A. Guoga penktadienį atvyko į VRK posėdį, kad perskaitytų pareiškimą, jog atsisako parlamentaro mandato laisva valia.

Įgaliojimų Seime jis neteks nuo šeštadienio, vasario 20 dienos.

„Sulaukiau labai gerbiamų žmonių prašymų, kad pasilikčiau ir tikrai buvo didelis noras pasilikti, bet tiesiog supratau, kad negali sėdėti ant visų kėdžių iškart“, – po VRK posėdžio žurnalistams sakė A. Guoga.

Jis neigė, kad pernai lapkritį tapęs parlamentaru toliau vadovavo savo verslui. Pasak A. Guogos, į verslą jis grįš nuo šeštadienio.

Jis teigė iš Seimo nutaręs pasitraukti, nes jame būdamas negalėjo padaryti tai, ko norėjo. Pasak politiko, darbas opozicijoje jo netenkino.

Tikrai buvo didelis noras pasilikti, bet tiesiog supratau, kad negali sėdėti ant visų kėdžių iškart.

„Tiesiog yra kiti interesai, kurie nesuderinami. Čia nėra Europos Parlamentas, kur daug daugiau laisvės veikti yra. Noriu gerbti Konstituciją, nenoriu jos pažeisti, dėl to buvo tinkama atsitraukti ir užleisti kitiems“, – sakė politikas.

VRK vadovė Laura Matjošaitytė sako, jog komisija gavo parlamentaro patikinimą, kad jis dalyvaus posėdyje.

„Turime patikinimą, kad dalyvaus komisijos posėdyje, gyvai pagarsins savo pareiškimą dėl Seimo nario mandato atsisakymo. Tikimės, kad ryt Seimo narys atvyks, kaip ir numato įstatymas, ir gyvai komisijos posėdyje įgarsins savo pareiškimą ir komisijos nariai galės pagaliau priimti sprendimą šiuo svarbiu klausimu“, – BNS sakė L. Matjošaitytė.

Komisijos pirmininkė Aušrinė Norkienė pabrėžia, kad situaciją, kai politikas, dar būdamas parlamento nariu, grįžta į verslą, svarbu išsiaiškinti, kad ateityje tokios situacijos nepasikartotų.

Savo ruožtu Seimo pirmininkė Viktorija Čmilytė-Nielsen akcentuoja, kad A. Guoga turėtų išsklaidyti kilusias abejones, nes kitu atveju parlamentarai turėtų pagrindą pradėti apkaltos procedūrą.

„Kadangi kitą trečiadienį yra organizuojamas posėdis ir mums, Etikos ir procedūrų komisijai, šį klausimą tikrai reikia įsitraukti (į darbotvarkę – ELTA) ir aptarti dėl pasirodžiusios viešumoje žinios, kad jis grįžo dirbti, nes tai yra tik parašyti faktai ir jie nėra patvirtinti, todėl mes turėtume pradėti tyrimą ir išsiaiškinti, kaip yra iš tikrųjų“, – Eltai teigė A. Norkienė

„Taip pat manau, kad VRK kažkokį sprendimą priims, nes Seimo narys kaip ir parašė, kad atsisako mandato, bet tai yra speciali procedūra, kaip jis tai turi padaryti, nes yra numatyta, kad turi atvykti į posėdį ir t.t.“, – pridūrė ji.

Todėl A. Norkienė teigia, kad Etikos ir procedūrų komisija dėl A. Guogos grįžimo vadovauti įmonei „Cypherpunk Holdings“ aplinkybių bandys aiškintis.

„Manau, kad mūsų komisija bandys tuos faktus sudėti ir tada žiūrėsime pagal straipsnius, ką rasime, nes Etikos komisija viešoje erdvėje pasirodžiusius tokius faktus tikrina ir tada jau daro išvadas, rekomendacijas Seimo nariams“, – sakė ji.

Komisijos pirmininkė taip pat atkreipė dėmesį, kad Etikos ir procedūrų komisija turi teisę inicijuoti ir apkaltos procesą.

