„Global Carbon Project“ atlikto tyrimo duomenimis, į atmosferą išmesto CO2 kiekis šiemet sumažėjo 2,4 mlrd. tonų ir pasiekė 34 mlrd. tonų.

Duomenys rodo, kad CO2 tarša ypač sumažėjo JAV (12 proc. mažiau) ir ES (11 proc.).

„Sutapo veiksniai dėl krintančio anglies naudojimo ir pandemijos apribojimų, tad sumažėjo emisijos“, – sakė viena iš tyrimo autorių Julia Pongratz.

Pasak jos, pastaraisiais metais CO2 tarša augo vis lėčiau, o šiemet pirmą kartą per daugiau nei dešimtmetį fiksuotas sumažėjimas.

Tiesa, ekspertai sutaria, kad kol kas neįmanoma nuspėti, ar šių metų taršos mažėjimo tendencija išsilaikys ir kitąmet.

2009 m. dėl pasaulinės finansų krizės CO2 tarša sumažėjo, tačiau 2010 m. vėl fiksuotas augimas.

Baiminamasi, kad 2021 m. CO2 taršos lygis vėl šoktels.

„Reikėtų sugriežtinti šią politiką – sumažinti subsidijas iškastinio kuro vartojimui“, – nuotolinėje spaudos konferencijoje pirmadienį sakė organizacijos generalinis sekretorius Angelis Gurria (Anchelia Gurija).

„Kartais mums susidaro įspūdis, kad labai stipriai stengiamės sutaupyti ar gauti papildomai keletą eurų, kad išsaugotume gamtą, tačiau tuo pat metu labai daug lėšų žarstome tam, kad subsidijuotume iškastinį kurą, kuris kenkia aplinkai“, – pridūrė jis.

EBPO vadovas kritikavo valstybes, kurios prisiima įsipareigojimus mažinti CO2 emisijas, ratifikuoja Paryžiaus susitarimą, tačiau vėliau neapmokestina CO2 emisijų.

Organizacijos ataskaitoje Lietuvai siūloma apmokestinti CO2 emisijas sektoriuose, kurių nepadengia Europos Sąjungos emisijų prekybos sistema.

Pasak A. Gurrios, tai reikalinga ne didesnių biudžeto pajamų generavimui, o tam, kad pasikeistų požiūris.

„Pirmiausia reikia pakeisti požiūrį, elgesį. Tam, kad žmonės mažiau terštų, sukurtų mažiau CO2 išmetimų, reikia stipriai apmokestinti emisijas“, – pabrėžė jis.

A. Gurria teigia pasisakantis už „didelę kainą CO2 išmetimams“.

„Tai reiškia mokestį CO2 emisijoms. Kodėl? Nes jeigu nustatoma didesnė emisijų kaina, tu sieksi vengti emisijų“, – teigė EBPO vadovas.

Ataskaitoje teigiama, kad ekonominės veiklos daroma įtaka aplinkai yra „reikšminga“, tačiau CO2 emisijų apmokestinimas nesiekia EBPO vidurkio.

Tuo metu iškastinio kuro subsidijos, anot EBPO, yra tarp didžiausių visoje organizacijoje.

EBPO tvirtina, kad Lietuva „turi tapti žalesne“ – nors aplinkosauginiai rodikliai, palyginti su 2000-ųjų viduriu, pagerėjo, šaliai vis dar reikia padaryti daugiau, norint pasiekti ambicingus tikslus.

Organizacija pabrėžia, kad artimiausią dešimtmetį siekiant aplinkosauginių tikslų, būtina sumažinti emisijas transporto sektoriuje, kuris generuoja 28 proc. visų emisijų ir yra didžiausias taršos šaltinis.

Tuo metu energetikos politika turėtų būti orientuota į švaresnės atsinaujinančios energetikos plėtrą, nepaisant žemų iškastinio kuro kainų.

CO2 emisija sausio-birželio mėnesiais sumenko 1,6 mlrd. tonų – apytikriai tiek, kiek vien tik Jungtinės Karalystės per pastaruosius trejus metus.

Tyrimas pagrįstas daugiau kaip 40 mokslininkų pateiktais duomenimis bei statistine informacija apie energijos vartojimą, pramonės gamybą, oro susisiekimą, skelbia „Financial Times“.

