Mokslininkai peržvelgė 35 tyrimus šia tema. Iš viso – 145 mokslininkų darbus, įtraukusius 10080 pacientų. Tyrimo autoriai norėjo išsiaiškinti, kuris būdas efektyviausiai padeda atsikratyti priklausomybės alkoholiui. Paaiškėjo, kad tai – ne specialistų pagalba, o anoniminių alkoholikų susirinkimai.

„Anoniminiai Alkoholikai“ (AA) – tai tarptautinė pagalbos bendrija, neoficiali organizacija ir pagalbos sau sistema. „Anoniminiai Alkoholikai“ buvo įkurti 1935 metais, kai alkoholikai Billas Wilsonas ir Bobas Smithas ėmė kalbėtis apie savo problemas ir pastebėjo, kad tas bendravimas jiems padeda. Greitai pradėtos rinkti anoniminių alkoholikų grupės, sukurtos pseudoritualinės tradicijos, imtos taikyti 12 žingsnių ir kitos sistemos.

Anoniminių alkoholikų susirinkimai nėra organizuojami globaliu mastu. Tai – neoficiali organizacija, kuri, kaip spėjama, dabar turi apie 2 milijonus narių. Ji yra išlaikoma pačių narių, kurie stengiasi sumokėti už patalpas ar kitas išlaidas. O jų nėra daug, nes susitikę alkoholikai tiesiog kalbasi, nors kartais gali būti organizuojami ir psichoterapijos seansai.

AA metodai kai kuriems psichoterapeutams iš tikrųjų labai nepatinka. Kodėl? Nes tikslaus metodo nėra – žmonės tiesiog susirenka, dalijasi patirtimi, palaiko vieni kitus. Jokių klinikinių bandymų, mokslinių darbų ir specialistų. Tačiau, kaip rodo šis naujas tyrimas, tai yra vienas iš veiksmingiausių metodų. Tik kodėl jis veikia? Galima tik spėti, tačiau štai kokiais privalumais AA susirinkimai pasižymi:

– nehierarchinė sistema, jokio paciento-gydytojo ryšio, visi jaučiasi lygūs;

– bendrumo jausmas – visus kamuoja ta pati problema, todėl nėra smerkimo ar beviltiškumo jausmo;

– socialiniai ryšiai – žmonės natūraliai nori priklausyti socialiniams sambūriams ir šis yra vienas iš tokių;

– skirtingos patirtys – galima išgirsti, kaip su alkoholizmu tvarkėse žmonės, kurie blaivūs jau ne vienerius metus;

– galimybė išsikalbėti – AA susirinkimuose bet kas gali tarti žodį;

– nenoras nuvilti ir apdovanojimai – už be alkoholio ištvertą laiką skiriami žetonai, o patys alkoholikai nenori nuvilti bendražygių, todėl patys labai stengiasi.

Visi į apžvalgą įtraukti tyrimai parodė, kad AA yra veiksmingesnė už psichoterapijos metodus. Kai kuriais atvejais tas veiksmingumas yra net 60 % aukštesnis. Negana to, AA kasmet sveikatos apsaugos sistemoms sutaupo tūkstančius, nes šios bendruomenės nariai yra sveikesni, o susirinkimai organizuojami be sveikatos apsaugos sistemos investicijų.

Menų fabrike „Loftas“ vykstantis renginys iš pirmo žvilgsnio nesiskiria nuo daugelio vasarą rengiamų festivalių: žmonės atsipalaidavę kalbasi, gulinėja ant sėdmaišių, supasi hamakuose, perka užkandžius iš maisto vagonėlių. Visgi keli šimtai žmonių karštą vasaros savaitgalį čia susirinko ne tik poilsiauti.

Kaip pažymi organizatoriai, blaivybę drauge švęsti kviečiančio suvažiavimo tikslas – suteikti galimybę dalintis savo patirtimi, stiprybe ir viltimi, padėti nešti AA sveikimo žinią nuo alkoholizmo kenčiantiems, pagalbos vis dar ieškantiems asmenims.

Renginio programoje – pranešimai įvairiomis temomis apie blaivybę, taip pat jogos užsiėmimai, meditacija.

BNS pasikalbėjo su keliais renginio dalyviais. Svaigalų atsisakę pusamžė moteris ir jaunas vaikinas pasakojo, kad labai svarbu su savo pasiryžimais nelikti vieniems – jų sėkmės istorijose aplinkinių pagalba buvo itin svarbi. Pagalba būtina ir alkoholikų artimiesiems, savo ruožtu sakė vyresnio amžiaus vyriškis, išmokęs gyventi su priklausoma nuo alkoholio žmona.

Ulla: alkholizmas – tai ne tik gėrimas

45-erių Ulla (Ūla) AA programoje dalyvauja pusseptintų metų, alkoholio nevartoja šiek tiek ilgiau, nes anksčiau bandė negerti savarankiškai.

„Aš iš tų užsispyrusių, galvojau, kad galiu negerti viena pati. To bandyti kitiems nerekomenduočiau. Taigi aš negeriu šiek tiek ilgiau nei priklausau AA. Man buvo pernelyg gėda, aš bijojau kalbėtis su žmonėmis. Dabar galiu įvertinti, kad aš tiesiog vengiau galimybės turėti geresnį gyvenimą. Taigi iš pradžių aš buvau labai nelaiminga. Bet galiausiai aš atėjau į AA ir tada prasidėjo naujas gyvenimas“, – pasakojo žilstelėjusi jaunatviškos išvaizdos moteris.

