu buvo parlamento pirmininkė Inara Mūrniecė.

A..Bėrzinis nusprendė nesiekti perrinkimo antrai ketverių metų kadencijai, motyvuodamas šeimyninėmis aplinkybėmis.

Latvijos prezidentas yra vyriausiasis ginkluotųjų pajėgų vadas, skiria premjerą ir turi teisę teikti parlamentui įstatymų projektus bei grąžinti juos pakartotiniam svarstymui.

Latvijos Seimas 49 metų R.Vėjuonį prezidentu išrinko per neeilinę sesiją birželio 3 dieną. Jį per penktąjį balsavimą palaikė 55 iš 100 parlamentarų.

Biologijos mokslus baigęs R.Vėjuonis 2003-2011 metais dirbo aplinkos apsaugos ministru, o pernai sausį buvo paskirtas vadovauti Gynybos ministerijai.

Pirmosios užsienio kelionės vyks į Estiją

R. Vėjuonis ketvirtadienį su pirmuoju darbo vizitu aplankys Estiją, pranešė prezidento kanceliarija.

R.Vėjuonis ketina susitikti su Estijos prezidentu Toomu Hendriku Ilvesu (Tomu Hendriku Ilvesu) jo rezidencijoje - Kadriorgo rūmuose. Po pokalbio prezidentai dalyvaus bendroje spaudos konferencijoje.

Vėliau R.Vėjuonis susitiks su Estijos parlamento pirmininku Eiki Nestoru (Eikiu Nestoru) ir duos interviu šalies žiniasklaidai.

Ketvirtadienio vakarą R.Vėjuonis dalyvaus Latvijos ambasadoriaus Estijoje rengiamame priėmime latvių bendruomenei.

R.Vėjuonis oficialiai prezidento pareigas pradės eiti trečiadienį.

Apsilankęs Estijoje, R.Vėjuonis ketina artimiausiu metu vykti į Lietuvą.

„Vizitai į Estiją ir Lietuvą yra tradiciniai,– juk mes kaimynai ir turime daug ką nuveikti kartu“, – sakė R.Vėjuonis netrukus po to, kai buvo išrinktas valstybės vadovu.

Latvijos Seimo nariai gynybos ministrą R.Vėjuonį prezidentu iš rinko per neeilinę sesiją birželio 3 dieną. Jį per penktąjį balsavimą palaikė 55 parlamentarai.

Iš posto pasitraukiantis Latvijos prezidentas Andris Bėrzinis pirmosios užsienio kelionės taip pat vyko į Estiją.

Latvijos Seimas trečiadienį vakare naujuoju šalies prezidentu išrinko gynybos ministrą Raimondą Vėjuonį, kurio kandidatūrą nesisklaidant nerimui dėl saugumo, kurstomo įtampos santykiuose su kaimynine Rusija, iškėlė valdančioji centro dešinės Žaliųjų ir valstiečių sąjunga.

Kaip nurodoma, penktąjį ir paskutinį neeilinio plenarinio posėdžio balsavimą jis laimėjo 55 balsais prieš 42. Vienas šio turo balsalapis buvo pripažintas sugadintu.

Kreipdamasis į Seimą po išrinkimo naujuoju šalies lyderiu, R.Vėjuonis pareiškė sieksiąs, kad visi – Latvijos tauta, politinės partijos, vyriausybė ir parlamentas – taptų viena komanda.

R.Vėjuonis padėkojo savo šeimai už paramą ir pridūrė, jog tai yra labai jaudinantis momentas.

Išrinktasis prezidentas, akcentuojantis savo profesinį patyrimą nacionalinio saugumo srityje, sakė, kad eidamas šalies vadovo pareigas jis taip pat sieks skatinti regionų plėtrą ir valstybės gerovę.

„Padarysiu, ką galiu, kad tęsčiau savo darbą gerinti Latvijos saugumą ir apskritai skatinti šalies gerovę“, - po slapto balsavimo sakė R.Vėjuonis, kuriam birželio 15 dieną sukaks 49 metai.

