Patalpas Antaviliuose iš Turto banko perėmęs Kalėjimų departamentas lapkričio pradžioje su „Akvesta“ pasirašė sutartį dėl remonto darbų pirkimo. Jose planuojama įkurti bausmių vykdymo sistemos darbuotojų mokymo centrą.

Remonto darbus bendrovė turės atlikti iki kovo vidurio, jų bendra vertė – 929 tūkst. 751 euras, skalbiama Centriniame viešųjų pirkimų portale. Nurodoma, kad remonto darbų konkurse dalyvavo keturios įmonės, „Akvesta“ pasirinkta kaip pasiūliusi ekonomiškai naudingiausią pasiūlymą.

Teisingumo ministerija anksčiau planavo mokymo centrą statyti šalia Vilniaus pataisos namų Drujos gatvėje, buvusioje griežtojo režimo pataisos darbų kolonijos gamybinėje teritorijoje.

Šių planų atsisakyta taupant lėšas, nes naujas pastatas būtų kainavęs bent 5,7 mln. eurų, o jo būtų nepavykę pastatyti iki 2024 metų antrojo ketvirčio, kai projektui dar galima panaudoti europines lėšas.

Centrui pasirinktos patalpos Antaviliuose – Turto bankas jas oficialiai perdavė Kalėjimų departamentui, o savo reikmėms perėmė Drujos gatvėje Vilniuje esantį sklypą.

Antaviliuose esančiame pastate, pasak žmogaus teisių gynėjų, amžiaus pradžioje veikė slaptas JAV Centrinės žvalgybos valdybos kalėjimas. Tą patį tvirtina ir Europos Žmogaus Teisių Teismas, o valstybė iki šiol tai neigia.

Lietuvos atstovų teigimu, pastatas buvo žvalgybos paramos centras.

Strasbūro teismas priėmė Saudo Arabijos piliečio Mustafa al Hawsawio (Mustafa Hausavio) skundą ir nurodė Lietuvos Vyriausybei pateikti savo poziciją.

„Vyriausybė sausio pabaigoje gavo Europos Žmogaus Teisių Teismo perduotą peticiją. Turime iki kovo 22 dienos pateikti poziciją, ar galima sudaryti taikų susitarimą“, – BNS sakė teisingumo viceministrė Irma Gudžiūnaitė.

„Vyriausybė artimiausiu metu svarstys šį klausimą“, – teigė ji.

Pasak jos, M. al Hawsawis peticijoje nurodo tris galimas datas, kada galėjo būti atgabentas į Lietuvą 2005 metų vasario ir spalio mėnesiais. Jis teigia, kad Lietuvoje buvo laikomas iki 2006 metų kovo.

Europos Žmogaus Teisių Teismas pernai gegužę konstatavo, kad Lietuvoje 2005-2006 metais veikė slaptas CŽV kalėjimas ir jame kalintas kitas Saudo Arabijos pilietis Abu Zubaydah.

Teismas dėl žmogaus teisių pažeidimų įpareigojo Lietuvą jam išmokėti 130 tūkst. eurų kompensaciją. Šiuos pinigus Vyriausybė atidėjo į depozitinę sąskaitą.

50-metis M. al Hawsawis šiuo metu kalinamas Gvantamo bazėje. Jis buvo sulaikytas 2003 metais Pakistane. JAV teigia, kad jis galėjo prisidėti prie Rugsėjo 11-osios išpuolių.

Pirmieji pranešimai apie galimą CŽV kalėjimą buvusioje jojimo bazėje Antaviliuose JAV žiniasklaidoje pasirodė 2009 metais.

Papildomų diskusijų sukėlė 2014 metais paskelbta JAV Senato ataskaita. Joje konkretūs centrai neįvardijami, bet žmogaus teisių gynėjai mano, kad Lietuvoje veikė dokumente „violetiniu“ vadinamas centras.

Anot JAV Senato ataskaitos, jis veikė nuo 2005 metų pradžios, o buvo uždarytas 2006 metais, kai šalies pareigūnai atsisakė priimti M. al Hawsawi į vietos ligoninę.

Lietuvoje dėl šių įtarimų atliekamas ikiteisminis tyrimas, įtarimai kol kas niekam nepareikšti.

Lietuvos Vyriausybės atstovai Strasbūro teisme teigė, kad patalpose Antaviliuose, netoli Vilniaus turėjo veikti žvalgybos paramos centras, o įtarimų sukėlusiais lėktuvais į Lietuvą gabenti ne žmonės, bet ryšių įranga.

Hagos teismo vyriausiosios prokurorės Fatou Bensouda (Fatu Bensuda) ataskaitoje rašoma, kad kalėjimas Antaviliuose galėjo veikti 2005-2006 metais.

„Atrodo, kad („violetiniu“ vadinamas centras) buvo įsikūręs Antaviliuose, Lietuvoje, ir veikė nuo maždaug nuo 2005 metų vasario iki apytikriai 2006-ųjų kovo. Per šį laikotarpį mažiausiai du nukentėjusieji, kaip teigiama, patyrė kankinimų ir žiauraus elgesio veiksmų“, – rašoma prokurorės dokumente.

Kreipimesi teigiama, kad nusikaltimai taip pat galėjo būti įvykdyti panašiuose centruose Lenkijoje ir Rumunijoje.

A. Anušauskas: tai tik spėjimai

2009 - aisiais parlamentiniam tyrimui dėl spėjamo Centrinės žvalgybos valdybos (CŽV) centro vadovavęs Seimo narys Arvydas Anušauskas sako, kad prokurorės ataskaitoje remiamasi viešai paskelbtais spėjimais, tačiau be JAV bendradarbiavimo išsiaiškinti visą tiesą būtų sudėtinga.

„Jos naudojama informacija yra paimta iš viešų šaltinių ir tuose viešuose šaltiniuose nėra taip tiesiai akivaizdžiai su kokiais nors faktais detalėmis teigiama – ten yra spėjimai, kad galėjo galbūt ir būti du žmonės, o galėjo ir nebūti“, - BNS antradienį sakė A. Anušauskas.

