Tačiau kai kurie parlamentarai ir Lietuvos centrinis bankas (LB) pasigenda jų pastangų surasti klientams patogius aptarnavimo būdus.

Konservatorius Antanas Čepononis piktinasi, kad bankai, uždirbdami milijoninius pelnus, neskiria lėšų skyriams įrengti. 

„Pasižiūrėjus į bankų pelningumą, pelnai 2022-2023 metais dvigubėja, o paslaugos nuo gyventojų tolinamos. Nesvarbu, kad tai privati komercinė įstaiga, bet ji atlieka paslaugas, už kurias mes mokame ir jeigu mokame, turėtų būti kažkokia diskusija“, – šią savaitę Seimo Biudžeto ir finansų komitete teigė parlamentaras. 

Viena LB vadovų sako, kad bankai turėtų rast žmonėms priimtiną aptarnavimo modelį, kuris būtų suderinamas su jų lūkesčiais, – žmonių, kurie savo finansinius reikalus nori tvarkytis banko skyriuje, o ne internetu, nemažėja.

„Yra labai didelė dauguma klientų, kurie pageidauja greitai, efektyviai gauti mokėjimo paslaugas skaitmeniniais kanalais (...), bet vis tiek nemažėja ir ta vartotojų grupė, kuriai svarbi galimybė gauti paslaugas kontaktiniu būdu fizinėse aptarnavimo vietose“, – komitete teigė LB valdybos pirmininko pavaduotoja Asta Kuniyoshi. 

„Finansų rinkos dalyviai turėtų atsižvelgti į klientų poreikius ir suteikti tokį priimtiną aptarnavimo modelį, kuris būtų suderinamas su klientų lūkesčius ir, svarbiausia, kad atlieptų socialiai jautriausių grupių poreikius“, – tvirtino LB atstovė.

Pasak A. Kuniyoshi, kelios savivaldybės jau kreipėsi į centrinį banką, susirūpinusios dėl skyrių uždarymo. 

Tuo metu Lietuvos bankų asociacijos (LBA) vadovė Eivilė Čipkutė tikina, kad bankai skyrius uždaro, nes gyventojų ateina vis rečiau.

„Ekonomikos skaitmenizacija ir dėl to besikeičiantys didžiosios visuomenės dalies įpročiai – stipriai krenta žmonių naudojimasis gyvomis paslaugomis ir didžioji dauguma pereina į skaitmenines paslaugas“, – komitete teigė E. Čipkutė.  

Pasak jos, tyrimai rodo, kad pernai 62 proc. Lietuvos gyventojų nė karto nesilankė bankuose.  

E. Čipkutės teigimu, dabar Lietuvoje veikia 380 bankų ir kredito unijų skyrių. Per metus jų sumažėja maždaug 4 proc. 

E. Čipkutė nurodė, kad Lietuva pagal bankų skyrių skaičių Europos Sąjungoje neišsiskiria: 100 tūkstančių gyventojų Lietuvoje tenka maždaug 11 skyrių, Latvijoje, Estijoje, Suomijoje, Vokietijoje jų yra mažiau, o Olandijoje mažiausiai – 5,5 skyriaus. Daugiausia skyrių yhra Bulgarijoje – 60,5, Liuksemburge – 56,5, Ispanijoje, Italijoje, Prancūzijoje – po 33-37 skyrius 100 tūkst. gyventojų. 

„Pietų Europos regionas mažiau skaitmenizuotas, sunkiai skaitmenizuojasi“, – teigė asociacijos vadovė.  

LB duomenimis, dabar Lietuvoje veikia 1146 bankomatų. 2022 metais buvo baigta 100 papildomų bankomatų – taip įgyvendintas komercinių bankų ir centrinio banko susitarimas dėl geresnio paslaugų prieinamumo gyventojams.

Šiuo metu taip pat veikia per 2,2 tūkst. „Perlo“ terminalų, grynųjų pinigų išdavimo paslauga teikiama ir prekybos tinkluose,  „Narvesen“, „Lietuvos spaudos“ kioskuose, iš viso – apie 4 tūkst. taškų. 

Jo ir dar dviejų nusipelniusių asmenų kandidatūros teikiamos tvirtinti savivaldybės tarybai.

A. Čepononį siūloma įvertinti „už išskirtinį indėlį į Radviliškio rajono kūrimą ir plėtrą, bendruomeninių iniciatyvų skatinimą ir Radviliškio vardo garsinimą Lietuvoje bei užsienyje“.