„Mes, kaip Etikos ir procedūrų komisija, jeigu matome, kad yra nesuderinamos pareigos ir dėl to gali grėsti apkalta, galime inicijuoti šį procesą“, – sakė ji.

Mes, kaip Etikos ir procedūrų komisija, jeigu matome, kad yra nesuderinamos pareigos ir dėl to gali grėsti apkalta, galime inicijuoti šį procesą.

Etikos ir procedūrų komisijos pirmininkės teigimu, net, jei A. Guogai iki artimiausio komisijos posėdžio pavyks atsisakyti Seimo nario mandato, situaciją A. Norkienės vadovaujama komisija vis tiek sieks išnagrinėti.

„Aš bent jau siūlyčiau komisijai šį klausimą vis tiek nagrinėti kaip rekomendaciją kitiems Seimo nariams, kad turėtume išaiškinimą, kad nebūtų ateityje tokių precedentų“, – akcentavo A. Norkienė.

Savo ruožtu teisės ir teisėtvarkos komiteto pirmininkas Stasys Šedbaras taip pat sutiko su nuomone, kad atsižvelgiant į tai, jog A. Guogos Seimo nario mandato klausimas gali būti nukeltas, apkaltos klausimas vėl aktualizuojasi.

„Manau, kad prie šio klausimo reikėtų grįžti, nes jeigu paaiškėja informacija, kad jis vilkina laiką, kreipiasi į VRK, bet pats neatvyksta, tai yra nauja informacija ir reiktų svarstyti. Apkalta irgi yra toks dalykas – bet kurioje stadijoje, jeigu jis pareiškia, kad atsistatydina, apkalta yra nutraukiama. Tai kiek tas procesas būtų prasmingas, čia irgi klausimas“, – sakė jis.

Seimo pirmininkė: A. Guoga turėtų išsklaidyti abejones

Seimo pirmininkė V. Čmilytė Nielsen pabrėžia, kad A. Guoga pats turėtų išsklaidyti kilusias abejones dėl galimo Seimo nario priesaikos sulaužymo. Parlamento vadovės nuomone, kitu atveju Seimo nariai turėtų pagrindo inicijuoti Seimo statute numatytą apkaltos procesą.

„Seimo pirmininkės nuomone, kiekvienas Seimo narys, susidūręs su viešų ir privačių interesų derinimo arba Seimo nario priesaikos sulaužymo klausimais, turėtų prisiimti atsakomybę išsklaidyti kylančias abejones ir, jeigu reiktų, pateikti įrodymus, kurie paneigtų kylančius įtarimus. Antano Guogos atveju Seimo pirmininkė ragintų Seimo narį kuo greičiau išsklaidyti kylančias abejones dėl galimai nesuderinamų pareigų įmonėje „Cypherpunk Holdings“ ir Seime“, – Eltai atsiųstame komentare teigia Seimo pirmininkės patarėjas Paulius Žeimys.

„Jos nuomone, tokie interesų neaiškumai ir išsisukinėjimai nuo klausimų atrodo neatsakingai ir meta šešėlį ant viso Seimo. Ji neatmeta galimybės, kad kitu atveju Seimo nariai gali pradėti kelti pagrįstus klausimus dėl Seimo nario priesaikos sulaužymo, kurie visiškai pateisintų Seimo statute numatytus apkaltos proceso pradžios veiksmus“, – pažymima komentare.

A. Guoga: kol esu Seimo narys, atlygio negaunu

Seimo atstovams prakalbus apie galimą apkaltą, su „darbiečiais“ į Seimą išrinktas, tačiau mandato atsisakyti siekiantis verslininkas A. Guoga tvirtina, kad yra suspendavęs savo įgaliojimus visose ankstesnėse pareigose. Jis tikina, kad turi visus tą patvirtinančius įrodymus.

Visur neatsisakau padėti. Bet pradėsiu darbą ir gausiu atlygį įvairiuose projektuose tik po to, kai būsiu oficialiai atleistas iš Seimo nario pareigų.

