Nuolat sulaukiantis žiūrovų klausimų, kodėl neskamba „Antikvariato“ dainos, A. Kaniava pagaliau  prisiruošė jas prisiminti, įvilko į kiek kitokį rūbą ir ketina tuo pradžiuginti savo klausytojus.

2009-ųjų metų liepos mėnesį pasirodė antrasis aktoriaus albumas „Antikvariatas“. Palydėdamas tuo metu į gyvenimą naujausią, šiems laikams nebūdingai „nepadoriai“ ilgai, net trejus metus kurtą albumą, A. Kaniava sakė: „Antikvariatas – senų daiktų, kurių nesieja nei istorija, nei laikmetis, nei pardavimo ar eksponavimo vieta. Vieta, kuri egzistuoja tik dėl praėjusio laiko, jo pasekmių ir kuriai prabėgęs laikas yra naudingas. Tai tinka visoms dvylikai albumo dainų“.

„Mane daug kas ragina rengti autorinius susitikimus. Nenoriu. Manau, kad koncertas yra pats geriausias susitikimas. Tada pasižiūriu, kaip pasikeitė žiūrovai, ar atėjo nauja karta. Logiška, jie irgi į mane pasižiūri – kas su manimi įvyko. Jaučiuosi kaltas, kad pastaruoju metu šias dainas labai retai atlikinėjau.  Koncerte „Senasis Antikvariatas“ Šv. Kotrynos bažnyčioje šią skolą grąžinsiu klausytojams“ – sakė A. Kaniava.

Kiti koncertai:

Lapkričio 23 dieną 18 val. – Panevėžio muzikinis teatras;

Gruodžio 9 dieną 18 val. – Utenos kultūros centras;

Gruodžio 11 dieną 16 val. – Taujėnų dvaras, Ukmergės rajonas;

Gruodžio 27 dieną 19 val. – Raudondvario dvaras, Kauno rajonas.

Į koncertus kviečia geros muzikos ekspertai „Bardai LT“.

Deja, šiuo metu galiojančios įstatymo nuostatos, susijusios su D kategorijos senoviniais šaltaisiais ginklais, vis dar nepagrįstai riboja ir apsunkina senovinių ginklų kolekcininkų veiklą bei ant pečių užkrauna neadekvačią administracinę naštą – ribojamas vežamų šaltųjų senovinių ginklų kiekis ir pan.

Atkreiptinas dėmesys, kad faktiškai visoje ES senoviniai šaltieji ginklai yra laisvos civilinės apyvartos kolekciniai objektai, nes pripažįstama, kad jie dėl laiko yra praradę savo, kaip ginklų, funkcijas ir visuomenei yra visiškai nepavojingi. Jais laisvai prekiaujama senienų mugėse, turgeliuose, antikvariatuose, aukcionuose ir t.t., jie laisvai, neribojamais kiekiais vežami iš vienos šalies į kitą. Jeigu kai kuriose šalyse ir nustatyti kokie nors šių objektų išvežimo ar kitokio disponavimo jais apribojimai, tai ne kaip ginklų, o tik kaip kilnojamųjų kultūros vertybių. Pažymėtina, kad statistinė informacija taip pat rodo, jog senoviniai šaltieji ginklai nėra naudojami nusikalstamoms veikoms vykdyti, todėl nėra jokio pagrindo riboti jų civilinės apyvartos visuomenės saugumo ar kitais tikslais.

Atkreiptinas dėmesys, kad pasaulinėje antikvariato rinkoje cirkuliuoja apie 10 mlrd. dolerių. Būtų neblogai, kad valdžia atkreiptų dėmesį į šią problemą ir padėtų ją išspręsti, sudarydama galimybes į mūsų ekonomiką įsilieti papildomam finansų srautui.

Klaipėdos blusų turgaus iniciatyva kilo dar 2009 m. ir sėkmingai gyvavo iki 2014 m. Pats turgus bei jo metu vykę renginiai ženkliai prisidėjo prie apsnūdusiu vadinamo Klaipėdos senamiesčio pagyvinimo. Kiekvieną sekmadienį čia kildavo smagus šurmulys, kokio dažnai pasigenda klaipėdiečiai ir miesto svečiai. Blusų turgaus idėja buvo įtraukusi ir nemažai žinomų uostamiesčio žmonių, kurie ne tik ateidavo pirkti, bet ir patys nevengdavo pardavinėti sendaikčius ar kolekcines vertybes. 

Šį socialinį projektą įgyvendinančios uostamiesčio renginių organizavimo bendrovės „Renginių centras“ vadovo Mariaus Tumšio teigimu, pristigus kai kurių institucijų dėmesio bei palaikymo iš šalies, praėjusiais metais Klaipėdos blusų turgaus istorijoje teko padaryti pertrauką. Juolab kad senamiesčiui sunkiai atlaikant konkurenciją su didžiaisiais prekybos centrais, neatsilaikė ir kai kurie blusų turgaus prekeiviai, kurie nusprendė persikelti „po stogu“.