Lietuva yra Tarptautinio baudžiamojo teismo steigiamosios sutarties Romos statuto dalyvė, todėl turėtų pareigą bendradarbiauti su teismu. JAV teismo veikloje nedalyvauja.

„Pagrindiniai šaltiniai yra ne Lietuvoje, o JAV. JAV nėra konvencijos signatarės, tai sudaro tyrimui rimtų problemų“, - sakė A. Anušauskas.

Jis taip pat atkreipė dėmesį, kad JAV 2003 metais atsisakė šiurkščiausių tardymo metodų, kuriuos žmogaus teisių gynėjai prilygina kankinimui.

Tarptautinis baudžiamasis teismas - antroji tarptautinė teisminė institucija, kuri gali aiškintis, kas prieš dešimtmetį vyko pastate Antaviliuose, 15 kilometrų nuo Vilniaus. Bylą dėl galimo kankinimo jau nagrinėja Strasbūre veikiantis Europos Žmogaus Teisių Teismas. Jį Lietuvos vyriausybė oficialiai patikino, kad Antaviliuose buvo įkurtas žvalgybos paramos centras, o ne slaptas kalėjimas.

2002 metais įsteigtas Tarptautinis baudžiamasis teismas tiria karo nusikaltimus, nusikaltimus žmoniškumui ir genocido nusikaltimus.

JAV neleis persekioti amerikiečių

Į Afganistaną JAV įsiveržė po kelis tūkstančius gyvybių nusinešusių 2001 metų rugsėjo 11-osios išpuolių, apkaltinusi valdantįjį Talibano režimą slepiant ataką organizavusius teroristus.

Savo prašymo santraukoje F. Bensouda nurodė, kad „turima informacija suteikia pakankamą pagrindą manyti“, jog JAV kariškiai ir CŽV operatyviniai darbuotojai „Afganistane ir kitose vietose, daugiausiai 2003–2004 metų laikotarpiu, įvykdė kankinimų, žiauraus elgesio veiksmų, asmenų orumo pažeidimų, žaginimų ir seksualinio smurto veiksmų prieš sulaikytuosius, susijusius su konfliktu“.

Prokurorės biuras nurodė, jog esama priežasčių manyti, kad mažiausiai 54 sulaikytieji nukentėjo nuo JAV kariuomenės narių, o mažiausiai 24 – nuo CŽV operatyvinių darbuotojų veiksmų.

Tarp numanomų smurto veiksmų minimas skandinimo imitavimas (waterboarding). Šią tardymo priemonę JAV prezidento George'o W. Busho (Džordžo V. Bušo) administracija leido naudoti po Rugsėjo 11-osios teroro atakų. Prezidentas Barackas Obama (Barakas Obama) šią praktiką uždraudė atėjęs į valdžią 2009-aisiais.

Šešiolikos puslapių santraukoje sakoma, kad tarp asmenų, dėl kurių tikriausiai bus vykdomi kokie nors būsimi tyrimai, „esama asmenų, parengusių arba leidusių naudoti tardymo metodus, kurių rezultatas yra įtariami nusikaltimai, arba paskirtų prižiūrėti, kaip JAV ginkluotųjų pajėgų ir CŽV nariai taiko“ šiuos metodus.

JAV Valstybės departamentas pareiškė nagrinėjantis F. Bensouda prašymą suteikti įgaliojimus, bet yra nusistačiusi prieš Tarptautinio Baudžiamojo Teismo dalyvavimą aiškinantis situaciją Afganistane.

„Mūsų požiūris aiškus: TBT tyrimas JAV pareigūnų atžvilgiu būtų visiškai nepateisinamas ir nepagrįstas, – pažymėjo Valstybės departamentas. – Mūsų platesniu vertinimu, pradėti TBT tyrimą neatitiktų nei taikos, nei teisingumo interesų Afganistane.“

Žvalgybos centras?

Pranešimai apie galimą CŽV kalėjimą buvusioje jojimo bazėje Antaviliuose JAV žiniasklaidoje pasirodė 2009 metais. Įtarimus Lietuvoje aiškinosi parlamentinė komisija ir teisėsauga, prokurorų tyrimas su pertraukomis tęsiasi iki šiol, Lietuvos teisėsauga pagalbos kreipėsi į JAV, Lenkiją ir Rumuniją.

Ilgą laiką Lietuvos vyriausybė ir parlamentarai laikėsi pozicijos, kad šalis neturi duomenų apie konkretų asmenų gabenimą ir negali jų gauti, jei informacijos nepateiks JAV.

Papildomų diskusijų sukėlė 2014 metais paskelbta JAV Senato ataskaita. Joje konkretūs centrai neįvardijami, bet žmogaus teisių gynėjai mano, kad Lietuvoje veikė dokumente „violetiniu“ vadinamas centras. Anot JAV Senato ataskaitos, jis veikė nuo 2005 metų pradžios, o buvo uždarytas 2006 metais dėl neužtikrintos medicinos priežiūros, teigiama, kad jame kalintas Mustafa al-Hawsawis (Mustafa Hausavis) iš Saudo Arabijos.

Naujas posūkis įvyko praeitą vasarą, kai Strasbūro teisme Vyriausybės atstovai pareiškė, kad prieš dešimtmetį amerikiečiai į Lietuvą gabeno ne kalinius, o ryšio įrangą, o Antaviliuose buvo kuriamas žvalgybos paramos centras. Teisingumo viceministras, kreipdamasis į devynių teisėjų kolegiją, tuomet pareiškė, kad „Lietuvoje joks slaptas CŽV sulaikymo centras neveikė“.

Lietuvos vyriausybės teigimu, kitas tyrimuose minimas objektas - pastatas Vilniaus mieste Sierakausko gatvėje - „buvo skirtas slaptųjų bendradarbių eksfiltravimui“ - perkėlimui į saugią aplinką.

Dvi kadencijas - 1998-2003 ir 2004-2009 metais - Lietuvos prezidento pareigas ėjęs Valdas Adamkus ne kartą sakė esąs įsitikinęs, kad CŽV slapta netardė kalinių Lietuvoje.

