Sulaikė aštuonis asmenis

Tyrimą atlieka Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kriminalinės policijos ekonominių nusikaltimų tyrimo valdybos pareigūnai, jiems vadovauja ir pareigūnų veiksmus organizuoja Klaipėdos apygardos prokuratūros Antrojo baudžiamojo persekiojimo skyriaus prokurorai.

Šią savaitę oficialiai pranešta, kad dėl privačios medicinos paslaugas teikiančios bendrovės vadovų ir kitų darbuotojų galbūt vykdytų nusikalstamų veikų buvo sulaikyti 8 asmenys.

Pareigūnai pranešė, kad tiriant galimus nusikaltimus birželio 20 d. Klaipėdoje prieš porą metų duris atvėrusioje plastinės chirurgijos klinikoje buvo atliktos 26 kratos.

Šių procesinių prievartos veiksmų metu paimti grynieji pinigai, daug tyrimui reikšmingų apskaitos dokumentų, kompiuterinės technikos, ambulatorinių asmens sveikatos istorijų.

Plataus masto tyrimo veiksmuose dalyvavo apie 70 teisėsaugos pareigūnų ir specialistų.

Aštuoniems asmenims įteikti pranešimai apie įtarimus bei atliktos jų apklausos.

Kaip teigiama oficialiame pranešime, tyrimas atliekamas dėl neteisingų duomenų apie pajamas, pelną ar turtą pateikimo ir apgaulingo apskaitos tvarkymo.

Įtaria ir klastojus dokumentus

Kaip teigiama oficialiame pranešime, tyrimas atliekamas dėl neteisingų duomenų apie pajamas, pelną ar turtą pateikimo ir apgaulingo apskaitos tvarkymo.

"Ikiteisminio tyrimo metu surinkti duomenys leidžia įtarti, kad įmonės akcininkas kartu su įmonės direktore, veikdami bendrai su buhalterines paslaugas teikiančios įmonės buhaltere ir įtraukdami į šią galimą nusikalstamą veiką jų vadovaujamos įmonės darbuotojus, bendrovės buhalteriniuose dokumentuose neapskaitė ne mažiau kaip 216 tūkst. eurų, gautų už suteiktas paslaugas", – teigiama prokuratūros pranešime.

Įtariama, kad įmonės vadovai žinojo, jog plastinės chirurgijos, kosmetinės chirurgijos ir estetinės operacijos, kurios nėra susijusios su ligų gydymais ar sveikatos sutrikimais (pvz. krūtų didinimo, raukšlių ir odos pertekliaus pašalinimo ir kt.), turi būti apmokestinamos 21 proc. PVM tarifu.

Tačiau pacientams to nežinant, medicinos dokumentuose nurodydavo medicininę indikaciją, dėl kurios reikalingas gydymas.

Pritaikė ne tą tarifą?

Tokiu būdu vietoj 21 proc. jie pritaikydavo lengvatinį 0 proc. PVM tarifą.

Įtariama, kad bendrovė neapskaičiavo, nedeklaravo ir nesumokėjo į valstybės biudžetą mokesčių ir įmokų, kurių suma viršija 750 MGL (37,5 tūkst eurų).

Baudžiamasis kodeksas tam, kas apgaulingai tvarkė ir organizavo teisės aktų reikalaujamą finansinę apskaitą, numato baudą arba areštą, arba laisvės atėmimą iki ketverių metų.

Tas, kas siekdamas išvengti mokesčių, kurių suma viršija 750 MGL, įrašė į deklaraciją žinomai neteisingus duomenis apie asmens pajamas, pelną, turtą ar jų naudojimą bei pateikė juos valstybės įgaliotai institucijai, gali būti baudžiamas laisvės atėmimu iki aštuonerių metų.

Patarė nekomentuoti

Bendrovės "Clinicus Klaipėda" įkūrėjas gydytojas Rokas Bagdonas kalbinamas telefonu neneigė, kad nemalonumai užklupo jo kliniką.

Komentuoti įtarimų ir pareigūnų veiksmų jis taip pat nenorėjo.