Tyrimo bendraautorius, Potsdamo klimato kaitos tyrimų instituto įkūrėjas ir vadovas Hansas Joachimas Schellnhuberis pažymi, kad išmetamų teršalų kiekis sumažėjo daugiau nei per pasaulinę finansų krizę 2008-2009 metais.

„Tai yra karo meto kritimas, jis nėra lyginamas su laikotarpiais, apie kuriuos turime patikimų duomenų“, – pabrėžė žymus vokiečių atmosferos fizikas ir klimatologas.

Kita vertus, mokslininkai akcentuoja, kad CO2 emisija vėl pradeda didėti, ypač Kinijoje, kur karantino priemonės buvo sušvelnintos anksčiau ir labiau nei Europoje ar JAV.

Kinijoje liepos-rugpjūčio mėnesiais išmetamų teršalų kiekiai buvo 2,7 proc. didesni nei prieš metus, tuo tarpu JK ir JAV – atitinkamai 1 proc. ir 11,6 proc. menkesni.

Anglies dvideginio emisijos nuosmukį pirmąjį pusmetį labiausiai lėmė transporto sektoriaus aktyvumo sumažėjimas. Tuo tarpu namų ūkiai energijos vartojimą padidino, nes daugiau žmonių liko namuose.

Tačiau, nepaisant kuklesnės CO2 emisijos pirmąją šių metų pusę, mokslininkai perspėja, kad mažai tikėtina, jog ilgainiui tai paveiks Žemės temperatūros pokyčius – anglies dioksido koncentracija atmosferoje ir toliau didėja dėl aktyvaus iškastinių energijos šaltinių vartojimo.

„Deja, poveikis klimato kaitai nebus svarus. Visuotiniam atšilimui šis faktorius nereikšmingas. Galbūt, viena šimtoji ar dar mažiau laipsnio“, – akcentavo H.J. Schellnhuberis.

Nepaisant to, kad dėl pandemijos smarkiai sumažėjo anglies dioksido išmetimas, vidutinė pasaulio temperatūra artimiausią šimtmetį vis tiek gali pakilti keliais laipsniais, o tai reiškia, kad neturtingoms ir besivystančioms šalims gresia virtinė gaivalinių stichinių nelaimių ir masinis žmonių perkėlimas.

Labdaros organizacijos „Oxfam“ atlikta analizė parodė, kad 1990–2015 metais, kai metinis išmetamųjų teršalų kiekis padidėjo 60 proc., turtingosioms valstybėms teko atsakomybė už beveik trečdalio vadinamojo pasaulinio anglies dioksido biudžeto išeikvojimą.

Anglies dioksido biudžetas yra suminės šiltnamio efektą sukeliančių dujų emisijos, kurią žmonija gali išskirti, kol katastrofiškas temperatūros kilimas taps neišvengiamu, riba.

Vos 63 mln. žmonių – „1 proc.“ – nuo 1990 metų teko 9 proc. anglies dioksido biudžeto, parodė Stokholmo aplinkos instituto „Oxfam“ tyrimas.

Analizėje, rodančioje vis didėjančią „anglies dioksido emisijų nelygybę“, teigiama, kad minėto 1 proc. pasaulio gyventojų išmetamų teršalų augimo greitis tris kartus viršijo vargingiausios žmonijos pusės išmetamų teršalų kiekio augimą.

„Ekstremali ekonominė nelygybė ne tik skaido mūsų visuomenę ir ne tik lėtina skurdo mažėjimo tempą“, – naujienų agentūrai AFP teigė politikos, koncultacijų ir tyrimų vadovas Timas Gore'as.

„Yra ir trečia kaina, kai anglies dioksido biudžetas išeikvojamas tik tam, kad ir taip turtingi gyventojai didintų vartojimą“, – pridūrė T. Gore'as.

„Ir tai, be abejo, turi didžiulį poveikį vargingiausiems ir mažiausiai atsakingiems asmenims“, – pridūrė T. Gore'as.

Ekstremali ekonominė nelygybė ne tik skaido mūsų visuomenę ir ne tik lėtina skurdo mažėjimo tempą

2015 metų Paryžiaus klimato sutartis įpareigoja valstybes apriboti šiltnamio efektą sukeliančių dujų emisiją ir siekti, kad temperatūros kilimas būtų mažesnis nei 2 laipsniai Celsijaus.

Tačiau nuo to laiko išmetamųjų teršalų kiekis toliau didėjo, o ne viena analizė parodė, kad be kruopščiai pertvarkytos pasaulio ekonomikos, kurioje prioritetas būtų teikiamas ekologiškai plėtrai, dėl COVID-19 „sutaupyta“ tarša turės tik nereikšmingą poveikį švelninant klimato pokyčius.

