Patogu, bet rizikinga

Daugelis linkę manyti, kad apsipirkimas – vienas mėgstamiausių moterų užsiėmimų. Tačiau tikrai ne visų ir kartais ši iš pirmo žvilgsnio maloni pramoga gali tapti tikra kančia.

Neretai nuvykę į sausakimšą prekybos centrą pasižadame sau daugiau čia negrįžti. Tokie norai nesunkiai sprendžiami, perkant elektroninėse parduotuvėse. Internete, be kita ko, randame platesnį asortimentą nei fizinėse parduotuvėse. Šiais laikais dauguma internetinių parduotuvių siūlo palankias pristatymo ir prekių grąžinimo sąlygas, pavyzdžiui, jei prekė nepateisina lūkesčių, galima ją grąžinti.

Bet kartais daikto grąžinimas gali tapti galvos skausmu. Į „Kauno dieną“ kreipėsi kaunietė, elektroninėje parduotuvėje įsigijusi kelis drabužius. Išpakavusi pastebėjo, kad vienas drabužis su akivaizdžiu defektu, tad nuvežė į fizinę parduotuvę grąžinti. Tokia galimybė buvo numatyta pirkimo sąlygose.

Viename šių sąlygų punkte rašoma: „Parduotų prekių trūkumai šalinami, nekokybiškos prekės keičiamos, grąžinamos vadovaujantis Lietuvos Respublikos civiliniu kodeksu ir Mažmeninės prekybos taisyklėmis, patvirtintomis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2014 m. liepos 22 d. nutarimu Nr. 738.“

Neatidavė pinigų

Tačiau klientės laukė netikėtumas. Elektroniniu paštu moteris buvo informuota, esą pirminės apžiūros metu nustatyta, kad vieno drabužio audinys suplėšytas, o, pagal internetinės parduotuvės taisykles, prekės grąžinimas galimas, jei ji yra nedėvėta, nesugadinta, su nenuimtomis ir nepažeistomis originaliomis etiketėmis.

„Atsižvelgę į šią priežastį, nesutinkame grąžinti už prekę sumokėtos sumos“, – atsisveikino elektroninė parduotuvė. Anot klientės, prekė buvo nedėvėta, su visomis etiketėmis, todėl ji ryžosi parašyti dar kartą ir paprašė iš naujo įvertinti situaciją, nes kitaip bus priversta kreiptis į Valstybinę vartotojų teisių apsaugos tarnybą (VVTAT).

Elektroninės parduotuvės administracija dar kartą pareiškė, kad jų darbuotojos dirba atsakingai ir, pakuodamos klientės užsakytą drabužį, tikrai būtų pastebėjusios tokį didelį defektą. Buvo padaryta išvada, kad audinys pažeistas mechaniniu būdu, greičiausiai išpakuojant užsakytas preke, todėl pardavėjas atsisakė tenkinti klientės prašymą ir rekomendavo kreiptis į VVTAT.

Kreiptis į tarnybą klientė nespėjo, nes elektroninė parduotuvė persigalvojo, gavusi „Kauno dienos“ klausimus. Parduotuvės administracija netruko susisiekti su kliente ir pasiūlė situaciją išspręsti taikiai – grąžinti pinigus.

Dėl klientės ir parduotuvės tolesnės draugystės neviešiname parduotuvės pavadinimo. Tačiau panašių atvejų yra buvę ne vienas.

Jeigu vartotojas nepasinaudoja savo teise apžiūrėti prekę, vėliau itin sudėtinga įrodyti, kad pažeidimai atsirado ne dėl vartotojo kaltės, ją išpakuojant ar panašiai.

Neprarasti budrumo

Susidaro įspūdis, kad interneto pardavėjai mėgina pasinaudoti sunkiai įrodoma prekės išpakavimo akimirka. Natūralu, kad tikimės gauti tai, ką užsisakėme, todėl išpakuojant prekę nė nepagalvojame įjungti telefono filmavimo kamerą ir visą veiksmą užfiksuoti.

VVTAT sutiko pakomentuoti situaciją: „Nurodytu atveju svarbu, kad vartotojas nebūtų atlikęs su preke daugiau veiksmų, nei tai būtina pagal prekės pobūdį. Gavus pranešimą, būtų vertinama, kiek vartotojas galėtų išbandyti tokią prekę fizinėje parduotuvėje.“

VVTAT pažymėjo, kad, kilus ginčui dėl grąžintos prekės būklės, kiekvienos situacijos atveju būtų vertinami šalių pateikti įrodymai, todėl vartotojams patariama aktyviai juos rinkti, pavyzdžiui, fiksuoti prekės būklę išpakavimo metu ir kokia ji buvo prieš supakuojant grąžinimui pardavėjui.

