Susirgimų skaičius auga

Klaipėdos universiteto ligoninės filialo „Klaipėdos ligoninė“ Infekcinių ligų klinikos vadovės gydytojos dermatovenerologės Jolantos Česienės teigimu, sergamumas melanoma kiekvienais metais didėja.

„Melanomos patikrą organizuojame jau 14 metų ir kaskart nustatome vis daugiau odos vėžio atvejų. Šiemet daugiau kaip 30 proc. patikrintų pacientų aptikome paviršiumi plintančias melanomas ar atipinius apgamus – gerybinius pakitusius odos darinius. Visi šie atvejai nukreipti chirurginiam gydymui ir histologiniam tyrimui, norint patikslinti diagnozę ar pašalinti darinį. Pacientų amžiaus vidurkis – 40 metų. Jauniausias asmuo, kuriam nustatytas įtartinas darinys – 24 metų. Nors anksčiau tokią diagnozę dažniausiai išgirsdavo žmonės nuo 50 metų, dabar šios ligos nustatomos ir labai jauniems asmenims“, – patikros rezultatus apžvelgė medikė.

Padidėjęs susirgimų skaičius, pasak J. Česienės, siejamas ne tik su geresne diagnostika, prieinamesne informacija, tačiau ir su didesniu pačių žmonių atidumu.

Tikimybė susirgti melanoma auga su amžiumi, tačiau ši liga paplitusi tarp visų amžiaus grupių asmenų. Tarp 25–30 metų amžiaus moterų tai dažniausia mirtį sukelianti onkologinė liga.

Nėra mirties nuosprendis

Kuo anksčiau melanoma diagnozuojama, tuo geresnės pasveikimo prognozės. Melanomų šalinimas ir tolimesnė gydymo eiga priklauso nuo to, kokiame gylyje išsidėsčiusios pakitusios ląstelės. Esant ankstyvoms stadijoms pakanka pašalinti darinį iš sveikų audinių. Vėlesnėse stadijose reikalinga ir limfmazgių biopsija, operacinis jų šalinimas, chemoterapija ar kitas gydymas.

„Melanoma nėra mirties nuosprendis. Šiuolaikinė medicina ir inovatyvūs gydymo metodai leidžia suvaldyti net metastazvusias šio vėžio formas“, – atkreipia dėmesį J. Česienė. Pasak medikės, prie sėkmės istorijų labai prisideda ne tik modernūs vaistai, bet ir tamprus įvairių specialybių gydytojų bendradarbiavimas. Melanoma turi daugybę veidų, todėl ją suvaldyti gali tik darni dermatologų, patologų, onkologų chirurgų, chemoterapeutų, radioterapeutų, plastikos chirurgų ir kitų specialistų komanda.

Medikai akcentuoja, kad svarbus ir pacientų indėlis: rekomendacijų ir gydymo plano laikymasis bei reguliarus tikrinimasis net ir pasveikus.

„Klaipėdos universiteto ligoninėje taikome ne tik pažangiausią gydymą, bet ir diagnostiką. Apgamų pokyčių stebėjimą atliekame su moderniu skaitmeniniu dermatoskopu. Kūno apgamai skenuojami ir vos per kelias minutes sudaromas bei išsaugomas apgamų žemėlapis. Jame sistema pažymi įtartinus pakitusius darinius ar naujai atsiradusius“, – naujoves vardija gydytoja. Atvykus pakartotinei patikrai, sistema sudaro naują žemėlapį, duomenis lygina su archyve esančiais ir labai tiksliai nustato apgamų pokyčius.

Jolanta Česienė. Klaipėdos universiteto ligoninės filialo „Klaipėdos ligoninė“ nuotr.

Nebyli vėžio forma

Melanoma – tai liga, kuri iš pradžių vystosi nepastebimai. Klaipėdos universiteto ligoninės dermatovenerologės J. Česienės teigimu, pacientai nejaučia jokio skausmo, silpnumo ar kitų simptomų, pakitimų neatskleidžia net ir atliekami kraujo tyrimai.

„Tai nebyli vėžio forma, diagnozuojama dažniausiai netikėtai vizito pas dermatologą metu. Tad vienintelė prevencinė priemonė, ką gali padaryti patys žmonės: reguliariai ir atidžiai stebėti savo kūną ir naujai atsiradusius ar pakitusius apgamus“, – sako gydytoja.

Melanoma gali būti ir plokščia, ir mazginė, ir rožinė, vadinamoji amelanotinė melanoma. Stebint apgamus svarbu įvertinti, ar nepasikeitė apgamo forma; ar apgamas tolygus, ar „neaptrupėjęs“, nepakitęs krašto kontūras; ar spalva vienalytė, ar neatsirado juodų dėmių; ar apgamas nėra padidėjęs.

Jeigu pigmentinis darinys, apgamas, staiga pradėjo keistis – pakito jo forma, dydis, kraštai, spalva, jį pradėjo niežėti, atsirado mazgeliai ar atsirado naujas įtartinas tamsus odos darinys, tai – ženklas sunerimti ir kreiptis į dermatologą.

Pasak J. Česienės, melanomos priežastys nėra konkrečiai apibrėžiamos, tačiau vienas didžiausių vėžinių odos ligų rizikos veiksnių – ultravioletiniai saulės spinduliai. Taip pat įtakos turi genetika, paveldimumas, odos tipas (šviesiaodžiai), silpna imuninė sistema.

Gydytoja primena, kad prasidėjus šiltajam sezonui reiktų atsakingai būti saulėje ir vengti tiesioginių saulės spindulių, ypač jų aktyvumo piko metu, 10–16 valandomis, naudoti nuo saulės spindulių poveikio apsaugantį kremą (kuo stipresnį ir teptis kas dvi valandas) ir nesinaudoti soliariumu. Didžiausią riziką sukelia vienkartinis stiprus nudegimas nei ilgalaikis nuolatinis deginimasis.

Odos vėžio prevencijos dienos akcija siekiama kuo plačiau skleisti informaciją apie odos vėžio prevenciją.

