Gražiausias šventines arijas iš operų, operečių ir miuziklų atiko klasikinės muzikos žvaigždynas. Renginio svečiai dalijosi šviesiais ir įkvepiančiais palinkėjimais Lietuvai pasitinkant ypatingus – valstybės atkūrimo šimtmečio minėjimo metus.

Naujametinį koncertą vedė šventiškai ir šmaikščiai nusiteikęs Andriaus Rožicko ir Editos Mildažytės duetas.

Naujametiniame koncerte pasirodė ir nuostabias operas bei operetes atliko grupė „El Fuego“, solistai Eduardas Kaniava, Viktorija Miškūnaitė, Vaidas Vyšniauskas, Egidijus Bavikinas, Paulius Bagdanavičius, Evelina Sašenko, Eglė Šidlauskaitė, Gitana Pečkytė, Jeronimas Milius, Eugenijus Chrebtovas, Raminta Vaicekauskaitė, Rafailas Karpis, Tomas Povilionis.

Atlikėjams pritarė „LRT ritmo grupė“ ir specialiai šiam vakarui suburtas rinktinis orkestras, kuriam dirigavo Martynas Staškus.

LRT laidų vedėjos Eglė Daugėlaitė, Aistė Plaipaitė ir Vilija Andrulevičiūtė kalbino vakaro svečius, kurie noriai dalijosi šviesiomis ir geromis emocijomis.

Naujametinį koncertą stebėjusi aktorė Regina Varnaitė pasakojo, kad Naujuosius visada sutikdavo teatre.

(P.Lileikio (LRT) nuotr.)

„Svarbiausia būdavo suvaidinti spektaklyje, o paskui jau ir vagyti, ir visiems draugams sakyti: būkite sveiki, laimingi sulaukę Naujųjų metų“, – kalba R. Varnaitė.

Laikrodžiui skelbiant Naujuosius, prieš 12-ą, aktorė skambina savo draugams ir linki sveikatos, laimės, džiaugsmo ir šiek tiek pinigų. To šį vakarą ji linkėjo ir visai Lietuvai.

Laidos „Istorijos detektyvai“ kūrėjas Virginijus Savukynas papasakojo, kaip prieš šimtą metų Naujuosius sutikdavo tipiška miesto šeima. Jis teigia, kad kaime metų sutiktuvių niekas nešvęsdavo, o mieste, Kaune, tradicijos buvo kitokios.

„Antanas Smetona Naujuosius sutikdavo Kauno karininkų ramovėje kartu su karininkais ir jų žmonomis, valdininkai susitikdavo ministerijose. Kauniečiai susirinkdavo karo muziejaus aikštėje, atiduodavo pagarbą prie nežinomo kareivio kapo, grodavo orkestras, vakarą papuošdavo fejerverkai – taip jie būdavo paminimi“, – pasakoja V. Savukynas.

Laidos „Gyvenimas“ vedėjas Edvardas Žičkus atskleidė, kad įsimintinas 2017-ųjų įvykis jam – netikėtas susitikimas su legendinės grupės „Queen“ gitaristu, o 2018-iesiems E. Žičkus jau turi tikslą.

„Kasmet jis didėja – noriu dalintis pasauliu su visais lietuviais. Tikiuosi, kad sienos dar labiau prasiplės ir bus dar daugiau istorijų“, – sako E. Žičkus.

LRT prodiuserė, kino kritikė Lolita Bytautaitė papasakojo, kad įsimintiniausios kelionės šiais metais jai buvo išvykos į Kanų ir Sen Sebastiano kino festivalius. Šiuose festivaliuose rodomos lietuviško kino premjeros, šiuos filmus pamato ir LRT žiūrovai.

„2017 metai buvo labai puikūs – lietuviškas kinas pakėlė sparnus, sugrąžino žiūrovą į kino sales, noriu pasidžiaugti, kad ir LRT TELEVIZIJA taip pat prisidėjo prie lietuviško kino atgimimo. 2018 metais taip pat bus daug premjerų. Nuo vasario 16-os iki kovo 11-os pamatysime tai, kas lietuviško kino pasaulyje naujausia“, – kalba L. Bytautaitė.

Lenktynininkas Benediktas Vanagas 2018-uosius pradės Dakaro ralyje, kuris startuos sausio 6 dieną. Lenktynininkas atskleidė, kad šiemet pirmą kartą per pastaruosius šešerius metus Naujuosius sutiks Lietuvoje, mat šventinę dieną vis tekdavo praleisti svečioje šalyje. Valstybei einant 28-uosius nepriklausomybės metus B. Vanagas linkėjo šaliai aiškesnės krypties.

Artėjant 2018-iesiems, patriotiškiems metams, laidos „Laisvės vėliavnešiai“ vedėja Liepa Rimkevičienė linkėjo kiekvieną dieną jausti meilę Lietuvai.

„Linkiu būti šiuolaikiškais ir novatoriškais. Kurdama „Laisvės vėliavnešių“ laidas pastebėjau, kad didžiausi patriotai buvo žmonės savo mąstymu peršokę laikmetį. Šie žmonės buvo labai drąsūs ir kitokie, partizanai ar Nepriklausomybės Akto signatarai. Kai kalbame apie patriotizmą ir jaunus žmones, mes turime būti jauni ir šiuolaikiški, mylintys Lietuvą čia ir dabar“, – sako L. Rimkevičienė.

Renginiui artėjant link pabaigos, vedėjai A. Rožickas ir E. Mildažytė priminė, kad Naujųjų metų naktis – tai ir susitaikymo naktis, kai turėtų būti pamiršti seni skausmai, pasižadėta būti tolerantiškesniems, meilesniems vienas kitam.

„Laimingų, džiaugsmingų, sėkmingų ir turtingų 2018 metų. Net ir visiems priešams linkime kuo geriausios kloties. Naujųjų metų naktis – tai ir susitaikymo naktis, pamirškime senus skausmus, pasižadėkime būti nors trupučiuką tolerantiškesni, meilesni vienas kitam, žiūrėti į kitą mylinčiomis akimis ir nepamiršti pažvelgti į save tokiomis akimis, nes save reikia mylėti labiausiai“, – vienas kitam antrino renginio vedėjai A. Rožickas ir E. Mildažytė.

Gruodžio 31-osios vakarą kviečiame žiūrėti LRT naujametinį koncertą.

Šia proga šmaikščiais komentarais su muzikologe nuolat apsikeičiantis projekto vedėjas jai įteikė pintinę gėlių, o scenos kolegą pasveikino kartu projektą vedanti Gerūta Griniūtė.

Dainininkams šventinį vakarą akompanavo Šv. Kristoforo kamerinis orkestras, vadovaujamas dirigento Modesto Barkausko.

Į komisijos kėdes pirmadienio vakarą sėdo muzikologė Zita Kelmickaitė, muzikos apžvalgininkas Ramūnas Zilnys ir choro „Ažuoliukas“ meno vadovas Vytautas Miškinis.

Kiekvienoje konkursinės atrankos laidoje skamba 10 kūrinių. Studijoje jie atliekami žinomų Lietuvos atlikėjų. Po kiekvienos laidos trys dainos keliauja į kitą etapą. Kuris kūrinys bus pripažintas Lietuvos šimtmečio daina, spręs komisija, LRT TELEVIZIJOS žiūrovai bei LRT.lt portalo skaitytojai, kurie į finalą taip pat siųs vieną dainą.

Pirmasis scenoje pasirodė Egidijus Sipavičius su daina „Lietuvoje“, kurios muzikos ir žodžių autorius – Andrius Jautakis. R. Zilnys pastebėjo, kad kol kas šiame muzikiniame projekte skambėdavo dainos, sukurtos prieš 20-30 metų.

„Labai nedažnai būna tokių dainų, kurios, neturėdamos dešimties metų, būtų taip smarkiai įsiliejusios į lietuvių kraują. Daugelis galvoja, kad ši daina labai sena, nes ji labai artima ir labai sava. Šitos dainos tekstas man – kažkas fantastiško, jis nebanalus ir pataiko tiesiai į dešimtuką, tai – daina, kuri neprarado aktualumo ir ilgai jo nepraras, nes emigracija – vis dar didelė mūsų problema“, – pastebėjo muzikos apžvalgininkas.

Jo teigimu E. Sipavičius savo repertuare turi ne vieną kūrinį, kuris gali skambėti, ir, komisijos nario nuomone, neabejotinai dar skambės šiame šimtmečio dainą renkančiame projekte. 