„Mechaninių pažeidimų kilmė paprastai vertinama žiūrint, kokius konkrečius įrodymus turi kiekviena iš ginčo šalių“, – teigė VVTAT vyresnioji patarėja Milda Deimantė.

Patarimai vartotojams

Vartotojams svarbu atkreipti dėmesį, kad pristatytą prekę būtina apžiūrėti nedelsiant, geriausia dalyvaujant pačiam kurjeriui, nepasirašyti jokių dokumentų dėl prekės pristatymo ir pretenzijų neturėjimo, jos tinkamai neapžiūrėjus.

Jeigu vartotojas nepasinaudoja savo teise apžiūrėti prekę, vėliau itin sudėtinga įrodyti, kad pažeidimai atsirado ne dėl vartotojo kaltės, ją išpakuojant ar panašiai. Vartotojo atidumas sprendžiant tokio pobūdžio ginčus yra labai svarbus.

„Jeigu prekė pristatyta bekontakčiu būdu ar kurjeris nesudarė galimybės prekę apžiūrėti jam dalyvaujant, ją apžiūrėti būtina nedelsiant ir apie pastebėtus trūkumus iš karto informuoti pardavėją. Kiekvienu atveju ginčo aplinkybės vertinamos individualiai“, – aiškino M. Deimantė.

Anot VVTAT atstovės, internetinė prekyba vis labiau populiarėja. Vartotojai neretai naudojasi teise atsisakyti nuotolinės sutarties, t. y. per keturiolika dienų grąžinti lūkesčių neatitikusią prekę pardavėjui.

Kas iš tokios prekybos uždirba, nuo šiol akyliau stebės Valstybinė mokesčių inspekcija (VMI).

„Apie prekiautojus, turinčius galimybę per platformą parduoti prekes, suteikti paslaugas, platforma turės pranešti mokesčių administratoriui“, – sakė VMI Kontrolės departamento patarėjas Rolandas Puncevičius.

E. prekybos centras pigu.lt parduoda prekes iš 4 tūkst. skirtingų pardavėjų. Nuo šiol apie visus juos be išimties teiks duomenis VMI.

„Mums tai kainuoja darbo valandų, bet suprantame tikslą ir kodėl tokių sprendimų reikia“, – sprendimą komentavo pigu.lt komunikacijos vadovas Nerijus Mikalajūnas.

Visas LNK reportažas – vaizdo įraše:

Tikslas, anot VMI, – sumažinti e. prekybos šešėlį ir priversti susimokėti mokesčius tuos, kurie iki šiol to vengė.

„Pavėžėjimo platformose veiklą vykdantys asmenys iki duomenų teikimo deklaravo 25 mln. gaunamų pajamų, o pradėjus teikti duomenis išaugo deklaruojamos pajamos iki 79 mln. eurų“, – akcentavo R. Puncevičius.

Rinkti duomenys iš e. platformų – ne Lietuvos mokesčių prievaizdų išmonė. Tai įpareigoja daryti dar užpernai priimta ES direktyva.

„Duomenys VMI ir taip galėdavo rinkti iš platformų operatorių anksčiau, tačiau dabar dėl direktyvos įgyvendinimo yra nustatytas konkretus sąrašas, ką reikia rinkti VMI – identifikaciniai duomenys apie pardavėjus, jų pajamos, banko sąskaitų duomenys“, – vardijo „Motieka ir Audzevičius“ advokatas Mantas Juozaitis.

Nauja tvarka palies tuos pardavėjus, kurie per metus sudaro 30 ir daugiau sandorių arba kurie internetu parduoda daugiau kaip už 2 tūkst. eurų.

„30 sandorių ir 2 tūkst. pajamų tokių nedaug, nes pas mus gerokai didesni pardavėjai ir parduotuvės daro didesnes apyvartas ir sandorius. Jūsų minėti skaičiai yra labiau pavienių fizinių pardavėjų“, – sakė N. Mikalajūnas.