Teikime nurodoma, kad jis „svariai prisidėjo prie Radviliškio rajono kūrimo ir plėtros, aktyviai skatino įvairias bendruomenines iniciatyvas švietimo, sporto, kultūros, infrastruktūros gerinimo srityse.

A. Čepononis 2003–2011 ir 2015–2020 metais ėjo Radviliškio rajono savivaldybės mero pareigas, nuo 2020 metų dirba Seime.

Garbės piliečio vardą taip pat siūloma suteikti Genovaitei Kazlauskienei – už aktyvią sportinę veiklą, lengvosios atletikos populiarinimą bei Radviliškio vardo garsinimą Lietuvoje ir užsienyje bei Jonui Linkevičiui – už aktyvią kraštotyrinę, literatūrinę ir visuomeninę veiklą bei Radviliškio vardo garsinimą Lietuvoje.

G. Kazlauskienė yra daugkartinė Lietuvos sporto veteranų lengvosios atletikos čempionė ir prizininkė, sporto renginių iniciatorė.

J. Linkevičius – Lietuvos literatūros tyrinėtojas, pedagogas, redaktorius, vertėjas, kraštotyrininkas. Jis yra sudaręs valsčių serijos knygas „Baisogala“, „Šeduva“, rašė apie žymiausius vaikų rašytojus, istorijos žurnalo „Radviliškio kraštas“ iniciatorius, straipsnių autorius.

Pirmadienį baigiamas šios politinės kampanijos dalyvių registravimas ir prasideda pareiškinių dokumentų priėmimas.

Neužsiregistravusieji politinės kampanijos dalyviais varžytis rinkimuose negalės.

Iki penktadienio vakaro tokiais buvo registravęsi vienas asmuo ir penkios partijos.

Siekį kovoti dėl Radviliškio mero posto deklaravo Gediminas Lipnevičius. 2019 metų kovą per savivaldos rinkimus jis dėl šių pareigų varžėsi kaip visuomeninio rinkimų komiteto „Už geresnį gyvenimą visiems“ atstovas ir liko ketvirtas, surikęs beveik 11 proc. balsų.

Tėvynės sąjunga-Lietuvos krikščionys demokratai kelia Radviliškio rajono savivaldybės administracijos direktorės Jolantos Margaitienės kandidatūrą.

Kad ketina kelti savo kandidatą, pranešė ir Lietuvos socialdemokratų, Darbo, Lietuvos žaliųjų partijos bei Liberalų sąjūdis.

Jos savo kandidatų dar oficialiai neįvardijo. Tai turi padaryti iki sausio 31-osios, kai baigsis pareiškinių dokumentų priėmimas.

Laisva Radviliškio mero vieta liko, kai meras konservatorius Antanas Čepononis pernai spalį buvo išrinktas Seimo nariu.

Mero-tarybos nario rinkimai Radviliškyje vyks balandžio 11 dieną.

Šią rinkimų datą VRK derino prie Registrų centro numatomo gyventojų registro atnaujinimo.

Antrasis rinkimų turas, jeigu jo prireiks, vyks balandžio 25 dieną.

Pasak VRK pirmininkės Lauros Matjošaitytės, rinkimus stengtasi kuo labiau pavėlinti, tikintis geresnės epidemiologinės situacijos, taip pat atsižvelgta į galimybę prijungti ir kitus rinkimus, jeigu kiltų toks poreikis.

Laisvas mero postas Radviliškyje atsirado dabartinį rajono vadovą konservatorių Antaną Čepononį išrinkus į Seimą.

Radviliškio rajono meras konservatorius A. Čepononis į Seimą išrinktas vienmandatėje Radviliškio-Tytuvėnų apygardoje.

Kol bus išrinktas naujas meras, laikinai Radviliškio rajono savivaldybei vadovaus vicemeras Mindaugas Pauliukas.

Pagal įstatymą, atsilaisvinus mero vietai ne vėliau kaip per šešis mėnesius turi būti surengti nauji rinkimai.

Penktadienį naujasis Seimas renkasi į pirmą posėdį.

Vyriausiosios rinkimų komisijos (VRK) pirmininkė Laura Matjošaitytė prognozuoja, kad kitų metų kovo pabaigoje ar balandžio pradžioje VRK turėtų surengti Radviliškio rajone naujus mero rinkimus.

Įstatymas numato, kad  parlamentarui  atsisakius mero pareigų, nauji mero rinkimai turėtų būti surengti ne vėliau nei po pusės metų.

Sekmadienį pakartotiniame Seimo rinkimų ture TS-LKD iškeltas A. Čepononis laimėjo parlamentaro kėdę Radviliškio Tytuvėnų rinkimų apygardoje.