"Dabar nelabai galiu komentuoti. Kai viskas pasibaigs, mielai pasakysiu viską, ką galvoju. Tikrai norėsiu pasakyti savo nuomonę, bet ne dabar. Gavau tokį perspėjimą, kad viešai nieko nekomentuočiau. Mums patiems tai – didelis netikėtumas, bet yra kaip yra", – teigė  R.Bagdonas.

Jis patvirtino, kad klinika toliau veikia ir klientai gali dėl to nesibaiminti.

Įstaiga yra įsikūrusi Šaulių gatvėje, kur nuo XIX a. pabaigos veikė alaus darykla "Bohemijos bravoras".

Šimtmečio įkurtuvėmis vadintas renginys, kai prieš porą metų klinika atvėrė duris, sulaukė didelio visuomenės ir Klaipėdos bei visos Lietuvos aukštuomenės dėmesio.

Įmonė buvo giriama, kad išsaugojo ir atgaivino seną kultūros paveldui priklausančią pastato dalį.

Įstaigos komanda didžiavosi per 15 dienų atlikdavusi 60 operacijų ir savo komandoje turinti aukštos kvalifikacijos gydytojus bei personalą.

Ikiteisminį tyrimą atliko Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos (FNTT) Kauno apygardos valdybos pareigūnai, tyrimą organizavo Kauno apygardos prokuratūra.

Pareigūnų duomenimis, galimai nusikalstamos schemos organizatoriai ir vykdytojai buvo susiję giminystės ar bičiulystės ryšiais, visi dirbo toje pačioje mėsos perdirbimo bendrovėje. Tačiau tyrimo laikotarpiu tarp įmonės vadovų vyko civiliniai ginčai dėl įmonės valdymo. Nors po teismų sprendimų vadovaujantieji asmenys vis pasikeisdavo, įtariama šešėlinė veikla nenutrūko ir buvo vykdoma tiek vieno, tiek kito vadovo. Tyrimo metu įtariamieji neigė vykdę kažką nusikalstamo, o su pareigūnais bendradarbiauti pradėjo tik pateikus surinktus įrodymus.

Bendrai veikusių žmonių grupė, sudaryta iš apskaitininkų, vadybininkų bei įmonės vadovų, galimai veikė koordinuodami veiksmus ir pagal iš anksto sutartą schemą. Įtariama, kad bendrovės gamybos ir logistikos padalinių darbuotojai, taip pat už produkcijos platinimą atsakingi vadybininkai išrašydavo sąskaitas faktūras tokiam kiekiui produkcijos, koks buvo išvežamas perpardavinėtojams, tačiau tos sąskaitos galimai būdavo sunaikinamos, jas mėnesio gale pakeičiant į kitas, išrašytas tomis pačios datomis ir numeriais, tik su mažesniu nurodytu produkcijos kiekiu bei sumažinta pardavimo (ar pirkimo) suma.

Už logistiką atsakingai buhalterei sumažinus pagamintos ir išvežtos produkcijos kiekius, tikrovės neatitinkančius duomenis vyriausioji buhalterė, galimai nežinojusi apie nusikalstamas veikas, juos įtraukdavo į apskaitą. Skaičiuojama, kad taip veikiant galėjo būti neapskaityta per 38 tūkst. kg mėsos gaminių, kurių vertė galėjo siekti beveik 133 tūkst. eurų, o į valstybės biudžetą galėjo būti nesumokėta daugiau nei 30 tūkst. eurų pridėtinės vertės mokesčio (PVM). Padaryta žala buvo atlyginta tyrimo metu.

Ikiteisminio tyrimo metu nustatyta, kad į sumanytos ir galimai nusikalstamos veiklos schemą buvo įtraukti ne tik už gamybą, apskaitą bei pardavimą atsakingi įmonės darbuotojai. Įtariama, kad schemoje taip pat dalyvavo ir šios įmonės pagamintais mėsos gaminiais prekiaujantys turgaus prekeiviai bei juridiniai asmenys. Skaičiuojama, kad jų iš viso buvo 37.

Nustatyta, kad be apskaitos dokumentų mėsos gaminius įgiję ir jais prekiavę asmenys dėl nesumokėtų mokesčių valstybei padarė per 25 tūkst. eurų žalą, iš kurios didžioji dalis – per 17 tūkst. eurų buvo atlyginta dar ikiteisminio tyrimo metu.