Hagoje įsikūrusio Tarptautinio baudžiamojo teismo prokurorai svarsto galimybę tirti duomenis apie kankinimus slaptuose Centrinės žvalgybos valdybos (CŽV) sulaikymo centruose.

Teisės ekspertai mano, kad tyrėjai iš Lietuvos gali pareikalauti suteikti informaciją, bet bylą gali sustabdyti amerikiečių atsisakymas bendradarbiauti.

Šią savaitę Hagos teismo vyriausioji prokurorė Fatou Bensouda (Fatu Bensuda) paskelbė preliminarią ataskaitą dėl kaltinimų, kad JAV kariai ir CŽV agentai kankino įtariamuosius terorizmu. 74 puslapių ataskaitoje minimi ir spėjami tardymo centrai Lietuvoje, Lenkijoje ir Rumunijoje.

Tarptautinis baudžiamasis teismas - antroji tarptautinė teisminė institucija, kuri gali aiškintis, kas prieš dešimtmetį vyko pastate Antaviliuose, 15 kilometrų nuo Vilniaus. Bylą dėl galimo kankinimo jau nagrinėja Strasbūre veikiantis Europos Žmogaus Teisių Teismas. Jį Lietuvos vyriausybė įtikinėja, kad Antaviliuose buvo įkurtas žvalgybos paramos centras, o ne slaptas kalėjimas.

Kankinimai ir žiaurus elgesys

Gambijos teisininkės F.Bensoudos ataskaitoje rašoma, kad sulaikyti įtariamieji galėjo būti kankinami, o tai prilygsta karo nusikaltimams.

„Atrodo, kad CŽV nariai mažiausiai 27 sulaikytiems asmenims taikė kankinimus, žiaurų elgesį, asmeninio orumo pažeidimus ir/arba žaginimus Afganistano teritorijoje arba kitose (Tarptautinio baudžiamojo teismo) statuto valstybėse narėse (konkrečiai – Lenkijoje, Rumunijoje ir Lietuvoje) nuo 2002 metų gruodžio iki 2008 metų kovo. Dauguma šių pažeidimų, kaip įtariama, buvo įvykdyti 2003–2004 metais“, - rašoma dokumente.

Ataskaita parengta atlikus parengiamąjį tyrimą dėl situacijos Afganistane. Į jį JAV įsiveržė po kelis tūkstančius  gyvybių nusinešusių 2001 metų rugsėjo 11-osios išpuolių, apkaltinusi valdantįjį Talibano režimą slepiant ataką organizavusius teroristus.

CŽV nariai mažiausiai 27 sulaikytiems asmenims taikė kankinimus, žiaurų elgesį, asmeninio orumo pažeidimus ir/arba žaginimus Afganistano teritorijoje arba kitose (Tarptautinio baudžiamojo teismo) statuto valstybėse narėse (konkrečiai – Lenkijoje, Rumunijoje ir Lietuvoje) nuo 2002 metų gruodžio iki 2008 metų kovo.

Vėlesniais metais JAV užsienyje įrengė slaptus centrus sulaikytiems įtariamiesiems tardyti. Tuometinio prezidento George'o W. Busho (Džordžo V.Bušo) administracija po atakų prieš Jungtines Valstijas įgalino vadinamuosius šiurkščius tardymo metodus, tarp jų ir imituojamą skandinimą.

Žmogaus teisių gynėjai įtaria, kad slaptas CŽV kalėjimas Lietuvoje galėjo veikti 2005-2006 metais. Parlamentiniam tyrimui vadovavęs Arvydas Anušauskas sako, kad tuo metu CŽV jau buvo atsisakiusi griežčiausių tardymo metodų.

„Jei būtų patvirtintas kokio nors asmens buvimas Lietuvos teritorijoje, tai vis tiek nebūtų kalbos apie jokius kankinimus, galėtų būti kalba apie neteisėtą perkėlimą ar tardymą“, - BNS sakė A.Anušauskas.

Lietuva ir JAV vertina skirtingai

Vilniaus universiteto Teisės fakulteto lektorė Renata Vaišvilienė atkreipė dėmesį, kad vertinama Afganistano situacija apima laikotarpį nuo 2003 iki 2014 metų, ir Lietuva tuo metu buvo Tarptautinio baudžiamojo teismo steigiamosios sutarties Romos statuto dalyvė.

„Tai reiškia, kad Lietuva, esant Tarptautinio baudžiamojo teismo paklausimui, privalės suteikti reikiamą informaciją išankstiniam susijusios situacijos vertinimui atlikti“, - BNS teigė teisininkė.

Ji pabrėžė, kad Tarptautinis baudžiamasis teismas negali spręsti dėl valstybių atsakomybės, o teisti tik individualius asmenis.

Priešingai nei Lietuva, JAV nėra ratifikavusios Romos statuto, ir jau pareiškė, kad Hagos teismui neleis persekioti savo karių ir žvalgybininkų.

Lietuvos teisingumo ministerija ir JAV ambasada Lietuvoje nuo platesnių komentarų susilaiko.

„Teisingumo ministerija susilaiko nuo platesnio komentaro šia tema, kol nebus išsamiai susipažinta su ataskaitos turiniu. Tačiau norėtume pažymėti, kad dėl to, kad Lietuva paminima šioje ataskaitoje, sankcijos savaime kilti negali“, - BNS sakė ministerijos atstovas spaudai Sergejus Tichomirovas.

„JAV laikosi politikos nekomentuoti tokių prielaidų“, - BNS sakė JAV ambasados atstovė spaudai Althea Cawley-Murphree (Altėja Koli-Merfri).

Kalėjimas ar žvalgybos centras?

Pranešimai apie galimą CŽV kalėjimą buvusioje jojimo bazėje Antaviliuose JAV žiniasklaidoje pasirodė 2009 metais. Įtarimus Lietuvoje aiškinosi parlamentinė komisija ir teisėsauga, prokurorų tyrimas su pertraukomis tęsiasi iki šiol, Lietuvos teisėsauga pagalbos kreipėsi į JAV, Lenkiją ir Rumuniją.