Ji aiškino, kad jai vienai buvo sunku įvertinti savo gėrimo priežastis ir su jomis susidoroti.

„Aš gėriau alkoholį, nes maniau, kad taip padedu sau būti socialia, tai man taip pat buvo būdas tvarkytis su depresija, nerimu, baimėmis, su mano praeitimi, vaikyste. Aš negalėjau emociškai susitvarkyti su savo istorija, turbūt aš nebuvau labai emociškai subrendusi“, – pasakojo Ulla.

Aš gėriau alkoholį, nes maniau, kad taip padedu sau būti socialia, tai man taip pat buvo būdas tvarkytis su depresija, nerimu, baimėmis, su mano praeitimi, vaikyste.

Jos nuomone, daug žmonių kenčia nuo įvairių traumų ir kenčia daug daugiau nei tik nuo alkoholizmo.

„Alkoholizmas yra rinkinys, apimantis ne tik gėrimą. Man nustoti gerti reiškė pradėti tvarkytis ir su kitomis problemomis iš mano praeities. Tai labai sunkus, bet būtinas kelias, padėjęs suprasti, kad mano pačios sprendimai buvo kelias žudyti save. Aš dariau blogus sprendimus, nes neturėjau tos pagalbos, kurią suteikia programa, o ta pagalba padeda prisiimti atsakomybę už savo gyvenimą. Tada aš galėjau pradėti kurti gyvenimą, kurio noriu, būti moterimi, kokia turėčiau būti, galėjau tapti nuoširdžia“, – dėstė ji.

Paskata mesti gerti Ullai buvo vidinis dvasinis sukrėtimas, susijęs su baime mirti.

„Mano atveju tas dvasinis sukrėtimas atėjo iš kažkur aukščiau, galima tai vadinti dievu ar tiesiog didesne nei aš galia. Aš tikiu, kad vidinis balsas galėjo būti manyje visada, tik aš jį užgerdavau, užkišdavau maistu ar kitaip vengdavau. Aš manau, kad giliai savyje mes kiekvienas turime jausmą, kas mums gerai, o kas negerai, bet aš tiesiog tą jausmą ilgai neigiau“, – teigė moteris.

Į AA susirinkimą Ullą nukreipė dėl valgymo sutrikimų tuomet ją konsultavusi specialistė. Anot Ullos, AA jai padėjo pamatyti visą jos pačios istoriją iš šalies, nekaltinant dėl visko aplinkinių, leido susitaikyti su aplinka, ypač šeima.

„Tai buvo labai liūdna, bet labai reikalinga kelionė suprantant, kad aš pati juos atstūmiau. Aš galėjau pradėti matyti, kad ir jie kentėjo, ne tik aš“, – BNS pasakojo moteris.

Norintiems keisti savo gyvenimus ji patartų pradėti tai nuo pokalbio su kitu žmogumi – AA bendruomenės nariu ar tiesiog draugu.

Ericas: priklausomybė yra jausmas, kad negali sustoti

22-ejų Ericas (Erikas) nevartoja svaigalų nuo 16 metų. Svaigintis visų pirma narkotikais jis pradėjo būdamas 12-os ir vos per keletą metų pakriko jo sveikata.

„Lankiausi ligoninėse, mano plaučiai iro, nes aš vartojau labai daug metamfetamino. Buvau labai lieknas, svėriau apie 42 kilogramus. Aš kelis kartus patekau į ligoninę, kartą vos nenumiriau dėl perdozavimo. Palikau mokyklą. Ir fiziškai, ir emociškai buvau mirštantis. Daugiau tiesiog nebegalėjau“, – pasakojo jaunuolis.

Tuomet jis pasakojo patekęs į reabilitaciją, bet vėl atkritęs – jam prireikė kelių bandymų imtis AA programos.

„Rezultatas to, kad esu blaivus, yra toks, kad jau beveik baigiau koledžą, turiu darbą, aš išgalėjau atvykti čia į Lietuvą iš Los Andželo. Į mano gyvenimą vėl sugrįžo šeima. Blaivybė yra geriausiais dalykas, kuris galėjo man nutikti“, – BNS pasakojo vaikinas.

Jis pabrėžė, kad keisti gyvenimą vien valios pastangų neužteko, mesti svaigalus jį skatino šeima, tačiau nesėkmingai.

„Nes priklausomybė, alkoholizmas yra liga. Aš norėčiau, kad būtų galima imti ir mesti, kad nereikėtų lankytis pas AA, kad nereikėtų reabilitacijos. Bet priklausomybė yra tikra liga. Ir nors aš norėjau sustoti, negalėjau tiesiog to padaryti, kad ir kaip stengiausi. Vienintelis būdas man buvo pagalba iš išorės – reabilitacija, AA“, – sakė Ericas.

Jis svarstė, kad alkoholiku esi ne tada, kai viską prarandi, bet kai norėdamas nebegali nustoti gerti.

„Visiška blaivybė nėra reikalinga visiems, ji reikalinga tais atvejais, kai negali sustoti. Jei kažkas gali nueiti į barą tiesiog išgerti vieną gėrimą – nuostabu. Bet aš negaliu. Išgėrus vieną, mano smegenys reikalauja dar ir dar, aš negaliu sustoti. Jei kažkas gali tiesiog parūkyti žolės ar išgerti alaus, čia jų reikalas, bet jeigu jie turės problemų ateity, jie turi žinoti, kad kažkas gali padėti“, – teigė jis.