Pareigūnai taip pat įtaria, kad neapskaityta mėsa galėjo būti pardavinėjama asmenims, kurie ją perparduodavo taip pat be jokių apskaitos dokumentų, o gauti neoficialūs pinigai už šią produkciją galėjo būti pasisavinti; skaičiuojama, kad suma gali siekti daugiau nei 174 tūkst. eurų.

Ikiteisminio tyrimo metu įtarimai buvo pateikti 14-kai bendrovės darbuotojų ir 37 perpardavinėtojams. Atliekant ikiteisminį tyrimą septyni iš bendrovės darbuotojų pripažino savo kaltę, todėl jiems tyrimas buvo nutrauktas pagal laidavimą.

Perpardavinėtojai taip pat savo kaltę pripažino, tyrimas pagal laidavimą nutrauktas 19-ai asmenų, 2-iem skirti teismo baudžiamieji įsakymai.

Tyrimą organizavęs Kauno apygardos prokuratūros 3-iojo baudžiamojo persekiojimo skyriaus prokuroras surašė kaltinamąjį aktą ir bylą perdavė Kauno apygardos teismui.

Laikinai apribota nuosavybės teisė kaltinamiesiems priklausančiam nekilnojamajam turtui, kurio vertė – beveik 245 tūkst. eurų.

Teismas už didelės vertės svetimo turto pasisavinimą gali skirti griežčiausią bausmę – laisvės atėmimą iki dešimties metų. Griežčiausia bausmė, gresianti už apgaulingą apskaitos tvarkymą – laisvės atėmimas iki ketverių metų.

Laivų statybos bendrovei vadovavęs asmuo, pareigūnų surinktais duomenimis, būdamas atsakingu už įmonės valdymą ir lėšas, į bendrovės apskaitą, įtariama, neįtraukė bei jokiais dokumentais nepagrindė per 341 tūkst. eurų. Jų likutis grynaisiais pinigais kaupėsi net nuo 2003 metų.

Manoma, kad šios lėšos bendrovės veikloje naudojamos nebuvo, o direktorius jas galbūt pasisavino.

Skaičiuojama, kad nuo 2003 metų galbūt pasisavintų bendrovės lėšų suma iš viso siekia daugiau nei 371 tūkst. eurų.

Įtariamasis įmonės vadovas taip pat kaltinamas ir lėšų iššvaistymu. Tyrimo duomenimis, jis 2014 metais vienam iš akcininkų, įtariama, suteikė paskolą, ji siekė per 14 tūkst. eurų.

Paskolinęs įmonės lėšas direktorius su skolininku nesudarė jokios paskolos sutarties, nepasirašė paskolos grąžinimo garantijų, nepagrindė šių grynųjų piniginių lėšų išmokėjimo apskaitos dokumentais, taip pat toks sandoris nebuvo užfiksuotas bendrovės apskaitoje.

Ikiteisminį tyrimą organizavo ir jam vadovavo Klaipėdos apygardos prokuratūros 2-ojo baudžiamojo persekiojimo skyriaus prokurorė Alicija Petkevičiūtė, jį atliko FNTT.

Už iššvaistytą didelės vertės svetimą turtą griežčiausiai baudžiama laisvės atėmimu iki septynerių metų. Tas, kas pasisavino didelės vertės svetimą turtą, griežčiausiai baudžiamas laisvės atėmimu iki dešimties metų. Už apgaulingą apskaitos tvarkymą asmenys gali būti griežčiausiai baudžiami laisvės atėmimu iki ketverių metų.

Įtariama, kad direktorė pardavinėjo žvyrą ir teikė maitinimo paslaugas be leidimo bei galimai apgaulingai tvarkydama įmonės apskaitą nesumokėjo 11 tūkst. eurų mokesčių.

FNTT teigia, kad įtarimai pareikšti tiek moteriai, tiek juridiniam asmeniui, bylą Šiaulių apygardos prokuratūra perdavė teismui.