„Esu chorų žanro atstovas ir šiek tiek šališkas, nes šį kūrinį irgi teko dainuoti. Jis tapo chorine daina, buvo įtrauktas į Dainų šventę, tai – tik pliusas dainai“, – tikino V. Miškinis.

Z. Kelmickaitė atkreipė dėmesį, kad nors emigracija Lietuvoje – didelė, išvykusių žmonių nereikia teisti, galbūt jie, pasak muzikologės, išvyko ieškoti iššūkių. Tačiau ji pritarė komisijos kolegoms dėl kūrinio: „Ši daina – puikiausias proginės dainos pavyzdys.“

Povilas Meškėla atliko Ričardo Laginausko sukurtą dainą „Mes – jėga“. R. Zilnio žodžiais, ši daina – tikrasis P. Meškėla. „Jam labai tinka dainuoti roką. Ši daina – tikras rokas. Dabar – daug jaunų atlikėjų, žiūrinčių į savo batus, liūdno roko, o man šis rokas – daug geresnis. Ši daina susijusi su istoriniais įvykiais, atlikta Sąjūdžio metu, tačiau ji tinka visada. Ši daina gali būti apie maištą, kartų konfliktą, nepasitenkinimą tam tikrais supančiais dalykais, ji išlaiko laiko egzaminą“, – apie prieš trisdešimt metų sukurtą kūrinį kalbėjo muzikos apžvalgininkas.

„Tai – vienas iš tų kūrinių, kurie tapo mūsų nepriklausomybės prieaušriu“, – pastebėjo V. Miškinis. Z. Kelmickaitė atkreipė dėmesį į, pasak jos, galingus kūrinio žodžius. „Tai – tikra laiko daina. Kaip būtų gerai gauti laišką iš valdžios vyrų: mes jėga ir širdys plaka iš vien. Bet širdys plaka ne iš vien, kai kuriems iš viso maskatuojasi ir ritmas iškrikęs“, – juokavo muzikologė.

Grupė „Rondo“ į sceną lipo su Gintauto Tautkaus parašytu kūriniu „Laukų gėle“. Ši daina skambėjo net dviem svarbiems projekto dalyviams – komisijos narei Z. Kelmickaitei ir „Dainuoju Lietuvą“ vedėjui A. Rožickui, kurie abu gimimo dieną mini spalio 19 d.

(V.Radžiūno (LRT.lt) nuotr.)

„Pirmą kartą šią dainą išgirdau dar būdamas visai mažas, gal septynerių. Tai – kone pirmoji daina pirmoje „Rondo“ plokštelėje. Šis kūrinys – lietuviškos muzikos pop hitas ir šiandien jis skamba puikiai. Šilta, šviesi, graži pop daina“, – konkursinį kūrinį įvertino R. Zilnys.

Z. Kelmickaitė kūrinį pavadino susibūrimų daina ir pastebėjo, kaip entuziastingai didžiojoje LRT studijoje susirinkusi publika vos paraginta dainavo kartu su „Rondo“ vokalistu.

„Gebėjimas kartu su visais padainuoti ne visoms dainoms tinka, tačiau šį priedainį moka visi“, – įsitikinusi muzikologė.

„Ir šią dainą man teko dainuoti. Čia – vienas tų hitų, kurių nereikia priminti. Labai gerai pataikyta su dainos priedainiu, jis lemia dainos sėkmę. Šis kūrinys su tokiu priedainiu pasmerktas gyvuoti amžių amžiais. Tai nėra kartų daina, tai – amžina daina“, – kalbėjo V. Miškinis.

18 metų gimtadienį švenčianti grupė „Pikaso“ ir Augustė Vedrickaitė atliko Laimono Žiulpos kurtą dainą „Saulė“. „Pikaso“ yra reiškinys“, – pripažino muzikos apžvalgininkas R. Zilnys, trumpai prisimindamas visą grupės istoriją. Jo teigimu, šiandien skambėjusi kūrinio versija – geriausia iš jo girdėtų.

Tam pritarė ir V. Miškinis. „Augustės dėka šią dainą išgirdau kitaip. Mano skoniui yra geresnių šios grupės dainų. Nemanau, kad ji pataikys į geriausiųjų dešimtuką, nes savo vaidmenį ji jau atliko“, – sukritikavo komisijos narys. Jam antrino ir Z. Kelmickaitė: „Labai gerai, kad jie šiandien pasikvietė Augustę, nes atsirado šviesa ir raiška.“

Justė Arlauskaitė-Jazzu pristatė savo pačios ir Leon Somov parašytą dainą „Po mano oda“. „Matosi, kad daina buvo sukurta, kai buvo blyksnis, burtas. Ne veltui sakėte, kad parašėte geriausią dainą, tai įvyko. Daina tarsi ne žmonėms skirta, labai jautri ir asmeniška“, – įvertino Z. Kelmickaitė.

V. Miškinio teigimu, kūrinys per daug intymus, kad taptų šimtmečio daina. „Tačiau niekas kitas nesugebėtų taip pateikti kūrinio ir jį išjausti, kaip pati autorė, prieš tai aš lenkiu galvą“, – sakė komisijos narys. R. Zilnys nusprendė taip rimtai kūrinio nevertinti. „Tai labai lengvai gali būti daina apie Lietuvą, kai baigsis Europos sąjungos pinigai: aš stoviu nuoga, atsisuk“, – juokavo jis. Muzikos apžvalgininko teigimu, ši daina nėra geriausias Jazzu kūrinys, nes, žinant jos charakterį, ji tokį dar žada parašyti.

Grupė „Lemon joy“  pasirodė su grupės lyderio Igorio Kofo sukurta daina „Kažkada“.

„Labai mėgstu šią grupę. Bet tai – nemėgstamiausia mano daina. Žinau, kad ji populiariausia, bet man tiesiog kelia didžiulį nepatogumą tos dainos aranžuotė. Ji skalbėjo kaip „Modern talking“ ir aš nesuprantu, ar nuoširdžiai norėjosi taip sugroti, ar tai – parodija“, – stebėjosi R. Zilnys. Z. Kelmickaitė kūrinį pagyrė, o V. Miškinis pritarė R. Zilnio pastebėjimui.

Grupė „Colours of bubbles“ ėmėsi nemenko iššūkio – atliko Marijo Mikutavičiaus dainą „Trys milijonai“. Tai – pirmasis kartas, kai ši grupė dainavo lietuvių kalba.

„Ši daina buvo tokia populiari, kad jei tais metais, kai buvo parašyta, Marijonas būtų ėjęs į prezidento rinkimus, būtų laimėjęs. Dabar dainai jau teks pasivaržyti, tačiau ji – viena ryškiausių ir geriausių lietuviškų dainų“, – tvirtino R. Zilnys.

V. Miškinis pastebėjo, kad kūrinio žodžiai – stipresni už muziką. Be to, jei daina nebūtų siejama su olimpiada, kuriai ir buvo skirta, komisijos nario nuomone, nebūtų buvusi tokia populiari.

Grupė „The Backs“ pademonstravo naują Mikalojaus Noviko ir Antano Saulyno dainos „Gera“ versiją.

„Nepažinau dainos. Mane sužavėjo orkestruotė, net sunku vertinti. Viską vertinu labai aukštai, tačiau tai – visiškai kita daina“, – stebėjosi V. Miškinis. 

Z. Kelmickaitė į kitokį kūrinio pateikimą sureagavo panašiai: „Čia išlaikyta melodija, bet nėra tos dainos, kurią visi pažįstam. Tačiau tai, ką jos padarė, padarė gerai. Dabar reikia klausti: gerbiamas kompozitoriau, o jums gerai?“ – kalbėjo muzikologė.

Gintauto Banio sukurtą „Lopšinę“ atliko grupė „Pelenai“. „Tai – pati ryškiausia „Pelenų“ daina. Ji – šilta lyriška, „nunešanti“, – įvertino R. Zilnys.

Z. Kelmickaitė susimąstė, kaip šį kūrinį vertintų jauni žmonės, anksčiau jo negirdėję. Muzikologė pripažino, kad išrinkti tris geriausius vakaro kūrinius bus labai sunku, tačiau šią dainą ji pažadėjo įvertinti aukštai.

„Tai – vienas gražiausių, jaudinančių, vykusių tokio žanro kūrinių. Duok Dieve, visiems autoriams parašyti tokių kūrinių“, – linkėjo V. Miškinis.