Tos pačios taisyklės galios ir praturtėjusiems gyventojams, net jei žmogus pardavė telefoną už 2 tūkst. eurų. Duomenys apie jį bus kaupiami. Gyventojų nuomonės dėl to išsiskiria.

„Pagal Pinigų plovimo ir terorizmo finansavimo prevencijos įstatymą yra numatyta 10 tūkst. eurų ir 15 tūkst. eurų ribos. Užtenka sumos, kaip numatyta įstatyme. Mažinant ją, nežinau, kokius duomenis iš to VMI išskaičiuos“, – svarstė vyras.

Kiti teigė, kad tokia praktika normali ir net būtina, norint pažaboti piktnaudžiavimą.

Šios priemonės nutaikytos į mažuosius prekeivius. Valstybės mastu didelio efekto nereikia tikėtis.

E. platformos jau seka gyventojų ir pardavėjų pajamas. Atsiskaityti VMI privalės iki kitų metų pradžios. Tada ir paaiškės, kam teks susimokėti gyventojų pajamų mokestį, pridėtinės vertės mokestį, o kam – nieko.

„Gyventojas, parduodamas savo asmenines prekes, neturi mokėti mokesčio nuo 2,5 tūkst. eurų gauto pelno, t. y. iš jo pardavimo pajamų atėmus jo patirtas išlaidas įsigyjant tas prekes“, – akcentavo VMI Kontrolės departamento patarėjas R. Puncevičius.

Nauja tvarka turės ir išimčių. Pvz., skelbimų portalai skelbiu.lt ar aruodas.lt ir toliau galės neviešinti prekybininkų duomenų, nes prekyba vyksta netiesiogiai per juos.

„Šios priemonės nutaikytos į mažuosius prekeivius. Valstybės mastu didelio efekto nereikia tikėtis“, – sakė advokatas.

Nepateikusiems informacijos mokesčių prievaizdams grės baudos, pirmą kartą nuo 2 tūkst. eurų, o pakartotinai – nuo 4 tūkst. eurų.

„Klasikinis internetinis sukčiavimas remiasi socialine inžinerija ir išnaudoja žmonių jausmus, tokius kaip apsipirkimo džiaugsmas, noras sutaupyti ar baimė praleisti palankią progą įsigyti vieną ar kitą ilgai planuotą prekę. „Juodojo penktadienio“ apsipirkimo karštinė idealiai atitinka šias sąlygas. Internetui mirgant reklaminiais pranešimais apie nuolaidas, reikėtų neprarasti budrumo ir ieškant geriausių pasiūlymų neužkibti ant internetinių sukčių kabliuko“, – sako NKSC direktorius Liudas Ališauskas.

Jo teigimu, apsiperkant internete reikėtų rinktis žinomas elektronines parduotuves, jose lankytis suvedant jų tiesioginį adresą, o ne spaudžiant ant gautų nuorodų. Ypač kritiškai reikėtų vertinti visas el. laiškais ar socialiniais tinklais gautas reklamas, laiškus ir jose esančias nuorodas, nes vienas iš dažniausiai pastebimų sukčiavimo atvejų yra suklastotos interneto svetainės.

Kiti vertingi patarimai, kaip saugiai apsipirkti per „Juodąjį penktadienį“:

1. Maksimalios nuolaidos. Pagrindiniai suklastotų elektroninių parduotuvių požymiai yra didžiulės nuolaidos visoms prekėms. Nuolaidų dydis tokiose parduotuvėse siekia net 80-90 proc. Tai vienas iš akivaizdžiausių suklastotos parduotuvės požymių, todėl lankytojai turėtų užduoti sau klausimą, ar tikrai įmanoma, kad visos ten esančios prekės galėtų kainuoti net 90 proc. pigiau?

2. Neigiami atsiliepimai. Jeigu į el. parduotuvę patekote paspaudę ant socialinio tinklo reklamos, perskaitykite tos reklamos atsiliepimus, nes socialiniai tinklai leidžia vartotojams komentuoti pačią reklamą (angl. Sponsored content). Piktavaliai dažnai pamiršta arba nespėja sekti savo skelbimų ir trinti neigiamų atsiliepimų, todėl kitų žmonių neigiama patirtis gali padėti išvengti nuostolių. Taip pat pasinaudokite pagrindinėmis paieškos sistemomis (pvz. „Google“) ir paskaitykite rastus atsiliepimus apie el. parduotuvę kitose svetainėse. Jeigu tai užsienio parduotuvė, papildomai paieškokite pagal užklausą „scam parduotuvesadresas.com“. Vis dėlto reikėtų nepamiršti, kad vien teigiami atsiliepimai patikimumo negarantuoja, nes jie taip pat gali būti suklastoti.

