Ramiu balsu Andrius Mamontovas tepasakė, kad laukia pagalbos iš kitų orlaivių.

„Kai skrydžio metu kyla gaisras, tai tiesiog kabame ore ir laukiame, kol priskris gaisrinis lėktuvas“, – kalbėjo muzikantas.

Paklaustas apie kilusią situaciją, A. Mamontovas atsakė, kad kadruose – į kabiną leidžiamas deguonis.

Žinutė apie gaisrą tebuvo dainininko pokštas.

„Deguonį visuose lėktuvuose taip leidžia. Tik tropinėse šalyse oras kondensuojasi matomai akimi“, – paaiškino Andrius.

Kasmet sudaromame įtakingiausiųjų penketuke taip pat yra komikas, vienas iš satyrinės laidos „Dviračio šou“ kūrėjų Haroldas Mackevičius bei komikas, visuomenininkas Olegas Šurajevas.

Į dešimtuką taip pat patenka apžvalgininkas Andrius Užkalnis, reperis, visuomenininkas Gabrielius Liaudanskas-Svaras, daininkas Vidas Bareikis, muzikos apžvalgininkas Ramūnas Zilnys, televizijos laidų vedėja Beata Nicholson.

Atskirai atliktoje visuomenės apklausoje įtakingiausiųjų dešimtuke taip pat atsidūrė muzikos kūrėjas Deivydas Zvonkus, atlikėjai Egidijus Dragūnas bei Natalija Bunkė.

Žurnalas „Reitingai“ naujienų portalo „Delfi“ užsakymu šiemet gegužės 17 – birželio 19 dienomis atliko Lietuvos elito nuomonės tyrimą, jo metu apklausė 999 asmenis.

Tuo metu „Spinter“ birželio 19-30 dienomis apklausė 1015 Lietuvos gyventojų nuo 18 iki 75 metų.

Lietuvos įtakingiausius žmones portalas „Delfi“ renka devintus metus iš eilės.

Apžvelkime etalonų sąrašą Lietuvos kultūroje – ne tik maisto ir gėrimų, bet ir kitose srityse. Kas tie savo sričių karaliai, kurie, atrodo, neišnyko nuo pat 1990-ųjų?

Tris dešimtmečius lyderiaujančių pardavimų pozicijų neapleidžiančio „Ekstra“ alaus gamintojai, „Švyturio“ daryklos atstovai, sako, kad tapti etalonu neužtenka būti populiariam metus – mados keičiasi kaip metų laikai.

„Etalonas – tai, kas šauna į galvą tik pagalvojus apie pramogą, muziką ar poilsį artėjantį savaitgalį. Dalis šių dalykų keičiasi kasmet, tačiau kai kurie išlieka nepakitę dešimtmečius, nuo pat nepriklausomybės atgavimo“, – vertino „Švyturio“ alaus someljė Jonas Lingys.

Valgis: cepelinai

Seniau daug lietuvių, paprašytų pasakyti pirmą į galvą šaunantį lietuvišką valgį, būtų įvardiję keptą duoną ar šaltibarščius. Tačiau savo pozicijų jau dešimtmečius neužleidžia lietuviškos virtuvės karaliai – cepelinai.

„Kai kurie patiekalai, pavyzdžiui, kepta duona, neišlaikė savo pozicijos ir liko labiau reliktas. Dabartinė karta net prie alaus dažniausiai jos nebeužsisako. Cepelinai yra absoliuti klasika – jų galima rasti ir Labanoro girios, ir pajūrio, ir sostinės kavinėse. Nors juos pagal dabartines tendencijas galima būtų pagardinti netikėtais ingredientais, pavyzdžiui, veganiškais priedais, bet klasikinis receptas, atrodo, įrėžtas akmenyje – visuomet kavinėje rasime jų su mėsa. Lietuviui tai – nepakeičiamas receptas“, – teigė J. Lingys.

Pasak jo, cepelinus galima derinti ir su alumi, pavyzdžiui, lageriu.

