„Reikalausiu regreso tvarka išieškoti iš atsakingų pareigūnų nuostolius“, –  šią savaitę Seimo Darbo partijos frakcijoje pareiškė S. Gentvilas.   

Jis pabrėžė, kad Neringos savivaldybė yra vienintelė, kur statybos leidimus išduoda ne jos administracija, o Aplinkos ministerija su Statybų inspekcija.

„Todėl, kaip ministerija, prisiimame atsakomybę. Tikrai ne Neringa kalta“, – parlamentarams tvirtino S. Gentvilas.

Anot jos, statybų leidimai buvo išduoti jų tinkamai nesuderinus su kai kuriais specialiaisiais planais.

„Jie buvo patraktuoti kaip neprivalomi. Tada sakoma, kad statybos leidimas atitinka visas sąlygas, o kad kai kuriuose specialiuosiuose planuose tai nebuvo leidžiama, pamatė tiktai teismas“, – aiškino S. Gentvilas. 

Reikalausiu regreso tvarka išieškoti iš atsakingų pareigūnų nuostolius.

Vėliau BNS jis tvirtino, kad pavedimą dėl nuostolių atlyginimo pasirašys, kai bus žinoma verslininkų patirta žala dėl nugriautų pastatų. Pasak jo, kaltininkus, kurie pasirašė statybų leidimus, turės nustatyti Statybų inspekcija, Saugomų teritorijų tarnyba ir Aplinkos apsaugos departamentas.

„Turiu tris institucijas, kurios turės įvertinti situaciją, nustatyti kaltus asmenis ir inicijuoti regreso išieškojimus“, – BNS sakė S. Gentvilas.  

Tačiau jis taip pat pripažino, kad iš dokumentus pasirašiusių pareigūnų būtų išieškoma tik nedidelė dalis nuostolių.

„Nuostoliai valstybei bus milijoniniai, o išieškojimo lubos – tik keliolika tūkstančių. Preliminariai tas regresas yra iki devynių mėnesių atlyginimų dydžio“, – aiškino ministras. 

Nidoje netoli prieplaukos ir jachtų uosto esančios „Nidos seklyčios“ savininkai šią savaitę pradėjo griauti dalį pastatų, kurie rekonstruojant buvo padidinti ir vėliau pripažinti neteisėtais. Vėliau ketinama kreiptis į teismą, siekiant iš valstybės prisiteisti žalą – ji preliminariai skaičiuojama 2,5 mln. eurų.

Ministro teigimu, taikaus susitarimo galimybės su neteisėtais pripažintų pastatų savininkais neliko po Konstitucinio Teismo išaiškinimo. 

Leidimai rekonstruoti „Nidos seklyčią“ buvo išduoti 2004 metais, o neteisėtais pripažinti po aštuonerių metų. 2016-aisiais teismas įpareigojo pastatų valdytoją per metus juos nugriauti. Dar dvejus metus teismai užtruko, kol išaiškino, kad griaunama turi būti savininko lėšomis.

Ministras Simonas Gentvilas neslepia, kad taip siekiama mažinti šešėlį daugiabučių sektoriuje,  padėti savivaldybėms kontroliuoti, kaip valdomi daugiabučiai, ir sudaryti sąlygas gyventojams lengvai rasti informacijos apie jų nuosavybę.

„Dabar labai daug yra šešėlyje... Mano vienas iš tikslų – perkelti kuo daugiau dokumentų į skaitmeninę erdvę. Jeigu turite bendriją arba administratorių, kad visi duomenys apie perkamus objektus, visos ataskaitos gulėtų kažkur debesyje ir būtų prieinami visam namui. Apsisprendimai ir balsavimai vėl ten pat  – debesyje“, – šią savaitę Seimo Darbo partijos frakcijoje teigė S. Gentvilas. 

Dabar labai daug yra šešėlyje... Mano vienas iš tikslų – perkelti kuo daugiau dokumentų į skaitmeninę erdvę.

Pasak ministro, informacijos apie daugiabučių priežiūrą skaitmenizavimu rūpintis ministerija.  

„Tikrai ministerija turėtų investuoti, sukurti tą lengvai valdomą platformą, kur namo gyventojai galėtų prisijungti ir matyti“, – teigė  jis. 