„Nesusilpnins vyriausybės“

Latvija dėmesį nacionaliniam saugumui sustiprino po to, kai Rusija pernai aneksavo Ukrainai priklausantį Krymo pusiasalį.

„Jaučiamas didžiulis nerimas dėl įvykių Ukrainoje ir Rusijos požiūrio į tarptautinę teisę“, - anksčiau šią savaitę sakė buvusi šalies vadovė Vaira Vykė-Freiberga, kuri prezidento poste dirbo 1999-2007 metais.

„Manau, kad ir kas būtų išrinktas prezidentu, jam derėtų skirti dėmesį mūsų saugumui“, - pridūrė ji.

Dabartinė šalies vyriausybės vadovė Laimduota Straujuma pareiškė esanti „labai patenkinta“, kad R.Vėjuonis buvo išrinktas šalies vadovu.

„Tai tikrai nesusilpnins vyriausybės“, - pridūrė ministrė pirmininkė.

R.Vėjuonis, kuriam birželio 15 dieną sukaks 49 metai, prieš rinkimus akcentavo savo profesinį patyrimą nacionalinio saugumo srityje.

1966 metais Rusijos Pskovo srityje gimęs išrinktasis Latvijos vadovas keliose ankstesnėse vyriausybėse buvo aplinkos apsaugos ir regionų plėtros ministras.

Latvijos universiteto Biologijos fakultete įgijęs biologijos magistro laipsnį, jis kurį laiką mokytojavo Maduonos pirmojoje vidurinėje mokykloje, vėliau buvo Skultės uosto valdybos narys.

R.Vėjuonis, kuriam paramą reiškė didžiausia valdančiosios koalicijos narė - centro dešinioji „Vienybė“, Seime dirbo dvi kadencijas.

Kadenciją baigiantis Latvijos prezidentas Andris Bėrzinis išreiškė pasitenkinimą, kad Seimui naują šalies vadovą pavyko išrinkti per vieną dieną, pranešė jo atstovė spaudai Lyga Krapаnė.
Atstovė nurodė, kad A.Bėrzinis paskambino telefonu išrinktajam prezidentui Raimondui Vėjuoniui ir pasveikino jį su išrinkimu.

„Prezidentas palinkėjo Vėjuoniui daug ištvermės, nes iš savo patirties žino, kad einant šias pareigas jos reikia labai daug“, – pridūrė L.Krapаnė.

Pats A.Bėrzinis, kuris prezidentu tapo 2011-aisiais, šįsyk nusprendė nesiekti perrinkimo antrai ketverių metų kadencijai, motyvuodamas šeimyninėmis aplinkybėmis.

Penki balsavimai

Penkių balsavimų maratone, kuris Seime prasidėjo ankstų rytą, be R.Vėjuonio, dalyvavo dar trys kandidatai - 59 metų Europos Teisingumo Teismo teisėjas Egilas Levitas, kurį iškėlė valdantysis konservatyvus Nacionalinis aljansas, 73 metų Seimo veteranas Sergejus Dolgopolovas iš opozicinio prorusiško kairiųjų „Santarvės centro“ ir 43 metų buvusi krepšinio žvaigždė ir bankininkas Martinis Buondaras, iškeltas opozicinio Latvijos regionų susivienijimo.

Per pirmąjį prezidento rinkimų turą nė vienam iš keturių kandidatų nepavyko užsitikrinti pergalei reikalingo 51 balso.

Po antrojo balsavimo iš rinkimų kovos turėjo pasitraukti M.Buondaras, kuris surinko mažiausiai balsų - tik septynis.

Trečiasis balsavimas buvo nesėkmingas S.Dolgopolovui, kuris į kitą turą nepateko surinkęs 23 balsus, o po ketvirtojo balsavimo iš kovos pasitraukė ir E.Levitas, sulaukęs 26 Seimo narių paramos.

R.Vėjuonis, kuris penktajame balsavime dalyvavo vienas, per pirmąjį ir antrąjį turus užsitikrino po 34 balsus, per trečiąjį gavo vienu balsu daugiau - 35, o per ketvirtąjį balsavimą jį parėmė 46 deputatai.

