„Kai matau tą diskusiją iš arti ir matau neoficialius debatus tuo klausimu posėdžių salėje, man toks jausmas susidaro, kad tie žmonės, kurie deklaruoja, kad atėjo išspręsti to klausimo, jie tiesiog politiškai iš jo maitinasi ir to noro išspręsti jį iki galo paprasčiausiai nėra“, – penktadienį Žinių radijui sakė politikas.

„Visi veiksmai, kuriuos matome iš jų pusės, rodo labai paprastą dalyką – kad jiems reikia proceso, susijusio su šiuo klausimu, reikia politinės įtampos, reikia savo rinkėjų mobilizavimo – jų rinkėjas yra būtent tas, kam tas klausimas yra aktualus – o ne klausimo išsprendimo. Man toks įspūdis susidaro stebint politinį lauką – tiek oficialų, tiek neoficialų“, – tvirtino A. Mazuronis.

Kaip tokio elgesio pavyzdį jis minėjo Laisvės partijos nario, Seimo Žmogaus teisių komiteto pirmininko Tomo Vytauto Raskevičiaus pareiškimą, kad Partnerystės įstatymui besipriešinantys parlamentarai savo veiksmais Lietuvą daro mažiau saugia ir atsparia.

Aš keliu sau klausimą, kai matau tokius pono Raskevičiaus veiksmus, ar jam reikia galutinio rezultato, ar jam reikia proceso, kuris susijęs su politinės įtampos kurstymu.

„Kai Žmogaus teisių komiteto pirmininkas ponas Raskevičius išsitraukia ar tai tą saugumo situaciją, dabar aplink mus vykstančią, ar Valstybės saugumo departamento grėsmių vertinimą, ir pareiškia, kad tie, kas nepalaiko partnerystės, – vos ne Putino agentai yra šalyje ir pan., man atrodo, jis daro viską, ką gali, kad šitas įstatymas nebūtų priimtas“, – sakė A. Mazuronis.

„Aš keliu sau klausimą, kai matau tokius pono Raskevičiaus veiksmus, ar jam reikia galutinio rezultato, ar jam reikia proceso, kuris susijęs su politinės įtampos kurstymu apie šį įstatymą, ir iš to generavimas sau politinių balų“, – teigė jis.

„Va, priims dabar Seimas ir dings šis klausimas iš darbotvarkės, ir apie ką šnekės Raskevičius toliau? (...) Tai yra jo tema, jo arkliukas. Kadencija dar net neįpusėjo, ir to arkliuko paleisti iš savo rankų jis negali. Jis daro viską, kad įstatymas nebūtų priimtas, o diskusija būtų karšta“, – kalbėjo Seimo vicepirmininkas.

Jo teigimu, Partnerystės įstatymo projekto grąžinimas į politinę darbotvarkę dabar būtų nesavalaikis dėl sudėtingos geopolitinės situacijos regione.

„Nesu įsitikinęs, ar tai tinkamiausias laikas tokiems emocijas generuojantiems klausimams grįžti į politinę darbotvarkę, kai yra iš tiesų rimtų dalykų, egzistencinių dalykų, vykstančių aplink mus“, – kalbėjo A. Mazuronis.

Seimas praėjusį pavasarį atmetė įstatymo projektą, kuriuo būtų įvesta lyčiai neutrali, tai yra tiek skirtingų lyčių, tiek tos paties lyties žmonių santykius įteisinti leidžianti partnerystė. Iniciatoriai žada teikti naują patobulintą projektą.

Ankstesniu Partnerystės įstatymo projektu siūlyta įteisinti tiek vyro ir moters, tiek tos pačios lyties asmenų partnerystę, ją apibrėžiant kaip oficialiai registruotą dviejų asmenų bendro gyvenimo faktą, siekiant sukurti, plėtoti, apsaugoti partnerių santykius.

Lietuvoje partnerystė nėra įteisinta nei vyro ir moters, nei vienos lyties poroms.

Keli ankstesni liberalių politikų bandymai šalyje įteisinti civilinę partnerystę Seime buvo nesėkmingi.

Be to, politiko nuomone, priemonių turėtų būti numatyta daugiau.

Vertindamas visą paketą, parlamentaras teigė, kad Vyriausybė jį parengė „gerai, nors ir nepakankamai, gerai, nors ir per vėlai“.

„Didžioji dalis tų sprendimų, kurie tame antiinfliaciniame plane, yra tie, kuriuos prieš keletą mėnesių siūlė opozicija: ar vienos, ar kitos opozicinės frakcijos siūlė šildymo kompensavimą, įvairiausius kitus sprendimus“, – penktadienį „Žinių radijui“ sakė A. Mazuronis, pridūręs, kad tuomet opozicijos iniciatyvos buvo atmestos kaip „neracionalios“, „nepagrįstos“ ir „nesavalaikės“.