T. Gore'o teigimu, vyriausybės privalo į visus atsigavimo po COVID-19 planus įtraukti kovos su klimato kaita ir nelygybe tikslus.

„Akivaizdu, kad per pastaruosius 20–30 metų daug anglies dioksido išskiriantis ir labai nevienodas ekonomikos augimo modelis nebuvo naudingas vargingiausiai žmonijos pusei“, – pridūrė jis.

„Tai klaidinga dichotomija, leidžianti manyti, kad turime rinktis tarp ekonomikos augimo ir klimato krizės [suvaldymo]“, – pridūrė jis.

„Siekiamas efektas – mažėjantys krovininio transporto srautai keliuose, mažesnis neigiamas poveikis gamtai ir nelaimingų atsitikimų skaičius“, – sako G.Šiaučiūnaitė.

Įvairiais skaičiavimais, geležinkelių transportas į aplinką išmeta nuo 3,5 iki 19 kartų mažiau CO2 už kelių transportą. Šis skirtumas priklauso nuo įvairių veiksnių, tačiau mažiausias skirtumas fiksuojamas lyginant vilkikus su dyzeliniais traukiniais, didžiausias – su elektra varomais krovininiais traukiniais.

„Vienas labai svarbių aspektų – „Rail Balticos“ geležinkelio linija bus elektrifikuota. Neabejoju, kad esant dabartinėms darnios energetikos tendencijoms anksčiau ar vėliau visa elektra traukinių transportui bus išgaunama tik iš atsinaujinančių energijos išteklių. Taip bus užtikrinama nulinė CO2 emisija“, – sako G. Šiaučiūnaitė.

Kompanijos „Ernst & Young Baltic“ atliktoje geležinkelių infrastruktūros bei projekto „Rail Baltica“ sąnaudų ir naudos analizėje įvertinta, kad visose trijose Baltijos valstybėse „Rail Balticos“ eksploatacija leis sumažinti anglies dvideginio emisijų išmetimų kiekius, kurių skaičiuojama nauda prilygs 3 mlrd. eurų. Dar beveik 3,3 mlrd. naudos bus dėl kitų orą taršą lemiančių kenksmingų medžiagų kiekio sumažinimo.

Šiuo metu, pasak Europos audito rūmų 2018 metais paskelbtos ataskaitos, Europoje veikia 9 tūkst. km ilgio greitųjų geležinkelių tinklas, 2017 m. buvo tiesiama dar maždaug 1 700 km greitųjų geležinkelių linijų. Nuo 2000 m. ES skyrė 23,7 milijardo eurų, kuriais bendrai finansavo investicijas į greitųjų geležinkelių infrastruktūrą.

Dabar geležinkelių tinklą stengiamasi plėtoti taip pat stengiantis taupyti degalus, tik šį kartą pagrindinė priežastis – per didelės transporto taršos emisijos.

Įgyvendinant bendrą ES aplinkosaugos strategiją iki 2030 metų numatyta perskirstyti krovinių gabenimą taip, kad geležinkeliams ir jūros transportui tektų ne mažiau kaip 30 proc. visų krovinių, o iki 2050 m. atitinkamai iki 50 proc. Tikimasi, jog 2050-aisiais traukinius pasirinks ir apie 50 proc. keleivių, keliaujančių vidutiniais nuotoliais.

Didesni keleivių ir krovinių krūviai geležinkeliui ne tik sumažintų CO2 išmetimą, bet ir atlaisvintų kelius, dėl spūsčių kuriuose šiuo metu ES patiriami milijardiniai nuostoliai.

„Rail Balticos“ teikiamos naujos multimodalinių vežimų galimybės (puspriekabių gabenimas vagonais, terminalų veikla), „paskutinės mylios“ logistikos koncepcijos įveiklinimas (bendradarbiavimas pristatant krovinius tarp geležinkelio stočių bei terminalų ir gamybos, paskirstymo ar pardavimo vietų ir pan.) atvers logistikos įmonėms labai patrauklių krovinių gabenimo maršrutų. Neabejotinai modernus geležinkelis ir keleivius skatins dažniau rinktis šios rūšies transportą vietoj asmeninio automobilio ar autobuso, tokiu būdu keliuose bus mažinamas automobilių skaičius ir CO2 emisija“, – sako G. Šiaučiūnaitė.