Neseniai atsikūrusi grupė „Naktinės personos“ nutarė kiek kitaip atlikti savo dainą „Sukasi ratu“. „Šis kūrinys turi savo spalvą. Jis nepanašus nei į vieną šį vakarą skambėjusį. Tekstas – romantiškas, neįpareigojantis, šiek tiek nostalgijos jame. Tačiau, mano galva, šis kūrinys daugiau skirtas šokti, nei sėdėti ir klausyti, jis išprovokuoja veiksmui, galbūt tai – didžiausia jo sėkmė“, – sakė V. Miškinis.

R. Zilnys priminė, kad daina – svarbi grupės istorijos dalis, mat po albumo, kuriame pasirodė šis kūrinys, grupė žaibiškai išpopuliarėjo ir tapo madingiausia Lietuvos grupe. 

„Tai – nauja dainos versija. Nors man nostalgiškai labiau patiko senoji versija, šitas variantas irgi gerai skamba“, – įvertino muzikos apžvalgininkas. Z. Kelmickaitė atskleidė, kad šią grupę laiko specifine ir ji nėra jos mėgstamiausia, tačiau, pasak muzikologės, simpatiški vyrai atkreipia dėmesį, o Alanas Chošnau dabar dainuoja kur kas geriau.

„Dainuoju Lietuvą“ – kiekvieną šeštadienį 21 val. per LRT TELEVIZIJĄ!

Antradienio vakarą pasitikti naująjį LRT sezoną į Valdovų rūmus susirinko garsūs Lietuvos žmonės, žymūs valdžios, kultūros bei visuomenės atstovai. Iš viso į šventinį renginį pakviesta 600 svečių.

Naujasis sezonas pradėtas ekspresyviais Pavelo Giunterio ansamblio „Giunter Percussion“ būgnų ritmais. Renginio vedėjai Andrius Rožickas ir Gerūta Griniūtė sveikino susirinkusius svečius, pasitinkančius valstybės atkūrimo 100-mečiui skirtą sezoną.

Susirinkusius svečius sveikino LRT generalinis direktorius Audrius Siaurusevičius. Jis renginį pradėjo Justino Marcinkevičiaus eilėmis „Dainuoju Lietuvą“ ir teigė, kad atkurtos valstybės 100-mečiui LRT jau pasiruošusi.

LRT sezono atidarymo renginyje pristatyti naujausi LRT televizijos projektai. Žiūrovų pamėgta „Nacionalinė ekspedicija“ šią vasarą keliavo po Lenkiją, plaukė didžiausia šalies upe – Vysla. Renginio vedėja G. Griniūtė pastebėjo, kad „Nacionalinė ekspedicija“ virsta į „Nacionalinę geografiją“. Prieš statant naują laivą buvo atliekami moksliniai tyrimai ir pavyko papildyti Lietuvos laivybos istoriją naujais faktais.

„Nacionalinė ekspedicija“ Lenkijoje keliavo beveik 3 savaites, o laidas filmavo net 40-ties žmonių komanda. Prie ekspedicijoje jau dalyvavusių narių prisijungė ir naujų žmonių. Tai – buvusi prof. A. Bumblausko studentė, istorijos mokslų daktarė ir Lietuvos lenkė Barbara Stankevič, restoranų vadovas ir someljė Arminas Darasevičius ir žurnalistė, laidų vedėja bei prodiuserė Edita Mildažytė.

Beata Nicholson kvietė penktadienio vakarais žiūrovus išmėginti gardžiausius receptus, išgirsti maisto herojų – žmonių, kurių dėka valgome skanesnį, įvairesnį ir sveikesnį maistą, istorijas.

Šį sezoną LRT televizijos žiūrovai taip pat galės stebėti itin didelio populiarumo sulaukusio serialo „Laisvės kaina. Savanoriai“ tęsinį – „Laisvės kaina. Partizanai“, kuris primins apie praėjusio amžiaus viduryje vykusias tris okupacijas ir masinius trėmimus, holokaustą, terorą, bandymą fiziškai ir dvasiškai sugniuždyti Lietuvą. Renginyje dalyvavę ir šiame seriale vaidinantys aktoriai Sandra Daukšaitė ir Marius Repšys sakė, kad naujasis serialas tiesiog prikaustys žiūrovų dėmesį prie televizijos ekranų.

LRT džiaugiasi, kad naująjį sezoną LRT Kultūros kanalas startuoja HD formatu. Naujas projektas „Kultūros teismas“ – tai formatas, sujungsiantis pokalbių šou ir teisminės praktikos elementus. „Kultūros teisme“ dalyvaus teisėja, prokuroras (valstybės kaltintojas), ieškovas, atsakovas bei pastarojo advokatas, taip pat dalyvaus tarėjų taryba ir liudininkai. Galutinį sprendimą priims žiūrovai.

Laidos „Stilius“ vedėja Violeta Baublienė intrigavo, kad naująjį sezoną laida pasitiks ilgesnė, įdomesnė ir su dar daugiau herojų. Šį sezoną V. Baublienė dirbs ir naujame LRT projekte „Gimę tą pačią dieną“.

„Toną laidai diktuoja formato reikalavimai. Žmonės turi būti iš įvairių socialinių sluoksnių, skirtingos patirties. Juos vienija tik ta pati gimimo diena, mėnesis, metai. Skerspjūvis išeina įdomus, bet atrasti herojus visai nelengva, nes Lietuva, deja, išsivažinėjusi po pasaulį. Tačiau mums sekasi ir esame gerokai nustebinti, kaip dėliojasi žmonių likimų ir šiuolaikinės Lietuvos istorijos kompozicija“, – pasakoja V. Baublienė.

Vienas iš laidos herojų legendinės grupės „Antis“ lyderis Algirdas Kaušpėdas sakė, kad projekto „Gimę tą pačią dieną“ idėja jam labai patiko.

„Labai stiprus laidos istorinis karkasas. Tais pačiais metais [įvyko] Stalino mirtis ir Kaušpėdo gimimas... Dar vienas pastebėjimas, gerai, kad laidoje buvo ne vienas personažas o trys, nes aš stambiu planu visą laidą savęs pakelti negalėčiau“, – apie laidą kalbėjo A. Kaušpėdas.

LRT sezono atidarymo renginyje svečiavosi ir naujo projekto „Šiandien prieš 100 metų“ vedėjas, Vasario 16-osios akto originalą Vokietijoje atradęs ir lietuvių simpatijas užkariavęs istorijos profesorius Liudas Mažylis. Jis sako laukiantis naujojo LRT projekto ir tikisi, kad laidos vedėjo amplua prisijaukinti nebus sunku.

Naująjį sezoną nebeliks E. Mildažytės kurtos laidos „Bėdų turgus“, tačiau žurnalistė su žiūrovais sekmadienio vakarais sveikinsis vesdama projektą – „Editos šou“.

Edita Mildažytė teigia, kad gana laidose dejuoti, liūdėti, atėjo laikas pasidalinti su žiūrovais optimizmu. Pristatydama „Editos šou“ žurnalistė, televizijos laidų kūrėja uždainavo žodžiais: „Pakanka dejuoti, raudoti ir skųstis“.

„Panoramos“ vedėjas Marijus Žiedas pristatė stulbinančią LRT televizijos naujienų tarnybos statistiką. Jo teigimu, naujienų tarnybos žurnalistai per metus parengė per 5 000 reportažų visuomenei aktualiausiomis temomis, transliavo beveik 3 000 valandų originalios produkcijos, naujienų tarnybos rengiamos informacinės laidos sudaro trečdalį LRT televizijos paros programos, laidoje „Laba diena, Lietuva“ per metus dalyvavo ir kalbėjo per 150 politikų, ministrų, Seimo narių, buvo penki šimtai tiesioginių interviu iš įvairių Lietuvos vietų.

Pakilią vakaro nuotaiką palaikė LRT grupė ir „Original Copy“ kartu atlikę Marijono Mikutavičiaus kūrinį „Pasveikinkit vieni kitus“. Taip pat pasirodė ir muzikos garsais svečius džiugino atlikėjas Tadas Juodsnukis, seserų Agotos ir Dorotės Zdanavičiūčių duetas „Laiminguo“, Jazzu, „The Station“, Gytis Paškevičius ir grupė „The Back“, grupė „Miško gyventojai“, Katažina, Edmundas Kučinskas, Lilas ir Innomine

Raudonojo kilimo iškilmių transliacija

Nuo 18 val. žiūrovai portale LRT.lt galėjo stebėti raudonojo kilimo iškilmių transliaciją, kurios vedėja LRT.lt portalo redaktorė Karolina Drigotaitė kalbino šventės organizatorius, naujųjų LRT projektų kūrėjus ir vedėjus bei pristatė įdomiausias sezono naujienas. Raudonojo kilimo programą pradėjo merginų grupės „Electric Ladies“ muzikinis pasirodymas.