Kviečiama žengti pirmąjį žingsnį bei atvykti nemokamai apgamų ir odos darinių profilaktinei patikrai š. m. birželio 16 d., nuo 10 iki 14 val. Vilniaus miesto savivaldybės patalpose (Konstitucijos pr. 3). Patikrą vykdys bei informaciją apie odos vėžio prevenciją teiks Vilniaus universiteto ligoninės Santaros klinikų Dermatovenerologijos centro gydytojai dermatovenerologai.

Odos vėžys yra vienas dažniausiai diagnozuojamų vėžių pasaulyje. Pati pavojingiausia, agresyviausia ir greičiausiai plintanti jo forma yra odos melanoma, tai piktybinis navikas, atsirandantis iš odos pigmentinių ląstelių – melanocitų. Pastaruosius 50 metų melanomos atvejų skaičius augo dėl pasikeitusio žmonių laisvalaikio daugiau laiko leidžiant atvirame ore, deginantis tiek saulėje, tiek soliariumuose ir nepakankamai saugojantis nuo ultravioletinių (UV) spindulių. Vien 2021 m. daugiau nei 100 000 Europos Sąjungos gyventojų buvo diagnozuota melanoma, dažniausiai 40–60 metų amžiaus pacientams. Vyrams melanoma dažniau vystosi krūtinės ir nugaros srityje, o moterims – ant kojų. Nors visuomenės sąmoningumas ir žinios apie odos vėžį didėja ir daugumai žmonių melanoma nustatoma ankstyvos stadijos, kai galima efektyviai gydyti mažai invazyviu būdu, mirtingumas dėl melanomos išlieka didelis.

Daug dažnesni kiti odos vėžio tipai – bazalinių ląstelių bei plokščiųjų ląstelių karcinoma. Šie piktybiniai navikai dažniausiai aptinkami vyresniems žmonėms – virš 60 metų amžiaus. Pagal tarptautinę statistiką, kiekvienais metais pasaulyje nustatoma apie 10 milijonų naujų bazalinių ląstelių ir 3 milijonai plokščiųjų ląstelių karcinomos atvejų. Šie odos vėžiai dėl reto jų plitimo į kitus organus yra mažiau pavojingi nei melanoma, o 5 metų išgyvenamumas siekia apie 99 proc., tačiau augdamas darinys gali sukelti įvairias deformacijas.

Svarbu pabrėžti žmogaus savistabos bei profilaktinės gydytojo dermatovenerologo patikros naudą. Nors odos vėžys skamba grėsmingai, anksti pastebėjus piktybinį darinį ir laiku nustačius ligą, galima ją sėkmingai išgydyti bei padidinti išgyvenamumo tikimybę.

Kokie yra odos vėžio rizikos veiksniai? Ar galima melanomos prevencija?

Ypač vertėtų atkreipti dėmesį, jeigu jūsų oda dažnai veikiama UV spindulių (daug laiko praleidžiate lauke arba lankotės soliariumuose), labai šviesi arba strazdanota oda, lengvai nudega, tačiau neįdega, jeigu turite daugiau nei 50 apgamų, vaikystėje esate nudegę arba daug laiko praleidote saulėje, jūsų šeimoje buvo odos vėžio atvejų ar vartojate imunosupresinius vaistus.

Odos vėžio profilaktika prasideda nuo saulės apsaugos, rizikos veiksnių vengimo ir profilaktinės gydytojo dermatovenerologo apgamų patikros, kurią gydytojai rekomenduoja atlikti kartą per metus arba kas antrus metus.

Kaip atpažinti piktybinius darinius odoje, kaip dažnai tikrintis?

Odos vėžį galima pastebėti atidžiai apžiūrint savo kūno odą. Bent kartą per tris mėnesius reikėtų nuo galvos iki kojų apžiūrėti viso savo kūno odą veidrodyje, taip pat labai svarbu nepraleisti tokių kūno sričių kaip pažastys, kirkšnys, tarpupirščiai, padai ir nagai, o sunkiai matomas sritis – galvos odą, ausis – galėtų apžiūrėti artimieji. Ypač atkreipkite dėmesį į apgamus ir darinius, kurie yra nesimetriški, nelygiais kraštais, nevienodos spalvos, didesni nei 6 mm arba tuos, kurie atrodo kitaip, negu dauguma, kitaip tariant, yra „negražūs“ ir vadinami „bjauriojo ančiuko“ simptomu arba kurie pastaruoju metu augo, keitėsi jų spalva, forma, kraujavo arba pastebėjote žaizdelę, kuri ilgą laiką nesugyja. Svarbu paminėti, kad melanoma gali atsirasti ne tik iš pakitusio apgamo, tačiau dažnesniu atveju melanoma vystosi ant sveikos odos. Jeigu pastebėjote bent vieną iš minėtų požymių, tai yra signalas, kad reikalinga gydytojo dermatovenerologo konsultacija darinio kilmei įvertinti.

Kaip galima apsisaugoti nuo saulės spindulių ir sumažinti odos vėžio riziką?

- Kas 2 val. naudokite apsauginius kremus nuo saulės su aukštu saulės apsaugos faktoriumi (SPF 50);

- Dėvėkite drabužius ilgomis rankovėmis, galvos apdangalą bei akinius nuo saulės;

- Venkite būti saulėje dieną intensyviausiu UV spindulių laikotarpiu (nuo 11 iki 16 val.);

- Venkite soliariumų;

- Reguliariai apžiūrėkite savo odą ir kilus mažiausiai abejonei kreipkitės į gydytoją dermatovenerologą profilaktinei patikrai.

Ar įdegis gali būti sveikas? Ar galima apsisaugoti nuo odos vėžio rizikos atostogų metu daug laiko praleidžiant vandenyje arba būnant atvirame ore apsiniaukusiomis dienomis?

Įdegis yra jūsų kūno atsakas reaguojant į UV spindulių sukeltą žalą, dėl to įdegis nėra sveika ir lankymasis soliariumuose gydytojų dermatovenerologų nėra rekomenduojamas. Vanduo nuo saulės spindulių apsaugo minimaliai, vandens atspindys netgi gali padidinti žalingą UV spindulių poveikį odai. Iki 80 proc. spindulių gali pereiti debesis, dėl to galite įdegti nepriklausomai nuo oro sąlygų. Svarbu paminėti, jog UV spinduliai nesukelia šilumos jausmo odoje (jį lemia infraraudonieji spinduliai), dėl to nejausdami karščio odoje arba esant vėjuotai dienai nereikia apsigauti ir nepamiršti saugotis nuo UV spindulių.

