Nors Baltieji rūmai ir D. Trumpo asmeninis advokatas Rudy Giuliani (Rudis Džulianis) atsisakė perduoti dokumentus apie Ukrainos reikalą, kurių pareikalavo Kongresas, Atstovų Rūmų Žvalgybos komiteto pirmininkas Adamas Schiffas (Adamas Šifas) sakė, jog penki liudytojai parėmė įtarimus dėl piktnaudžiavimo įgaliojimais, galinčius pagrįsti oficialius kaltinimus.

Pasak A. Schiffo, liudytojai pateikė informacijos, rodančios, kad D. Trumpo liepos 25-osios telefoninis pokalbis su Ukrainos lyderiu Volodymyru Zelenskiu, kurio metu JAV prezidentas atrodė susiejantis karinę pagalbą Ukrainai su kompromituojančia medžiaga apie J. Bideną iš Kijevo, buvo planuojamas iš anksto, o po jo pastangos buvo dedamos toliau.

„Padarėme įspūdingą pažangą atsakydami į kai kuriuos klausimus dėl to liepos mėnesio skambučio,... kurio metu Jungtinių Valstijų prezidentas siekė priversti pažeidžiamą sąjungininkę atlikti tai, ką geriausiai galima apibūdinti kaip dirbtinį tyrimą dėl jo oponento“, – žurnalistams sakė A. Schiffas.

„Sužinojome, kad tas skambutis nebuvo pavienis dalykas. Prieš tą skambutį buvo atlikta nemažai parengiamojo darbo. Po to skambučio buvo atlikta daug tolesnio darbo“, – pridūrė jis.

Taip N. Pelosi sureagavo į Baltųjų rūmų jai atsiųstą laišką, kuriame apkaltos procesas vadinamas šališku, neteisėtu ir nekonstituciniu.

„Šis laiškas yra akivaizdžiai neteisingas, tiesiog dar vienas neteisėtas bandymas nuslėpti faktus apie Trumpo administracijos įžūlias pastangas spausti užsienio galias įsikišti į [JAV prezidento] 2020 metų rinkimus“, – sakoma N. Pelosi pareiškime.

Anksčiau antradienį Baltieji rūmai užtrenkė duris bet kokiam respublikono D. Trumpo administracijos bendradarbiavimui su demokratų vykdomu prezidento apkaltos tyrimu, kurį pavadino „konstituciškai negaliojančiu“.

Aštuonių puskapių laiške, kurį pasirašė Baltųjų rūmų teisinis konsultantas Patas Cipollone (Patas Sipolonė), atmetamas visas Atstovų Rūmuose vykstantis procesas, kurio metu aiškinamasi, ar D. Trumpas piktnaudžiavo savo postu siekdamas korupcijos tyrimo Ukrainoje dėl jo rinkimų varžovo, buvusio JAV viceprezidento Joe Bideno (Džo Baideno).

„Prezidentas D. Trumpas negali leisti savo administracijai dalyvauti šiame šališkame tyrime tokiomis aplinkybėmis“, – rašoma laiške. 

„Atsižvelgiant į tai, kad jūsų tyrimas neturi jokio teisinio konstitucinio pagrindo, yra šališkas ir neužtikrina netgi elementariausių teisingo proceso apsaugos priemonių, vykdomoji valdžia jame nedalyvaus“, – laiške pažymi Baltųjų rūmų teisinis konsultantas.

Tai reiškia, kad duoti parodymų Kongrese nebus leista daugiau jokiems asmenims, pavaldiems Baltųjų rūmų administracijai, taip pat nebus tenkinami jokie prašymai perduoti dokumentus, sakė vienas aukšto rango pareigūnas.

Baltieji rūmai nurodė, kad viena pagrindinių jų prieštaravimo apkaltos tyrimui priežasčių yra faktas, kad dėl jo nebuvo surengtas oficialus balsavimas Atstovų Rūmuose.

N. Pelosi rugsėjo pabaigoje paskelbė, kad Atstovų Rūmai pradeda oficialų apkaltos tyrimą, bet neinicijavo balsavimo, kad užsitikrintų Kongreso žemųjų rūmų sutikimą, kaip buvo per apkaltos tyrimus dėl buvusių prezidentų Richardo Nixono (Ričardo Niksono) ir Billo Clintono (Bilo Klintono).