„Praėjo keli mėnesiai, žmonės tuos mėnesius mokėjo astronomines kainas, kurias šiandien matome (…), ir staiga Vyriausybė praregėjo ir atnešė tuos pačius sprendimus, kuriuos siūlė opozicija prieš keletą mėnesių“, – kalbėjo politikas.

A. Mazuronis pasidžiaugė, kad tarp antiinfliacinių priemonių įtraukti ir jo frakcijos pasiūlymai, pavyzdžiui, didinami vaiko pinigai, taikoma pridėtinės vertės mokesčio (PVM) lengvata šildymui, nors, jo teigimu, juos buvo galima priimti anksčiau.

„Man atrodo, kad šitie sprendimai šiek tiek pavėluoti, nes kainų šokas mažų mažiausiai veikia keletą mėnesių, (…) didžioji dalis Europos Sąjungos valstybių yra priėmę ir ten jau galioja tokie antiinfliaciniai paketai“, – argumentavo A. Mazuronis.

Taip pat, pasak „darbiečio“, kartu reikėjo pritaikyti PVM lengvatą baziniams maisto produktams bei sumažinti akcizus kurui, ką, anot jo, irgi taiko ne viena ES valstybė.

„Dėl to, kad kainų augimas būtų amortizuotas ne per išmokas ar įvairiausias kompensacijas, bet per PVM kompensavimą tam dydžiui“, – teigė A. Mazuronis.

„Tokius sprendimus mes irgi siūlėme, tokių sprendimų Vyriausybė neįtraukė“, – apgailestavo jis.

ELTA primena, kad Vyriausybė Seimui ketvirtadienį plenariniame posėdyje pateikė patikslinto šių metų biudžeto projektą. Kaip pažymi finansų ministrė Gintarė Skaistė, biudžetas atnaujinamas dėl trijų priežasčių: siekiant sušvelninti infliacijos padarinius ir stiprinti energetinę nepriklausomybę, teikiant pagalbą karo pabėgėliams bei palaikant kritinę nacionalinę infrastruktūrą ir saugumą.

Tikslinamame šių metų biudžeto projekte numatoma 976 mln. eurų skirti infliacijos padarinių sušvelninimui ir energetinės nepriklausomybės stiprinimui. Ši biudžeto projekto kryptis iš dalies sutampa su prieš pusantros savaitės pristatytu 2,26 mln. eurų priemonių paketu. Kadangi dalis paketo finansuojama nacionalinėmis lėšomis, šios priemonės įvertintos biudžeto tikslinimo projekte.

Dėl Rusijos sąmoningų veiksmų drastiškai pakilus energijos kainoms, Vyriausybė siūlo žmonėms kompensuoti dalį dujų ir elektros kainų, tam skiriant 570 mln. eurų.

Siekiant didinti gyventojų pajamas, maksimaliai taikytino neapmokestinamojo pajamų dydžio (NPD) didinimui 80 eurų, iki 540 eurų, numatoma skirti 103 mln. eurų. Šis sprendimas reikš papildomą 16 eurų pajamų didėjimą minimalų mėnesinį atlygį (MMA) uždirbantiems ir bendrą 28 eurų pajamų didėjimą, lyginant su praėjusiais metais. Seimui pritarus Vyriausybės siūlymui, NPD per kiek daugiau nei metus padidėtų 35 proc.

Biudžeto tikslinimo projekte senatvės pensijų didinimui 5 proc. numatoma 67,7 mln. eurų, kurie vidutiniškai reikštų 24 eurų pajamų didėjimą kas mėnesį būtinąjį stažą turintiems senjorams. Atitinkamai, dėl anksčiau priimtų ir šiame biudžeto pakeitime numatytų sprendimų, lyginant su 2021 m. sausiu, pensijos vidutiniškai paaugtų 69 eurais.

Projekte taip pat numatyta didesnėms išmokoms ir šildymo kompensacijoms skirti per 30 mln. eurų, reikšmingai išplečiant šildymo kompensacijas gaunančiųjų ratą, o šalpos, valstybinių pensijų bei išmokų vaikams didinimui planuojama dar 72,75 mln. eurų. Visų šių išmokų dydžiai, lyginant su 2021 metais, augtų apie 15 procentų.

Išaugus energijos kainoms, pagal ES karo komunikatą, verslui paramai numatoma 120 mln. eurų ir taip pat papildoma tikslinė 9,3 mln. eurų pagalba nukentėjusiam žemės ūkio sektoriui prie ES skiriamų 7,3 mln. eurų.

Patobulintame 2022 m. valstybės biudžeto projekte numatoma, kad valdžios sektoriaus deficitas 2022 metais sudarys - 4,9 procento bendrojo vidaus produkto (BVP).

