37 politikai siūlo pradėti apkaltos procesą Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisėjui Egidijui Laužikui ir Lietuvos apeliacinio teismo teisėjams Valdimarui Bavėjanui, Viktorui Kažiui ir Konstantinui Gurinui.

Apkaltos tekste teigiama, kad šie teisėjai tarėsi ar ėmė atlygį iš bylų baigtimi suinteresuotų asmenų, darė įtaką bylų skirstymui ar teismų sprendimams.

Šiuos duomenis Seimo nariai gavo iš Generalinės prokuratūros, tiriančios didelės apimties teisėjų korupcijos bylą.

Minimų teisėjų atleidimą dėl vardo pažeminimo yra inicijavęs prezidentas Gitanas Nausėda.

Teisėjų taryba praėjusią savaitę leido Seimui teikti E. Laužiko ir K. Gurino atleidimą, tačiau nepritarė V. Kažio pašalinimui. Dėl V. Bavėjano sprendimą žadama priimti rugpjūčio pabaigoje.

Daug diskusijų kelia klausimas, ar Aukščiausiojo ir Apeliacinio teismo teisėjai gali būti atleisti tik surengus apkaltą Seime, ar siūlyti juos pašalinti iš pareigų gali ir prezidentas.

Teisėjų korupcijos tyrime įtariami dar keturi žemesnės grandies teisėjai.

Daugelis byloje įtariamų teisėjų sako nusikaltimų nepadarę. Iš viso tyrime įtarimai pareikšti 48 asmenims.

„Jeigu mes norime giliau pažvelgti į teismų sistemos ydas, atsakyti į klausimus, kodėl susiklostė dabartinė situacija teismuose, išsiaiškinti, ar buvo padaryti Konstitucijos pažeidimai, galimų pažeidimų genezę, atrasti priemones, kurios padėtų teismams įgyti visuomenės pasitikėjimą, būtinas apkaltos procesas Seime.

Jei bus apsiribota tik teisėjų atleidimu pažeminus teisėjo vardą, jei bus priešinamasi konstitucinės atsakomybės procesui Seime, mes ir toliau plauksime paviršiumi“, – feisbuko paskyroje teigė Vytautas Bakas.

Pasak jo, pagal Konstitucijos 116 straipsnį apkaltą Lietuvos apeliacinio ir Aukščiausiojo Teismo teisėjams gali inicijuoti tik Seimas, tokios apkaltos pasekmė - pašalinimas iš einamų pareigų.

„Apkalta niekaip nepaneigia kitų atsakomybės rūšių – baudžiamosios, civilinės ir pan.

Apkaltos metu vyksta skaidrus civilizuotas teisinis-konstitucinis procesas – renkami įrodymai, apklausiami žmonės, užtikrinama teisė į gynybą ir kitos teisės. Galutinį sprendimą dėl to, ar pažeista Konstitucija ir sulaužyta priesaika, priima Konstitucinis Teismas“, – primena V. Bakas.

ELTA primena, kad prezidentas Gitanas Nausėda dar šią savaitę, vadovaudamasis Konstitucija, pasirašė dekretus, kuriais kreipėsi į Teisėjų tarybą su prašymu patarti dėl teisėjų atleidimo iš einamų pareigų.

Šie teisėjai yra įtariamieji korupcijos byloje. Teisėsauga įtaria, kad už įvairius palankius teisėjų sprendimus galimai mokėti ir žadėti kyšiai, kurių sumos svyruoja nuo 1000 iki 100 tūkst. eurų. Ikiteisminio tyrimo metu surinktais duomenimis, sutartų kyšių suma gali siekti 400 tūkst. eurų.

Parlamentarai siūlo pradėti apkaltos procesą Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisėjui Egidijui Laužikui ir Lietuvos apeliacinio teismo teisėjams Valdimarui Bavėjanui, Viktorui Kažiui ir Konstantinui Gurinui.

„Šiandien mes parengėme teikimą ir inicijuojame konstitucinės atsakomybės procesą“, – žurnalistams Seime sakė parlamentaras Vytautas Bakas.

Pasak jo, teisėjai pažeidė „ne tik Konstituciją, mūsų nuomone, bet ir teismų įstatymus, labai grubiai buvo pažeistas Teisėjų etikos kodeksas“.

„Esame įsitikinę, kad Lietuvos Respublikos Konstitucijos ir Seimo statuto nustatyta tvarka būtina visapusiškai objektyviai ištirti bei teisiškai įvertinti, ar savo veiksmais šie teisėjai nėra šiurkščiai pažeidę Lietuvos Respublikos Konstitucijos ir sulaužę teisėjo priesaikos“, – kalbėjo konservatorius Laurynas Kasčiūnas.

Šiandien mes parengėme teikimą ir inicijuojame konstitucinės atsakomybės procesą.

Kita konservatorė Irena Haase sakė, kad teisėjai piktnaudžiavo autoritetu ir tarnybine padėtimi, neteisėtai gavo turtines naudos, painiojo viešuosius ir privačius interesus, pažeidė profesinę etiką ir kitokius principus.

Politikai sako, kad trečiadienį baigs rinkti reikalingus 36 parašus apkaltos procesui pradėti, teikimą jau pasirašė beveik visų Seimo frakcijų atstovai.

Prezidentas Gitanas Nausėda yra inicijavęs E. Laužiko, V. Bavėjano ir K. Gurino atleidimą.

Įtarimų virtinė

Teikime pradėti apkaltą rašoma, kad E. Laužikas šališkai veikė bylos baigtimi suinteresuotų žmonių naudai, nagrinėjant vieną Aukščiausiojo Teismo bylą, kur buvo peržiūrimas Vilniaus apygardos teismo sprendimas.