S. Gentvilas tam lėšų tikisi rasti RRF, o platforma būtų sukurta per metus.  

Ministro teigimu, bendrijų pirmininkai ar administratoriai būtų įpareigoti į ją įdėti  informaciją apie pirkimus, ataskaitas, techninius pastato būklės duomenis, avarinius pažeidimus, konkursų dokumentus.

„Nes dabar kažkur kažkokiuose stalčiuose viskas yra. Dabar gyventojai nežino, kur jų pinigai, pavyzdžiui, kaupiami renovacijai, kiek sukaupta“, – aiškino jis. 

Lietuvoje dabar yra apie 40 tūkst. daugiabučių.

Dėl to ketvirtadienį nutarta per pirmąjį šešėlinės Vyriausybės posėdį.

Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos (LVŽS) pirmininkas, šešėlinis premjeras Ramūnas Karbauskis teigė, kad neįsivaizduojama, jog ministerijai gali vadovauti žmogus, darantis spaudimą pavaldžioms įstaigoms.

Šešėlinė aplinkos ministrė „valstietė“ Ligita Girskienė tvirtino, kad S. Gentvilas „darbą pradėjo ne nuo diskusijų su pavaldžiu įstaigų vadovais, o iš karto ėmėsi valymo atleidžiant darbuotojus“.

Jos teigimu, S. Gentvilo konfliktas su Aplinkos apsaugos departamento vadove Olga Vėbriene netoleruotinas.

„Aplinkos ministras S. Gentvilas buvo pasikvietęs departamento vadovę pasiaiškinti, kodėl ji prokuratūrai perdavė informaciją apie teršėjų galimai neteisėtus veiksmus ir prokuratūros paprašė ginti viešąjį interesą aplinkosaugos srityje. O. Vėbrienė viešai yra nurodžiusi, jog buvo aiškiai pasakyta, kad tokių veiksmų ateityje nebūtų, kad reikėtų viduje išsiaiškinti, susitarti“, – teigė L. Girskienė.

O. Vėbrienė viešai yra nurodžiusi, jog buvo aiškiai pasakyta, kad tokių veiksmų ateityje nebūtų, kad reikėtų viduje išsiaiškinti, susitarti.

Anot jos, tokiais savo veiksmais S. Gentvilas galėjo paminti Politikų etikos kodekse esančius sąžiningumo, skaidrumo, teisingumo principus, sukėlė abejonių dėl jo tolesnio gebėjimo ginti aplinkosauginius klausimus ir visuomenės interesą.

Pasak L. Girskienės, vieši aplinkos ministro pasisakymai kelia didelių abejonių, ar jis atėjo ginti aplinkosaugos, ar stambiojo verslo interesų. L. Girskienė citavo S. Gentvilo žodžius, kad jis nesiruošia konfrontuoti su stambaus verslo įmonėmis.

„Mano nuomone, ministras galimai atėjo dirbti ne visuomenės labui, ne aplinkosaugos labui, o galbūt atstovauti stambaus verslo interesams. Tai rodo ir jo veiksmai priimant dirbti viceministre žmogų iš Pramoninkų asociacijos“, – tvirtino šešėlinė ministrė.

R. Karbauskis pabrėžė, kad dėl interpeliacijos būtina sutarti su kitomis opozicinėmis Seimo frakcijomis.

Pagal Seimo statutą, interpeliaciją ministrui gali pateikti ne mažiau kaip penktadalis arba ne mažiau kaip 29 Seimo nariai. Tačiau norint atstatydinti ministrą, būtina surinkti ne mažiau kaip 71 balso.

LŽVS Seime turi didžiausią opozicinę frakciją, joje 32 parlamentarai.

„Tiek globali klimato kaitos situacija, tiek Lietuvą drebinantys ekologiniai skandalai rodo viena – aplinkos apsauga per ilgai buvo vien sudėtine viešųjų ryšių dalimi. Ji turi tapti realiu prioritetu – valstybės, verslo, pavienių asmenų veikloje“, – ministerijos pranešime feisbuke sakė I. Budraitė.

Ji pernai Seimo rinkimuose siekė vietos parlamente Fabijoniškių vienmandatėje apygardoje.

