„Tikimės, kad kitų metų sezonui jau turėsime formą, kuri leis skaidriau vykdyti medžiokles“, – ketvirtadienį Seimo konservatorių frakcijoje pranešė ministras.

Pasak jo, tikimasi, kad elektroniniai medžioklės lapai ateityje taps visuotine norma, o informacija apie medžiokles bus labiau kontroliuojama.

„Kad būtų ne tik valstybiniuose komerciniuose medžioklės plotuose, bet ir visur – ir privačiuose medžioklės būreliuose, kai vyksta medžioklės, susitikimai gali kelti abejonių. (...) Tikėkimės, kad ateityje tai bus visuotinė norma ir visi tuo naudosis ir ta informacija bus labiau kontroliuojama“, – teigė ministras.  

Tačiau K. Mažeika pabrėžė, kad elektroninius lapus visų pirma turėtų pildyti medžiojantieji valstybiniuose komerciniuose plotuose.  

Ministro atstovas spaudai Justas Jaskonis BNS paaiškino, kad įstatymo pataisos turėtų numatyti, jog elektroniniai lapai nebus privalomi, jie bus teikiami kontroliuojančiai institucijai – Aplinkos apsaugos departamentui, kuriam ir dabar teikiami popieriniai lapai.

„Jų visuomenė nematys, jie nebus skirti visuomenei. Juos įvedus gal daugiau operatyvumo atsiras“, – sakė J. Jaskonis.  

Vėliau K. Mažeika BNS patikslino, kad elektroninius medžioklės lapai bus privalomi tik medžiojant valstybei priklausančiuose komercinės medžioklės plotuose, o ne privačiuose.

„Mes negalime jiems nurodinėti, kokia forma jiems registruotis. (...) Senyviems medžiotojams bus sunku pildyti, gali nebūti interneto ryšio kai kuriuose medžioklės plotuose. Todėl buvo leista jiems (medžiojantiems privačiuose plotuose – BNS) rinktis, kaip pildys – popieriuje ar elektroniniu variantu“, – teigė ministras.

Jis sako, kad prie elektroninių medžioklės lapų, sugulusių į duomenų bazę, galės prieiti miškų valdytoja Miškų urėdija, Aplinkos ministerija, Aplinkos apsaugos departamentas, kitos institucijos ir gauti informaciją apie medžioklės procesus valstybei priklausančiuose plotuose. 

K. Mažeika be kita ko teigė, kad valstybei priklausantys komercinės medžioklės plotai mažėja ir prognozuoja vieną dieną jų nebeliks.

Ministras Seimo frakcijoje be kita ko apgailestavo, kad tokios tvarkos neįvedė buvusi ministerijos vadovybė.

Konservatorius Dainius Kreivys pareiškė, kad visuomenei dabar sunku susipažinti su medžioklės lapais: „Jau seniai reikėjo pereiti prie elektroninės registracijos.“

Dabar medžioklės lapai yra popieriniai, bet griežtos atsakomybės. 

Seimo konservatoriai pasikvietė į frakciją K. Mažeiką po to, kai LRT Tyrimų skyrius, remdamasis medžioklės lapų kopijomis, trečiadienį paskelbė, kad konkursą laimėjęs Valstybinių miškų urėdijos vadovas Valdas Kaubrė medžioja kartu su Vyriausybės kancleriu Algirdu Stončaičiu, K. Mažeika, žemės ūkio ministru Andriumi Palioniu, kitais įtakingaois politikais, verslininkais ir teisėsaugininkais.

Buvęs Panevėžio miškų urėdas V. Kaubrė urėdijai vadovauti turėtų pradėti  kitą pirmadienį.

„Skaidrumo stoka yra didelė, ir tai yra švelniausia, ką aš galėčiau pasakyti“, – sakė TS-LKD pirmininkas Gabrielius Landsbergis.

Jis pateikė klausimus K. Mažeikai, susijusius su Valstybinių miškų urėdijų vadovo atranka. Savo ruožtu K. Mažeika patikslino, jog vadovų atranką vykdo Valstybės tarnybos departamentas, o reikalavimuose buvo orientuotasi, kad naujasis urėdijų vadovas turėtų patirties.

„Yra daugybė žmonių, kurie galėtų užimti tas pareigas, ir su tarptautine patirtimi. (...) Mes tikėjomės, kad kandidatų bus daugiau. (...) Bet tų kandidatų buvo tiek, kiek buvo“, – sakė K. Mažeika.