Europoje jau dabar jaučiamas augantis keleivių susidomėjimas traukinių transportu. Europoje greitaisiais geležinkeliais keliaujančių keleivių skaičius nuo 1990 m. iki 2016 m. padidėjo daugiau kaip aštuonis kartus ir šiuo metu geležinkeliais keliavo daugiau kaip ketvirtadalis visų ES valstybių, kuriose teikiamos greitųjų geležinkelių paslaugos, keliautojų.

Prognozuojama, kad nuo 2030 metų „Rail Balticos“ keleiviniai traukiniai tarp Varšuvos ir Talino kasmet perveš daugiau kaip 4,5 mln. keliautojų.

Kaip vienas pagrindinių argumentų projektuojant „Rail Balticos“ europinės vėžės geležinkelio liniją, buvo įvardijama ekonominė nauda, tarp jų ne tik finansiniai, bet ir aplinkosauginiai veiksniai. Pagal mokslininkų apskaičiavimus, transporto priemonės yra antras didžiausias teršėjas Europoje. Taip pat kaip didelę problemą Europos Komisija (EK) įvardijo per dideles kelių tinklo apkrovas krovininiu transportu.

Pagal projektą, kurį matė BNS, mokesčių dydis galėtų siekti nuo keliasdešimties eurų iki 1400 eurų. Dyzelinu varomi automobiliai būtų apmokestinami kelis kartus daugiau nei transporto priemonės su benzinu.

Ministerija siūlo, kad mokestį reikėtų mokėti kiekvieną kartą atlikus registraciją.

Premjeras Saulius Skvernelis trečiadienį žurnalistams sakė, kad ministrų kabinetas mokestį svarstys kitą savaitę.

Planuojama, kad mokestis įsigalios jau kitų metų pradžioje. Projekto aiškinamajame rašte nurodoma, kad į biudžetą būtų surenkama 29 mln. eurų per metus.

Už dyzelinį automobilį mokestį reikės mokėti tada, kai automobilio išmetamas CO2 kiekis kilometrui viršys 116 gramų, o benzinu ir dujomis varomų automobilių – 130 gramų.

Mažiausias mokestis dyzeliniam automobiliui, kai CO2 emisija bus 116-130 gramų kilometrui, sieks 80 eurų. Mažiausias mokestis benzinu ir dujomis varomiems automobiliams siektų atitinkamai 40 ir 36 eurus, kai išmetimai būtų 131-140 gramų CO2 kilometrui.

Maksimalus mokestis – kuomet automobilis išmeta daugiau nei 350 gramų CO2 kilometrui – siektų 1,4 tūkst. eurų dyzeliniams automobiliams, 590 eurų benzinu ir 531 eurą – dujomis varomiems automobiliams.

Mokesčio dydis bus apskaičiuojamas pagal Kelių transporto priemonių registre įregistruoto automobilio išmetamą CO2 kiekį ir degalų rūšį. Jei registre nėra duomenų, reikalingų apskaičiuoti CO2 emisijas, jos bus skaičiuojamos pagal papildomas įstatymu patvirtintas formules.

Šiose formulėse, skaičiuojant vienam kilometrui išmetamą CO2 kiekį, bus atsižvelgiama į didžiausią benzininių automobilių galią ir jų masę, o dyzelinių – tik į masę.

Mokesčio tarifai būtų indeksuojami kasmet, pasibaigus kalendoriniams metams.

Mokestis būtų mokamas nuo 2020-ųjų sausio 1 dienos, registruojant automobilį. Anksčiau buvo siūloma, kad mokestis būtų mažesnis, bet mokamas kasmet.

Numatoma, kad 95 proc. iš mokesčio surinktų pinigų bus skirta Klimato kaitos programai, likę 5 proc. – valstybės biudžeto reikmėms.

Europos aplinkos agentūros (EAA) duomenimis, vidutinė Europos Sąjungoje (ES) registruotų naujų lengvųjų automobilių CO2 emisija pernai siekė 120,4 gramo kilometrui. Šis rodiklis pernai augo antrus metus iš eilės.

ES yra nustačiusi, kad ši emisija iki 2021-ųjų turi nukristi iki 95 gramų kilometrui.

Pasak agentūros, vidutinės CO2 emisijos auga, nes daugėja registruojamų naujų benzinu varomų automobilių, o mažiau taršių ir elektrinių automobilių pardavimai vis dar išlieka maži.