I. Budraitė yra dirbusi projektų koordinatore Šeimos planavimo ir seksualinės sveikatos asociacijoje, anksčiau buvo Lietuvos žaliųjų partijos atsakingoji sekretorė, administracijos vadovė, partijos pirmininko pavaduotoja, taip pat vadovavo Žaliosios politikos institutui.

„Lyginant su rugsėjo mėnesio biudžeto projektu, Aplinkos ministerijos biudžeto projektas, kuris patvirtintas gruodį, buvo papildytas 2,5 mln. eurų darbo užmokesčiui. Pusė iš tų pinigų yra skiriama AAD. AAD šiuo metu dirba virš 500 darbuotojų, virš 2,2 tūkst. darbuotojų – Aplinkos ministerijoje.

Tikrai neproporcingai didesnė dalis finansų yra skiriama (AAD – ELTA), ir įstaiga tikrai neparalyžiuojama. Tai bus vienintelė įstaiga, kurioje atsiras papildomi etatai dėl to, kad kontrolės funkcijos konsoliduojamos“, – teigė S. Gentvilas.

„Bus vieno langelio principas, kurį jūs inicijavote praėjusiose kadencijoje, už tai tuomet taip pat balsavau ir tęsiu jūsų darbą konsoliduoti tai vienoje įstaigoje“, – pridūrė jis.

S. Gentvilas pabrėžė, kad didesnis dėmesys į AAD veiklą atkreiptas dėl gaunamų skundų.

Mes turime jį deeskaluoti, nes tai yra dalykinė diskusija, kuri galbūt nesusiklostė žmogiškai.

„Kalbant apie konfliktą (su AAD – ELTA), mes turime jį deeskaluoti, nes tai yra dalykinė diskusija, kuri galbūt nesusiklostė žmogiškai. Kodėl gali atrodyti, kad neproporcingas dėmesys skiriamas AAD, – mes esame gavę 8 skundus dėl departamento veiklos, 4 iš jų esame gavę direktorės atžvilgiu. Dėl kitų įstaigų nesame gavę“, – tikino ministras.

Vertindamas konflikto su O. Vėbriene priežastis, S. Gentvilas pažymėjo, kad Būtingės avarijos atveju vienam iš AAD inspektorių buvo taikomos pernelyg griežtos nuobaudos.

„Antrasis dalykas, kuris nesusiklostė, tai santykis su Būtingės avarija. O. Vėbrienė apie tai informavo mane asmeniškai. (...) Šioks toks nesusipratimas buvo, nes paklausus eilinio inspektoriaus, mano manymu, neproporcingos priemonės prieš jį buvo taikomos“, – teigė jis.

„Bandau įsivaizduoti, kaip, pavyzdžiui, Saulius Skvernelis reaguotų į vieną pavaldžios įstaigos vadovę, jei ji žmogų, kuris informavo vieną iš Ekstremalių situacijų komisijos narį, pašalintų iš pareigų“, – svarstė S. Gentvilas.

Tuo metu Seimo narė Agnė Širinskienė prašė ministro patikslinti, kas įvyko pokalbio su O. Vėbriene metu.

„Turiu esminį klausimą apie tai, kas vyko tarp jūsų ir O. Vėbrienės tame garsiajame pokalbyje, kuris iš tiesų skamba labai skandalingai, kada ji pasakojo, jog jūs išsikvietėte valstybės pareigūną ir tiesiog nurodinėjote, kad tas asmuo neturi teisės prokuratūrai perduoti informacijos?“ – klausė ji.

Jei tas pokalbis buvo toks skandalingas ir jei jis buvo įrašytas (...), tai paviešinkite. Jūs, atrodo, žinote daugiau detalių negu aš.

Atsakydamas S. Gentvilas teigė, kad minėtas pokalbis pernelyg politizuotas, bei neigė prašęs AAD vadovės atsiimti skundą, pateiktą prokuratūrai.

„Jei tas pokalbis buvo toks skandalingas ir jei jis buvo įrašytas (...), tai paviešinkite. Jūs, atrodo, žinote daugiau detalių negu aš. Bet aš tame pokalbyje neprašiau atsiiminėti skundų iš prokuratūros, o sakiau, kad mes, kaip institucijos, turime dirbti kolektyviai, turime per mažai resursų, kad mūsų teisininkai vienas prieš kitą kovotų ministerijos viduje.