„Lengvesnis savo stiliumi lageris sumažins riebumo pojūtį, alaus natos derės su patiekalo skoniu, o burbuliukai suteiks lengvumo ir gaivins gomurį. Norintiems tos pačios patirties, bet besirenkantiems atsakingiau, prie lietuvių virtuvės karaliaus lygiai taip pat tiks nealkoholinis „Švyturio Ekstra“, – patarė J. Lingys.

Gėrimas: alus

Aludarystės amatas Lietuvoje žinomas nuo senų laikų. Jau XI a. Lietuvoje buvo verdamas alus, tačiau labiausiai jis išpopuliarėjo XVI a. Istorikai mini, kad Lietuvoje nuo seniausių laikų buvo verdamas miežinis alus, naudotas net ritualiniais tikslais.

„Alus savo pozicijų neužleidžia ir pastaraisiais metais. Atgavus nepriklausomybę, padaugėjo ir šio lietuvių flagmano konkurentų – šalyje sustiprėjo vyno, sidro kultūra, išpopuliarėjo fermentuoti arbatos gėrimai, nealkoholiniai gėrimai. Tai tvirtinu iš dalies remdamasis ir mūsų pačių pagal klasikinį receptą sukurto nealkoholinio „Švyturio Ekstra“ sėkme. Alkoholinis ar nealkoholinis, alus išlaikė savo statusą ir pagal populiarumą tiek parduotuvėse, tiek kavinėse savo pozicijų, atrodo, dar ilgai neužleis“, – vertino alaus someljė.

Kad alus išlieka populiariausias gėrimas šalyje, patvirtina ir statistika – alus sudaro apie pusę šalyje išgertų alkoholinių gėrimų. Statistikos duomenimis, Lietuvoje vienas gyventojas per metus išgeria apie 90 l alaus.

Apranga: mėlyni džinsai

Mėlyni džinsai – dar vienas ikoninis mados atributas, visame pasaulyje populiarus jau daugiau kaip šimtmetį. Mėlyni džinsai mūsų šalyje išpopuliarėjo Lietuvos nepriklausomybės aušroje, atsivėrus užsienio rinkoms, ir pozicijų neužleidžia iki šių dienų.

Dizaineriui Leviui Straussui XX a. pradžioje sukūrus džinsus kaip patvarius darbo drabužius, prasidėjo ir mėlynos spalvos džinsų istorija. Tapę JAV kultūros simboliu, jie savo vietą išsikovojo ir mūsų šalyje. Iš pradžių buvę subkultūrų, tokių kaip pankai ar rokeriai, atributu, džinsai vėliau populiarėjo ir plačiojoje visuomenėje, buvo svarbus elementas, siejamas su laisve, nepriklausomybe.

Mėlynus džinsus itin lengva derinti su įvairiais aprangos stiliais, norint tiek formalaus, tiek kasdienio stiliaus – tai tikriausiai ir buvo viena svarbiausių šios mados etalono išpopuliarėjimo priežasčių. Tad šiandien juos pamatysime tiek ant žymiausių Lietuvos kino festivalių podiumų, tiek darbo aplinkoje.

Poilsis: pajūris

Turbūt kiekvieno Lietuvos gyventojo atmintyje iš vaikystės iškyla viena kita pajūryje praleista vasara. Priežasčių toli ieškoti nereikia – tiek raminančios jūros bangos, tiek jūros ar rūkytos pajūrio žuvies kvapas daug kam giliai įsirėžė atmintyje.

Vedami nostalgijos ir prisiminimų turbūt daugelis tautiečių iki šiol kiekvieną vasarą bando nuvykti į pajūrį – susigrąžinti laimingus prisiminimus iš vaikystės ar praėjusių atostogų.

Hobis: žvejyba

Kam pajūris per toli, traukia prie Lietuvos ežerų, kurių mūsų šalyje tikrai gausu. Ir žinoma, daugelis lietuvių nepamiršta meškerės – žvejyba, atrodo, dar ilgai išliks viena iš populiariausių laisvalaikio pramogų tarp tautiečių.

