Net 40 žmonių atsidūrė ligoninėje. Viena viešnia mirė – neišgyveno nuotakos močiutė. Ispanų pareigūnai ėmėsi tyrimo – bus tiriamas visas vestuvių meniu. Maisto kilmę aiškinasi ir epidemiologinės priežiūros tarnybos.

Nors tyrimas pažengęs, ryšys tarp senjorės mirties ir įtariamo apsinuodijimo dar kol kas neaiškus. Kol kas dar negautos galutinės išvados.

Visas LNK reportažas – vaizdo įraše:

Svarbiausius teisinius aspektus aptaria advokatų kontoros „TGS BALTIC“ patarėja Aleksandra Fedotova.

– Ar šie atvejai turi kažkokį sezoniškumą?

– Taip, turi. Kai atšyla orai, žmonės labiau nori susiburti, bendrauti ar švęsti. Tokiais atvejais, kai yra visokie pobūviai, dažniausiai ir pasitaiko apsinuodijimų. Sunku išlaikyti temperatūrinį rėžimą tinkamą maisto produktams. Reikia būti įsitikinus, kad maisto tiekėjai pateiks šviežią, gerą žaliavą. Yra ir higienos reikalavimai tiek aplinkai, tiek įrankiams, tiek žmonėms.

Visas LNK reportažas – vaizdo įraše:

– Ar klientui paprasta įrodyti, kad jis toje ar kitoje įstaigoje apsinuodijo?

– Nelengva. Jeigu yra keli apsinuodijimo atvejai, tai medicinos įstaigos praneša institucijoms, kad įvyko protrūkis. Prasideda tyrimai. Jeigu žmogus nesikreipia į sveikatos priežiūros įstaigą, o gydosi namuose, jis, aišku, gali kreiptis į Valstybinę maisto ir veterinarijos tarnybą (VMVT) su pranešimu. VMVT atliks neplaninį patikrinimą. Taip pat žmogus gali kontaktuoti su pačia maitinimo įstaiga dėl tokio atvejo.

– Kas tokiu atveju vyksta, kokie tyrimai?

– Kai vyksta patikrinimas, jeigu yra įtarimų, tada bus imami mėginiai. Jeigu inspektoriams kils įtarimų, kad galimai dėl tam tikro maisto įvyko apsinuodijimas, tai tas maistas bus laikinai sustabdytas. Bus paimti jo mėginiai, jis bus ištirtas dėl jo mikrobiologinės taršos. Taip pat galima imti paviršių mėginius, patikrinti, ar ant paviršių nėra bakterijų. Taip pat sužiūrimas inventorius – ar jis tinkamai suženklintas ir naudojamas. Asmenys turi pateikti duomenis dėl patikrintos sveikatos.

Jeigu tyrimo metu bus nustatyta, kad dėl įstaigos kaltės įvyko apsinuodijimas, gresia bauda nuo 3 tūkst. iki 12 tūkst. eurų.

– Kas tokiu atveju gresia maitinimo įstaigai? Kokio dydžio baudos?

– Jeigu tyrimo metu bus nustatyta, kad dėl įstaigos kaltės įvyko apsinuodijimas, gresia bauda nuo 3 tūkst. iki 12 tūkst. eurų. Priklauso, kiek asmenų apsinuodijo. Taip pat tai įstaigai gresia laikinas uždarymas. Jeigu bus nustatyti didesni neatitikimi, tai įmonei bus liepta užsidaryti ir susitvarkyti. Kai jie susitvarkys, jie vėl praneš tarnybai. Tuomet atvažiuoja inspektoriai ir jeigu viskas tvarkoje, jie vėl gali atnaujinti veiklą. Bet jei bus nustatyti labai dideli neatitikimai, tai yra tikimybė, kad visiškai uždraus įstaigos veiklą.

– Ar dažni tokie atvejai mūsų šalyje?

– VMVT viešai skelbia nepatikimų subjektų sąrašą, į kurį įstaiga gali patekti, kai neatitinka tam tikrų reikalavimų. Jeigu patikrinimo metu vadovai trukdo atlikti patikrinimą, jie yra patraukiami atsakomybėn pagal Administracinių nusižengimų kodeksą.

Infekcijos priežastys

„Žarnyno infekciją galima pasigauti bet kur: ne tik kavinėse ar šviežių ledų kioskeliuose, bet ir parduotuvėse ar turgeliuose, kuriuose prekiaujama pjaustytais vaisiais, daržovėmis, taip pat pajūrio žuvų turgeliuose. Infekciją galima namo parsinešti ir po maudynių vandens telkiniuose“, – įspėja vaistininkė.