„Gaunu labai daug pasiūlymų iš įvairių savo įmonių, kur esu investavęs. Visur neatsisakau padėti. Bet pradėsiu darbą ir gausiu atlygį įvairiuose projektuose tik po to, kai būsiu oficialiai atleistas iš Seimo nario pareigų. Tai visi, kam įdomu, gali būti ramūs. Jokių sąmokslų ar intrigų nebuvo ir nebus. Visose pareigose, kur esu sutikęs būti anksčiau, esu be jokių išimčių suspendavęs visus įgaliojimus. Jokių aktyvių pozicijų neturiu. Atlygio negaunu ir negavau nuo pirmos iki paskutinės dienos, kol esu Seimo narys“, – feisbuke ketvirtadienį rašė A. Guoga.

„Jeigu kažkam reikės, tai pasiruošęs pateikti visus įrodymus. Tai neieškokime juodos katės juodame kambaryje, ypač, jeigu jos ten iš viso nėra“, – pridūrė jis.

Tokį sprendimą VRK nariai ketvirtadienį posėdyje priėmė bendru sutarimu.

A. Guoga VRK siūlė panaikinti jo mandatą jam posėdyje dalyvaujant nuotoliniu būdu, o tiesiogiai dalyvauti posėdyje informavo galintis po kovo 9 dienos.

Tačiau, kaip konstatavo VRK pirmininkė Laura Matjošaitytė, įstatymas numato, kad parlamentaras turi pats posėdyje perskaityti pareiškimą. Taip pat įstatymas numato, kad VRK gavusi prašymą nutraukti Seimo nario įgaliojimus sprendimą turi priimti per 15 dienų.

„Seimo rinkimų įstatymas numato, kad įgaliojimai nutrūksta Seimo nariui atsistatydinus pagal jo  pareiškimą atsistatydinti, šį pareiškimą Seimo narys turi pakartoti komisijos posėdyje. Turime pareiškimą, bet ne pareiškimo pagarsinimą“, – sakė L. Matjošaitytė.

VRK pirmininkės pavaduotoja Svetlana Misevičienė pažymėjo, kad, nors pats pareiškimas atitinka nustatytus reikalavimus, Seimo narys A. Guoga privalėjo atvykti į posėdį ir turėjo pakartoti savo pareiškimą.

„Analogiškai taip pat Seimo nariai privalo prisiekti, jie negali to padaryti nei nuotoliniu būdu, nei kitaip, nei kito asmens įgalioti, jie privalo perskaityti priesaikos tekstą, lygiai taip pat Seimo narys privalėjo atvykti tiesiogiai dalyvauti posėdyje“, – sakė S. Misevičienė.

Prašymą dėl Seimo nario įgaliojimų nutraukimo nuo sausio 14 dienos A. Guoga VRK įteikė sausio 12 dieną. Jis tvirtino nebematąs galimybių su Darbo partija įgyvendinti rinkimų pažadų.

Analogiškai taip pat Seimo nariai privalo prisiekti, jie negali to padaryti nei nuotoliniu būdu, nei kitaip, nei kito asmens įgalioti.

A. Guoga yra informavęs Seimo valdybą, kad nuo trečiadienio išvyksta į užsienį.

A. Guoga į Seimą pernai spalį išrinktas pagal Darbo partijos sąrašą. Jo vietą Seime turėtų užimti pirmas po brūkšnio kandidatų sąraše likęs Artūras Skardžius.

Pats politikas tvirtina, jog šis prašymas nereiškia, kad jis persigalvojo, tiesiog laikosi karantino režimo ir vengia gyvų kontaktų.

„Situacija yra tokia, kad ponas Guoga yra informuotas apie komisijos posėdį, buvo informuotas, kad komisija pageidauja jį posėdyje matyti gyvai fiziškai, tačiau jis informavo, kad sausio 21 dienos posėdyje gyvai negalėtų dalyvauti, nuotoliniu būdu prisijungtų“, – trečiadienį BNS sakė VRK pirmininkė Laura Matjošaitytė.

Pasak jos, VRK nariai diskutavo, ar parlamentaras gali mandato atsisakyti per nuotolį, ir suabejojo tokia galimybe.

„Svarstysime jo prašymą atidėti šio klausimo nagrinėjimą, kadangi ponas Guoga informavo, kad tik kovo pradžioje galėtų fiziškai dalyvauti komisijos posėdyje. Rytoj aptarsime situaciją ir kaip mums reikėtų pasielgti šiuo atveju“, – teigė VRK vadovė.