Ilgą laiką Lietuvos vyriausybė ir parlamentarai laikėsi pozicijos, kad šalis neturi duomenų apie konkretų asmenų gabenimą ir negali jų gauti, jei informacijos nepateiks JAV.

Papildomų diskusijų sukėlė 2014 metais paskelbta JAV Senato ataskaita. Joje konkretūs centrai neįvardijami, bet žmogaus teisių gynėjai mano, kad Lietuvoje veikė dokumente „violetiniu“ vadinamas centras. Anot JAV Senato ataskaitos, jis veikė nuo 2005 metų pradžios, o buvo uždarytas 2006 metais dėl neužtikrintos medicinos priežiūros, jame esą kalintas Mustafa al-Hawsawis (Mustafa Hausavis) iš Saudo Arabijos.

Naujas posūkis įvyko šią vasarą, kai Strasbūro teisme Vyriausybės atstovai pareiškė, kad prieš dešimtmetį amerikiečiai į Lietuvą gabeno ne kalinius, o ryšio įrangą, o Antaviliuose buvo kuriamas žvalgybos paramos centras. Teisingumo viceministras, kreipdamasis į devynių teisėjų kolegiją, tuomet pareiškė, kad „Lietuvoje joks slaptas CŽV sulaikymo centras neveikė“.

Lietuvos vyriausybės teigimu, kitas tyrimuose minimas objektas - pastatas Vilniaus mieste Sierakausko gatvėje - „buvo skirtas slaptųjų bendradarbių eksfiltravimui“ - perkėlimui į saugią aplinką.

Dvi kadencijas - 1998-2003 ir 2004-2009 metais - Lietuvos prezidento pareigas ėjęs Valdas Adamkus ne kartą sakė esąs įsitikinęs, kad CŽV slapta netardė kalinių Lietuvoje.

„Tai buvo ryšio įranga, skirta Valstybės saugumo departamento (VSD) vykdyto bendrojo projekto su partneriais techniniam aptarnavimui“, – sakė teisingumo viceministras Paulius Griciūnas, komentuodamas 2005 ir 2006 metų skrydžius, siejamus su Centrinės žvalgybos valdyba.

Viceministras, kreipdamasis į Strasbūro teismo devynių teisėjų kolegiją, pareiškė, kad „Lietuvoje joks slaptas CŽV sulaikymo centras neveikė“.

Pasak jo, pastatas Antaviliuose 15 kilometrų nuo Vilniaus „buvo žvalgybos paramos centras“, bet šios patalpos „niekada taip ir nebuvo panaudotos pagal pirminę projekto paskirtį“ ir buvo pertvarkytos į VSD mokymo centrą.

Viceministro teigimu, kitas tyrimuose minimas objektas – pastatas Vilniaus mieste Sierakausko gatvėje – „buvo skirtas slaptųjų bendradarbių eksfiltravimui“ – perkėlimui į saugią aplinką.

Strasbūre įsikūręs teismas viešą posėdį surengė trečiadienį, pagal šiuo metu Gvantanamo bazėje kalinamo Saudo Arabijoje gimusio palestiniečio Abu Zubaydah (Abu Zubaida) skundą.

Rugsėjo 11-osios išpuolių organizavimu įtariamo 45 metų vyro advokatai teigia, kad jis 2005-2006 metais kalintas CŽV įrengtame kalėjime Lietuvoje, o laikymo sąlygos prilygo kankinimui.

P.Griciūnas, kreipdamasis į teisėjų kolegiją, sakė, kad „pareiškėjas Lietuvos teritorijoje (...) kalinamas nebuvo“.

A.Anušauskas: tokia informacija nedisponavome

Prieš septynerius metus Seimo atliktam parlamentiniam tyrimui dėl galimų slaptų CŽV kalėjimų Lietuvoje vadovavęs konservatorius Arvydas Anušauskas teigia, jog tuo metu Seimo nariai nedisponavo informacija, kas buvo gabenama amerikiečių lėktuvais, o apie pastatą Antaviliuose sako, kad „ten galėjo būti taip pat ir tokios paskirties įstaiga“, kaip Strasbūro teisme nurodė Vyriausybės atstovas.

„Aš iš principo netvirtinu, kokia informacija buvo žinoma ar nežinoma, mes atlikome savo tyrimą ir nurodėme, kokia informacija mums buvo pateikta, kokia disponavome. Šiuo atveju aš galėčiau tik tiek pasakyti, jei jis (viceministras) taip sako, aš irgi negaliu atmesti tikimybės, kad ten galėjo būti taip pat ir tokios paskirties įstaiga“, – BNS sakė A.Anušauskas.

Pasak tuometinio Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto vadovo, atlikdamas tyrimą dėl galimų slaptų kalėjimų komitetas neturėjo atsakymų, kas gabenta su CŽV siejamais skrydžiais.

„Tokių atsakymų, sakysim, jei nusileisdavo lėktuvas, kas įvežama, kas išvežama, mes tokia informacija nedisponavome, tik pačiu faktu. Nespėliosiu (kodėl neturėjome tokios informacijos), jei Vyriausybės atstovas sako, gal jis disponuoja kokia nors papildoma informacija. Mes disponavome informacija prieš septynerius metus, laiko tarpas tikrai nemenkas praėjo“, – sakė A.Anušauskas.

„Bet atkreipiu dėmesį, kad JAV Senato Žvalgybos komiteto dalis išslaptintos ataskaitos rodo, kad Lietuvoje buvo vadinamasis violetinis centras, o ar ir jis buvo naudojamas pagal tą paskirtį, ar pagal kitą paskirtį, šiuo atveju atsakymų kol kas nėra“, – pabrėžė parlamentaras.

Iš JAV – tyla

2014 metų pabaigoje JAV Senatas paviešino ataskaitą apie CŽV vykdytus įtariamųjų terorizmu kankinimus slaptuose įkalinimo centruose po Rugsėjo 11-osios teroro išpuolių. Išslaptintoje versijoje konkrečios šalys neįvardijamos, bet Abu Zubaydah advokatė teigia, kad Lietuvoje veikė dokumente „violetiniu“ vadinamas centras.