Baltieji rūmai taip pat tvirtina, kad pažeidžiama D. Trumpo teisė į tinkamą procesą.  

Atstovų Rūmų Žvalgybos komiteto pirmininkas Adamas Schiffas (Adamas Šifas) tviteryje pažymėjo, kad D. Trumpo sprendimas nebendradarbiauti vykdant apkaltos tyrimą atspindi jo poziciją, kad „prezidentas yra aukščiau įstatymų“.

„Konstitucija sako ką kita“, – rašė jis.

Demokratai anksčiau yra įspėję, kad administracijos atsisakymas perduoti dokumentus ir užtikrinti galimybę išklausyti liudininkus gali tapti vienu iš apkaltos straipsnių dėl „trukdymo“ Kongreso tyrimui.

„Nežinau, tai priklauso nuo teisininkų“, – Baltuosiuose rūmuose sakė jis.

Atstovų Rūmų demokratai šiuo metu tiria, ar D. Trumpas piktnaudžiavo valdžia, kai jis bandė spausti Ukrainos prezidentą Volodymyrą Zelenskį pradėti tyrimą dėl demokratų kandidato į JAV prezidentus Joe Bideno ir jo sūnaus Hunterio veiklos Ukrainoje.

Amerikiečių žiniasklaidoje taip pat pasirodė informacija, kad Baltieji rūmai Kongresui praneš nevykdysiantys parlamentarų reikalavimų pateikti įrodymus ir liudyti apkaltos tyrime.

Baltųjų rūmų teisės konsultanto biuras rengiasi išsiųsti laišką Atstovų Rūmų pirmininkei Nancy Pelosi (Nensi Pelouzi), kuriame reiškiamas prieštaravimas apkaltos tyrimo formai, ketvirtadienį vėlai vakare pranešė informuotas šaltinis.    

N. Pelosi praėjusią savaitę paskelbė, kad Atstovų Rūmai pradeda oficialų apkaltos tyrimą, bet neinicijavo balsavimo, kad užsitikrintų  Kongreso žemųjų rūmų sutikimą, kaip buvo per apkaltos tyrimus dėl buvusių prezidentų Richardo Nixono (Ričardo Niksono) ir Billo Clintono (Bilo Klintono).    

Prezidento asmeninis advokatas Rudy Giuliani (Rudis Džulianis) patvirtino, kad toks laiškas rengiamas.

D. Trumpo politiniai sąjungininkai jau kurį laiką tvirtina, jog dėl to, kad nebuvo surengtas oficialus balsavimas, Atstovų Rūmai tiesiog vykdo standartinę parlamentinę kontrolę, todėl įstatymų leidėjai neturi tokių plačių įgaliojimų reikalauti administracijos pateikti informaciją. Panašius argumentus praėjusį mėnesį pateikė ir Teisingumo departamentas, nors tai buvo dar prieš tai, kai N. Pelosi paskelbė apie apkaltos tyrimo pradžią.    

Laiške Atstovų Rūmų mažumos lyderiui Kevinui McCarthy (Kevinui Makarčiui) N. Pelosi ketvirtadienį rašė: „Nei Konstitucija, nei Atstovų Rūmų taisyklės, nei Atstovų Rūmų precedentai nereikalauja, kad prieš apkaltos tyrimo pradžią būtų surengtas visos sudėties Atstovų Rūmų balsavimas.“   

Konstitucija nenustato aiškios procedūros, kaip turi būti pradėtas apkaltos tyrimas, ir daugelis šių klausimų dėl trukdymo nenagrinėti teisme“, – sakė Amerikos universiteto istorijos profesorius Allanas Lichtmanas (Alanas Lichtmanas). 

„Konstitucija aiškiai neapibrėžia, kas yra oficialesnis apkaltos tyrimas, o kas – ne, – kalbėjo jis. – Galima ginčytis, kad jei vyksta apkaltos tyrimas, vyksta ir apkalta.“

R. Giuliani atmetė pačią apkaltos tyrimo prielaidą – D. Trumpo prašymą Ukrainai atlikti tyrimą dėl jo potencialaus varžovo 2020 metų prezidento rinkimuose, buvusio viceprezidento Joe Bideno (Džo Baideno).