Kaip pasitelkiant lazerines technologijas galima atsikratyti populiariausių odos problemų, sutiko papasakoti Kaune įsikūrusios „Biofirst“ klinikos dermatovenerologės.

1. Aknė (spuogai)

Jurgita Karčiauskienė, med. m. dr. gyd. dermatovenerologė:

„Kadangi šią problemą lemia daugelis veiksnių, gydymas irgi turi būti visapusiškas. Naujausi tyrimai rodo, kad, kartu su vietiniu gydymu taikant šviesos terapiją, gali būti išgydoma net įsisenėjusi aknė. Lazerio spinduliai naikina aknės bakteriją, slopina odos uždegimą, todėl mažėja pūlinukų, papulių ir net mazgelių, suaktyvėja kolageno gamyba. Frakciniu lazeriu galima panaikinti aknės sukeltus randus.“

2. Raukšlės, saulės pažeista oda, poros ir randeliai

Silvija Kontautienė, med. m. dr. gyd. dermatovenerologė:

„Tiems, kurie ant savo veido turi visą nepageidaujamų odos problemų rinkinį, frakcinis odos atnaujinimas gali būti tikras išsigelbėjimas. Procedūros metu specialiais lazerio režimais pašalinama 15–25 proc. odos paviršiaus mikrotinklelio principu. Palaipsniui oda regeneruojasi, matomas ryškus odos būklės pagerėjimas. Tai gan radikali, bet tikrai veiksminga procedūra, tinkama ne tik veido, bet ir kitų probleminių kūno vietų odai.“

3. Pigmentinės dėmės

Jurgita Karčiauskienė, med. m. dr. gyd. dermatovenerologė:

„Pigmentinės dėmės (hiperpigmentacija) – saulės, odos uždegimo, hormonų disbalanso organizme ar kitų dermatologinių būklių padarinys. Vienos iš jų praeina savaime, o kitos, deja, lieka arba laikui bėgant net ryškėja. Šios problemos atsikratyti nėra lengva, tačiau lazerinės technologijos, ko gero, yra arčiausiai tikslo. Remiantis moksliniais tyrimais, 1064 nm Q bangos Nd-YAG lazerio spindulys veikia selektyviai odos pigmentą, todėl nėra pažeidžiamos kitos odos struktūros. Taikant kompleksinį pigmentinių dėmių gydymą, galima pasiekti puikių rezultatų!“

4. Kraujagyslės ir kapiliarai

Augustė Sutkutė, gyd. dermatovenerologė:

„Kai veido odoje vienas šalia kito išryškėja kapiliarai, tai vadinama rosacea (arba tiesiog veido raudoniu). Džiugi žinia  ta, kad kapiliarus galima efektyviai sunaikinti geltonosios šviesos lazeriu. Procedūros metu gydomose vietose atšaldoma oda, todėl veikiant lazeriui jaučiamas tik švelnus dilgčiojimas. Siekiant maksimalaus efekto, rekomenduojamas kelių procedūrų kursas. Galimas odos paraudimas ar patinimas išnyksta  maždaug per dvi dienas.“

5. Nepageidaujami plaukeliai

Justina Ūsienė, gyd. dermatovenerologė:

„Didžiausias plaukelių šalinimo lazeriu pranašumas – ilgalaikis efektas. Nors, siekiant visiškai atsikratyti nepageidaujamų plaukelių, vidutiniškai reikia keturių penkių procedūrų kurso, po jo šią problemą galima pamiršti ilgam. Pati procedūra nėra skausminga, lazeris veikia greitai, tiksliai ir nepalieka šalutinių reiškinių. Be to, lazeris skatina kolageno ir elastino gamybą, todėl oda greičiau atsinaujina, tampa elastingesnė, lygesnė ir, be abejo, gražesnė.“

6. Apgamai, papilomos ir kiti nepageidaujami odos dariniai

Giedrė Gajauskienė, gyd. dermatovenerologė:

„Odos darinių rūšių žmogaus organizme yra tiek daug, kad neretai pacientai juos tiesiog ignoruoja. Rekomenduoju bent kartą per metus atvykti pasikonsultuoti pas dermatovenerologą, kad gydytojas dermatoskopu detaliai įvertintų tikrąją odos darinių būklę. Nekylant abejonių dėl jų gerybiškumo, ši problema lengvai išsprendžiama lazeriu. Procedūra trunka taip trumpai, kad dažnai tenka pašalinti daugiau odos darinių, nei buvo suplanuota vienam vizitui.“

7. Rankų ir kojų nagų grybelis

Sandra Bytautienė, gyd. dermatovenerologė:

„Tai labai dažna ir itin nemaloni infekcija, kuriai gydyti prireikia labai daug laiko. Nagų grybelio gydymas lazeriu – natūrali ir veiksminga procedūra, pranokstanti daugybę įprastinių metodų. Grybelis sugeria lazerio skleidžiamą šviesą, paverčia ją karščiu ir žūsta. Esant ankstyvoms ligos stadijoms galima išvengti medikamentinio gydymo ir chirurginio nago pašalinimo. Pastarasis metodas ne tik yra skausmingas, bet ir negarantuoja, kad naujai ataugęs nagas atrodys estetiškai.“

BIOFIRST klinika yra įsikūrusi Kaune, Studentų g. 37. Tel.  registracijai: +370 620 90544. www.bioklinika.lt

Ypač tai aktualu turintiems šviesią odą, plaukus ir gana daug apgamų.

„Saulė suteikia puikią terpę naujų apgamų atsiradimui, todėl mėgavimosi jos spinduliais laiką labai svarbu kontroliuoti ir tuo nepiktnaudžiauti. Ultravioletiniai saulės spinduliai taip pat skatina apgamų didėjimą, kitus, neretai, neigiamus pokyčius“, – teigia vaistininkė Regina Molotkova.