Teisėsauga įtaria, kad nuo 2017 metų galėjo būti apgaulingai tvarkoma įmonės apskaita ir, siekiant išvengti mokesčių, teikiami neteisingi duomenys apie pajamas.

Ikiteisminio tyrimo metu buvo nustatyta, kad įmonės vadovė galėjo neapskaityti parduotų per 13 tūkst. kubinių metrų žvyro, 14 tūkst. kubinių metrų smėlio, beveik 1,4 tūkst. kubinių metrų smėlingo grunto įsigijimo.

Tiriant įmonės apskaitos dokumentus ir pateiktus duomenis užfiksuota, kad pardavimo faktai nebuvo įforminti reikiamais dokumentais, o galima bendra neapskaitytų pajamų suma už suteiktas paslaugas ir parduotus išteklius siekia beveik 14 tūkst. eurų.

Skaičiuojama, kad valstybei nesumokėta daugiau nei 10,5 tūkst. eurų mokesčių.

Be to, į įmonės išlaidas buvo įtraukiamos su įmonės veikla nesusijusios išlaidos, tokios kaip katerio nusidėvėjimo sąnaudos, kurių suma siekė per 24 tūkst. eurų. Įtariama, kad taip buvo siekiama dirbtinai padidinti bendrovės sąnaudas.

Atlikdami ikiteisminį tyrimą pareigūnai išsiaiškino, kad įmonė neturėjo leidimo išgauti gamtos išteklių, todėl, vadovaujantis įstatymais, įmonė privalės susimokėti už valstybinius gamtos išteklius, apskaičiuotas mokestis siekia beveik 13 tūkst. eurų, o medžiaga apie nedeklaruotą gamtos išteklių išgavimą perduota Aplinkos apsaugos departamentui.

Tai ne vienintelė veikla, kuriai direktorė neturėjo leidimo. Nustatyta, kad moteris, turėdama įgaliojimą, buvo ir faktinė kaimo turizmo sodybos vadovė ir teikė apgyvendinimo bei maitinimo paslaugas, pastarajai leidimas išduotas nebuvo. Per kiek daugiau nei metus iš šios veiklos ji gavo per 18 tūkst. eurų. Moteriai surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas.

Ikiteisminį tyrimą organizavo Šiaulių apygardos prokuratūros prokuroras. Jam surašius kaltinamąjį aktą, byla perduota Telšių apylinkės teismo Telšių rūmams. Taip pat buvo laikinai apribota teisė į direktorės ir įmonės turtą, kurio bendra vertė siekia per 30 tūkst. eurų.

Už mokesčių vengimą valstybės institucijoms teikiant neteisingus duomenis apie pajamas, kai mokesčių suma viršija 100 MGL bei už apgaulingą apskaitos tvarkymą gresia atėmimas iki ketverių metų.

Klaipėdos Kriminalinės policijos ekonominių nusikaltimų tyrimo valdybos pareigūnų atliekamo ikiteisminio tyrimo metu nustatyta, kad įmonės atsakingo asmens nurodymu, pagal iš anksto sugalvotą nusikalstamą schemą į buhalterinę apskaitą buvo neįtraukiama dalis iš Lenkijos įvežamos šaldytos kebabų mėsos.

Teisėsaugos manymu, Lietuvos ir Lenkijos įmonių vadovai buvo susitarę ir dalis šaldytos produkcijos į Lietuvą buvo vežama be apskaitos dokumentų. Vėliau ši mėsa būdavo parduodama Lietuvoje veikiančioms maitinimo įmonėms, o gauti pinigai neapskaitomi.

Praėjusią savaitę Klaipėdoje, Kaune ir Vilniuje policijos pareigūnai atliko iš viso 26 kratas įmonių patalpose, įtariamųjų asmenų gyvenamosios vietose, automobiliuose ir prekybos vietose. Kratų metu rasta ir paimta beveik 235 tūkst. eurų grynųjų, įvairūs buhalterinės apskaitos dokumentai, kompiuterinės laikmenos bei kiti tyrimui svarbūs daiktai.

Šiuo metu tyrime šešiems asmenims yra pareikšti įtarimai, jiems paskirtos kardomosios priemonės.