Žvejyba nuo seno buvo vienas populiariausių hobių Lietuvoje. Nors suskaičiuoti visus žvejus sudėtinga, geriausiai žvejų skaičių galima įvertinti remiantis parduotų žvejybos leidimų gausa. Pavyzdžiui, per metus Lietuvoje leidimą meškerioti gauna apie 200 tūkst. žvejų mėgėjų.

Nors mėgėjiškos žvejybos veidas pastaraisiais dešimtmečiais keitėsi, žvejai vis dažniau paleidžia savo sugautus laimikius, meškerė vis dar atranda savo vietą dažno gyventojo spintoje.

Muzika: Andrius Mamontovas

Vienas populiariausių Lietuvos dainininkų Andrius Mamontovas yra tapęs neišdildoma ir neatskiriama Lietuvos muzikos scenos dalimi.

Grupės „Foje“ įkūrėjas ir vienintelis išsilaikęs nuolatinis narys, šiuo metu tęsiantis solo karjerą jau daugiau nei tris dešimtmečius, yra vienas laukiamiausių atlikėjų didžiausiose šalies scenose, dainininkas kasmet rengia ir Gatvės muzikos dieną.

A. Mamontovas 2006 m. nugalėjo nacionalinėje „Eurovizijos“ atrankoje su grupe „LT United“ ir atstovavo Lietuvai „Eurovizijos“ dainų konkurse, kur užėmė šeštą vietą – tai aukščiausias ligšiolinis Lietuvos atlikėjų pasiekimas.

Anot organizatorių, šių metų renginio šūkis – „Tarp mūsų viskas skamba“.

Tokia tema pasirinkta siekiant pabrėžti tarpusavio ryšį, vienas kito girdėjimą, pajautimą, buvimą „viename ritme“ ir skambesio paiešką.

Su tuo susijusi ir renginio naujovė – specialios muzikos improvizacijų vietos, kur groti galės ne tik muzikantai, bet ir žiūrovai.

Gatvės muzikos dienos organizatorė Viktorija Mamontovaitė pranešime spaudai teigė, kad šiemet šventė kvies išbandyti muzikavimą ir tuos, kurie paprastai renkasi būti klausytojais.

Gatvės muzikos diena pradėta rengti 2007 metais dainininko ir dainų kūrėjo Andriaus Mamontovo iniciatyva, kai jis savo draugams elektroniniu paštu išsiuntė kvietimus išeiti į lauką ir groti sostinės gatvėse.

Nuo tada ši diena tapo ne tik reikšminga tradicija Lietuvoje, bet išsiplėtė ir į kitas šalis. Per pastaruosius 15 metų Gatvės muzikos dieną savarankiškai suorganizavo Norvegija, Belgija, Ukraina, Rusija, Latvija, Baltarusija, Olandija, Gruzija, Armėnija, Islandija bei Airija.

Šventės metu profesionalūs muzikantai ir mėgėjai išeina į Lietuvos miestų gatves, kiemus, skverus ir aikštes, kur atliekama įvairi muzika bei su ja susiję performansai.

Architektoniška scena

Su estrados architektūra susiliejusi scena bus skaidri, permatoma, ją ženklins įspūdinga LED ekranų eilutė. Renginio metu bus naudojamas programuojamas apšvietimas.

Leidžiantis saulei Vingio parko estrada virs platforma šviesų plokštumos, o pilnai sutemus, šviesų bei specialių efektų dėka susilies su muzika, skambant geriausiems visų laikų A. Mamontovo ir „Foje“ hitams. 

Nestandartinis estetinis sprendimas priimtas, organizatoriams kuriant drauge su pačiu atlikėju.

„Ryškūs Andriaus karjeros momentai susiję su Vingio parku. Čia vyko „Foje“ koncertai, sutraukę rekordinį skaičių žmonių. Kurdami scenografiją pirmiausia galvojome apie erdvę, kuo ji ypatinga. Estrados kupolas ir laiptai – tai ir bus scena“, – pasakojo renginio prodiuseris Ištvan Tomaš.

Kaip atrodys koncerto erdvė, galite pamatyti vizualizacijose.