Stevenas: negaliu kontroliuoti savo žmonos gėrimo

74-erių britas Stevenas (Styvenas) pats nėra priklausomas nuo alkoholio, bet jau 11 metų lanko alkoholizmu sergančių žmonių artimųjų ir draugų bendrijos (AL-ANON) susirinkimus. Jo žmona ir dukra – sveikstančios alkoholikės.

„Nors aš nesu priklausomas, labai pavojinga gyventi su alkoholizmo problema šalia. Tai turi gilų emocinį poveikį aplinkiniams žmonėms. Kai aš vedžiau savo žmoną (tai mano antra santuoka), aš nežinojau, kad ji alkoholikė. Ir tada aš tikrai išsigandau ir pasimečiau dėl jos elgesio. Kodėl ji tiek daug geria? Kodėl mūsų namuose niekada nelieka vyno? Bet koks vynas, nupirktas šiandien, būdavo išgeriamas šiandien. Kartais ji tapdavo labai pikta ir pradėdavo smurtauti. Aš to irgi nesupratau, mane tai gąsdino“, – BNS pasakojo Stevenas.

Anot jo, supratęs, kad žmona serga, kurį laiką jis bandė keisti jos elgesį, tačiau iš tiesų keisis reikėjo jam pačiam. Žmona AA susirinkimus lanko ir negeria jau 11 metų, tiek pat laiko jis lanko artimųjų savitarpio pagalbos grupę.

„Pirmas dalykas, kurį suvokiau eidamas į savo susirinkimus – aš negaliu kontroliuoti savo žmonos gėrimo, nes aš negaliu kontroliuoti jos elgesio. Taip yra ne tik dėl alkoholio. Kai santuokoje vienas žmogus galvoja, kad gali kontroliuoti kitą, tai nėra sveiki santykiai. Mano santykiai buvo tokie. Aš norėjau ją pakeisti. Ir man reikėjo mokytis, kad nustočiau bandyti ją pakeisti“, – pasakojo vyras.

Kreiptis AA nusprendė jo žmona, pats Stevenas sako turėjęs atsisakyti „savo nesveiko noro ją keisti“.

„Noras kitus kontroliuoti nėra sveikas būdas gyventi, nesveika nuolat bandyti kitiems padėti, kai jie tavo pagalbos nenori. Tas pats yra su vaikais: jeigu tėvai juos nori nuolat kontroliuoti, daryti už juos viską, jie neauga. Suaugusiesi irgi turi augti patys. Mano žmona turi augti be mano aiškinimų, kaip jai gyventi, o aš – be jos aiškinimų“, – dėstė jis.

Vyras teigė, kad artimųjų susirinkimai jam kompensuoja tai, ko negali suteikti serganti žmona: kassavaitiniuose susirinkimuose jos dalyviai skaito, nagrinėja literatūrą, kalbasi.

Jis pasakojo, kad pirmuosius santuokos metus dėmesys šeimoje buvo skiriamas žmonai, jos nuotaikoms, elgesiui.

„Bet taip negerai. Dabar lankau grupę Bristolyje, kur ir gyvenu. Čia yra mano draugai, mes mokomės būti malonūs, neteisti vieni kitų elgesio, remiame vieni kitus emociškai. Pavyzdžiui, man iš žmonos – ir tai dažnas atvejis alkoholizmo atveju – trūksta empatijos, jie nelabai gali rūpintis kitų jausmais. Taigi aš susiradau žmonių, kurie tai padaryti gali. Kai man liūdna, jie tą gali suprasti ir aš galiu suprasti juos“, – pasakojo Stevenas.

Anot jo, AL-ANON organizacija laikosi pozicijos nedalinti patarimų, tačiau svarbiausias jo įvardytas dalykas susiduriantiems su artimųjų priklausomybės problemomis – pagalba iš šalies.

„Mes visi pažeidžiami. Jeigu tu kamuojiesi su alkoholikais tėvais, sutuoktinu, partneriu ar vaiku, tau reikia pagalbos. Ir yra, kas tą pagalbą suteikia, kas gali tave suprasti su suteikti emocinę pagalbą. Aš asmeniškai tai radau AL-ANON. Gal ne kiekvienas randa čia, bet aš radau“, – kalbėjo jis.

Tris dienas truksiančiame renginyje užsiregistravo dalyvauti apie 300 žmonių iš 25 šalių, BNS nurodė organizatoriai. Laukiama dalyvių iš Japonijos, Australijos, Tailando, Jungtinių Amerikos Valstijų (JAV), Norvegijos, Švedijos, Vokietijos, Jungtinės Karalystės ir kt.

Renginio programoje – pranešimai įvairiomis temomis apie blaivybę, taip pat jogos užsiėmimai, meditacija.

„Blaivybę drauge švęsti kviečiančio suvažiavimo tikslas – suteikti galimybę dalintis savąja patirtimi, stiprybe ir viltimi su žmonėmis iš pačių įvairiausių pasaulio kampelių, padėti nešti AA sveikimo žinią nuo alkoholizmo kenčiantiems, pagalbos vis dar ieškantiems asmenims“, – skelbia organizatoriai.

