Vilniaus savivaldybės taryba trečiadienį patvirtino sostinės Švaros taisyklių pakeitimus, numatančius, jog šio taršaus kietojo kuro ateityje šildymui nebebūtų galima naudoti.

Tiesa, taryba po svarstymų komitetuose atsisakė siūlymo nustatyti šį draudimą jau nuo šio spalio.

Vilniaus vicemeras Valdas Benkunskas teigia, kad sprendimas buvo „absoliučiai neišvengiamas“, nes anglys ir durpės yra kelis kartus taršesnės už biomasę, o palyginus šį šildymo būdą su centriniu šildymu, poveikis aplinkai didesnis „ne kartais, o tūkstančiais kartų“.

„Dėl to ne tik kenčia gyventojų sveikata, bet ir daroma negrįžtama žala klimato kaitos kontekste. Aš tikiuosi, kad Vilnius bus pirmas, bet ne paskutinis miestas, kuris tokią praktiką pritaikys. Galų gale, turime būti sąmoningi patys, o ne tik aklai sekti Europos Sąjungos direktyvas“, – sako V. Benkunskas.

Kūrenantiems krosnis akmens anglimi arba durpių briketais, grėstų įspėjimas arba bauda nuo 20 iki 140 eurų, už pakartotinius nusižengimus – nuo 140 iki 600 eurų.

Pasak savivaldybės atstovų, palyginti su mediena, degant angliai išsiskiria beveik 700 kartų daugiau sieros dioksido, kuris prisideda prie kvėpavimo takų ligų ir sukelia rūgštųjį lietų. Į aplinką taip pat patenka 10 kartų daugiau metalų, sukeliančių neurologinius pažeidimus ir vystymosi sutrikimus bei 2 kartus daugiau toksiško, kvėpavimo takams ir plaučių veiklai pavojingo azoto dioksido.

Be to, deginama anglis išskiria 1,3 karto daugiau smogu virstančių kietųjų dalelių ir anglies dioksido, kuris sukelia šiltnamio efektą.

V. Benkunsko teigimu, rekomendacijos keisti šildymo būdą galioja jau daugiau nei metus, tačiau didžioji dalis gyventojų jų iki šiol nesilaikė.

„Todėl nusprendėme duoti laiko pasiruošti ir suplanavome papildomas skatinimo priemones iš savivaldybės pusės“, – aiškino V. Benkunskas.

Kai kuriais atvejais gyventojams keisti šildymo katilų neprireiks. Daugeliu atvejų teks atsisakyti tik paties kuro – anglių ir durpių briketų – ir pakeisti jį biomase.

Asmenims, keičiantiems šildymo būdą į mažiau taršų, valstybė siūlo įvairius kompensavimo mechanizmus. Pavyzdžiui, keičiantiems šilumos katilus, naudojančius iškastinį kurą, į atsinaujinančios energijos įrenginius, kompensuojama 50 proc. išlaidų, nepasiturintiems asmenims ši kompensacija siekia net 85 procentus.

Asmenys, norintys prisijungti prie centralizuotų šilumos tinklų, taip pat gali gauti 50 proc. dydžio kompensaciją.

Vilniaus miesto savivaldybė savo ruožtu svarsto padengti dar 15 proc. išlaidų pagal kiekvieną kompensavimo programą.

Savivaldybė svarsto, kad kompensavimo tvarka galėtų įsigalioti 2022 metais, tad, pavyzdžiui, nepasiturintiems asmenims perėjimas prie kitų šildymo sprendimų nekainuotų, o kitiems gyventojams būtų kompensuoti du trečdaliai išlaidų.

Vilniaus miesto savivaldybės administracija miestui priklausančiuose socialiniuose būstuose, kuriuose šildymui iki šiol buvo naudojamos krosnys, taip pat žada keisti jas atsinaujinančius energijos išteklius naudojančiais įrenginiais.

Kaip tik šiuo metu savivaldybėje renkami duomenys, kiek privačių namų Klaipėdoje vis dar šildomi anglimis.

Šiuo iškastiniu kuru dažniausiai šildomi senesnės statybos namai.

