Susitikime su „Apple“ vyresniuoju vadovu Europos vyriausybių reikalams Bruno Bernardu ministrė plačiau aptars technologijų sektoriaus plėtros perspektyvas ir skaitmenizaciją, naujas tendencijas šioje srityje.

Su debesijos įmonės „Amazon Web Services“ atstovais – už „AWS Sovereign Cloud“ atsakingu viceprezidentu Maxu (Maksu) Petersonu ir viešosios politikos direktoriumi Vidurio ir Rytų Europos regionui Mariuszu Mielczareku (Marjušu Melčareku) – ministrė aptars įmonės planus Europoje.

Tiek AWS, tiek „Amazon“ domisi plėtros galimybėmis Europoje, taip pat Vidurio ir Rytų Europos regione. Lietuva, kaip ir kelios kitų šio regiono šalys, turi stiprią technologijų ekosistemą.

„Lietuvos technologijų sektorius pastaruosius keletą metų nuosekliai auga ir atkreipia didžiųjų pasaulio technologijų įmonių dėmesį. Siekiame būti regiono inovacijų centru ir technologijų lyderiais, tad bendradarbiavimas su didžiaisiais pasauliniais žaidėjais prisidėtų prie spartesnio sektoriaus augimo“, – sakė A. Armonaitė.

Susitikimai su įmonių atstovais vyks Trijų jūrų iniciatyvos verslo forumo, kuris politiškai ir ekonomiškai jungia Vidurio ir Rytų Europos šalis, metu.

Technologijų milžinė neseniai pasirašė iki 50 mln. dolerių vertės sutartį su „Shutterstock“ dėl milijonų nuotraukų, vaizdo ir garso įrašų turinio licencijų, kad galėtų treniruoti savo DI didelius kalbos modelius, skelbia „Apple Insider“.

Teigiama, kad šis sandoris leistų pagerinti telefonų „iPhone“ vaizdų kūrimo ir redagavimo galimybes, patobulinus DI vaizdų atpažinimo technologiją.

Be to, „iPhone“ turėtojai galėtų pasinaudoti pagerintu balso atpažinimu ir automatine transkripcija naudodamiesi „Shutterstock“ vaizdo ir garso turiniu – jos duomenis šiuo metu taip pat naudoja „Alphabet Inc.“ priklausančios „Google“, „Amazon“ ir „Meta Platforms“ savo DI sistemoms kurti.

Šis pranešimas paskelbtas po panašių šiuo metu vykstančių „Apple“ derybų su įvairiais leidėjais, tokiais kaip „Conde Nast IAC“ ir NBC, dėl jų naujienų straipsnių turinio naudojimo DI modeliams treniruoti.

Kalifornijoje įsikūrusios bendrovės vyresnysis viceprezidentas pasaulinei rinkodarai Gregas Joswiakas socialinės žiniasklaidos platformose ne kartą užsiminė, kad artėjanti „Apple“ WWDC (pasaulinė kūrėjų) konferencija bus „absoliučiai neįtikėtina“, nes joje daugiausia dėmesio bus skiriama naujai į įrenginius įdiegtoms DI funkcijoms.

Aukščiausiosios instancijos teismas pareiškė užsitęsusioje byloje nei bendrovės „Apple“, nei „Epic“ apeliacijų nenagrinėsiąs, tuo iš esmės užbaigdamas teisinę sagą.

2020 m. „Epic“ pateikė ieškinį, kaltindama išmaniųjų telefonų „iPhone“ gamintoją „Apple“ monopolizavus skaitmeninių paslaugų parduotuvę „App Store“.

Už visus mobiliųjų programėlių parduotuvėje sudaromus finansinius sandorius „Apple“ ima net 30 procentų mokestį, todėl bendrovės skundžiasi nesąžiningu „mokesčiu“.

San Francisko federalinis teismas vienbalsiai atmetė ieškinį, pasiūlydamas vienintelį sprendimą, kad programėlių vartotojams būtų nurodoma, jog už bendrovės „Apple“ ekosistemos ribų ir yra kitokių būdų atsiskaityti už paslaugas.

Abi bendrovės pateikė apeliacijas, kurios galų gale pasiekė Aukščiausiąjį teismą.