Šiltuoju metų laiku viena dažniausių apsilankymo vaistinėje priežasčių ir yra apsinuodijimas maistu ar vandeniu. Pacientai skundžiasi pykinimu, viduriavimu, karščiavimu, pilvo, galvos ir raumenų skausmais. Tai yra pagrindiniai simptomai, signalizuojantys apie žarnyno infekciją.

„Maistas gali būti užterštas jį perdirbant, netinkamai laikant, nepaisant maisto ruošimo ir asmens higienos taisyklių, naudojantis netinkamai išplautais įrankiais, indais, pjaustymo lentelėmis ir t.t. Vasarą šiluma yra palanki terpė bakterijoms daugintis – jau po kelių valandų maistas gali tapti ligos priežastimi“, – apie pavojus perspėja U.Peleckytė.

Vis dėlto dažniausia žarnyno infekcijos priežastis – ne iki galo iškepta arba kiek ilgiau šilumoje pabuvusi mėsa. Todėl dažnai infekcija skundžiasi tie, kurie šiltus vasaros vakarus ar savaitgalius mėgsta pagardinti ant grilio ar kepsninėje keptais mėsos gaminiais.

„Infekcijas sukelti gali vaisiai ir daržovės, kurie prieš valgymą būna netinkamai ar netgi visai neplauti, šilumoje per ilgai pastovėję pieno produktai, pavyzdžiui, grietinėle pertepti tortai. Šie produktai šiltuoju metų laiku labai greitai genda ir turėtų būti vartojami tik įsitikinus, kad yra švieži“, – pabrėžia U.Peleckytė.

Pavojai tolimuose kraštuose

Vaistininkė teigia, kad atsargumo nereikėtų pamiršti ir atostogaujantiems kitose šalyse, ypač egzotinėse. Pasak jos, kelionėse dažniausiai susergama bakterinės kilmės žarnyno infekcijomis, kurias sukelia bakterijos, nesutinkamos įprastinėje gyvenamojoje aplinkoje.

„Tokiu atveju sutrinka įprasta žarnyno mikroflora – prasideda pykinimas ir viduriavimas. Virusine infekcija dažniausiai užsikrečiama nuo kito, jau sergančio žmogaus, tačiau virusai išgyvena geriamajame vandenyje ir maiste, todėl galima lengvai užsikrėsti fekaliniu-oraliniu būdu. Keliautojams labai svarbu laikytis asmeninės higienos taisyklių, atidžiai rinktis maistą, ypač gatvėse, ir pasidomėti, ar iš čiaupo bėgantis vanduo yra tinkamas gerti“, – planuojantiems vasaros atostogas ne Lietuvoje pataria U.Peleckytė.

Kaip gydytis?

Prasidėjus staigiam viduriavimui, kyla dehidratacijos rizika, o ši ypač pavojinga vaikams ir vyresnio amžiaus žmonėms. Dėl to vaistininkė pataria vasaros laikotarpiu ir kelionių metu vaistinėlėje turėti vandens ir druskų kiekį organizme atkuriančių preparatų.

Į gydytoją būtina kreiptis tuomet, kai žmogus stipriai viduriuoja, jaučia silpnumą ir nuovargį, yra vangus.

„Šie preparatai naudingi ne tik viduriuojant, bet ir karštą vasaros dieną, kai prakaituojame žymiai daugiau. Reikėtų nepamiršti viduriavimą ir pykinimą stabdančių preparatų, žarnyno absorbentų, žarnyno skausmą, spazmus malšinančių preparatų, virškinimo fermentų ir, žinoma, gerųjų bakterijų“, – rekomenduoja vaistininkė.

Nors gydymas susirgus virusine liga labai priklauso nuo simptomų ir paciento amžiaus, pradėjus viduriuoti ar vemti taip pat labai svarbu gerti daugiau skysčių, tačiau vartoti juos mažesniais kiekiais, bet dažniau. Vis dėlto, susirgus sunkia žarnyno infekcija, gali būti skiriamas gydymas antibiotikais.

„Visada reikia atkreipti dėmesį į savijautą. Į gydytoją būtina kreiptis tuomet, kai žmogus stipriai viduriuoja, jaučia silpnumą ir nuovargį, yra vangus. Taip pat jei kamuoja aukšta temperatūra, viduriuojant kraujuojama ar jaučiamas stiprus žarnyno skausmas. Skausmą lengviausia įsivertinti pagal dešimtbalę skalę“, – teigia vaistininkė U.Peleckytė.

Gydytoja G. Mikulevičienė paaiškina, kad apsinuodijimas maistu dažniausiai kyla ne dėl to, kad maistas pats iš savęs yra nuodingas, o dėl to, kad jame pradeda daugintis bakterijos, ypač, kai šilta. Kai bakterijų prisidaugina tiek, kad jos pradeda išskirti toksinus, suvalgęs tą netinkamai laikomą maistą žmogus patiria skrandžio, virškinimo trakto sudirginimo simptomus, pradeda vemti, viduriuoti, tačiau, anot gydytojos, tokia reakcija yra gerai.