„Prezidentas nedavė Ukrainai užduoties atlikti tyrimą jo politinio oponento atžvilgiu“, – sakė R. Giuliani ketvirtadienį naujienų agentūrai „Associated Press“. – Jis norėjo tyrimo dėl į rimtą interesų konfliktą įsipainiojusio buvusio Jungtinių Valstijų viceprezidento, padariusio žalos Jungtinių Valstijų reputacijai Ukrainoje.“  

Demokratai viliasi, kad apkaltos tyrimas padidins jų galimybes gauti prieigą prie įvairiausių administracijos dokumentų, pavyzdžiui, Didžiosios žiuri slaptos informacijos, kuria remiamasi specialiojo prokuroro Roberto Muellerio (Roberto Miulerio) ataskaitoje apie Rusijos kišimąsi į 2016 metų prezidento rinkimus.   

Demokratai taip pat grasina, kad administracijos atsisakymas perduoti dokumentus ir užtikrinti galimybę išklausyti liudininkus gali tapti vienu iš apkaltos straipsnių dėl „trukdymo“ Kongreso tyrimui.    

Teismai paprastai reikalauja, kad prašymai, susiję su parlamentine kontrole, turėtų teisėtą įstatyminį tikslą. Tačiau apkaltos tyrimo prašymai gali būti kur kas platesni.  

Kol kas neaišku, ar demokratai pradės ilgą teisinį mūšį su administracija dėl dokumentų ir liudininkų parodymų, ar iškart imsis svarstyti apkaltos straipsnius.  

N. Pelosi pabandė išvengti balsavimo dėl apkaltos tyrimo pradžios dėl tos pačios priežasties, dėl kurios daugelį mėnesių priešinosi liberaliosios stovyklos raginimams pamėginti nušalinti prezidentą – nes nuosaikių pažiūrų Atstovų Rūmų demokratams tai būtų  politiškai rizikingas balsavimas.

Baltieji rūmai savo ruožtu deda visas pastangas padidinti politinę kainą demokratams už jų inicijuotą apkaltos tyrimą ir sutelkti prezidento šalininkus prieš 2020-ųjų rinkimus.  

Socialiniame tinkle „Twitter“ jis paskelbė vaizdo įrašą, kuriame pakomentavo demokratų įstatymų leidėjų pradėtą tyrimą dėl kaltinimų, jog prezidentas spaudė Ukrainos lyderį Volodymyrą Zelenskį parūpinti buvusį viceprezidentą Joe Bideną (Džo Baideną) – vieną iš realiausių pretendentų tapti Demokratų partijos kandidatu 2020-ųjų JAV prezidento rinkimuose – kompromituojančios medžiagos.

Demokratai kelia grėsmę amerikiečių teisėms, pareiškė D. Trumpas ir pažymėjo, kad jie „nori atimti jūsų ginklus, jie nori atimti jūsų sveikatos priežiūrą, jie nori atimti jūsų balso teisę, jie nori atimti jūsų laisvę“.

„Mes negalime leisti, kad tai nutiktų, – pareiškė jis. – Nes ant kortos yra pastatytas mūsų šalies likimas – rimčiau negu kada anksčiau. Viskas labai paprasta. Jie mėgina mane sustabdyti, nes aš kovoju už jus, ir aš niekada neleisiu, kad tai nutiktų.“

Vėliau D. Trumpas tviteryje pažėrė žinučių, kuriose apkaltos tyrimą vėl pavadino „raganų medžiokle“ ir pridūrė, jog apkaltos tyrimui vadovaujantis demokratų įstatymų leidėjas Adamas Schiffas (Adamas Šifas) yra jį apšmeižęs ir turėtų atsistatydinti iš Kongreso.

Dar vėliau prezidentas tviteryje paskelbė daugiau kaip dešimt respublikonų politikų ir savo sąjungininkų žiniasklaidoje vaizdo įrašų, kuriuose ginamas jo elgesys kilus skandalui dėl Ukrainos ir kritikuojami demokratai.

JAV Atstovų Rūmų lyderė demokratė Nancy Pelosi (Nensi Pelouzi) trečiadienį paskelbė, jog buvo priimtas sprendimas pradėti procedūrą, kurios tikslas – nustatyti, ar yra pagrindo pareikšti apkaltą D. Trumpui.