Darbo partijos frakcijos narys A. Guoga taip pat informavo Seimo valdybą, jog trečiadienį išvyksta į Europos Sąjungai nepriklausančią valstybę asmeniniais tikslais.

Svarstysime jo prašymą atidėti šio klausimo nagrinėjimą, kadangi ponas Guoga informavo, kad tik kovo pradžioje galėtų fiziškai dalyvauti komisijos posėdyje.

Pateikti tokią informaciją Seimo valdybai parlamentarai privalo pagal galiojančias vidaus taisykles.

Ši žinia sukėlė abejonių valdybos nariams, ar politikas iš tiesų ketina vykdyti siekį atsisakyti parlamentaro mandato.

„Kiek žinau Antanui Guogai rytoj VRK posėdis, kuriame jis turėtų įgarsinti savo pranešimą (apie mandato atsisakymą – BNS). Nežinau, kaip čia suprasti tą prašymą, ar tai reiškia, kad tas posėdis iki kovo bus atidėtas?“ – per valdybos posėdį klausė Seimo vicepirmininkas „darbietis“ Andrius Mazuronis.

„Valstietis“ Jonas Jarutis svarstė, gal A. Guogai prireikė daugiau laiko „galutiniams apmąstymams“.

Pirmasis vicepirmininkas konservatorius Jurgis Razma siūlė Seimo valdybai nepritarti A. Guogos kelionei.

„Antanas Guoga tikrai gyvai turi nueiti į VRK posėdį. Toks yra reikalavimas atsisakant Seimo nario mandato. Nes jeigu mes jį šiandien išleisime į kelionę – jis nori nuo 20 dienos keliauti – tai būsime kalti, kad jis negalės atsisakyti Seimo nario mandato“, – sakė jis.

Tačiau laikinoji Seimo kanclerė Lina Milonaitė informavo, jog valdyba nesprendžia, ar pritarti kelionei ar nepritarti, ji tiesiog yra informuojama.

Pasipiktino VRK veiksmais

Trečiadienį pats A. Guoga savo socialinio tinklo „Facebook“ paskyroje pranešė, kad jo apsisprendimas nepakito, bet jis laikosi karantino režimo vengti susibūrimų, todėl norėjęs VRK posėdyje dalyvauti nuotoliniu būdu.

„Pasirodo, net tokiu smulkiu klausimu komisija balsavo ir nusprendė neleisti man dalyvauti posėdyje per nuotolį. Paprašė atvažiuoti gyvai. Jūs rimtai? Per visuotinį karantiną? Vaikams pas tėvus nuvažiuoti ir vaistų nuvežti jau daug savaičių draudžiama, o čia sako, atvažiuok gyvai, pasiglėbesčiuosim“, – parlamentaras stebėjosi VRK pozicija.

Paprašė atvažiuoti gyvai. Jūs rimtai? Per visuotinį karantiną? Vaikams pas tėvus nuvažiuoti ir vaistų nuvežti jau daug savaičių draudžiama, o čia sako, atvažiuok gyvai, pasiglėbesčiuosim.

„Kažkoks akmens amžius. Jau seniai savo svarbiausius reikalus tvarkome nuotoliniu būdu. Internetu tvarkome savo sveikatą, pinigus, verslus darome. Net Seimas pandemijos fone pradėjo įstatymus distanciniu būdu leisti. O čia kažkoks cirkas. Atvažiuok gyvai pas mus, nes per kompiuterio ekraną atsisakyti mandato negalima. Gal ten ne tu būsi“, – teigė jis.

Seimo narys pakartojo, kad iš tiesų nori atsisakyti mandato ir stebėjosi, jog „išeiti iš Seimo yra kur kas sudėtingiau, negu įveikti patį klaidžiausią labirintą“.

„Nesiruošiu gyventi pagal VRK politines užgaidas. Sąžiningai laikausi karantino taisyklių ir turiu svarbesnių užsiėmimų negu parodomieji VRK posėdžiai“, – pareiškė jis.