Jis atkreipė dėmesį, kad už komercines medžiokles susimoka visi dalyvaujantys medžiotojai bei pabrėžė, jog medžioklėje dalyvavo ir TS-LKD nariai.

„Medžioklėje, kurioje esu minimas ir aš, ir iš jūsų frakcijos buvo žmonių“, – tvirtino aplinkos ministras.

Medžioklėje, kurioje esu minimas ir aš, ir iš jūsų frakcijos buvo žmonių.

Konservatorių frakcijos narei Aistei Gedvilienei ministro paklausus, ar ten, kur V. Kaubrė organizuoja medžiokles – Dubravoje ir Krekenavoje suteikiama daugiausia leidimų medžioti, siekiant rezultatyvios medžioklės, K. Mažeika parlamentarei atsakė, jog tai nulemia šiose teritorijose esantis laukinių žvėrių perteklius.

„Šios informacijos patvirtinti negaliu ir sudėtinga būtų patvirtinti, nes stebėseną vykdo atsakingi žmonės. (...) Kad ten žvėrių yra nemažai, gali patvirtinti ir ūkininkai vietiniai, kurie skundėsi. (...) Yra raginama didinti sumedžiojamų žvėrių skaičių“, – tvirtino ministras.

TS-LKD narė Monika Navickienė tuo tarpu K. Mažeikos paklausė, ar šis yra kada nors medžiojęs su V. Kaubre.

„Man teko 2018 metų gruodžio 1 d. kartu medžioti. (...) Tai buvo vienintelis kartas ir daugiau kontaktų (medžioklėje. – ELTA) nebuvo“, – teigė K. Mažeika.

Žada skaidrinti medžiokles

Parlamentarui Dainiui Kreiviui paklausus, kodėl iki šiol medžioklės duomenys nėra pasiekiami elektroniniu būdu, aplinkos ministras atsakė, kad tai yra buvusios vadovybės klaida.

„Mes kėlėme ne kartą elektroninių medžioklės lapų klausimą. (...) Deja, jokių sprendimų buvusi vadovybė nepriėmė. Man pradėjus eiti pareigas, iki lapkričio pirmos dienos yra pavesta paruošti, (...) kaip galėtų būti vystomas elektroninių medžioklės lapų projektas“, – tvirtino K. Mažeika, kartu pabrėžęs, jog tokiu projektu bus siekiama medžioklių duomenis padaryti viešus, siekiant skaidrumo.

Į susitikimą su konservatoriais buvo kviestas ir Vyriausybės kancleris Algirdas Stončaitis, kuriam, G. Landsbergio teigimu, planuojama pateikti klausimus raštu.

Trečiadienį portale LRT.lt pasirodė tyrimo publikacija, kurio duomenimis naująjį Valstybinių miškų urėdijų vadovą V. Kaubrę su A. Stončaičiu bei K. Mažeika sieja patirtis bendrose medžioklėse. LRT Tyrimų skyriaus turimų medžioklės lapų duomenimis, V. Kaubrė yra medžiojęs ir su žemės ūkio ministru Andriumi Palioniu bei kitais premjero Sauliaus Skvernelio aplinkos žmonėmis.

Jis iki šiol neatsisveikina ir su jam patinkančiu mygtukiniu mobiliuoju telefonu. Tai paaiškėjo K. Mažeikai tapus vienu iš Elektronikos platintojų asociacijos (EPA) projekto dalyviu: ministras atliko savo namų elektronikos prietaisų reviziją.

Nenaudoja nei indaplovės, nei kavos aparato

Šiuo metu bendra pastoge kartu su gyvenimo drauge  Kristina Naujokaite ir dukrele besidalijantis aplinkos ministras K. Mažeika namuose turi vos vieną nešiojamąjį kompiuterį ir vienas ausines. Trys šių namų gyventojai taip pat apsieina ir be indaplovės, kavos aparato, planšetinio kompiuterio, radijo imtuvo, kondicionieriaus, barzdaskutės. Tiesa, naudoja du šaldytuvus. Gana daug – trys – čia yra tik mobiliųjų telefonų, o vienas jų – senas mygtukinis.