Teisėjas taip pat kaltinamas susipažinęs su viena teisme nagrinėjama civiline byla neteisėtai teikęs šios bylos baigtimi suinteresuotiems asmenims konsultacijas ir patarimus.

Anot apkaltos medžiagos, E. Laužikas ėmė dovanas ir atlygį iš Aukščiausiajame Teisme nagrinėjamos bylos baigtimi suinteresuotų asmenų, taip pat neteisėtai tenkino prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones, siekė dėl bylos baigties paveikti Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėją.

V. Bavėjanui apkalta inicijuota dėl to, kad už atlygį siekė paveikti Kauno apygardos teismo teisėją dėl palankaus nuosprendžio, Apeliacinio teismo darbuotoją dėl palankaus sprendimo paskirstant bylą konkrečiam teisėjui.

Jis taip pat kaltinamas siekęs paveikti Apeliacinio teismo baudžiamųjų bylų skyriaus pirmininką, kad šis paskirtų vieną bylą, kurios baigtimi suinteresuotas pats V. Bavėjanas, nurodytai teisėjų kolegijai.

Tuo metu K. Gurinas kaltinamas neteisėtai veikęs priimant vieną sprendimą Lietuvos apeliaciniame teisme, kuriuo panaikino Vilniaus apygardos teismo sprendimo dalį. Apkaltos dokumente taip pat rašoma, kad K. Gurinas paėmė neteisėtą atlygį iš Apeliaciniame teisme nagrinėtos bylos baigtimi suinteresuotų asmenų.

V. Kažiui apkalta inicijuojama už tai, jog paėmė atlygį, kad Apeliaciniame teisme nagrinėtoje byloje būtų priimtas išteisinamasis nuosprendis, ir kad tokį sprendimą priėmė.

Teisėjai taip pat kaltinami gavę daugiau pasiūlymų dėl neteisėto poveikio ar atlygio, bet nepranešę apie tai atsakingoms institucijoms.

Šiuos duomenis Seimo nariai gavo iš Generalinės prokuratūros, vykdančios didelės apimties teisėjų korupcijos bylą.

Teiks rugpjūčio pabaigoje

Apkaltos iniciatoriai tikisi šį klausimą pateikti parlamentui rugpjūčio pabaigoje, kai Seimas susirinks į neelinę sesiją.

V. Bakas sakė, kad inicijuoti apkaltą teisėjams galima nepaisant to, kad jie dar nėra nuteisti ar išteisinti. Pasak jo, baudžiamasis ir apkaltos procesai nėra tiesiogiai susiję, nes pašalinimas iš pareigų remiasi Konstitucija.

„Tie du procesai vienas kitam neprieštarauja. Jie turi skirtingus uždavinius“, – tvirtino parlamentaras.

Jis teigė, kad apkaltos procesas nesidubliuos su prezidento inicijuotu teisėjų atleidimu.

Be minėtų keturių teisėjų, korupcijos byloje įtariami dar keturi teisėjai – Henrichas Jaglinskis iš Vilniaus apygardos teismo, Arūnas Kaminskas iš Vilniaus apygardos administracinio teismo, Gintaras Čekanauskas iš Kauno administracinio teismo ir Robertas Rainys iš Vilniaus miesto apylinkės teismo.

Teisėjų taryba dėl prezidento prašymų turėtų apsispręsti per artimiausias dvi savaites, tada šalies vadovas galėtų teisėjų atleidimo klausimą teikti Seimui.

Tuo metu apkaltos procesas truktų ilgiau – Seime būtų sudaryta tyrimo komisija, vėliau sektų kreipimąsis į Konstitucinį Teismą ir dar vienas galutinis balsavimas parlamente.

Įtarimai teisėjų korupcijos byloje taip pat pateikti šešiems advokatams. Iš viso byloje įvairaus pobūdžio nusikaltimais įtariami 48 asmenys, nagrinėjama apie 110 galimų nusikalstamų veikų.

Teisėsauga įtaria, kad už įvairius palankius teisėjų sprendimus galėjo būti žadami ir mokėti kyšiai, jų sumos svyruoja nuo 1000 iki 100 tūkst. eurų.

Ikiteisminio tyrimo metu surinktais duomenimis, sutartų kyšių suma gali siekti 400 tūkst. eurų.

Dalis įtariamųjų yra viešai paneigę savo kaltę.

R. Karbauskis: „valstiečiai“ bus prieš apkaltą

Valdančiųjų „valstiečių“ frakcija nerems inicijuojamos apkaltos keturiems korupcija įtariamiems teisėjams, bet paremtų prezidento G. Nausėdos siūlymą juos atleisti, sako partijos lyderis Ramūnas Karbauskis.

Konservatorių bei Mišrios grupės nario V. Bako trečiadienį pristatytą iniciatyvą jis pavadino politikavimu ir „siekiu užimti eterį“.

„Aš manau, kad čia daugiau politikavimo klausimas, siekis užimti eterį. Mes tame nedalyvausime“, – BNS trečiadienį sakė R. Karbauskis.

Apkaltos iniciatoriai tikisi klausimą pateikti parlamentui rugpjūčio pabaigoje, kai Seimas susirinks į neelinę sesiją.

„Manau, kad tai yra žingsnis, kuris yra tikrai politinis. (...) Įsivelti į tai, kada vyksta teisinis procesas, kada vyksta tyrimai, mūsų nuomone, tai yra neteisinga“, – kalbėjo R. Karbauskis.

„Opozicija neturi ką veikti“, – pareiškė jis.

Kita vertus, Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos pirmininkas tvirtino, kad remtų G. Nausėdos kreipimąsi dėl minimų teisėjų atleidimo.

Pasak jo, būtent prezidentui teikti šį klausimą priklauso pagal Konstituciją, nes šalies vadovas yra atsakingas už teisėjų skyrimą.