Strasbūro teismo posėdyje dalyvavęs generalinis prokuroras Evaldas Pašilis informavo, kad po cenzūruotos Senato versijos paskelbimo prokuratūra paprašė JAV pateikti papildomos informacijos dėl galimo asmenų kalinimo Lietuvoje ar gabenimo per šalį, bet Teisingumo departamentas atsakė, kad „JAV neturi galimybių gauti prašomos informacijos ir įvykdyti teisinės informacijos prašymus“.

Generalinis prokuroras taip pat pranešė, kad Lietuva tirdama šią bylą gavo atsakymus iš Lenkijos. Marokas atsisakė suteikti prašomą informaciją, o atsakymų iš Afganistano ir Rumunijos dar laukiama. Visos šios šalys minimos kaip CŽV kalėjimų programos dalyvės.

Abu Zubaydah yra antrasis asmuo, kurio advokatai skelbia surinkę duomenų apie kalinimą Lietuvoje. Prokurorai šiuo metu atlieka ikiteisminį tyrimą, kuriame vertinamos prielaidos, jog Lietuvoje slapta galėjo būti kalinamas Saudo Arabijos pilietis Mustafa al- Hawsawis (Mustafa al Hausavis).

Šie du asmenys kaltinami prisidėję prie 2001 metų rugsėjo 11-osios išpuolių JAV, per kuriuos žuvo beveik 3 tūkst. žmonių. Lietuvos teisėsauga atsisako jiems suteikti nukentėjusiojo statusą, kurį gynyba gali naudoti kaip argumentą, siekiant išvengti mirties bausmės JAV.

Advokatė: kažkas žinojo

Abu Zybaydah atstovaujanti advokatė Helen Duffy (Helen Dafi) Strasbūro teisme sakė, kad „neginčijami faktai“ įrodo, jog Abu Zubaydah buvo kalinamas CŽV kalėjime, kuris Lietuvoje veikė 2005-2006 metais.

„Senato ataskaitos kategoriškos išvados atitinka ir patvirtina daugybę kitų įrodymų, įskaitant skrydžių duomenis ir sutartis, Lietuvos parlamentinio komiteto surinktą informaciją, prokuratūros bylą, papildomus tyrimus regioninu ir tarptautiniu lygiu, taip pat nevyriausybinių organizacijų, tyrėjų ir žurnalistų darbus“, – kalbėjo H.Duffy.

Ji priminė tuometinio prezidento Rolando Pakso pripažinimą, kad 2003 metais VSD vadovas Mečys Laurinkus teiravosi, ar Lietuva sutiktų ateityje priimti terorizmu įtariamus asmenis.

JAV Senato ataskaitoje apie „violetinį“ centrą teigiama, kad CŽV užsitikrino politinės vadovybės palaikymą įkurti sulaikymo įstaigą. Dokumente nurodoma, kad CŽV siūlė pinigų, kad „parodytų dėkingumą“ už palaikymą šiai programai. Konkrečių Lietuvos pareigūnų pavardės cenzūruotoje versijoje neminimos.

„Nors visi negalėjo žinoti, kažkas tikrai žinojo ir pritarė. Neabejotina, kad iki 2005 metų Lietuva žinojo apie pažeidimų riziką savo teritorijoje, bet nesiėmė priemonių užkirsti jiems kelio“, – sakė advokatė.

Dvi kadencijas – 1998-2003 ir 2004-2009 metais – Lietuvos prezidento pareigas ėjęs Valdas Adamkus ne kartą sakė esąs įsitikinęs, kad CŽV slapta netardė kalinių Lietuvoje.

Strasbūro teismas trečiadienį taip pat išnagrinėjo kito Saudo Arabijos piliečio skundą prieš Rumuniją, kuri taip pat kaltinama leidusi įrengti slaptą kalėjimą.

Sprendimai šiose bylose bus skelbiami vėliau, tai gali užtrukti bent keletą mėnesių.

Abu Zubaydah prieš dvejus metus laimėjo bylą Europos Žmogaus Teisių Teisme prieš kaimyninę Lenkiją. Strasbūro teismas pripažino, kad Varšuva buvo davusi leidimą CŽV įsteigti šalies teritorijoje slaptą kalėjimą ir neužkirto kelio dviejų įtariamųjų įkalinimui bei kankinimui 2002-2003 metais.

EŽTT įpareigojo Lenkiją Abu Zubaydah sumokėti 130 tūkst. eurų.

JAV kariniai prokurorai šiais metais sužinojo apie didžiulį Centrinės žvalgybos valdybos (CŽV) archyvą, kurį sudaro tūkstančiai nuotraukų, padarytų užsienyje, taip pat Lietuvoje, veikusiuose slaptuose kalėjimuose, vadinamuose juodaisiais objektais, remdamasis JAV pareigūnais rašo dienraštis „The Washington Post“.

Kaip nurodoma savaitgalyje paskelbtame straipsnyje, prokurorai su šiuo archyvu susipažino peržiūrėdami Senato surinktą tyrimo medžiagą apie CŽV vykdytą brutalių tardymų programą.

Apie 14 tūkst. skaitmeninių nuotraukų buvo padarytos tų slaptųjų kalėjimų, kuriuose CŽV laikė įtariamus teroristus po 2001 metų rugsėjo 11-osios išpuolių, viduje ir išorėje, bet tarp jų nėra tardymo vaizdų, įskaitant kai kurių įtariamųjų kankinimus, tokius kaip imituojamas skandinimas.

Kita vertus, nuotraukose matoma, kad suimtieji būdavo gabenami nuogi, sakė pareigūnai, nepanorę viešinti savo vardų, nes ta medžiaga tebėra įslaptinta.

Tose nuotraukose taip pat matomi CŽV ir užsienio žvalgybos tarnybų pareigūnai bei amerikiečiai psichologai Bruce'as Jessenas (Briusas Džesenas) ir Jamesas Mitchellas (Džeimsas Mitčelas), vieni iš šios tardymo programos architektų.