„Ta situacija, kurią mes turime, yra būtent Prancūzijos ir Vokietijos ilgametės pataikavimo Rusijai politikos pasekmė. Turėjome 2008 m. Gruziją, nepadarėme jokių išvadų, turėjome Krymą, prieš tai Moldovos, Padniestrės istoriją, kur pasaulis nereagavo, užmerkė akis, matė tik ekonominę naudą, prekiavimą, savo geresnio gyvenimo darymą ir nematė arba nenorėjo matyti, su kuo turi reikalą“, – penktadienį „Žinių radijui“ teigė A. Mazuronis.

Politikas tikina, kad Vokietijos ir Prancūzijos lyderiai toliau gėdingai nesupranta arba nenori suprasti, kad turi glaudžius ekonominius santykius su šalimi, kuri yra agresorė.

„Vokietijos ir Prancūzijos pozicija yra absurdiška, ciniška ir išdavikiška toms vertybėms, kurias įsivaizduojame Europos Sąjungoje, kurios nariais šiandien esame“, – sakė Darbo partijos frakcijos Seime narys.

Ta situacija, kurią mes turime, yra būtent Prancūzijos ir Vokietijos ilgametės pataikavimo Rusijai politikos pasekmė.

Seimo pirmininkės pavaduotojas mano, kad gausus dujų ir naftos importavimas į Vakarų Europos valstybes rodo ne tik energetinę priklausomybę, bet ir politinę korupciją.

„Kai tokios šalys, kaip Vokietija, ilgą laiką nematė, kad sėdi ant Rusijos adatos, čia nėra kvailumas. Ten nėra kvaili žmonės, čia yra politinės korupcijos pavyzdys, kuris buvo ir iki dabar yra išsišakojęs Vokietijos politiniame elite“, – tikino parlamentaras.

ELTA primena, kad Vokietijos prezidentas Frankas Walteris Steinmeieris antradienį pareiškė, kad kartu su kitais ES vadovais pasisiūlė apsilankyti Ukrainoje, tačiau gavo atsakymą iš Kyjivo, kad jo vizitas „nepageidaujamas“.

Nuo pat pirmųjų karo savaičių Kyjivas kritikuoja Vokietiją įvairiais aspektais – kad jos politika Rusijos atžvilgiu prieš karą buvo per švelni, kad per lėtai tiekia Ukrainos kariuomenei reikalingus ginklus ir kad vilkina embargo įvedimą Rusijos iškastiniam kurui.

Tuo metu Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas pareiškė, kad Rusijos Federacijos veiksmai Ukrainoje nėra genocidas, o ukrainiečiai ir rusai yra broliai.

Ragina mokyklose atsisakyti politiškai aštrių temų

Reaguodamas į viešojoje erdvėje pasirodžiusias istorijas, esą pedagogai mokiniams skleidžia propagandinę informaciją apie Rusijos sukeltą karą Ukrainoje, A. Mazuronis ragina ugdymo įstaigose vengti bet kokių politiškai aštrių temų. Jo teigimu, pedagogų darbas yra vaikus mokyti, o ne formuoti jų pasaulėžiūrą.  

„Man atrodo, mokyklose šiomis dienomis mokytojai turėtų preciziškai vengti jautrių, politiškai aštrių temų ir užsiimti tuo, kuo ir turi užsiimti, – tai mokyti fizikos, matematikos, istorijos, chemijos ir kitų dalykų. Aš to nepateisinu, ir man atrodo, kad kartais mokytojai užsimiršta, kokį darbą dirba, kokiose pozicijose jie yra ir kokia jų pagrindinė funkcija“, – penktadienį „Žinių radijui“ teigė Seimo vicepirmininkas.

Man atrodo, mokyklose šiomis dienomis mokytojai turėtų preciziškai vengti jautrių, politiškai aštrių temų ir užsiimti tuo, kuo ir turi užsiimti, – tai mokyti fizikos, matematikos, istorijos, chemijos ir kitų dalykų.

A. Mazuronis akcentuoja, kad pedagogų darbas yra mokyti, o ne formuoti vaikų pasaulėžiūrą.

„Jei žmonių darbas yra mokyti vaikus tam tikrų dalykų, tai tuo jie ir turėtų užsiimti, o ne pasaulėžiūros formavimu pagal savo suvokimą vienos ar kitos situacijos“, – pridūrė „darbietis“.

ELTA primena, kad praėjusią savaitę Švietimo, mokslo ir sporto ministerija (ŠMSM) sulaukė trijų pranešimų apie pedagogus, atvirai mokyklose skleidžiančius dezinformaciją apie Rusijos sukeltą karą Ukrainoje bei atvirai palaikančius Kremliaus režimą. ŠMSM teigimu, dvi laiškuose minėtos mokytojos iš darbo ugdymo įstaigose išėjo savo noru.  

Nereikėtų kelti viešų erdvių desovietizacijos klausimo

Seimo opozicinės Darbo frakcijos narys A. Mazuronis mano, kad šiuo metu, kai dėl karo Ukrainoje visuomenės emocinis fonas yra labai įaudrintas, nereikėtų kelti viešų erdvių desovietizacijos klausimo. Politikas teigia, kad šie sprendimai turėtų būti priimti tuomet, kai situacija nurims, ramiai juos išdiskutavus.