Jau devintą kartą vis kitoje šalyje rengiamas suvažiavimas „EURYPAA“ buvo sumanytas kaip renginys nuo priklausomybės kenčiančiam jaunimui, tačiau dabar jo organizatoriai pabrėžia, kad norintiems dalyvauti jokio amžiaus limito nėra. Suvažiavimas vyks menų fabrike „Loftas“.

AA draugija buvo įkurta JAV 1935 metais. Lietuvoje pirmoji AA grupė įsikūrė 1988 metais, šiuo metu Lietuvoje veikia apie 120 grupių. 14 lietuvių AA grupių veikia užsienyje (Airijoje, Anglijoje, JAV, Švedijoje).

Penktadienį prasidedančiame ir tris dienas truksiančiame renginyje jau užsiregistravo dalyvauti apie 300 žmonių iš 25 šalių, BNS nurodė organizatoriai. Laukiama dalyvių iš Japonijos, Australijos, Tailando, Jungtinių Amerikos Valstijų (JAV), Norvegijos, Švedijos, Vokietijos, Jungtinės Karalystės ir kt.

Renginio programoje – pranešimai įvairiomis temomis apie blaivybę, taip pat jogos užsiėmimai, meditacija.

„Blaivybę drauge švęsti kviečiančio suvažiavimo tikslas – suteikti galimybę dalintis savąja patirtimi, stiprybe ir viltimi su žmonėmis iš pačių įvairiausių pasaulio kampelių, padėti nešti AA sveikimo žinią nuo alkoholizmo kenčiantiems, pagalbos vis dar ieškantiems asmenims“, – skelbia organizatoriai.

Jau devintą kartą vis kitoje šalyje rengiamas suvažiavimas „EURYPAA“ buvo sumanytas kaip renginys nuo priklausomybės kenčiančiam jaunimui, tačiau dabar jo organizatoriai pabrėžia, kad norintiems dalyvauti jokio amžiaus limito nėra. Suvažiavimas vyks menų fabrike „Loftas“.

AA draugija buvo įkurta JAV 1935 metais. Lietuvoje pirmoji AA grupė įsikūrė 1988 metais, šiuo metu Lietuvoje veikia apie 120 grupių. 14 lietuvių AA grupių veikia užsienyje (Airijoje, Anglijoje, JAV, Švedijoje).

Kas vakarą – alus

Dauguma alkoholikų bijo nustoti gerti, nes tuomet, anot jų, būtinai kas nors baisaus atsitiks.

"Kaip aš jausiuosi vestuvių baliuje, jei net šampano taurės negalėsiu išgerti. Eina š... toks gyvenimas", – taip yra pasakęs ne vienas alkoholikas, nenorįs ar negalįs savęs tokiu pripažinti.

Tačiau atsigėrusieji (taip save vadina anoniminiai alkoholikai) žino, kad prisipažinęs esąs alkoholikas ir nustojęs gerti, niekada nepakels ne tik taurės šampano, bet ir 50 g degtinės. Jų gyvenimas dėl to ne tik nesumenko, bet ir įgavo prasmę bei spalvų. Tai patvirtina anoniminių alkoholikų istorijos.

"Kai būdamas aštuoniolikmetis nutariau gyventi savarankiškai ir išėjau iš tėvų namų, greit pradėjau girtauti. Dirbau ir mokiausi, viską sugebėjau suderinti, bet po kelerių metų alų jau gurkšnodavau darbo metu. Dar po kelerių metų pirmadieniais jau nebeateidavau į darbą, kiekvieną vakarą namuose išgerdavau po aštuonis butelius stipraus alaus. Suprantama, žmona ir tėvai darė viską, kad man padėtų išlipti iš šios duobės, bet veltui. Jei alkoholikas nenori pats sau padėti, niekas jam nepadės", – įsitikinęs 42 metų Darius.

Po to, kai jo šeima iširo ir atstūmė net tėvai, kai vieną po kito į kapus palydėjo savo sugėrovus, suprato, kas jo laukia.

Patyręs, kad vienas neįveiks savo pražūtingo potraukio, nuėjo į AA (anoniminių alkoholikų) grupę. Pasėdėjo, pasiklausė ir nusprendė, kad pajėgs pats susitvarkyti su savo bėda. Deja, po savaitės sugrįžo, suvokęs, kad vienas šios kovos lauke – ne karys.

Dabar Darius turi šeimą, vaikų, darbą, du kartus per savaitę lanko AA grupės užsiėmimuose ir negali atsidžiaugti nauju gyvenimu, kuris jam atsivėrė prieš dvylika metų.

Mėgino nusižudyti

Alkoholizmas yra klastinga, lėtinė ir mirtinai pavojinga liga, pakertanti žmogaus fizinę ir psichikos sveikatą, dorovę, visuomeninę padėtį, suardanti socialinius ryšius. Deja, šios ligos pažeistas žmogus nepajėgia arba nenori jos atpažinti.

"Vaikystėje buvau griežtai auklėjamas, tad suaugęs panorau pagyventi savarankiškai. Baigęs studijas, gavau gerą darbą, bet jau braidžiojau po alkoholizmo liūną. Mat po darbo vis dažniau ir dažniau užsukdavau į vieną barą, iš kurio mane, sovietmečiu didelį viršininką, parveždavo vairuotojas. Į šeimos priekaištus dėl gėrimo atsakydavau: "Atstokite jūs nuo manęs", nes žmoną ir vaikus viskuo aprūpindavau", – pasakojo 25 metus negeriantis 65-erių Anupras.