3. Netikri kontaktiniai duomenys. Įtarimą taip pat turėtų sukelti jokios informacijos apie įmonę ar jos rekvizitų svetainėje nebuvimas, kontaktų skiltyje nurodytas tik nemokamas el. pašto paslaugų tiekėjo adresas (pvz. @yahoo.com ar @gmail.com).

4.  Įtartinas interneto vardas. Pirmą kartą apsilankę el. parduotuvėje atkreipkite dėmesį į parduotuvės interneto vardą (domeną). Įtarimą turėtų sukelti trumpas gyvavimo laikas (registravimo datą galima patikrinti, pvz. www.whois.com); papildomi žodžiai prie žinomo prekinio ženklo (pvz., prekės ženklo tikrasis el. adresas „prekiniszenklas.com“, o jo klastotė – „prekiniszenklas-batai.com“ ); nemokamas svetainės talpinimas (pvz., [http://pigiausios[-]prekes.000webhost.com]http://pigiausios[-]prekes.000webhost.com, pan.).

5. Svetainė veikia be SSL sertifikato. Didžioji dauguma interneto parduotuvių naudoja saugų ryšį. Tokį saugumo lygį parodo svetainės adreso pradžioje esantis trumpinys „https“ arba pavaizduotas spynelės simbolis. Vis tik, sertifikato buvimas negarantuoja, kad el. parduotuvė tikra, tai tik suteikia papildomos informacijos (ją galima gauti paspaudus spynelės piktogramą) ir padidina ryšio saugumo lygį.

Ką daryti nukentėjus?

Įtarus, jog apsipirkote netikroje el. parduotuvėje, nedelsiant reikėtų kreiptis į savo banką ir prašyti stabdyti pavedimą. Jei mokant už prekes netikroje el. parduotuvėje reikėjo nurodyti ir mokėjimo kortelės duomenis, būtina nedelsiant blokuoti mokėjimo kortelę ir pavedimus iš susijusių sąskaitų. Įtarus, kad pinigai buvo neteisėtai pasisavinti, praneškite apie tai Lietuvos policijai, o apie suklastotas svetaines – Nacionaliniam kibernetinio saugumo centrui.

SEB banko Mažmeninės bankininkystės tarnybos vadovės Eglės Dovbyšienės teigimu, šventinių apsipirkimų skaičius pradeda augti nuo lapkričio mėnesio ir įprastai auga iki pat gruodžio pabaigos. Ypač atsiskaitymų internetu skaičius šokteli lapkričio viduryje, per Juodojo penktadienio ar kibernetinio pirmadienio išpardavimus, taip pat visai prieš Kalėdas ir tarpušvenčiu.

„Pastaraisiais metais pagreitį įgavusi, o per COVID-19 pandemiją piką pasiekusi prekybininkų skaitmenizacija, taip pat sparčiai besikeičiantys visuomenės įpročiai lemia, kad vis daugiau pirkėjų reikiamas prekes įsigyja elektroninėse parduotuvėse. Globalizacija trina sienas tarp vietinės ir tarptautinės prekybos – perkant internetu, vis lengviau pasiekiamos tampa prekės iš užsienio. Nors pirkėjams tai labai patogu, deja, patogu ir sukčiams, kuriantiems fiktyvias elektronines parduotuves ir bandantiems išvilioti pirkėjų pinigus“, – sako E. Dovbyšienė.

Ji pataria, kad, norint atskirti, ar elektroninė parduotuvė yra patikima ir joje apsipirkti saugu, būtina atkreipti dėmesį į kelis aspektus. Pirmiausia – kritiškai įvertinti tokioje parduotuvėje pateiktas prekių kainas ar siūlomas nuolaidas.

Labai dažnai sukčių sukurtose elektroninėse parduotuvėse jau pirminės nurodytos prekių kainos yra pastebimai mažesnės negu tų pačių ar panašių prekių kainos kitur.

