Reikšmingi pokyčiai įvyko praėjusių metų pavasarį, kai rekonstruotame namelyje į mus pažvelgė šiltas P. Mašioto žvilgsnis, suskambo jo šeimos narių žodis, prabilo asmeniniai daiktai. Taip pat parodos, susitikimai, koncertai.

Šiais metais draugija nutarė priminti Nepriklausomos Lietuvos laikais populiarią faifoklokų – penktos valandos popiečio arbatėlės – tradiciją. Nepritempdama šios idėjos, o tarsi pratęsdama tai, ką darė užsienio reikalų ministro žmona, P. Mašioto duktė Marija Urbšienė. Juolab kad draugija savo archyve turi originalų M. Urbšienės kvietimą į Arbatėlę.

Popietės svečiams buvo pasiūlytas prabangus meniu: M. Urbšienės asmenybės ir veiklų pristatymas, retro stiliaus muzika, pyragas ir karštieji gėrimai.

Popietės svečiams buvo pasiūlytas prabangus meniu: M. Urbšienės asmenybės ir veiklų pristatymas, retro stiliaus muzika (gyva!), pyragas ir karštieji gėrimai. Parašyta informacija negali perteikti to vakaro tikrojo grožio. Muzika, muzikės ir muzikavimas. Smuikininkė Ilona Klusaitė ir pianistė Aušra Gelusevičienė. Daug kartų girdėtas duetas ir tąkart pakviestas sužibėjo ypatingai – stilingai, elegantiškai, kartais kiek šelmiškai. Vidinė laisvė ir dalijimosi džiaugsmas. Muzikės grojo (koks netinkamas žodis) taip, kad buvo apdovanotos ne tik gausiais aplodismentais po kiekvieno kūrinio, bet ir spontanišku visų dalyvių atsistojimu ir dėkingumo šypsenomis, žodžiais. 

Svetinga: Baniutės svetainė ir popietės akimirka. Organizatorių nuotr.

Ta popietė buvo ypatinga dar vienu svarbiu veiksmu draugijai. Namelis pasipuošė iškaba „Baniutės svetainė“. Baniutė – tai P. Mašioto anūkė, padovanojusi savo tėvų (Jono ir Veronikos Mašiotų) vasarvietę Lietuvos žmonėms. Vienareikšmiu sprendimu, be jokių išlygų. Atidavė, kad išliktų, būtų džiaugiamasi ir naudojama. Tad dabar Mašiotų draugijos nariai, suteikdami būstinei Baniutės vardą, dėkoja jai už ypatingą dovaną ir kviečia lankytis. Jau artimiausiu metu, balandžio 27-ąją, atvykti į Penktos valandos arbatėlę, kurioje ir šį kartą muzikuos I. Klusaitė su A. Gelusevičiene.

Kas? Penktos valandos arbatėlė su sielą šildančia I. Klusaitės ir A. Gelusevičienės atliekama muzika ir firminiu B. Mašiotaitės pyragu.

Kur? Baniutės svetainėje (J. Janonio g. 40, Kačerginė).

Kada? balandžio 27 d. 17 val.

Registracija telefonu +370 610 05 513

Intensyvi kelionė

Salono „Jaukūs namai“ vadovė A. Kavaliauskaitė neretai vadinama Japonijos ambasadore Lietuvoje, nes savo veikla tiesia tiltus tarp šių dviejų šalių. Pašnekovė mylima ir Japonijoje, kur turi daug draugų.

Kovą kaunietė išsiruošė jų aplankyti, o kartu buvo pakviesta dalyvauti Kobės mieste vykusiame seminare. Jame ji japonams papasakojo apie Lietuvą ir karo metais Kaune gyvybės vizas žydams suteikusį Chiune’ę  Sugiharą.

Vienas iš A. Kavaliauskaitės kelionės tikslų buvo aplankyti vietinius arbatos ūkius ir užmegzti su jų savininkais ryšius. Japoniškos arbatos naudingosiomis savybėmis besidominti kaunietė norėjo išvysti jos augimvietes ir susipažinti su ūkininkais.

Dvylika dienų po Japoniją keliavusi A. Kavaliauskaitė pasakoja, kad kelionė buvo išties intensyvi. Kaunietė susitiko beveik su 100 žmonių, aplankė ne vieną Japonijos miestą. Po salą ji keliavo greitaisiais traukiniais, kurie labai patogūs, nors ir brangūs.

„Skrydžiai Japonijoje gana pigūs, tad iš Osakos į Tokiją mielai būčiau skridusi. Vis dėlto kelionės lėktuvu nepasiteisina, jei reikia išlipti tarpinėse stotelėse, todėl keliavau traukiniu. Labai džiaugiuosi, kad man daug padėjo pažįstami japonai, nes vienam užsieniečiui Japonijoje keliauti didelį atstumą būtų sunki užduotis. Reikėtų išmanyti nemažai niuansų. Jau vien apie Tokijo metro sistemos sudėtingumą seniai sklinda legendos. Tad džiugu, kad mane lydėjo bičiuliai, išmanantys šias subtilybes“, – šypsosi ji.

Šventė: Šidzuokos prefektūroje įsikūrusiame ūkyje Asta apsilankė Kovo 11-ąją. Tądien savininko žmona Kazuei šventė gimtadienį, tad buvo paminėtos dvi progos. / A. Kavaliauskaitės asmeninio archyvo nuotr.

Didžiausia vertybė – privatumas

Savo kelionę Japonijoje A. Kavaliauskaitė pradėjo nuo Osakos, kur ją savo namuose priėmė sena bičiulė Norico Ichimura. Pasak pašnekovės, japonai – labai šilti, nuoširdūs ir ištikimi žmonės. Nors jie gana uždari, nori bendrauti. Ypač noriai japonai bendrauja su užsieniečiais, kadangi gyvendami saloje jaučiasi kiek atsiskyrę nuo likusio pasaulio. Svarbu, kad jie be galo vertina savo privatumą, todėl būti pakviestam pas vietinį į namus yra didelė garbė.

„Japonai namus ir privatumą suvokia kitaip nei mes. Su draugais, giminaičiais ar kolegomis jie dažniausiai susitinka kavinėse ar kitose viešosiose įstaigose, parkuose. Į namus dažniausiai nieko neįsileidžia, nes tai asmeninė erdvė. Visuomenėje japonai paklūsta griežtoms taisyklėms, o namuose jau gali būti tokie, kokie nori. Todėl čia pašaliniai nepageidaujami“, – atskleidžia A. Kavaliauskaitė.

Pirmą kartą sulaukusi japonės bičiulės pakvietimo apsistoti jos namuose, pašnekovė nežinojo, kaip elgtis. Ji netgi klausė patarimo kitų su japonais bendraujančių lietuvių. Jie atsakė, kad būti pakviestam pas japoną į svečius yra didžiulė garbė, todėl būtinai reikia pasinaudoti šia proga.