Vieną rytą jis nepajėgė dėl išvakarėse išgerto alkoholio kiekio vykti į svarbią komandiruotę. Po to alkoholis pritraukė virtinę kitų didelių nemalonumų, o didžiausias jų – Anuprą paliko šeima.

"Pasijutau kaltas, nereikalingas nei sau, nei kitiems. Protu suvokiau, kad žudau save ir artimuosius, bet negalėjau pasipriešinti mane valdžiusiam potraukiui gerti. Suprasdamas, kad atsidūriau gyvenimo paraštėje ir nepajėgiu iš ten išsikapanoti, mėginau nusižudyti, tačiau bandymas buvo nevykęs. Pradėjau dar smarkiau gerti. Atsitokėti privertė mamos žodžiai: "Man geriau būtų tave palaidoti – paverkčiau ir nusiraminčiau", – pasakojo Anupras.

Jam pasidarė labai baisu, kai suprato, kad nuo jo nusigręžė pats artimiausias žmogus – motina. Tik tuomet puolė ieškoti pagalbos.

"Ne, ne gydymo įstaigose – mačiau, kaip grįžę iš ten draugai vėl žiauriai gėrė, – sakė Anupras. – Radau meškerę spaudoje, kur buvo išspausdintas AA grupių steigimo Lietuvoje pradininko straipsnis apie lietuvių anoniminių alkoholikų suvažiavimą JAV, pasaulinės anoniminių alkoholikų organizacijos 80-metį, alkoholikus kamuojančias problemas."

Negeria 25 metus

Anupras tame straipsnyje iš atsigėrusiųjų pasakojimų atpažino save ir suprato savo dramatizmą: pats neišsigelbės, o gydytojai beveik bejėgiai ką nors radikaliai pakeisti.

Jėga, kuri gali realiai padėti – anoniminių alkoholikų bendrija, kurioje žmonės dalijasi savo patirtimi, palaiko vienas kitą, siekdami išspręsti šią baisią problemą. Norint tapti grupės nariu keliama tik viena sąlyga – norėti nustoti gerti.

"AA grupėje išmokau pažinti save, nesavanaudiško bendravimo. Pirmosiomis dienomis čia patirtas saugumo jausmas persikėlė į mano kasdienybę, nebesijaučiau visuomenėje atstumtas. Atvirkščiai, aplinkiniai žmonės mane, metusį gerti po 20 metų, pradėjo gerbti", – pirmuosius žingsnius prisiminė vyras.

Netrukus jis sukūrė šeimą, gimė dukra. Dabar turi anūkių ir, svarbiausia, dvasinę ramybę.

"Už tai esu dėkingas AA grupei, kurios narių susirinkimus lankau kiekvieną savaitę jau 25 metus ir tiek pat laiko negeriu", – tvirtino brandaus amžiaus kaunietis Anupras, panoręs viešai pasidalyti savo patirtimi, kuri byloja, kad įmanoma nustoti gerti.

Aplinkui viskas sugriuvo

Virgis savo noru anksti paliko tėvų namus, tačiau jo trokštamas savarankiškas gyvenimas buvo lazda su dviem galais. Ir vienas jos galas smogė labai skaudžiai.

Virgio žmona, neapsikentusi jo girtavimo, melo, vagysčių iš namų, paliko jį. Nusisuko ir tėvai, bandę padėti sūnui visokiais būdais.

"Savo 30-ąjį gimtadienį švenčiau vienas, sėdėdamas ant nešvarios lovos. Nei šeimos, nei draugų. Per penkiolika girtavimo metų sugrioviau viską aplink save. Supratęs, kad priėjau liepto galą, paprašiau tėvo, kad man būtų suleisti vaistai, kuriuos mes, alkoholikai, vadiname torpeda. Susiradau AA grupę, kurios nariai padėjo man nutraukti šią baisią alkoholizmo grandinę", – atvirai prisipažįsta Virgis.

Dabar jis džiaugiasi blaiviu gyvenimu, kuris toks – jau šešeri metai, nauja šeima, sūneliu, mėgstamu darbu ir protą apšvietusia mintimi nueiti į AA grupę. Ją lanko iki šiol. Šis šviesaus veido ir minčių jaunas žmogus kartu puikiai suvokia negalįs pakelti nė vienos taurelės, nes ji suveiktų kaip padegta Bikfordo virvutė – įvyktų sprogimas, atsinaujintų mirtinai pavojinga liga – alkoholizmas.

Daug sunkiau – padėti

Visi trys tvirtino, kad alkoholikais tampama nepastebimai. Viena kita taurelė, vis didesnė ir dažniau.

Trumpam "Stop" signalas įsijungia, kai dėl alkoholio įvyksta sunki trauma, susergama, įvykdomas nusikaltimas, tačiau ilgainiui ir tai užmirštama. Paskutinė ir pati sunkiausia alkoholizmo stadija prasideda netikėtai, dažniausiai 35–45 metų žmonėms.

Pašnekovai negalėjo tiksliai pasakyti, kas juos pastūmėjo alkoholizmo link. Vieni atsigėrusieji didžiausią nuopelną skiria socialinei aplinkai, kiti mato priežastis savyje, treti – genuose, ketvirti – visų šių veiksnių komplekse. Tačiau visi sutinka, kad sergant alkoholizmu, gijimo pradžia laikomas tas momentas, kai žmogus sąmoningai pasirenka visavertį gyvenimą, o ne lėtą merdėjimą.