Vyriausybė tikriausiai priešinsis bet kokiems mėginimais perduoti tyrėjams nuotraukas, kuriose matomi CŽV darbuotojai ir kiti asmenys, argumentuodama, kad tai gali sukelti pavojų agentūrų pareigūnų saugumui, nors įtariamųjų advokatai veikiausiai reikalaus, kad būtų sudaryta galimybė nustatyti potencialius liudininkus.

Dalyje nuotraukų matomos slaptųjų kalėjimų vonios ir vonios kambariai, įskaitant objektą Afganistane, žinomą kaip „Druskos duobė“, kuriame buvo nufotografuota vieta, kur vykdytas imituojamas tardomų asmenų skandinimas.

Vienas JAV pareigūnas sakė, kad „Druskos duobės“ nuotraukose matomos patalpos atrodo panašios į viduramžių pilies požemius. Pasak jo, panašu, kad daugelis tų nuotraukų buvo padarytos kaip įrodymas, kaip buvo leidžiamos šiai programai skirtos lėšos.

Dauguma tų nuotraukų vaizduoja slaptuosius kalėjimus Tailande, Afganistane ir Lenkijoje. Mažiau nuotraukų esama iš Rumunijoje ir Lenkijoje veikusių „juodųjų objektų“, kurie buvo vieni iš paskutiniųjų naudojamų, kol buvo uždaryti 2006 metais.

Slapto CŽV nuotraukų archyvo egzistavimo faktas tikriausiai dar labiau pavėlins karinių komisijų darbą, siekiant teisti Gvantanamo įlankos karinėje bazėje Kuboje laikomus įtariamuosius, nes kaltinamųjų advokatai reikalaus, kad visos tos nuotraukos būtų pateiktas, o vyriausybė tikrins medžiagą, spręsdama, kurios nuotraukos gali būti tinkamos naudoti nagrinėjant bylas.

„Jeigu vyriausybė iš tiesų pateiks šias nuotraukas gynybai – kas šiuo metu išlieka „jeigu“ – geriau tai būtų padaryta vėliau negu niekada“, – sakė JAV oro pajėgų kapitonas Michaelas Schwartzas (Maiklas Švarcas), vieno iš penkių kaltinamųjų, kurių veiksmus vertina speciali karinė komisija, advokatas.

Jungtinių Valstijų Senato Žvalgybos komitetui paviešinus ataskaitą, kad Centrinė žvalgybos valdyba, siekdama išgauti informacijos, kankino įtariamus teroristus ir tai darė kai kuriose Europos šalyse įkurtuose sulaikymo centruose, Lietuvoje atgijo spėlionės, ar tikrai tokie centrai buvo, kas leido juos steigti ir kas apie juos žinojo.

Beje, Senato ataskaitoje daug užtušuoto teksto, nes tai kelia grėsmes nacionaliniam saugumui. Lietuva jame nėra minima, tačiau dienraštis „Washington Post“ paskelbė, kad violetine vadinama šalis – Lietuva. Teigiama, kad nuo 2003-ųjų sulaikyti įtariami teroristai į Lietuvą esą gabenti ne kartą. O už suteiktas paslaugas kažkam buvo sumokėti milijonai dolerių. Sulaikymo centrai neva uždaryti 2006-aisiais, mūsų šalies pareigūnams nesutikus, kad sunegalavusiems apklausiamiesiems būtų suteikta medicininė pagalba.

2009-ųjų pabaigoje parlamentiniam tyrimui vadovavęs Arvydas Anušauskas sako, kad gydyti sulaikytuosius galėjo būti atsisakyta baiminantis, kad apie tokių centrų egzistavimą būtų sužinojusi ne tik šalies, bet ir tarptautinė visuomenė. A. Anušausko vadovautas Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetas, tyręs galimą tokių sulaikymo centrų buvimą Lietuvoje, nustatė du objektus, kur galėjo būti patalpos sulaikytiesiems – Vilniuje Sierakausko gatvėje ir Antaviliuose. Taip pat nustatyti keli su CŽV siejami skrydžiai į Vilnių ir į Palangą, tačiau nenustatyta, ar į Lietuvą atskraidinti įtariamieji terorizmu. Lygindamas šią savaitę paviešintą Jungtinių Valstijų Senato Žvalgybos komiteto, dienraščio „The Washington Post“ ir prieš penkerius metus baigto Lietuvos Seimo tyrimo faktus A. Anušauskas pripažįsta, kad sutapimų daug.

„Sutapimai tikrai pakankamai dideli“, – tikina buvęs Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto pirmininkas A. Anušauskas.

Tačiau tuo laikotarpiu Prezidento pareigas ėjęs Valdas Adamkus atmeta galimybę, kad šalyje buvo tokių sulaikymo centrų ir juose apklausiami teroristai. Tai esą jam tvirtinę ir atsakingi pareigūnai, kuriais jis pasitikįs.

„Buvau pasikvietęs visus mūsų saugumo pareigūnus, klausiau jų konkrečiai: ar tais klausimais iš viso jiems buvo kreiptasi, ar buvo kas padaryta, ar buvo įsileista kas nors? Man jie visi griežtai ir aiškiai pasakė, kad ne“, – aiškina kadenciją baigęs Prezidentas V. Adamkus.

2000–2004 m. Seimo Pirmininku buvęs ir 2004-aisiais laikinuoju Prezidentu tapęs Artūras Paulauskas taip pat sako, kad apie jokias slaptas kalinimo patalpas nieko nežinojęs.

„Kol dirbau tose pareigose, apie jokius kalėjimus, apie jokius kalinius net nebuvo kalbos“, – teigia Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto pirmininkas A. Paulauskas.

Ar galėjo taip būti, kad Lietuvos ir JAV saugumo tarnybos dėl tokių kalinių sulaikymo centrų būtų susitarusios tarpusavyje, bet politikai ir netgi šalies Prezidentas – neinformuoti. Buvęs krašto apsaugos ministras Gediminas Kirkilas teigia, kad, susitarus dviejų šalių saugumo tarnybų pareigūnams,  tuometiniai įstatymai galėjo ir neužkirsti kelio tokių centrų steigimui, apie tai ir neinformavus šalies politinės vadovybės.