Merės postą į parlamentarės mandatą iškeisti norėjusi Trakų merė Edita Rudelienė patyrė pralaimėjimą, rodo Vyriausiosios rinkimų komisijos duomenys.

Suskaičiavus balsus visose apylinkėse, su Tėvynės sąjunga-Lietuvos krikščionimis demokratais kandidatavęs A. Čepononis surinko 50 proc. balsų ir už savęs paliko 46 proc. balsų surinkusį „valstietį“ Aurimą Gaidžiūną.

A. Čepononis BNS patvirtino eisiantis į Seimą ir sakė kol kas nežinantis, ką palaikys vietoj savęs į mero postą.

„Tiesiog rinksimės, kalbėsimės, kas tai galėtų perimti“, – sakė pernai tiesioginius mero rinkimus laimėjęs politikas.

Trakų-Vievio apygardoje su Liberalų sąjūdžiu kandidatavusi E. Rudelienė surinko 43 proc. balsų ir nusileido Lietuvos socialdemokratų partijos atstovui Kęstučiui Vilkauskui, gavusiam apie 54 proc. rinkėjų palaikymą.

Radviliškio meras Antanas Čepononis sako, jog mieste planuojama atidaryti mobilų COVID-19 patikros punktą, sprendžiama dėl dalies švietimo įstaigų darbo nuotoliniu būdu.

Nacionalinis visuomenės sveikatos centras (NVSC) siūlo prie nuotolinio mokymo pereiti visoms rajono ugdymo įstaigoms, tačiau meras laikosi nuomonės, jog tai būtų perteklinė priemonė.

„Nuotolinį mokymą siūloma įvesti toms įstaigoms, kurios turėjo kontaktą, bet jokiu būdu ne tie, kurie visiškai nutolę nuo Radviliškio miesto, panikos jokios nėra ir neleisiu kelti panikos, tai yra natūrali situacija. Tokių dalykų, kad mes šiandien matytume, kad reikia net karantinuoti miestą – šiandien to nėra“, – BNS sakė meras.

„Mes būsime budrūs ir priimsime visas priemones, bet jos turi būti sveiko proto ribose“, – pažymėjo A. Čepononis.

Nurodė sudaryti galimybes išsitirti

Sveikatos apsaugos ministras Aurelijus Veryga nurodė Radviliškio savivaldybės administracijai sudaryti galimybes dėl koronaviruso (COVID-19) išsitirti kiekvienam norinčiam rajono gyventojui, vietos ligoninėje kilus infekcijos protrūkiui.

A. Veryga pasirašė operacijų vadovo sprendimą, kaip Radviliškio valdžia turi suvaldyti koronaviruso protrūkį: steigti mobilų patikros punktą arba pasitelkti Šiaulių miesto mobilias brigadas, skubiai organizuoti suaugusių rajono gyventojų ištyrimą.

Savivaldybės vadovybė įpareigota užtikrinti, kad „būtų sudaryta galimybė kiekvienam Radviliškio gyventojui atlikti PGR molekulinį tyrimą, teikiant prioritetus gydymo ir ugdymo įstaigų darbuotojams, pareigūnams, prekybininkams, vaistininkams“.

Įraše feisbuke ministras sako tokį sprendimą pasirašęs įvertinęs „prastėjančią situaciją Radviliškyje dėl koronaviruso (COVID-19) plitimo, epidemiologų bei visuomenės sveikatos specialistų pasiūlymus ir tai, kad šiai savivaldybei sunkiai sekasi pačiai valdyti viruso plitimą“.

38 užsikrėtimo atvejai

Mes būsime budrūs ir priimsime visas priemones, bet jos turi būti sveiko proto ribose.

Į rajono savivaldybę su raginimu šaukti ekstremaliųjų situacijų komisijos posėdį šeštadienį kreipėsi Nacionalinis visuomenės sveikatos centras, Radviliškio ligoninėje nustačius jau 38 užsikrėtimo koronavirusu atvejus.

NVCS siūlo savivaldybėje laikinai pereiti prie nuotolinio mokymo, spręsti klausimus dėl darbo nuotoliniu būdu įstaigose, organizacijose, įmonėse, kur tai įmanoma.

NVSD taip pat siūlo komisijai spręsti klausimą dėl tyrimų koronavirusinei infekcijai nustatyti organizavimo, prioritetą teikiant sveikatos priežiūros ir ugdymo įstaigų darbuotojams, pareigūnams, prekybininkams, vaistininkams.