„Labai dažnai sukčių sukurtose elektroninėse parduotuvėse jau pirminės nurodytos prekių kainos yra pastebimai mažesnės negu tų pačių ar panašių prekių kainos kitur. Neretai tokiose parduotuvėse siūlomos ir ypač didelės nuolaidos, taip pat pažymima, kad išskirtiniai pasiūlymai galioja ypač trumpai. Suprask, labai pigiai įsigyti gali tik dabar, nes vėliau tokios progos neteksi. Norint išvengti nuostolių, tikslinga būtų prekybininkų siūlomas kainas palyginti – jei analogiškai mažų kainų kitur nėra, vien tai jau turėtų sukelti įtarimų“, – sako E. Dovbyšienė.

Įsitikinti elektroninės parduotuvės patikimumu taip pat padėtų ir kitų pirkėjų atsiliepimai apie įgytą pirkimo joje patirtį. E. Dovbyšienė pataria tokių atsiliepimų ieškoti įvairiuose šaltiniuose, kad būtų galima susidaryti objektyvesnį įspūdį.

Ji taip pat pažymi, kad saugu yra pirkti tose elektroninėse parduotuvėse, kurios yra gerai žinomos, veikiančios ilgesnį laiką. Tačiau kartais gudrūs sukčiai bando nukopijuoti žinomų elektroninių prekybininkų interneto svetaines – pasinaudoti svetimais, rinkoje įsitvirtinusiais vardais.

„Todėl lankantis bet kurioje elektroninėje parduotuvėje taip pat svarbu patikrinti keletą techninių dalykų, tarp jų – internetinės parduotuvės adresas (naršyklėje sugeneruota nuoroda), kuris turi būti be klaidų ar įtarimą keliančių ženklų, simbolių. Taip pat įsitikinkite, kad nuoroda prasideda raidėmis [https://]https://, rodančiomis, kad prekybininkas rūpinasi pirkėjo duomenų saugumu. Galiausiai, patikrinkite, ar prekybininkas elektroninėje parduotuvėje nurodęs savo kontaktus, ar šie tikri, kad prireikus galėtumėte su juo susisiekti“, – sako E. Dovbyšienė.

Anot jos, svarbu būti budriems ir neužkibti ant sukčių kabliuko ir tuo atveju, jei prieššventiniu metu pagausėtų sukčių siunčiamų SMS žinučių, kuriose būtų informuojama apie neva vėluojančią siuntą su dovanomis, ir taip bandoma išvilioti asmeninius duomenis.

Perkama vis mažiau

Statistikos departamento duomenimis, praėjusį gruodį ir pernai kovą rekordines aukštumas pasiekę nuotoliniai pardavimai krinta jau keletą mėnesių iš eilės.

Liepą mažmeninė prekyba paštu arba internetu, palyginti su ankstesniu mėnesiu, susitraukė beveik 0,5 proc. Prieš mėnesį buvo fiksuotas 1 proc. mažėjimas. Gegužę, palyginti su balandžiu, prekyba paštu arba internetu irgi smuko 2 proc. Ji mažėjo ir balandį.

Kasmet ši rinka augdavo po keliolika procentų, bet pandemijos metu įvyko sprogimas.

Departamento Trumpojo laikotarpio verslo statistikos skyriaus vyriausioji specialistė Alina Ramaškevičienė pastebėjo, kad nuosmukis prasidėjo kovą panaikinus kai kuriuos per karantiną prekybai galiojusius draudimus.

Bet, pasak A.Ramaškevičienės, mažmeninės prekybos paštu arba internetu apyvarta mažėja ne taip sparčiai, kaip kilo pandemijos pradžioje, o ypač – gruodį, sugriežtinus karantino sąlygas.

Tuometis prekybos internetu šuolis buvo įspūdingas – per mėnesį pardavimai išaugo net 31 proc. Prieš Kalėdas žmonės tiesiog šlavė virtualių parduotuvių lentynas, o prekes į namus pristatantys kurjeriai vos spėjo suktis.

Panašus sprogimas buvo matyti ir pirmojo karantino pradžioje pernai pavasarį. 2020 m. balandį mažmeninės prekybos internetu arba paštu apyvarta per mėnesį pašoko trečdaliu, o palyginti su atitinkamu mėnesiu 2019 m. – net 68 proc.

Naujovė prigijo

A.Ramaškevičienė pastebėjo, kad pardavimų internetu pakilimą lydėdavo ne maisto prekių parduotuvių apyvartos nuosmukis. Pavyzdžiui, pernai balandį, palyginti su tuo pačiu mėnesiu 2019 m., prekyba ne maisto prekėmis smuktelėjo daugiau kaip 18 proc. Panašiai atsitiko ir pernai gruodį, kai liko dirbti tik maisto prekių parduotuvės.