„Taip, iš principo leido, nes tai buvo iš viso apskritai naujas dalykas. Slaptosios tarnybos visada turi tam tikrą laisvumą, ir daug kas priklauso nuo to, kaip patys vadovai dirba, kaip jie kontroliuoja padėtį“, – sako buvęs krašto apsaugos ministras G. Kirkilas.

Priešingai mano dabar Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetui Seime vadovaujantis A. Paulauskas. Jo teigimu, Lietuvos vardas šioje istorijoje – tik Jungtinių Valstijų dienraščio prielaidos. Jis netiki, kad tokiais atvejais – įsteigus slaptus sulaikymo centrus – nebūtų informuota šalies vadovybė.

„Tai tikrai yra ne žvalgybos institucijos reikalas priimti tokį sprendimą. Turi būti politinės valdžios pritarimas, turi būti politinė valdžia informuota, visų pirma – Prezidentas, Seimas, Vyriausybė“, – teigia A. Paulauskas.

Kita vertus, aiškėja, kad Jungtinėse Amerikos Valstijose slaptos ar su šalies nacionaliniu saugumu susijusios informacijos turintis politikas negalėtų jos atskleisti be jokios atsakomybės, jeigu buvo pasižadėjęs jos neviešinti.

„Aš susitikau su Žvalgybos komiteto pirmininku ir sakau: kaip jūs bendraujat su žvalgybos institucijom, ar yra pasitikėjimas, ar parlamentai, parlamentarai gauna visą informaciją? Jis kaip pasakė: mes kiekvienas turim leidimą dirbt su slapta informacija, mums teikia informaciją, ten dešimtam aukšte po žeme ir, jeigu mes atskleisim, mus nuteis iki gyvos galvos. Ir viskas turbūt aišku“, – sako Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto pirmininkas

Kas galėtų paneigti, kad tikrai egzistuoja susitarimai neviešinti informacijos, kurios savininkė – Amerikos Centrinė žvalgybos valdyba, ir mūsų politikai ir pareigūnai yra įsipareigoję tylėti. Tokiu atveju bet koks naujas tyrimas vestų į aklavietę, nors apie naujus tyrimus šią savaitę kalbėjo ir aukščiausi vadovai, ir įvairūs politikai, o Lietuvos prokuratūra žadėjo atnaujinti tyrimą ir prašyti Jungtinių Valstijų visos Senato komiteto ataskaitos. Tiesa, prokurorai pripažino, kad jos negavus, bet koks tyrimo atnaujinimas būtų sudėtingas.

„Iškiltų klausimas dėl tokio tyrimo perspektyvos. Nes tam, kad būtų žmonės kaltinami, įtariami nusikaltimo padarymu, mums reikalingi ne spėliojimai, ne prielaidos, mums reikalingi faktai, mums reikalingi įrodymai. Šiandien kalbėti apie tai, kad tokių faktų mes turime, būtų pernelyg naivu“, – tikina Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo departamento vyr. prokuroras Irmantas Mikelionis.

„Manau, pabandyti galima ir reikia, bet, ar bus, aš abejoju“, – teigia A. Paulauskas.

„Tai buvo sunkus žingsnis Obamos vyriausybei. Jis yra padarytas, ir aš manau, kad toliau vargu ar bus eskaluojamas kaip nors“, – sako G. Kirkilas.

Jeigu pasitvirtins spėjimai, kad jokių naujų faktų nebus pateikta ir naujų tyrimų nebus pradėta, Lietuvos vardas vis tiek bus siejamas su šita istorija, nors, kaip sako Prezidentas Valdas Adamkus, atsakymo dėl paviešintos Senato ataskaitos reikia ieškoti ne Lietuvoje.

„Čia ne Lietuvos reikalas. Lietuva net nebuvo arti prisilietusi prie to reikalo ir šiuo metu Lietuvai nėra ko jaudintis. Aš pats savęs klausiu, kokios priežastys lėmė, ar nusprendė, kad tas klausimas būtų vėl iškeltas. Ir man vienas iš logiškiausių atsakymų yra, kad dviejų pagrindinių Amerikos partijų reikalas tą klausimą iškelti ir parodyti vieniems, kad yra tuo klausimu domėtasi ir padaryta, antriems, galimai, kurie laimėjo rinkimus, nes demokratai pralaimėjo ir Senatą, ir Kongresą, jiems reikėjo išeiti baigiant kadenciją, parodyt, kad tas klausimas buvo sprendžiamas ir išspręstas“, – aiškina V. Adamkus.

Buvęs Lenkijos prezidentas Aleksandras Kvasnievskis interviu savo šalies žiniasklaidai pripažįsta, kad derybos dėl CŽV sulaikytų teroristų apklausų Lenkijoje vyko 2002 metais ir kad derybas vedė abiejų šalių žvalgybos tarnybos. Prezidentas jose nedalyvavęs, tačiau sprendimas buvo priimtas Lenkijos vadovybės. Pasak A. Kvasnievskio, sulaikytieji teroristai buvo pasiryžę bendradarbiauti, todėl CŽV ieškojo ramios vietos, kur juos būtų galima apklausti. To negalėjo padaryti Pakistane ar dar kažkur todėl, kad nepasitikėjo vietos tarnybomis ir baiminosi, kad šiuos žmones ten gali nužudyti. Amerikiečiai to savo šalyje taip pat negalėjo padaryti: vadovaujantis JAV įstatymais, CŽV gali vykdyti operatyvines užduotis tik užsienyje. Jiems buvo reikalinga vieta, užmegzti kontaktus su sulaikytaisiais ir gauti informacijos. Tačiau A. Kvasnievskis sako, apie kankinimus lenkai nieko nežinoję.

Europos Parlamentas kitą savaitę plenarinėje sesijoje Strasbūre ketina svarstyti Jungtinėse Valstijose paskelbtą ataskaitą apie įtariamųjų terorizmu kankinimus slaptuose įkalinimo centruose, iš kurių vienas galėjo būti įkurtas ir Lietuvoje.