Pasak jos, neigiamas saulės poveikis paprastai pasireiškia po ilgo laiko ir gresia tokiomis skaudžiomis pasekmėmis, kaip odos vėžys. Todėl jei iškart po vieno kito ilgesnio pasideginimo didesnių pokyčių ar apgamų pasikeitimų nesimato, tai tikrai nereiškia, kad ilgainiui jų neatsiras, rašoma pranešime spaudai.

Saugokite kasdien

R. Molotkova pabrėžia, kad mėgstantiems besaikį deginimąsi saulėje, būtina kasdien naudoti apsaugines priemones nuo ultravioletinių jos spindulių. Tik tinkamų priemonių pagalba galima užkirsti kelią naujų apgamų atsiradimui ir tuo pačiu apsaugoti jau turimus.

„Šviesios odos, akių ir plaukų savininkai paprastai turi daugiau apgamų, nes jų oda ne tokia atspari saulės poveikiui. Tokio tipo žmonės linkę labiau nudegti saulėje, todėl jiems būtinas kremas nuo saulės su SPF 50. Priemonių yra kelių rūšių: su cheminiais filtrais, kurie sugeria ultravioletinius spindulius, ir su mineraliniais, spindulius atspindinčiais. Jų sudėtyje yra geležies oksido ir titano dioksido“, – sako farmacijos specialistė.

Kremą reikėtų tepti gausiai ir dažnai, maždaug kas 1-2 valandas, taip pat pakartotinai po maudynių.

Pasak jos, didesnę apsaugą suteikiantys kremai itin tinka ir vaikams, taip pat jautrią odą turintiems žmonėms. Kremą reikėtų tepti gausiai ir dažnai, maždaug kas 1-2 valandas, taip pat pakartotinai po maudynių.

„Tamsesnės odos savininkai taip pat turi saugoti savo odą, tačiau gali rinktis priemones su žemesniu SPF faktoriumi“, – sako „Eurovaistinės“ farmacininkė ir priduria, kad saulė labiausiai veikia ir yra pavojingiausia tiems apgamams, kurie jau pakito, padidėjo ar pakeitė spalvą.

Atpažinti pavojų

Nors apgamas yra gerybinis odos darinys, tačiau gali tapti labai pavojingu. Ryškiausias ženklas, rodantis, kad reikia pasitikrinti, yra įvairūs paties apgamo pakitimai. Pasak R. Molotkovos, dauguma apgamų turi tik dvi spalvas, o vėžiniai apgamai arba melanomos gali turėti nelygią spalvų tekstūrą: nuo šviesiai ar tamsiai rudos bei juodos iki raudonos ar net rožinės spalvos.

„Jei kinta apgamo dydis, paviršius, jo pakraščių forma, jei jis patamsėja ar parausta, apgamo vietoje niežti, dilgčioja, peršti arba apgamas yra pažeidžiamas – jau verta kreiptis į gydytoją, pasitikrinti. Pavyzdžiui, melanomos dažniausiai išsivysto iš supiktybėjusio apgamo. Jis gali pavirsti į melanomą, jei bus nuolat dirginamas, užkliudomas aprangos, avalynės, diržų, skutantis ar net nuolat šukuojant plaukus“, – perspėja farmacijos specialistė

Taip pat patariama atidžiau stebėti apgamus ant krūtinės, nugaros ar veido – tų kūno vietų, kurios gauna daugiausia saulės spindulių.

Nudegimai

„Einant į lauką rekomenduojama naudoti apsaugines UVA/UVB odos priemones. Kuo oda baltesnė, tuo didesnis turi būti SPF (apsaugos nuo saulės faktoriaus) skaičius. Apsauginę priemonę reikia tepti dar namuose, maždaug 15 minučių prieš išeinant. Saugiai degintis saulėje galima nuo ankstyvo ryto iki 11 valandos ir nuo 15 valandos iki vakaro, kitu laiku reikėtų pasitraukti į pavėsį, o kaitriausiu metu būnant saulėje vilkėti visą kūną dengiančius drabužius, užsidėti skrybėlę. Joks kremas pilnai neapsaugos odos nuo pažeidimų, jei deginsitės aktyviuoju saulės periodu, tarp 11 ir 15 valandos,“ – pasakoja gydytoja dermatovenerologė Daiva Raudonaitienė.

Pasak specialistės, jei oda nudegė iki ryškaus paraudimo, paburkimo ir skausmo, o dar blogiau – pūslių, reikia skubiai pasirodyti gydytojui dermatologui. Pavojinga nudegusią odą tepti bet kokiu kremu ar riebalais, nes tai dar stipriau sutrikdo odos funkcijas bei gali sukelti komplikacijas ir infekciją, rašoma pranešime spaudai. Saulei pažeidus didelį odos plotą, nukenčia ne tik oda, bet gali sutrikti ir daugelis organizmo funkcijų: širdies, žarnyno, kepenų, plaučių veikla. Tai labiau būdinga mažiems vaikams. 

Saulei pažeidus didelį odos plotą, nukenčia ne tik oda, bet gali sutrikti ir daugelis organizmo funkcijų: širdies, žarnyno, kepenų, plaučių veikla. Tai labiau būdinga mažiems vaikams.

Silpnai nudegus odą pakanka gerti daug vandens, leisti odai atsigauti, taip pat galima ją drėkinti alijošiaus sultimis ar specialiai skirtais kremais. Saugiai degintis saulėje galima tik odai parudavus. 

Apgamai 

„Itin pavojinga degintis apgamų turintiems asmenims. Kai kuriems asmenims visai nerekomenduojama kaitintis saulėje, net ir su didelės apsaugos nuo saulės priemonėmis, nes vos vienas stiprus nudegimas gali iššaukti odos vėžio atsiradimą,“ – teigia D. Raudonaitienė.

Pasak gydytojos, visi apgamų turintys žmonės turėtų pasirodyti dermatologui ne rečiau nei kartą per metus, kad apgamai būtų ištirti dermatoskopiškai. Jei po šio tyrimo apgamai įvertinami kaip neturintys didelės rizikos pakisti, gydytojas nurodo, kiek galima degintis ir kokias priemones naudoti. Be to, reikėtų vengti ant apgamų tepti saulės įdegį skatinančias priemones, o apsaugines priemones ant apgamų tepti kaip įprasta tepant visą kūną (pagal naudojimo instrukciją). Gydytojos teigimu, paprastai vasarą norinčių išsitirti apgamus padaugėja.