„Esu šalininkas saikingo ir atsakingo naudojimo tų elektronikos priemonių, kurios yra būtinos, kokybiškos ir funkcionalios“, – aiškina ministras.

Jis nesureikšmina ir kitų savo turimų elektronikos prietaisų. „Ausines, elektroninį laikrodį ir ventiliatorių naudojame ne visada – pagal poreikį. Atsisakius šių prietaisų, gyvenimo kokybė nenukentėtų. Naujausias mano pirkinys yra skalbimo mašina. Pagausėjus šeimai ji tapo labai aktuali. Patinka tuo, kad sunaudoja mažai vandens ir elektros energijos – taupi. Skleidžia mažai triukšmo – yra tyli. Tikiuosi, ir tarnaus ilgai“, – sako K. Mažeika.

Teko žvejoti ne tik žuvį, bet ir telefoną

Sugedus elektronikos prietaisui, ministras neskuba su juo atsisveikinti ir nepuola ieškoti elektronikos atliekoms skirto konteinerio. Pirmiausia jis pasidomi, ar galima daiktą sutaisyti. Tik paaiškėjus, kad prietaisas nepataisomas arba remontas kainuotų labai brangiai, sugedusį daiktą palieka specialiame konteineryje arba veža į atliekų aikštelę.

Naujausias mano pirkinys yra skalbimo mašina. Pagausėjus šeimai ji tapo labai aktuali.

Nenaudojamą, fiziškai ar morališkai pasenusią, bet dar veikiančią elektronikos įrangą K. Mažeika, esant galimybei, stengiasi dovanoti daiktus tiems, kam jų tikrai reikia. Vis dėlto mėgsta ir senesnę, ne tokią modernią įrangą. „Kone seniausias prietaisas mūsų namuose yra vienas iš mobiliųjų telefonų. Jis patinka tuo, kad jis vis dar veikia, nors ir yra mygtukinis“, – prisipažįsta aplinkos ministras.

Elektronikos prietaisas, be kurio nebeapsieitų, K. Mažeikai yra išmanusis telefonas. Be šio prietaiso, anot ministro, būtų itin sunku organizuoti darbus, bendrauti su kolegomis. Tiesa, laisvą laiką gamtoje mėgstančiam leisti ministrui ne visada pavyksta tinkamai apsaugoti telefoną. „Ne paslaptis, kad esu žvejys mėgėjas, tad kartą kimbant teko ne tik pagautą žuvį stengtis ištraukti, bet ir tuo pat metu įkritusį į vandenį telefoną. Kaip tik skambino vienas iš mano tėvų“, – prisimena nedidelį nuotykį prie vandens K. Mažeika.

Palygino ministro ir tautos vartojimo įpročius

Elektronikos įrangos reviziją žinomus šalies žmonės pakvietusios Elektronikos platintojų asociacijos (EPA) projektų vadovė Imanta Baltrūnaitė sako, kad aplinkos ministro įpročiai nėra tipiški, palyginti su mūsų šalies gyventojų praktika: nenaudojamos elektronikos įrangos K. Mažeikos namuose apskritai nėra.

„Naujausi reprezentaciniai tyrimai atskleidė, kad 2–3 asmenų šeimos ūkiuose nenaudojama yra vidutiniškai apie penktadalis visos elektronikos įrangos. Kita vertus, pagal elektronikos vartojimo mastus ministras, ko gero, priartėja prie vidutinės lietuviškos šeimos. Kaip atskleidė KTU Aplinkos inžinerijos instituto pernai atliktas tyrimas, vis dar daug mūsų šalies gyventojų įsigyja pirmąją savo gyvenime skalbimo mašiną, indaplovę. Palyginti su kitų Europos šalių elektronikos vartojimo mastais, atsiliekame 2–2,5 karto. Dėl to mūsų elektronikos atliekų srautai irgi nėra tokie dideli, kaip kitose Europos šalyse, nors šių atliekų surinkimo užduotys visoms šalims yra vienodos“, – pastebi I. Baltrūnaitė.

Mūsų šalies gyventojų įprotį kaupti nenaudojamus elektronikos prietaisus K. Mažeikia sieja su tautos gyvenimo aplinkybėmis. „Tradicija kaupti, matyt, atėjus iš senesnių, kai prasčiau gyvenome, laikų. Anksčiau kaupdavo dėl detalių – gal panaudos, gal prireiks. Yra ir žmonių grupė, kuriems tiesiog patinka kaupti daiktus. Vis dėlto esu šalininkas racionalaus daiktų naudojimo – tik kelis kartus apsvarstęs priimu sprendimą įsigyti dar vieną papildomą daiktą“, – sako aplinkos ministras.