„Aukščiausiasis teismas atmetė abejų šalių apeliacijas bendrovės „Epic“ byloje prieš „Apple“ monopolį“, – socialiniame tinkle „X“ (buvęs tviteris) pranešė bendrovės „Epic“ generalinis direktorius Timas Sweeney.

„Teisminė kova siekiant, kad bendrovės „Apple“ išmaniuosiuose telefonuose „iPhone“ būtų leidžiama įsigyti programėlių iš konkuruojančių parduotuvių ir už jas atsiskaityti kitokiais būdais, Jungtinėse Valstijose pralaimėta. Tai liūdna baigtis visiems programinės įrangos kūrėjams“, – teigė jis.

T. Sweeney paaiškino, kad dabar nurodymą bendrovei „Apple“ leisti išmaniuosiuose telefonuose „iPhone“ naudoti naujas atsiskaitymo sistemas duoti gali tik šalių vyriausybės arba priežiūros institucijos.

Jis pasveikino Europos Sąjungos skaitmeninių rinkų įstatymą, kurį priėmus Europoje nuo kovo 7 d. būtent taip ir bus padaryta.

Praėjusį mėnesį „Epic“ Jungtinėse Valstijose laimėjo panašaus pobūdžio bylą prieš bendrovę „Google“, prisiekusiųjų teismui priėmus sprendimą, kad paieškos sistemos milžinė savo išmaniesiems telefonams su įdiegta operacine sistema „Android“ skirtoje programėlių parduotuvėje naudojasi neteisėtu monopoliu.

73 metų S. Wozniakas trečiadienio popietę turėjo kalbėti Pasaulio verslo forume, bet  nualpo ir buvo nuvežtas į ligoninę, pranešė CNN, remdamasi neįvardytu šaltiniu iš forumo organizatorių.

Išsamesnės informacijos apie jo sveikatos būklę pranešime nepateikta.

Pasak Meksikos žiniasklaidos, įskaitant televizijos tinklą „Televisa“ ir laikraštį „El Universal“, S. Wozniaką ištiko insultas ir jis buvo paguldytas į privačią ligoninę, kur jo būklė buvo „stabili“.

Programinės įrangos inžinierius 1976 metais kartu su Steve‘u Jobsu, mirusiu 2011 metais, įkūrė bendrovę „Apple“.

Pasak forumo interneto svetainės, S. Wozniakas turėjo kalbėti apie darbą su S. Jobsu ir technologijų keliamas rizikas – taip pat ir dirbtinio intelekto bei kriptovaliutų.

Živilė Aleškaitienė (AFP)

Turi būti identifikuotas

Vis dėlto nerimauti nereikėtų. „Apple“ jau paskelbė išleisianti programinės įrangos atnaujinimą, be to, mažai tikėtina, kad visi šio modelio telefonai yra nesaugūs ir skleidžia reikalavimų neatitinkančias elektromagnetines bangas“, – sako advokatų kontoros „TGS Baltic“ patarėja Aleksandra Fedotova.

Kiekviena telefonų partija, net jeigu kalbame apie tą patį modelį, yra skirtinga ir, norint įgyvendinti drastiškas priemones, pirmiausia reikia aiškiai apibrėžti, kokie konkretūs telefonai yra nesaugūs. Mažai tikėtina, kad absoliučiai visose telefonų partijose įdiegta ta pati reikalavimų neatitinkanti programinė įranga. Galbūt vienoje partijoje ji naujesnė, tobulesnė, o kitose – ne. Tam, kad bet kuri Prancūzijos valdžios institucija imtųsi tokio drastiško žingsnio ir nutartų atšaukti šį produktą, jis turi būti konkrečiai identifikuotas. Nepakaks vien pranešimo, skelbiančio, kad „iPhone 12“ yra nesaugūs.

Kitaip sakant, reikės konkrečiai atskleisti, kokia partija ir kokia programinė įranga, koks skaičius telefonų neatitinka reikalavimų. Tik tuomet, jei to padaryti bus neįmanoma, bandant apsaugoti vartotojų sveikatą, gali būti ryžtasi žingsniui išimti visus telefonus iš prekybos, tačiau šansai itin maži.