Esantis apgamas, net ir didelis ar tamsus nebūtinai yra pavojingas. Tačiau apgamui pradėjus staiga didėti, keisti formą, spalvą, niežėti, kraujuoti ar atsiradus juodam apgamui, nedelsiant reikia pasirodyti specialistui.

Įkandimai

Dar vienas vasaros pavojus – vabzdžiai. Žmonės skirtingai reaguoja į vabzdžių įkandimus. Jeigu asmuo nėra alergiškas uodų, bičių, vapsvų ar kitų vabzdžių įgėlimams, pakanka sugeltos vietos nekasyti, ją švariai nuplauti muilu ir stengtis, kad į įkandimo žaizdeles nepatektų infekcija.

„Alergiškiems žmonėms net ir nuo vieno įkandimo gali atsirasti stiprus tinimas, bėrimas, gali pasunkėti kvėpavimas, atsirasti pykinimas ar vėmimas ir kiti simptomai. Organizmas gali sureaguoti iš karto po įkandimo arba praėjus kelioms valandoms. Pastebėjus tokius simptomus reikia nedelsiant vykti į artimiausią gydymo įstaigą. Į gydytoją dermatologą reikėtų kreiptis ir tada, kai šalia įkandimo atsirado papildomi bėrimai, įkąsta vieta stipriai sutino, bėrimas laikosi ilgiau nei tris dienas ir nemažėja,“ – pataria gydytoja.

Paprastai vabzdžių įkandimo žymė sugyja per kelias valandas ar dienas, priklausomai nuo to, kas įkando bei nuo individualaus odos jautrumo.

Reguliarūs sveikatos patikrinimai dar nepasirodžius simptomams yra geriausias būdas išvengti pavojingų sveikatos pakitimų, o įvairių tyrimų vengimas kelia grėsmę ne tik gyvenimo kokybei, bet ir gyvybei.

Apie tai, kokie tyrimai bei gydymo metodai žmones labiausiai gąsdina ir kelia jiems nerimą, pasakoja pažangios medicinos klinikos „Biofirst“ gydytojai.

Apgamų pakitimai vasarą – susirūpinti ar ignoruoti?

Silvija Kontautienė, medicinos mokslų daktarė, dermatovenerologė:

Pigmentiniai apgamai yra gerybiniai odos navikai, kuriuos formuoja pigmentinės odos ląstelės melanocitai. Atsiradus šių ląstelių pokyčių, iš pigmentinių apgamų gali formuotis piktybiniai odos navikai – odos melanomos. Dažniausia pigmentinių apgamų pokyčių priežastis – tiek stiprus trumpalaikis, tiek mažesnio intensyvumo ilgalaikis saulės ultravioletinių spindulių poveikis. Kuo anksčiau nustatomi apgamo pokyčiai ar įtariama odos melanoma, tuo gydytojo pagalba yra efektyvesnė.

„Biofirst“ klinikoje pigmentiniai apgamai vertinami atliekant klinikinį tyrimą ir dermatoskopinį tyrimą pažangiu skaitmeniniu „Visiomed Microderm F80“ videodermatoskopu, leidžiančiu atlikti detalią odos darinių analizę, padidinant vaizdą nuo 20 iki 80 kartų, dokumentuoti odos darinių pokyčius. Jei apgamas pakitęs ar įtariama odos melanoma, rekomenduojamas chirurginis šalinimas ekscizija. Jeigu nepiktybinis darinys yra dažnai traumuojamas (skutantis arba tiesiog trinant apgamą drabužiais), jį rekomenduojama šalinti. Nepakitusių ir netraumuojamų apgamų šalinti nebūtina, nebent dėl estetinių priežasčių, ypač kai jie yra matomoje kūno odos vietoje. Tam pasitelkiamas paprastas ir neskausmingas apgamų šalinimas „MCL 31 Dermablate Superfractional“ lazeriu.

Prostatos sveikata svarbi įvairaus amžiaus vyrams

Aivaras Jonas Matjošaitis, medicinos mokslų daktaras, urologas:

Prostata – tai 3 cm ilgio liauka, gaminanti sekretą, būtiną sveikos sėklos gamybai. Būnant jauno amžiaus prostata yra kaip abrikosas, kuris su amžiumi didėja ir virsta į apelsiną. Padidėjusi prostata pradeda spausti šlapimo kanalą ir dėl to atsiranda šlapinimosi sutrikimų: susilpnėjusi šlapimo srovė, naktinis šlapinimasis, nevisiško pasišlapinimo jausmas, lašnojimas, nutrūkstanti šlapimo srovė, sunkumas atitolinti norą šlapintis, šlapimo nelaikymas ir kt. Šie simptomai kamuoja nemažai vyrų; daugelis susirūpina vėlai, kai urologinės ligos būna pažengusios.

Svarbu neužsiimti savigyda, nes simptomus gali sukelti ne vien padidėjusi prostata, bet ir daugybė kitų ligų.

Suprantama, kad prostatos tema apskritai nėra maloni, tačiau reguliarus sveikatos tikrinimasis gali padėti užbėgti įvykiams už akių. Svarbu neužsiimti savigyda, nes išvardytus simptomus gali sukelti ne vien padidėjusi prostata, bet ir daugybė kitų ligų: prostatos uždegimas, prostatos vėžys, šlapimo pūslės vėžys ar akmenys, apyvarpės susiaurėjimas, šlaplės susiaurėjimas ir kai kurie neurologiniai susirgimai. Prostata produkuoja svarbias sudėtines spermos dalis, todėl visa tai svarbu ne tik pačiam vyrui, bet ir jo moteriai, su kuria jis ketina susilaukti vaikų arba tiesiog mėgautis kokybišku seksualiniu gyvenimu. Jeigu vyras nesutinka pasitikrinti dėl savęs, juos galėtų paskatinti mylima moteris.

Skydliaukė: kodėl šis mažas organas yra toks svarbus?