Tiki augančiu vartotojų sąmoningumu

Elektronikos tvarkymo problema, ministro manymu, yra kompleksinė. „Čia lyderystę turi rodyti tiek ministerija, tiek elektronikos platintojai, bet tuo pačiu metu ir vartotojai, viliuosi, su kiekviena diena tampa sąmoningesni“, – aiškina K. Mažeika.

I. Baltrūnaitė primena, kad netinkamose sąlygose laikomi nenaudojami elektronikos prietaisai ir panaudotos baterijos gali užteršti aplinką bei neigiamai paveikti žmonių sveikatą. Panaudotoms baterijoms, lemputėms ir smulkiajai elektronikai yra skirti EPA konteineriai prekybos centruose, elektronika prekiaujančiose parduotuvėse, bibliotekose ir kitur.

Anot asociacijos projektų vadovės, stambiagabaritę elektroniką EPA paima nemokamai tiesiai iš namų – tereikia užsiregistruoti iškvietimą telefonu 8 695 55 111 arba užpildyti formą internete adresu www.epa.lt.

Aplinkos ministro Kęstučio Mažeikos teigimu, dėl mokesčio dydžio kol kas nėra apsispręsta, tačiau preliminariai siūloma, kad už daugiau nei 130 g CO2 1 km išmetančius automobilius reikėtų mokėti 20 eurų per metus, o viršijus šį rodiklį, būtų taikomas koeficientas, tačiau dėl jo dar nėra apsispręsta.

"Dar nėra apibrėžta, bet modeliuojame ir žiūrime, kad tai būtų kuo efektyviau ir kad tai žmones paskatintų, o nebūtų kažkokia papildoma nereikšminga minimali rinkliava, kuri nesuteikia motyvacijos rinktis", – teigė K.Mažeika. Planuojama, kad apmokestinti bus naujai į Lietuvą įvežami automobiliai, kurie pagal gamyklinius parametrus išmeta virš 130 g CO2 1 km, tačiau K.Mažeika sako, kad šis rodiklis dar gali būti padidintas, jei tam bus politinės valios.

Pasak ministro, iš mokesčio gautomis pajamomis būtų finansiškai skatinama pirkti mažiau taršius automobilius. Vyriausybės balandį patvirtintame Nacionaliniame oro taršos plane numatoma, kad paskata vienam žmogui galėtų siekti 1 tūkst. eurų, o iš viso tam iki 2021 m. būtų skirta 30 mln. eurų. "Dabar svarbu įvertinti, kaip šis mechanizmas veiks, koks bus susidomėjimas, o tada galėsime pratęsti ir galbūt netgi ateityje padidinti sumą iš sumokamo taršos mokesčio", – sakė ministras.

Jei priemonė pasirodys neveiksminga, bus ieškoma kitų būdų, kaip paskatinti žmones persėsti į mažiau taršius automobilius. "Tada galbūt yra galimybė skatinti kompensuojant PVM, arba diegti elektromobilių pakrovimo stoteles, kad būtų patogu plėsti tinklą. Priemonių yra įvairių", – sakė K.Mažeika.

Ministras teigė, kad taršos mokesčio projektas Seimui bus pateiktas kartu su kitų metų biudžeto projektu. Premjeras Saulius Skvernelis liepą pareiškė, kad mokestis bus įvestas nuo 2020 m. Tarptautinės organizacijos ne vienus metus Lietuvai siūlo įvesti taršių transporto priemonių mokesčius.

Seimo Energetikos ir darnios plėtros komisijos pirmininkas Virgilijus Poderys pažymėjo, kad sprendžiant klimato kaitos problemas jau gerokai pasistūmėta žaliosios energetikos sektoriuje, o "kita sritis, su kuria kaip visuomenė turime dirbti, tai yra transportas". "Kaip žinia, šalys yra prisiėmusio įsipareigojimus sumažinti transporto taršą, tai pagrįsta ir finansinėmis baudomis, kitaip sakant, taršos mažinimas transporte yra ne tik vertybinis dalykas, bet ir ekonominis-finansinis", – kalbėjo komisijos pirmininkas. Seimo narys Tomas Tomilinas teigė, kad kalbant apie klimato kaitą, darnų vystymąsi, svarstytinas klausimas dėl perėjimo prie nemokamo viešojo transporto.

