Viešbučių atstovai pastebi, kad kambarinėms lietuviai linkę palikti panašiai arbatpinigių kaip ir užsieniečiai, o ir pastarieji Vilniui tapus brangiu miestu palieka mažiau. Apie tai pasakota LNK žiniose.

„Kiek maždaug paliekate arbatpinigių restorane ar kavinėje?“ – teiravosi žurnalistė.

„10 proc.“, – sakė kalbinta moteris.

„Jeigu viešbutyje nakvojate, ar kambarinėms paliekate arbatpinigių?“ – teiravosi žurnalistė.

„Kambarinėms ne“, – atsakė moteris.

„O kirpėjai, taksi vairuotojui?“ – tikslinosi žurnalistė.

„Ne, nepalieku. Nežinau, nepriimtina“, – teigė pašnekovė.

„Apie 10 proc., jeigu aptarnavimas geras. Jeigu negeras, tada nepaliekam.  Dar ir parašome atsiliepimą, kad buvo negeras aptarnavimas. Apie viską bendrai, ne tik apie restoranus. Yra šalių, kur nepriimtina palikti arbatpinigių. Taksi vairuotojui pagal programėlę galima palikti. O kirpėjai, jeigu yra ilgalaikiai santykiai, tai žinoma, kad visada palieki“, – pasakojo kita kalbinta moteris.

„Tai daug kam paliekate arbatpinigių. Žmonės dažnai sako, kad Lietuvoje įprasta tik restoranuose palikti arbatpinigių, o kitur, kaip ir neįprasta?“, – smalsavo žurnalistė.

Visas reportažas – LNK vaizdo įraše:

„Priklauso nuo žmonių, bet tie žmonės, kurie keliauja – palieka arbatpinigių ir Lietuvoje, ir užsienyje“, – tvirtino ta pati kalbinta moteris.

„Ar kirpėjai, taksi vairuotojui paliekate arbatpinigių?“ – teiravosi žurnalistė praeivio.

„Ne. Man niekas darbe irgi nepalieka“, – sakė kalbintas praeivis.

„Priklauso nuo to, kiek išleidi, bet yra programėlės, tai kartais tas yra patogiau“, – sakė kita praeivė.

„O kirpėjai, taksi vairuotojui?“ – klausė žurnalistė.

„Ne, kažkaip neteko. Neįprasta dėl to“, – teigė kalbinta praeivė.

„Kaip kada, jeigu pietaujame su žmona, paliekame eurą“, – sakė kalbintas vyras.

„Nuo ko priklauso, ar paliekate?“ – teiravosi žurnalistė.

„Jeigu mane aptarnauja gražiai, viskas padoriai, tai žmogui reikia atsiskaityti. Jaunimas daugiausia dirba, tai jaunimui reikia pinigų“, – sakė šnekintas vyras.

„Kirpėjai irgi palieku. Penkis eurus tai tikrai“, – sakė kita kalbinta praeivė.

„O kodėl paliekate kirpėjai?“ – pasitikslino žurnalistė.

„Todėl, kad pažįstama“, – nuomonę išreiškė moteris.

„Nuo 50 centų iki euro palieku arbatpinigių“, – sakė kalbinta moteris.

„Dažniausiai tokią sumą paliekate?“ – pasitikslino žurnalistė.

„Jeigu turiu, nes kartais neturiu grynųjų. Dažniau dabar kortele atsiskaitau“, – pasakojo kalbinta moteris.

„O kirpėjai, taksi vairuotojui?“ – klausė žurnalistė.

„Visiems palieku. Kirpėjai daugiau, todėl, kad kirpėjas, odontologas ir ginekologas yra moters privalomi geri pažįstami ir turi jiems atsidėkoti. Algos jų mažos. Darbas sunkus, ypač, kirpėjos, kuri stovi visą dieną ant kojų“, – atviravo kalbinta moteris.

Apie arbatpinigių kultūrą ir ar lietuviai dosnūs kalbėta su Lietuvos viešbučių ir restoranų asociacijos viceprezidentu Artūru Vainora.

– Ką jūs pastebite, ar lietuviai linkę palikti arbatpinigių, pavyzdžiui, kambarinėms?

– Nerašyta taisyklė, kiek svečiai turi smulkių, tiek jeigu jie vieną naktį nakvojo, tai smulkias monetas palieka kambarinėm.  Užsieniečiai lygiai tiek pat. Anksčiau, kol Lietuva nepriklausė ES, kai dar buvo litai ir užsienietis turi išsikeitęs litų, tai smulkius litus jie palikdavo kambarinėm už tvarkymo paslaugas.

– Ar galime palyginti, kiek lietuviai linkę palikti, kiek užsieniečiai?