Didžiausias prekybos internetu ir paštu augimas užfiksuotas šių metų pirmąjį pusmetį. Palyginti su pirmuoju praėjusių metų pusmečiu, ši rinka išaugo maždaug 61 proc. ir, panašu, jau nebegrįš į prieš krizę buvusius laikus.

A.Ramaškevičienės teigimu, daliai pirkėjų apsipirkimas internetu greičiausiai tapo įpročiu.

"Matyti, kad, atlaisvinus dėl COVID-19 įvestus suvaržymus, staiga išauga mažmeninė prekyba ne maisto prekėmis, tačiau prekyba maistu ima trauktis. Prekybos paštu arba internetu tempai irgi tampa lėtesni. Panašu, kad dalis vartotojų sugrįžta į parduotuves, bet prekybos internetu apyvarta jau nė iš tolo neprimena buvusios prieš karantiną", – sakė specialistė.

Ypač ryškus mažmeninės prekybos paštu arba internetu pakilimas buvo užfiksuotas praėjusį kovą. Palyginti su atitinkamu mėnesiu pernai, tada pardavimai išaugo net 89 proc.

Specialistė atkreipė dėmesį, kad prekyba paštu arba internetu auga jau ne vienus metus, bet karantinas ir su juo atsiradę ribojimai šią prekybą ypač išjudino. "Kasmet ši rinka augdavo po keliolika procentų, bet pandemijos metu įvyko sprogimas", – kalbėjo A.Ramaškevičienė.

Pandemijos įtaka apyvartai

Specialistė taip pat atkreipė dėmesį, kad pandemijos metu dėl karantino suvaržymų bangavo ne tik maisto ir ne maisto prekių parduotuvių apyvarta – ypač svyravo ir degalų pardavimai.

Per karantiną įvedus judėjimo suvaržymus degalų pardavimai drastiškai smukdavo, o juos atšaukus staiga pašokdavo.

Žinoma, akivaizdžiai kito ir maitinimo paslaugas teikiančių įmonių apyvartos: karantino metu maistą gyventojai pirko internetu arba parduotuvėse. "O karantinui pasibaigus žmonės patraukė į kavines. Dėl to šiek tiek sumažėjo maistu prekiaujančių parduotuvių apyvarta ir staiga pakilo maitinimo įstaigų pardavimai", – sakė A. Ramaškevičienė.

Pasibaigus karantinui žmonės taip pat labiau pirko sodo reikmenis, poilsiui skirtas prekes. Namuose ne vieną mėnesį praleidusius gyventojus traukė ir juvelyriniai dirbiniai.

Statistikos departamento duomenimis, praėjusį kovą, o ypač balandį, palyginti su tokiu pat laikotarpiu pernai, labai išaugo ne maisto prekių apyvarta.

Pasak A.Ramaškevičienės, pirmosios pandemijos bangos pradžioje žmonės buvo išsigandę, kad gali pristigti atsargų, todėl paniškai jas kaupė.

Liepą mažmeninės prekybos įmonių apyvarta sumažėjo 0,9 proc., o maitinimo ir gėrimų teikimo įmonių padidėjo 12,6 proc.

Išankstiniais duomenimis, mažmeninės prekybos įmonių apyvarta (be PVM) liepą sudarė 1 mlrd. 336 mln. eurų to meto kainomis.

„Kovas buvo rekordinis mėnuo pagal gyventojų išlaidas perkant internetu nuo pat pandemijos pradžios – palyginti su pernai kovu, atsiskaitymų už prekes ir paslaugas internetu suma išaugo beveik 60 proc., o palyginti su šių metų vasariu – dar beveik 14 proc. Iš viso kovą pirkdami internetu SEB banko klientai išleido daugiau negu 124 mln. eurų ir internetu atsiskaitė daugiau kaip 2,8 mln. kartų“, – pranešime sako SEB banko valdybos narė ir SEB Baltijos šalių tarnybos mažmeninės bankininkystės vadovė Sonata Gutauskaitė-Bubnelienė.