„Kadangi japonai į namus pašalinių žmonių nekviečia, peržengęs jų namų slenkstį visam gyvenimui tampi šeimos nariu, turinčiu tokias pačias privilegijas ir atsakomybes. Bičiulė man prasitarė, kad iki šiol jos namuosee, be gyventojų, lankėsi tik du žmonės, iš kurių viena esu aš“, – pasakoja Asta.

Besitęsianti draugystė

Tokijuje A. Kavaliauskaitė buvo pakviesta apsistoti buvusio Japonijos ambasadoriaus Lietuvoje Shiro Yamasaki ir jo žmonos Yuko namuose. S. Yamasaki atliekant diplomatines pareigas mūsų šalyje, A. Kavaliauskaitė su pora užmezgė šiltus ryšius, drauge su Y. Yamasaki vykdė bendrus projektus. Lietuvių kalbos besimokanti, kanklėmis grojanti Yuko iki šiol šiltai prisimena Lietuvą ir čia sutiktus žmones.

„Smagu, kad Lietuvoje užmegzta draugystė nenutrūko ir turėjau garbės apsistoti buvusio Japonijos ambasadoriaus Lietuvoje S. Yamasaki namuose. Japonai – labai nuoširdūs ir ištikimi žmonės, tad buvau sutikta išties svetingai, – šypsosi pašnekovė. – Viešnagės Tokijuje metu su Japonijos ir Lietuvos draugystės asociacijos nariu Hisayuki Sakamizu aplankiau Lietuvos ambasadą Japonijoje, kur dalyvavau vakarienėje su kitais asociacijos nariais. Buvo išties įdomių susitikimų. Susipažinau su Tosh Togo, kuris yra admirolo Heihachiro Togo, 1905 m. laimėjusio Japonijos ir Rusijos karą, proanūkis. Šio karo baigtis buvo svarbi ir Lietuvai, nes, susilpnėjus Rusijos imperijai, vėliau atsirado galimybė paskelbti nepriklausomybę.“

A. Kavaliauskaitės asmeninio archyvo nuotr.

Lietuvos ambasadorė

A. Kavaliauskaitė apsilankė ir Kobėje, kur vykusiame seminare japonams papasakojo apie Kauną ir karo metais čia gyvybės vizas išdavusį Ch. Sugiharą. Gavę vizas, 6 tūkst. žydų pabėgėlių atvyko būtent į Kobę. A. Kavaliauskaitė juokiasi, kad visos kelionės metu jautėsi tarsi tikra Lietuvos ambasadorė, nes, kad ir kur nuvyktų, kalba visada pasisukdavo apie mūsų šalį.

„Kobė yra tarptautinis uostas, buvęs atviras jau tada, kai Japonija dar buvo visiškai uždara likusiam pasauliui. XIX a. antroje pusėje šaliai atsivėrus tarptautinei prekybai, Kobė kartu su Nagasakiu ir Jokohama tapo vienu svarbiausių uostų. Šis miestas man labai patinka, nes savo fachverkine architektūra kiek primena Palangą“, – šypsosi A. Kavaliauskaitė.

Pašnekovė pasakoja, kad Antrojo pasaulinio karo metais iš Sh. Sugiharos vizas gavę žydai į Japoniją išvyko per Sibirą. Vladivostoke jie sėdo į laivą, žiemą perplaukė labai audringą Japonijos jūrą ir pasiekė Curugos uostą, o tada traukiniu atvyko į Kobę. Čia jų jau laukė anksčiau įsikūrusios dvi žydų bendruomenės, kurios per bolševikų revoliuciją buvo išvytos iš Rusijos.

„Sulaukusios atvykusių naujokų, žydų bendruomenės labai juos globojo. Pagalbą teikė ir vietos japonai, kurių palikuonys iki šiol puoselėja šią istorinę atmintį. Būtent jie surengė seminarą, kuriame turėjau garbės dalyvauti ir papasakoti apie Kauno vaidmenį šioje istorijoje. Japonams buvo labai įdomu daugiau išgirsti apie Lietuvą“, – įspūdžiais dalijasi kaunietė.

Japoniškos arbatos subtilybės

Viešėdama Japonijoje A. Kavaliauskaitė aplankė du arbatos ūkius Kioto ir Šidzuokos prefektūrose. Susipažinusi su vietos ūkininkais, jų auginamų daug naudingų savybių turinčių arbatų kaunietė verslininkė pasiūlys ir Lietuvos auditorijai.

Visuomenėje japonai paklūsta griežtoms taisyklėms, o namuose jau gali būti tokie, kokie nori. Todėl čia pašaliniai nepageidaujami.

Pasak pašnekovės, vietos ūkininkai į arbatos ūkius sunkiai įsileidžia pašalinius, ypač prieš derlių, kuris nuimamas balandžio–gegužės mėnesiais. Kadangi arbata auginama švarioje dirvoje, nenaudojant pesticidų, baiminamasi, kad prašalaitis arbatos krūmų nežkrėstų ligomis. Todėl, lankydamasi ūkiuose, lietuvė buvo perspėta nieko neliesti. Pirmiausia pašnekovė aplankė arbatos ūkį Kioto prefektūroje, Udžio miesto apylinkėse. Šiam šeimai priklausančiam ir karta iš kartos paveldimam ūkiui – jau 150 metų, o jį įkūrė dabartinės savininkės proseneliai.

„Kiekvienas ūkis turi savo paslapčių ir tradicijų. Pavyzdžiui, Kioto prefektūroje aplankytas ūkis pasižymi išskirtinio skonio ulongo arbata. Ūkio savininkai pasakojo, kad šiai arbatai ypatingo skonio suteikia būtent tai, kad ji organiška. Kadangi nenaudojama pesticidų, ant arbatos krūmelių vis nutupia įvairių vabzdžių, kurie daro įtaką arbatos poskoniui, – atskleidžia pašnekovė. – Ūkyje praleidau visą dieną, apžiūrėjau laukus, paragavau keturių skirtingų rūšių mačių. Arbata Japonijoje auginama labai nuošaliose vietose, kurias supa kalnai ir čiurlenantys upeliai. Tad buvo labai smagu pabėgti iš miesto šurmulio ir atsipalaiduoti.“

Antrasis ūkis, kurį aplankė A. Kavaliauskaitė, įsikūręs Šidzuokos prefektūroje, Hamamatsu miesto apylinkėse. Šis 500 m aukštyje plytintis ūkis priklauso jaunai šeimai, su kuria pašnekovė susipažino per pažįstamus. Jame iki šiol nebuvo lankęsis nė vienas turistas. A. Kavaliauskaitė pasakoja ūkyje apsilankiusi lietuviams svarbią dieną – Kovo 11-ąją. Tądien ūkio savininko žmona Kazuei Atsumi šventė savo gimtadienį. Tad, susėdus prie vaišių stalo, buvo paminėtos net dvi progos – ūkio bendraturtės ir Lietuvos gimtadieniai.