„Yra prezidentas, kuris tą sistemą prižiūri, jis su teikimais kreipsis į mus, jeigu bus toks poreikis, ir mes viską išspręsime“, – teigė Seimo narys.

332 balsais buvo atidėta – iš esmės atmesta – rezoliucija, kurią teikė demokratas Alas Greenas (Elas Grinas). Už rezoliuciją balsavo 95 Atstovų Rūmų nariai.

Dauguma iš 235 Atstovų Rūmų demokratų prisidėjo prie visų respublikonų ir balsavo už bandymo inicijuoti prezidento apkaltą atidėjimą neribotam laikui, nors reikšminga demokratų grupė pritarė, kad būtų svarstomi apkaltą pagrindžiantys kaltinimai.

Po balsavimo D. Trumpas socialiniame tinkle „Twitter“ pareiškė, kad bandymai surengti jam apkaltą baigti.

„Tai galbūt absurdiškiausias ir daugiausiai laiko sąnaudų reikalaujantis projektas, dėl kurio man yra tekę dirbti“, – parašė D. Trumpas ir pridūrė: „Niekada neturėtų būti leista, kad taip vėl nutiktų kitam Jungtinių Valstijų prezidentui!“

„Ten tikrai pakankamai problematiška dėl Konstitucijos galimo pažeidimo, atlygio gavimo, jei paaiškėtų, kad šie kaltinimai teisingi, tai jau kvepia apkalta. Aš manau, kad tikrai šis klausimas iškils, tik iki šiol jis neiškilo, nes su informacija ką tik susipažinome“, – BNS penktadienį sakė opozicijos lyderė.

Ji pati teigė su prokurorų medžiaga dėl P. Gražulio susipažinusi tik penktadienį.

„Kadangi prokuroro konkreti medžiaga tik dabar paskelbta, mes, opozicinių frakcijų seniūnai, dar nebuvome susitikę šiuo klausimu“, – teigė V. Čmilytė-Nielsen.

Opozicinės Socialdemokratų partijos frakcijos seniūnas Julius Sabatauskas sakė, kad opozicija aptars apkaltos galimybę, tačiau iš pradžių reikia spręsti P. Gražulio imuniteto klausimą.

„Visų pirma turėtų būti sprendžiamas imuniteto klausimas. Manau, tų faktų, kurie išvardyti, tikrai teisėsaugai nereikėtų trukdyti tirti“, – BNS sakė J. Sabatauskas.

Ten tikrai pakankamai problematiška dėl Konstitucijos galimo pažeidimo, atlygio gavimo, jei paaiškėtų, kad šie kaltinimai teisingi, tai jau kvepia apkalta.

„Apkaltai reikia mažiausiai reikia 36 parašų, aš manau, kad mes apsitarsime šiuo klausimu, bet manau, kad medžiagos pakanka ir tam (imuniteto naikinimo – BNS), ir tam (apkaltos iniciatyvos – BNS) atvejui“, – kalbėjo socialdemokratų seniūnas.

Konservatorių frakcijos seniūno pavaduotojas Jurgis Razma sakė, kad frakcija svarstys apkaltos P. Gražuliui galimybes, bet tam reikia plataus sutarimo Seime.

„Mes su kolegomis pasikeitėme nuomonėmis ir dabar svarstome tą galimybę, esame paprašę, kad mūsų frakcijos kvalifikuotas teisininkas Stasys Šedbaras panagrinėtų tą situaciją. Iš tų kaltinimų, kuriuos pateikė prokurorai, galima matyti ir Konstitucijos pažeidimo elementų, ir tikrai yra pagrindas svarstyti apkaltos galimybę“, – BNS sakė J. Razma.

„Bet sprendžiant, kuriuo keliu eiti, mes vieni neturėtumėm spręsti, čia turi būti visų frakcijų tam tikras sutarimas, kad kuo vieningiau reaguotumėme į prokuroro pareiškimą“, – pridūrė konservatorių atstovas.

Teikti Seimui pradėti apkaltos procesą Konstitucijos turi teisę ne mažiau kaip 36 Seimo nariai, taip pat Seimo Etikos ir procedūrų komisija.

Prokuratūra įtaria, kad Seimo Mišrios grupės narys P. Gražulis ilgą laiką piktnaudžiavo  parlamentaro pareigomis veikdamas bendrovės „Judex“ interesais, kišosi į valstybės tarnautojų veiklą, skatino kyšių perdavimą Rusijos pareigūnams ir gavo iš „Judex“ turtinę naudą.

Tokias įtariamas nusikalstamas P. Gražulio veikas nurodo generalinis prokuroras Evaldas Pašilis rašte Seimo nariams.

Generalinis prokuroras prašo Seimo sutikimo patraukti buvusį „tvarkietį“ baudžiamojon atsakomybėn ir kitaip suvaržyti jo laisvę.

E. Pašilis nurodo, kad P. Gražulis pažeidė kelis Konstitucijos straipsnius, tarp jų nuostatą, kad Seimo narys negali gauti jokio kito atlyginimo, išskyrus atlygį už kūrybinę veiklą. Taip pat – Seimo statutą, draudžiantį naudoti parlamentaro mandatą ne pagal paskirtį bei valstybės politikų elgesio kodeksą. 

P. Gražulis, kaip teigiama rašte, „pažeidė Konstitucijoje įtvirtintas bendražmogiškąsias vertybes ir skatino teisinį nihilizmą, taip sulaužė Seimo nario priesaiką, pažemino ir diskreditavo valstybės tarnautojo ir valstybės politiko – Seimo nario vardą, sumenkino Seimo, kaip Tautos atstovybės autoritetą ir dėlto didelės neturtinės žalos patyrė valstybė“.