100 vietų Seime šiuo metu yra 99 deputatai, nes vieno parlamentaro įgaliojimai sustabdyti, kol vyksta tyrimas dėl galimų finansinių pažeidimų.

Norint tapti prezidentu kandidatui reikia surinkti mažiausiai 51 balsą. Latvijos valstybės vadovas renkamas slaptu balsavimu.

Reprezentacinės funkcijos

Latvijos prezidentas yra vyriausiasis ginkluotųjų pajėgų vadas, skiria premjerą ir turi teisę teikti parlamentui įstatymų projektus bei grąžinti juos pakartotiniam svarstymui.

Rinkimų išvakarėse R.Vėjuonis pareiškė,kad prezidento funkcijų apribojimas iki reprezentacinės yra klaida, nes tai sumenkina prezidento vaidmenį šalies vidaus politikoje.

Pasak jo, šitaip šalis gali turėti prezidentą, kurio „viešasis įvaizdis neatitinka Latvijos realaus gyvenimo ir politinių procesų“.

„Aš manau, kad prezidentas turėtų turėti tam tikros įtakos ministrų kabineto formavimui. Jis turėtų turėti galimybę atmesti silpno ministro kandidatūrą, nes mums reikia pajėgios vyriausybės“, – kalbėjo politikas.

R.Vėjuonis taip pat sakė, kad prezidento galios parlamentinėje demokratijoje nėra tokios didelės kaip prezidentinėje demokratijoje, tačiau jų pakanka, kad galima būtų daryti įtaką politiniams procesams.

„Juodoji dėžė“

Seimo nariams turint galimybę per balsavimą susilaikyti ir esant įvairių užkulisinių susitarimų tikimybei, Latvijoje nuolat girdimi raginimai reformuoti sunkiai prognozuojamų netiesioginių rinkimų sistemą.

„Tai, kas vyksta parlamente rinkimų dieną, labai panašu į juodąją dėžę, - sakė Latvijos universiteto politologas Ivaras Ijabas. - niekas nežino, kas bus kitas prezidentas. Tai reiškia, kad stebime tai kaip futbolo mačą“.

Naujausia apklausa, kurią atliko viešosios nuomonės tyrimų centras SKDS, parodė, kad didžioji dauguma latvių - net 70 proc. - mano, jog valstybės vadovą turėtų rinkti rinkėjai, o ne įstatymų leidėjai.

Šiais metais vykdytos apklausos metu 43 proc. respondentų nurodė, kad visiškai sutinka su nuomone, jog prezidentas turėtų būti renkamas rinkėjų, o 27 proc. apklaustųjų sakė, jog yra linkę jai pritarti.

Tuo tarpu 11 proc. apklausos dalyvių buvo linkę nesutikti su nuomone, jog prezidentas turėtų būti renkamas tiesioginiuose rinkimuose, o 6 proc. respondentų nurodė, jog visiškai tam nepritaria.

Latvijos prezidentas Andris Bėrzinis mano, kad šaliai šiuo metu nereikia politinio spektro permainų.

Tai jis pareiškė antradienį interviu komercinei televizijai LNT, komentuodamas artėjančius valstybės vadovo rinkimus.

Pasak A.Bėrzinio, svarbus klausimas - koks bus galutinis prezidento rinkimų proceso rezultatas, taip pat - ar jis nesukels politinio spektro permainų, kurios, valstybės vadovo nuomone, šiuo metu nereikalingos.

„Partijų, kurios jau turi politinius postus, kandidatų iškėlimas gali atnešti permainas politiniame spektre. Nemanau, kad šiuo metu jos reikalingos. Tai kur kas sudėtingesnis procesas, nei matome iš išorės, nes prezidentas tėra viena sudėtinių jo dalių“, - sakė A.Bėrzinis.

Valdančiajam konservatyviam Nacionaliniam aljansui priklauso Seimo pirmininko postas, o valdančiajai centro dešiniųjų „Vienybei“ - vyriausybės vadovo.