„Trečiadienio popietę numatyta svarstyti JAV Senato ataskaitą apie CŽV vykdytą programą“, - BNS ketvirtadienį patvirtino Europos Parlamento spaudos tarnyba.

Jungtinių Valstijų Senatas antradienį paskelbė ataskaitą, kurioje aprašomi JAV Centrinės žvalgybos valdybos (CŽV) vykdyti įtariamų džihadistų judėjimo „al Qaeda“ narių tardymai, įskaitant mušimus, „rektalinę rehidrataciją“ ir trukdymą užmigti.

Informacija apie konkrečias valstybes, kuriose buvo įrengti slapti centrai, ataskaitoje paslėpta. Žmogaus teisių gynėjai sako, kad Antaviliuose, netoli Vilniaus, 2005-2006 metais turbūt veikė „violetiniu“ dokumente vadinamas centras.

Jungtinių Valstijų Senatas paskelbė ataskaitą apie CŽV vykdytus įtariamų teroristų kankinimus slaptuose įkalinimuose centruose. Ataskaitoje minimas ir „violetiniu“ vadinamas centras, veikęs 2005-2006 metais. Konkrečios valstybės ir pareigūnai dokumente yra įslaptinti. Žmogaus teisių gynėjai mano, kad šis centras veikė Lietuvoje, Antaviliuose.

Ataskaitoje minimi milijonai dolerių, skirti „dėkingumui“ parodyti, ir užsimenama, kad neįvardijamas aukštas šalies pareigūnas apie centro veiklą žinojo ne viską. Anot dokumento, centras buvo uždarytas, kai valstybė atsisakė suteikti medicinos pagalbą centre kalintam Saudo Arabijos piliečiui Mustafa Ahmadui al Hawsawiui (Mustafai Ahmadui Hausaviui).

Naujienų agentūra BNS pateikia ištraukas iš ataskaitos apie „violetinį“ centrą.

Atskiroje šalyje - Šalyje - CŽV užsitikrino ██████ ir politinės vadovybės palaikymą įkurti sulaikymo įstaigą dar prieš informuodama JAV ambasadorių. Kaip CŽV stoties vadovas nurodė savo prašyme CŽV būstinei informuoti ambasadorių, Šalies █ ██████ ir ███ tikriausiai užklaus ambasadoriaus apie CŽV sulaikymo įstaigą. Vėliau █████████████████████████████ kelis mėnesius užvilkino ███████ informavimą, tuo sukeldamas pasibaisėjimą CŽV stočiai, kuri norėjo politinio pritarimo prieš CŽV sulaikytųjų atvykimą. █████████████████ Šalies █ pareigūnas, nepriklausantis ████████████████████ žinantis apie tą įstaigą, esą buvo „sukrėstas“, tačiau vis tiek pritarė.

Iki 2003-ųjų vidurio CŽV padarė išvadą, kad jos užbaigta, tačiau dar nenaudota „sulaikymo kamera“ Šalyje █ yra nepakankama, atsižvelgiant į didėjantį CŽV sulaikytųjų skaičių šioje programoje ir CŽV suinteresuotumą tardyti daugelį sulaikytųjų toje pačioje sulaikymo vietoje. Dėl to CŽV siekė pastatyti naują, išplėstą sulaikymo objektą toje šalyje. CŽV pasiūlė █ mln. JAV dolerių ███████ kad „parodytų dėkingumą“ už ██████ palaikymą šiai programai. Tačiau, kaip nurodoma CŽV depešoje,    ████████████████████████████████████████████████████████". Nors planą pastatyti išplėstą objektą patvirtino Šalies █ ████████, CŽV ir ██████ sukūrė sudėtingus mechanizmus ██████████████████████████████████, siekdamos užtikrinti █ mln. JAV dolerių █████████████████.

███████████████████████████████████████ Šalyje █ komplikavo šiuos planus. ██████████████████████, kai Šalis █ ████████████ paprašė atnaujintos informacijos apie CŽV sulaikymo objekto planus, jam buvo pasakyta █████████████████████████ - netiksliai – kad planavimas nebuvo tęsiamas. ████████, kai tas objektas priėmė pirmuosius CIA sulaikytuosius, ███████████ informavo CŽV ████████████, kad Šalies █ ████████████ „tikriausiai ne viską žino [apie to objekto tikrąją paskirtį, t.y., jis tikriausiai mano, jog tai koks nors ████████████ centras."

Šalies █ ████████████████████ pareigūnai atsisakė priimti CŽV sulaikytąjį Mustafą Ahmadą al Hawsawi (Mustafą Ahmadą Hausavį) į vietos ligoninę, nors anksčiau su šalies atstovais buvo aptarta, kaip būtų užtikrinama sulaikytojo nepaprastoji medicinos priežiūra. Nors CŽV supranta ██████ pareigūnų nenorą paguldyti CŽV sulaikytąjį vietos ligoninėje dėl žiniasklaidos pranešimų, CŽV būstinė taip pat abejojo "█████████ nusiteikimu dalyvauti tame, kas iš pradžių buvo susitarta/suplanuota dėl nepaprastosios medicinos priežiūros". Nesulaukusi Gynybos departamento palaikymo, CŽV buvo priversta prašyti trečiųjų šalių pagalbos, siekdama užtikrinti medicinos priežiūrą Al Hawsawi ir keturiems kitiems CŽV sulaikytiesiems, segantiems ūmiomis ligomis. Galiausiai CŽV sumokėjo ███████ daugiau negu █ mln. dolerių už █████████ ir ██████ gydymą; sumokėjo apie █ dolerių už ██████ gydymą, taip pat pasirūpino, kad █████████ ir ██████ būtų gydomi █████████. Dėl medicinos problemų "VIOLETINIS" SULAIKYMO CENTRAS Šalyje buvo uždarytas 2006 metais. CŽV vėliau perkėlė likusius sulaikytuosius į "RUDAJĮ" SULAIKYMO CENTRĄ. Tuo metu visi CŽV sulaikytieji buvo Šalyje.