Būtent todėl šaltuoju metu itin padaugėja gyventojų skundų dėl taršos.

"Kas kontroliuoja, kuo žmonės šildo savo privačius namus? Kaip kovoti su kaimynu, kuris neaišku, ką degina savo krosnyje?" – ne sykį klausdami piktinosi klaipėdiečiai.

Žmonės kreipėsi ir į Klaipėdos vadovus, kad būtų inicijuotas tarybos sprendimas, kuriuo miesto teritorijos ribose būtų uždrausta kietojo kuro įrenginių be filtravimo priemonių eksploatacija.

Formaliai apie pernelyg dūmijančius privačių namų kaminus galima pranešti skubios pagalbos tarnybų telefonu 112 arba tiesiogiai Aplinkos apsaugos departamentui.

Aplinkosaugininkų teigimu, piliečiai aktyviai praneša apie atliekų deginimą.

Klaipėdos savivaldybės administracija ėmėsi iniciatyvos mieste uždrausti šildyti namus iškastiniu kuru, tai yra anglimis.

"Galbūt jau būtų laikas atsisakyti anglių, nes visi norime gyventi švarioje aplinkoje. Siūlysime gyventojams paieškoti alternatyvių kuro variantų, nes anglimis kūrenti mieste, kur žmonių koncentracija didelė, negerai, anglių tikrai neturėtų likti. Dabar kalbame, diskutuojame, bandome išsiaiškinti, kiek tokių anglimis šildomų namų yra. Žinodami mastą, spręsime, kokių veiksmų imtis", – teigė Klaipėdos savivaldybės administracijos direktoriaus pavaduotojas Andrius Dobranskis.

Jis neslėpė, jog šildymo sezonui jau prasidėjus, veikiausiai šiais metais tos problemos išspręsti dar nepavyks.

"Negalime pastatyti žmonių prieš faktą ir pasakyti, kad dabar bus kitaip. Nekalbame apie šiuos metus, realiausia tai būtų galima išspręsti kitą šildymo sezoną", – pabrėžė A.Dobranskis.

Toks nieko gero nežadantis pranešimas buvo gautas 9.44 val. Į įvykio vietą buvo pasiųstos dvi autocisternos su dviejų Kauno ugniagesių gelbėtojų komandų pajėgomis.

Atvykus konstatuota, kad dega 30x20 m dydžio 200 t Kuzbaso anglies krūva.

Aikštelės darbuotojai ją sklaidė bei vežė dalimis į kitą vietą, pasitelkę ekskavatoriaus kaušą.

Ugniagesiai gelbėtojai, padėję jiems aušinti anglis vandeniu, paliko įvykio vietą tik po poros valandų – apie 12 val.

Konstatuota, kad tai buvo savaiminis užsidegimas.

„Nuo saulės įkaitusi anglis pradėjo rūkti po lietaus“, – portalui kauno.diena.lt paskambinus į aikštelę teigė budėtoja prisistačiusi moteris, tikindama, kad tai buvo normali šilumos garų išsiskyrimo reakcija, kokia būna tokiomis sąlygomis ir su mediena.

Tačiau pašnekovė neneigė, kad to pas juos dar nėra buvę. Kaip nesulaukta iki šiol ir svečių iš gaisrinės.

„Mes patys turime įsirengę laistymo sistemą“, – skubėjo baigti pokalbį moteris, įsitikinusi, kad greičiausiai visai, anot jos, nereikalinga sumaištis kilo aplinkiniams gyventojams be reikalo išsigandus.

Šis planas bus pagrindinė partijos rinkiminės kampanijos prieš ateinančiais metais vyksiančius parlamento rinkimus dalis.

„Mes siekiame negrįžtamai ir ryžtingai paskelbti apie anglies eros Vokietijoje pabaigą per ateinančią parlamento kadenciją“, kuri pasibaigs 2021 metais, teigiama Žaliųjų partijos pasiūlyme, kurio kopiją gavo AFP.

