-
A. Mazuronis apie ketinimus protestuoti Vasario 16-ąją: sveiku protu sunkiai suvokiama 113
„Tai, kas vyko Sausio 13-ąją, man asmeniškai gėda. Gėda buvo žiūrėti, gėda buvo klausytis. (...) Tai buvo ne politinis renginys, tai tam tikra prasme galima sulyginti su Mišiomis, tam tikras sakralinis pagerbimas tų žmonių, kurie žuvo, kovodami už nepriklausomybę. Čia nėra jokių pozicija opozicija, politika ne politika – tai ne politinis renginys, tai pagarbos išreiškimas žmonėms, kurie savo gyvybes padėjo dėl to, kad mes šiandien galėtumėme šnekėti taip, kaip mes galvojame“, – penktadienį „Žinių radijui“ teigė „darbietis“, pridurdamas, kad analogiškai vertina ir ketinimus protestuoti Vasario 16-ąją.
Tai, kas vyko Sausio 13-ąją, man asmeniškai gėda. Gėda buvo žiūrėti, gėda buvo klausytis.
„Toks elgesys, kokį aš mačiau, man sveiku protu sunkiai suvokiamas, ir aš neturiu paaiškinimo, koks susiskaldymas bebūtų visuomenėje, kokios skirtingos nuomonės, net ir argumentuotos, teisingos, tačiau forma, kuri buvo pasirinkta, man atrodo apgailėtina, ir aš panašiai galvoju ir apie Vasario 16-osios būsimus renginius“, – pridūrė A. Mazuronis.
A. Mazuronis pabrėžė, kad kiekvienas asmuo turi laisvę išsakyti savo nuomonę, tačiau tai reikėtų daryti ne per Lietuvai svarbias dienas.
„Yra vieta, yra laikas, būdas, yra 365 dienos per metus. Tai tas dvi dienas, kurios yra šventos kiekvienam lietuviui, atidėk į šoną. Lieka 363 dienos, tai mitinguok visas tas 363 dienas“, – piktinosi A. Mazuronis.
ELTA primena, kad Vilniaus savivaldybė nesuteikė leidimo Vasario 16-ąją Šeimų sąjūdžiui Vilniaus centre, šalia paminklo Jonui Basanavičiui, organizuoti mitingą. Savivaldybė prašymą atmetė, argumentuodama tuo, kad ši vieta įtraukta į valstybės ir Savivaldybės institucijų organizuojamus renginius.
Leidimo organizuoti mitingą Vilniaus centre negavęs Šeimų sąjūdis Vilniaus savivaldybei kiek vėliau pateikė dar du naujus prašymus leisti rengti mitingus Rotušės ir Katedros aikštėse.
Minint Sausio 13-ąją Nepriklausomybės aikštėje prie Seimo vyko Laisvės gynėjų dienos minėjimas ir Laisvės premijos įteikimo ceremonija.
Šio renginio metu įvyko ir Lietuvos šeimų sąjūdžio protestas prieš pandemijos politiką. Mitingo dalyviai šūksniais ir švilpimu sudrumstė Nepriklausomybės aikštėje vykusį oficialų Laisvės gynėjų dienos minėjimą.
-
A. Mazuronis: prezidento siūlymai – geri, bet iš kokių pinigų tai bus daroma? 34
Tačiau, opozicinės Darbo partijos frakcijos narys pasigenda prezidento Gitano Nausėdos paaiškinimo, iš kokių pinigų bus padengtos išlaidos išmokų mokėjimui bei NPD didinimui.
„Opozicijai prezidento siūlymai patinka, bet aš pasigendu vieno dalyko, kad siūlant didinti visas išmokas, kompensavimo mechanizmus ir pan., dar būtų parodyta, iš kokių pinigų tai bus daroma, iš ko nuimti dalį pinigų. Šios sudedamosios dalies jo siūlymuose pasigedau. Bet, žinoma, tai, kad prezidentas mato tas problemas, apie kurias mes šnekame ne pirmą dieną, iš tiesų yra labai gerai“, – penktadienį „Žinių radijui“ sakė A. Mazuronis.
Opozicijai prezidento siūlymai patinka, bet aš pasigendu vieno dalyko, kad siūlant didinti visas išmokas, kompensavimo mechanizmus ir pan., dar būtų parodyta, iš kokių pinigų tai bus daroma.
Seimo narys aiškino, kad prezidento siūlomos priemonės yra geros, tačiau selektyvios, siauros bei pasiūlytos neatsižvelgiant į visą kontekstą bei neatsakant į ekonomistų nuogąstavimus, jog papildomas pinigų įliejimas gali dar labiau paskatinti infliacijos augimą.
„Vienas dalykas, į kurį reikia atkreipti dėmesį ir kur aš pasigendu prezidento reakcijos ir atsakymo ekonomistams, kuriuo jis ir pats buvo prieš patenkdamas į politiką, į mintis, kad papildomų pinigų įliejimas į visuomenę tokiu metu, kai infliacija, gruodžio mėnesio duomenimis, pakilusi iki 12 proc., tik dar labiau paskatins tą infliaciją augti, nei ją sustabdys“, – teigė politikas.
„Opozicijos pozicija pritarti prezidento siūlymams, aš taip pat juos palaikau, bet atrodo, kad pasiūlymais neatsakyta į visus klausimus“, – pridūrė jis.
ELTA primena, kad, ketvirtadienį po susitikimo su Ministrų Kabineto nariais, Seimo frakcijų atstovais, Lietuvos banko, savivaldybių asociacijos vadovais, verslo asociacijų ir nevyriausybinių organizacijų atstovais aptarus galimas infliacijos padarinių švelninimo priemones, Prezidentūroje surengtoje spaudos konferencijoje G. Nausėda pateikė siūlymus, kaip, jo nuomone, reikėtų sušvelninti infliacijos įtaką gyventojams.
Prezidentas neatidėliojant siūlo didinti neapmokestinamąjį pajamų dydį nuo 460 iki 510 eurų. Taip pat šalies vadovas rekomenduoja išmokėti vienkartines 100 eurų išmokas labiausiai pažeidžiamoms visuomenės grupėms.
Tuo metu Vyriausybė šios savaitės trečiadienį pritarė Energetikos ir Finansų ministerijų parengtam antrajam energijos kainų švelninimo paketui. Seimui bus siūloma centralizuotam šildymui ir karštam vandeniui taikyti 0 proc. lengvatinį pridėtinės vertės mokesčio (PVM) tarifą, taip pat skirti papildomus 35 mln. eurų paramai nuosavai saulės elektrinei įsigyti.
Lengvata šildymui būtų taikoma atgaline data nuo šių metų sausio 1 d. ir galiotų šį šildymo sezoną – iki balandžio 30 d. Finansų ministerija skaičiuoja, kad iki nulio sumažinus dabartinį 9 proc. tarifą gyventojams sąskaitos už centralizuotą šildymą mažėtų dešimtadaliu.
Ši priemonė būtų taikytina tik buitiniams vartotojams ir kainuotų apie 23,3 mln. eurų valstybės biudžeto lėšų.