Visa supanti patirtis

Kokią garsinę patirtį kurs koncerte naudojama inovatyvi „immersive sound“ garso sistema?

„Immersive reiškia visa supanti. Ši sistema klausytojų zonoje sukurs jausmą, kad garsas jį apglėbia, lyg geroje koncertų salėje. Užsimerkus bus galima įsivaizduoti, kur scenoje stovi gitaristas, o kur  groja orkestras“, – pasakojo „Immersive sound“ įgarsinimo technologija užsiimančios įmonės „NO NOISE LT“ vadovas Kęstutis Dulinskas.

Šią garso sistemą savo koncertuose naudoja ir tokie pasaulinio lygio atlikėjai, kaip Hans Zimmer, „Kraftwerk“, Björk ir kt.

„Parke viso bus apie 200 kolonėlių, išdėstytų įvairiais atstumais klausytojų zonoje. „Immersive sound“ technologijos dėka nebereikia galingos stereo sistemos. Ją keičiant kiek mažesnės galios, tačiau didesniu kiekiu garso kolonėlių, išdėstytų per visą scenos plotį, yra padidinama garso „rezoliucija“ iš 2 šaltinių į 5,7, ar net 9. Nėra vietų klausytojų zonoje, kur muzika girdėtųsi labai garsiai arba kaip tik labai tyliai“, – komentavo K. Dulinskas.

Draugiška aplinkai

Koncerte bus naudojama aukštos klasės vokiečių gamintojo „d&b audiotechnik“ akustinė sistema, garsaus britų gamintojo garso pultas „DiGiCo Quantum 338“.

Kaip bus garsinamas orkestras? Kaip muzikantai girdės save scenoje?

Tai bus vienetinė proga įprasminti pažymėti ir mano paties 40 metų buvimą scenoje.

„Scenoje bus daugiau nei 70 muzikantų, planuojame, jog įgarsinimui reikės apie 80 – 90 mikrofonų. Tiek ritmo grupė, tiek ir orkestras gros su ausinėmis. Naudosime „immersive” monitorinę sistemą „Klang“. Tai, kad 3D garsą girdės ir klausytojai, ir muzikantai – labai reta ir ypatinga praktika Lietuvoje“, – pasakojo A. Mamontovo garso operatorius Olegas Sklubovskis.

Svarbu paminėti, jog „immersive sound“ technologija – draugiška aplinkai, esančiai už koncerto zonos ribų. Numatoma, jog garso lygis mieste bus gerokai mažesnis, nei per įprastus didelius renginius. Tačiau mažiesiems klausytojams, atvykstantiems į renginį, koncerto metu rekomenduojama dėvėti ausines.

Birželio 9 d. Vingio parko estradoje skambės keturiasdešimt metų populiariausi A. Mamontovo bei „Foje“ hitai. Tai bus grandiozinis muzikos šou  – kartu su Modesto Pitrėno diriguojamu simfoniniu orkestru. Koncertas taps dviguba švente – tą dieną savo 30-ąjį gimtadienį minės ir TV3 televizija.

„Tai bus vienetinė proga įprasminti pažymėti ir mano paties 40 metų buvimą scenoje. Vingio parko estrada – vieta, kuriai jaučiu daugybę sentimentų. Čia vyko didieji Sąjūdžio mitingai bei „Foje“ koncertai, įėję į Lietuvos istoriją. Atliksime virš 20 mylimiausių visų dainų – planuojame apie dviejų valandų ilgio programą. Drauge su ritmo grupe ir padidintu orkestru scenoje bus įspūdingas kiekis žmonių – per 70 geriausių šalies muzikantų“, – teigė A. Mamontovas. 

Oro balione Justinui Jankevičiui jis pasakoja, kaip skandino „Radijo centro“ apdovanojimą Neryje, pateko į gaisrą Šeškinėje, susipažino su Vytautu Kernagiu ir gynėsi nuo bobutės, jį plūdusios su pagaliu. 