Seimo narys P. Gražulis sako, kad įtarimus jam siekiantys pateikti prokurorai remiasi melaginga informacija.

Politikas teigė netikintis, kad galėjo kalbėti apie kyšius Rusijos pareigūnams su šaldytus maisto produktus gaminančios įmonės „Judex“ atstovais, o teisėsaugos teiginius dėl automobilio nuomos vadina netiksliais.

„Ten labai daug melo. Melas yra tai, kad aš padariau žalą ir neteisėtai naudojau automobiliui lėšas. Visos sutartys yra kanceliarijoje, kurias pasiėmė pati STT, tačiau prie bylos neprisegė, nes jiems neparanku. (....) Mano visi pavedimai bankiniai iki cento yra, visos sutartys yra“, – BNS penktadienį teigė P. Gražulis.

JAV opozicijos lyderė Nancy Pelosi viename savo demokratų partijos atstovų susitikime pareiškė, jog labiausiai norėtų prezidentą Donaldą Trumpą matyti „kalėjime“. JAV portalas „Politico“ ketvirtadienį citavo N. Pelosi: „Aš nenoriu apkaltos proceso prieš jį, aš noriu matyti jį kalėjime“.

Taip demokratų lyderė Atstovų Rūmuose kalbėjo antradienį per posėdį su komitetų pirmininkais. Jame ji priešinosi Teisingumo komiteto pirmininko Jerry'io Nadlerio reikalavimui pradėti tyrimą, kad būtų galima ruoštis apkaltos procesui.

„Politico“ cituoti N. Pelosi žodžiai atitinkamą ligšiolinę jos poziciją, kad ne Kongresas apkaltos procese, o rinkėjai kitais metais turi nuspęsti, ar D. Trumpas lieka poste, ar ne. N. Pelosi nori, kad, jei D. Trumpas pralaimės 2020 metų lapkritį vyksiančius rinkimus, juo susidomėtų teisėsauga. Remiantis konstitucija, pareigas einančiam prezidentui kaltinimai negali būti pateikti.

Balandį paskelbus tyrimo ataskaitą dėl vadinamosios Rusijos aferos, Demokratų partijoje, taip pat kitų kongresmenų gretose suaktyvėjo reikalavimai pradėti D. Trumpo apkaltą. Tačiau N. Pelosi apkaltą atmeta ir dėl to, kad ji gali padėti D. Trumpui mobilizuoti savo šalininkus rinkimams.

Specialusis tyrėjas Robertas Muelleris per beveik dvejus metus trukusį tyrimą nerado pakankami įrodymų, kad D. Trumpo rinkimų komanda per 2016-ųjų rinkimų kampaniją buvo susimokiusi su Rusija. Tačiau jis aiškiai neišteisino prezidento dėl įtarimų trukdžius teisingumui.

Demokratai, turėdami daugumą Atstovų Rūmuose, gali spręsti dėl galimo apkaltos proceso pradėjimo. Tačiau sprendimą dėl prezidento nušalinimo turėtų priimti Senatas, kur daugumą turi D. Trumpo respublikonai. Kad prezidentas būtų nušalintas, turi pritarti du trečdaliai senatorių. Šiuo metu tai sunkiai tikėtina.                   

Praėjus vos kelioms minutėms D. Trumpas staiga nutraukė Baltuosiuose rūmuose surengtą susitikimą su demokratų lyderiais Nancy Pelosi (Nensi Pelouzi) ir Chucku Schumeru (Čaku Šumeru), pareikškęs, kad negali bendrauti su jais dėl politikos, kol nesibaigs „apgaulingi tyrimai“.

Tai didelė eskalacija D. Trumpo žodžių kare su oponentais Kongrese, siekiančiais patraukti jį atsakomybėn dėl to, ką vadina prezidento nusikaltimu.

D. Trumpo susierzinimą tikriausiai išprovokavo Atstovų Rūmų pirmininkė N. Pelosi, jo pagrindinė oponentė Kongrese, kuri po anksčiau trečiadienį įvykusio skubaus susitikimo su įstatymų leidėjais pareiškė: „Manome, kad Jungtinių Valstijų prezidentas užsiima [informacijos] nuslėpimu.“

„Aš neužsiimu nuslėpimais“, – atkirto D. Trumpas per paskubomis, iškart po nutrauktų derybų, Baltųjų rūmų Rožyne surengtą susitikimą su žiniasklaidos atstovais.

„Taigi, baikite šiuos apgaulingus tyrimus“, – pareiškė D. Trumpas ir perspėjo, kad priešingu atveju laukia aklavietė tokiais klausimais kaip šalies infrastruktūros tvarkymas, dėl kurio abi šalys trečiadienį tikėjosi proveržio.

„Negalima tirti ir leisti įstatymus tuo pačiu metu. Taip nebūna“, – pridūrė prezidentas.

Dvejus metus trukęs specialiojo prokuroro Roberto Muellerio (Roberto Miulerio) tyrimas dėl Rusijos kišimosi į 2016 metų JAV prezidento rinkimus baigėsi išvada, jog nėra tvirtų D. Trumpo rinkimų kampanijos slapto susimokymo su Rusija įrodymų.

Tačiau specialusis prokuroras sakė negalintis aiškiai nuspręsti dėl to, ar D. Trumpas trukdė teisingumui, todėl D. Trumpo paskirtas generalinis prokuroras Williamas Barras (Viljamas Baras) galėjo paskelbti, kad jokio trukdymo nebuvo.

„Apkaltos reikalaujantis nusikaltimas“

Demokratų sprendimas aiškintis tyrimo „pilkąsias zonas“ ir atvira diskusija, ar siekti politiškai rizikingo apkaltos proceso, papiktino D. Trumpą.

„PREZIDENTO PULDINĖJIMAS!“ – trečiadienį socialiniame tinkle „Twitter“ parašė jis, smarkiau atakuodamas tyrimus.