„Dažnai žmonės išsigąsta, kad tai kažkas rimto, katastrofa, bet tai yra mūsų organizmo apsauginė reakcija nuo susikaupusių toksinų. Kelis kartus išvemti netinkamą maistą yra gerai, nes pasišalina toksinai. Kelis kartus išsividuriuoti irgi yra nieko tokio. Žinoma, svarbu atstatyti skysčius ir mikroelementus“, – sako gydytoja.

Klinikinės toksikologijos gydytojai pritaria ir „Eurovaistinės“ vaistininkė Miglė Kazakevičienė. Anot jos, apsinuodijus nereiktų stabdyti viduriavimo stipriais preparatais. „Pirmiausiai imkitės simptominio gydymo, kuriam laikui laikykitės dietos, nes parastai ir nebūna apetito, vartokite pakankamai skysčių, patartina su elektrolitais“, – sako ji.

Anot vaistininkės, rekomenduojama rinktis preparatus, kurie absorbuoja toksinus, dujas, mažina pilvo gurgimą, pūtimą, atsirūgimą. „Kartais apsinuodijus nevirškina maisto, žmonės jaučia, kad jis „stovi“ skrandyje, pūva, raugėjama supuvusio kiaušinio kvapu, tokiais atvejais naudinga virškinimo fermentai“, – pataria vaistininkė.

Jeigu apsinuodiję vemiate, tuomet, anot gydytojos, nereikia skubėti valgyti tarp vėmimų. Vis dėlto, jeigu norisi valgyti, jaučiatės geriau, atstatėte skysčių trūkumą, galite pradėti valgyti, tačiau reikėtų rinktis lengvesnį maistą. Kaip paaiškina gydytoja, valgyti tai, ko nedėtumėte ant žaizdos.

„Įsivaizduokite, kad skrandis yra jūsų žaizda. Po vėmimo nevalgykite to, kas yra sūru, rūgštu,  karšta, labai šalta. Reikėtų vengti ir kai kurių šviežių daržovių, pavyzdžiui, agurkų, pomidorų, vengti pieno produktų. Geriausiai tinka košės, vanduo. Jei jūs pabandysite ir skrandis nesudirgs, neskaudės, tuomet prašome, galite valgyti, bet iš pradžių pabandykite truputėlį, o tada galite ir daugiau“, – sako G. Mikulevičienė.

Apsinuodijus svarbu vartoti pakankamai skysčių, tačiau gydytoja įspėja nepersistengti. Pasak G. Mikulevičienės, vandenį naudinga gerti mažais gurkšniais ir pamažu, nes staiga išgėrus didelį kiekį vandens, jis taip pat gali sukelti vėmimą.

Jeigu negalite vartoti skysčių, nes jų atsigėrus pykina, tuomet reikėtų kreiptis į gydytoją, nes iškyla dehidratacijos rizika. Taip pat į gydymo įstaigą reikėtų kreiptis ir tuo atveju, jeigu vėmimas ar viduriavimas kartojasi ypač dažnai.

Vaistininkė ir gydytoja atkreipia dėmesį, kad šie patarimai aktualūs suaugusiems.

Persivalgymo ir apsinuodijimo simptomai yra gana panašūs: persivalgius dažniausiai pasireiškia sunkumas, skausmas pilvo srityje, pilvo pūtimas, pykinimas, rėmuo, o pagrindiniai apsinuodijimo simptomai – pykinimas, vėmimas, viduriavimas, pilvo skausmas, apetito netekimas, nuovargis ir, kai kuriais atvejais, karščiavimas.

„Vis dėlto persivalgius sunkumas pilvo srityje atsiranda nuo per didelio maisto kiekio, o apsinuodyti galima net ir nedidele porcija, pavyzdžiui, grybais“, – pastebi M. Žalytė.

Neslopinkite apsinuodijimo simptomų. Jei vaikas ar suaugusysis ėmė vemti ar viduriuoti, pasak šeimos gydytojos I. Juškienės, negalima slopinti šių simptomų, nes taip organizmas valosi nuo toksinių medžiagų. M. Žalytė priduria, kad tokiais atvejais reikėtų gurkšnoti negazuotą mineralinį vandenį ir vartoti elektrolitų skysčius, kurie atstato skysčių bei druskų kiekį organizme.

Apsinuodijus taip pat rekomenduojama vartoti aktyvuotos anglies tabletes, kurios padeda pašalinti toksinus iš organizmo, ir gerųjų bakterijų, kurios atstato žarnyno mikroflorą.