„Šiandien skelbiu, jog Atstovų Rūmai pradeda oficialų tyrimą apkaltos klausimu, – per nekantriai lauktą spaudos konferenciją JAV sostinėje pareiškė N. Pelosi. – Prezidentas turi atsakyti už savo veiksmus. Niekas nėra virš įstatymo.“

„Trumpo prezidentavimo veiksmai atskleidė negarbingų faktų, kad prezidentas sulaužė savo priesaiką, išdavė mūsų nacionalinį saugumą ir išdavė mūsų rinkimų sąžiningumą“, – pažymėjo ji.

JAV Kongresas šią savaitę paviešino vieno informatoriaus skundą, kuriame rašoma, kad JAV prezidentas mėgino pasinaudoti savo įgaliojimais, kad užsitikrintų užsienio šalies įsikišimą į 2020-ųjų JAV rinkimus.

D. Trumpas neva mėgino padaryti spaudimą Ukrainos prezidentui V. Zelenskiui, kad šis inicijuotų arba pratęstų buvusio amerikiečių viceprezidento J. Bideno ir jo sūnaus Hunterio (Hanterio) veiklos tyrimą.

„Vyksta karas. Šie žmonės nesveiki“, – naujienų agentūros „Bloomberg“ gautame įraše sakė D. Trumpas.

Jis kalbėjo per ketvirtadienį Niujorke surengtą uždarą susitikimą su amerikiečių diplomatais. Panašu, kad prezidentą nufilmavo vienas iš renginio dalyvių.

Tas susitikimas buvo sušauktas demokratams nusprendus pradėti tyrimą dėl D. Trumpo įtariamų pastangų priversti Ukrainos prezidentą Volodymyrą Zelenskį parūpinti Joe Bideną (Džo Baideną) – vieną iš realiausių pretendentų tapti Demokratų partijos kandidatu 2020-ųjų JAV prezidento rinkimuose – kompromituojančios medžiagos.

Renginio įraše, kurį pirmas paskelbė laikraštis „Los Angeles Times“, D. Trumpas užsiminė, kad asmuo, pateikęs vienam informatoriui, kurio skundas ir išprovokavo šį skandalą, diskredituojančios medžiagos, yra „artimas šnipui“.

Paskui valstybės vadovas pareiškė, kad su „šnipais ir išdavyste“ kadaise buvo kovojama „kiek kitaip nei dabar“.

Nors tokius komentarus išgirdusi minia tyliai pasijuokė, prezidento oponentai juose įžvelgė menkai pridengtą grasinimą informatoriui bei jo šaltiniams.

„Bloomberg“ paskelbtame ilgesniame vaizdo įraše taip pat girdėti, kaip Baltųjų rūmų vadovas vadina J. Bideną „buku kaip akmuo“. Diplomatai juokiasi ir iš šitos pastabos.

Įraše prezidentas taip pat vadina žurnalistus „gyvuliais“, „niekšais“ ir „nedorėliais“.

D. Trumpas neigė, kad piktnaudžiavo savo postu, kai kelis kartus paragino ukrainiečių prezidentą Volodymyrą Zelenskį atlikti tyrimą dėl Joe Bideno (Džo Baideno), kaip rodo Baltųjų rūmų paskelbtas pokalbio telefonu nuorašas.

Buvęs JAV viceprezidentas demokratas J. Bidenas siekia mesti iššūkį D. Trumpui būsimuose prezidento rinkimuose.

Kito skandalingo sparčiai besiplėtojančios apkaltos dramos epizodo tikimasi ketvirtadienį, kai Kapitolijuje liudys nacionalinės žvalgybos direktoriaus pareigas einantis Josephas McGuire'as (Džozefas Magvairas).

„Jie smarkiai imasi šios raganų medžioklės, nes kai pažiūri į informaciją, ta ji yra juoko verta“, – sakė prezidentas, per savo pirmąją spaudos konferenciją po demokratų oficialiai inicijuoto apkaltos tyrimo kalbėjęs jam nebūdingu ramiu tonu.

„Apkalta už ką? Kai surengi nuostabų susitikimą ar nuostabų pokalbį telefonu?“ – sakė prezidentas.