Gintautė Šapokaitė, gydytoja endokrinologė:

Skydliaukės veikla itin svarbi organizmui, nes tai pagrindinis organas, sugebantis iš aplinkos paimti jodą ir panaudoti jį hormonų, reguliuojančių organizmo medžiagų apykaitą, sintezei. Neatsitiktinai ji dar vadinama grožio liauka, nes išsiderinus skydliaukės veiklai sutrinka miegas, auga svoris, vysta oda, pakrinka žmogaus nervų sistema. Skydliaukės sutrikimai diagnozuojami kas penktam Lietuvos gyventojui, dažniau moterims. Hormonų pokyčiai prieš menopauzę (taip pat nėštumo, brendimo ar žindymo laikotarpiu) dažnai tampa skydliaukės veiklos sutrikimų priežastimi. Vienintelis mano patarimas, ką daryti norint išvengti skydliaukės problemų, – tikrintis profilaktiškai, ypač tiems, kurių šeimoje yra sergančiųjų ar sirgusiųjų skydliaukės ligomis. Tiriant kraują nustačius svarbių rodiklių nukrypimą nuo normos, reikėtų kreiptis į gydytoją endokrinologą, kuris nustatys, kokių tolesnių tyrimų reikia. Ypač svarbus skydliaukės tyrimas ultragarsu, nes jo metu įvertinama skydliaukės struktūra, mazginiai ir židininiai pakitimai, kraujotaka, pakitimai, atsiradę skydliaukės audinyje gydymo metu.

„Biofirst“ kliniką rasite adresu: Studentų g. 37, Kaunas. Registruotis tel. +370 686 40 115. Daugiau informacijos: www.bioklinika.lt, e.paštas info@bioklinika.lt

Melanomos ABCD taisyklė

Medikai pastebi, kad dažniausiai nerimą žmonėms kelia apgamai, seborėjinės keratozės bei papilomos.

Seborėjinės keratozės – tai bėgant metams atsirandantys gerybiniai odos sustorėjimai, kuriuos dažniausiai niežti, jie gali šlapiuoti, kraujuoti, nutrupėti ir vėl atsinaujinti. O štai į karpas panašios papilomos, neretai atsirandančios kaklo ir pažastų srityje, gali itin sparčiai plisti, mat jas sukelia virusas. Medikai neretai išgirsta skundų, kad kai kuriems pacientams po naują darinį atsiranda vos ne kasdien.

"Panaršę internete susirūpinę žmonės iškart nustato sau odos onkologinę diagnozę. Jeigu pastebėjote naujai atsiradusį, pakitusį, šlapiuojantį, kraujuojantį odos darinį, tai svarbu nelaukti ir pasitikrinti. Šios akcijos tikslas – suteikti galimybę įvairaus amžiaus žmonėms, negalintiems sau leisti odos pasitikrinti privačiose klinikose, pasirūpinti savo sveikata", – džiugią žinią pristato gydytoja dermatologė Renata Kliunkienė.

Ir siūlo prisiminti melanomos ABCD taisyklę. Odos vėžio diagnostikai taikoma sistema apima keturis kriterijus: asimetriją, darinio kraštus, spalvą ir diametrą.

Dermatologė ramina, kad jaudintis dėl tolygių kraštų bei spalvos, neiškilusios dėmelės, nesikeičiančios daugelį metų, nereikia. Vis dėlto, jei darinys iš ovalios, pailgos formos pradeda panašėti į žvaigždę, ištįsta, kraštai tampa nelygūs, svarbu į tai nenumoti ranka. Atidžiau stebėti patartina ir spalvą keičiančius, tarkim, labai patamsėjusius, paraudonuojančius, pamėlynuojančius, papilkėjusius, netolygios spalvos (centre pasidarančius blyškius) ar dvispalvius bei didesnius nei 5 mm darinius. Specialistė pastebi, kad darinys gali per savaitę padidėti ir trigubai.

Reikėtų nepamiršti ir kiekvieno odos darinio, kuris sukelia diskomfortą, niežėjimą, yra traumuojamas, nudraskomas. Jeigu šukuojantis plaukus, vyrams skutantis barzdą darinys kliūva, tuomet verta pasitarti su gydytoju, kaip jo neerzinti bei neleisti ląstelėms kisti, piktybėti.

Pataria fotografuoti

Įvairių sričių medikai skambina pavojaus varpais, kad į savo sveikatos būklę ypač atmestinai žiūri stipriosios lyties atstovai. R.Kliunkienė nusišypso ir nustebina: "Dėl odos darinių abi lytys kreipiasi maždaug vienodai. Vyrų gal net daugiau – juos dažniau atveda moterys. Ypač uoliai savo oda rūpinasi jauni vyrai."

Moterims vertėtų atidžiau stebėti kojas, ypač blauzdų, šlaunų ir pėdų sritį, o vyrams – rankas.

Vis dėlto, norint apžiūrėti visus savo kūno apgamus, reikia iš prigimties būti ypač kruopščiam. O tokių atidžių žmonių pasitaiko retai. Dažniausiai į dermatologus lietuviai kreipiasi dėl ne itin gražiai atrodančių darinių – apgamų, papilomų, strazdanų, pigmentinių dėmių, pasitaikančių kaklo, rankų srityje.

"Dermatologai turi pacientą nurengti, apžiūrėti visą kūną ir ypač tas vietas, kurių pats žmogus nemato, – kojas, sėdmenų sritį, nugarą. Tad dažnai tenka rasti pakitimus tose vietose, į kurias pacientai nekreipia dėmesio. Moterims vertėtų atidžiau stebėti kojas, ypač blauzdų, šlaunų ir pėdų sritį, o vyrams – rankas", – žiniomis dalijasi R.Kliunkienė.

Tiems, kurie vis neranda laiko kreiptis į dermatologus, dvejones dėl apgamų galima sumažinti fotografuojantis. Gydytoja dermatologė pataria užfiksuoti matomus vaizdus krūtinės, nugaros, kojų srityse ir po poros savaičių palyginti, kiek atsirado naujų, pakitusių apgamų. Nusikrapščius apgamą ar kitą odos darinį, eksperimentuoti nepatariama. Jį reikėtų ištirti echoskopu.