Tyrime minimi įmonės „Gintarinis vairas“ vadovas Raimondas Žeimys ir įmonės „Pajūrio autobusai“ vadovas Leonas Šiaulys.

Dienraščio šaltiniai teigia, kad teisėsaugininkai esą galėjo aptikti neapskaitytų grynųjų pinigų. Minima ir juodosios buhalterijos dokumentacija. Aiškinamasi, ar įmonėse galėjo būti mokami atlyginimai vokeliuose, tiriami ir klausimų sukėlę įmonių darbuotojų darbo grafikai.

Nors ikiteisminis tyrimas pradėtas tik pagal vieną Baudžiamojo kodekso straipsnį (apgaulingas apskaitos tvarkymas), neatmetama, kad tyrimas gali plėstis.

Įmonės „Pajūrio autobusai“ vadovas L.Šiaulys tikino, jog apklausoje dar nebuvo, tik patvirtino, kad tyrėjai įmonėje lankėsi.

„Tiria, ir viskas. Skundas, matyt, buvo. Spėjame, kad kažkas nepatenkintas paskundė. Gal konkurentai, o gal ir savi. Visokių žmonių yra nepatenkintų. Juk ir iš darbo tenka atleisti. Lietuvis lietuvį suvalgys vieną dieną. Panašus skundas ir apie „Gintarinį vairą“ siųstas. Mes truputį nujaučiame, iš kur visa tai“, – prisipažino L.Šiaulys.

Įmonės vadovas tikino nenusimenantis dėl tyrimo.

Paklaustas, ar tiesa, kad tyrime minimi neapskaityti grynieji pinigai, atlyginimai vokeliuose, juodoji buhalterija, L.Šiaulys patvirtino, kad viso to ir ieškota.

„Tai ir tiria. Tik tuo metu, kai vyko poėmiai, buvau apklaustas. Gavau ir aš įtarimus. Taip – apgaulingas apskaitos tvarkymas“, – Baudžiamojo kodekso straipsnio numerį minėjo L.Šiaulys.

Juokaudamas įmonės vadovas tikino, kad kol kas yra optimistiškai nusiteikęs.

„Bet gali visaip būti. Pas kunigą ateini su savo mintimis, išeini su kunigo“, – patikino L.Šiaulys.

Anot vadovo, jam kol kas nėra aišku, dėl ko pradėtas tyrimas.

„Kaip suprantu, skunde minimos kelios įmonės – neaišku, kuri gali būti kalta. Įvardinta ne tik „Gintarinis vairas“, bet ir trys mano įmonės, viena jų – prieš dvejus metus nutraukusi veiklą individuali įmonė. Matyt, rašė nelabai žinodami. Iš viso penkios įmonės vardintos. Kažkas „kliauzas“ rašė“, – stebėjosi L.Šiaulys.

Teismas leido 10-čiai parų suimti kaltės nepripažįstantį įmonės finansų direktorių Algirdą Šakinį. Prokuroras prašė suimti šį asmenį mėnesiui.

Pas šį įtariamąjį rasta apie 300 tūkst. eurų.

Kitų įtariamųjų, pasak Klaipėdos apygardos prokuroro Lino Kiaurakio, suimti nebuvo reikalo.

Ikiteisminis tyrimas atliekamas Klaipėdoje, todėl visi įtariamieji buvo atvežti į uostamiestį.

Penktadienį ryte Klaipėdos apylinkės teisme pas ikiteisminio tyrimo teisėją parodymus davė įmonės vadovas Algirdas Usonis, Algirdo Brazausko žentas.

A. Usoniui skirtas rašytinis pasižadėjimas neišvykti, paimti jo dokumentai.

A. Usonio žmonos, dirbančios toje pačioje klinikoje, pavardė kol kas į įtariamųjų sąrašą neįtraukta.

Algirdas Šakinis / Vytauto Liaudanskio nuotr.

Iš įmonės Klaipėdos padalinio įtarimai pareiški dviem asmenims, nepatvirtintais duomenimis, padaliniui vadovaujantis gydytojas taip pat neįtariamas.

Neoficialiais duomenimis, kai kurie įtariamieji pripažįsta kaltę, kai kurie ją kategoriškai neigia.