– Už kambarį – vieną eurą ar du eurus. Restorane, jeigu skaičiuotume, tai maždaug nuo sąskaitos 10 proc.

– Ar dažnai kambarinėms lietuviai palieka, ar čia labai retas atvejis? Gal kas antras, kas trečias, kas penktas atvejis?

– Deja, tokios statistikos neturime. Nerašyta taisyklė, kad paliktų, o kambarinės nebūtinai pasisako, tai statistikos ir neturime.

– Bet galime sakyti, kad užsieniečiai arbatpinigių dažniau palieka kambarinėms nei lietuviai?

– Anksčiau, kai Vilnius buvo laikomas puikiu miestu, tada palikdavo ženkliai daugiau arbatpinigių. Dabar kaip ir kitose ES sostinėse, lygiai tą pačią sumą – vieną ar du eurus.

– Bet galbūt dažniau užsieniečiai palieka negu lietuviai?

– Neturi galimybės dažniau palikti, nes gyvena vieną kartą kambaryje ir išvyksta.

– Kalbant apie restoranus, ne tik svečiai, kurie gyvena viešbutyje, bet ir iš gatvės ateina žmonės į restoranus. Tuomet, kiek arbatpinigių palieka lietuviai?

– Tokia nerašyta taisyklė – 10 proc. nuo sąskaitos. Lietuviai maždaug ir laikosi to. Žinoma, viešbučio svečiai, kadangi jie turi daugiau paslaugų, nakvynės paslauga ir taip toliau, tada sąskaita yra bendra kambariui, ir tokiais atvejais jie arbatpinigių gali nepalikti.

– O ar lietuviai yra įnoringi svečiai? Ar jeigu susimoka – nori visko?

– Lietuviai labai reiklūs, tikrai taip. Sakyčiau, vieni iš reiklesnių, kiek mes turime svečių.

– Kokie lietuvių norai būna? Ar kažkokie kitokie nei užsieniečių? Galbūt lietuviai prašo ir vieno, ir kito?

 – Lietuviai labai reiklūs, nori gauti maksimumą už sumokėtą sumą. Užsieniečiai galbūt yra daugiau keliavę, jie į viską žiūri liberaliau.

 – Galbūt kažkuo lietuviai daugiau skundžiasi?

  – Nėra taip stipriai suskirstyta. Lietuviai reiklūs, viskas gerai, tad labai puikūs klientai.

Grįžta į pradinį tašką

Lietuviškas etiketas tarsi įpareigoja palikti padavėjui apie 10 proc. nuo užsakymo sumos. Pasak Lietuvos viešbučių ir restoranų asociacijos (LVRA) prezidentės Evaldos Šiškauskienės, Lietuvoje paliekama nuo 5 iki 15 proc.

„Yra vietų, kuriose lankosi daugiau studentų, aišku, tiek daug arbatpinigių jie nepalieka. Yra prašmatnių restoranų, kur, matyt, paliekama daugiau negu 10 proc. Tai labai priklauso nuo vietos, aptarnavimo lygio ir restorano prabangos“, – sako ji.

Anot E. Šiškauskienės, Europos kontekste Lietuva pagal paliekamus arbatpinigius per daug neišsiskiria, tačiau užsienyje dažnai yra paprasčiau arbatpinigių palikti kortele, yra įvairių tam pritaikytų sistemų.

„Mes truputį jaučiame nusivylimą, nes labai stengėmės, kad būtų paskatinti mokesčių mokėjimai kortelėmis, kad padavėjai nuo gaunamų arbatpinigių galėtų sumokėti tik gyventojų pajamų mokestį (GPM)“, – pasakoja LVRA prezidentė.

E. Šiškauskienė primena, kad ilgą laiką su Lietuvos restoranų sektoriaus atstovais kūrė skaitmeninę sistemą, programėlę, kuri leidžia arbatpinigių palikti ir tiems klientams, kurie neturi grynųjų pinigų ir atsiskaito kortele. Šia sistema galima naudotis vis daugiau šalies maitinimo įstaigų.

Prisitaikymas: anot E. Šiškauskienės, skaitmeninė pažanga būtų kur kas lėtesnė, jei ne pandemija, kuri pakoregavo atsiskaitymų įpročius. (J. Kalinsko / BNS nuotr.)

„Pagal visas taisykles, jei sąskaita apmokama kortele, be specialios programėlės arbatpinigiai eina per įmonę ir tada sumokami visi įmonės mokesčiai – apie 40 proc. ir daugiau. Iš arbatpinigių sumos nebelieka praktiškai nieko, darbuotojams nėra jokios motyvacijos, o tai yra pagrindinė ir vienintelė skatinimo priemonė, nes padavėjų atlyginimai nedideli, padavėjai dažnai keičiasi, ateina nieko nemokėdami, gauna minimalų atlyginimą arba truputį daugiau“, – situaciją aiškina LVRA vadovė.