"Apgamui pradėjus piktybėti, kiekviena diena yra labai svarbi. Kalbant apie melanomą, ji per savaitę gali taip išplisti, kad kelio atgal gali ir nebebūti, – sako medikė ir priduria: – Melanoma yra vienas agresyviausių onkologinių ligų, mat ląstelės labai greitai dauginasi ir eidamos gilyn apima kitus audinius – metastazuoja. Žmogus, sužinojęs, kodėl taip vyksta, gautų Nobelio premiją."

Tenka spręsti dilemą

Naujų odos darinių ir melanomos rizika išauga lepinantis saulės voniomis. Dermatologai pastebi, kad ultravioletiniai saulės spinduliai nepiktybinę pigmentinę dėmę gali išdeginti, o tada ji gali pakisti ir suvėžėti. Po vasaros vyresnio amžiaus žmonėms dažniau atsiranda ir aktininių keratozių – rausvų dėmių galvos, pakaušio srityje. Dėl jų į specialistus skubiai kreiptis nėra būtina, tačiau jiems išplitus apsunksta gydymas.

Taigi, besirūpinantiems savo sveikata žmonėms neretai tenka spręsti dilemą: tausoti odą ar su saulės spinduliais gauti taip trūkstamo vitamino D, reikalingo visų organų funkcijoms bei nuotaikai gerinti. Gydytoja dermatologė R.Kliunkienė nesiūlo visiškai vengti saulės spindulių, tačiau ragina net ir žiemą nepamiršti naudoti apsauginių kremų nuo saulės.

"Ne kartą visiems teko girdėti, kad slidinėjant kalnuose nesisaugantys žmonės gali nudegti iki pūslių. Kiekvienas toks nudegimas onkologinėmis ligomis ar kitokiomis bėdomis, tarkim, aktininėmis keratozėmis, šlakais, strazdanomis, atsiliepia senatvėje. Pasnigus užtenka naudoti dieninį kremą su saulės apsauginiais filtrais, o į visas kremines pudras įeina bent 15 SPF", – sako specialistė.

Šių priemonių nereikėtų vengti ir probleminę odą turintiems ar šeimoje onkologinėmis ligomis sirgusių žmonių artimiesiems ar patiems susidūrus su vėžiniais odos susirgimais.

Itin šviesios odos savininkai, greitai ir skaudžiai nusvylantys saulėje, su pavydu žvelgia į tamsesnio gymio žmones. Tačiau tai nereiškia, kad melanoma rečiau diagnozuojama tamsesne oda besipuikuojantiems asmenims. Anot medikės, melanoma išsivysto ne dėl vienos priežasties, bet neretai šiai sudėtingai ligai įtakos turi genetika ir nudegimai lepinantis saulės voniose, ypač soliariumuose.

"Šviesiaodžiai, linkę į strazdanas, ir šviesių plaukų, sunkiau adaptuojasi prie saulės spindulių. Jiems itin pavojingas besaikis deginimasis saulėje ar soliariumuose. Beje, dėl soliariumų yra sudėtinga situacija – reta studija atitinka reikalaujamus spindulių saugumo standartus. Tai svarbu prisiminti jaunoms moterims, kurios ypač prieš šventes padaugina šių paslaugų ir tik pamačiusios besikeičiančius apgamus susimąsto", – įspėja R.Kliunkienė.

Jos teigimu, žmonėms, kurių šeimos nariams buvo diagnozuotas odos vėžys, apgamus rekomenduojama stebėti itin atidžiai ir pas dermatologą apsilankyti bent kartą per metus. Dėl pakitusio darinio geriausia į specialistą kreiptis per savaitę.

Kada negalimas lazeris?

Medikė pastebi, kad žmogui senstant daugėja ir odos darinių. Tik gimęs vaikas gali turėti iki dešimt apgamų, ir tai yra normalu, o štai seborėjinių keratozių turi kas antras 35-erių metų ribą perkopęs asmuo.

Kai šių darinių krūtinės ar nugaros srityse padaugėja iki 50 ar net 100, tuomet pacientas ištiriamas išsamiau. Šis išplitusių darinių sindromas neretai siejamas su vidaus organų onkologinėmis ligomis, tad jų pašalinti lazeriu ar nušaldyti nebeužtenka. Šiuo atveju svarbu galvoti ne tik apie estetinį vaizdą, bet ir šio reiškinio priežastis.

"Esant piktybinių apgamų, juos draudžiama šalinti lazeriu. Pakitusį apgamą reikia išoperuoti skalpeliu ir gydytojams patologams ištirti mikroskopu. Tuomet galima imtis tolesnio gydymo, – sako Kauno Dainavos poliklinikos gydytoja. – Gerybinį darinį vienareikšmiškai geriausia šalinti lazeriu. Pagal energiją lazeris gali būti C02 (chirurginis), tuomet apgamas yra nušaldomas ir nupjaunamas ypač didelę energiją skleidžiančios šviesos. Kitais atvejais darinius galima šalinti lazeriu, kurio skleidžiamą energiją sugeria vanduo. Kadangi visa ląstelė yra sudaryta iš vandens, jis yra išgarinamas ir apgamas pašalinamas."

Anot medikės, po šios procedūros randų nelieka – atsiradusi dėmelė po savaitės ar kelių susilygina su odos paviršiumi. Lazeriu rekomenduojama šalinti ir papilomas, karpas bei seborėjines keratozes.

Auksiniu diagnostikos standartu gydytoja vadina dermatoskopiją. Dermatoskopu įvertinami visi keturi melanomos kriterijai. Neskausmingos procedūros metu pacientas gali būti apžiūrimas rankiniu dermatoskopu arba elektroniniu – kompiuteris padeda įvertinti diagnozės tikslumą. Esant melanomai, darinio gylį svarbu pamatuoti ultragarsu. Tai leidžia žinoti, kiek operuoti.

"Kartais pasitaiko tokių melanomų, kad net sunku patikėti. Teko diagnozuoti nago ar akies melanomą. Šiuos atvejus labai sunku nustatyti", – retus, tačiau keistus atvejus įvardijo medikė.

Pasitikrink, kol nevėlu

Akcijos data – sausio 16 d. (viena diena). Registruotis tel. (8 37) 403 900, akcija vyks 253 kab.