Anksčiau D. Trumpas jam labiau įprasta maniera tvirtino, kad nedarė „jokio spaudimo“ Kijevui. Panašiai kalbėjo ir V. Zelenskis, kuris su JAV lyderiu pasirodė seniai suplanuotame susitikime Jungtinių Tautų Generalinės Asamblėjos kuluaruose.

Tačiau paskelbta minėto telefoninio pokalbio nuorašo santrauka vėl sukėlė bangų Vašingtone, neišskiriant nė D. Trumpo Respublikonų partijos, kurios senatorius Mittas Romney (Mitas Romnis) pavadino šį reikalą „keliančiu didelį nerimą“.

Iškart iškilo du konkuruojantys naratyvai.

D. Trumpas ir jo sąjungininkai tvirtina, jog liepos 25-ąją įvykęs pokalbis nepateikia jokių įrodymų, kad V. Zelenskis buvo spaudžiamas už JAV pagalbą Ukrainai atlikti tyrimą dėl prezidento pagrindinio varžovo J. Bideno, kurio sūnus Hunteris Bidenas (Hanteris Baidenas) yra dirbęs vienos Ukrainos dujų įmonės valdyboje.

Tuo metu demokratai laiko pokalbio stenogramą neginčijamai inkriminuojančiu įrodymu.

„Taip kalba mafijos bosas“, – pareiškė įtakingas Atstovų Rūmų narys Adamas Schiffas (Adamas Šifas).

„Ką jūs padarėte dėl mūsų? Mes dėl jūsų padarėme labai daug, bet abipusiškumo nedaug. Noriu jūsų paprašyti paslaugos“, – prezidento ištartus žodžius pacitavo A. Schiffas ir pridūrė: „Ir kokia ta paslauga? Žinoma, paslauga yra tirti jo politinį priešininką, tirti Bidenus.“

Pokalbio telefonu santrauka, kuri nėra stenograma žodis žodin, rodo D. Trumpą sakius, kad JAV generalinis prokuroras Williamas Barras (Viljamas Baras) ir prezidento asmeninis advokatas Rudy Giuliani (Rudis Džulianis) palaikys ryšį dėl su Ukraina susijusios J. Bideno ir jo sūnaus veiklos tyrimo.

Antradienį skelbdama apkaltos tyrimo pradžią Atstovų Rūmų pirmininkė Nancy Pelosi (Nensi Pelouzi) sakė, kad D. Trumpo veiksmai prilygsta jo priesaikos sulaužymui ir nacionalinio saugumo išdavystei.

„Pokalbis apie nieką“

Kaip ankstesnio JAV prezidento Baracko Obamos (Barako Obamos) viceprezidentas J. Bidenas su kitais Vakarų lyderiais spaudė Ukrainą nušalinti generalinį prokurorą Viktorą Šokiną, nes buvo manoma, kad jis nepakankamai griežtai kovoja su korupcija.

„Daug kalbama apie Bideno sūnų, kad Bidenas sustabdė tyrimą, ir daug žmonių nori apie tai sužinoti“ – D. Trumpas sakė per liepos 25 dieną įvykusį pokalbį telefonu su V. Zelenskiu.

„Bidenas visur gyrėsi, kad sustabdė tyrimą, taigi, gal galėtumėte tai pažiūrėti?“ – tęsė JAV prezidentas.

Pokalbio santrauka nerodo, kad D. Trumpas būtų aiškiai susiejęs šį savo prašymą su tolesniu pagalbos Ukrainai teikimu.

Tačiau abu prezidentai aptarė didelį pagalbos paketą, kurį D. Trumpas prieš minimą pokalbį įšaldė ir kuris buvo skirtas tik pastarosiomis savaitėmis.

Santrauka taip pat rodo, kad D. Trumpas, pabrėžęs, kad JAV buvo „labai, labai geros Ukrainai“, paprašė V. Zelenskio „paslaugos“ kažkokiu klausimu, nesusijusiu su J. Bidenu.

Analitikai pažymi, kad nuoraše tris kartus naudojami daugtaškiai, reiškiantys, kad trūksta kažkokių žodžių ar ištisų frazių. Visus šiuos kartus D. Trumpas V. Zelenskio kažko prašė.