Jei vaikas ar suaugusysis ėmė vemti ar viduriuoti negalima slopinti šių simptomų, nes taip organizmas valosi nuo toksinių medžiagų.

Esant sutrikusiam virškinimui galima išgerti virškinimo fermentų, tačiau, pasak I. Juškienės, jais piktnaudžiauti nederėtų.

„Dažnai naudodami virškinimo fermentus mes tarsi apgauname savo organizmą ir dirbtinai padidiname jo galimybes virškinti. Tai ilgainiui skatina antsvorio formavimąsi, cholesterolio kiekio organizme didėjimą, endokrininės sistemos veiklos sutrikimus, judamojo aparato sistemos pakitimus“, – įspėja „MediCA klinika“ gydytoja.

Kurį laiką susilaikykite nuo maisto. M. Žalytė pataria dieną ar pusdienį atsisakyti maisto, gerti negazuotą mineralinį vandenį, o maistą pradėti valgyti mažomis porcijomis ir lengvai virškinamą, pavyzdžiui, košes, vaisius ar daržoves.

I. Juškienės teigimu, esant lengvam negalavimui galima gerti šiltą vandenį, arbatas, sultinį, o pasireiškus alkiui – užkąsti džiūvėsėlių.

Kurį laiką organizmą pailsinti nuo maisto naudinga ir vaikams. Nors, pasak vaistininkės M. Žalytės, kartais sunku nustatyti, ar persivalgymo simptomai kamuoja vaikus, bet jei po valgymo pasikeitė elgesys – vaikas tapo vangus, galima įtarti, kad jis persivalgė. Tokiu atveju taip pat reikėtų susilaikyti nuo maisto ir palaukti, kol vaikas pats išalks ir paprašys valgyti – tam tinka nedidelė porcija lengvai virškinamo maisto.

Lengvai pajudėkite. „Camelia“ vaistininkė, tiems, kurie jaučia lengvus persivalgymo simptomus, taip pat pataria užsiimti lengva fizine veikla. „Pakilę nuo stalo galite išeiti pasivaikščioti po apylinkes. Suaktyvėjus kraujotakai pagerėja ir virškinamojo trakto veikla. Žinoma, sočiai prisivalgius nederėtų užsiimti aktyviu sportu, nes kraujas tokiu atveju priteka į raumenis ir virškinimas dar labiau sulėtėja“, – teigia M. Žalytė.

Atsigerkite arbatos. Esant virškinimo negalavimams geriau pasijusti gali padėti vaistažolių arbatos. „Natūraliausias ir saugiausias būdas padėti sau pagerinti virškinimą – pelynų arbata. Ją reikėtų vartoti 3-4 kartus per dieną iki tol, kol jausitės gerai. Paprastai persivalgymo sukeltas diskomfortas trunka 2-3 dienas, jei savijauta po 3 dienų negerėja, rekomenduojama kreiptis į gydytoją“, – tvirtina I. Juškienė.

Karčiųjų kiečių arbata mažina skrandžio spazmus, rūgštingumą bei uždegimą. Gydytojos teigimu, virškinimui taip pat naudingos ramunėlių, šalavijų, medetkų arbatos.

„Virškinimui naudinga ir pankolių vaisių arbata, kuri mažina pilvo pūtimą ir gali padėti esant refliuksui. Kmynų vaisiai taipogi mažina pilvo pūtimą, tinka esant viduriavimui ar vidurių užkietėjimui. Ramunėlės mažina uždegimą ir gali sumažinti pilvo spazmus, dujų kaupimąsi. Čiobrelių žolė gali malšinti skrandžio skausmą, mažina viduriavimą bei pilvo pūtimą“, – priduria M. Žalytė.

Nesistenkite suvalgyti maisto likučių. Šiais metais, dėl siaučiančios pandemijos ir karantino ribojimų, daugelio šventės bus kuklesnės, švenčiamos mažesniame artimųjų rate. „Patarčiau atsižvelgti į tai ir gaminti atitinkamai mažiau maisto. Jei vis dėlto nutiko taip, kad per šventes nespėjote visko suvalgyti, nesistenkite subaigti visų likučių ir nerizikuokite apsinuodyti sugedusiu maistu – atidžiai įvertinkite, ar maistas tikrai saugus vartoti“, – atkreipia dėmesį M. Žalytė.

ULAC gydytoja epidemiologė Aušra Bartulienė primena, kad šventiniai patiekalai netaptų apsinuodijimo maistu priežastimi juos reikia ruošti saugiai.