Raudonojo kilimo transliacijos metu pasirodė ir legendinio serialo „Giminės“ aktoriai. Aktorė Ilona Balsytė teigė, kad dėl šio serialo populiarumo kartais pažįstami ir kiti serialo žiūrovai ją vadina Angele. Tačiau aktorė sako dėl to nepykstanti.

„Kartais žmonės vadina mane Angele ir vertina pagal tai, kas buvo Angelės gyvenimo biografijoje. Nepykstu, kad taip vadina, smagu, kad žmonės iki šiol žiūri šį serialą“, – sako aktorė.

Į LRT sezono atidarymo renginį atvykusi žurnalistė Violeta Baublienė sako tikinti, kad naująjį sezoną LRT pasitinka konceptualiai.

„Svarbiausia žinoti, ką darai ir kai tai, ką darai, darai iš širdies, atsiranda stilius. LRT eina kartu su laiku, su Lietuvos aktualijomis“, – sako V. Baublienė.

Į šventę atvykusi kino kritikė, žurnalistė Lolita Bytautaitė sako, kad ant LRT raudonojo kilimo jaučiasi daug jaukiau ir smagiau nei ant Kanų festivalio raudonojo kilimo. L. Bytautaitė sako, kad per LRT televiziją šį sezoną žiūrovai išvys daugybę gerų lietuviško kino filmų.

„Atidarėme sezoną su „Emilija iš Laisvės alėjos“ ir matome, kad žiūrovai tikrai išsiilgę lietuviško kino. LRT televizija taip pat prisideda prie to, kad lietuviškas kinas gimtų“, – teigia L. Bytautaitė.

LRT technologijų departamento vadovas Arnas Zuikis džiaugėsi naujovėmis, kurios yra pristatomos žiūrovams.

„Džiaugiamės nuo vasario turėdami naują pažangią studiją. Šiandien visi stebuklai pasiekiami virtualios realybės pagalba, tai yra naujausia tendencija. Džiaugiamės galėdami parodyti turinį ir iš šios pusės“, – renginyje sakė A. Zuikis.

Į šventę atvykęs portalo LRT.lt vadovas Mindaugas Raguotis sakė, kad į naująjį valstybės atkūrimo 100-mečiui skirtą LRT sezoną naujienų portalas taip pat įdės didelį indėlį ir kvietė sekti naujienas ir įvykius.

LRT generalinio direktoriaus Audriaus Siaurusevičiaus teigimu, šio vakaro šventė yra skirta atkreipti žiūrovų dėmesį į išskirtinį, Lietuvos istorijos minėjimui skirtą, LRT sezoną.

„Tai bus pranešimas, skirtas atkreipti žiūrovų dėmesį į mūsų programą, naujienas. Šventė labai greitai baigiasi, o kasdienybė – ilgesnė, sunkesnė, ją reikia tinkamai išgyventi. Tai turbūt didžiausi iššūkiai, o šventė skirta priminti žiūrovams, kad mes jau pradedame“, – apie atidarymo šventę portalui LRT.lt yra sakęs LRT generalinis direktorius A. Siaurusevičius.

Anot S. Siaurusevičiaus, Lietuvos valstybės atkūrimo 100-metis formuoja visas būsimo LRT sezono užduotis.

„Esminis dalykas yra tai, kad mums teko garbė, o tuo pačiu ir didelė atsakomybė gyventi ir dirbti laiku, kai minėsime Lietuvos valstybės atkūrimo 100-metį. 100-metis nėra tik viena diena – Vasario 16-oji. Tai – procesas. Per 100 metų įvyko labai daug“, – yra teigęs S. Siaurusevičius.

Tautos dainiaus Justino Marcinkevičius eilėraščio žodžiais pavadintame tikro garso TV projekte varžysis ne vieną Lietuvos kartą užauginę ir dabar skambantys, visų mintinai mokami hitai – nuo Danieliaus Dolskio iki „Anties“, „Foje“, Marijaus Mikutavičiaus  ar Jazzu.

Projektą vesti patikėta vienai geriausių televizinių porų – Andriui Rožickui ir Gerūtai Griniūtei, žiūrovų pamėgtų populiariausioje „Eurovizijos” nacionalinėje atrankoje. Kūriniai skambės pritariant Donato Katkaus diriguojamam orkestrui.

Prieš skambėdama iš profesionalo lūpų televizijos scenoje, daina bus išbandyta neprofesionalų – gydytojų, mokytojų, turgaus prekeivių, žvejų, vairuotojų – <...> visoje Lietuvoje.

LRT žiūrovams ir klausytojams iš daugelio televizijos ir radijo projektų pažįstama, pianistės diplomą turinti G. Griniūtė apie muzikos pasaulį ir jo istoriją išmano daug, tai ji atskleis ir projekte. „O ten, kur ateina A. Rožickas, tiesiog įvyksta šventė. Jis šiuo atveju bus šventė“, – vedėjų duetą aiškina „Dainuoju Lietuvą“ prodiuseris Lauras Lučiūnas.

„Tai bus didžiausia kada nors įvykusi muzikos apžvalga, tačiau nenorime parodyti projekto, kaip apžvalginės laidos, norime nuotaikingo šou“, – kalba L. Lučiūnas. Jo įsitikinimu, tai – Lietuvos šimtmečiui labai tinkanti idėja. „Norime parodyti kitokį to 100 dainų atlikimą: kartu su orkestru, su dabar aktualiais dainininkais, bet tuo pačiu pasikviečiant ir tų dainų autorius bei originalius atlikėjus“, – pasakoja jis.

„Lietuvos radijas, gyvuojantis jau daugiau nei 90 metų, per savo istoriją transliavo šimtus tūkstančių muzikinių kūrinių. Iš viso šio lobyno projektu išsirinkome 100 auksinių dainų: populiariausių, visiškai pateisinančių hito sąvoką, užauginusių ne vieną kartą ir formavusių lietuvių muzikinį skonį“, – tęsia projekto prodiuseris.

Pasak laidos kūrėjų, sudaryta projekto dainų atrankos komisija, kurios gretose – įrašų kompanijų leidėjai, muzikologai, žurnalistai išrinks geriausių kūrinių 100-uką, atsižvelgdami ir į LATGA pateiktus grojamiausių kūrinių archyvinius duomenis, ir į visą šalies muzikos istorijos raidą.

„Dainuoju Lietuvą“ autoriai užsimoję į TV projektą įtraukti visą Lietuvą: prieš skambėdama iš profesionalo lūpų televizijos scenoje, daina bus išbandyta neprofesionalų – gydytojų, mokytojų, turgaus prekeivių, žvejų, vairuotojų – skirtingų žmonių skirtinguose regionuose visoje Lietuvoje.

Projekte žadama ne tik kitaip suskambėsiančių kūrinių, bet ir įdomių pokalbių apie lietuvišką muziką, archyvinių vaizdų, netikėtų istorinių ar net anekdotinių faktų, kaip buvo leidžiami vieno ar kito atlikėjo albumai, kokiomis chaotiškomis aplinkybėmis gimė kažkuris hitas, kaip kūrėsi Lietuvos muzikos verslas.

Apdovanojimams diriguos televizijos laidų ir renginių vedėjas, režisierius bei reklamų kūrėjas Andrius Rožickas, teigiama pranešime spaudai.

10-ųjų kino apdovanojimų „Sidabrinė gervė“ vedėju tapęs A. Rožickas džiaugiasi, kad pastaruoju metu lietuviškų kino filmų sukuriama vis daugiau, o jaunoji karta – daug žadanti: „Manau, kad lietuviško kino pastaruoju metu pagausėjo, nors man mieliau būtų, kad ne gausa, o kokybe žiūrovas būtų stebinamas. Nes lietuviškame kine labai retai būna, kad ir vaizdas, ir garsas, ir vaidyba, ir režisūra, ir scenarijus būtų geri viename filme. Bet užuodžiu, kad jaunoji karta turi skonį ir įneš įdomaus pokyčio kine.“

Ne vieną kino filmą įgarsinęs A. Rožickas įsitikinęs, kad kino apdovanojimai yra gera motyvacinė priemonė kūrėjams stengtis. „Filmas geresniu netampa, net jei jis turi milijonus apdovanojimų. Bet gal kažkuriems kūrėjams tai yra motyvacinė priemonė stengtis, todėl aš už. Ir todėl apdovanoti reiktų būtent juos. Ir dar tuos, kurie sukūrė kažką vertingo. Ir tuos, kurių nesimato, bet kurie yra „žiauriai“ talentingi“, – sako apdovanojimų vedėjas.