Pasak A. Kavaliauskaitės, ūkio savininkas Ryota Atsumi visai neplanavo užsiimti arbatos auginimu, nors ūkis priklausė jo tėvams. Vis dėlto, baigęs mokslus Tokijuje ir kurį laiką padirbėjęs didelėje įmonėje (tai Japonijoje laikoma didžiuliu prestižu), vyras prieš ketverius metus sugrįžo į gimtinę ir perėmė ūkį. Kadangi aplinkiniai arbatos ūkininkai sensta ir neturi kam perduoti savo laukų, R. Atsumi nusprendė imtis svarbios misijos ir perėmė dalį senųjų ūkių. Savo arbatos laukuose jaunasis ūkininkas nenaudoja jokių pesticidų ar herbicidų, tad arbata – išties organiška ir švelni, puikiai tinka lietuvio skoniui.

Laukai: Japonijoje A. Kavaliauskaitė aplankė vietinius arbatos ūkius, į kuriuos turistai retai įleidžiami. / A. Kavaliauskaitės asmeninio archyvo nuotr.

Vienuolių išmintis

Pasak A. Kavaliauskaitės, arbata pagal japonų mentalitetą yra kone dievų gėrimas. Į Japoniją iš Kinijos kartu su budizmu arbata atkeliavo dar VII a. ir iš pradžių buvo auginama tuometėje sostinėje Kiote aplink šventyklas.

„Anuomet arbatžoles tiesiai nuo krūmelių skabydavo ir kramtydavo dvasininkai. Jie pastebėjo, kad arbata padeda susikaupti meditacijai, išlikti budriam, bet nebūti dirgliam. Vėliau arbatos auginimo geografija išsiplėtė – šiuo gėrimu ėmė mėgautis ir plačioji visuomenė. Šiandien didžiausia arbatų augintoja Japonijoje yra Šidzuokos prefektūra, kurioje derlingos dirvos“, – atskleidžia ji.

Pašnekovės teigimu, tamsiai žalia, cigariukų formos japoniška arbata skiriasi nuo rusvos kiniškos, nes kinai arbatžoles kepina. Japonai arbatą išlaiko gyvą, todėl joje gausu naudingų medžiagų. Dėl šios priežasties japonišką arbatą geriausia suvartoti per metus, kol joje esančios veikliosios medžiagos aktyviausios.

„Arbatos krūmus japonai dažnai netgi uždengia nuo saulės, kad arbatoje išliktų daug aminorūgšties L-teanino. Tai priešinga medžiaga kofeinui, ji teigiamai veikia centrinę nervų sistemą, gerina miegą, apsaugo nuo Parkinsono ligos. Kadangi arbata turi ir šiek tiek kofeino, susijungę šie du faktoriai tonizuoja, bet ne iškart, o tolygiai per visą dieną. Žalioji japoniška arbata gali padėti numesti svorio, nes mažina alkio jausmą, skrandžio sulčių išsiskyrimą, reguliuoja blogąjį cholesterolį ir cukraus kiekį kraujyje. Be to, šioje arbatoje net 30 proc. veikliųjų medžiagų sudaro polifenoliai, turintys antioksidacinių ir saugančių nuo uždegimų savybių, – vardija A. Kavaliauskaitė. – Žinoma, arbata tikrai nėra magiškas, visas ligas gydantis vaistas. Tačiau tyrimai rodo, kad Japonijos prefektūrose, kuriose auginama arbatžolių, – net keturis kartus mažiau vėžio atvejų. Tad būtų protinga pasisemti išminties iš japonų, gerti žaliąją arbatą ir aprūpinti savo organizmą naudingomis medžiagomis, apsaugančiomis nuo įvairių ligų.“

A. Kavaliauskaitės asmeninio archyvo nuotr.

Arbata padėjo nepervargti

Pašnekovė pasakoja, kad Japonijoje žalioji arbata – populiariausias gėrimas. Nors kava taip pat paklausi, japonai jos namie neverda, o eina išgerti į kavinę. Vietiniams atrodo, kad, norint išsivirti kavos, būtina turėti kavos aparatą, kurio dauguma neturi. Iš anksto sumaltos kavos, kokia populiari Lietuvoje, Japonijoje niekas negeria.

Vasarą japonai mėgsta arbatžoles užpilti šaltu vandeniu ir pasigaminti arbatos gėrimo. Šį įprotį iš jų perėmė ir A. Kavaliauskaitė. Pasak pašnekovės, kadangi japoniška arbata yra šviežia, ją galima užpilti šaltu vandeniu net ir iš čiaupo, jei jis geros kokybės. Tada arbatą reikėtų palikti arbatinuke per naktį arba bent porai valandų.

„Ryte turėsite nuostabaus, gaivinančio gėrimo. Jo spalva bus tokia kaip įprastos arbatos, bet šiame gėrime bus mažiau kofeino, kadangi jam išsiskirti reikalinga aukštesnė temperatūra. Gėrimas puikiai gaivins, leis išlikti budriam, bet nestimuliuos taip stipriai kaip kava, nekels kraujospūdžio, nedidins širdies susitraukimų dažnio, neišvarys skysčių iš organizmo“, – tikina ji.

A. Kavaliauskaitė džiaugiasi, kad ši kelionė į Japoniją buvo kur kas lengvesnė nei praėjusios. Ankstesniais kartais pašnekovė į šią šalį vyko rugsėjį, kai vyrauja karšti orai. Kadangi Japonijoje netrūksta drėgmės, karštis ten kitoks nei Lietuvoje – jį kur kas sunkiau ištverti, o drabužiai tiesiog limpa prie kūno. Šįkart A. Kavaliauskaitė Japoniją aplankė kovo mėnesį, tad orai buvo dar gana žiemiški. Vis dėlto šaltuką buvo lengviau ištverti nei karščius.

Pasak pašnekovės, nors kelionė buvo intensyvi ir vargino laiko skirtumas, viskas vyko gana sklandžiai, pavyko pailsėti ir netgi numigti lėktuve.

„Manau, kad man padėjo japoniška arbata, kurią nuolat gėriau viešėdama Japonijoje, – šypsosi ji. – Arbatoje esanti aminorūgštis L-teaninas mažina stresą ir nerimą, gerina miegą. Tad galbūt dėl to pavyko užmigti lėktuve – to anksčiau niekada nebūdavo. Tikiu, kad būtent arbata man leido nepervargti kelionės metu ir su nauja energija grįžti į kasdienybę Lietuvoje.“

„Pasijutę prastai dalis pacientų gydymą nori pradėti nuo natūralesnių priemonių. Dažnai vaistinėje klausia, kokia arbata tiktų šiek tiek pamažinti cukraus, cholesterolio rodmenis, pagerinti kepenų, virškinimo ar regėjimo būkles. Yra ir klientų, kurie vaistažolių arbatas vartoja ištisus metus – jas keičia priklausomai nuo savijautos ir sezono“, – sakė vaistininkė Giedrė Tautkevičienė.