"Manote, kad alkoholikas nenori sustoti gėręs, kad jam trūksta tik valios tai padaryti? Taip nėra. Net artimiausi žmonės nesupranta, kad alkoholizmas – tai liga, kad pavargęs nuo gėrimo alkoholikas norėtų nebegerti, tačiau nesugeba ir negali sustoti, nes nežino, kaip tai padaryti. Kai žmogus suserga vėžiu ar kita sunkia liga, visi jį užjaučia, globoja, o susirgusįjį alkoholizmu visuomenė smerkia. Tai padaryti lengva. Daug sunkiau jam padėti", – įsitikinęs Anupras.

Pravartu žinoti dar neatsigėrusiesiems

Šiuo metu Lietuvoje veikia apie 120 AA grupių. Net keturiolika lietuvių AA grupių veikia užsienyje (Airijoje, Anglijoje, JAV, Švedijoje).

AA bendrija Lietuvoje veikia jau nuo 1988-ųjų metų. Šiuo metu – septyniuose šalies regionuose.

Kauno regione veikia 25 AA grupės, o Kaune – dvylika. Informacija apie AA grupes Kauno regione teikiama telefonu 8 640 47 755. Daugiau informacijos aalietuvoje.org.

AA grupių nariai nemoka nei stojamojo, nei nario mokesčio – išsilaiko tik iš asmeninių įnašų.

AA draugija nesusijusi su jokiomis sektomis, tikėjimais, partijomis, organizacijomis ar įstaigomis, neremia jokių judėjimų ir jiems neprieštarauja.

Alkoholizmas nesirenka nei profesijos, nei lyties, nei amžiaus. Tai šeštadienį bandė parodyti anoniminiai alkoholikai, atvirame susirinkime Kaune pasidalinę skaudžia savo patirtimi su artimaisiais ir visuomene.

Verslininkas, perspektyvus sportininkas, dviejų vaikų mama – šie žmonės jau keletą metų negali savo gyvenimo įsivaizduoti be Anoniminių alkoholikų draugijos, kuri išgelbėjo jų gyvenimus. Visi jie pripažįsta – alkoholizmas yra priklausomybė, su kuria jiems teks susitaikyti ir gyventi iki paskutinės dienos, nes nuo jos nepasveikstama.

Paprastai uždaruose susirinkimuose susitinkantys anoniminiai alkoholikai šeštadienį susirinko į atvirą visuomenei susirinkimą, į kurį buvo pakviesti dalyvauti jų artimieji: žmonos, vyrai, sūnūs ir dukros bei visi norintys apie alkoholizmą išgirsti iš pirmų lūpų.

„Vienintelė sąlyga tapti anoniminių alkoholikų nariu yra noras mesti gerti. Draugija yra būdas nesikankinti, neskriausti savų žmonių, gyventi kitaip: laimingai, džiaugsmingai ir visai kitais principais. Aš iš tikrųjų galiu džiaugtis ir dėkoti jums, kad turiu tą kitą gyvenimą“, - pasakojo Raimondas.

„Pradėjau gerti prieš dvidešimt metų, turėjau alkoholinę epilepsiją, gulėjau ligoninėje, dalyvavau Minesotos programoje. Man nesisekė. Atėjo diena, kai nevartojęs alkoholio aš nebežinojau, kaip toliau gyventi. Galų gale aš turėjau pripažinti, kad esu labai sunkiai sergantis ligonis“, - sakė sportininkas Mindaugas, draugijai dėkojęs už savo gyvybės išgelbėjimą.

„Jaučiu begalinį dėkingumą už tai, kad čia galiu sėdėti, nes galėjau atsidurti kitoje vietoje. Mazgo, kurį užnarpliojau sirgdamas šia liga, tikrai nebūčiau sugebėjęs išnarplioti. Supratau, kad anksčiau tai buvo neįmanoma, nes tik 52 metų išlipau iš smėlio dėžės. Aš absoliučiai nemokėjau bendrauti: jei negaudavau kokio žaislo, verkdavau, jei atimdavo - pykdavau. Suvokiau, kad problema yra manyje, - prisipažino verslininkas Arūnas. - Kas pasikeitė? Mano gyvenimas anksčiau susidėdavo iš to, kad aš noriu, bet dabar aš darau tai, ką reikia. Šiandien gražus oras, aš norėčiau pasivažinėti su dviračiu, aš norėčiau dalyvauti uždarame susirinkime, bet turiu šeimą, jaučiu atsakomybę ir šiandien esu pasižadėjęs sutvarkyti šiltnamį“, - pasakojo vyras.

Anot jo, susirinkimuose jis mokosi, kaip gyventi už jų ribų: „Dėka jūsų iš tokio subirėjusio žmogaus pagaliau matosi kažkokia prošvaistė. Atleiskite, kad šiandien nepasakiau nė žodžio apie alkoholį, aš kalbėjau apie alkoholizmą. Mano liga yra alkoholizmas, o alkoholis tėra simptomas. Aš norėdavau gydyti pasekmes, o ne priežastį“.

Šeštadienį surengtas atviras susirinkimas buvo skirtas paminėti Anoniminių alkoholikų draugijos įsikūrimo Kaune 24-ojo jubiliejaus progą. 1991 m. spalio 15 d. čia įvyko pirmasis anoniminių alkoholikų grupės susirinkimas. Dabar Kaune veikia 13 AA grupių, kuriose susirinkimai vyksta keliskart per savaitę skirtingomis dienomis ir laiku, todėl ieškantis pagalbos žmogus juos gali lankyti kiekvieną dieną.