Bet koks hipotetinis noras bendradarbiauti politikos klausimais išgaravo D. Trumpui ir N. Pelosi surėmus ietis. Apkaltos klausimas tuo tarpu po truputį juda centrinės Vašingtono scenos link.

D. Trumpas į susitikimą su N. Pelosi ir Ch. Schumeru atvyko aiškiai piktas, sakė informuoti šaltiniai.

Prezidentas nepaspaudė rankų ir neatsisėdo. Jis apkaltino N. Pelosi pasakius „baisų“ dalyką.

Respublikonų lyderiai kaltino demokratus.

„Jų manija surengti šio prezidento apkaltą paralyžiuoja bet kokią pažangą, kurią galėtume daryti“, – tviteryje parašė Atstovų Rūmų mažumos lyderis Kevinas McCarthy (Kevinas Makartis).

Išėjusi iš Baltųjų rūmų N. Pelosi dar griežčiau užsipuolė prezidentą ir pareiškė, kad D. Trumpas galėjo įvykdyti apkaltos reikalaujantį nusikaltimą, kai viešai atsisakė vykdyti Kongreso šaukimus, susijusius su R. Muellerio tyrimu.

Ji tai palygino su „nuslėpimu“, kuris per „Watergate“ krizę išvertė iš posto buvusį prezidentą Richardą Nixoną (Ričardą Niksoną).

„Faktas akivaizdus ir viešas: šis prezidentas trukdo teisingumui ir užsiima nuslėpimu, – vienoje konferencijoje Vašingtone sakė ji. – O tai gali būti apkaltos reikalaujantis nusikaltimas.“

Laiške demokratų frakcijai N. Pelosi rašė, kad D. Trumpą ištiko „pykčio priepuolis“, bet prezidentas tai neigė.

„Tai netiesa, – vėlai trečiadienį tviteryje parašė D. Trumpas. – Tyčia buvau labai mandagus ir ramus, kaip ir po kelių minučių (susitikęs) su spauda Rožyne.“

Tuomet jis parašė, kad Atstovų Rūmų demokratai nori „palikti Muellerio ataskaitą ir pradėti nuo pradžių“. „Jokių perdarymų!“ – pridūrė prezidentas.

N. Pelosi pastabos, regis, atspindi didėjantį demokratų pyktį dėl Baltųjų rūmų trukdymo, nors ji labai stengėsi tildyti kalbas apie apkaltą.

Diena anksčiau demokratus papiktino D. Trumpo buvusio advokato Dono McGahno (Dono Magano) – svarbios figūros R. Muellerio ataskaitoje – atsisakymas liudyti dėl prezidento įtariamo trukdymo teisingumui.

Aktyvistai ketvirtadienį prie Kapitolijaus Vašingtone perdavė parašus – USB atmintinėje ir dešimtyse popierinių dėžių – demokratų parlamentarei Rashidai Tlaib.

R. Tlaib nuo sausio dirba Atstovų Rūmuose ir jau daug mėnesių reikalauja apkaltos D. Trumpui. Demokratai gali savo balsų dauguma Atstovų Rūmuose inicijuoti apkaltą. Tačiau sprendimą dėl prezidento nušalinimo turėtų priimti Senatas, kur daugumą turi D. Trumpo respublikonai.

Ataskaitos apie Rusijos aferą paskelbimas balandį pakurstė debatus dėl D. Trumpo apkaltos. Specialusis tyrėjas Robertas Muelleris priėjo prie išvados, jog nėra pakankamai įrodymų, kad būta nelegalių slaptų susitarimų tarp D. Trumpo komandos su Rusija per 2016 metų rinkimų kampaniją. Tačiau vienareikšmiškai nebuvo panaikinti kaltinimai prezidentui dėl trukdymo teisingumui.

Po to, kai trečiadienį jungtiniame opozicinių frakcijų posėdyje dalyvavęs Lietuvos banko (LB) valdybos pirmininkas Vitas Vasiliauskas perskaitė jam siųstą S. Jakeliūno laišką, opozicija prabilo apie apkaltą krizę tiriančiam BFK pirmininkui.

V. Vasiliauskas posėdyje citavo S. Jakeliūno jam siųstą laišką.

„Dėl to rinkos dalyvio („Revolut“. - ELTA) nežinau, koks yra LB ir ECB atsakomybių dėl licencijavimo pasidalijimas ir į tai nesigilinsiu. Tačiau darysiu viską, kad atitinkamos institucijos dar kartą įvertintų visus rizikos veiksnius, taip pat ir naujai paaiškėjusias aplinkybes, įskaitant ir naujienas iš Londono. Tikiuosi skaitai, kas apie šį dalyvį rašoma ten. Nežinau, kuo baigsis FCA tyrimas dėl plovimo tech. monitoringo sistemų atjungimo incidentų ir kas gali būti dar svarbiau, atrodo sąmoningo sprendimo neinformuoti FCA apie tai. Gal turi daugiau žinių apie tai, tačiau dalyvio reputacijos tai negerina. Nekalbant apie tai, kad jo atžvilgiu berods vykdomi dar du tyrimai, nors tikriausiai mažiau reikšmingi.

Britų žiniasklaida taip pat labai domisi, kas vyksta ir kas planuojama dalyvio atžvilgiu Lietuvoje. Aš su jos atstovais ir ne tik nuolat bendrauju ir bendrausiu toliau. Taip, kad tolesni veiksmai ir sprendimai čia gali turėti rimtų politinių ir gali būti tarptautinių padarinių. Todėl bandau pasakyti, kad gal pats dalyvis, padedant Lietuvos bankui (?) galėtų įvertinti, ar vietos rinkos galimybės ir politinė aplinka palanki jo ir investuotojų planams įgyvendinti. Toks sprendimas, jei tik jis būtų įmanomas, mano manymu, būtų mažiausiai skausmingas visiems. Tačiau laiko jam priimti gali būti visai nedaug. Gero skrydžio namo, na ir įdomaus pavasarinio politinio ciklo etapui“, - BFK pirmininko laišką citavo į posėdį opozicijos lyderės Viktorijos Čmilytės-Nielsen kvietimu atvykęs V. Vasiliauskas.