Ji priduria, kad arbatomis labiau pasitiki vyresnio amžiaus žmonės, greičiausiai dėl to, kad daugelis jų susirgimų vaikystėje buvo gydomi vaistažolėmis. Jaunesnio amžiaus žmonės nori greito efekto ir vaistažolės jiems neatrodo patikimos, o kai kurie tiesiog nemėgsta arbatų.

Kaip paruošti?

Vaistažolių arbatas galima paruošti keliais skirtingais būdais, tradicinis – užpylus karštu virintu vandeniu. Vaistažolių arbatoms vandens temperatūra turėtų siekti apie 100 °C, vaistažoles galima laikyti iki 15 min., priklausomai nuo to, kokios stiprumo arbatos norima.

„Taip pat arbatą galima ruošti mirkymo būdu. Tokios arbatos būna mažiau karčios, turi didesnį antioksidantų kiekį. Arbatžolės užpilamos šaltu vandeniu – vandens temperatūra gali svyruoti nuo visiškai šalto iki kambario temperatūros. Vaistažolės mirkomos 12 val.“ – aiškino G. Tautkevičienė.

Anot jos, galima ne tik gerti vaistažolių arbatas, bet ir iš jų gamintis kompresus bei voneles. Pavyzdžiui, kamuojant akių vokų patinimui, alergijai, uždegimui, infekcijai galima daryti ramunėlių, medetkų arbatos vėsius kompresus ant užmerktų akių vokų, jei žmogus nėra alergiškas šiems augalams.

„Arnikos kompresai gerina kraujotaką, esant mėlynėms, patinimui. Lakišių žolės užpilu galima plauti veidą – jis pasižymi valomosiomis savybėmis“, – atkreipė dėmesį vaistininkė.

Kada vengti?

Visas vaistažolių arbatas reikėtų vartoti saikingai – ypač tai aktualu nėštumo ir žindymo laikotarpiu, mat nėra žinomas daugelio vaistažolių poveikis kūdikiui.

„Atsargiai vaistažolių arbatas turėtų vartoti pacientai, sergantys ne viena lėtine liga, ypač jei būklė yra sunkiai valdoma, pvz., dilgėlių arbata turi sąveiką su kraują skystinančiais, kraujo spaudimą mažinančiais, estrogeno kiekį reguliuojančiais vaistais. Jonažolių arbata turi nepageidaujamą sąveiką su daugeliu vaistų: paracetamoliu, kontraceptikais. Ginkmedžio arbatos negalima vartoti kartu su skrandžio uždegimui ir rūgštingumui mažinti vartojamais vaistais – tarp šių medžiagų reikia daryti bent kelių valandų pertrauką“, – vardijo G. Tautkevičienė. 

Itin ilgą laiką nereiktų vartoti senos arbatos, kuri pasižymi vidurius laisvinančiu efektu, mat nuolatinis jos vartojimas gali sukelti žarnyno audinio funkcijos pakitimus ir priklausomybę. Negana to,  ilgalaikis jos vartojimas gali sukelti ir kepenų funkcijos sutrikimus.

Kada kokią arbatą rinktis?

Visiems puikiai žinoma ramunėlių arbata, pasak G. Tautkevičienės, turi priešuždegiminį ir antibakterinį efektą, taip pat pasižymi cukraus kiekį reguliuojančiomis savybėmis. Ji puikiai tinka nerimo sukeltam virškinimo sutrikimui, taip pat nerimui mažinti, nuotaikai ir miegui gerinti. Tai viena iš nedaugelio arbatų tinkama nėštumo metu, tačiau ribotais kiekiais.

Ramunėlių arbata / Freepik.com nuotr.

„Pipirmėčių arbata tinka virškinimo sistemai gerinti. Ši arbata turi antioksidacinių, antibakterinių ir priešvirusinių savybių. Pykinimas, spazmai, mėšlungis – diskomfortas, kurį gali sumažinti ši arbata. Galimas šalutinis poveikis – alergija. Šią arbatą reikėtų atsargiai vartoti sergantiems gastroezofaginiu refliuksu, turintiems aritmijas, nes ji sąveikauja su vaistais nuo skrandžio rūgštingumo ir kraujo spaudimo“, – teigė ji.

Šalavijo lapų arbata naudojama nuo kvėpavimo takų uždegimų, taip pat randama įrodymų, jog ši arbata turi teigiamos įtakos kognityvinei funkcijai, atminčiai, nuotaikai gerinti.

„Imbieras mažina uždegimą, pykinimą, virškinimo sutrimus bei vidurių užkietėjimą. Jis tinkamas svorio kontrolei, cukraus kiekiui reguliuoti, gali mažinti menstruacinius skausmus, sutrumpinti peršalimo trukmę. Šalutiniai poveikiai – rėmuo, viduriavimas, pilvo diskomfortas, kurie dažniausiai atsiranda suvartojus daugiau nei 5 g sauso ekstrakto. Imbieras gali turėti sąveikos su kraują skystinančiais preparatais, todėl nerekomenduojama jo naudoti prieš operaciją“, – pažymėjo vaistininkė.

Pankolių arbata pasižymi vidurių pūtimą, stresą, menstruacinį skausmą mažinančiu efektu. Ji turi savybių, pagreitinančių medžiagų apykaitą, reguliuojančių apetitą, detoksikuojančių, skatinančių gleivių pasišalinimą iš kvėpavimo takų ir gerinančių virškinimą. Onkologinių susirgimų ar aukštą riziką turintiems reiktų šio augalo reikėtų vengti.

„Ciberžolė mažina artrito simptomus, aktyvuoja imuninę sistemą, mažina širdies ir kraujagyslių ligų komplikacijas, dirgliosios žarnos sindromo simptomus, gerina kepenų būklę, turi teigiamos įtakos cukrinio diabeto valdymui bei svorio kontrolei“, – sakė G. Tautkevičienė.

Dilgėlių lapų arbata, pasak jos, tinkama šlapimo takų infekcijoms, raumenų spazmams, bakterinėms infekcijoms, sezoninėms alergijoms, rinitui mažinti. Dėl savo sudėtyje esančios geležies tinkama sergantiems anemija. Šalutinis poveikis – dilgėlinė. Nėštumo metu ir vaikams iki 12 metų nerekomenduojama. Taip pat gali turėti sąveikas su diuretikais, kraujo spaudimą mažinančiais, estrogenų kiekį organizme veikiančiais vaistais.

Apsinuodijote ar peršalote?

Apsinuodijus maistu, vaistininkė rekomenduoja ramunėlių, karčiojo kiečio (pelyno), pipirmėtės ir ąžuolo žievės arbatas, kurios puikiai tinka negaluojant skrandžiui. Karčiojo kiečio arbatos negalima vartoti nėštumo, žindymo metu, mažiems vaikams, sergantiems epilepsija, turintiems inkstų pažeidimų bei vartojantiems kraują skystinančius vaistus. 

„Peršalus siūlau išbandyti imbiero, citrinos ir medaus derinį. Mėgstantiems aštresnes arbatas – imbierą, ciberžolę ir pipirą. Kamuojant šlapimo takų infekcijoms tinka bruknių lapų arbata, kurią galima pamaišyti su asiūkliu, o skoniui pagerinti įsidėti spanguolių. Labai veiksminga yra karti meškauogių lapų arbata“, – akcentavo G. Tautkevičienė.