Privalo būti saugūs

Direktyvos dėl valstybių narių įstatymų derinimų, susijusių su radijo įrenginių teikimu rinkai yra išleidžiamos ES mastu, o tai reiškia, kad vienose šalyse reikalavimai įrenginiams ir jų skleidžiamai radiacijai yra griežtesni, kitose – kiek laisvesni. Didžiąja dalimi prie šios tvarkos reglamentavimo prisideda ir Pasaulinė sveikatos organizacija (PSO), kuri teikia tam tikras rekomendacijas, pristato savo atliktus tyrimus, jų išvadas ir analizes.

Lietuvoje įrenginius reglamentuoja Elektroninių ryšių įstatymas, taip pat  Sveikatos apsaugos ministerija. Ji nustato tam tikras higienos normas, kurios, pavyzdžiui, apibrėžia elektromagnetinio lauko gyvenamojoje aplinkoje parametrus, normuojamas vertes, matavimo reikalavimus. Na, o matavimus ir jų atitiktį reikalavimams prižiūri Nacionalinis visuomenės sveikatos centras (NVSC), ūkio subjektų priežiūrą vykdo Ryšių reguliavimo tarnyba (RRT).

Nors institucijų, prižiūrinčių, kad įvairūs elektroniniai produktai atitiktų reikalavimus ir yra daug, vis dėlto kalbame apie žmonių sveikatą, tad tokiais atvejais per didelės atsargos būti tikrai negali. RRT yra patvirtinusi Radijo ryšio įrenginių techninį reglamentą, kuriame atsispindi svarbi nuostata – visi radijo ryšio įrenginiai turi būti sukonstruoti taip, kad būtų užtikrinta žmonių, naminių gyvūnų sauga ir sveikatos apsauga. Taip pat – ir nuosavybės apsauga. Elektromagnetinio suderinamumo techninis reglamentas nustato įrenginių teikimo į rinką ir naudojimo tvarką ir reikalavimus, taikomus įrenginiams, jų įrengimui, naudojimui, ir kitus susijusius reikalavimus. Taip pat saugos tikslus – tai žmogaus gyvybės arba nuosavybės saugumo užtikrinimas.

Šios nuostatos rodo, kad žmonių sveikatos užtikrinimas iš tiesų yra labai plati sąvoka, tačiau, remdamiesi tuo, visi įrenginių gamintojai privalo atsižvelgti ir užtikrinti absoliučiai visų parametrų saugumą. Tokiu atveju, jei NVSC, atlikęs tyrimus įvertintų ir nustatytų, kad kažkoks įrenginys galimai yra pavojingas sveikatai, tokia informacija turėtų būti perduota RRT, o šie tęstų komunikaciją su įrenginių gamintojais.

Gresia atsakomybė

Įmonės, kurios į rinką išleido reikalavimų neatitinkančius įrenginius, pirmiausia gali patirti reputacinę žalą. Tiek Lietuvoje, tiek kitose ES šalyse yra numatyta produktų, pripažintų nesaugiais arba skleidžiančiais per didelę elektromagnetinių bangų spinduliuotę, atšaukimas. Žinoma, galimos ir piniginės sankcijos. Lietuvoje, kai ūkio subjektas nesilaiko Radijo ryšio įrenginių techninio reglamento, Elektromagnetinio suderinamumo techninio reglamento arba vartotojų teisių apsaugą reglamentuojančių teisės aktų reikalavimų, jam gali būti skirta iki 3 proc. bendrųjų metinių pajamų iš veiklos, susijusios su elektroniniais ryšiais, dydžio bauda, o jeigu tokios veiklos mastą apskaičiuoti sunku arba neįmanoma, – iki 86 900 eurų. Ūkio subjektui, kuris nevykdo RRT įpareigojimų nutraukti neteisėtą veiklą, nepateikia informacijos arba pateikia neteisingą informaciją, ar nevykdo RRT reikalavimų, gali būti paskirta iki 14 500 eurų bauda, o jeigu toks pažeidimas yra trunkamasis arba tęstinis, – iki 1 500 eurų bauda už kiekvieną pažeidimo vykdymo (tęsimo) dieną.

Žvelgiant į Prancūzijos atvejį, žalą sveikatai aptikusi institucija gamintojui davė terminą atnaujinti įrenginių programinę įrangą, kad saugumo reikalavimai atitiktų normas. Nors „Apple“ ginčija Prancūzijos institucijos sprendimą, vis dėlto JAV kompanija patvirtino išleisianti programinės įrangos atnaujinimą, kuris turėtų išspręsti šiuo metu kylančias problemas.