"Visa XX a. politikos viešojo valdymo istorija yra tam tikrų socialinių paslaugų tapimo nemokamomis istorija. Jei XIX a. sveikata buvo susijusi su pinigais, tai XX a. beveik neliko šalių, ir anksčiau ar vėliau JAV prieis prie to, kad sveikata taps visuotine teise, tai nebus mokama paslauga, kaip švietimas ir t.t.", – kalbėjo T.Tomilinas.

„10-15 mln. eurų (...). Paskui didėtų, nes tų automobilių skaičius didėtų. Pati didžiausia suma prasideda jau po 5 metų, iki 100 mln. gali siekti“, – BNS sakė Kęstutis Mažeika.

Jo teigimu, dėl mokesčio dydžio kol kas nėra apsispręsta, tačiau preliminariai siūloma, kad už daugiau nei 130 gramų CO2 kilometrui išmetančius automobilius reikėtų mokėti 20 eurų per metus, o viršijus šį rodiklį, būtų taikomas koeficientas, tačiau dėl jo dar nėra apsispręsta.

„Dar nėra apibrėžta, bet modeliuojame ir žiūrime, kad tai būtų kuo efektyviau ir kad tai žmones paskatintų, o nebūtų kažkokia papildoma nereikšminga minimali rinkliava, kuri nesuteikia motyvacijos pasirinkime“, – teigė K. Mažeika.

Dar nėra apibrėžta, bet modeliuojame ir žiūrime, kad tai būtų kuo efektyviau ir kad tai žmones paskatintų, o nebūtų kažkokia papildoma nereikšminga minimali rinkliava, kuri nesuteikia motyvacijos pasirinkime.

Planuojama, kad apmokestinti bus naujai į Lietuvą įvežami automobiliai, kurie pagal gamyklinius parametrus išmeta virš 130 gramų CO2 kilometrui, tačiau K. Mažeika sako, kad šis rodiklis dar gali būti padidintas, jei tam bus politinės valios.

Pasak ministro, iš mokesčio gautomis pajamomis būtų finansiškai skatinama pirkti mažiau taršius automobilius.

Vyriausybės balandį patvirtintame Nacionaliniame oro taršos plane numatoma, kad paskata vienam žmogui galėtų siekti 1000 eurų, o iš viso tam iki 2021 metų būtų skirta 30 mln. eurų.

„Dabar svarbu įvertinti, kaip tas mechanizmas veiks, koks bus susidomėjimas, o tada galėsime pratęsti ir galbūt netgi ateityje padidinti iš sumokamo taršos mokesčio“, – sakė ministras.

Anot jo, jei priemonė pasirodys neveiksminga, bus ieškoma kitų būdų, kaip paskatinti žmones persėsti į mažiau taršius automobilius.

„Tada galbūt yra galimybė skatinti kompensuojant PVM, arba diegti elektromobilių pakrovimo stoteles, kad būtų patogu plėsti tinklą. Tų priemonių yra įvairių“, – sakė K. Mažeika.

K. Mažeika BNS teigė, kad taršos mokesčio projektas Seimui bus pateiktas kartu su kitų metų biudžeto projektu.

Premjeras Saulius Skvernelis liepą pareiškė, jog mokestis bus įvestas nuo 2020 metų.

Tarptautinės organizacijos ne vienerius metus Lietuvai siūlo įvesti taršių transporto priemonių mokesčius.

„Be abejo (teks baudas mokėti – BNS), jeigu savivaldybės ir jų valdomos įmonės (vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo – BNS) nesuras bendros kalbos su gyventojais“, – penktadienį LRT radijui pareiškė ministras. 

Pasak jo, jeigu patys gyventojai nenorės prisijungti prie centralizuotų sistemų, procesas bus sunkus. 

„Tas kelias bus sunkus, reikia aktyviau įsijungti savivaldybėms, įjungti seniūnus, seniūnaičius, viešosios tvarkos pareigūnus “, – kalbėjo ministras.

Tas kelias bus sunkus, reikia aktyviau įsijungti savivaldybėms, įjungti seniūnus, seniūnaičius, viešosios tvarkos pareigūnus.