„Todėl visus metus su verslininkais kūrėme programėlę, kad arbatpinigiai būtų mokami ir iškart nuo tų arbatpinigių sumos 15 proc. GPM keliautų tiesiai į Valstybinės mokesčių inspekcijos (VMI) sąskaitą, o likusi suma – į darbuotojo sąskaitą. Tada abiem pusėms būtų gerai, bet paaiškėjo, kad arbatpinigiai prilyginami prie kitų pajamų, tada darbuotojui mažėja neapmokestinamasis pajamų dydis (NPD). Jam nebelieka jokios motyvacijos arbatpinigių gauti kortele, tad vėl grįžtame į pradinį tašką“, – teigia E. Šiškauskienė.

„Manau, mums nesiseka susitarti, nes gyvenimas eina į priekį, nebegalima taikyti tos pačios sistemos, kuri buvo taikoma prieš 20 metų, reikėtų lanksčiau į tai žiūrėti, lanksčiau apmokestinti ir nemažai pajamų į valstybės biudžetą surinkti“, – pabrėžia ji.

Pasenęs požiūris?

Nusivylimo susidariusia situacija neslepia ir restoranų tinklo „Amber Food Grupė“ savininkas ir generalinis direktorius Gediminas Balnis. Pasak jo, arbatpinigiai – labai svarbus klausimas, mat kartais gerai dirbantys padavėjai iš arbatpinigių užsidirba ir kelis papildomus atlyginimus.

Restoranų tinklas „Amber Food Grupė“ – vienas didžiausių Lietuvoje, jį sudaro picerijos „Charlie Pizza“, blyninės „La Crepe“, lietuviškos virtuvės restoranai „Katpėdėlė“, barų zonos „Žalgirio“, „Švyturio“ ir „Jonavos“ arenose, sezoninės terasos „Grill Terrace“ ir kt.

G. Balnis tikina, kad šiose maitinimo įstaigose dirbantys padavėjai arbatpinigių užsidirba kiekvienas sau – bendro katilo nėra. Individualiai skiriama padėka už aptarnavimą dabar tampa dar aktualesnė, nes pradeda dominuoti ne grynieji pinigai, o sistemos diegiamos taip, kad būtų galima palikti arbatpinigių konkrečiam padavėjui.

„Arbatpinigių formos dinamika Lietuvoje keičiasi – žmonės vis dažniau nori palikti arbatpinigių kortele, kitais skaitmeniniais būdais. Mes labai pasigendame Finansų ministerijos ir VMI bendradarbiavimo, nes gyvename 2023 m., o jie gyvena 1950 m., nesupranta, kas ir kaip keičiasi, kodėl keičiasi“, – sako G. Balnis.

„Kartais apima jausmas, kad mus bando apgauti, nepasakyti visos informacijos, pasinaudoti mūsų tam tikru mokesčių niuansų neišmanymu“, – priduria jis.

G. Balnis antrina E. Šiškauskienei – pasak jo, kortele paliekami arbatpinigiai priskiriami darbo užmokesčiui ir sudedami su padavėjų atlyginimais, todėl šiems darbuotojams mažinamas NPD, o pasibaigus metams ir pateikus savo pajamų deklaracijas jiems gali tekti papildomai susimokėti.

„VMI turi visokių argumentų, kad toks apmokestinimas ne naujiena, kad jei būtų užsiimama kitomis veiklomis ir gaunama papildomų pajamų, situacija būtų tokia pati ir t. t. Pavyzdžiui, Didžiojoje Britanijoje arbatpinigiai apmokestinami 0 proc. Mes siūlome 15 proc., bet VMI greičiausiai vėl nori gauti 0 proc. ir neatsižvelgti į tai, kad ir padavėjas būtų suinteresuotas mokėti mokesčius, deklaruoti pajamas, ir valstybė gautų pajamų“, – sako G. Balnis.

Rankų darbo svoris

Verslininko įsitikinimu, pokytis galėtų įvykti greitai, jeigu visos šalys būtų geranoriškos: „Užmokestis už rankų darbą yra kitoks, ir jie nesupranta, kodėl jis yra kitoks. Prieš 100 metų visi verslai buvo labai priklausomi nuo žmogiškojo resurso, tai labai pasikeitė nuo 1950-ųjų – dabar rankų darbo nebeliko. Yra labai daug sektorių, kuriuose rankų darbą pakeitė robotai, o restoranai yra vienas iš tų sektorių, kur jis išliko, ir klientai tai vertina.“

„Juk robotai ir namuose žolę pjauna, siurbia grindis – rankų darbo vis mažėja ir, aišku, dėl to auga ir žmonių pajamos, bet restoranuose kontaktas su klientais išlieka ir jo nepakeisime“, – neabejoja verslininkas.