A.Bėrzinis taip pat sakė, kad partijos turėtų įvardyti savo kandidatus į premjero ir prezidento postus dar vykstant parlamento rinkimams.

„Tuomet šis žaidimas būtų kur kas aiškesnis ir labiau suprantamas“, - pažymėjo jis.

Latvijos parlamentas birželio pradžioje išrinks naująjį valstybės vadovą, kuris šiame poste pakeis Andrį Bėrzinį, nusprendusį nesiekti antros ketverių metų kadencijos.

Latvijos visuomeninė televizija ketvirtadienio vakarą pranešė, kad balsavimas gali įvykti birželio 3 dieną, nors Seimo prezidiumas oficialios prezidento rinkimų datos dar nepaskyrė.

Politinės partijos yra sutarusios, kad valstybės vadovo rinkimai turėtų įvykti pirmąją birželio savaitę.

Kandidatai į prezidento postą bus oficialiai keliami gegužės 19-24 dienomis.

Valdančioji centro dešinės Žaliųjų ir valstiečių sąjunga (ZZS) į prezidentus kels gynybos ministro Raimondo Vėjuonio kandidatūrą.

Paramą jo kandidatūrai išsakė ir centro dešinioji „Vienybė“, kuri yra didžiausia partnerė valdančiojoje koalicijoje.

Valdantysis konservatyvus Nacionalinis aljansas trečiadienį pranešė, kad kandidatu kels Europos Teisingumo Teismo teisėją Egilą Levitą.

Opozicinės kairiojo sparno partijos „Iš širdies - Latvijai“ (NSL) kandidatas bus parlamentaras Gunaras Kūtris, o opozicinio Latvijos regionų susivienijimo (LRA) - partijos lyderis, Seimo narys Martinas Bondaras.

Prorusiškas kairiųjų „Santarvės centras“ trečiadienį paskelbė, kad kandidatu kels parlamentarą Sergejų Dolgopolovą.

Kad būtų išrinktas prezidentu, kandidatas per balsavimą turi surinkti mažiausiai 51 iš 100 Latvijos Seimo narių balsų.

Latvijos prezidentas Andris Bėrzinis pirmadienį pasveikino šalį su nepriklausomybės atkūrimo 25-osiomis metinėmis, bet pabrėžė, kad Europa dabar išgyvena neramų laikotarpį, o išorinė saugumo padėtis pasikeitė, todėl Ryga turės peržiūrėti daugelį prioritetų ir sutelkti dėmesį į valstybės gynybos stiprinimą.

Pasak prezidento, Latvija jau daug nuveikė, kad sustiprintų savo gynybos pajėgumus, o šalies gynybos biudžetas 2018 metais turėtų pasiekti 2 proc. bendrojo vidaus produkto.

„Norėčiau pabrėžti, kad Latvija ne prasčiau apsaugota negu bet kuri kita NATO narė. Esu gavęs tokį patikinimą asmeniškai per susitikimus su mūsų strateginiais partneriais; toks patikinimas buvo gautas per NATO viršūnių susitikimą Velse“, – pažymėjo A.Bėrzinis.

2012 metais Latvijos kariuomenė pradėjo naują tradiciją – gegužės 4-ąją organizuoti Nacionalinių ginkluotųjų pajėgų dienos iškilmes kaskart kitame šalies mieste. Šiemet šios ceremonijos vyksta Jelgavoje, kuri taip pat mini savo įkūrimo 750-ąsias metines.

Nepriklausomybės atkūrimo deklaraciją Latvija paskelbė 1990 metų gegužės 4 dieną.

Latviai dairosi naujo šalies vadovo – gegužę čia vyks prezidento rinkimai. Dabartinis Latvijos prezidentas Andris Bėrzinis nesieks antros kadencijos, o kaimynai nori ryžtingesnio prezidento nei turėjo iki šiol. „A. Bėrzinis nuolat lyginamas su Lietuvos ir Estijos vadovais. Tikimasi, kad naujasis prezidentas galėtų būti toks, kaip jie“, – portalui LRT.lt kalbėjo politologė Anete Vitola.