Pasak Radviliškio mero, mieste bus atidarytas mobilus patikros punktas: „Dėl punkto įsteigimo, jis yra reikalingas ir dėl psichologinių dalykų, kad galėtų žmonės pasitikrinti, kurie mano, kad turėjo kontaktus, jis yra būtinas“.

Pačią situaciją dėl židinio mieste jis sakė esant valdomą. „Labai drąsiai galiu pasakyti, kad situacija yra visikai normali, iš visų sergančių ligonių yra du karščiuojantys ir kurie jaučia kažkokius simptomus, kiti yra visiškai normalios būklės“, – pasakojo meras.

NVSC specialistų vertinimu, Radviliškio ligoninė su židiniu nesusitvarko, todėl baiminamasi tolimesnio koronaviruso plitimo už įstaigos ribų.

NVSC primena, kad centro specialistai, atlikę  neplaninį patikrinimą Radviliškio ligoninėje, nustatė infekcijų kontrolės pažeidimų, galimai galėjusių prisidėti prie koronavirusinės infekcijos išplitimo įstaigoje. Dėl to gydymo įstaigai buvo nurodyta nedelsiant stabdyti naujų pacientų priėmimą į gydymo įstaigą, t. y. ne tik į Slaugos ir palaikomojo gydymo skyrių, bet ir visus kitus ligoninės padalinius.

Po COVID-19 protrūkio Radviliškio ligoninėje rajono savivaldybė kol kas yra atšaukusi renginius.

Jis kaip Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų kandidatas ketina balotiruotis Radviliškio-Tytuvėnų vienmandatėje apygardoje.

Pernai kovą tiesioginiuose mero rinkimuose A. Čepononis perrinktas Radviliškio rajono vadovu.

Jis teigia, kad bet kuriuo atveju ši kadencija jam paskutinė vietos savivaldoje, todėl ir apsisprendė dalyvauti parlamento rinkimuose.

„Jeigu išrinks į Seimą, gerai, neišrinks, baigsiu kadenciją ir daugiau vietos savivaldos politikoje nedalyvausiu. Turi būti civilizuotas supratimas, kiek gali dirbti viename lygmenyje“, – antradienį BNS sakė meras.

Kaip sako, neturi merai tapti karaliukais, užsibūti.

Pedagogo išsilavinimą turintis A. Čepononis Radviliškio mero pareigas eina nuo 2003 metų.

„Ateina laikas, kai reikia atnaujinti savivaldos komandą. (...) Turime jaunimo labai daug ir kruopštaus, ir gabaus. Kaip sako, neturi merai tapti karaliukais, užsibūti“, – tvirtino jis.

A. Čepononis teigė, kad jo patirties dirbant meru, mokyklos direktoriumi užtektų ir Seime.

Jeigu jis būtų išrinktas į Seimą, Radviliškio rajone būtų rengiami nauji mero rinkimai.

Seimo rinkimai vyks spalio 11 dieną.

Aukščiausiasis Teismas antradienį paskelbė, kad atmeta Generalinės prokuratūros kasacinį skundą.

Šis teismo verdiktas yra galutinis ir neskundžiamas.

Prokuratūra teismuose siekė, kad Radviliškio rajono vadovas būtų pripažintas kaltu dėl piktnaudžiavimo ir dokumentų klastojimo, jam būtų skirta daugiau nei 22 tūkst. eurų bauda.

Meras kaltės nepripažino. Politiką prokuratūra kaltino, kad jis piktnaudžiavo tarnyba bei sukurstė kitus asmenis piktnaudžiauti tarnyba, klastoti dokumentus, susijusius su kai kurių pastatų rekonstrukcija. Įtarimai jam buvo pateikti dar 2011 metų gruodį.

Byloje kaltinimai iš viso buvo pateikti devyniems fiziniams ir vienam juridiniam asmeniui.

Bylos duomenimis, vieną iš Radviliškio miesto kultūros centro pastatų rekonstrukcijos bei Radviliškio rajono Šaukoto Švč. Trejybės bažnyčios restauravimo darbų konkursus laimėjo finansinių problemų turėjusi bendrovė. Jos akcininkai buvo ir Radviliškio rajono savivaldybės tarybos nariai, turėję kontroliuoti šį juridinį asmenį.

Prokurorai siekė įrodyti, kad minėtų objektų rekonstrukcijos bei restauravimo dokumentuose kaip įvykdyti buvo nurodyti darbai už bendrą 340 tūkst. litų (apie 100 tūkst. eurų) sumą, ji dalimis pervesta į bendrovės sąskaitą remiantis šiais dokumentais, tačiau tuo metu iš tiesų darbai nebuvo atlikti, nes bendrovė neturėjo apyvartinių lėšų jiems vykdyti.