Na, o kaip elgsis patys vartotojai, turintys šio modelio išmaniuosius telefonus, greičiausiai priklausys nuo kiekvieno asmeninio suvokimo ir gamintojo komunikacijos. Galbūt bus siūloma grąžinti pinigus už šio modelio telefonus, juos pasikeisti naujais, o gal komunikacija bus vangi ir patys vartotojai nuspręs nesukti sau galvos dėl šio klausimo.

Ar pasiekė Lietuvą?

Ar Lietuvą tokie įrenginiai pasiekė, kol kas neaišku.

Jeigu vienoje ES šalyje paskelbiama, kad tam tikras įrenginys kenkia sveikatai ir neatitinka reikalavimų, be abejo, vyksta bendradarbiavimas su kitų Europos šalių institucijomis. Pasitelkiama administracinė sistema, per kurią tam tikroms valstybėms yra perduodami svarbūs pranešimai.

Tam, kad tas pranešimas išeitų ir pasiektų tam tikrą šalį, konkreti įrenginio partija turi būti labai tiksliai apibrėžta. Neužtenka pareikšti, kad „visi „iPhone 12“ yra žalingi.“ Juk ne visas Europos šalis pasiekia vienodi „iPhone“ – pavyzdžiui, į Vokietiją keliauja viena partija, Lietuvą pasiekia kita.

Prancūzijos atvejis gali neturėti įtakos Lietuvai, jeigu reikalavimų neatitinkantys įrenginiai į mūsų rinką nepatenka. Komunikuojant su gamintoju, suteikiant jam terminą pateikti išsamesnę informaciją ar pasitaisyti, reikalaujama tam tikrų duomenų, kad galėtume įsitikinti ne tik dėl saugos klausimų, bet ir išsiaiškinti, kokiu mastu yra paplitęs reikalavimų neatitinkantis įrenginys.

Jeigu Lietuvą toks pranešimas pasiektų, vadinasi, dalis tų įrenginių pasiekė ir Lietuvos vartotojus, todėl tarnybos turėtų nedelsdamos imtis priemonių. Iš gauto pranešimo mūsų institucijos turėtų matyti, koks konkretus ūkio subjektas šiuos įrenginius išplatino. Tikrai nebūtų varstomos visų platintojų ir importuotojų durys keliant klausimą dėl visų rinkoje esančių „iPhone 12“. Kiekviena institucija į tokius klausimus žiūri atsargiai, be to, Lietuvoje turime savo laboratorijų, kurios galėtų nustatyti, ar konkretus įrenginys yra pavojingas sveikatai.

Radijo dažnius reguliuojanti Prancūzijos agentūra ANFR pranešė, kad bandymų metu nustatyta, jog „iPhone 12“ skleidžia daugiau elektromagnetinių bangų nei leidžiama saugiam naudojimui.

„Nurodyta „Apple“ nuo rugsėjo 12-osios pašalinti „iPhone 12“ iš pardavimų Prancūzijoje dėl to, kad šis telefono modelis viršija leistiną elektromagnetinių bangų sugerties organizme ribą“, – teigiama ANFR pranešime.

Reguliuotoja pažymėjo, jog akredituotos laboratorijos nustatė, jog atliekant bandymus, imituojančius telefono laikymą rankoje arba kišenėje, elektromagnetinės energijos absorbcija organizme yra 5,74 vato vienam kilogramui. Tuo tarpu pagal Europoje galiojančius standartus ši viršutinė riba yra 4,0 vato kilogramui.

„Kalbant apie jau parduotus telefonus, „Apple“ privalo per trumpiausią laiką imtis pertvarkymo priemonių, kad šie  telefonai atitiktų reikalavimus“, – nurodo ANFR ir įspėja, kad „priešingu atveju „Apple“ privalės juos atšaukti“.

Kelių valstybių reguliavimo institucijos yra nustačiusios elektromagnetinės spinduliuotės, kurią gali skleisti mobiliojo ryšio telefonai, ribas, kad būtų išvengta neigiamo poveikio sveikatai.