Likus kelioms savaitėms iki balsavimo, 70-metis A. Bėrzinis paskelbė, kad nebesieks antros kadencijos. Tai – antras prezidentas Latvijoje, kuris dirbo tik vieną kadenciją, kaip ir ankstesnis prezidentas Valdis Zatleris. O Guntis Ulmanis ir Vaira Vykė-Freiberga dirbo po dvi kadencijas.

Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) profesorius Alvydas Butkus LRT.lt  sako, kad šis A. Bėrzinio sprendimas Latvijoje komentuojamas labai palankiai: „Kalbama, kad jis padarė protingą, patriotinį žingsnį. Jis žinojo nuotaikas ir tai, kad nebus perrinktas. Tad, galima sakyti, užbėgo už akių savo paties nušvilpimui.“

Politologė iš Latvijos A. Vitola portalui LRT.lt teigia, kad kol kas išties sunku pasakyti, kas taps naujuoju Latvijos prezidentu, nes nė vienas kandidatas neturi stiprios valdančiųjų partijų paramos. „Tikėtina, kad rimtesni kandidatai paaiškės tuomet, kai partijos dėl ko nors susitars“, – teigia A. Vitola.

Savo ruožtu LRT radijo bendradarbis Latvijoje Arūnas Vaikutis pažymi, kad A. Bėrzinio balsas tarptautinėje arenoje niekada nebuvo labai girdimas, skirtingai nei kitų Baltijos šalių – Lietuvos ir Estijos – prezidentų. „Estijos ir Lietuvos šalių vadovai yra kur kas aktyvesni, o A. Bėrzinis – tylesnis, ramesnis. Galbūt jis buvo kaip kompromisas, kai reikėjo rinktis balsuoti už V. Zatlerį, arba jį“, – pasakoja A. Vaikutis.

A. Vitola sako, kad Latvijoje šiuo metu daug kalbama apie tai, kokio šalies vadovo reikia šaliai: „Daugybė žmonių tikisi nepriklausomo, gerai išmanančio kalbas ir bendrauti sugebančio prezidento. A. Bėrzinis nuolat lyginamas su Lietuvos ir Estijos šalies vadovais.

Tikimasi, kad Latvijos prezidentas galėtų būti toks geras, kaip šių Baltijos šalių. Požiūris į Lietuvos prezidentę D. Grybauskaitę yra labai teigiamas.“

Panašias kalbas kaimyninėje šalyje girdėjo ir A. Butkus: „Latviai labai norėtų, kad prezidentas būtų ryžtingesnis, nes būtent to trūko A. Bėrziniui. Latviai prasitarė, kad su sveiku pavydu žiūri į Lietuvą, kuri turi ryžtingą ir drąsią prezidentę.“

Gali kandidatuoti ir V. Vykė-Freiberga?

VDU profesoriaus A. Butkaus žiniomis, Latvijoje daugelis mano, kad naujuoju prezidentu gali tapti Europos Teisingumo Teismo teisėjas Egilas Levitas: „Koalicija ir Seimo pirmininkė kalba apie šį kandidatą.“ Vietos žiniasklaida skelbia, kad viena rimtesnių kandidačių taip pat yra Europos Parlamento narė Sandra Kalnietė, kuri priklauso centro dešiniųjų partijai „Vienybė“.

Kol kas pageidavimą siekti prezidento posto yra patvirtinęs tik buvęs bankininkas ir krepšinio žvaigždė Martinis Bondaras, opozicinės Latvijos regionų sąjungos pirmininkas. Tačiau jis nelaikomas stipriu kandidatu.