Kiti atkreipė dėmesį, kad nuorašas turėjo apibendrinti pusę valandos trukusį pokalbį, bet apima tik maždaug 12 minučių.

„Nebuvo jokio spaudimo“, – anksčiau trečiadienį žurnalistams sakė D. Trumpas. Pasak jo, demokratai vaizdavo dialogą kaip „pokalbį iš pragaro“, bet „paaiškėjo, kad tai buvo pokalbis apie nieką“.

V. Zelenskis savo ruožtu tvirtino, kad šio pokalbio metu D. Trumpas jo nespaudė.

„Kelia didelį nerimą“

Susidūręs su galimybe tapti trečiuoju JAV prezidentu, kuriam surengta apkalta, D. Trumpas pareiškė, kad apkaltos tyrimas yra „pati didžiausia raganų medžioklė per Amerikos istoriją“ ir „gėdingas dalykas“.

N. Pelosi kelis mėnesius priešinosi eilinių Demokratų partijos narių spaudimui inicijuoti prezidento apkaltą ir didžiausią dėmesį skyrė kitais metais vyksiančiai rinkimų kovai.

Tačiau antradienį ji nusileido – praėjus 11 dienų po naujienų pranešimų, kad anoniminis JAV žvalgybos pareigūnas pateikė skundą dėl D. Trumpo įtariamo veidmainiavimo Ukrainos klausimu.

Demokratai pareiškė, kad Baltųjų rūmų paskelbta pokalbio santrauka neatsakys į visus tyrimo klausimus. Įstatymų leidėjai dabar nagrinėja informatoriaus skundą.

Atstovų Rūmų Žvalgybos komiteto narys respublikonas Chrisas Stewartas (Krisas Stiuartas) vėlai trečiadienį socialiniame tinkle „Twitter“ parašė, kad šis dokumentas buvo išslaptintas. Televizija CNN remdamasi dviem šaltiniais pranešė, kad jis gali būti paskelbtas jau ketvirtadienį ryte.

„KARŠČIAUSIOS NAUJIENOS: informatoriaus skundas išslaptintas. Raginu visus jį perskaityti“, – parašė Ch. Stewartas.

Senato demokratų mažumos lyderis Chuckas Schumeras (Čakas Šumeras) perskaitęs informatoriaus skundą žurnalistams pasakė, kad „jis kelia didelį nerimą“. Panašiai kalbėjo respublikonų senatorius Benas Sasse'as (Benas Sasas), sakęs, kad „čia akivaizdžiai yra daug dalykų, keliančių didelį nerimą“.

„Konstitucijos pataisa siekiama įgyvendinti Europos Žmogaus Teisių Teismo 2011 metų sprendimą byloje „Paksas prieš Lietuvą“, – pristatydamas pataisą sakė Seimo pirmininkas Viktoras Pranckietis.

Konstitucijos 74 straipsnio pataisa numato, kad per apkaltą iš pareigų pašalintas asmuo Seimo nariu galėtų būti renkamas ne anksčiau kaip po dešimties metų.

Toks asmuo negalėtų būti renkamas prezidentu, taip pat negalėtų eiti jokių kitų Konstitucijoje nurodytų pareigų, kurių ėjimo pradžia susijusi su konstitucinės priesaikos davimu.

Už Konstitucijos pataisą balsavo 93 Seimo nariai, du buvo prieš ir penki susilaikė. Toliau pataisą svarstys Seimo Teisės ir teisėtvarkos bei Žmogaus teisių komitetai, Konstitucijos komisija, vėliau ji grįš į Seimo salę svarstymui.

Svarstymas plenariniame posėdyje numatytas gruodžio 10 dieną.

Dėl Konstitucijos pataisos priėmimo balsuojama du kartus su trijų mėnesių pertrauka ir kiekvieną kartą reikia, kad už pataisą balsuotų ne mažiau kaip du trečdaliai, t.y. 94 Seimo nariai.

Konstitucijos pataisą teikia 95 Seimo nariai, tarp jų – Seimo pirmininkas Viktoras Pranckietis, ir valdančiųjų, ir opozicinių parlamentinių frakcijų vadovai.