Ir kai ateina naujas traktavimas ir trūksta teisės aktų, mes turime įsivardinti spragas. Dabar tai pateikiama kaip sensacija, kad S. Gentvilas darė spaudimą institucijai, – aš visiškai nesutinku su tuo traktavimu ir šitame įžvelgiu per daug politikos“, – teigė jis.

LVŽS kiek anksčiau susitiko su AAD vadove Olga Vėbriene, su kuria, kaip skelbiama frakcijos pranešime, buvo kalbėtasi „apie kritinę padėtį, susidariusią aplinkos apsaugos sistemoje“.

„Ji atvirai prakalbo apie patiriamą spaudimą ir sunkiai paaiškinamus politinius sprendimus, politikų skambučius, įspėjimus nepranešti teisėsaugai apie tarnybos metu pastebėtas galimai nusikalstamas veiklas, planuojamas AAD pertvarkas ir drastiškus etatų mažinimus, kurie lems, kad daugelis darbuotojų praras darbą ir pajamas, nukentės aplinkosaugos kokybė“, – rašo LVŽS.

Frakcijos išplatintame pranešime taip pat teigiama, kad „aplinkos ministro S. Gentvilo veiksmus sunku suprasti, jų negali paaiškinti viešuoju interesu, pasigendama aiškaus siekio užtikrinti skaidrią ir nuo interesų grupių nepriklausomą aplinkos apsaugos sistemą“.

Netrukus po susitikimo su O. Vėbriene LVŽS pirmininkas Ramūnas Karbauskis bei LVŽS frakcijos Seime seniūnė Aušrinė Norkienė kreipėsi į prezidentą Gitaną Nausėdą, premjerę Ingridą Šimonytę bei Generalinę prokuratūrą dėl aplinkos ministro S. Gentvilo galimai neteisėtų veiksmų.

„Manau, kad Simonas Gentvilas yra aktyvus ir drąsus politikas ir drąsiai ėmėsi problemų sprendimo. Natūralu, kad sulaukė įvairių reakcijų. Tikrai yra labai daug jį palaikančių, yra ir kritikos“, – teigė ji LRT Radijui trečiadienį.

Anot V. Čmilytės-Nielsen, kilęs konfliktas tarp S. Gentvilo ir Aplinkos apsaugos departamento (AAD) yra vidinis, ir Seimas į tai kištis neturėtų.

„Manyčiau, kad šiuo atveju vyksta vidiniai ministerijos procesai ir nevertėtų jų supolitinti. S. Gentvilas turi mano visišką pasitikėjimą, ir manau, kad ši istorija, kad ir kokia ji būtų nemaloni, netrukus baigsis“, – sakė ji.

Manau, kad Simonas Gentvilas yra aktyvus ir drąsus politikas ir drąsiai ėmėsi problemų sprendimo. Natūralu, kad sulaukė įvairių reakcijų.

Lietuvos valstiečių ir žaliųjų (LVŽS) sąjungos pirmininkas Ramūnas Karbauskis bei LVŽS frakcijos Seime seniūnė Aušrinė Norkienė kiek anksčiau kreipėsi į prezidentą Gitaną Nausėdą, premjerę Ingridą Šimonytę bei Generalinę prokuratūrą dėl aplinkos ministro S. Gentvilo galimai neteisėtų veiksmų.

Išplatintame pranešime teigiama, kad susirūpinimas dėl aplinkos ministro skaidrumo ir veiklos teisėtumo kilo po to, kai LVŽS frakcija surengė susitikimą su Aplinkos apsaugos departamento vadove Olga Vėbriene. Šio posėdžio metu O. Vėbrienė nurodė, kad antrąją ar trečiąją ministro darbo dieną S. Gentvilas ją buvo išsikvietęs pasiaiškinti, kodėl ji prokuratūrai perdavė informaciją apie galimai neteisėtus veiksmus ir prokuratūros paprašė ginti viešąjį interesą aplinkosaugos srityje.