Taip pat minimos ir Latvijos mokslų akademijos prezidento Ojaro Sparičio bei politologės Zanetės Ozolines kandidatūros. „Ši kandidatė realiai žiūri į tai, kas vyksta pasaulyje. Netgi rinkta politinių partijų, ji nesileistų manipuliuojama“, – apie Z. Ozoline kalba A. Vaikutis.
Kalbama ir apie Latvijos ambasadoriaus prie NATO Mario Riekstinio kandidatūrą. „Jis – vienas ryžtingesnių atstovų, buvęs Latvijos užsienio reikalų ministras“, – teigia A. Butkus.

Ar galėtų dar kartą šaliai vadovauti V. Vykė-Freiberga? „Ji neneigia galimybės grįžti į Rygos prezidento rūmus, bet, kad galėtų mąstyti apie dar vieną kadenciją, jai kažkas turėtų pasiūlyti kandidatuoti. Kol kas ji nėra gavusi tokio pasiūlymo. Gali būti, kad politinės partijos jos bijos, nes tai tokia prezidentė, kuria negali manipuliuoti“, – aiškina LRT radijo bendradarbis Latvijoje A. Vaikutis.

Jis sako, kad Latvijos prezidento rinkimų baigtis yra visiškai neaiški: „Prieš kiekvienus rinkimus neabejojama, kad paskutinę akimirką gali būti „išmestas“ dar vienas naujas kandidatas. Per vienus prezidento rinkimus kandidatas Raimondas Paulas penkis kartus nesurinko balsų daugumos, ir staiga buvo pasiūlyta V. Vykės-Freibergos kandidatūra. Tuomet ši kandidatė ir gavo daugumą.“
Dauguma latvių prezidentą nori rinkti tiesiogiai

Latvijoje prezidentas renkamas 100 vietų parlamento slaptu balsavimu, o ne visų piliečių balsais. Kaip teigia politologė A. Vitola, šalyje netyla diskusijos apie tiesiogiai renkamą prezidentą, tačiau tam esą reikėtų pakeisti Latvijos konstituciją. „Nemanau, kad tai gali įvykti netolimoje ateityje“, – prognozuoja A. Vitola.

Tačiau patys latviai prezidentą nori rinkti tiesiogiai – kaip rodo apklausos, idėją pakeisti rinkimų įstatymus palaiko dauguma (78 proc.)  darbingo amžiaus žmonių.

Apklausa, kurią, komercinės televizijos LNT užsakymu, atliko viešosios nuomonės tyrimų agentūra TNS, rodo, kad šią idėją visiškai palaiko 43 proc. respondentų, o dar 35 proc. buvo linkę ją palaikyti. Dalis Latvijos partijų taip pat palaiko idėją pakeisti šalies konstituciją ir pereiti prie tiesioginių prezidento rinkimų.

Latvijos prezidentas Andris Bėrzinis penktadienį pareiškė nesieksiantis antrosios kadencijos, likus kelioms savaitėms iki balsavimo, kuris vyks tvyrant dideliam susirūpinimui dėl saugumo ir Rusijos veiksmų Ukrainoje.

Įtampa Baltijos šalyse padidėjo praėjusiais metais, kai Maskva aneksavo Ukrainai priklausantį Krymo pusiasalį ir, kaip manoma, pradėjo teikti karinę pagalbą prorusiškiems separatistams, kovojanties su Kijevo vyriausybės pajėgomis Rytų Ukrainoje.

70-metis A.Bėrzinis, kuris apsisprendimą paskelbė savo tinklalapyje įkeltame vaizdo įraše, niekada nebuvo labai populiarus, nors per balsavimą 2011 metų liepą įveikė ankstesnį prezidentą Valdį Zatlerį.

Latvijos prezidentas renkamas 100 vietų parlamento slaptu balsavimu, o ne visų piliečių balsais. Prognozuojama, kad prieš rinkimus vyks intensyvios politinės derybos, siekiant užsitikrinti paprastą balsų daugumą, reikalingą, kad kandidatas laimėtų.

Parlamentas dėl naujo valstybės vadovo turėtų balsuoti gegužės pabaigoje arba birželio pradžioje.

Kol kas pageidavimą siekti šio posto yra patvirtinęs tik buvęs bankininkas ir krepšinio žvaigždė Martinis Bondaras, nedidelės Latvijos regionų sąjungos pirmininkas, bet jis nelaikomas stipriu kandidatu.