Penkis kartus buvo bandoma įgyvendinti šį Europos Žmogaus Teisių Teismo sprendimą, ir penkis kartus jis buvo nesėkmingas, matyt, ir dėl to, kad jis numatydavo daugiau nei EŽTT nurodė.

Ankstesni bandymai įgyvendinti Strasbūro teismo sprendimą Seime žlugo, nes opozicija nepalaikė siūlymo R. Paksui atverti kelią dalyvauti rinkimuose į prezidentus.

„Penkis kartus buvo bandoma įgyvendinti šį Europos Žmogaus Teisių Teismo sprendimą, ir penkis kartus jis buvo nesėkmingas, matyt, ir dėl to, kad jis numatydavo daugiau nei EŽTT nurodė“, – sakė V. Pranckietis.

Parlamento vadovas pažymėjo, kad šį kartą pataisą teikia 95 Seimo nariai, tiek balsų pakanka pataisai priimti.

„Tai yra konstitucinė dauguma, tas sprendimas yra kompromisinis“, – pažymėjo V. Pranckietis.

Didžiausios Seimo Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos frakcijos seniūnas Ramūnas Karbauskis pažymi, kad nepriėmus pataisos dėl R. Pakso „bus pradėtos taikyti sankcijos ir Lietuvos mokesčių mokėtojams tai pradės kainuoti tiesiogiai“.

„Valdanti dauguma anksčiau pateikė projektą su galimybe tapti ir prezidentu, bet mes nesurinkome reikiamo balsų skaičiaus. Opozicijai nepritariant mes niekaip šito negalime įgyvendinti. Pasirinktas tas variantas, kurį sutinka palaikyti ir opozicija, leidimas būti išrinktam į Seimą“, – prieš posėdį žurnalistams sakė R. Karbauskis.

Strasbūro teismas 2011 metais konstatavo, kad dabartinis draudimas iki gyvos galvos dalyvauti Seimo rinkimuose iš prezidento pareigų atstatydintam R. Paksui yra neproporcingas.

Niekaip nepriimant Konstitucijos pataisų, kurios R. Paksui atvertų kelią į rinkimus, Strasbūro teismo sprendimų vykdymą prižiūrintis Europos Tarybos Ministrų Komitetas Lietuvai pritaikė vadinamąją sustiprintos priežiūros procedūrą.

Seime jau keliskart yra pritrūkę balsų priimti pataisai, kuri leistų R. Paksui kandidatuoti. Pastarasis projektas, beveik prieš metus nesurinkęs reikiamų 94 balsų per priėmimą, būtų leidęs R. Paksui kandidatuoti ne tik į Seimą, bet ir į prezidentus.

R. Paksas negali dalyvauti prezidento ir Seimo rinkimuose nuo 2004 metų, kai per apkaltą dėl buvo pašalintas iš prezidento pareigų.

Konstitucinis Teismas pripažino, kad jis sulaužė priesaiką ir šiurkščiai pažeidė Konstituciją, kai išimties tvarka savo finansiniam rėmėjui Jurijui Borisovui suteikė Lietuvos pilietybę.

Konstitucinis Teismas yra išaiškinęs, kad per apkaltą posto netekęs asmuo iki gyvos galvos negali eiti pareigų, kurioms reikalinga konstitucinė priesaika. Anot Teismo, norint pakeisti šią nuostatą, būtina taisyti Konstituciją.

Paklaustas, ar jis rimtai vertina kai kurių demokratų grasinimus, D. Trumpas atsakė: „Visiškai nerimtai.“

JAV žiniasklaida anksčiau pranešė, kad vienas nežinomas informatorius, dirbantis JAV žvalgybos bendruomenėje, pateikė skundą dėl D. Trumpo įtariamo bandymo daryti spaudimą Ukrainos prezidentui Volodymyrui Zelenskui per pokalbį telefonu.

D. Trumpas patvirtino, kad telefonu su V. Zelenskiu kalbėjosi apie, pasak jo, Bideno šeimos korupciją, tačiau neigė daręs spaudimą prezidentui.

„Turėjome nuostabų pokalbį telefonu, – pareiškė jis žurnalistams, atvykęs į Jungtinių Tautų būstinę Niujorke. – Visi žino, kad tai yra tik demokratų raganų medžioklė.“