Ragina registruotis

Klaipėdos universitetinės ligoninės Odos ir venerinių ligų poskyrio vedėja gydytoja dermatovenerologė Jolanta Česienė priminė, kad pirmasis gegužės antradienis – Euromelanomos diena.

Tai visos Europos odos vėžio prevencijos projektas, kurio tikslas – skleisti informaciją apie odos vėžio prevenciją, ankstyvąją diagnostiką ir gydymą.

Nuo 2007 m. Lietuvoje ir Klaipėdos universitetinėje ligoninėje organizuojama Euromelanomos dienos akcija. Gegužės 2 d. Klaipėdos universitetinėje ligoninėje gyventojai kviečiami nemokamai išsitirti apgamus.

Norint dalyvauti šioje akcijoje, reikia registruotis iš anksto tel.: (8 46) 396 523, (8 46) 396 568, (8 46) 396 684, (8 46) 396 594. Vietų skaičius – ribotas. Šeimos gydytojo siuntimas nereikalingas. Registracija vyks ketvirtadienį.

"Ši akcija – labai populiari. Kiekvienais metais vis daugiau žmonių nori pasitikrinti apgamus", – teigė J.Česienė.

Būtina reguliari apžiūra

Anot jos, odos vėžį įmanoma pastebėti reguliariai apžiūrint savo odą, o aptikta ankstyvos stadijos ši liga gali būti sėkmingai gydoma.

"Deja, žmonės dažniausiai nekreipia dėmesio į atsiradusius pakitimus ir nesikreipia į gydytojus. Reguliariai apžiūrint odą, reikėtų nepraleisti pro akis naujų apgamų ar ilgiau nei mėnesį negyjančių dėmelių", – patarė gydytoja dermatovenerologė.

Anot jos, svarbūs keli kriterijai: apgamo asimetrija, kraštų nelygumai, spalvos pasikeitimai, diametro dydis, apgamo augimas ir pokyčių dinamika. Ne visi įtarimų keliantys odos dariniai atsiranda saulės labiausiai veikiamose ir matomose vietose.

Vieną kartą per mėnesį reikėtų apžiūrėti visą savo ir vaikų kūną tiek iš priekio, tiek iš nugaros. Geriausia – prieš didelį veidrodį.

"Jei aptikote įtartiną odos darinį ar pakitusį apgamą, kreipkitės į gydytoją dermatologą. Svarbu nedelsti. Kuo anksčiau diagnozuojama liga, tuo didesnė sėkmingo gydymo tikimybė", – akcentavo J.Česienė.

Sergančiųjų daugėja

Šiuo metu, pasak jos, reikėtų nepiktnaudžiauti saulės voniomis.

Gydytoja pabrėžė, kad daug laiko praleidžiantiems saulėje asmenims padidėja grėsmė susirgti odos vėžiu. Tokių ligonių kasmet tik daugėja.

"Tiek melanomos, tiek bazaliomos atvejų ne tik daugėja, bet jaunėja ir sergančiųjų amžius", – sakė pašnekovė.

Todėl degintis nepatartina žmonėms, vartojantiems vaistus, nėščiosioms, taip pat asmenims, turintiems jautrią ir greitai nudegančią odą. Vengti saulės reikėtų ir šviesiaplaukiams bei tiems, kurių giminaičiai sirgo odos vėžiu.

Visiškai juodos neornamentinės tatuiruotės, angliškai vadinamos „Blackout tattoos“, darosi vis madingesnės. Visa rankos, kojos ar krūtinės oda padengta juoda tatuiruote atrodo išties išskirtinai, nors dėl jų grožio galima ir ginčytis. Vienas vyras juodai išsitatuiravo beveik visą savo kūną, palikdamas vos keletą odos spalvos linijų. Dažnai žmonės tokias tatuiruotes renkasi tiesiog siekdami išskirtinumo, o kiti nori uždengti senas jau nebepatinkančias tatuiruotes ar odos defektus. „Instagram“ ir kituose socialiniuose tinkluose šios tatuiruotės susilaukia daug dėmesio, tačiau medikai prašo nepersistengti.

Tatuiruočių rašale yra gausybė įvairių medžiagų. Pavyzdžiui, titano dioksido, švino, nikelio ir chromo. Kai kurios iš šių medžiagų yra naudojamos ir automobiliams dažyti. Nedidelės tatuiruotės į žmogaus kūną įterpia palyginti mažą kiekį rašalo, o štai dideli juodi tatuiruočių lopai įvairių kenksmingų metalų turi daugiau. Gydytojai perspėja, kad tokios ryškios ir didelius odos plotus dengiančios tatuiruotės gali sukelti labai nemalonias organizmo reakcijas, pavyzdžiui, uždegimus.

Dermatologai teigia, kad laiku diagnozuoti melanomą yra visiškai neįmanoma, jei tą odos plotą dengia tokios tatuiruotės.

Blogai ir tai, kad didelis odos plotas yra tiesiog paslepiamas. Tatuiruočių meistrai turėtų vengti apgamų bei pigmentinių dėmių, tačiau tatuiruojant visą ranką ar krūtinę to padaryti neįmanoma. Todėl ir apgamai gauna savo rašalo dozę. Dermatologai po to negali įvertinti odos pakitimų ir efektyviai diagnozuoti ligų. Apžiūros metu beveik neįmanoma pastebėti, tarkim, padidėjusio ar spalvą pakeitusio apgamo. Dermatologai teigia, kad laiku diagnozuoti melanomą yra visiškai neįmanoma, jei tą odos plotą dengia tokios tatuiruotės. Melanoma yra viena iš dažniausiai pasitaikančių vėžio formų 15–29 metų žmonių grupėje.

Dėl skonio nesiginčijama – didelės visiškai juodos tatuiruotės, dengiančios visą odos plotą, patinka ne vienam žmogui. Visgi, svarbu įvertinti sveikatos riziką ir pasidomėti galimu neigiamu tatuiruotės poveikiu. Nors teigiama, kad juodos tatuiruotės yra lengviausiai pašalinamos lazeriu, panaikinti tokią didelę tatuiruotę  tikrai nebūtų vien juokų darbas.