Kaip praneša vietos žiniasklaida, pagrindine kandidate laikoma Europos Parlamento narė Sandra Kalnietė, priklausanti tai pačiai centro dešiniųjų partijai „Vienybė“, kaip ir premjerė Laimduota Straujuma, taip pat Europos Teisingumo Teismo teisėjas Egilas Levitas ir Marcis Auzinis, dabartinis Latvijos universiteto rektorius, bet šie veikėjai nėra oficialiai paskelbę, kad sieks prezidento posto.

Latvijos prezidentas Andris Bėrzinis nevažiuos į Maskvą dalyvauti Gegužės 9-osios šventėje, pranešė prezidento atstovė Lyga Krapanė.

Tokio sprendimo priėmimas susijęs su sausio 19 dieną ES užsienio reikalų ministrų susitikime buvusia diskusija, taip pat dėl Rusijos veiksmų pablogėjus padėčiai Ukrainos rytuose ir taikių gyventojų žūties tame regione.

Latvijos prezidentas pergalės prieš nacizmą Latvijoje metines tradiciškai mini, prisimindamas žuvusiuosius per Antrąjį pasaulinį karą kartu su veteranais, kurie kovėsi ir vienoje, ir kitoje fronto pusėje, sakė L.Krapanė.

Latvijos užsienio reikalų ministras Edgaras Rinkevičius pažymėjo, kad prezidentas taip apsisprendė tinkamu metu.

„Manau, kad prezidentas pasirinko tinkamą momentą, taip pat manau, kad šis klausimas galutinai baigtas“, – pasakė ministras žurnalistams antradienį.

E.Rinkevičius paaiškino, kad „dabartinė situacija yra simboliška – viena vertus, Rusijos pergalės prieš nacizmą dieną, o kita vertus, padėties Ukrainos rytuose pablogėjimas“.

Paklaustas, ar tai jis pataręs prezidentui nevykti į Maskvą per susitikimą antradienį. E.Rinkevičius atsakė, jog jiedu šia tema kalbėjosi ne kartą.

„Aš visuomet sakydavau taip: esu įsitikinęs, kad prezidentas priims tinkamą ir teisingą sprendimą; taip ir įvyko, mano nuomone“, – pridūrė ministras.

Latvijos prezidentas ir vyriausybės vadovė antradienį paragino Europos Sąjungą atnaujinti derybas dėl galimybės sugriežtinti sankcijas Rusijai dėl suintensyvėjusio konflikto Ukrainos rytuose.

Duodamas interviu komercinei televizijai LNT, prezidentas Andris Bėrzinis sakė, kad praeitą savaitgalį įvykdytas raketų smūgis Ukrainos pietrytiniame Mariupolio uostamiestyje, kuris nusinešė 30 civilių žmonių gyvybių ir dėl kurio Kijevas kaltina prorusiškus separatistus, buvo „blogiausia, kas galėjo nutikti“.

Jis pabrėžė, kad krizė turi būti sprendžiama diplomatinėmis priemonėmis, grįžtant prie derybų dėl galimybės sugriežtinti sankcijas Rusijai.

Prezidentas pažymėjo, kad ketvirtadienį vyksiančiame ES šalių užsienio reikalų ministrų susitikime bus tariamasi dėl galimybės padidinti spaudimą Maskvai. Tas susitikimas buvo sušauktas Latvijos, kuri šį pusmetį pirmininkauja ES, diplomatijos vadovo Edgaro Rinkevičiaus iniciatyva.

A.Bėrzinis interviu taip pat atmetė nuomonę, kad ankstesnės sankcijos Rusijai nedavė jokių rezultatų.

Ukrainos prorusiškų separatistų lyderis Aleksandras Zacharčenka šeštadienį, tuojau po atakos Mariupolyje, pareiškė, kad sukilėlių pajėgos pradėjo puolimą siekdamos užimti tą miestą, bet kai paaiškėjo kraujo praliejimo mastas, jis paneigė davęs įsakymą pulti Azovo jūros uostamiestį.