Tiesa, – ne ilgam. Kolekcininkai ir sendaikčių mėgėjai be senamiesčio ištvėrė vos metus laiko. Todėl šiemet „Renginių centras“, sulaukęs prekeivų „spaudimo“ bei užsitikrinęs Klaipėdos miesto savivaldybės palaikymą, nusprendė atgaivinti tikrąjį blusų turgų.

Jis tradiciškai vyks sekmadieniais, nuo 9 iki 15 val., Aukštosios gatvės atkarpoje tarp Klaipėdos parodų rūmų ir senojo pašto. Pirmasis šio sezono blusturgis Klaipėdos senamiestyje vyks jau šį sekmadienį, gegužės 8 d.

Pasak M. Tumšio, tie, kurie norėtų dalintis, keistis ar prekiauti kolekcinėmis monetomis, ženkliukais, senomis knygomis, antikvariniais daiktais, įvairia sena technika, plokštelėmis ar kitais rakandais, gali tiesiog ateiti į Aukštąją gatvę be jokių išankstinių registracijų.

Klaipėdos miesto savivaldybė prekiautojus nuo vietinės rinkliavos atleido, tačiau turgaus bendruomenė yra nusprendusi rinkti simbolinį mokestį nuo kiekvieno prekystalio tvarkai palaikyti. 

Organizatorius priminė, kad pagal blusų turgaus taisykles, prekiauti dėvėtais drabužiais jame nebus leidžiama.

„Nors mums blusų turgaus organizavimas labiau socialinė veikla, vis tik tai – realus veiksmas prisidedant prie senamiesčio gyvybės palaikymo nesibaigiančių kalbų apie tai fone. Todėl visus klaipėdiečius bei miesto svečius – tiek tuos, kurie turi sukaupę įvairiausių sendaikčių, tiek  norinčius įsigyti ką nors įdomaus ar reto, o gal tiesiog praleisti laiką įdomių žmonių aplinkoje – kviečiame palaikyti šią idėją ir sekmadieniais „išlįsti“ į senamiestį“, – ragino M. Tumšys.

Blusų turgus kiekvieną sekmadienį Klaipėdos Aukštojoje gatvėje vyks visą vasaros sezoną.

Ar kada pagalvojote apie tai, kad daiktą galima prikelti antram gyvenimui ir netgi pakeisti jo paskirtį? Visa tai įmanoma, tereikia pasitelkti vaizduotę ir imtis darbo.

„Šiandienai pritaikyti seni daiktai sudomina vis daugiau naujoves ir įvairoves mėgstančių lietuvių“, – sako didžiausio Baltijos šalyse senturgio „Laiko ratu“ atstovas Jonas Plenta.

Senas, visų pamirštas ir tarsi prašantis jį išmesti daiktas gali suteikti naujų emocijų ir prabusti naujam gyvenimui. Interjero dizaineriai vis dažniau drįsta į interjerą įpinti netradicines detales, kurios ne tik atkreipia dėmesį ir suteikia įdomumo, tačiau ir tampa pakankamai praktiška namų dalimi.

Seno rašomojo stalo stalčiai gali tapti puikia vieta pasodinti mėgstamų gėlių, naujomis netikėtomis spalvomis perdažytas radiatorius gali atlikti tvoros funkciją, seno televizoriaus viduje galima įmontuoti akvariumą, iš senų medinių šaukštų galima sudėlioti nuotaikingą mozaiką svečių kambaryje.

Bene dažniausiai perdaromi seni mediniai daiktai. Mediena turi savybę sukaupti savyje visus „išgyvenimus“, patirtus bėgant metams. Tinkamai apdorota ji išsaugo sukauptą energiją ir pavirsta naudingu, dar ilgai tarnausiančiu daiktu. Tarkime, iš senos valties pagamintas suolelis arba lauko baldai suteiks jaukumo, šilumos ir tam tikros paslapties.

Pasak J. Plentos, senturgyje „Laiko ratu“ žmonės vis dažniau ieško ne tik antikvarinių daiktų, sendaikčių, kuriuos galėtų naudoti interjere ar tiesiog papildyti savo kolekciją, bet ir tokių daiktų, kuriuos galėtų perdaryti.

„Kol kas ši tendencija yra kur kas ryškesnė vakaruose, tačiau matome, kad ir mūsų šalyje tai populiarėja“, – sako pašnekovas.

Beje, senturgyje galima rasti ir jau perdarytų daiktų. Vienas įspūdingiausių tokių egzempliorių – prieš kurį laiką mugėje eksponuota Antrojo pasaulinio karo laikų jūrinė mina – vietoj sprogdiklių į ją buvo įmontuoti specialūs saulės energiją naudojantys šviestuvai. Taip karo laikų sprogmuo tapo unikalia sodybos kiemo puošmena.

Artimiausias senturgis „Laiko ratu“ vyks Kaune, prekybos miestelyje „Urmas“ vyks šį savaitgalį, gegužės 9–11 dienomis.