K. Mažeika įsitikinęs, kad savivaldybės turi pakankamai savo pajėgumų spręsti šią problemą, jos neturėtų rodyti pirštu į aplinkosaugininkus. 

„Paraginti žmones, paprašyti sąskaitų, dokumentų įrodančių, kaip jie tvarko savo nuotekas ir tai būtų pirmas žingsnis paskatinti žmonių motyvaciją“, – sakė ministras.

Lietuva yra gavusi Europos Komisijos įspėjimą dėl neįvykdytų įsipareigojimų – ne mažiau kaip 98 proc. nuotekų surinkti centralizuotai gyvenvietėse su 2 tūkst. ir daugiau gyventojų.

Jeigu iki 2023 metų šis rodikls nebus pasiektas, Lietuvai gresia milijoninės sankcijos.

„Peticijos iniciatoriai neketina sustoti. Artimiausiomis dienomis tikimasi surinkti 10 tūkst. aktyvių Lietuvos piliečių parašų ir peticiją pateikti Vyriausybei“, – skelbiama aplinkosaugininkų pranešime.

Peticijoje, kaip ir praėjusią savaitę daugiau nei 100 gamtosaugininkų ir visuomenininkų pasirašytame rašte prezidentui Gitanui Nausėdai, išreiškiamas susirūpinimas K. Mažeikos liepos viduryje priimtu sprendimu stabdyti Alytaus rajone esančio Punios šilo gamtinio rezervato teritorijos plėtrą.

Prezidentas penktadienį paragino adekvačiai saugoti unikalias šalies vietoves, tokias kaip Punios šilas, bei teigė laukiantis ministro K. Mažeikos sprendimų, kurie kurie teisiškai sureguliuotų ir įtvirtintų griežtesnę apsaugą viename vertingiausių Lietuvos miškų masyvų.

Pasak vieno peticijos iniciatorių ir raštą prezidentui pasirašiusių visuomenininkų, režisieriaus Gintaro Varno, laukiama sprendimų ir pasiūlymų iš K. Mažeikos.

Mes laikomės tos pačios pozicijos, kad Punios šilas turi būti maksimaliai saugomas.

„Sustabdyti rezervato plėtrą ministras nusprendė beveik prieš mėnesį, tačiau iki šiol nėra jokių konkrečių pasiūlymų ir sprendimų, kaip užtikrinti reikiamą apsauga Punios šile, tik visuomenę klaidinantys žodžiai ir nieko daugiau. Raginame imtis konkrečių sprendimų ir veiksmų“, – pranešime cituojamas G. Varnas.

Ministras sprendimus žada trečiadienį

Kaip BNS teigė aplinkos ministras, apie sprendimus dėl Punios šilo ketinama informuoti trečiadienį, kol kas planuojama atsisakyti medžioklės ir miško kirtimų.

„Mes laikomės tos pačios pozicijos, kad Punios šilas turi būti maksimaliai saugomas – turi būti leista formuotis sengirei, tačiau ir atviras žmonėms. Kirtimų ruošiamasi visai atsisakyti, taip pat tikslas yra atsisakyti ir medžioklės“, – sakė K. Mažeika.

Ministras teigia, kad planuojama palikti tik ugdomuosius kirtimus, kuriais būtų retinami jaunuolynai, kad medžiai tinkamai subręstų.

Pasak jo, su Valstybinių miškų urėdijos specialistais buvo tariamasi dėl urėdijos Punios šile administruojamų medžioklės plotų. Jis teigia, kad nors anksčiau ir buvo planuojama išnuomoti medžioklės plotus, tačiau dabar to daryti neketinama.

„Mes kalbame apie visišką medžioklės atsisakymą, nors ir buvo pirminė mintis, kad būtų galima tuos plotus perduoti aukciono būdu. Buvo skaičiuojama, kad už tai galima gauti apie pusę milijono eurų, juos panaudoti aplinkosaugai, mokslininkams, tačiau jeigu medžioklė trukdo, tai balsą organizacijų girdime ir suprantame, kad galima atsisakyti visai tos medžioklės“, – sakė K. Mažeika.