Kamuojant kosuliui, tinka karti debesylo arbata, kurią galima maišyti su čiobreliu. Esant gerklės skausmui, labai vertinga islandinės kerpenos arbata – maišant su čiobreliu ar ramunėle, jos skonis pagerėja.

Nuostolis siekia 100 tūkst. eurų, pranešė Policijos departamentas.

Dėl įvykdytos vagystės antradienį, 15.43 val., į Vilniaus apskrities vyriausiąjį policijos komisariatą kreipėsi nukentėjusi įmonė.

Manoma, kad elektroninės cigaretės ir kaitinamos žolelių arbatos lazdelės buvo pavogtos birželio 3-7 dienomis. Jos buvo laikomos Šnipiškių seniūnijoje, Durpių gatvėje, įmonės nuomojamose patalpose.

Pradėtas ikiteisminis tyrimas dėl svetimo turto pagrobimo. 

Tokios arbatos Lietuvoje galima atrasti vis dažniau, o prie ją pardavinėjančių kavinių neretai nutįsta ir žmonių eilės. Visgi dar ne visi žino, kad tokią arbatą galima pasigaminti ir namuose. Todėl šiandien pasaulyje minimos burbulinės arbatos dienos proga lietuviško prekybos tinklo „Maxima“ atstovai ragina lietuvius išbandyti šios arbatos gamybą savo virtuvėse.

Populiarumą lemia lietuvių atvirumas naujovėms

„Maximos“ Komunikacijos ir įvaizdžio departamento direktorė Ernesta Dapkienė sako, kad tokių naujovių kaip burbulinė arbata populiarumą lemia vis didėjantis lietuvių atvirumas maisto ir gėrimų pasaulio naujovėms bei siekis patiems išmėginti įvairius naujus skonius bei jų derinius.

Tuo pačiu ji priduria, kad šalyje užsibuvusi pandemija lietuvius ieškoti naujų pasaulio skonių paskatino ir namuose. Dar svarbiau, kad savoje virtuvėje gimstantys šedevrai neretai gali būti sveikesni, todėl tinka ir suaugusiems, ir vaikams.

„Šalies gyventojai išties vis labiau domisi skirtingomis pasaulio virtuvėmis, gastronomijos, kulinarijos ir gėrimų naujovėmis, taip pat renkasi išmėginti naujus produktus bei receptus. Burbulinė arbata yra viena iš tų naujovių, kurią Lietuvos vartotojai priėmė išties palankiai“, – sako E. Dapkienė.

Naminė burbulinė arbata – sveikesnė

Pasaulinė burbulinės arbatos diena taip pat gali būti puiki proga virtuvėje išbandyti šį tą naujo. Kaip sako Maisto gamybos departamento vadovė Brigita Baratinskaitė, tai yra lengviau, nei gali pasirodyti iš pirmo žvilgsnio.

„Į burbulines arbatas, siekiant suteikti joms ryškesnį įvairių vaisių ar uogų skonį, dažniausiai pilami saldūs sirupai. Tuo metu namuose galima pasigaminti mažiau kalorijų ir saldiklių turintį gėrimą. Jam paruošti yra naudojama juodoji ar žalioji arbata, kuri išties gali būti palanki ir mūsų sveikatai. Kaip žinia, arbatoje yra gausu antioksidantų, kurie padeda sustiprinti imunitetą bei apsaugoti organizmą nuo uždegiminių procesų. Šią naudą galima gauti ir geriant burbulinę arbatą. Be to, dėl jos tonizuojančių savybių šis gėrimas gali tapti puikiu energijos šaltiniu“, – sako B. Baratinskaitė.

Be abejo, pagrindinis burbulinės arbatos išskirtinumas yra burnoje sproginėjantys boba perlai. Jie gaminami iš tapijokos miltų, o šie savo ruožtu gaunami iš manijokos augalo šaknies. Ruošiant burbulinę arbatą namuose galima naudoti iš anksto arbatos gamybai parengtus tapijokos perlus arba iš šių miltų pasigaminti juos patiems.

Naminės burbulinės arbatos su pienu receptas

Dviem arbatos stiklinėms reikės:

2 ¼ stiklinės virinto vandens,

2 ¼ šaukštų mėgstamos juodosios arba žaliosios arbatos arbatžolių,

pusės stiklinės rudojo cukraus,

ketvirtadalio stiklinės vandens (sirupui),

šlakelio pieno;

poros saujų ledukų.

Tapijokos perlams reikės:

1 puodelio tapijokos miltų,

⅓ puodelio vandens,

¼ puodelio rudojo cukraus,

¼ šaukštelio juodų valgomųjų dažų.

Arbatinuke ar prancūziškame prese užpilkite arbatžoles šiek tiek žemesnės nei 100 °C temperatūros vandeniu ir palikite 5-6 minutėms. Tuomet arbatą nupilkite į atskirą indą ir palikite atvėsti šaldytuve.

Kol arbata vėsta, pradėkite gaminti tapijokos perlus. Supilkite vandenį į iki vidutinės kaitros įkaitintą keptuvę, įberkite cukrų ir viską gerai išmaišykite. Kol masė kaista, supilkite maistinius dažus ir dar kartą pamaišykite. Kai viskas užvirs, suberkite pusę puodelio tapijokos miltų – maišykite juos, kol masė sutirštės ir taps lipni. Išjunkite ugnį ir supilkite į tešlą likusius miltus – šiuos tolygiai paskirstykite mentele.

Tuomet gautą tešlą padėkite ant švaraus stalviršio ir gerai išminkykite, kol iš jos eis suformuoti lygų rutuliuką. Tada iš jo padarykite pailgą virvelę ir perpjaukite ją pusiau. Šias dvi dalis išminkykite į dar plonesnes ir ilgesnes virvutes. Tuomet supjaustykite jas smulkiais gabalėliais. Vėliau kiekvieną iš jų susukite iki rutuliuko formos.

Paruoštus tapijokos perlus suberkite į verdantį vandenį ir virkite apie 15 min. Tuomet išjunkite kaitrą ir leiskite jiems dar pastovėti vandenyje apie 5 min. Tada kiaurasamčiu ištraukite juos ir leiskite jiems atvėsti.

Kai arbata ir tapijokos perlai paruošti, galima pasigaminti sirupą. Keptuvėje ant vidutinės ugnies supilkite ketvirtadalį stiklinės vandens bei kartu ištirpinkite rudąjį cukrų. Cukraus masei užvirus, bemaišydami sirupą pavirkite jį dar 2-3 minutes. Tuomet keptuvę nuo ugnies nukelkite ir leiskite sirupui šiek tiek atvėsti – tačiau ne per daug. Vėliau sudėkite į jį atvėsintus tapijokos perlus ir gerai išmaišykite, kol šie aplips sirupo mase.