„Norint išvengti žarnyno infekcinių ligų išplitimo labai svarbi yra tinkama asmeninė bei aplinkos higiena ir saugus maistas, jo paruošimas, laikymas ir vartojimas“, – pabrėžia gydytoja A. Bartulienė.

Kaip sumažinti riziką susirgti?

Pasak ULAC gydytojos A. Bartulienės, dažniausios klaidos, kurios daromos namuose tvarkant maistą, yra nepakankamai termiškai apdorojamas gyvūninis maistas, netinkamai laikomas maistas, netinkama rankų higiena. Kad sumažintumėte užsikrėtimo salmonelioze ir bakterinių žarnyno infekcijų riziką, ULAC specialistai pataria įsiminti 5 pagrindines saugaus maisto taisykles:

Laikykitės švaros

Plaukite rankas prieš maisto ruošimą, kiekvieną kartą po sąlyčio su žalia mėsa.

Plaukite rankas pasinaudoję tualetu ir prieš valgį.

Pagaminę maistą, išplaukite ir dezinfekuokite visus virtuvės paviršius, įrankius, indus, naudotus maisto ruošimui.

Dauguma žmogui pavojingų mikroorganizmų gyvena gyvūnų žarnyne, jų randama dirvoje, vandenyje. Su užterštomis rankomis,  per virtuvės inventorių, šluostes patogeniniai mikroorganizmai gali patekti į maistą.

Atskirkite žaliavą nuo vartojimui paruošto maisto

Laikykite atskirai žalią mėsą, paukštieną, žuvį nuo kitų maisto produktų.

Žalios mėsos, paukštienos, žuvies dorojimui naudokite atskiras lenteles ir peilius. Arba po sąlyčio su šiuo maistu juos gerai nuplaukite vandeniu su indų plovikliu ir išdžiovinkite.

Šaldytuve laikykite maistą taip, kad jis nesiliestų su žaliava.

Maistą gaminkite taip, kad blogosios bakterijos, esančios gyvūniniame maiste, nepatektų į vartojimui paruoštą maistą, valgomą be papildomo terminio apdorojimo. Todėl gaminant maistą būtina kuo dažniau plauti rankas, ypatingai kiekvieną kartą po sąlyčio su gyvūniniu maistu, taip pat įrankius, stalų paviršius, lenteles, ant kurių buvo dorota žalia mėsa, paukštiena. Šaldytuve laikomi gatavi produktai neturi liestis su žaliais, o skystis nuo atitirpinamos mėsos neturi lašėti ant kitų produktų.

Termiškai neapdorotoje mėsoje, paukštienoje, žuvyje ir jų skysčiuose gali būti pavojingų mikroorganizmų, kuriais maisto ruošimo metu gali būti užterštas kitas maistas

Gerai termiškai apdorokite

Gerai išvirkite ar iškepkite gyvūninį maistą: mėsą, vištieną, kiaušinius, žuvį ir kt.

Iš šių produktų gaminami patiekalai turi būti pakaitinami iki ne žemesnės nei 70 laipsnių temperatūros.

Gerai paruoštos mėsos ar paukštienos besiskiriantis skystis yra skaidrus, bet ne rausvas.

Iš anksto paruoštą ar ilgiau šaldytuve laikytą maistą prieš vartojimą būtina gerai pakaitinti.

Aukštesnėje nei 70°C temperatūroje žūva beveik visi ligas sukeliantys mikroorganizmai.

Tinkamai laikykite maistą

Nepalikite paruošto maisto kambario temperatūroje ilgiau nei 2 valandas.

Nedelsdami atvėsinkite nesuvartotą ar greitai gendantį maistą.

Karštus patiekalus iki pateikimo laikykite ne žemesnės kaip 60 laipsnių temperatūros.

Nelaikykite maisto ilgai, net šaldytuve.

Atitirpinkite užšaldytą maistą šaldytuve, o ne kambario temperatūroje.

5-60°C laipsnių temperatūroje pavojingi mikroorganizmai labai greitai dauginasi. Kai kurios maiste besidauginančios bakterijos gali gaminti toksiną (nuodą), kuris gali būti mirtinai pavojingas sveikatai. Žemesnėje nei 5 laipsniai ir aukštesnėje nei 60 laipsnių temperatūroje užkrečiamųjų ligų sukėlėjų dauginimasis sulėtėja arba nutrūksta

Rinkitės šviežią ir nesugedusį maistą

Maistui gaminti vartokite švarų geriamąjį vandenį.

Nevartokite nepasterizuoto ar nevirinto pieno ir jo produktų.

Kruopščiai plaukite daržoves ir vaisius, ypatingai vartojamus be šiluminio apdorojimo.

Nevartokite maisto su pasibaigusiu galiojimo terminu.