„Aš manau, kad tokiems klausimams spręsti turi būti savas laikas. Ir kai dabar situacija yra tokia, kokia yra, tas karas, emocinis visuomenės fonas yra labai įaudrintas, ypač tokiais istorinės atminties klausimais, tai man atrodo, kad tokie sprendimai neturėtų būti priiminėjami“, – „Žinių radijui“ sakė A. Mazuronis.

Tas karas, emocinis visuomenės fonas yra labai įaudrintas, ypač tokiais istorinės atminties klausimais, tai man atrodo, kad tokie sprendimai neturėtų būti priiminėjami.

Pasak politiko, geriau reikia palaukti, kol situacija nurims, ir ramiai išdiskutavus bei apsvarsčius priimti sprendimus.

„Žinoma, ten, kur yra akivaizdūs pavyzdžiai: ar tai Žaliojo tilto skulptūros, ar kažkokie visiškai sovietiniai paminklai, reliktai likę, tai čia net nėra klausimo, nes mūsų įstatyminė bazė reglamentuoja tai, kad tokių dalykų neturi likti arba mes turime juos matyti tik tokiose vietose, kaip Grūto parko muziejus. Tačiau jeigu tai yra karių kapinės ar panašūs dalykai, mano nuomone, tai nėra tai, kas yra apibrėžta pagal tą įstatymų, – pažymėjo parlamentaras.

A. Mazuronis atkreipia dėmesį, kad šiuo metu visuomenės vienybė yra didžiausia vertybė. Todėl, pasak politiko, nereikėtų valstybei priešiškoms jėgoms sukurti situacijų, kurias jos galėtų panaudoti propagandos tikslams.

„Dabar reikia turėti omenyje, kokiame kontekste mes veikiame, kokiame kontekste operuojame. Ir kad yra jėgų, kurios tikrai pasinaudotų tokiais veiksmais dabartinėje situacijoje tam, kad naudotų tokį prietaisą kaip propaganda, kaip dezinformacija savo tikslams. Tokių veiksmų darymas, mano nuomone, dabar būtų suteikimas įrankio tiems nedraugiškai nusiteikusiems valstybės požiūriu medijos kanalams, visuomenės veikėjams ar kaip juos bepavadinsi“, – sakė Seimo narys.

„Man atrodo, kad reikia palaukti, kaip ta situacija beišsispręs, ir tada pakankamai radikaliai, netempiant laiko, staigiai kertant paimti ir išspręsti šį klausimą visiems laikams“, – pridūrė jis.

ELTA primena, kad, viešoje erdvėje pasirodžius raginimams nukelti sovietmetį šlovinančius paminklus, iniciatyvos ėmėsi tiek savivaldybių merai, tiek parlamentarai – šiuo metu Seime valdantieji rengia desovietizacijos įstatymo projektą.

„R. Karbauskio tam cirke, jeigu galima taip pavadinti, yra du dalykai. Vienas, kad, matyt, žmogus iš tiesų išėjęs iš Seimo pasiilgsta to dėmesio ir to noro būti visose antraštėse ir panašiai. Bet, iš kitos pusės, jis paima tą temą, iš tiesų, kurioje yra betvarkė ir trūksta tos politinės lyderystės, ten, kur yra vakuumas kažkokių veiksmų“, – „Žinių radijui“ teigė A. Mazuronis.

Politikas akcentuoja, kad Užsienio reikalų ministerija nei pasako, ką ketina daryti, siekiant sumažinti įtampas su Kinija, nei imasi realių veiksmų.

„Tiesiog laukia ir tikisi, kad kažkas išsispręs. Man atrodo, kad akivaizdu, jog šioje situacijoje niekas savaime neišsispręs ir reikia imtis kažkokių proaktyvių veiksmų“, – sakė jis.

R. Karbauskio tam cirke, jeigu galima taip pavadinti, yra du dalykai. Vienas, kad, matyt, žmogus iš tiesų išėjęs iš Seimo pasiilgsta to dėmesio.

Visgi A. Mazuronis mano, kad, jei Užsienio reikalų ministerija turi kažkokį planą, kaip spręsti susidariusią situaciją, su ja Seimo nariai turėtų būti atitinkamai supažindinti.

„Prieš frakcijų susitikimus gali ministras informuoti, kad bus pateikta riboto naudojimo, konfidenciali ar slapta informacija, yra Seime atitinkamos patalpos ir jose susitikus galima tikrai išklausyti visą informaciją. Šiuo atveju taip nevyksta procesas. Man toks jausmas, kad bandoma daryti viską, siekiant neįvardinti to plano, nes to plano paprasčiausiai nėra tikriausiai“, – svarstė A. Mazuronis.