Priminsime, kad tyrimą pradėję Klaipėdos apygardos prokuratūros prokurorai įtariamaisiais vadino 12 asmenų, dirbančių įmonės „Vaisingumo klinika“ Vilniaus, Kauno ir Klaipėdos padaliniuose.

Kaip pranešta ketvirtadienį, teisėsauga įtaria, kad trijuose didžiausiuose Lietuvos miestuose veikianti bendrovė „Vaisingumo klinika“ galėjo neapskaityti apie milijono eurų pajamų.

„Įtariama, kad gydymo įstaigoje buvo slepiamos pajamos: neapskaityta suma, preliminariais duomenimis, gali sudaryti apie milijoną eurų“, – spaudos konferencijoje ketvirtadienį sakė Klaipėdos apygardos prokuratūros vyriausioji prokurorė Dalia Pocienė.

Pasak prokurorės, atlikus apie pusšimtį kratų, rasta pusė milijono eurų grynųjų, buvo sulaikyti devyni asmenys, tarp jų – vadovai.

Policijos nuotr.

„Registrų centro“ duomenimis, „Vaisingumo klinikos“ akcininkai yra Algė Ivaškevičė, Virginijus Diržauskas, Algirdas Usonis ir Dov Feldberg.

Ši klinika savo puslapyje skelbia esanti didžiausia nevaisingumo problemas sprendžianti gydymo įstaiga Lietuvoje, kurioje atliekama daugiausia pagalbinio apvaisinimo procedūrų šalyje. Nuo 2000-ųjų veikianti klinika turi padalinius Vilniuje, Kaune ir Klaipėdoje. Jai vadovauja Lietuvos prezidento Algirdo Mykolo Brazausko dukros Audronės Brazauskaitės-Usonienės sutuoktinis Algirdas Usonis.

Algirdas Usonis/Redakcijos montažas

Ikiteisminis tyrimas atliekama dėl įmonės vadovų ir bei kitų asmenų galimai vykdytų nusikalstamų veikų, susijusių su apgaulinga įmonės finansų apskaita.

Beveik pusšimtis kratų

Labiausiai nukentėjo čia valstybė, kuriai nesumokėti mokesčiai.

Kaip pranešė policija, ikiteisminiame tyrime buvo atliktos kratos Vilniuje, Kaune ir Klaipėdoje esančiose įmonės patalpose, sulaikytų asmenų gyvenamosiose patalpose, transporto priemonėse bei kitur.

„Kratos buvo atliekamos privačioje medicinos paslaugas teikiančioje įmonėje bei jų darbuotojų bei vadovų gyvenamosiose vietose, automobiliuose“, – sakė prokurorė.

Šiuo metu turimais duomenimis, kratų metu buvo rasti apie 500 tūkst. eurų grynais pinigais, taip pat įvairūs tyrimui reikšmingi buhalterinės apskaitos ir kiti dokumentai, kompiuterinės laikmenos bei kiti daiktai.

Pasak policijos, surinkti duomenys leidžia įtarti, jog siekdami išvengti mokesčių ir veikdami pagal iš anksto sugalvotą nusikalstamos veikos planą, šios įmonės vadovai atsakingiems darbuotojams buvo nurodę neįtraukti į įmonės buhalterinę apskaitą dalies iš pacientų gautų pajamų.

„Iš pacientų gaunami pinigai buvo netraukiami į apskaitą, o tuos pinigus pasisavindavo, mūsų turimais duomenimis, įmonės savininkai, vadovai, tiek buvo mokami atlyginimai“, – sakė R. Vaitkevičius.

Dirbo gausios pareigūnų pajėgos

Taip pat įtariama, kad vėliau šie žinomai neteisingi duomenys apie pajamas, pelną ar turtą buvo įrašyti pateikiant deklaracijas Valstybinei mokesčių inspekcijai.

Valstybei galimai padaryta žala bus nustatyta vėlesniame tyrimo etape.

„Labiausiai nukentėjo čia valstybė, kuriai nesumokėti mokesčiai“, – teigė policijos atstovas.

Justinos Lasauskaitės nuotr.