Mano galva, tikrai galima perskaityti ne tarp eilučių, o tiesiogiai, kaip prašymus, pageidavimus, kurie Seimo nariui, komiteto pirmininkui neturėtų būti priimtini.

Opozicijos lyderė iš karto po posėdžio sakė, kad paviešintame laiške S. Jakeliūnas akivaizdžiai daro spaudimą Lietuvos banko vadovui. Dėl to, tvirtino ji, opozicija bematant paruoš du kreipimusi dėl BFK pirmininko veiksmų.

„Paruošime du kreipimusi: vieną kreipimąsi į Seimo pirmininką tam, kad būtų įvertinta, ar tai nėra spaudimas nepriklausomai institucijai, ir galimai kreipsimės į prokuratūrą dėl veiksmų, kurie galėtų būti traktuotini kaip spaudimas“, - sakė V. Čmilytė-Nielsen. Pasak jos, tai, kad S. Jakeliūnas darė spaudimą, nereikia skaityti net tarp eilučių.

„Nereikia net tarp eilučių skaityti - tiesiogiai prašoma imtis veiksmų ir panašiai. Mano galva, tikrai galima perskaityti ne tarp eilučių, o tiesiogiai, kaip prašymus, pageidavimus, kurie Seimo nariui, komiteto pirmininkui neturėtų būti priimtini“, - sakė opozicijos lyderė.

Gabrielius Landsbergis antrino liberalei ir sakė, kad yra pakankamas pagrindas Seime tirti S. Jakeliūno veiksmus.

Pasak jo, tai nėra pirmas atvejis, kai jis bando daryti įtaką nepriklausomoms institucijoms.

„Anksčiau buvo atvejis su Konstituciniu Teismu, dabar Lietuvos banku, manau, kad tyrimas Seime galėtų apimti visus šiuos atvejus“, - sakė G. Landsbergis ir neatmetė, kad pats tyrimas gali būti žingsnis ir apkaltos S. Jakeliūnui link.

„Asmuo familiariu tonu, pirštu prikišamai prašantis, kad būtų sustabdyta licencija vieno iš rinkų dalyvio ir dar duodamas laikas - pasakoma, kad to laiko lieka labai mažai. Įsivaizduokime, jei tas pats Stasys Jakeliūnas vieną dieną atsibustų ir atsimintų, kad jo į darbą nepriėmė dar koks nors bankas ir paprašytų atimti licenciją vienam iš didžiųjų bankų. Kokią tai sumaištį galėtų sukelti?“, - sakė G. Landsbergis.

Panašios pozicijos laikėsi ir kiti opozicinių frakcijų posėdyje dalyvavę politikai. Socialdemokratas Julius Sabatauskas dvejojo, ar S. Jakeliūnas vis dar gali eiti BFK pirmininko pareigas. Pasak jo, pati BFK turi įvertinti S. Jakeliūno veiklą.

„Tokia įvykių seka verčia galvoti apie priešingą tyrimą dėl Seimo nario veiklos, galimą kišimąsi į kitų nepriklausomų institucijų, tokių kaip Lietuvos bankas, veiklą. BFK turi tai įvertinti, ar šis asmuo neturėtų nusišalinti nuo tyrimo. Nes, jei šie faktai tikri, ką jūs (V. Vasiliauskas. - ELTA) pasakėte apie susirašinėjimą, aš tai vertinčiau taip“, - sakė J. Sabatauskas.

Griežtai S. Jakeliūno laišką įvertino ir konservatorius Andrius Kubilius.

„Tai, ką pirmininkas (V. Vasiliauskas. - ELTA) tik ką paminėjo, mano įsitikinimu, yra Generalinės prokuratūros tyrimo objektas“, - sakė konservatorius ir priminė anksčiau partijos kolegų deklaruotą pareiškimą.

„Kišimusi laikomas neoficialus poveikis, kuris gali būti daromas prašant, patariant, reikalaujant, primygtinai peršant savo nuomonę ir panašiai. Šiuo atveju tai, kas yra šiame susirašinėjime, mano įsitikinimu, yra akivaizdus įrodymas, kad būtent taip ir buvo elgiamasi. Už šią veiklą Lietuvos baudžiamasis kodeksas valstybės tarnautojui prilygintam asmeniui, įskaitant Seimo narį, piktnaudžiavusiam tarnybine padėtimi, numato baudžiamąją atsakomybę“, - kalbėjo A. Kubilius.

Po posėdžio liberalė Viktorija Čmilytė-Nielsen V. Vasiliausko paklausė, ar šis, perskaitęs S. Jakeliūno laišką, ketina jį ir paviešinti. Atsakydamas LB valdybos pirmininkas teigė, kad kol kas, nepasikonsultavęs su teisininkais, į šį klausimą negalintis atsakyti.

„Vėlgi, matote, čia galbūt yra ir tarpinstitucinis klausimas, teisinis klausimas, tai aš tikrai dabar neatsakysiu. Reiktų pasikonsultuoti. Tačiau aš atsakau už savo žodžius“, - sakė V. Vasiliauskas.

Trečiadienio rytą vykusiame Biudžeto ir finansų komiteto, atliekančio krizės tyrimą, posėdyje V. Vasiliauskas pareiškė manąs, kad S. Jakeliūnas bankui daro spaudimą. Pastarasis neslėpė nuostabos dėl tokio pareiškimo.