Aukščiausiasis Teismas pažymėjo, kad teismų nuosprendžiu kiti asmenys buvo atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės už tų pačių šešiolikos atliktų darbų aktų suklastojimą ir panaudojimą dėl nusikaltimo mažareikšmiškumo, todėl darytina išvada, kad meras taip pat padarė mažareikšmę veiką.

„Kasacinis teismas atkreipė dėmesį, kad vykstant tyrimui meras ilgiau nei penkerius metus buvo laikinai nušalintas nuo pareigų. Taigi meras ikiteisminio tyrimo ir bylos nagrinėjimo metu patyrė suvaržymus, savo pobūdžiu prilygstančius baudžiamojo poveikio priemonei, taikomai kartu su bausme ar atleidus nuo baudžiamosios atsakomybės“, – rašoma teismo pranešime.

Ši baudžiamoji byla teismui perduota 2014 metų balandį, o pradėta nagrinėti kitų metų birželį. Prieš tai ji kelis kartus atidėta dėl advokatų užimtumo ar kaltinamųjų ligos.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė ir neskundžiama.

59 metų A. Čepononis dalyvauja ir šiuose rinkimuose į savivaldybės tarybą, mero postą, jis yra Tėvynės sąjungos – Lietuvos krikščionių demokratų sąraše.

„Meras lieka išteisintas“, – BNS sakė teismo atstovė Vilma Budėnienė.

Po Apeliacinio teismo verdikto nuosprendis įsiteisėjo.

Pernai spalį paskelbtą nuosprendį A. Čepononiui skundė prokuratūra.

Kaip ir pirmos instancijos teisme, prokuroras prašė pripažinti A. Čepononį kaltu dėl piktnaudžiavimo ir dokumentų klastojimo bei skirti daugiau nei 22 tūkst. eurų baudą.

Meras kaltu niekada neprisipažino. Politiką prokuratūra kaltino, kad jis piktnaudžiavo tarnyba bei sukurstė kitus asmenis piktnaudžiauti tarnyba, klastoti dokumentus, susijusius su kai kurių pastatų rekonstrukcija. Įtarimai jam buvo pateikti dar 2011 metų gruodį.

Byloje kaltinimai iš viso buvo pateikti devyniems fiziniams ir vienam juridiniam asmeniui.

Bylos duomenimis, vieną iš Radviliškio miesto kultūros centro pastatų rekonstrukcijos bei Radviliškio rajono Šaukoto Švč. Trejybės bažnyčios restauravimo darbų konkursus laimėjo finansinių problemų turėjusi bendrovė. Jos akcininkai Aloyzas Juodis ir Gintaras Žilėnas buvo ir Radviliškio rajono savivaldybės tarybos nariai, turėję kontroliuoti šį juridinį asmenį.

Apeliacinis teismas panaikino nuosprendžio dalį dėl A. Juodžio nuteisimo dėl piktnaudžiavimo ir jį išteisino, nepadarius veikos, turinčios nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių.

Taip pat panaikinta nuosprendžio dalis dėl A. Juodžio nuteisimo dėl dokumentų klastojimo. Nuteistajam paskirta baudžiamojo poveikio priemonę – 941 eurų įmoką į nukentėjusiųjų nuo nusikaltimų asmenų fondą.

Prokurorai siekė įrodyti, kad minėtų objektų rekonstrukcijos bei restauravimo dokumentuose kaip įvykdyti buvo nurodyti darbai už bendrą 340 tūkst. litų (apie 100 tūkst. eurų) sumą, ji dalimis pervesta į bendrovės sąskaitą remiantis šiais dokumentais, tačiau tuo metu iš tiesų darbai nebuvo atlikti, nes bendrovė neturėjo apyvartinių lėšų jiems vykdyti.

Taip pat nustatyta, kad įgyvendinant Radviliškio miesto Eibariškių gyvenamųjų namų kvartalo Obelėlės gatvės rekonstravimo darbų projektą, į kitos įmonės, kurios akcininku taip pat buvo tuometinis Radviliškio rajono savivaldybės tarybos narys G. Žilėnas, sąskaitą Radviliškio rajono savivaldybės biudžeto lėšos pervestos neteisėtai, nes savivaldybė tai padarė dar negavusi į specialiai atidarytą sąskaitą tam skirtų lėšų iš projektą finansavusių ES struktūrinių fondų.

Ši baudžiamoji byla teismui perduota 2014 metų balandį, o pradėta nagrinėti kitų metų birželį. Prieš tai ji kelis kartus atidėta dėl advokatų užimtumo ar kaltinamųjų ligos.