Kijevas kaltina Rusiją, kad ji palaiko separatistus, teikdama karinę ir finansinę pagalbą bei siųsdama į konflikto zoną savo karius, nors Maskva tai kategoriškai neigia.

Latvijos premjerė Laimduota Straujuma antradienį taip pat sakė palaikanti pasiūlymą griežtinti sankcijas Rusijai.

Duodama interviu Latvijos visuomeninei televizijai vyriausybės vadovė pareiškė, kad pastarieji įvykiai Ukrainoje nepalieka Europos Sąjungai kitos išeities, tik skelbti naujas sankcijas Maskvai.

„Kaip kitaip negu karu galima vadinti tai, kai žūva civiliai. Nebegalime kalbėti, kad tai yra atskiri teroro aktai – tai karas“, – pabrėžė premjerė.

„Mūsų iniciatyva ketvirtadienį bus surengtas ES užsienio reikalų ministrų susitikimas siekiant aptarti, kokios sankcijos yra reikalingos“, – sakė L.Straujuma.

„Tos sankcijos susijusios su ekonomikos bloku – esama įvairių pasiūlymų, – aiškino premjerė. – Žinoma, sankcijos neturėtų trukdyti deryboms, nes sprendinys anksčiau arba vėliau turėtų būti rastas.“

„Aišku, niekas iš tikrųjų nenori tų sankcijų, nes jos veikia ne vien Rusiją, bet ir mus, taip pat didina įtampą pasaulyje. Tačiau įvykiai įrodo, kad Rusija, nors aiškiai žinojo Minsko paliaubų sąlygas, jų nesilaikė. Negalime tiesiog sėdėti ir žiūrėti, nes tai yra karas“, – pridūrė L.Straujuma.

Latvijos prezidento Andrio Bėrzinio sprendimas dėl to, ar vykti į Pergalės dienos iškilmes Maskvoje, bus grindžiamas įvykių plėtote Ukrainoje, antradienį interviu Latvijos visuomeninei televizijai sakė buvęs Europos Sąjungos komisaras Andris Piebalgas, kuris dabar yra prezidento padėjėjas.

„Vyksta derybos, visi suinteresuoti mažinti įtampą Rytų Ukrainoje, be to, yra problema dėl Krymo. Tai ilgalaikis procesas. Sprendimas dėl gegužės 9-osios bus grindžiamas šio proceso pažanga“, – sakė A.Piebalgas.

Jis pabrėžė, kad Latvija šiuo metu pirmininkauja Europos Sąjungos Tarybai, o tai reiškia didesnę atsakomybę. „Tai pirmininkaujančios šalies pareiga – matyti, kokia yra bendra nuotaika ES“, – sakė jis.

A.Piebalgas patarinėja prezidentui ekonominiais klausimais ir dėl šalies pirmininkavimo ES. Oficialiai prezidento patarėjo pareigas jis perima sausio 13 dieną.

Prezidentas A.Bėrzinis gavo kvietimą į šių metų gegužės 9-osios iškilmes Maskvoje, kuriomis bus paminėtos 70-osios Sovietų Sąjungos pergalės prieš nacių Vokietiją metinės, ir šiuo metu vertina, ar priimti kvietimą.

Šiemet Rusija kvietimus į kasmet rengiamas iškilmes išsiuntinėjo tokiu metu, kai jos tarptautiniam įvaizdžiui ir santykiams su kitomis šalimis pakenkė Krymo aneksija ir parama separatistams Rytų Ukrainoje.

Lietuvos prezidentė Dalia Grybauskaitė jau paskelbė, kad nevyks į Maskvą, be to, nepanašu, kad Pergalės dienos minėjime dalyvaus Estijos prezidentas Toomas Hendrikas Ilvesas (Tomas Hendrikas Ilvesas).

Latvija pirmininkavimą Europos Sąjungos Tarybai pusmečiui perėmė sausio 1 dieną.