BFK pirmininkas S. Jakeliūnas teigė, kad jam belieka stebėtis tokiais susirašinėjimų viešinimais.

„Jeigu aktyvaus ir įdomaus politinio sezono palinkėjimas, kadangi vyksta rinkimai bent keli, yra kažką užgaunantis, menkinantis reputaciją ar darantis spaudimą LB, ir tokie susirašinėjimai yra paviešinami, tai man belieka stebėtis“, - sakė S. Jakeliūnas.

Kaip ELTA jau rašė, S. Jakeliūnas teigia, kad LB, prižiūrėdamas finansų sektorių, per krizę esą neužtikrino, kad skolinęsi žmonės nepermokėtų dėl galimų manipuliacijų VILIBOR indeksu, keičiant paskolų sutartis iš litų į eurus. Pasak S. Jakeliūno, pernai tyrimą atliekantis BFK kreipėsi į Lietuvos banką, klausdamas, ar buvo atlikti tyrimai dėl VILIBOR per krizę, o šiemet sausį gautas atsakymas, kad VILIBOR atitiko tuometinę tarptautinę praktiką. Dabar paaiškėjo, kad 2012 m. LB buvo parengęs pažymą apie VILIBOR per krizę, kurioje minėtos ir permokos, tačiau LB teigia, kad pažyma buvo skirta tik vidiniam banko naudojimui, joje pateikiami skaičiavimai - preliminarūs.

Tuomet išplatintame rašte LB paragino S. Jakeliūną kuo skubiau pateikti atsakingoms institucijoms informaciją dėl galimo Lietuvos bankų manipuliavimo VILIBOR kotiruotėmis, apie kurį jis pasisakė viešai.

Krizės priežastis tiriančios Seimo laikinosios tyrimo komisijos pirmininkas S. Jakeliūnas sakė, kad LB raginimas atsakingoms institucijoms pateikti informaciją dėl galimo komercinių bankų manipuliavimo VILIBOR indeksu gali būti vertinamas kaip spaudimas.

S. Jakeliūnas atmeta opozicijos kaltinimus

Seimo Biudžeto ir finansų komiteto pirmininkas Stasys Jakeliūnas nepagrįstais vadina opozicijos kaltinimus nederamu spaudimu centriniam darbui.

Taip jis reagavo į opozicijos politikų svarstymus, kad jo pastabas apie britų įmonę „Revolut“ turėtų aiškintis parlamentinė komisija arba teisėsauga.

S. Jakeliūnas opozicijos priekaištus sieja su jo vykdomu parlamentiniu tyrimų dėl 2009 metų krizės.

„O jie gali sakyti, kad parlamentinis tyrimas yra beprasmiškiausias darbas? Jeigu tas laiškas (centrinio banko vadovui Vitui Vasiliauskui) būtų įvertintas kaip nusižengimas, tai toks pareiškimas yra kokį dešimt milijonų kartų reikšmingesnis. Tai jeigu žiniasklaida, opozicija to nemato ir nesupranta, tai man gaila diskutuoti, ką mes su Vasiliausku susirašinėjome ar nesusirašinėjome“, – BNS sakė komiteto vadovas.

S. Jakeliūnas teigė neketinantis įsiklausyti į opozicijos raginimą nusišalinti nuo krizės tyrimo.

„O jie objektyvūs? jų objektyvumas yra po plintusu. Ne jiems kalbėti apie mano objektyvumą, kai keturios knygos publikuotos apie finansus ir apie krizę, yra tarptautinės publikacijos...“ – teigė komiteto vadovas.

S. Jakeliūnas nekomentavo, kaip vertina ketinimus inicijuoti jo apkaltą.

„Kodėl turiu diskutuoti apie kažkokią apkaltą, apie kažkokius Gabrieliaus pasireiškimus. Visokie anūkai čia kažką svarsto... Man jau nusibodo... Kas ta Čmilytė man, kas tas Sabataukas man? Sabatauskas taip pat buvo vienas iš pasirašiusiųjų kreipimąsi į Konstitucinį Teismą dėl pensijų reformos atstovaudamas pensijų fondų verslui“, – kalbėjo S. Jakeliūnas.

R. Muellerio vadovaujama komanda beveik dvejus metus tyrė Rusijos kišimąsi į 2016 metų valstybės vadovo rinkimus ir D. Trumpo numanomus bandymus sužlugdyti šį tyrimą.    

Pirmadienį D. Trumpas pakartojo nepadaręs nieko blogo ir atmetė ataskaitoje piešiamą vaizdą apie problemas Baltuosiuose rūmuose, kur tik esą nepaklusnių patarėjų, atsisakiusių vykdyti jo nurodymus, dėka prezidentui buvo užkirstas kelias sutrukdyti vykdyti teisingumą.      

Per vaikams skirtą Velykų renginį Baltuosiuose rūmuose žurnalistų paklaustas, ar nerimauja dėl galimos apkaltos, D. Trumpas atsakė: „Nė lašo.“

„Apkalta galima tik už labai sunkius nusikaltimus ir baudžiamuosius nusižengimus. Neįvykdžiau jokių nusikaltimų (jokio slapto susitarimo, jokio trukdymo vykdyti teisingumą). Taigi, negalite surengti apkaltos“, – kiek anksčiau rašė jis socialiniame tinkle „Twitter“.

Tačiau demokratai mano, kad R. Muellerio ataskaita atskleidė, jog prezidentas padarė rimtų pažeidimų, ir dar sprendžia dėl galimybės inicijuoti apkaltą.