Užuodžiu, kad jaunoji karta turi skonį ir įneš įdomaus pokyčio kine.

A. Rožicką ant scenos išvysime vieną, o ne su partnere ar partneriu, kaip buvo įprasta matyti anksčiau.

„Dviese renginį vesti yra linksmiau, tačiau scenoje jaučiuosi, kaip savo smėlio dėžėje, tad žiūrovai išvys gerą reginį. Man nelabai patinka būti tik žiūrovu ir tik stebėti, kai kažkas vaidina. Vesti renginį yra daug geriau, nes pats vairuoji ir tikimybė, kad pačiam bus nuobodu – labai maža“, – tapęs dešimtųjų, jubiliejinių kino apdovanojimų vedėju sakė A. Rožickas.

10-ųjų kino apdovanojimų vedėjas nominantams turėjo ir ko palinkėti: „Linkiu visiems apsidovanoti save patiems, kad neliktų nuskriaustų, neįvertintų. Noriu, kad visi būtų laimingi ir jaustųsi talentingi.“

Dešimtą pavasarį į Lietuvą sugrįžtantys apdovanojimai „Sidabrinė gervė“ pagerbs iškiliausius ir labiausiai nusipelniusius kino kūrėjus. Kasmet didelio visuomenės dėmesio sulaukiantys jubiliejiniai apdovanojimai vyks birželio 13-ąją, 18.30 val. Vilniaus Kongresų rūmuose ir bus tiesiogiai transliuojami per LRT TELEVIZIJĄ.

Prestižinių apdovanojimų „Sidabrinė gervė“ globėjas yra premjeras Saulius Skvernelis. Apdovanojimus organizuoja Lietuvių kino akademija ir Lietuvos kino centras.

Iškilmingos ceremonijos, kurią vedė Ugnė Galadauskaitė ir Richardas Jonaitis, metu ryškiausiai pernai spindėjusiems LRT darbuotojams įteiktos skulptoriaus Romualdo Kvinto kurtos statulėlės.

Geriausia LRT radijo vedėja pripažinta Ieva Buinevičiūtė, girdima laidoje „Muzikinis pastišas“, o LRT televizijos vedėju paskelbtas eterio veteranas žurnalistas Edmundas Jakilaitis, nurungęs jaunuosius kolegas Eglę Daugėlaitę ir Arną Mazėtį. Geriausio LRT radijo žurnalisto statulėlė atiteko Audronei Čepkauskaitei, o LRT televizijos žurnalisto „bitė“ nuskrido pas Edvardą Špoką. „Ačiū LRT už tai, kad nepakerpa sparnų ir galiu skraidyti kaip špokas“, – dėkojo laureatas.

Zita buvo pažadėjusi, kad jei Giedrius negaus bitutės, ji badaus. Tai jis ir negavo! Kitais metais tikimės Zitą matyti Operos ir baleto teatro scenoje.

„Auksiniais bitinais“ nuo šiol galės vadintis geriausiu LRT televizijos pramoginių laidų duetas – Andrius Rožickas ir Giedrius Savickas. Vienas apdovanojimą atsiėmęs A. Rožickas juokavo, kad kolega metė iššūkį Zitai Kelmickaitei. „Zita buvo pažadėjusi, kad jei Giedrius negaus bitutės, ji badaus. Tai jis ir negavo! Kitais metais tikimės Zitą matyti Operos ir baleto teatro scenoje. Todėl noriu jums, Zita, įteikti šią puokštę, ji bus jūsų maisto racionas visus metus“, – šmaikštavo jis.

Geriausiu duetu netapę A. Tapinas ir A. Valinskas visgi buvo paminėti – jų vedama laida „Auksinis protas“ pripažinta geriausia TV laida. Geriausia LRT radijo laidos titulu galės didžiuotis „Radijo dokumentika: Devyni radijo dešimtmečiai“. Geriausiu LRT radijo profesionalu pripažintas Jonas Kasciuškevičiu, televizijos pasaulio – garso režisierius Ramojus Skirsgilas, LRT profesionalu paskelbtas Jonas Ribokas, o LRT.lt portale „Auksine bite“ džiaugėsi žurnalistas Vytenis Radžiūnas. Į „LRT publikos simpatijos bitę“ pretendavo net penki LRT projektai, o atiteko ji istoriniam filmui „Laisvės kaina. Savanoriai“.

Prozininkas, dramaturgas ir režisierius Marius Ivaškevičius buvo įvertintas už pilietinę iniciatyvą – Atminties maršą Molėtuose – ir išrinktas LRT radijo Metų žmogumi. Garbės apdovanojimas už nuopelnus ir ilgametį darbą LRT įteiktas aktorei, diktorei, rašytojai Danai Rutkutei, kuri prie LRT mikrofono sėdo dar 1949 metais.

Šiais metais buvo įsteigta dar viena nominacija – „Linksmoji bitė“. Ir kas daugiau ją galėjo pelnyti, jei ne savo juoku tikrą avilį socialiniuose tinkluose pažadinusi Živilė Kropaitė. Tiesioginiame eteryje „Labas rytas, Lietuva“ vedėja, pranešdama apie pasiektą rekordą atbulomis, prapliupo nevaldomu juoku. Atsiimti šios statulėlės žurnalistė į sceną pakilo atbulomis ir pasidžiaugė, kad po linksmo incidento neprarado darbo.

„Auksinės bitės 2016“ – sekmadienį 21 val. per LRT televiziją.

Darbščiausiems LRT darbuotojams atiteko keturiolika skulptoriaus Romualdo Kvinto autorinių darbų.

Apdovanojimus pradėjo Monika Mečiūtė kartu su Vytauto Lukočiaus vadovaujama Vilniaus sinfonietta. Jie atliko kūrinį „Mėlynos gatvelės“.

Pirmąją Auksinę bitę geriausiam LRT RADIJO žurnalistui įteikė jau du šiuos apdovanojimus anksčiau pelnęs Deividas Jursevičius. Šios nominacijos nugalėtoja tapo Audronė Čepkauskaitė.

Geriausiu LRT TELEVIZIJOS vedėju pretendavo tapti žurnalistas Edmundas Jakilaitis ir laidos „Labas rytas, Lietuva“ vedėjai Eglė Daugėlaitė ir Arnas Mazėtis. Apdovanojimą geriausiam LRT TELEVIZIJOS laidų vedėjui Edmundui Jakilaičiui įteikė viena pirmųjų jo mokytojų televizijoje – Nemira Pumprickaitė.

LRT TV naujienų tarnybos vadovas Audrius Matonis „Auksinę bitę“ įteikė geriausiam 2016 m. LRT TELEVIZIJOS žurnalistui Edvardui Špokui. „Ačiū LRT už tai, kad nepakerpa sparnų ir galiu skraidyti kaip špokas. Džiaugiuosi, kad galime dirbti su didžiausiomis pasaulio televizijomis iš karščiausių planetos taškų“, – atsiimdamas apdovanojimą kalbėjo geriausiu pripažintas žurnalistas.

LRT tarybos pirmininko pavaduotoja Lolita Jablonskienė apdovanojo LRT radijo Metų žmogų, kuriuo tapo prozininkas, dramaturgas ir režisierius Marius Ivaškevičius Jis įvertintas už pilietinę iniciatyvą – Atminties maršą Molėtuose.

„Prieš septyniolika metų esu dirbęs šioje televizijoje. Bet šis stovėjimas ant scenos turbūt yra svarbiausias iš visų. Tai – nuopelnas visų, kurie prisidėjo prie Atminties maršo Molėtuose. Šią vasarą nedrąsiai LRT vadovybei užsiminiau, gal sutiktų skirti porą „Labas rytas, Lietuva“ minučių šiai eisenai, o jie man davė visą televizijos ir radijo eterį. Buvau labai nustebęs. Manau, kad be LRT šis įvykis nebūtų buvęs tokio mąsto“, – atsiimdamas apdovanojimą kalbėjo režisierius.