Šiuo metu 40 proc. Vokietijoje pagaminamos elektros yra pagaminama deginant anglį. Dėl to aplinkosaugininkai pastaraisiais metais surengė ne vieną protesto akciją. Nuo anglies šalis tapo itin priklausoma po to, kai žaliųjų spaudžiama Vokietijos valdžia nusprendė laipsniškai atsisakyti branduolinės energetikos.

Tačiau dabar Angelos Merkel vyriausybė nenori atsisakyti anglies baimindamasi, jog dešimtys tūkstančių angliakasių neteks darbo.

Žaliųjų partijos atstovai šalies parlamente siūlo įkurti specialią komisija, kuri prižiūrėtų anglies atsisakymo procesą. Pagal planą būtų uždrausta įrengti naujas šachtas, labiausiai teršiančios anglimi kūrenamos elektrinės būtų nedelsiant uždarytos, o kitoms būtų nustatytas „anglies dvideginio biudžetas“: elektrinės būtų uždarytos pasibaigus tokiam biudžetui.

Žalieji taip pat siūlo mažinti leistinos taršos ribas. Anglimi kūrenamų elektrinių operatoriai taip pat turėtų daugiau mokėti už aplinkai daromą žalą.

Vokietijos žaliųjų partija teigia, kad toks planas nepadidins elektros kainų, o efektyvios priemonės ateityje leistų sumažinti atsinaujinančios energijos kainą.

„Nelanksčios anglimi kūrenamos elektrinės nedera prie naujo elektros pasaulio, – mano Vokietijos žalieji. – Judėjimas prieš anglies naudojimą Vokietijoje prasidėjo jau prieš daugelį metų.“

O kalbant apie angliakasius, pažymi žalieji, jų skaičius jau dabar sparčiai mažėja, o likusiems reikės sukurti naujų darbo vietų.

„Jei kas sako, kad natūrali kosmetika brangi, netikėkit – ji itin pigi, – juokiasi Rūta Mikelkevičiūtė, neseniai sugrįžusi iš Afrikoje Zambijoje vykusios „Gelbėkit vaikus“ misijos. – Tik gudrūs verslininkai sugalvojo iš to užsidirbti ir sugalvojo kosmines kainas“. Viename Zambijos kaimų Rūta  išbandė makiažo priemones, kuriomis gražinasi vietinės moterys. Kadrus iš misijos po Zambiją LNK žiūrovai išvys jau penktadienį 19.30 val. filme „Zambija: ačiū, Lietuva!”.

„Apsilankėme kaime, kuriame vietinės moterys ruošėsi vestuvėms. Man buvo įdomu, kokias grožio priemones naudoja Zambijos kaimo moterys. Vietinės atnešė anglies gabalėlių ir raudono molio gabalą, manau, kad raudoną ochrą. Iš jo, sutrynusios ir prasijojusios, čia pat pagamino  pudrą. Išėjo nuostabūs dažai.  Anglis – antakiams juodinti, o ochra – skruostams ir veido odai rausvinti. Beje, juodaodėms toks makiažas itin tinka. Oda įgauna bronzos atspalvį“.

„Kadangi esu smalsi, nusprendžiau pasidažyti taip, kaip tai daro kaimo moterys, – pasakoja Rūta. –  Antakius patepiau anglimi, skruostus – ochra. Aišku, mano baltame veide toks makiažas atrodė gana ryškiai, juodi antakiai pykosi su baltomis o garbanomis, bet, kaip suprantu žiūrėdama į mūsų scenos gražuoles, dabar tai Lietuvoje madinga, – juokėsi Rūta. – Iš tiesų, ochra veidui suteikė natūralaus skaistumo ir raudonio be jokių brangių skaistalų. Mano veidui tai netgi labai patiko – nuo TV grimo jis rausta, o štai nuo šito molio ir anglies jis jautėsi atsigavęs. Pagalvojau, kad atrodau ne ką prasčiau, nei pasidažiusi TV studijoje, o gal net geriau.

Taigi, merginos, nereikia jokio brangaus permanentinio juodų antakių makiažo, kuris veidui suteikia pjero išvaizdą! Tokį pat juodumą jums suteiks anglis iš laužo – pigu, gerokai natūraliau atrodo  ir visai neskausminga, be to, nusiplauna“, – juokiasi žurnalistė.