Parlamentaras atkreipia dėmesį, kad būtent šią susidariusią situaciją R. Karbauskis ir nusprendė išnaudoti viešiesiems ryšiams.

„Reikia daryti atitinkamus sprendimus, atitinkamus veiksmus. Šią minutę nėra jokių sprendimų: chaosas, vakuumas. Tai R. Karbauskis atkreipia dėmesį į tai, ima tą vėliavą viešųjų ryšių“, – pažymėjo Seimo narys.

ELTA primena, kad Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos (LVŽS) pirmininkas R. Karbauskis ketvirtadienį savo feisbuke paskelbė prašantis Vyriausybės suteikti jam oficialius įgaliojimus imtis dialogo su Kinija, siekiant ištaisyti pašlijusius Lietuvos ir Pekino santykius. „Valstiečių“ lyderis teigia, kad vienintelė sąlyga, kurią turėtų įvykdyti valdantieji, – pakeisti Taivaniečių atstovybės pavadinimą.

Lietuvai leidus Vilniuje veikti Taivaniečių atstovybei, paaštrėjo Vilniaus ir Pekino santykiai. Kinija teigia, kad sprendimas pavadinti atstovybę „taivaniečių“ vardu rodo Taivano mėginimus veikti kaip nepriklausomai valstybei, o tai, komunistinės valstybės atstovų įsitikinimu, prieštarauja „Vienos Kinijos“ politikai. Dėl jai neįtinkančio atstovybės pavadinimo Kinija ėmė Lietuvai taikyti ekonominio ir politinio spaudimo priemones.

Iki sausio 6 d. Seimo nariai turėjo atsiųsti tam tikrus dokumentus, įrodančius, kad jie gali patekti į Seimą. A. Mazuronis atskleidė, kokius konkrečiai dokumentus siuntė pats.

„Aš asmeniškai nusiunčiau europinį pasą, įrodantį, kad esu triskart skiepytas. Galima iš elektroninės sveikatos įvairiausius išrašus siųsti – bet koks dokumentas, kuris įrodo, kad Seimo narys turi imunitetą, kad yra arba trečią kartą paskiepytas, arba turi imunitetą, suformuotą dėl natūralaus persirgimo. Tiksliai neatsimenu aprašo, bet man atrodo, kad tik tie du variantai yra galimi“, – pasakojo A. Mazuronis.

„Akivaizdu viena: Seimo posėdžių salėje sausio 11 d. tokio vaizdo kaip SEL koncerte prieš Naujuosius metus tikriausiai nepamatysime – tokių spūsčių ir be kaukių šėlstančių žmonių. <...> Esu 100 proc. įsitikinęs, kad tikrai atsiras dalis Seimo narių, kurie piktybiškai nepateikinės tų dokumentų ir bandys iš to sprendimo daryti politiką“, – sakė vicepirmininkas.

Visas reportažas – LNK vaizdo įraše:

„Kiek aš bebūčiau šalininkas to reguliavimo, kad reikia atskirti skiepytus ir neskiepytus žmones, vis tiek reikia sąžiningai pasakyti, kad toks reguliavimas, man atrodo, prasilenkia su teise ir pagrindiniu šalies dokumentu, t. y. Konstitucija. Seimo teisės departamentas prieš keturias ar penkias savaites Seimo pirmininkės prašymu labai aiškiai išaiškino, kad Seimo nario mandatą Seimo nariui suteikia tauta, ir Seimo nario mandatas gali būti atimtas tik apkaltos būdu. O fiziškai blokuojant kortelę ir neįleidžiant į Seimo rūmus, nesudarant alternatyvaus darbo būdo galimybės, man atrodo, prasilenkia su Konstitucijos reikalavimais. Aš tą ir siūliau valdybos nariams, priimti tuos apribojimus ir Seime visiems nepolitikuojant kreiptis į Konstitucinį Teismą Seimo nutarimu, kad be eilės, skubos tvarka teismas išaiškintų, ar toks reguliavimas atitinka pagrindinį šalies teisės aktą, ar jam prieštarauja“, – teigė jis.

Jeigu kažkoks skandalingesnis Seimo narys bandys lipti per tvorelę ir sakyti, kad eina į savo darbo vietą, nepaisant to, kad kortelė jam užblokuota?

Vis dėlto tie Seimo nariai, kurie dar neatsiuntė dokumentų, sausio 11 d. galės eidami į posėdį pateikti neigiamą testą.

„Galės pateikti neigiamą testą Seimo kanclerio paskirtam asmeniui prie įėjimo į parlamentą, įrodyti, kad jie tą momentą neserga, ir pateikti į Seimo posėdžių salę. Manau, tikrai atsiras dalis Seimo narių, dalis kolegų, kurie ir to nedarys, bandydami iš šio klausimo padaryti kaip galima garsesnę, trankesnę skambesnę ir daugiau dėmesio pritraukiančią politiką. To tikrai neišvengsime“, – kalbėjo A. Mazuronis.