Šis įsipareigojimas yra esminis, siekiant užkirsti kelią katastrofiškai klimato kaitai.

„Kalbant apie 2050 [metų] grupę, prie 66 vyriausybių prisijungė 10 regionų, 102 miestai, 93 verslo įmonės ir 12 investuotojų – visi jie įsipareigojo iki 2050 metų iki nulio sumažinti grynąjį išmetamų CO2 dujų kiekį“, – sakoma JT generalinio sekretoriaus Antonio Guterreso (Antoniju Guterišo) biuro pareiškime. 

„Klimato nepaprastoji padėtis yra lenktynės, kurias mes pralaimime, bet galime laimėti“, – nurodoma jame.

Maždaug 60 pasaulio lyderių susirinko į Jungtinių Tautų klimato susitikimą (Climate Action Summit) Niujorke, kuriuo siekiama suteikti naują postūmį 2015 metų Paryžiaus klimato sutarčiai tokiu metu, kai žmonija į atmosferą išmeta daugiau šiltnamio efektą sukeliančių dujų nei kada nors anksčiau.

JT skaičiavimais, pasauliui reikia imtis penkis kartus intensyvesnių veiksmų klimato kaitai suvaldyti, kad iki šio šimtmečio pabaigos vidutinė mūsų planetos paviršiaus temperatūra pakiltų ne daugiau kaip 1,5 laipsnio Celsijaus, lyginant su padėtimi iki pramonės revoliucijos.

Savo įsipareigojimus mažinti išmetamo anglies dvideginio kiekį šalys patvirtino 2015 metų Paryžiaus klimato susitarime, o dabar iki 2020 metų turi atnaujinti savo nacionalinius įsipareigojimus.

"Vis didėja neatitiktis tarp visuomenės reikalavimų imtis veiksmų dėl klimato kaitos ir faktinio pažangos tempo, o energijos paklausa ir išmetamas anglies dvideginio kiekis auga sparčiausiai per kelerius metus", – pažymėjo BP vadovas Bobas Dudley (Bobas Dadlis).

"Pasaulis eina netvariu keliu", - įspėjo jis.

BP rengiama statistinė pasaulio energetikos apžvalga ("Statistical Review of World Energy") laikoma energetikos pramonės standartu. Joje apibendrinami duomenys apie viską, įskaitant atskirų šalių naftos atsargų dydį, energijos iš atsinaujinančiųjų šaltinių gamybą atskirose šalyse ir įvairius vartojimo rodiklius.

Paklausos augimas

BP apskaičiavo, jog energijos paklausa pasaulyje padidėjo 2,9 procento. Dalį to paklausos prieaugio patenkino klestinti skalūnų gavyba Jungtinėse Valstijose, kuriose naftos ir gamtinių dujų gavyba pernai augo sparčiausiai pasaulyje, pažymima ataskaitoje.

Tuo tarpu aktyvistai viso pasaulio vyriausybes vis atkakliau spaudžia nustatyti terminus, iki kurių jos iki nulio sumažins grynąjį išmetamą šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekį.

Didžiosios Britanijos patariamasis komitetas klimato kaitos klausimais vyriausybei rekomendavo užsibrėžti pasiekti tokį tikslą iki 2050 metų. Šią datą taip pat svarsto kai kurios kitos Europos vyriausybės.

Progresyvusis JAV Kongreso sparnas ragina pasirinkti 2030 metų terminą, nors dauguma analitikų mano, jog pasiekti minėtą tikslą iki 2030-ųjų nebus įmanoma.

Tuo tarpu BP ataskaitoje taip pat nustatyta, jog atsinaujinančiųjų formų energijos vartojimas 2018 metais padidėjo 14,5 proc., tačiau šios rūšies energijai vis vien teko tik trečdalis viso pernykščio energijos gamybos prieaugio.

Tai reiškia, jog vien sutelkus dėmesį į "žaliąsias" energijos formas grynojo išmetamo šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekio nebus įmanoma sumažinti iki nulio, todėl vyriausybėms reikėtų labiau stengtis mažinti taršių anglių ir naftos deginimą, pažymėjo B. Dudley.

"Tai nėra lenktynės, kas greičiau pereis prie atsinaujinančiųjų šaltinių. Tai yra lenktynės, kuriose siekiama mažinti įvairiose srityse išmetamus anglies dioksido kiekius", - pridūrė jis.