Nešvariame vandenyje, nepasterizuotame ar nevirintame piene ir jo produktuose gali būti sveikatai pavojingų mikroorganizmų. Termiškai apdorotas ar tinkamai nuplautas maistas yra saugesnis.

Kokiomis ligomis dažniausiai užsikrečiama per maistą?

Viena dažniausių maistu plintančių infekcijų mūsų šalyje yra salmoneliozė, kuria dažniausiai užsikrečiama nuo vištų kiaušinių, vištienos ir jos produktų. Gyvūninės kilmės maiste gali slypėti ir kiti ligas sukeliantys mikroorganizmai, pvz., Campylobacter, Yersinia, Escherichia, Listeria.

Pastarosios bakterijos sukelia plonosios žarnos uždegimą, todėl liga pasireiškia viduriavimu, karščiavimu, pilvo ir galvos skausmais. Šie ligos simptomai dažniausiai pasireiškia po 12 – 72 valandų po užsikrėtimo. Liga paprastai trunka 4 – 7 dienas ir daugelis pasveiksta be specifinio gydymo.

Sergantis žmogus taip pat gali būti infekcijos šaltiniu ir, jei gamindamas maistą nesilaiko higienos reikalavimų, ligos sukėlėjais gali užteršti šeimynai ruošiamą maistą.

K ampilobakteriozė – per maistą plintanti infekcinė liga, kurią sukelia Campylobacter bakterijos. Ligos simptomai paprastai pasireiškia po dviejų – penkių dienų po užsikrėtimo. Tačiau šis inkubacinis ligos laikotarpis gali trukti nuo vienos iki dešimties dienų.

Liga paprastai pasireiškia viduriavimu (neretai su krauju), pilvo, galvos skausmais, pykinimu ir/ar vėmimu. Šie simptomai gali trukti nuo 3 iki 6 dienų. Tačiau neretai liga gali prasidėti „apendicito priepuoliu“.Labai retai, bet po persirgtos ligos galimos tokios komplikacijos: sąnarių uždegimas, neurologiniai sutrikimai (Guillan-Barre sindromas), paralyžiai.

ULAC duomenimis, 2019 m. iš viso buvo užregistruoti 9 502 BŽI atvejai (sergamumo rodiklis siekė 340 atv./100 tūkst. gyv,.). Lyginant su ankstesniais metais sergamumo rodiklis išliko panašus.

Pernai, daugiausiai užregistruota sergančių nepatikslintomis bakterinėmis žarnyno infekcijomis (72,6 proc. visų užregistruotų BŽI), taip pat daug užregistruota kampilobakteriozės (12,8 proc.), salmoneliozės (7,8 proc) atvejų.

Dažniausiai šiomis infekcijomis užsikrečia ir serga vaikiai iki 6 metų amžiaus. 2019 metais 0–3 m. amžiaus grupėje sergamumo rodiklis siekė 1643,4 atv. 100 tūkst. gyventojų, o 4–6 m. grupėje – 776,2 atv./100 tūkst. gyventojų.

ULAC epidemiologinės priežiūros skyriaus gydytojos epidemiologės Aušos Bartulienės teigimu, BŽI plinta per užterštą maistą ir aplinką. Pernai per maistą užsikrėtė daugiau nei pusė (53 proc.) visų BŽI sirgusių asmenų.

Pasak gydytojos, dažniausiai jie užsikrėtė per paukštieną ir jos produktus (16,4 proc.), kiaulieną, jautieną (13,6 proc.), kiaušinius ir jų produktus (6 proc.). Net 16,5 proc. ligonių užsikrėtė nuo užterštos aplinkos ar higienos stokos.

Po sekmadienio pietų apsinuodijimo simptomai, įskaitant vėmimą, pasireiškė dvidešimt dviem senjorams, gyvenantiems į pietus nuo Tulūzos, Lermo mieste esančioje privačioje rezidencijoje „Cheneraie“, sakoma pirmadienį paskelbtame policijos pranešime.

Pareigūnai iš pradžių pranešė apie penkis mirtinai apsinuodijusius žmones, tačiau vėliau tyrimui artimas šaltinis agentūrai AFP nurodė, kad mirė penktas žmogus.

Dar keliolikos iš 82 senelių namų gyventojų būklė yra sunki.

Regiono sveikatos priežiūros agentūra informavo, kad maisto mėginiai buvo paimti tyrimui. Gyventojai buvo apklausti, ką jie valgė.

„Įtariame apsinuodijimą maistu, nes visi incidentai įvyko pavalgius“, – televizijai BFM sakė prokuroro pavaduotoja Marie-Paule Demiguel  (Mari Pol Demiguel) . Pareigūnai taip pat atliks tyrimus senelių namų virtuvėse, nurodė ji.