Anot jos, laipsniškai toliau augantį pirkimo internetu mastą rodo ir tai, kad pirmą šių metų ketvirtį, palyginti su paskutiniu pernai metų ketvirčiu, kuris tradiciškai yra aktyvus prekybos laikotarpis dėl žiemos švenčių, atsiskaitymų ir prekes ir paslaugas internetu suma augo dar 12 proc., o atsiskaitymų skaičius padidėjo 15 proc.

Bankas nurodo, kad vidutiniškai pirmą ketvirtį gyventojai vieno apsipirkimo internetu metu išleido daugiau negu 43 eurus – pora eurų daugiau negu tuo pačiu metu pernai.

SEB banko duomenimis, per pirmą šių metų ketvirtį gyventojai atliko 45 proc. daugiau pirkimo internete operacijų negu tuo pačiu metu pernai, o gyventojų išlaidos pirkiniams internetu yra daugiau negu 1,5 karto didesnės negu analogišku laikotarpiu prieš metus.

Tiesa, Statistikos departamento duomenimis, internetu aktyviausiai perka 25–34 m. (beveik 69 proc. per pastaruosius 3 mėn.) ir 35–44 m. amžiaus (atitinkamai 64 proc.) gyventojai. Per pastaruosius 3 mėn. internetu pirko tik apie 9 proc. 65–74 metų amžiaus gyventojų. Ši statistika nestebina ir projekto „Prisijungusi Lietuva“ lektorės Ingridos Kazlauskienės, kurios patirtis rodo, kad vyresnio amžiaus gyventojai kol kas nėra dideli prekybos internetu entuziastai. „Vyresnio amžiaus žmonėms aktualiausia – išmokti susimokėti mokesčius, o didesnių pirkinių jie dažniausiai nenori“, – atskleidžia pašnekovė.

Visgi ji tikina, kad daugumą vyresnio amžiaus gyventojų stipriai paveikė sudėtinga epidemiologinė situacija, dėl kurios jie vis aktyviau ryžtasi išmokti naudotis technologijomis. „Viskas – prekyba, sveikinimai, dovanų pirkimas, mokesčiai, gydytojų konsultacijos – persikelia į virtualią erdvę, o tai vyresnio amžiaus gyventojams kelia daug iššūkių. Stengiuosi jiems padėti perprasti technologijų pasaulį“, – sako lektorė, šiuo metu mokymus šalies gyventojams vedanti nuotoliniu būdu.

Viskas – prekyba, sveikinimai, dovanų pirkimas, mokesčiai, gydytojų konsultacijos – persikelia į virtualią erdvę, o tai vyresnio amžiaus gyventojams kelia daug iššūkių.

Gąsdina neužtikrintumas

Lektorė pasakoja, kad prieš pirkdami prekę ar paslaugą internetu, žmonės turi įvairių baimių. „Žmonės negali paliesti prekės, pasimatuoti drabužio, užuosti perkamų kvepalų aromato, todėl natūraliai kyla baimė, ar patiks ir tiks daiktas, kurį jie užsisako. Dažnai trūksta užtikrintumo ir saugumo – ar sumokėję pinigus tikrai gaus prekę. Be to, vis dar bijoma pirkti iš užsienio prekybos platformų, nes nemokama užsienio kalbos“, – dažniausias priežastis, kodėl neperkama internetu, vardija I. Kazlauskienė.

Vyresniems gyventojams trūksta informacijos apie saugų pirkimą, pardavėjo patikimumą, parduotuvės prekių pardavimo ir pristatymo sąlygas. „Todėl su mokymų dalyviais mokomės atskirti, kurios svetainės yra tikros, atkreipti dėmesį į tai, kaip rašomas svetainės adresas, kaip prie jos jungiamasi, kada sukurta svetainė, raginame susipažinti su kitų pirkėjų atsiliepimais apie elektroninį pardavėją“, – sako I. Kazlauskienė.

Anot jos, jaunesnio amžiaus mokymų dalyviams aktualios pasaulinės prekybos platformos, tokios kaip „Amazon“ ar „AliExpress“. Mokymų metu aptariama, kaip išsirinkti geriausią pirkėją: kaip palyginti kainas, įvertinti siuntimo mokesčius ir muitus, jei tokie taikomi, siuntimo trukmę ir panašiai.

Kaip saugiai pirkti internete?