LRT vadovas Audrius Siaurusevičius garbės bite už nuopelnus ir ilgametį darbą LRT apdovanojo ilgametę radijo diktorę Daną Rutkutę. Įvertinimą atsiėmusiam jos sūnui Kornelijui Matuzevičiui perduodamas LRT vadovas negailėjo gražių žodžių: „Kai gyvenime matei tiek daug, kiek Dana Rutkutė, viena kita bitė gali būti ne tokiu svarbiu dalyku. Manau, kad jos gyvenime buvo du tikrai svarbūs dalykai. Pirmojo mes negalime dokumentaliai patvirtinti, bet 1926 m. Dana Rutkutė galimai girdėjo pirmuosius radijo šaukinius. O 1957 m., šitą jau tikrai galime patvirtinti, ji tikrai matė, kaip gimė Lietuvos televizija.“

Geriausiam LRT RADIJO vedėjui apdovanojimą įteikė pernai bitę atsiėmusi Agnė Kairiūnaitė. Ji į sceną atsiimti R. Kvinto autorinio darbo kvietė geriausia radijo vedėja pripažintą Ievą Buinevičiūtę.

Geriausiu LRT TELEVIZIJOS pramoginių laidų vedėjų duetu pretendavo tapti Andrius Rožickas ir Giedrius Savickas,  Zita Kelmickaitė ir Alfredas Bumblauskas bei Andrius Tapinas ir Arūnas Valinskas. LRT komisijos sprendimu, geriausiu LRT TELEVIZIJOS pramoginių laidų vedėjų duetu tapo A. Rožickas ir G. Savickas.

Apdovanojimą iš Violetos Baublienės rankų be scenos partnerio atsiėmęs A. Rožickas nestokojo humoro ir atsakė į anksčiau paskelbtą Z. Kelmickaitės pareiškimą – žinoma moteris teigė, jog jei šiemet G. Savickas negaus „Auksinės bitės“, ji ims badauti. „Dabar aš suprantu, kodėl apdovanojimą atėjau atsiimti vienas. Iš pradžių Giedrius man sakė, jog į šį renginį neis dėl ligos, tačiau dabar suprantu, kad tikroji priežastis – Zitos pasižadėjimas. Kaip matote, Giedriaus scenoje nėra, jis bitės neatsiėmė, tad kitais metais tikimės Zitą matyti Operos ir baleto teatro scenoje“, – susirinkusius renginio svečius pralinksmino A. Rožickas.

Geriausią LRT RADIJO profesionalą – Joną Kasciuškevičių – apdovanojo LRT RADIJO vadovė Guoda Litvaitienė. „Radijo žurnalistai gali susirasti įdomiausių pašnekovų ir susigalvoti keisčiausių transliacijos vietų, bet jei niekas nesutvarkys išprotėjusio pulto ir iš rikiuotės išėjusios radijo duomenų bazės, viskas nepasieks klausytojų“, – bitę įteikdama kalbėjo radijo direktorė.

LRT vyriausiasis prodiuseris Audrius Giržadas apdovanojo geriausią LRT TELEVIZIJOS profesionalą. Juo šiais metais tapo Ramojus Skirsgilas.

LRT TELEVIZIJOS balsas, praėjusių metų „Auksinių bičių“ laureatas Tadas Jačiauskas  šiais metais apdovanojo geriausią LRT profesionalą. Juo tapo Jonas Ribokas.

Geriausiu LRT.lt portalo profesionalu tapo žurnalistas Vytenis Radžiūnas. Jam „Auksinę bitę“ įteikė portalo vadovas Mindaugas Raguotis.

Geriausia LRT RADIJO laida tapo „Radijo dokumentika: Devyni radijo dešimtmečiai“. Apdovanojimą didžiulei kūrybinei grupei įteikdama J. Kryževičienė tikino, kad radijuje dirba tikri pamišėliai – jie yra pametę galvas dėl savo sunkaus darbo. „Mes turime papasakoti apie gyvenimą, pasaulį, bet neturime galimybės jo parodyti. Jau devyniasdešimt metų Lietuvos radijas pasakoja apie pasaulį tuo metu, kai važiuojate mašinoje, valgote pusryčius ar einate per gatvę su ausinukais. Visada labai svarbūs yra tie projektai, kur susijungia įvairių sričių profesionalai. Todėl sveikinu dokumentiką „Devyni radijo dešimtmečiai“, – kalbėjo žurnalistė.

Geriausia LRT TELEVIZIJOS laida pretendavo tapti „Auksinis protas“, „Karinės paslaptys“ ir „Istorijos detektyvai“. LRT generalinio direktoriaus pavaduotojas Rimvydas Paleckis paskelbė, kad geriausia LRT TELEVIZIJOS laida šiais metais tapo „Auksinis protas“.

Į LRT PUBLIKOS simpatijos bitę pretendavo net penki LRT projektai – „Dainų dainelė“, LRT 90 – jubiliejinis koncertas Žalgirio arenoje, daugiaserijinis istorinis filmas „Laisvės kaina. Savanoriai“, nacionalinė „Eurovizijos“ atranka ir Seimo rinkimų naktis. Publikos simpatijų prizą LRT.lt portalo lankytojų sprendimu iš Lolitos Bytautaitės rankų atsiėmė istorinio vaidybinio filmo „Laisvės kaina. Savanoriai“ režisierius Saulius Balandis. „Labai norėjau gauti bitę, nes Sidabrinė gervė ant židinio – labai nuobodu. LRT dėkoju už pasitikėjimą, komandai – už darbą, o žiūrovams – už įvertinimą“, – kalbėjo režisierius.

Šiais metais buvo įsteigta dar viena nominacija – Linksmoji bitė. Ją pelnė socialiniuose tinkluose tikrą audrą sukėlusi Živilė Kropaitė. Ji LRT TELEVIZIJOS laidoje „Labas rytas, Lietuva“ pranešdama apie pasiektą rekordą atbulomis prapliupo juokais. Ant scenos bitę atsiimdama Ž. Kropaitė taip pat nestokojo humoro ir dėkojo LRT vadovybei už išsaugotą darbo vietą.

„Auksinės bitės 2016“ – jau šį sekmadienį, 21 val. per LRT TELEVIZIJĄ!

„Blogasis aš“ – tokia tema improvizavo LRT muzikinio projekto „Auksinis balsas“ dalyviai. Aktoriai nestokojo išradingumo ir projekto scenoje surengė ir vestuves, ir laidotuves. Tiesa, projekto vedėjo Andriaus Rožicko laukė staigmena – jį gimtadienio proga pasveikino kartu projektą vedantis Giedrius Savickas, komisijos nariai, „Vilniaus sinfonietta“ ir susirinkę žiūrovai.

„Ilgiausių metų“ sudainavęs ir su gimtadieniu A. Rožicką pasveikinęs projekto komisijos narys Arūnas Valinskas nepagailėjo ir pagyrų: „Andrius yra vedęs televizijos laidas su įvairiais scenos partneriais, bet dabar galiu drąsiai pasakyti: ponios ir ponai, Giedrius Savickas ir Andrius Rožickas šiuo metu yra geriausia visų Lietuvos televizijų vedėjų pora“.

Muzikiniame projekte dalyvaujančių aktorių pasirodymus vertino aktorė Kristina Kazlauskaitė, smuikininkas Zbignevas Levickis, „Vilniaus sinfoniettos“ vadovas Vytautas Lukočius ir televizijos laidų vedėjas Arūnas Valinskas.

Vakarą savo pasirodymu pradėjo Rokas Petrauskas. Aktorius atliko savo kūrybos dainą „Aš esu niekas“ ir į sceną atsitempė valtį. Vis dėlto aktoriaus pastangos nesulaukė komisijos komplimentų.

„Aktorinė šio pasirodymo pusė man labai patiko. O vokalas man nebuvo labai panašus į auksinį“, – kalbėjo K. Kazlauskaitė.

Pasirodymas ne itin patiko ir Z. Levickiui: „Nesupratau etiudo scenoje, manau, Rokas iš tiesų nėra toks blogas, koks norėjo pasirodyti.“

Giedrius Arbačiauskas atliko Marijono Mikutavičiaus dainą „Drąsių nieks nežudo“ ir scenoje surengė tikrą dvikovą su špagomis. Vis dėlto komisija aktoriui turėjo pastabų.

„Melodija nebuvo labai sudėtinga, bet manęs pats numeris neįtikino. Vaidinote pasidavusį žmogų, o jūsų balsas tuo metu traukė aukštas natas. Bet man patiko, kaip špagavotės“, – kalbėjo Z. Levickis.