Ataskaita patvirtino, kad Rusijos žvalgybos agentai bandė kištis į 2016 metų JAV prezidento rinkimus, kad padėtų D. Trumpui įveikti jo varžovę demokratę Hillary Clinton (Hilari Klinton). Vienas iš tokių bandymų pavyzdžių buvo įsilaužimas į H. Clinton (Hilari Klinton) kampanijos serverius ir tūkstančių pavogtų elektroninių laiškų bei dokumentų nutekinimas.

Tyrėjai taip pat nustatė, kad D. Trumpo kampanija turėjo naudos iš pavogtos ir paviešintos informacijos, tačiau nebuvo slapta susimokiusi su rusais.

Ataskaitoje rašoma, kad tyrimo metu D. Trumpas ne kartą bandė kaišioti pagalius į ratus R. Muelleriui.  

Tačiau specialusis prokuroras nepateikė konkretaus atsakymo į klausimą, ar prezidentas trukdė vykdyti teisingumą bandydamas nutraukti tyrimą, palikdamas Kongresui nuspręsti, ar toliau aiškintis šį reikalą. 

Kongreso žemuosius rūmus kontroliuojantys demokratai kol kas neragina pradėti apkaltos proceso, kuris neabejotinai smarkiai paveiktų 2020 metų prezidento rinkimų kampaniją.

Visgi Kamala Harris (Kamala Haris), viena iš demokratų pretendentų į prezidento postą, pirmadienį vakare per televizijos CNN transliuotą rinkimų kampanijos renginį sakė mananti, kad „Kongresas turėtų imtis žingsnių apkaltos procesui pradėti“. 

Praėjusią savaitę kita demokratų kandidatė senatorė  Elizabeth Warren (Elizabet Voren) pirmoji paragino surengti D. Trumpui apkaltą. 

Tuo tarpu įtakingi Atstovų Rūmų komitetai planuoja toliau tirti šį skandalą ir reikalauja, kad jiems būtų pateikta vis R. Muellerio ataskaita, įskaitant dabar saugumo sumetimais ar dėl teisinių priežasčių užtušuotas dalis.

Atstovų Rūmų pirmininkė Nancy Pelosi (Nensi Pelouzi) sakė, kad demokratų vadovybė pirmadienį rengia telefoninę konferenciją strategijai aptarti.

„Esama įvairių požiūrių: nuo raginimo ištirti R. Muellerio ataskaitos išvadas iki raginimo iškart imtis apkaltos. Tačiau visi tvirtai sutariame, jog turime išsiaiškinti visą tiesą“, – sakė ji.

Atstovų Rūmų Teismų komiteto pirmininkas demokratas Jerroldas Nadleris (Džeroldas Nadleris) pirmadienį paskelbė šaukimą atvykti duoti parodymų buvusiam Baltųjų rūmų patarėjui teisės klausimais Donui McGahnui (Donui Makganui). Pastarasis buvo svarbus liudytojas R. Muellerio tyrime ir Kongrese tikriausiai sulauks klausymų apie galimus D. Trumpo bandymus trukdyti vykdyti teisingumą.

Nėra nepaklūstančių D. Trumpui? 

D. Trumpas specialiojo prokuroro ataskaitą pateikia kaip visišką savo išteisinimą. Be to, jis ne kartą tvirtino, kad visas šis tyrimas buvo politinis užsakymas sužlugdyti jo prezidentavimą, prilygstantis „išdavystei“. 

Tuo tarpu demokratai tvirtina, kad net jei teisme įrodyti nusikaltimus įkalčių nepakaktų, R. Muellerio išvados aiškiai rodo, kad D. Trumpas netinkamas prezidento pareigoms.

Kaip bebūtų, R. Muellerio ataskaita pakenkė buvusio nekilnojamojo turto magnato ir televizijos realybės šou žvaigždės reputacijai, nes joje detaliai pasakojama, kokių manevrų teko griebtis prezidento patarėjams, kad sutrukdytų jam peržengti ribą bandant pristabdyti tyrimą.  

„Prezidento pastangos paveikti tyrimą iš esmės buvo bevaisės, tačiau taip nutiko todėl, kad asmenys iš prezidento aplinkos atsisakė vykdyti nurodymus ar sutikti su jo prašymais“, – rašoma ataskaitoje.

Toks naratyvas, suprantama, smarkiai erzina D. Trumpą, kuriam pasiekti karjeros aukštumų padėjo ir negailestingo boso įvaizdis, susikurtas dirbant televizijos realybės šou „Mokinys“ (The Apprentice). Jo žiūrovams į atmintį neišdildomai įsirėžė iškritusiems dalyviams D. Trumpo rėžta frazė: „Tu – atleistas“ („You're fired“).

Ataskaitoje teigiama, kad patarėjai nevykdė prezidento nurodymų, kad būtų išvengta didesnės žalos. Tačiau D. Trumpas pirmadienį tvirtino, kad toks subordinacijos nepaisymas būtų neįmanomas. 

„Nėra nepaisančiųjų mano nurodymų“, – sakė jis per vaikams skirtą Velykų renginį Baltuosiuose rūmuose.

Vykstant mūšiui dėl to, kaip reikėtų toliau elgtis su R. Muellerio ataskaita, D. Trumpui grėsmę kelia ir kiti Kongreso vykdomi tyrimai dėl jo verslo interesų bei mokesčių. Nusižengdamas įprastai praktikai D. Trumpas atsisako paviešinti savo mokesčių deklaracijas.   

Pirmadienį D. Trumpas ir jo įmonės pateikė Vašingtono federaliniam teismui ieškinį, bandydami blokuoti Atstovų Rūmų Priežiūros komiteto pastangas užsitikrinti prieigą prie jų finansinių dokumentų. 

„Neseniai JAV Atstovų Rūmų kontrolę užsitikrinusi Demokratų partija paskelbė visuotinį karą prezidentui Donaldui Trumpui“, – rašoma pareiškime teismui.