Ikiteisminis tyrimas šiuo metu atliekamas dėl apgaulingo įmonės apskaitos tvarkymo, padėjimo apgaulingai tvarkyti buhalterinę apskaitą, neteisingų duomenų apie pajamas, pelną, turtą ar jų naudojimą pateikimo ir piktnaudžiavimo.

Ikiteisminiam tyrimui vadovauja ir jį organizuoja Klaipėdos apygardos prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimų skyrius, jį atlieka Kriminalinės policijos ekonominių nusikaltimų tyrimo valdybos pareigūnai, kartu su Kriminalinės policijos biuro, Kauno apskrities policijos ekonominių nusikaltimų tyrimo valdybos, Valstybinės mokesčių inspekcijos ir Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos pareigūnais.

Iš viso šiuose proceso veiksmuose dalyvavo apie 100 pareigūnų ir specialistų.

„Įtariama, kad gydymo įstaigoje buvo slepiamos pajamos: neapskaityta suma, preliminariais duomenimis, gali sudaryti apie milijoną eurų“, – spaudos konferencijoje ketvirtadienį sakė Klaipėdos apygardos prokuratūros vyriausioji prokurorė Dalia Pocienė.

„Tai yra uždaroji akcinė bendrovė „Vaisingumo klinika““, – sakė ji.

Pasak prokurorės, atlikus apie pusšimtį kratų, rasta pusė milijono eurų grynųjų, sulaikyti devyni asmenys, tarp jų – vadovai, iš viso įtarimai pareikšti 12 asmenų.

Justinos Lasauskaitės nuotr.

„Registrų centro“ duomenimis, „Vaisingumo klinikos“ akcininkai yra Algė Ivaškevičė, Virginijus Diržauskas, Algirdas Usonis ir Dov Feldberg.

Ši klinika savo puslapyje skelbia esanti didžiausia nevaisingumo problemas sprendžianti gydymo įstaiga Lietuvoje, kurioje atliekama daugiausia pagalbinio apvaisinimo procedūrų šalyje. Nuo 2000-ųjų veikianti klinika turi padalinius Vilniuje, Kaune ir Klaipėdoje. Jai vadovauja Lietuvos prezidento Algirdo Mykolo Brazausko dukros Audronės Brazauskaitės-Usonienės sutuoktinis Algirdas Usonis.

Sulaikyti įstaigos vadovai

Prokurorės teigimu, apklausiami įtariamieji bendrauja su teisėsauga.

„Buvo sulaikyti devyni asmenys. Jie šiuo metu išlieka sulaikyti. Įtariamojo statusas suteiktas 12 asmenų ir šiuo metu yra atliekamos apklausos, kiti procesiniai veiksmai“, – sakė D. Pocienė.

Pasak Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato viršininko pavaduotojo Raimondo Vaitkevičiaus, sulaikytas įmonės vadovas, vadovaujantys asmenys bei asmenys, atsakingi už finansus ir apskaitą.

Ikiteisminis tyrimas atliekama dėl įmonės vadovų ir bei kitų asmenų galimai vykdytų nusikalstamų veikų, susijusių su apgaulinga įmonės finansų apskaita.

Iš pacientų gaunami pinigai buvo netraukiami į apskaitą, o tuos pinigus pasisavindavo, mūsų turimais duomenimis, įmonės savininkai, vadovai, tiek buvo mokami atlyginimai.

Kaip pranešė policija, ikiteisminiame tyrime buvo atliktos kratos Vilniuje, Kaune ir Klaipėdoje esančiose įmonės patalpose, sulaikytų asmenų gyvenamosiose patalpose, transporto priemonėse bei kitur.

„Kratos buvo atliekamos privačioje medicinos paslaugas teikiančioje įmonėje bei jų darbuotojų bei vadovų gyvenamosiose vietose, automobiliuose“, – sakė prokurorė.

Šiuo metu turimais duomenimis, kratų metu buvo rasti apie 500 tūkst. eurų grynais pinigais, taip pat įvairūs tyrimui reikšmingi buhalterinės apskaitos ir kiti dokumentai, kompiuterinės laikmenos bei kiti daiktai.