A. Valinskui pasirodymas sukėlė daugiau minčių apie dainininką M. Mikutavičių nei apie dainą atlikusį aktorių: „Klausant Giedriaus atrodo, kad Marijonas Mikutavičius jau galėtų rašyti savo miuziklą, kuriame Giedrius galėtų suvaidinti vieną pagrindinių vaidmenų.“

K. Kazlauskaitė gyrė sceninį sprendimą: „Man pasirodymo idėja, sceninis vaizdas – fechtavimasis, kostiumai ir visa kita labai patiko. Visą laiką bandžiau suprasti, kas vyksta, bet ne visai pavyko. Man pritrūko nuotaikų nuoseklumo“.

Neringa Nekrašiūtė scenoje atliko Freddie Mercury kūrinį „Bohemian Rapsody“. Toks kūrinio pasirinkimas buvo labai sukritikuotas komisijos.

Z. Levickio nuomone, aktorei reikėjo šią dainą persikelti į patogesnę tonaciją arba dainą perdaryti savaip.

„Manau, ne jūs pirma ir ne paskutinė pasimaunate ant Freddie Mercury dainų – daug kas bando jį pakartoti, bet niekam nepavyksta. Bet tai buvo neblogas pasirodymas“, – tikino V. Lukočius

O A. Valinskas kritiką rėžė visiškai atvirai: „Šios rapsodijos savo laiku negrojo radijo stotys, nes ji buvo per ilga. Tu, kaip aktorė, pasiėmei tokią dainą, ir scenoje nepadarei nieko. Per septynias minutes nepadarei visiškai nieko, kuo pateisintum, dėl ko šią dainą pasiėmei. Tai buvo labai blogas pasirinkimas.“

Rasa Rapalytė atliko Suzi Quatro dainą „If You Can`t Give Me Love“. Aktorė įsikūnijo į monotonišką darbą dirbančią moterį, kuri vėliau virto roko žvaigžde su didžiule gitara. Tokį režisūrinį sprendimą komisija sveikino.

„Manau, kad tai buvo pats geriausias vakaro temos atskleidimas. Mano galva, kiekviena moteris, dirbanti monotonišką darbą, vieną dieną nori tapti drugeliu ir būti mylima. Pagaliau sulaukėme kitokio tipo pasirodymo“, – kalbėjo A. Valinskas.

K. Kazlauskaitė turėjo pastabų dėl gitaros – jos nuomone, butaforinis instrumentas buvo per didelis ir trukdė aktorei įsijausti į vaidmenį.

Lina Rastokaitė scenoje surengė jugoslavišką vestuvių puotą, už kurios stalo sėdėjo Marius Jampolskis, Rasa Rapalytė, Aistė Motiejūnaitė, Giedrius Arbačiauskas ir kiti aktoriai. Nuotaikingas pasirodymas sužavėjo komisiją.

„Tai buvo labai skoningas pasirodymas, niekas neperspausta. Jis buvo pilnas gero humoro. Tai buvo absoliučiai puikus numeris“, – po pasirodymo kalbėjo K. Kazlauskaitė.

A. Valinskas taip pat liaupsino projekto dalyvę: „Esi viena iš moterų, kuriai drąsiai galiu pasakyti, kad tave myliu kaip partnerę ir kolegę. Žinau, kiek daug Lina iš savęs reikalauja ir nuolat galvoja, kaip viskas bus blogai. Bet jai visuomet viskas pavyksta puikiai.“

Kūrinio pasirinkimą sveikino ir „Vilniaus sinfoniettos“ vadovas. „Šiandien girdėjome įvairių kūrinių, tarp jų – ir labai sudėtingus, o jūs pasiėmėte „čiastuškę“ ir išlošėt. Jūs surengėt tokią šventę, kad net negeriantys šoko“, – juokavo V. Lukočius.

Vidas Bareikis kartu su savo antrininku atliko savo kūrybos dainą „Bus ramu“.

Z. Levickis dainininkui turėjo ir pastabų, ir patarimų. „Girdėjau jus kelias dainas deklamuojant, o kaip roko atlikėjui jums trūksta balso jėgos. Daug dirbate šiame numeryje kaip šokėjas ir aktorius, bet vokalo man pritrūko. Labai gera kompozicija, gilus tekstas, ryškus numeris.

Bet jei šį kūrinį atliktų kitas dainininkas, galbūt jis įgautų dar stipresnį skambesį. Kita vertus, galbūt ir pats galėtumėte geriau atlikti šią dainą, bet tokiu atveju jums reikėtų atsisakyti šou elementų“, – pasirodymą vertino smuikininkas.

K. Kazlauskaitė šįkart pasigedo V. Bareikio žodžių artikuliacijos, kurią anksčiau dažnai girdavo. „Nesupratau dalies teksto, mačiau tik daug judesio ir emocijų, todėl negaliu jo vertinti aukščiausiu balu“, – nusivylimą išreiškė aktorė.

Marius Jampolskis atliko Tomo Sinickio dainą „Mylimas vyras ir sūnus“. Scenoje aktorius surengė savo paties laidotuves.

„Sudainavai visai neblogai, o pasirodymo idėja, kaip ir visuomet, man labai patiko“, – kalbėjo K. Kazlauskaitė.

Z. Levickis gyrė aktoriaus gebėjimą labai paprastomis priemonėmis sukurti labai didelį įspūdį.

Aistė Motiejūnaitė atliko dainą „Laumės juosta“. Aktorės pasirodymas liko nesuprastas ir teigiamo įspūdžio komisijos nariams nepaliko, o G. Savickas ir A. Rožickas paprašė aktorės paaiškinti savo sceninį sumanymą.

Po aktorės žodžių sekė A. Valinsko kritika: „Blogiausias dalykas, ką gali padaryti aktorius – tai surengti pasirodymą, ir po jo dar paaiškinti, ką juo norėjo pasakyti. Tai, ką parodėte, buvo visiškas niekalas. Tiesiog sudainavote dainą. Aktoriams reikėtų parodyti daugiau, ir manau, kad jūs galite gerokai daugiau.“

Jam kiek švelniau antrino Z. Levickis: „Man neužkliuvo dainavimas, turite gebėjimų parodijuoti vokalą, ir tai nėra taip paprasta. Man šis jūsų pasirodymas truputį prailgo, ir vaidinimo visiškai nesupratau.“

Kiek atlaidesnis aktorei buvo dirigentas V. Lukočius, tikinęs, jog kad pasiektų tam tikrą lygį, daugelis aktorių – Marius Jampolskis, Giedrius Arbačiauskas ir kt. televizijoje dirbdami turėjo praleisti daugybę metų, todėl atlaidžiai vertino televizijos naujokės pasirodymą ir ją įvertino devyniais balais.

Bendra (8 laidų) lentelė:

Lina Rastokaitė – 152 balai

Vidas Bareikis – 137 balai

Marius Jampolskis – 136 balai

Neringa Nekrašiūtė – 135 balai

Giedrius Arbačiauskas – 102 balai

Rasa Rapalytė – 92 balai

Aistė Motiejūnaitė – 87 balai

Rokas Petrauskas – 87 balai

Žiūrovų lentelė:

Lina Rastokaitė – 9462 balsai

Neringa Nekrašiūtė – 8489 balsai

Marius Jampolskis – 3975 balsai

Vidas Bareikis – 2751 balsas

Aistė Motiejūnaitė – 2472 balsai

Rokas Petrauskas – 2270 balsų

Rasa Rapalytė – 2233 balsai

Giedrius Arbačiauskas – 2184 balsai

Komisijos lentelė:

Marius Jampolskis – 40 balų

Lina Rastokaitė – 40 balų

Rasa Rapalytė – 37 balai

Vidas Bareikis – 34 balai

Giedrius Arbačiauskas – 33 balai

Neringa Nekrašiūtė – 33 balai

Rokas Petrauskas – 33 balai

Aistė Motiejūnaitė – 30 balų

Tiesa, projekto vedėjo Andriaus Rožicko laukė staigmena – jį gimtadienio proga pasveikino kartu projektą vedantis Giedrius Savickas, komisijos nariai, „Vilniaus sinfonietta“֧ ir susirinkę žiūrovai.