„Galiausiai lieka arbatą patiekti. Tam į stiklinę ar puodelį galite įdėti sirupu pasidengusių tapijokos perlų, o jeigu norisi saldžiau – įpilkite dar šiek tiek daugiau sirupo. Tuomet suberkite ledukus, viską užpilkite atvėsinta arbata ir šlakeliu pieno.  Šios burbulinės arbatos parengimas gali tapti raminančiu ritualu, po kurio belieka smagiausia dalis – mėgavimasis gaiviuoju gėrimu“, – dalijasi patarimais maisto gamybos ekspertė.

Vaistininko teigimu, šiltuoju metų laiku žmonės dažniausiai pirkdavo arbatą, skirtą gerinti virškinimo veiklą, o visais metų laikais lieka aktualios arbatos šlapimo takų ligoms gydyti. Tuo tarpu, siaučiančios pandemijos akivaizdoje, pirkėjų krepšelyje dažniau atsiduria arbatos, lengvinančios peršalimo ir nerimo simptomus.

„Paprastai šaltuoju sezonu išauga arbatų nuo peršalimo ir (ar) kosulio poreikis – ši tendencija pastebima ir šiemet. Taip pat dažnai įsigyjamos arbatos, skirtos nervų sistemai – miegui pagerinti, nerimui pašalinti. Žmonės dažnai renkasi ir maisto papildus su vaistažolėmis – galbūt todėl, kad taip yra paprasčiau naudoti – nereikia virinti vandens, plikyti arbatžolių ir t.t.“, – tvirtina M. Kamandulis.

Pasak jo, su konkrečiu negalavimu susidūrusiam žmogui prieš įsigyjant vaistažolių arbatos derėtų pasikonsultuoti su vaistininku apie galimą gėrimo poveikį ir kartu išsirinkti tinkamiausią variantą.

„Skirtingose situacijose reikėtų rinktis skirtingas arbatas. Žinoma, yra įvairių arbatos mišinių, pavyzdžiui, mišinys nuo peršalimo, kosulio, nervų sistemai ir t.t., tačiau paprastai tokios arbatos yra labai plataus poveikio. Vis dėlto yra keletas universalių arbatų rūšių, kurias vertėtų įsigyti – jos gali būti naudingos įvairiems atvejams“, – teigia „Camelia“ vaistininkas.

Svarbiausių arbatų penketukas

1. Ramunėlių arbata. Šios arbatos pritaikymo spektras – vienas plačiausių. „Ramunėlės yra tinkamos naudoti esant nerimui, nemigai, taip pat esant virškinimo trakto sutrikimams: pilvo pūtimui, spazmams, gastritui. Šią arbatą galima vartoti ir išoriškai esant odos sudirginimams. Ji pasižymi ir antibakteriniu veikimu“, – gerąsias ramunėlių savybes vardija M. Kamandulis.

2. Medetkų arbata. Šios žolelės tinkamos vartoti tiek išoriškai, tiek iš vidaus. Išoriškai medetkų nuoviras naudojamas įvairiems odos sudirginimams, nubrozdinimams gydyti. Vartojant kaip arbatą – pagerėja virškinimas, nes medetkos pasižymi priešuždegiminiu poveikiu virškinimo traktui ir gerina tulžies išsiskyrimą. Anot vaistininko, medetkų arbatą galima naudoti ir gerklės skalavimui – gelbsti sergant angina ar laringitu.

3. Čiobrelių arbata. Tai arbata, kuri bene dažniausiai naudojama peršalus – geriama tiek viena, tiek naudojama kaip sudėtinė dalis arbatų mišiniuose. Šią arbatą taip pat tinka gerti pasireiškus virškinimo trakto sutrikimams ir skaudant gerklę (galima skalauti ir nuoviru). Ji taip pat atpalaiduoja bronchų spazmus, todėl galima rinktis kaip kosulį lengvinančią priemonę.

4. Liepžiedžiai. „Tai yra dar viena visiems gana gerai žinoma arbata, kuri liaudies medicinoje naudojama sergant peršalimu ir pasižymi priešuždegiminiu poveikiu. Tačiau šios arbatžolės yra pritaikomos ir plačiau – naudojama ir kaip nervų sistemą raminanti bei atplaiduojanti arbata, todėl tinka žmonėms, turintiems aukštą kraujo spaudimą“, – pasakoja M. Kamandulis.

5. Pankolio arbata. Pasak specialisto, ši arbata yra tinkama tiems, kurie susiduria su virškinimo trakto problemomis – kai kamuoja sutrikęs virškinimas, pilvo pūtimas, gastritas, todėl gali praversti visiems, ketinantiems sėstis prie gausaus švenčių stalo. Pankolio arbata naudojama sergant peršalimo ligomis, kosuliui lengvinti. Visgi vaistininkas įspėja, kad pankolis turi labai savitą skonį ir kvapą, kuris gali patikti ne visiems.

„Visas šias arbatas galima naudoti ir sumaišytas viena su kita. Pavyzdžiui, esant nemigai tiktų ramunėlių ir liepžiedžių arbata. Pasireiškus virškinimo sutrikimams padėtų ramunėlės ir medetkos bei galima pridėti ir pankolio. Jei jaučiate peršalimo simptomus, galima pasidaryti arbatą iš liepžiedžių, ramunėlių ir čiobrelio“, – pataria vaistininkas.

Vis dėlto M. Kamandulis įspėja, kad visas arbatas, taip pat ir arbatžolių, reikėtų vartoti saikingai ir nepadauginti bei apie galimą šalutinį poveikį ir derinimą su vartojamais vaistais ar papildais pasikonsultuoti su vaistininku.

„Galime stebėti, kaip stipriai pastaraisiais metais vystosi kavos kultūra Lietuvoje. Paskelbus karantiną netekome galimybės išgerti kavos mieste ar susitikti prie kavos puodelio, tačiau noras gerti kavą niekur nedingo. O būdami namuose dar ir turime daugiau laiko įvairiems eksperimentams, kuriems užtenka vos kelių namuose turimų ingredientų“, – sako „Maximos“ komercijos vadovė Vilma Drulienė.

Šiltajam sezonui – madingi šaltos kavos gėrimai

„Kava nėra sezoninis gėrimas, kurį, pavyzdžiui, gertume norėdami sušilti žiemą. Ją žmonės mielai geria visus metus. Daugeliui jau įprasta savo rytą pradėti nuo juodos kavos ar espresso puodelio. Atšilus orams kavos populiarumą palaiko patys įvairiausiai kavos gėrimai ir kokteiliai. Vienas paprasčiausių – espresso kavos puodelis, sumaišytas su ledukais ir toniku pagal skonį“, – sako „Maximos“ gamybos vadovė Brigita Baratinskaitė.

Pasak jos, pastaruosius kelerius metus vis stiprėja tendencija gerti šaltai brandintą kavą, kuomet užuot užplikę maltas kavos pupeles karštu vandeniu, užpilame kavą šaltu virintu vandeniu ir paliekame bent 16 valandų pastovėti.