„Paskutinį kartą oro balionu skridau prieš 20 metų, kartu su Atlanta ir režisieriumi Donatu Ulvydu, kai filmavome klipą dainai „Kregždutės, kregždutės”, – pasakoja A. Mamontovas. Tąkart jis buvo ne tik keleivis.

„Klipe, kurį filmavome, buvau vienintelis pilotas. Prisimenu, jog nutupdyti balioną nebuvo paprasta. Reikėjo laviruoti – ar leistis ant elektros laidų, ar į kiemą, kur pikti šunys... Bet išgyvenome”, – su šypsena prisimena jis.

Šiam skrydžiui vadovavęs pilotas, instruktorius Giedrius Leškevičius neslepia džiaugsmo, jog po ilgo laiko skrido kartu su buvusiu oreiviu. „Smagiausia skrydžio dalis, kad Andrius po 20 metų turėjo progą ir vėl prisiliesti prie degiklių,  pajusti tą skrydžių laisvę, kokią, tikiu, jis jaučia būdamas scenoje“, – sako G. Leškevičius.

Oro balionas, kuriame buvo įamžintas A. Mamontovo ir J. Jankevičiaus pokalbis, pakilo iš Vingio parko ir skrido virš Vilniaus.

Birželio 9 d. Vingio parko estradoje skambės keturiasdešimt metų populiariausi A. Mamontovo bei „Foje“ hitai. Tai bus grandiozinis muzikos šou  – kartu su Modesto Pitrėno diriguojamu simfoniniu orkestru. Koncertas taps dviguba švente – tą dieną savo 30-ąjį gimtadienį minės ir žiūrimiausia televizija Lietuvoje TV3.

Įspūdingą renginį po atviru dangumi kurs masyvūs LED ekranai bei galingas šviesų šou. Kinematografinę garso patirtį tikriems garso gurmanams pasiūlys erdvinė 3D garso sistema, leisianti patirti koncertą tarsi kino teatre. Toks sprendimas Vingio parke bus pritaikytas pirmą kartą.

„Tai bus vienetinė proga įprasminti pažymėti ir mano paties 40 metų buvimą scenoje. Vingio parko estrada – vieta, kuriai jaučiu daugybę sentimentų. Čia vyko didieji Sąjūdžio mitingai bei „Foje“ koncertai, įėję į Lietuvos istoriją. Atliksime virš 20 mylimiausių visų dainų – planuojame apie dviejų valandų ilgio programą. Drauge su ritmo grupe ir padidintu orkestru scenoje bus įspūdingas kiekis žmonių – per 70 geriausių šalies muzikantų“, –  pasakoja A. Mamontovas.

Spalvingą, jautrią ir galingą naująją kūrinio versiją lydi vaizdo klipas, nufilmuotas Lietuvos nacionalinės filharmonijos mažojoje salėje. Jame – orkestras bei ritmo grupė, kurių atlikimas įamžintas ir garso įraše. Klipo vaizdo režisierius – Tomas Skaramočius.

Orkestrinę nuotaiką dainai sukūrė kompozitorius Jievaras Jasinskis, aranžuojantis ir kitus žymiausius visų laikų A. Mamontovo ir „Foje“ hitus, kurie birželio 9 dieną skambės Vingio parke, didžiausiame atlikėjo solinės karjeros koncerte, drauge su daugiau nei 70 muzikantų scenoje.

Skrendančios dainos su orkestru skamba geriausiai

„Paskutinis traukinys“ (iš paskutinio „Foje“ albumo „1982“) buvo sukurtas 1995-1996 metais.

„Važiavau per miestą automobiliu, klausiausi radijo, greičiausiai turėjau jausmą, kad „viskas prarasta“, „nebėra prasmės“. Tokiais atvejais pats sau ieškai kažkokio žodžio, kad save atgaivintum, pastatytum ant kojų. Taip gimė idėja dainai“, – prisiminė A. Mamontovas.

Tokios skrendančios dainos, mano supratimu, su orkestru skamba geriausiai – jos įgauna gylio, naujų spalvų.

Kartų pamiltas kūrinys jau senokai neskambėjo atlikėjo koncertuose, todėl sugrįžta su nauja jėga ir emocija.