Išplatintame pranešime teigiama, kad susirūpinimas dėl aplinkos ministro skaidrumo ir veiklos teisėtumo kilo po to, kai vakar LVŽS frakcija surengė susitikimą su Aplinkos apsaugos departamento vadove p. Olga Vėbriene. Šio posėdžio metu O. Vėbrienė nurodė, kad antrąją ar trečiąją ministro darbo dieną S. Gentvilas ją buvo išsikvietęs pasiaiškinti, kodėl ji prokuratūrai perdavė informaciją apie galimai neteisėtus veiksmus ir prokuratūros paprašė ginti viešąjį interesą aplinkosaugos srityje.

„Buvo aiškiai pasakyta, kad tokių veiksmų daugiau ateityje nebūtų. Kad mes turėtume kažkaip išsiaiškinti viduje, išsiaiškinti, susitarti ir skalbinių į viešumą nenešti“, – kalbėjo ji LVŽS frakcijoje.

LVŽS pirmininko R. Karbauskio teigimu, tokią aplinkos ministro S. Gentvilo veiklą galima suprasti kaip spaudimą valstybės pareigūnams, nurodymą slėpti padarytus galimai neteisėtus veiksmus, jų nepranešti teisėsaugos institucijoms, o ministro priekaištai dėl to, kad prokuratūra informuota – tiesiog nesuvokiami teisinėje demokratinėje visuomenėje.

„Kaip kitaip suprasti S. Gentvilo veiksmus, kurie panašūs į neteisėtų veiksmų slėpimą? Iš kokių paskatų tas daroma? Ypač žinant, kad jį delegavusi partija jau kurį laiką klimpsta politinės korupcijos byloje? Akivaizdu, kad tai neskaidrus teisei prieštaraujantis elgesys, juo labiau kad prokuratūra, gavusi O. Vėbrienės pranešimą, jau kreipėsi į teismą, gindama viešąjį interesą ir prašydama panaikinti vienai atliekas tvarkančiai įmonei galimai neteisėtai suteiktus taršos leidimus. Toks ministras negali toliau eiti savo pareigų, nes jis atstovauja tikrai ne aplinkosauginiams interesams. Jo elgesys mums atrodo neskaidrus“, – sako LVŽS pirmininkas R. Karbauskis.

Kaip kitaip suprasti S. Gentvilo veiksmus, kurie panašūs į neteisėtų veiksmų slėpimą? Iš kokių paskatų tas daroma? Ypač žinant, kad jį delegavusi partija jau kurį laiką klimpsta politinės korupcijos byloje?

„Dėl to kreipėmės į prezidentą bei premjerę, prašydami įvertinti aplinkos ministro S. Gentvilo veiksmus bei atsakyti, ar šiuo ministru jie dar vis pasitiki, taip pat ar juo gali pasitikėti visuomenė, kurios interesas – aplinka, o ne teršėjais besirūpinantis ministras. Prokuratūra taip pat yra informuota apie su teise nesuderinamus ministro veiksmus ir paprašyta juos įvertinti“, – pranešė „valstiečių“ lyderis.

Pasak LVŽS frakcijos seniūnės A. Norkienės, S. Gentvilo elgesys nesuderinamas su skaidrumo, viešumo, atsakingo valdymo principais bei politiko etika.

„Ypač daug susirūpinimo kelia tai, kad spaudimas O. Vėbrienei daromas net tuomet, kai ji jau turi pranešėjo statusą. Dėl to LVŽS kreipimesi į Generalinę prokuratūrą prašoma įvertinti, ar tokiais veiksmais S. Gentvilas, galimai spausdamas valstybės pareigūną, kuris dabar yra pripažintas pranešėju, nepranešti teisėsaugai apie galimai daromus neteisėtus veiksmus, nepadarė teisės aktais draudžiamų veikų, tarp jų – veikų, kurios nurodytos Baudžiamojo kodekso 238 straipsnyje (Nepranešimas apie nusikaltimą). Prokuratūra turi visas galimybes tai įvertinti ir tikime, kad apgins sąžiningus žmones, kurie nebijo atskleisti teisės aktų pažeidimų ir atlieka savo pareigą valstybei“, – sako LVŽS frakcijos seniūnė A. Norkienė.