„Tokiu būdu karštis pakeičiamas ilgu brandinimo laiku. Laukimo rezultatas – švelnesnio skonio, net šiek tiek salstelėjusi kava. Po brandinimo kavą būtina nukošti su kuo tankesniu filtru. Šaltai brandinta kava idealiai tinka įvairiems kavos gėrimams su pienu ar vaisvandeniais ruošti, pavyzdžiui, su rožių limonadu. Šaldytuve šaltai taip paruoštą kavą galite laikyti iki savaitės“, – pataria „Maximos“ gamybos ekspertė.

Karantino metu socialiniuose tinkluose išpopuliarėjo kavos gėrimas „Dalgona“, pavadintas kaip ir saldainiai iš Pietų Korėjos. Pirmiausia išpopuliarėjęs šioje šalyje, per socialinius tinklus apkeliavo visą pasaulį ir tokiu būdu sumažino karantino metu atsiradusį socialinį atstumą.

Jums reikės:

– tirpios kavos (ne maltos),

– cukraus,

– karšto vandens,

– elektrinio plakiklio;

– pieno ar augalinio pieno gėrimo pagal skonį.

Gaminimas: iš pradžių atsimatuokite po du valgomuosius šaukštus tirpios kavos, cukraus ir karšto vandens. Kiekius galite didinti pagal save, priklausomai nuo skonio ir stiklinės talpos. Svarbiausia, išlaikykite proporcijas. Ingredientus sudėkite į indą ir išplakite. Gauta masė turi būti auksinės spalvos, blizgi ir standi, kaip jūros puta. Belieka į stiklinę įdėti ledo, įpilti pieno ar augalinio pieno gėrimo ir atsargiai užpilti išplaktą kavos masę. Jei norite karšto gėrimo, prieš tai pašildykite pieną.

„Šaltuoju metų laiku mūsų parduotuvėse arbatos įsigyjama kone pusantro karto daugiau negu pavasarį ir vasarą. O šventiniu Kalėdų laikotarpiu kai kurių arbatų paklausa pakyla net 2–3 kartus, lyginant su kitais mėnesiais. Juk pakuotė gardžios arbatos – šilta ir labai universali dovana“, – pastebi „Maximos“ komercijos vadovė Vilma Drulienė. Iš viso lietuviškas prekybos tinklas siūlo per 650 skirtingų arbatos pasirinkimų.

Prekybos tinklo duomenimis, populiariausia išlieka juodoji arbata – per metus parduodama maždaug milijonas pakuočių arbatos pakeliuose. Didžiąją dalį pardavimų sudaro gerai žinomi prekių ženklai, tokie kaip „Lipton Yellow Label“ ir „Dilmah Premium“.

Pirkėjai taip pat noriai renkasi ir birią juodąją arbatą – pernai per visus metus pardavimai viršijo pusę milijono įvairaus dydžio pakuočių.

V. Drulienė atkreipia dėmesį į tendenciją, kad šiemet pastebimai auga vaisinės arbatos ir žolelių funkcinės arbatos pardavimai. Vaisių arbatos pakeliuose per tris šių metų ketvirčius parduota per 805 tūkst. pakuočių – 12 procentų daugiau, o žolelių funkcinės arbatos – beveik 185 tūkst. pakuočių – penktadaliu daugiau, lyginant su tuo pačiu laikotarpiu pernai.

Prekybos tinklo duomenys rodo, kad pirkėjai vis labiau vertina lietuviškas žolelių arbatas – karštu vandeniu užpilti mišiniai šaltuoju metų laiku padeda sustiprinti imunitetą, palengvina kovą su peršalimo virusais. Erškėčių vaisiai, liepų ir ramunėlių žiedai, melisų lapai, čiobreliai ir raktažolių šaknys – tai tik keli ingredientai, kurie naudojami populiariausioms „Žolynėlio“ arbatoms gaminti. O tokie lietuviškų arbatų pavadinimai kaip „Nervus“, „Gripus“, „Bronchus“ ar vaikams skirtos „Šaltukui paspaudus“ pirkėjams padeda lengvai susiorientuoti, nes simboliškai nurodo karšto gėrimo paskirtį – padeda nuraminti, atpalaiduoti, pasveikti ir sustiprėti.

„Maximos“ maisto gamybos ekspertas Aidas Poleninas atkreipia dėmesį, kad arbatos nauda gali būti labai įvairi – vienos rūšies gėrimas gali tonizuoti, suteikti energijos, o kitos rūšies – nuraminti ir atpalaiduoti.

Pasak maisto gamybos eksperto, įdomu tai, kad tiek juodoji, tiek žalioji arbata gaminama iš to paties augalo – kininio arbatmedžio – lapų. Skirtingos gamybos technologijos, oksidacijos ir fermentacijos procesai sukuria didžiausius skirtumus: vieni lapeliai nuskinami labai švieži ir jų oksidacija sustabdoma, todėl arbata tampa žaliąja, kiti lapeliai nuskinami vėliau ir džiovinami gauna daugiau deguonies, todėl patamsėja ir įgyja intensyvesnį aromatą – tampa juodąja arbata. Ir žalioji arbata, ir juodoji arbata yra puikus antioksidantų šaltinis, todėl padeda saugoti organizmą nuo vėžio, širdies ir kraujagyslių ligų.

A. Poleninas atkreipia dėmesį, kad geriausia įsigytą arbatą suvartoti per metus, nes vėliau arbatžolės ima prarasti vertingąsias savybes. „Jeigu dovanojate arbatą savo šeimos nariams, draugams ar kolegoms, palinkėkite kuo daugiau progų mėgautis šiuo senas tradicijas ir turtingą istoriją turinčiu gėrimu“, – šypsosi prekybos tinklo maisto gamybos ekspertas.

Lietuviško prekybos tinklo „Maxima“ komercijos vadovė Vilma Drulienė pastebi, kad arbatos pardavimai rudenį aktyviai kopia į viršų, o piką pasiekia gruodį, nes arbatą žmonės mėgsta dovanoti vieni kitiems per Kalėdas. Iš viso per metus prekybos tinklo parduotuvėse vidutiniškai parduodama apie 0,5 t arbatos.

Populiariausia yra juodoji arbata – tiek biri, tiek ir pakeliuose. Natūralaus skonio juodosios arbatos pardavimai beveik pusantro karto lenkia aromatizuotos juodosios arbatos pardavimus. „Lietuvoje, kaip ir visame pasaulyje, yra pastebima tendencija, kad pirmenybė yra teikiama grynam, gamtos sukurtam arbatos skoniui“, – teigia V. Drulienė.

Toliau pagal populiarumą rikiuojasi žolelių ir įvairių jų mišinių, vaisinė, žalioji, raudonoji arbatos. Augantis susidomėjimas ekologiškais ir natūraliais produktais, pasak V. Drulienės, sudaro palankias sąlygas pasiūlyti didesnę žolelių arbatų įvairovę. Šiuo metu prekybos tinklo parduotuvių lentynose galima rasti beveik 700 skirtingų arbatų, iš kurių daugiau nei pusė yra Lietuvos gamintojų produkcija.