Pasak policijos, surinkti duomenys leidžia įtarti, jog siekdami išvengti mokesčių ir veikdami pagal iš anksto sugalvotą nusikalstamos veikos planą, šios įmonės vadovai atsakingiems darbuotojams buvo nurodę neįtraukti į įmonės buhalterinę apskaitą dalies iš pacientų gautų pajamų.

„Iš pacientų gaunami pinigai buvo netraukiami į apskaitą, o tuos pinigus pasisavindavo, mūsų turimais duomenimis, įmonės savininkai, vadovai, tiek buvo mokami atlyginimai“, – sakė R. Vaitkevičius.

Dirbo gausios pareigūnų pajėgos

Taip pat įtariama, kad vėliau šie žinomai neteisingi duomenys apie pajamas, pelną ar turtą buvo įrašyti pateikiant deklaracijas Valstybinei mokesčių inspekcijai.

Valstybei galimai padaryta žala bus nustatyta vėlesniame tyrimo etape.

„Labiausiai nukentėjo čia valstybė, kuriai nesumokėti mokesčiai“, – teigė policijos atstovas.

Ikiteisminis tyrimas šiuo metu atliekamas dėl apgaulingo įmonės apskaitos tvarkymo, padėjimo apgaulingai tvarkyti buhalterinę apskaitą, neteisingų duomenų apie pajamas, pelną, turtą ar jų naudojimą pateikimo ir piktnaudžiavimo.

Ikiteisminiam tyrimui vadovauja ir jį organizuoja Klaipėdos apygardos prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimų skyrius, jį atlieka Kriminalinės policijos ekonominių nusikaltimų tyrimo valdybos pareigūnai, kartu su Kriminalinės policijos biuro, Kauno apskrities policijos ekonominių nusikaltimų tyrimo valdybos, Valstybinės mokesčių inspekcijos ir Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos pareigūnais.

Iš viso šiuose proceso veiksmuose dalyvavo apie 100 pareigūnų ir specialistų.

„Kratos truko praktiškai iki ryto nuo vakar vakaro“, – sakė Klaipėdos policijos atstovas.

Justinos Lasauskaitės nuotr.

Proceso veiksmai atliekami ir šiuo metu.

„Pareigūnai dirbo nuo vakar dienos praktiškai apskritą parą ir procesiniai veiksmai tęsiami šiandien“, – sakė prokurorė.

Anot tarnybos, ikiteisminį tyrimą pradėję Klaipėdos apygardos valdybos pareigūnai nustatė, kad stiklo pertvaromis prekiaujančios įmonės vadovas per devynis 2019 metų mėnesius į apskaitą neįtraukė beveik 8,5 tūkst. eurų, gautų už klientams suteiktas paslaugas.

Taip pat nustatyta, kad siekiant išvengti mokesčių vienam iš darbuotojų atlyginimas buvo išmokėtas vokelyje.

Pareigūnams tiriant įmonės veiklą taip pat patikrinta ir jos vadovo individuali veikla.

„Pareigūnai suskaičiavo, kad 2018–2019 metais stiklo sienelių montavimo paslaugas teikęs asmuo į savo veiklos apskaitą neįtraukė beveik 35 tūkst. eurų pajamų ir į Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžetą nesumokėjo per 6,6 tūkst. eurų socialinio draudimo įmokų“, – teigiama FNTT pranešime.

Taipogi manoma, kad kaltinamasis, teikdamas deklaracijas elektroniniu būdu, nurodė ne visas gautas pajamas ir taip nesumokėjo apie 7,5 tūkst. eurų pridėtinės vertės ir gyventojų pajamų mokesčių.

Tyrimo metu įtariamasis šią sumą į valstybės biudžetą sumokėjo.

Baudžiamojoje byloje jam pareikšti kaltinimai apgaulingu juridinio asmens ir savo individualios veiklos pagal pažymą apskaitos tvarkymu, taip pat – neteisingų duomenų apie pajamas pateikimu. Kaltinimai dėl apgaulingo apskaitos tvarkymo pateikti ir juridiniam asmeniui.

Ikiteisminiam tyrimui vadovavo Klaipėdos apygardos prokuratūros 2-ojo baudžiamojo persekiojimo prokurorė.