Vienos mirusios 95 metų senolės anūkė pasakojo, kad pietums seneliai valgė Perigordo salotų, į kurių sudėtį įeina antiena, kumpis ir žąsies kepenėlių paštetas.

„Savo krepšyje tebeturiu meniu ir žinau, kad praėjusį vakarą jiems buvo patiekta Perigordo salotų. Ką tai galėtų reikšti? Ar kaltas žąsies kepenėlių paštetas? Bet kokiu atveju, jie ruošiasi atlikti skrodimus“, – pasakojo moteris laikraščiui „Depeche du Midi“.

Dar dviejų šių senelių namų gyventojų duktė, prisistačiusi Chantal (Šantal), žurnalistams sakė, jog „veikiausiai problemą sukėlė maistas, paruoštas specialiai paliatyvinės slaugos pacientams“.

Privatus operatorius

Nuo 2006 metų veikiantys senelių namai dirba pagal Prancūzijos vyriausybės išduotą licenciją, tačiau jiems vadovauja privati bendrovė „Korian“. Ši įmonė tvirtina turinti didžiausią slaugos namų tinklą Europoje – daugiau nei 800 objektų penkiose šalyse – iš viso 78 tūkst. lovų.

„Vakar sužinojome apie tas keturias mirtis ir susirgimus. Įtariamas apsinuodijimas maistu, vyksta tyrimas ir atliekamos ekspertizės. Kol laukiame jų rezultatų, neturime jokių komentarų“, – nurodoma „Korian“ pareiškime.

„Jeigu bus nustatytas apsinuodijimas maistu, toks atvejis bus gana retas sektoriuje, kur maisto saugumo reikalavimai ir jų priežiūra yra griežti“, – sakė senelių namų asociacijos AD-PA vadovai.

Keli šeimų nariai pirmadienio rytą bandė gauti daugiau informacijos apie savo artimuosius. Psichologų komanda buvo pasiruošusi suteikti reikiamą pagalbą.

Viena pavardės nenorėjusi skelbti moteris sakė, kad atvyko aplankyti Alzheimeriu sergančios savo 84 metų motinos.

„Ačiū Dievui, jai viskas gerai. Sužinojau tik šiandien ryte“, – sakė ji.

Prancūzijos vyriausybė ruošia įstatymo projektą dėl žmonių, gimusių per kūdikių bumą ir netrukus turinčių išeiti į pensiją, išlaikymo. Šiam projektui įgyvendinti iki 2030 metų prireiks papildomų 9 mlrd. eurų.

Žinomas vyras ne kartą įsitikino, kad net nekalta vakarienė svečiame krašte gali baigtis labai liūdnai. Didžiulę laiko dalį ant lagaminų darbo kelionėse praleidžiantis Orijus prisipažįsta, kad jam sunegaluoti išvykus yra per didelė prabanga, kurios jis sau negali leisti. Todėl dar prieš vykdamas į bet kurią šalį visada iš anksto apsirūpina vaistinėle, be kurios neįsivaizduoja savo kelionių.

Pataria turėti vandens

„Atostogauti į užsienį iškeliauju daugiausia porą kartų per metus. Visos mano kelionės dažniausiai būna susijusios su darbu. Todėl jei viešint svetur apsinuodiju ar susergu, sugriūva visi darbo planai“, – sako žinomas žurnalistas, per daugybę metų išmokęs svarbiausių keliautojo taisyklių, padedančių išvengti pavojingų negalavimų.

O. Gasanovas prisipažįsta, kad turistų pavojai gali tykoti net ir ten, kur jų visai nesitiki. Daugelį keliautojų įvairūs sveikatos negalavimai ištinka dėl nešvaraus vandens ar jūrų gėrybių. Todėl viešintiems egzotiškuose kraštuose žinomas keliautojas pataria visur su savimi nešiotis geriamojo vandens buteliuką.

„Vietinio vandens patariama apskritai neimti į burną. Pavyzdžiui, neseniai buvau Kenijoje, kur net dantis valydavau su vandeniu iš buteliuko, – pasakoja žurnalistas. – Užsienyje visada klausau gidų patarimų, ko jie nerekomenduoja ragauti atvykėliams. Kas per jautru mūsų skrandžiams. Kartais viešint užsienyje vis tiek tekdavo ragauti ir labai bjauriai atrodantį patiekalą tiesiog iš mandagumo, nes žmonės ruošdavo jį specialiai mano pasitikimui.“

Renkasi vietinių vietas

Siekdamas apsaugoti savo sveikatą Orijus visada stengiasi rinktis brangesnius viešbučius. Vengia valgyti turistinėse vietose – renkasi net ir nereprezentatyviai atrodančias valgyklas primenančias vietas, kuriose maitinasi vietiniai. O jei dar ten valgo ir besilaukiančios vietinės moterys, gera maisto kokybė garantuota.