„Tai šviesi, sakyčiau, šiek tiek skrendanti daina, ir tokios skrendančios dainos, mano supratimu, su orkestru skamba geriausiai – jos įgauna gylio, naujų spalvų. Aišku, visada sunku konkuruoti su senąja versija, prie kurios klausytojai jau yra pripratę... Ir vis tik šis kūrinys yra toks, kurio nebaisu papildyti naujais instrumentais, skambesiu“, – kalbėjo dainos autorius.

Organizatorių nuotr 

Ieškojome jausmo

Naujoje dainos „Paskutinis traukinys“ aranžuotėje atsikartoja klausytojams gerai atpažįstamos originalaus kūrinio melodijos, tik jas atlieka jau ne vienas žmogus, o dešimtys muzikų.

„Tais laikais, kai įrašinėjame su „Foje“, dar gerai nemokėjome kūrinio, aranžuotę rašėme įrašo metu. Kitaip nei dabar, kai visa muzika jau buvo parašyta, o muzikantai atėjo mokėdami dainą natomis. Ieškojome jausmo. Iš pradžių grupė labai stengėsi – grojo švariai, tvarkingai. Sakau, dabar nusimeskit atsakomybę, tai yra šėlionių daina, leiskite sau džiaugtis“, – apie įrašų užkulisius pasakojo A. Mamontovas.

Ritminės grupės partijas šiame įraše atliko žinomų muzikantų rinktinė – Paulius Vaicekauskas-Plucando, Eimantas Belickas, Dominykas Babikas, Giedrius Nakas, Žygimantas Kepenis.

Ši daina, ji yra nesenstanti, o atliekama su orkestru įgyja šviežio oro gūsį.

Kaip sekėsi kūrinį išjausti jaunajai kartai, gimusiai panašiu laikui, kaip ir ši daina? „Man visa Andriaus muzika kelia stiprias emocijas. Tai nėra tiesiog dainos, einančios ir praeinančios. Jose užkoduotos žinutės turi papildomą gylį, jausmą, su kuriuo gali susitapatinti. Kaip ir ši daina, ji yra nesenstanti, o atliekama su orkestru įgyja šviežio oro gūsį – dabar skamba daug plačiau, giliau ir, mano supratimu, gražiau“, – kalbėjo P. Vaicekauskas-Plucando.

Organizatorių nuotr. 

Būsena, kurią lydi ir psichodelinis kokteilis

Simbolinis sutapimas, jog A. Mamontovo balsas bei ritmo grupės partijos buvo įrašytos Vilniaus plokštelių studijoje, kur įamžintos ir kitos, šiandien gerai žinomos „Foje“ dainos.

Išgirdęs naująją „Paskutinio traukinio” aranžuotę nusikėliau į metus, kai dvidešimčia metų buvome kvailesni, įžūlesni, mažiau žinantys, bet nemažiau laimingi ir mylintys.

„Plokštelių studija, kaip pagrindinė įrašų studija Lietuvoje, buvo svajonių vieta, į kurią pakliūdavo ne kiekvienas. Su „Foje“ ten įrašėme kūrinius, su kuriais išgarsėjome. Tai – „Kitoks pasaulis“, „Liūdesys“, „Krantas“, vėliau – „Laužo šviesa“, „Distancija“, „Saugok vaikystę“, po kariuomenės – „Geltoni krantai“, „Žvakių šviesoje“, „Aš noriu būti laisvas“, – prisiminė A. Mamontovas.

Specialiai dėl įrašo į Lietuvą parskridęs dirigentas Modestas Pitrėnas pasakojo, jog darbas su šiuo kūriniu sugrąžino į jaunystės prisiminimus. „Išgirdęs naująją „Paskutinio traukinio” aranžuotę nusikėliau į metus, kai dvidešimčia metų buvome kvailesni, įžūlesni, mažiau žinantys, bet nemažiau laimingi ir mylintys“, – sakė maestro.