„Ilgiausių metų“ sudainavęs ir su gimtadieniu A. Rožicką pasveikinęs projekto komisijos narys Arūnas Valinskas nepagailėjo ir pagyrų: „Andrius yra vedęs televizijos laidas su įvairiais scenos partneriais, bet dabar galiu drąsiai pasakyti: Ponios ir ponai, Giedrius Savickas ir Andrius Rožickas šiuo metu yra geriausia visų Lietuvos televizijų vedėjų pora“.

Muzikiniame projekte dalyvaujančių aktorių pasirodymus vertino aktorė Kristina Kazlauskaitė, smuikininkas Zbignevas Levickis, „Vilniaus sinfoniettos“ vadovas Vytautas Lukočius ir televizijos laidų vedėjas Arūnas Valinskas.

Vakarą savo pasirodymu pradėjo Rokas Petrauskas. Aktorius atliko savo kūrybos dainą „Aš esu niekas“ ir į sceną atsitempė valtį. Vis dėlto aktoriaus pastangos nesulaukė komisijos komplimentų. „Aktorinė šio pasirodymo pusė man labai patiko. O vokalas man nebuvo labai panašus į auksinį“, – kalbėjo K. Kazlauskaitė.

Pasirodymas ne itin patiko ir Z. Levickiui: „Nesupratau etiudo scenoje, manau, Rokas iš tiesų nėra toks blogas, koks norėjo pasirodyti.“

Giedrius Arbačiauskas atliko Marijono Mikutavičiaus dainą „Drąsių nieks nežudo“ ir scenoje surengė tikrą dvikovą su špagomis. Vis dėlto komisija aktoriui turėjo pastabų. „Melodija nebuvo labai sudėtinga, bet manęs pats numeris neįtikino. Vaidinote pasidavusį žmogų, o jūsų balsas tuo metu traukė aukštas natas. Bet man patiko, kaip špagavotės“, – kalbėjo Z. Levickis.

A. Valinskui pasirodymas sukėlė daugiau minčių apie dainininką M. Mikutavičių nei apie dainą atlikusį aktorių: „Klausant Giedriaus atrodo, kad Marijonas Mikutavičius jau galėtų rašyti savo miuziklą, kuriame Giedrius galėtų suvaidinti vieną pagrindinių vaidmenų“.

K. Kazlauskaitė gyrė sceninį sprendimą: „Man pasirodymo idėja, sceninis vaizdas – fechtavimasis, kostiumai ir visa kita labai patiko. Visą laiką bandžiau suprasti, kas vyksta, bet nevisai pavyko. Man pritrūko nuotaikų nuoseklumo.“

Neringa Nekrašiūtė scenoje atliko Freddie Mercury kūrinį „Bohemian Rapsody“. Toks kūrinio pasirinkimas buvo labai sukritikuotas komisijos.

Z. Levickio nuomone, aktorei reikėjo šią dainą persikelti į  patogesnę tonaciją arba dainą perdaryti savaip. „Manau, ne jūs pirma ir ne paskutinė pasimaunate ant Freddie Mercury dainų – daug kas bando jį pakartoti, bet niekam nepavyksta. Bet tai buvo neblogas pasirodymas“, – tikino V. Lukočius

O A. Valinskas kritiką rėžė visiškai atvirai: „Šios rapsodijos savo laiku negrojo radijo stotys, nes ji buvo per ilga. Tu, kaip aktorė, pasiėmei tokią dainą, ir scenoje nepadarei nieko. Per septynias minutes nepadarei visiškai nieko, kuo pateisintum, dėl ko šią dainą pasiėmei. Tai buvo labai blogas pasirinkimas“.

Rasa Rapalytė atliko Suzi Quatro dainą „If You Can`t Give Me Love“. Aktorė įsikūnijo į monotonišką darbą dirbančią moterį, kuri vėliau virto roko žvaigžde su didžiule gitara. Tokį režisūrinį sprendimą komisija sveikino.

„Manau, kad tai buvo pats geriausias vakaro temos atskleidimas. Mano galva, kiekviena moteris, dirbanti monotonišką darbą, vieną dieną nori tapti drugeliu ir būti mylima. Pagaliau sulaukėme kitokio tipo pasirodymo“, – kalbėjo A. Valinskas.

K. Kazlauskaitė turėjo pastabų dėl gitaros – jos nuomone, butaforinis instrumentas buvo per didelis ir trukdė aktorei įsijausti į vaidmenį.

Lina Rastokaitė scenoje surengė jugoslavišką vestuvių puotą, už kurios stalo sėdėjo Marius Jampolskis, Rasa Rapalytė, Aistė Motiejūnaitė, Giedrius Arbačiauskas ir kiti aktoriai. Nuotaikingas pasirodymas sužavėjo komisiją. „Tai buvo labai skoningas pasirodymas, niekas neperspausta. Jis buvo pilnas gero humoro. Tai buvo absoliučiai puikus numeris“, – po pasirodymo kalbėjo K. Kazlauskaitė.

A. Valinskas taip pat liaupsino projekto dalyvę: „Esi viena iš moterų, kuriai drąsiai galiu pasakyti, kad tave myliu kaip partnerę ir kolegę. Žinau, kiek daug Lina iš savęs reikalauja ir nuolat galvoja, kaip viskas bus blogai. Bet jai visuomet viskas pavyksta puikiai.“

Kūrinio pasirinkimą sveikino ir „Vilniaus sinfoniettos“ vadovas. „Šiandien girdėjome įvairių kūrinių, tarp jų – ir labai sudėtingus, o jūs pasiėmėte „čiastuškę“ ir išlošėt. Jūs surengėt tokią šventę, kad net negeriantys šoko“, – juokavo V. Lukočius.

Vidas Bareikis kartu su savo antrininku atliko savo kūrybos dainą „Bus ramu“.

Z. Levickis dainininkui turėjo ir pastabų, ir patarimų. „Girdėjau jus kelias dainas deklamuojant, o kaip roko atlikėjui jums trūksta balso jėgos. Daug dirbate šiame numeryje kaip šokėjas ir aktorius, bet vokalo man pritrūko. Labai gera kompozicija, gilus tekstas, ryškus numeris.

Bet jei šį kūrinį atliktų kitas dainininkas, galbūt jis įgautų dar stipresnį skambesį. Kita vertus, galbūt ir pats galėtumėte geriau atlikti šią dainą, bet tokiu atveju jums reikėtų atsisakyti šou elementų“, – pasirodymą vertino smuikininkas.

K. Kazlauskaitė šįkart pasigedo V. Bareikio žodžių artikuliacijos, kurią anksčiau dažnai girdavo. „Nesupratau dalies teksto, mačiau tik daug judesio ir emocijų, todėl negaliu jo vertinti aukščiausiu balu“, – nusivylimą išreiškė aktorė.

Marius Jampolskis atliko Tomo Sinickio dainą „Mylimas vyras ir sūnus“. Scenoje aktorius surengė savo paties laidotuves.

„Sudainavai visai neblogai, o pasirodymo idėja, kaip ir visuomet, man labai patiko“, – kalbėjo K. Kazlauskaitė.

Z. Levickis gyrė aktoriaus gebėjimą labai paprastomis priemonėmis sukurti labai didelį įspūdį.

Aistė Motiejūnaitė atliko dainą „Laumės juosta“. Aktorės pasirodymas liko nesuprastas ir teigiamo įspūdžio komisijos nariams nepaliko, o G. Savickas ir A. Rožickas paprašė aktorės paaiškinti savo sceninį sumanymą.

Po aktorės žodžių sekė A. Valinsko kritika: „Blogiausias dalykas, ką gali padaryti aktorius – tai surengti pasirodymą ir po jo dar paaiškinti, ką juo norėjo pasakyti. Tai, ką parodėte, buvo visiškas niekalas. Tiesiog sudainavote dainą. Aktoriams reikėtų parodyti daugiau, ir manau, kad jūs galite gerokai daugiau.“

Jam kiek švelniau antrino Z. Levickis: „Man neužkliuvo dainavimas, turite gebėjimų parodijuoti vokalą, ir tai nėra taip paprasta. Man šis jūsų pasirodymas truputį prailgo, ir vaidinimo visiškai nesupratau“.

Kiek atlaidesnis aktorei buvo dirigentas V. Lukočius, tikinęs, jog kad pasiektų tam tikrą lygį, daugelis aktorių – Marius Jampolskis, Giedrius Arbačiauskas ir kt. televizijoje dirbdami turėjo praleisti daugybę metų, todėl atlaidžiai vertino televizijos naujokės pasirodymą ir ją įvertino devyniais balais.

V. Radžiūno / LRT nuotr.