„Dažniausiai visi egzotiškuose kraštuose apsinuodija jūrų gėrybėmis. Tačiau aš esu rimtai sunegalavęs ir savo mėgstamoje Barselonoje, kur vienoje turistinėje kavinėje valgiau ispanišką paelją. Buvo labai bloga, – prisimena jis. – Visose šalyse, net ir Lietuvoje gali ant visokių įstaigų užtaikyti. Svarbu atidžiai rinktis. Žiūrėti, kur valgo vietiniai, ne turistai. Net jeigu ta kavinė primena valgyklą ir atrodo nelabai kaip.“

Vakarienė galėjo baigtis liūdnai

Jau daug metų aktyviai keliaujantis O. Gasanovas yra išragavęs begales skirtingų pasaulio virtuvių ir degustavęs pačių keisčiausių patiekalų. Deja, ne visi jie būna draugiški lietuvio skrandžiui. Žinomam keliautojui neatsargi pažintis su vietine virtuve vos nesibaigė pagal labai liūdną scenarijų. Orijaus patirtis įrodo, kad sunkių negalavimų gali sukelti ne tik egzotiškas patiekalas – žurnalistui sveikata rimtai sušlubavo nuo paprasčiausių pomidorų.

Pirmą kartą labai stipriai apsinuodijau agurkais ir pomidorais, kuriuos plauna vietiniu vandeniu. Egipte nuo tokio apsinuodijimo padėjo tik vietinis vaistas, kurį išrašyti gali tik gydytojas. Užsienyje gauti receptinių vaistų nėra paprasta. 

„Kai tik nukeliauju į Egiptą, o tai buvo tris kartus, visada ten apsinuodiju tokiais dalykais, kurie atrodo labai nekaltai. Pavyzdžiui, pirmą kartą labai stipriai apsinuodijau agurkais ir pomidorais, kuriuos plauna vietiniu vandeniu, – prisimena O. Gasanovas. – Egipte nuo tokio apsinuodijimo padėjo tik vietinis vaistas, kurį išrašyti gali tik gydytojas. Užsienyje gauti receptinių vaistų nėra paprasta. Teko skubios pagalbos ieškoti per pažįstamus.“

Niekur nevyksta be vaistinėlės

Keliautojas atviras – išvykdamas į užsienį jis stengiasi būti pasiruošęs visokiems atvejams. Todėl kelionių neįsivaizduoja be savo vaistinėlės, kurioje turi visko nuo įvairiausių rūšių vaistų iki lašų, purškalų ir naudingųjų bakterijų, kurios padeda atstatyti žarnyno mikroflorą susirgus įvairiomis virusinėmis ligomis, rotavirusu ar vartojant antibiotikus.

„Gydytojai visada išrašo gerti ne tik vaistų, bet ir probiotikų. Juos visada pradedu vartoti likus savaitei iki skrydžio. Tačiau stengiuosi probiotikus vartoti ir profilaktiškai, kad organizmo mikroflora būtų tvirtesnė. Yra šalių, kur jokia liga neprikibs, jei tavo imunitetas bus stiprus, todėl vykdamas į tas šalis stengiuosi būti gerai pasiruošęs ir pastiprinti imunitetą“, – sako O. Gasanovas.

Išmoko skaudžias pamokas

Kelionių be savo vaistinėlės neįsivaizduojantis Orijus dėl atsargumo iš vietinių neretai sulaukia nuostabos žvilgsnių. Antai visai neseniai Kenijoje lankęsis lietuvis, baimindamasis vabzdžių pernešamų ligų, niekur nesiskyrė su dezinfekcinio skysčio buteliuku. „Prieš lankydamasis Afrikos lūšnyne juo išsipurškiau nuo galvos iki kojų. Kelionėje lydėjęs vairuotojas-apsaugininkas žiūrėjo į mane taip, lyg aš bjaurėčiausi vietiniais. Nors taip tikrai nėra“, – sako iš karčios patirties pasimokęs ir dabar jau visoms galimoms negerovėms visada pasiruošęs žurnalistas. Orijui ne kartą teko įsitikinti, kad medicininės pagalbos turistui gali prireikti net ir pačiame Europos viduryje.

Lankantis Londone Orijų ištiko astmos priepuolis. Tačiau reikalingų vaistų britai be recepto neparduoda, nors Lietuvoje jų tuo metu buvo galima lengvai įsigyti vaistinėse. „Todėl Lietuvoje visada stengiuosi apsirūpinti būtiniausiais medikamentais, kurių kelionėje gali prireikti sunegalavus“, – sako O. Gasanovas.