Kaip pasakojo A. Mazuronis, trečiadienį jis dalyvavo neformaliame Seimo valdybos posėdyje ir kėlė klausimą, kas bus su tais Seimo nariais, kurie nenorės rodyti dokumentų ir bandys prasiveržti pro apsaugą.

Andrius Mazuronis. / L. Balandžio / BNS nuotr.

„Klausimas labai natūralus. Galima užblokuoti Seimo nario kortelę, bet negalima užblokuoti jo mandato, kurį jis turi įgijęs tautos valia – tai yra faktas. Jeigu kažkoks skandalingesnis Seimo narys bandys lipti per tvorelę ir sakyti, kad eina į savo darbo vietą, nepaisant to, kad kortelė jam užblokuota? Nes jo mandatas yra veikiantis. Aš klausiau, koks yra apsaugos veikimo algoritmas, man gaila tų jaunų žmonių, kurie budi prie Seimo, kurie turės dalyvauti tame politiniame cirke. Man buvo labai aiškiai pasakyta, kad bus imtasi visų priemonių, tam tarpe ir fizinių, kad Seimo narys nebūtų įleistas ir Statuto reikalavimai būtų įgyvendinti“, – tikino vicepirmininkas.

Sausio 11 d. vaizdai, kuriuos mes pamatysime, bus tokie, kokių per 30 nepriklausomybės metų vargu ar Seimas yra matęs.

„Man iš viso visa ši situacija su galimybių pasu, kažkokiais dokumentais yra visiškai neaiški. Kai aš matau SEL koncerte 20 tūkst. žmonių be kaukių, apsikabinusių, dainuojančių, o kitą dieną į savo vaiko kalėdinį darželio pasirodymą, kuriame yra atėjusių penkiolika tėvų ir vyksta didesnėje salėje, – negaliu nueiti, turiu žiūrėti nuotoliniu būdu, tai man jau daug dalykų neaišku ir su tuo pasu, ir apskritai su dokumentų tikrinimu, efektyvumu tokios kontrolės. Šis atvejis, man atrodo, bus vienas iš tų, kuris visiškai neduos jokios pridėtinės vertės. Iš tiesų, jis eilinį kartą parodys Seimą kaip cirką ir visuomenės akyse pasitikėjimo Seimu tikrai nepridės, kaip ir tie įvykiai, kurie bus sausio 11 d., ir tas pats sprendimas grubiai fiziškai neįleisti, nesudarant alternatyvos dirbti, nes Seimo posėdžių salėje, trečiame aukšte, kur yra vertėjų kabinos, yra sudaryta galimybė Seimo nariams dirbti, balsuoti. Man atrodo, saliamoniškas sprendimas būtų tuos Seimo narius, kurie piktybiškai atsisako rodyti vienus ar kitus dokumentus, pasodinti trečiame aukšte, izoliuotus, atskirtus nuo kitų, tuo pačiu metu sudarant jiems galimybę ir balsuoti, ir pasisakyti. Tuo pačiu būdu išsprendžiant konstitucingumo klausimą, kuris yra šiuo atveju labai svarbus“, – šnekėjo A. Mazuronis.

„Kai dar Seimo statuto pataisa nebuvo priimta, buvo labai aiškiai įvardinta, kad tos būdelės bus kaip alternatyva tiems Seimo nariams, kurie nenorės pateikti dokumentų, įrodančių jų imunizaciją, kad jie galės būti izoliuoti, trečiame aukšte sėdėti, dirbti ir atlikti savo pareigą. Tokiu atveju viskas logiškai išsidėlioja. O tolimesnė Seimo statuto pataisa, kuri gimė, mano galva, sugriovė visą logišką Seimo narių patikrinimo koncepciją, ir dabar pavers Seimą ne įstatymų leidybos proceso kalve, ne teisėkūros proceso kalve, o politinio cirko epicentru. Bent jau sausio 11 d., esu įsitikinęs, vaizdai, kuriuos mes pamatysime, bus tokie, kokių per 30 nepriklausomybės metų vargu bau ar Lietuvos Respublikos Seimas yra matęs“, – sakė jis.

„Seimas kaip cirkas savo piliečių akyse gali atrodyti – tai yra  viena, bet antra, kad šita istorija gali nuskambėti tarptautiniu mastu. Mes galime greta visų tarptautinės politikos pastarųjų apsijuokimo atvejų pridėti dar vieną, ne visiškai garbingą akmenėlį į mūsų parlamentarizmo daržą. Man atrodo, kad tokia tikimybė yra labai didelė“, – tikino A. Mazuronis.