Anoniminių alkoholikų draugija rengia atvirus susirinkimus, skirtus visiems, kurie turi problemų dėl alkoholio vartojimo ir kuriems artimas žmogus dėl savo alkoholio vartojimo neduoda ramiai gyventi, taip pat specialistams (medikams, dvasininkams, darbdaviams, teisėsaugos atstovams ir pan.), kurių darbas susijęs su geriančiais žmonėmis, alkoholizmo gydymu, prevencija ir jo sukeliamomis bėdomis. Tai daroma siekiant perduoti žinią, kad AA padėjo rasti išeitį daugeliui žmonių.

Daugiau kaip 70 tūkstančių. Tiek žmonių dalyvavo šventėje, kur upėmis liejosi vanduo, kava, arbata, sultys. Tačiau – nė lašo alkoholio: JAV, Atlantoje, stadione, kur 1996 m. vyko Olimpinės žaidynės, buvo minimas AA (anoniminių alkoholikų) organizacijos įkūrimo 80 metų jubiliejus.

62 tūkst. blaivių alkoholikų

Keturias dienas vykusiame jubiliejiniame suvažiavime dalyvavo ir septyni lietuviai – trys kauniečiai, trys vilniečiai ir vienas kaišiadoriškis. Dar apie 40 lietuvių buvo gimusių kituose pasaulio kampeliuose, daugiausia iš jų – JAV.

"Mums padėjo vietos lietuviai, kurie sutelkė tautiečius, labai gražiai priėmė, skyrė dvi patalpas atviriems pokalbiams", – pasakojo 46 metų AA narys, kaunietis Vaidas (tikras vardas ir pavardė redakcijai žinoma).

Tomis dienomis Atlantoje buvo galima sutikti daugybę žmonių su proginiais šventės AA marškinėliais, ženkliukais.

Koks kas penkerius metus vykstančiuose suvažiavimuose iš apie 90 pasaulio šalių surinkusių žmonių išskirtinis bruožas?

"Daug šypsenų, spindinčios akys, gera, draugiška atmosfera ir nė lašo alkoholio, – pastebėjo kaunietis verslininkas. – Stadione susirinko apie 62 tūkst. anoniminių alkoholikų ir apie devynis tūkstančius jų artimųjų. Pastarieji galėjo vartoti alkoholį, niekas to nedraudžia, tačiau visi gėrė tik vandenį, sultis, mineralinį vandenį, arbatą, kavą."

Alkoholiui "ne" – 66 metai

1935 m. įkurto AA judėjimo suvažiavime dalyvavo įvairaus amžiaus žmonių, bet dauguma jų – perkopusių 50 metų ir jau dešimtis metų nevartojantys alkoholio.

Buvo ir dvidešimtmečių, kurie alkoholio nevartoja ketverius penkerius metus. "Jie liūno dugną jau buvo pasiekę būdami penkiolikos metų, o aktyviai svaigalus vartojo nuo dešimties, vienuolikos metų amžiaus", – pasakojo Vaidas. Vis dėlto, pasak jo, dauguma AA – solidaus amžiaus.

Paskutinę suvažiavimo dieną kalbėjo AA veteranai. Trumpiausiai iš veteranų blaivybės besilaikantis vyras alkoholio nevartoja jau 52, o ilgiausiai – 66 metus. "Jiems jau apie 90 metų. Šie žmonės matė ir AA įkūrėjus", – paaiškino Vaidas.

Ir prieš 60 metų, ir dabar, pasak vieno 1949 m. griežtai "ne" alkoholiui tarusių senjorų, alkoholikai buvo ir yra tokie patys: slepia ir neigia savo problemą, kaltina kitus, o skaudžios jų istorijos – labai panašios.

Beveik visi praregėjusieji, prieš kreipdamiesi pagalbos į AA, būna pasiekę savo liūno dugną.

Įspūdingas lietuvis

"Bendravome ir su lietuviais, gimusiais Vokietijoje, gyvenusiais Australijoje, JAV, kuriems daugiau nei 70 metų ir kurie rengiasi pirmą kartą gyvenime aplankyti Lietuvą, – pasakojo Vaidas, kuriam didelį įspūdį paliko lietuvis – Vietnamo karo veteranas. – Dvimetrinis tatuiruotas galiūnas važinėja su "Harley Davidson" ir primena baikerių klubo "Bandidos" arba "Hells Angels" narį."

Lietuvą ketinantis pamatyti galiūnas alkoholio nevartoja nuo 1983 m.: kadaise po Vietnamo karo žiaurumų ir įtampos neatsigavęs vyras kasdien išgerdavo bent po du litrus viskio.

Kitas sutiktas lietuvis be alkoholio gyvena jau 52 metus. Jam – 91 metai.

"Tačiau anoniminiai alkoholikai neakcentuoja, kiek prabėgo laiko, kai jie visiškai atsisakė svaigalų, – pabrėžė Vaidas. – Mums kiekviena diena – naujas iššūkis."

Kai sudaužė "Porsche"

Lietuviams reikėjo daug pasakoti apie save – jie buvo vadinami viena mažiausių tautų Europoje su sudėtingiausia kalba pasaulyje.