Urėdija: pagrindiniai kirtimai Punios šile neplanuojami

Valstybinių miškų urėdija BNS teigia, kad 2019-2023 metais plyni sanitariniai miško kirtimai nenumatyti, planuojama kirsti tik medžių liemenų kenkėjų užpultus medžius.

Urėdijos pateiktais duomenimis, 2016-2019 metais Punios šile 63 hektarai medienos buvo iškirsta jaunuolynų ugdymo būdu, 2016 metais 15,8 ha medienos iškirsta einamųjų kirtimų būdu.

„Šių kirtimų tikslas ekosistemų apsaugos miškuose – suformuoti atsparius, ilgaamžius vertingų medžių rūšių medynus, atitinkančius jų paskirtį, kartu išsaugoti natūralią aplinką, sudaryti optimalias sąlygas saugomiems objektams išlikti ir gausinti“, – BNS pateiktame komentare cituojamas Miškotvarkos skyriaus vadovas Martas Lynikas.

Taip pat šių metų pirmą pusmetį 1,5 ha medienos iškirsta specialiųjų kirtimų būdu. Teigiama, kad šis kirtimas buvo atliktas pušies genetiniame draustinyje, siekiant jį atkurti.

Iš pateiktų duomenų matyti, kad atvejiniai, atrankiniai, retinimo kirtimai Punios šile 2016-2019 metais nebuvo vykdomi, taip pat 2017-2019 miške nevyko einamieji kirtimai, o 2016-2018 metais – specialieji.

Remiantis anksčiau BNS pateiktais urėdijos duomenimis, 2014–2019 metais Punios šile iškirsta beveik 40,7 tūkst. kubinių metrų medienos. Daugiausia – beveik 15,4 tūkst. kubinių metrų – medienos iškirsta 2017 metais.

„2017 metais praūžusi audra padarė didelių nuostolių Punios šilo miškams. 2017 metais ženkliai padidėjo sanitarinių kirtimų apimtys, kadangi buvo tvarkomos audros metu atsiradusios vėjovartos bei vėjolaužos“, – sakė M. Lynikas.

2014 metais iškirsta 5,1 kubinių metrų medienos, 2015 metais – 6,3 tūkst. kubinių metrų, 2016 metais – 4,3 tūkst., 2018 – 6,6 tūkst., šiemet iškirsta 2,9 tūkst. kubinių metrų medienos.

Dalis šios medienos kirsta plynais sanitariniais kirtimais: 2014 metais – 0 hektarų, 2015 – 0,3 ha (31 kub. m), 2016 – 2,4 ha (678 kub. m), 2017 – 24,1 ha (6,3 tūkst. kub. m), 2018 – 2,4 ha (609 kub. m), 2019 metų pirmąjį pusmetį – 1,8 ha (680 kub. m).

Punios šilas užima daugiau nei 2,7 tūkst. hektarų teritoriją, o rezervatas šiuo metu yra 457 hektarų plote. Rezervatą buvo planuojama išplėsti iki beveik 2,2 tūkst. hektarų.

Šile gausu šimtamečių gamtos paminklais paskelbtų ąžuolų ir kitų medžių, taip pat čia randama daugiau nei 100 į Raudonąją knygą įrašytų augalų ir gyvūnų rūšių.

„Naujai registruotiems, ypatingai galingiems ar taršiems, pirmą kartą registruotiems Lietuvoje, galėtų būti taikomas, bet esamiems, vertinant pagal žemės ūkio konkurencingumą, pagal Europos Sąjungos išmokų netolygumą, tas mokestis, manome, būtų nesąžiningas“, – portalui sakė ministras Kęstutis Mažeika.

Ministro teigimu, vertėtų orientuotis į parko atnaujinimą, o ne senos technikos įsigijimą. Vis dėlto, pasak jo, dar nėra aišku, kaip mokestis galėtų atrodyti ir kiek tektų mokėti žemės ūkio technikos savininkams.

Žemės ūkio ministerijos atstovai portalui sakė, kad šiuo metu vyksta intensyvios diskusijos, tad papildomų komentarų institucija pateikti negalinti.

BNS primena, kad premjeras Saulius Skvernelis liepą pareiškė, jog nuo 2020 metų sausio bus įvestas taršių automobilių mokestis, planuojama keisti ir nekilnojamojo turto (NT) apmokestinimą.

Tarptautinės organizacijos ne vienerius metus Lietuvai siūlo įvesti taršių transporto priemonių mokesčius.