„Šiandien aš, būdamas opozicijoje, nebesuprantu, kas yra prie vairo užsienio politikoje. Jei ilgą laiką buvo aišku, kad prezidentui pagal Konstituciją priklauso šios funkcijos, tai šiuo atveju man darosi keista, ir aš nebesuprantu, kas Lietuvoje vairuoja užsienio politiką: ar prezidentas, ar buvęs Užsienio reikalų komiteto pirmininkas, kuris dėl aktyvaus vairavimo stiliaus priverstas pasitraukti, ar ministerija“, – „Žinių radijui“ komentuodamas šalyje išsiskyrusias politikų nuomones dėl Taivaniečių atstovybės, teigė parlamentaras.

Vienas iš Seimo pirmininkės pavaduotojų pažymėjo, kad kone pusė Seimo nepalaiko valdančiųjų palaiminto ir Kinijos įniršį sukėlusio sprendimo dėl Lietuvoje įsteigtos Taivaniečių atstovybės pavadinimo.

„Jei sudėtume visas frakcijas, kurios jau pareiškė skeptišką požiūrį į tokius veiksmus ir apie būtinybę peržiūrėti ir taisyti padarytas klaidas – tai pusė Seimo palaiko tokią poziciją. Pusė Seimo yra šis bei tas“, – teigė politikas.

Aš tikrai tikiuosi aktyvesnių veiksmų iš prezidento, kuris tikrai gali imtis realių veiksmų ir gali veikti valstybės užsienio politiką.

Visgi jis pripažino, kad to nepakanka, jog, jo nuomone, būtų ištaisyta klaida – Kinijos ekonominį bei politinį spaudimą sukėlęs Taivaniečių atstovybės pavadinimas.

„Opozicijos realūs veiksmai, pavyzdžiui, bandyti pareikšti poziciją rezoliucijomis... Bet neturint daugumos Seime, visi puikiai suprantame, kad tos rezoliucijos pasibaigs pateikimo stadijoje“, – sakė jis.

Todėl, A. Mazuronio teigimu, ne kas kitas, bet prezidentas turi imtis lyderystės šiuo klausimu.  

„Aš tikrai tikiuosi aktyvesnių veiksmų iš prezidento, kuris tikrai gali imtis realių veiksmų ir gali veikti valstybės užsienio politiką“, – teigė „darbietis“.

„Svarbiausia, kad prezidentas priverstų Vyriausybę, kažkaip šnekėdamas, tardamasis, pakeisti tuos užsienio politikos aspektus, kurie netenkina nemažą dalį politiniame lauke veikiančių žaidėjų. Reikia grąžinti politiką į plataus politinio konsensuso vėžes, kaip kad ir buvo iki šiol“, – sakė parlamentaras.  

„Turi būti ieškoma būdų, kaip oriai, išlaikant savigarbą tiek prieš tarptautinius partnerius, tiek prieš tą patį Taivaną, pakeisti pavadinimą“, – pridūrė jis.

ELTA primena, kad prezidentas Gitanas Nausėda antradienį teigė, kad su juo nebuvo suderintas Lietuvoje atidarytos Taivaniečių atstovybės pavadinimas. Šalies vadovas taip pat pažymėjo, kad klaida buvo pasirinktas ir santykius su Kinija atšaldęs atstovybės pavadinimas.

Tačiau užsienio reikalų ministras Gabrielius Landsbergis kitą dieną pareiškė, kad Taivaniečių atstovybės įkūrimo veiksmai buvo intensyviai koordinuojami.

Premjerė Ingrida Šimonytė sako, kad jai apmaudu dėl prezidento G. Nausėdos nuomonės, jog Užsienio reikalų ministerija padarė klaidą, leidusi Taivaniečių atstovybei pavadinime vartoti Taivano vardą.

Lietuvai leidus šalyje veikti Taivaniečių atstovybei, paaštrėjo Vilniaus ir Pekino santykiai. Kinija teigia, kad sprendimas pavadinti atstovybę „taivaniečių“ vardu rodo Taivano mėginimus veikti kaip nepriklausomai valstybei, o tai, komunistinės valstybės atstovų įsitikinimu, prieštarauja „Vienos Kinijos“ politikai. Dėl jai neįtinkančio atstovybės pavadinimo Kinija ėmė Lietuvai taikyti ekonominio ir politinio spaudimo priemones.

„Mažų mažiausiai reikia ieškoti būdų, kaip padaryti taip, kad tos atstovybės pavadinimas būtų pakeistas. Čia programa minimum“, – penktadienį Žinių radijui sakė parlamentinei opozicijai priklausantis politikas.

Anot jo, dėl to pavadinimo patiriama per didelė žala.

Vilniuje atsidarius Taivaniečių atstovybei, Kinija ėmėsi diplomatinių ir ekonominių žingsnių prieš Lietuvą, siekdama priversti pakeisti šį pavadinimą.

Ekspertai sako, kad kinų kalba šios atstovybės pavadinimas skamba kaip Taivano atstovybė. Pekinas tame įžvelgia Taivano mėginimus veikti kaip nepriklausomai valstybei.