Suvažiavime žmonės pasakojo savo istorijas penkių, dešimties, šimto, o kai kurie net 70 tūkst. žmonių akivaizdoje: kiekvienas dalijimasis savo istorija – gydymo dalis.

Kas iš visų pasakojimų kauniečiui labiausiai įstrigo?

"Viena lietuvė moteris ėjo aukštas pareigas policijoje. Nusirito ir  neblaivi padarė avariją – pateko pas buvusius kolegas. Jai padėjo anoniminė alkoholikė, turinti valymo įmonę. Dabar buvusi pareigūnė nevartoja alkoholio daugiau nei šešerius metus, – pasakojo Vaidas. – Mano vaikystės ir jaunystės laikų draugas, su kuriuo laksčiau vienoje gatvėje, baigiau tą pačią mokyklą, per alkoholį tapo elgeta, nakvojančiu gatvėje. Jį sutikau po aštuonerių metų AA judėjime. Dabar jis sėkmingas verslininkas, turi namus Anglijoje ir Lietuvoje."

Problemos – tavo galvoje

Kokia septyniolika metų ir tris mėnesius alkoholio nė lašo nevartojančio Vaido istorija?

"Kaip ir kiti alkoholikai, kvailinau kitus, pasiekiau dugną, o išbridau savo, artimųjų ir Dievo pagalba", – tarė vyras.

Apie aštuonerius metus daug alkoholio vartojęs Vaidas velnio lašams "ne" tarė būdamas 29-erių, o nuo 1998 m. balandžio 12 d. tapo AA nariu.

"Turėjau daug pinigų, prekiavau automobiliais Marijampolės turguje. Nusipirkau raudoną "Porsche". Baliavodavau po tris dienas iš eilės, pinigai liejosi, – atviravo Vaidas. – Vieną dieną išvakarėse ūžiau iki paryčių, kitą dieną važiavome iki Drąseikių karjero, draugas čiuptelėjo už rankos ir sudaužiau savo "arklį" – "Porsche". Šokas. Gydytojas, lašinė, kodas. Tačiau pasibaigus kodavimo terminui (tuo metu buvo puiku, jo nepratęsiau), viskas smogė stipriau – užgertuvės trukdavo savaitę. Po to – narkologijos dispanseris Partizanų g. 5,  Minesotos programa ir suvokimas, kad visos problemos tavyje, tavo galvoje."

Laimingi, džiaugsmingi ir laisvi

AA suvažiavime nebuvo kalbų apie politiką: net ir tuo metu vykusi Amerikos nepriklausomybės diena buvo minima itin trumpai – vakare ekrane buvo galima  pasigėrėti fejerverkais.

"AA judėjimas – vienas gerbiamiausių. Mums nesvarbu rasė, tautybė, lytis, seksualinė orientacija, politinės pažiūros, socialinė padėtis", – teigė Vaidas.

Neatsitiktinai Atlantoje buvo ir labai daug turtingų žmonių, ir kukliai gyvenančių, ir musulmonų iš Irano ar Pakistano, ir juodaodžių iš Afrikos, Fidžio ar Mongolijos gyventojų.

"Mačiau labai daug ir homoseksualių žmonių – alkoholis tarp jų – nemaža problema, – pasak verslininko, turbūt apie 70 proc. anoniminių alkoholikų – vyrai. – Ten sutikau ir išskirtiniais drabužiais besirengiančių barzdotų ilgaplaukių uždaros sektos amišų narių, kur pašalietis patekti beveik neturi jokių galimybių. Jų moterys nenaudoja kosmetikos, papuošalų, išteka vilkėdamos, berods, mėlyna ir purpurine suknele. Toje sektoje alkoholis yra tabu, bet..."

"Happy, Jouyous and Free" (Laimingi, džiaugsmingi ir laisvi): toks užrašas puikavosi ant daugelio AA judėjimo narių marškinėlių.

Kaunietis tikino, kad jautėsi tarsi žemės rojuje: žmonės buvo linksmi, draugiški, mandagūs ir švytintys.

Ar suvažiavimo uždaryme stadione Atlantoje skambėjo himnas?

"Ne, ne, himno nėra, – šiurpas, pasak Vaido, visada kūnu perbėga, kai atidarant ir uždarant suvažiavimą išgirsti žodį "Dievas" maldos metu. – Dieve, suteik man dvasios ramybės susitaikyti su tuo, ko negaliu pakeisti, drąsos keisti tai, ką galiu pakeisti, ir išminties atskirti vieną nuo kito."

Pilotą, kuris kažkada susitikinėjo su Britney Spears (Britni Spirs) ir padėjo jai išgyventi vieną sunkiausių jos gyvenimo periodų, Afganistane nušovė Talibano teroristai.

Johnas Sundahlas (Džonas Sandalas) anksčiau šį mėnesį skrido netoli Kabulo, kur privačiai dirbo sraigtasparnio pilotu, kai į jo sraigtasparnį pataikė raketa ir jis žuvo.

B.Spears su juo susipažino 2007 metais per anoniminių alkoholikų susitikimą Los Andžele; jiedu neilgą laikotarpį susitikinėjo. Jis padėjo jai per visuomenės akyse vykusią jos gyvenimo krizę ir sulaikė nuo girtuokliavimo, perspėjęs, kad jei ji nesiliaus, tai ją nužudys.

Šaltinis britų laikraščiui „Daily Mirror“ sakė: „Ji priblokšta. Britney nuomone, jis buvo puikus žmogus“.