Paklaustas, koks jo santykis su A. Mamontovo kūryba, šis atsako, jog itin jautrus, asmeniškas.„Laužo šviesa“ buvo savotiškas laikmečio himnas, būsena, kurią lydi ir psichodelinis kokteilis, viduje kunkuliavę hormonai... Tie prisiminimai, tos dainos iki šiol mane jaudina labiau, nei bet kokia opera (juokiasi). Linkiu visiems nostalgiško pasivažinėjimo (prieš)Paskutiniu traukiniu ir birželio 9-ąją su A. Mamontovu ir dideliu orkestru“, – kalbėjo M. Pitrėnas.

Apie visa tai žinomas dainininkas papasakos šį trečiadienį, 20 val., TV3 laidos „Gero vakaro šou“ žiūrovams.

Per visą savo karjerą A. Mamontovas yra sukūręs daugybę dainų, kurias jau visai netrukus visa širdimi kartu pakvies dainuoti ir savo gerbėjus. Birželio 9-ąją Vilniaus Vingio parke įvyks grandiozinis A. Mamontovo šou su daugiau nei 70 muzikantų scenoje ir Modesto Pitrėno diriguojamu orkestru. Kartu tai – didžiausia 30-ąjį gimtadienį mininčios TV3 televizijos vasaros šventė, į kurią kviečiama visa Lietuva.

Apie vienus garsiausių savo hitų, kaip „Laužo šviesa“ ar „Hiperbolė“, atlikėjas papasakos ir šio trečiadienio laidoje.

Nors pastarąją dainą Andrius išleido dar ne taip seniai, įvykis, kuriuo remdamasis ją parašė, skaičiuoja daugybę metų. Anot dainininko, tai įvyko Palangos diskotekoje. Čia vienoje pusėje visuomet sėdėdavo Vilniaus jaunimas, kitoje – Kauno, o trečioje – Panevėžio, Šiaulių ir visų kitų miestų.

Kaip pasakos A. Mamontovas, pakviesti ką nors šokti iš kitos pusės, visuomet būdavo didžiulis iššūkis. Tačiau Kauno pusėje pamatęs su draugais sėdinčią žavią merginą, dainininkas nedvejojo – nusprendė pakviesti ją šokiui.

Jie sakė, kad labiausiai nesitikėjo to, kad pas Mamontovą nebus ką vogti.

„Ėjau pačiu sunkiausiu keliu – tikrai ne rožėmis klotu. Skirtumas buvo labai aiškus, nes Kauno pusėje visi žmonės buvo labiau sportiški, o Vilniaus pusėje – apsmukusiais megztiniais, suplyšusiais kedais. Tai tarsi sportininkai ir pankai. Perėjau per visą aikštelę, priėjau prie tos merginos ir paklausiau, ar galėčiau pakviesti ją šokiui? O ji į mane nė nežiūri – tarsi manęs išvis nebūtų. Šalia jos sėdėjęs vyresnis draugas pasižiūrėjo į mane ir galiausiai jai pasakė: „Gerai, eik, pašok“. Kai išėjome šokti, bandžiau su ja palaikyti akių kontaktą, tačiau ji ir toliau į mane nežiūrėjo, tarsi jai neegzistuočiau. O tada staiga įlūžta viena medinės šokių aikštelės lenta ir mano koja iki kelio sulenda į tas grindis – atrodė, kad prieš ją priklaupiau… Tik tuomet ji pagaliau į mane pažvelgė ir… nuėjo. O didžėjus tuo metu dar paleido „Hiperbolės“ dainą „Pamiršk mane“, – su šypsena prisimins A. Mamontovas.

Netrukus po to atlikėjo karjera sparčiai įsibėgėjo ir tą pastebėjo ne tik jo gerbėjai, bet ir…ilgapirščiai. Štai apie 1994-uosius metus, kaip prisimins atlikėjas, jo butu, kol pats buvo išvykęs, susidomėjo Vilniaus vagys.