A. Mazuronis teigė palaikąs pačios atstovybės įkūrimą, tačiau, anot jo, ji turėtų vadintis taip, kaip kitose valstybėse – Taibėjaus atstovybė, tai yra naudojant Taivano sostinės pavadinimą.

Seimo vicepirmininko teigimu, didžiausia blogybė, kad sprendimai užsienio politikoje priimami nesitariant su kitomis parlamentinėmis partijomis.

Šioje istorijoje didžiausia klaida ir didžiausia problema – kad buvo sugriautas 30 metų užsienio politikoje tvyrojęs politinis konsensusas.

„(...) šioje istorijoje didžiausia klaida ir didžiausia problema – kad buvo sugriautas 30 metų užsienio politikoje tvyrojęs politinis konsensusas. Buvo atlikti labai staigūs, radikalūs veiksmai, visiškai nesiderinant su kitais politinio spektro žaidėjais, su parlamentinėmis partijomis. Suprantu, kad tie veiksmai nebuvo ne tik su opozicija derinami, su mažaisiais koalicijos partneriais tie veiksmai arba nebuvo derinami, arba derinti labai maža apimtimi“, – tvirtino jis.

Kilus diplomatiniam konfliktui, Lietuvos verslininkai pranešė patyrę įvairių prekybos su Kinija apribojimų. Šalies politikai juos pavadino nepaskelbtomis sankcijomis.

Kitur pasaulyje Taivano atstovybės veikia sostinės Taibėjaus vardu, nusistovėjus tarptautiniam sutarimui, kad toks pavadinimas neprieštarauja „vienos Kinijos“ politikai.

Lietuvos atstovai tvirtina, kad taip pat laikosi „vienos Kinijos“ politikos, o Taivaniečių atstovybė tam neprieštarauja.

„Santykių dinamika su Kinija, su Taivanu, tai, kas dabar vyksta, tai aš turiu sąžiningai pasakyti, kad Seime kažkokios platesnės diskusijos tuo klausimu nelabai ir buvo. Mūsų frakcija išvis neturėjo galimybės išsakyti savo pozicijos“, – „Žinių radijui“ penktadienį sakė A. Mazuronis.

Parlamentaras mano, kad Lietuva šiuo metu Taivano nepriklausomybę gina kur kas labiau negu kad norėtų patys taivaniečiai.

„Mums atrodo, kad tie judesiai tikrai buvo per staigūs. Girdėjau labai gerą pasakymą: mes neturime būti didesni taivaniečiai negu patys taivaniečiai. Neturime bėgti priekyje jų nepriklausomybės siekio ir neturime jų tempti iš paskos. Logiškai, jie patys turėtų bėgti priekyje ir mes eiti iš galo ir padėti“,- samprotavo jis.

Tai jūs pažiūrėkite tam sportininkui į akis, kuris ketverius metus ruošėsi vien tam pasirodymui. Dabar pasakyk jam, kad nevažiuok ten todėl, nes ten politinis režimas blogas. Kuris buvo ten jau dešimtmečiais ir niekas nepasikeitė.

Tuo metu prasidėjusių trinčių su Kinija kontekste pasigirdusias kalbas dėl Pekino žiemos olimpinių žaidynių boikotavimo „darbietis“ vadina absurdu. Pasak jo, sportininkų galimybė dalyvauti varžybose neturėtų nukentėti dėl nesutarimų su tos šalies politiniu režimu.

„Dėl sporto, aš manau, visiškas absurdas. Kai aš išgirdau šnekas nesiųsti rinktinių ar patiems nevažiuoti, kažkokia forma boikotuoti... Tai jūs pažiūrėkite tam sportininkui į akis, kuris ketverius metus ruošėsi vien tam pasirodymui. Dabar pasakyk jam, kad nevažiuok ten todėl, nes ten politinis režimas blogas. Kuris buvo ten jau dešimtmečiais ir niekas nepasikeitė“, – įsitikinęs A. Mazuronis.

ELTA primena, kad Vilniuje lapkričio viduryje oficialiai atidaryta Taivaniečių atstovybė Lietuvoje. Lietuvos sprendimas leisti atidaryti atstovybę, kurios oficialiame pavadinime yra žodis „Taivanas“, įsiutino komunistinę Kiniją, kuri Taivaną laiko maištaujančia savo provincija.

Pekinas kitų valstybių veiksmus, kurie faktiškai ar simboliškai stiprina Taivano nepriklausomybę, laiko kišimusi į Kinijos vidaus reikalus ir prieštaravimu „Vienos Kinijos principui“.

Protestuodama dėl Taivano Vilniuje įsteigtos atstovybės, Kinijos užsienio reikalų ministerija oficialiai pakeitė diplomatinių santykių su Lietuva lygį – nuo ambasadoriaus iki laikinojo reikalų patikėtinio.

Pekinas teigia, kad Lietuva „atsisakė savo politinio įsipareigojimo, prisiimto užmezgant diplomatinius santykius“ su Kinija.