Vienas svarbiausių dalykų perkant internete – rinktis saugų pardavėją. Tai padaryti padeda keletas paprastų taisyklių, pirmiausia – pirkti tik iš puslapių, kurių adresas prasideda https://, o prisijungus prie jo naršyklėje rodomas spynos ženklelis, reiškiantis, kad prisijungimas yra šifruotas ir saugus. Taip pat svarbu pasitikrinti, ar internetiniame puslapyje lengva rasti kontaktinę informaciją (adresą, telefoną, el. paštą) – jei jos nėra, tai rimtas ženklas, kad e. parduotuvė gali būti nesaugi.

Pasitikrinti puslapio patikimumą padeda ir pirkėjų atsiliepimai – juos rasti galima tiek paties pardavėjo svetainėje, tiek jo socialinėse paskyrose, tiek informacijos apie įmonę ieškant „Google“ paieškos sistemoje. Be abejo, tikrai saugu pirkti yra gerai žinomų prekės ženklų e. parduotuvėse.

Svarbus aspektas perkant internetu – prekių pristatymas. Dažnai, perkant už didesnę sumą Lietuvoje, jis yra nemokamas, tačiau visada aktualu pasitikrinti prekių pristatymo terminus, būdus ir įkainius, ypač perkant užsienio e. parduotuvėse. Perkant internetu taip pat kartais taikomi papildomi mokesčiai – pavyzdžiui, įsigyjant bilietus į renginį, taikomas keliasdešimties centų aptarnavimo mokestis, taigi kiekviename žingsnyje atidžiai įvertinkite, ar prisideda papildomos sumos.

Ieškant prekių e. parduotuvėse verta pasidomėti ir prekių grąžinimo sąlygomis, ypač perkant tokias prekes kaip drabužiai ar avalynė. Dažniausiai jų grąžinimas yra nemokamas, o kartais nereikia mokėti net siuntimo mokesčių – taigi netikusį ar nepatikusį pirkinį lengva grąžinti ir nepatirti jokių išlaidų.

Perkant e. parduotuvėse patariama saugoti visus duomenis apie atliktus pinigų pervedimus – informacija apie juos yra mokėjimus patvirtinančiuose elektroniniuose laiškuose, kurie atstoja prekės ar paslaugos įsigijimo čekius.

Perkant internetu – greičiau ir pigiau

Anot I. Kazlauskienės, pirkimo internetu naudas būtų galima vardinti ilgai. „Perkant internetu tai galima daryti bet kuriuo paros metu ir taupant laiką, kurį sugaištumėme vaikščiodami po fizines parduotuves. Internete pateikiama daug išsamios informacijos apie prekes, o pirkinius atsiimti galima kiekvienam patogiausiu būdu – tam skirtuose punktuose arba kurjeriui juos pristatant į namus“, – teigia ji.

Pašnekovė atkreipia dėmesį, jog didelis pirkimo internetu privalumas yra mažesnės kainos nei tų pačių prekių fizinėse parduotuvėse. Negana to, jas paprasta palyginti – egzistuoja tokie įvairių prekių kainų palyginimo portalai kaip www.kaina24.lt, www.kainos.lt, www.pricer.lt, kur galima paprastai sužinoti, kurioje lietuviškoje e. parduotuvėje norima prekė kainuoja pigiausiai.

Lektorės teigimu, perkant internetu galima ir didesnė atsiskaitymo būdų pasiūla. „Atsiskaityti už prekes galima ir banko pavedimu, ir naudojantis e. bankininkyste, ir grynaisiais pinigais, ar banko kortele kurjeriui, taip pat įsigyjant prekes internetu galima pirkti išsimokėtinai“, – vardija pašnekovė.

Naujausio „Verslios Lietuvos“ užsakymu atlikto visuomenės tyrimo duomenimis, Kalėdų dovanas internetinėse parduotuvėse pirkti šiemet planuoja 53 proc. šalies gyventojų. Lengvai nuotoliniu būdu įteikiama dovana – skaitmeninio raštingumo mokymai, kuriuos šalies gyventojams nemokamai organizuoja „Prisijungusi Lietuva“. Ji vykdo iniciatyvą #DovanokŽiniasNeDaiktus, kurios metu apsilankius svetainėje www.prisijungusi.lt ir įrašius artimojo, kuriam skirta dovana, vardą galima jam nusiųsti specialų kalėdinį atvirlaiškį su kvietimu užsiregistruoti į minėtus mokymus. Iš viso šiuose mokymuose jau dalyvavo per 75 tūkst. įvairaus amžiaus šalies gyventojų.