„Žolelių arbatos Lietuvoje vartojamos labai seniai: pievose ar prie namų augantys žolynai nuo seno buvo naudojami imunitetui stiprinti, ligoms gydyti ar tiesiog nusiraminimui, atsipalaidavimui po dienos darbų. Šiandien žolelių galia yra atrandama iš naujo ir tai simbolizuoja žolelių arbatų pavadinimai, tokie kaip „Įkvėpimas“, „Susikaupimas“, „Iššūkis“ ir kiti“, – sako V. Drulienė. Populiariausios yra ramunėlių, čiobrelių, melisų arbatos, taip pat – įvairūs arbatų mišiniai, pavyzdžiui, „Nykštukų“ arbata vaikams iš erškėčių vaisių, kmynų sėklų ir melisos žolės.

Prekybos tinklo maisto gamybos ekspertas Aidas Poleninas primena, kad kiekviena arbatos rūšis pasižymi savo unikaliomis savybėmis, todėl jų poveikis yra skirtingas: „Juodoji ir žalioji arbatos turi kofeino, todėl yra tonizuojančios, o baltosios ar raudonosios arbatų poveikis yra daugiau raminantis. Taip pat arbatos turi įvairių vitaminų, mineralų, reikalingų žmogaus organizmui“, – priduria A. Poleninas.

Arbatos žinovai sako, kad Japonija ir kitos Azijos šalys išsiskiria mažesniu sergamumu širdies ir kraujagyslių ligomis, nes būtent ten gyventojai geria daug arbatos. Rytų šalyse arbatos gėrimas yra svarbi kultūros dalis, nes karštas gėrimas suartina žmones, padeda palaikyti pokalbį ir puoselėti draugiškus santykius.

„Euromonitor International“ duomenys rodo, kad per metus visame pasaulyje išgeriama 1,8 trln. puodelių arbatos. Savo dienos be arbatos puodelio neįsivaizduoja dauguma Jungtinės Karalystės gyventojų, taip pat Indijoje, Turkijoje ir Kinijoje gyvenantys žmonės – šių trijų valstybių piliečiai išgeria net pusę visos juodosios arbatos pasaulyje. Apskritai, pasaulyje tik gryno vandens išgeriama daugiau negu arbatos.

Jungtinių Tautų Maisto ir žemės ūkio organizacijos 2018 metų duomenimis, didžiausia arbatos augintoja ir gamintoja Kinija per dešimtmetį savo gamybos apimtis išaugino dvigubai ir dabar tvirtai pirmauja pasaulyje per metus pasiūlydama 2,4 mln. t arbatos. Antroje vietoje esanti Indija per metus pagamina 1,25 mln. t arbatos, trečią vietą užima Kenija su 473 tūkst. t, ketvirta yra Šri Lanka su 349 tūkst. t.

Arbatos mėgėjai Lietuvoje šiandien gali gerti arbatą, atkeliaujančią iš skirtingų pasaulio žemynų.

Kokią šaltą arbatą pasigaminti namie? Patarimais ir receptais dalinasi „Maximos” maisto gamybos ekspertas Aidas Poleninas.

„Šalta arbata – vienas populiariausių pasirinkimų tarp mūsų pirkėjų karštuoju metų laiku. Pastebime, kad liepos-rugpjūčio mėnesiais šaltos arbatos paklausa pasiekia piką ir jos pirkėjai įsigyja net dvigubai daugiau, lyginant su sausio-vasario mėnesių duomenimis“, – pirkėjų įpročius atskleidžia prekybos tinklo komercijos vadovė Vilma Drulienė.

„Tarp mūsų pirkėjų pati populiariausia yra skirtingų gamintojų persikų skonio arbata – vien per penkis šių metų mėnesius pirkėjai jau įsigijo 195 tūkst. buteliukų šio skonio šaltos arbatos“, – atskleidžia V. Drulienė.

Vis dėl to, jeigu kaskart šaltos arbatos pirkti nesinori, o jos, pačių pagamintos norisi pasiimti dar prieš išvykstant iš namų, maisto gamybos vystymo skyriaus vadovas A. Poleninas dalinasi 3 skanios ir gaivinančios šaltos arbatos receptais, kurių nepagaminsite be įprastos arbatos – birios ar pakeliais.

Šalta persikų skonio arbata

Persikų sirupui reikės:

215 g cukraus arba 170 ml klevų sirupo,

240 ml vandens,

2-3 persikų.

Arbatai reikės:

3 pakelių arbatos,

1400 ml vandens.

„Griežinėliais supjaustytus persikus sudėkite į nedidelį puodą ar gilią keptuvę, užpilkite vandeniu ir suberkite cukrų ar įpilkite klevų sirupo. Nuolat pamaišydami kaitinkite ant vidutinio-aukšto kaitrumo iki užvirs, tuomet sumažinkite kaitrą. Grūstuvu sugrūskite persikus, mat taip išspausite visas persikų sultis, sudėkite persikus į sirupą ir pakaitinkite“, – teigia A. Poleninas. Puodą nuimkite nuo viryklės, kai visos cukraus granulės ištirps, tuomet leiskite sirupui „pastovėti“ apie 30 minučių. Galiausiai, sirupą perkoškite, kad neliktų persikų gabaliukų.

Užvirinkite vandenį ir į jį 5 minutėms įmerkite arbatos pakelius, leiskite atvėsti. Kuomet arbata atvės, į ją supilkite jau paruoštą sirupą ir paruoštą arbatą įdėkite į šaldytuvą. Arbatą gerkite su ledukais bei šviežiais persikų griežinėliais.

Šalta žalioji arbata su citrinomis

Reikės:

500 ml karšto vandens,

700 ml šalto vandens,

60 ml žaliosios citrinos sulčių,

60 ml citrinos šulčių,

5 žalios arbatos pakeliai,

poros šaukštų medaus,

18 mėtos lapelių.

Į 70-80°C karštumo vandenį įmerkite 5 žaliosios arbatos pakelius, išimkite juos po 3-5 minučių ir išspauskite juose likusį skystį. Įmaišykite medų, kol jis visiškai ištirps. Į didelį indą supilkite citrinos ir žaliosios citrinos sultis, užpilkite jas arbata su medumi. „Kol arbata dar šilta paragaukite, ar jums pakanka saldumo. Jeigu norisi saldžiau, įdėkite daugiau medaus. Būtinai tai padarykite prieš atšaldant arbatą, nes medus šaltyje tirpsta ilgiau. Tuomet į jau beveik paruoštą gėrimą supilkite šaltą vandenį ir viską gerai išmaišykite. Į stiklines įberkite ledukų ir užpilkite šalta arbata. Puoškite šaltos arbatos stiklines citrinos ir žaliosios citrinos griežinėliais, mėtos lapeliais“, – patarimais, kaip ruošti šaltą arbatą, dalinasi maisto gamybos ekspertas.