„Vieną kartą, kai grįžome po atostogų pajūryje, pamatėme, kad mūsų buto duris praviros. Kai užėjome, pamatėme, kad viskas išversta, nors tuo metu mes nelabai ką turėjome – tiesą sakant, iš mūsų nelabai buvo ką vogti. Iškart nuėjau prie spintelės, kur maišelyje susukti buvo mano močiutės sidabriniai įrankiai, bet ir jie ten toliau gulėjo. Tada pamatėme, kad pavogta visa mano plokštelių kolekcija, magnetofonas, stiprintuvas, ir dar vienas ant sienos kabėjęs Kim Basinger plakatas“, – pasakos jis.

Viską vainikavo įvykio atvykę tirti policininkai. Anot A. Mamontovo, jie ne tik nepastebėjo įkalčių, bet ir išvis nepriminė pareigūnų!

Visgi po kiek laiko ilgapirščiai buvo pričiupti. „Jie sakė, kad labiausiai nesitikėjo to, kad pas Mamontovą nebus ką vogti“, – šiandien istoriją prisiminęs juoksis pats Andrius.

Dainininkas Andrius Mamontovas buvo itin lakoniškas feisbuko paskyroje pasidalindamas metų senumo prisiminimu: „Lygiai prieš metus, tai buvo labai baisus rytas.“

Nuomonės formuotojas Saugirdas Vatulionis, vasario 24-ąją švenčiantis gimtadienį, irgi nedaugžodžiavo: „Ačiū už sveikinimus, bet labiausiai pradžiugintumėt, jei pasuktumėt 1482!“

Aktorė Jurgita Jurkutė pasidalino ryto istorija ir savo pavyzdžiu paskatino aukoti Ukrainai. „Šį ankstų rytą į oro uostą mane atvežė Oleksandr. Ukrainietis. Trijų vaikų tėtis. Pasisveikinęs lietuviškai pasiūlė pokalbį tęsti rusų arba anglų kalba. Pasirinkome anglų. Kalbėjome apie jį, jo šeimą, ir lygiai prieš metus prasidėjusį karą. Jis nuoširdžiai stvėrėsi už galvos ir taip, kaip daugelis iš mūsų, vis dar sunkiai suvokia, jog šiame laikmetyje taip galima. „Aš praradau savo namus, bet pasirinkau išsaugoti šeimą“, – jis sakė. Palinkėję vienas kitam geros dienos atsisveikinome. Gerdama savo rytinę kavą aš pasirinkau dar kartą surinkti trumpąjį numerį 1482“, – feisbuko paskyroje rašė žinoma moteris.

Žinomas režisierius Oskaras Koršunovas penktadienį irgi išreiškė palaikymą  karo niokojamai šaliai: „Jau metai vyksta šis baisus karas. Metai anti-civilizacijos, nežmoniškumo ir bedievystės. Metai, kaip nuodijama pasaulio dvasia. Metai, kaip žiauriai kenčia Ukrainos žmonės. Ir metai, kaip didvyriškai jie kovoja už savo namus, artimuosius, šalį, laisvę ir už visą pasaulį, prieš protu nesuvokiamą blogį. Metai, kaip Lietuva ryžtingai ir besąlygiškai palaiko Ukrainą. Metai, kaip plėvesuoja Ukrainos vėliavos Lietuvoje ant namų, feisbukų ir širdyse. Ir plėvesuos tol, kol nebus sunaikintas blogis, kol laimės Ukraina ir visas doras pasaulis!“ – prisiekė režisierius. 

Muzikos kūrėjas ir atlikėjas Stanislovas Stavickis-Stano penktadienį socialiuose tinkluose prisiminė  metų senumo istoriją bei įvertino, ką atskleidė karo metai. „Prieš metus vasario 24 rytą nubudęs dar galvojau, kad pandemija – tai keisčiausia ir baisiausia, kas nutiko gyvenime, ir kad ji jau baigėsi. O tada įsijungiau telefoną ir supratau, kad Rusija pradėjo karą... Ačiū visiems, kas esate su Ukraina. Šie metai parodė kad yra kas. Tiek fronte. Tiek gyvenime. Слава Україні!“ – gerai suprantamu visame pasaulyje pagarbos šūkiu savo įrašą baigė Stano.