Savo ruožtu Pasaulio sveikatos organizacija savo interneto svetainėje skelbia, kad atlikus daugybę tyrimų „nenustatyta, kad mobiliųjų telefonų naudojimas keltų neigiamą poveikį sveikatai“.

Statusas suteiktas JAV holdingo bendrovei „Alphabet“, įsteigtai 2015 metais pakeitus „Google“ korporacijos struktūrą, elektroninės komercijos bendrovei „Amazon“, Kinijos interneto technologijų įmonei „ByteDance“, „Facebook“ kontroliuojančiai JAV įmonei „Meta“ ir programinės ir techninės įrangos gamintojoms „Microsoft“ ir „Apple“.

Už vidaus rinką atsakingas EK narys Thierry Bretonas ( (Tjeri Bretonas) teigė, kad šis sprendimas suteiks daugiau pasirinkimo galimybių vartotojams, taip pat apribos šių šešių prieigos valdytojų ekonominę galią.

„Užtikrinus didesnį sąveikumą, galimybę parsisiųsti programėles nenaudojant programėlių parduotuvių, duomenų perkeliamumą tikruoju laiku ir sąžiningumą, vartotojai turės daugiau galimybių rinktis, o mažesnės novatoriškos technologijų įmonės įgaus naujų galimybių. Atėjo laikas Europai nustatyti aiškias žaidimo taisykles siekiant užtikrinti, kad skaitmeninės rinkos būtų sąžiningos ir atviros“, – pranešime teigė T. Bretonas.

Atėjo laikas Europai nustatyti aiškias žaidimo taisykles siekiant užtikrinti, kad skaitmeninės rinkos būtų sąžiningos ir atviros.

 

Visos 6 bendrovės turės per šešis mėnesius užtikrinti, kad teikdamos pagrindines platformos paslaugas jos vykdys visas Skaitmeninių rinkų akte (SRA) nustatytas pareigas. Tačiau, pavyzdžiui, jos privalės jau nuo šiol informuoti EK apie bet kokią numatomą koncentraciją.

Komisija taip pat galės sistemingų pažeidimų atveju priimti papildomas priemones, pavyzdžiui, įpareigoti prieigos valdytoją parduoti verslą ar jo dalis arba uždrausti jam įsigyti papildomų paslaugų.

Šiuo metu toks statusas taikomas 22 prieigos valdytojų pagrindinėms platformų paslaugoms, pavyzdžiui, socialinių tinklų platformoms „Facebook“, „Instagram“, „Linkedin“, reklamos paslaugoms „Google“, „Amazon“, „Meta“.

Pagal SRA skaitmeninėms platformoms suteikiamas prieigos valdytojo statusas, jei tai yra svarbi sąsaja tarp įmonių ir naudotojų.

Administracinių pažeidimų ir nedidelės apimties baudžiamąsias bylas nagrinėjančio magistrato teismo taikos teisėjas pripažino „Apple“ kalta dėl to, kad ji neištrynė tinklalaidžių ir programėlių, skleidžiančių esą netikslią informaciją apie konfliktą, pranešė Rusijos naujienų agentūra „Interfax“.

Rusijos teismas taip pat skyrė baudą „Wikipedia“ savininkei „Wikimedia Foundation“ už tai, kad ši nepašalino netikslia vadinamos informacijos apie Rusijos karinius veiksmus Ukrainoje.

Teismas skyrė „Wikimedia Foundation“ 3 mln. rublių (30 000 eurų) baudą už tai, kad „Wikipedia“ puslapiuose rusų kalba buvo išsaugota medžiaga, teismo teigimu, pažeidžianti įstatymą, kuriuo draudžiama diskredituoti Rusijos kariuomenę ir skleisti melagingą informaciją apie konfliktą Ukrainoje, pranešė „Interfax“.

Rusija nuo 2022 metų vasario, kai pasiuntė savo kariuomenę į Ukrainą, ėmėsi įvairių priemonių, kad nubaustų už bet kokią karo kritiką ar abejones dėl jo.

Kai kurie kritikai buvo griežtai nubausti. Maskvos teismas opozicijos veikėją Vladimirą Kara-Murzą, pasisakiusį prieš Rusijos veiksmus Ukrainoje, pripažino kaltu dėl išdavystės ir Rusijos kariuomenės menkinimo, ir nuteisė jį kalėti 25 metus.