G. Balnio teigimu, užsienyje atliekami tyrimai rodo, kad, pavyzdžiui, Amerikoje arbatpinigiai sudaro 21 proc. nuo bendros užsakymo sumos; Didžiojoje Britanijoje standartiškai paliekama 12,5 proc. ir daugėja restoranų, kuriuose artėjama prie 15 proc. ribos.

Lietuvos paslaugų sferos darbuotojų profesinės sąjungos pirmininkas Aleksandras Posochovas sako, kad iš tiesų lietuviai ne tokie dosnūs kaip Italijoje, Ispanijoje arba Prancūzijoje. Jo įkurta profesinė sąjunga vienija ne biudžetinėms įstaigoms pavaldžių profesijų narius, o laisvai samdomus darbuotojus. Kaip sako A. Posochovas, šioje profesinėje sąjungoje veikia įvairiausių sričių atstovai – nuo „Gariūnų“ darbuotojų iki menininkų.

Mes siūlome 15 proc., bet VMI greičiausiai vėl nori gauti 0 proc. ir neatsižvelgti į tai, kad ir padavėjas būtų suinteresuotas mokėti mokesčius, deklaruoti pajamas, ir valstybė gautų pajamų.

„Nors mūsų politikai giriasi, kad labai myli kultūrą, aktorius, muzikantus, šiandien jie yra labiausiai skriaudžiami, jų atlyginimai yra mažiausi visoje Europoje. Kalbant apie arbatpinigius, jų paliekame restoranuose, kavinėse, viešbučių aptarnavimo sferoje, bet kultūros ir kitose srityse tai nepopuliaru“, – konstatuoja jis. A. Posochovas iš esmės pritaria G. Balniui, kad arbatpinigiai yra svarbi padėkos už suteiktas paslaugas dalis ir jie turėtų būti apmokestinami sąžininga forma.

Sparti pažanga

Galbūt lietuviai ir ne patys dosniausi klientai, tačiau, grįžtant prie restoranų, čia jie linkę naudotis skaitmenizuotomis paslaugomis. Anot G. Balnio, šalyje vyksta lūžis, o „Amber Food grupės“ restoranai taip pat stengiasi žengti kartu su skaitmenine pažanga: „Šiuo metu testuojame, kaip nuskenavus QR kodą būtų galima ir priimti užsakymą, ir už jį atsiskaityti.“

E. Šiškauskienės manymu, skaitmeninė pažanga būtų kur kas lėtesnė, jei ne pandemija, kuri pakoregavo atsiskaitymų įpročius. „Nebuvo kitos išeities, kaip QR kodai ir atsiskaitymai tik kortelėmis. Manau, kad mes per porą naktų sugebėjome labai greitai skaitmenizuotis. Tai liko mūsų kultūroje, gal vyresnė karta šiek tiek mažiau linkusi prie tokių pokyčių, bet jaunimui grynieji gal ir nelabai aktualūs, jie atsiskaito kortelėmis ir per telefonus“, – pastebi ji.

„Be abejo, būtų labai gerai gauti kokių nors europinių lėšų sistemoms skaitmenizuoti, nes mūsų sektorius praktiškai nieko negauna žiūrint į ateitį. Tai labai pagelbėtų restoranams patiems persiorientuoti, labiau skaitmenizuotis, apmokyti savo darbuotojus, bet kol kas, kiek matau, tokia priemonė nenumatyta“, – sako E. Šiškauskienė.

Pandemija įnešė ne tik skaitmeninių pokyčių. Pasaulyje vyraujanti įtempta ekonomikos padėtis taip pat turi įtakos. „Užsienyje pastebima, kad žmonės nenori keisti savo įpročių. Žmonės nesirenka eiti ten, kur yra pigiau ar prasčiau, jie rečiau eina į restoranus. Tai susiję ir su tuo, kad per pandemiją žmonės nusipirko prietaisų, pasididino, pasitobulino, atsinaujino virtuves, galiausiai – išmoko receptų. Toks pokytis kenkia restoranų sektoriui europiniu lygiu“, – pastebi G. Balnis.

„Lietuvoje tokių tyrimų neatliekama, sunku pasakyti, ar keičiasi klientų įpročiai. Tačiau mes pastebime, kad pirmadienis, antradienis galbūt yra silpnesnės dienos – visą laiką pirmadienis ir antradienis buvo silpnesnės dienos, bet dabar ypač. Ir galbūt jaučiame svyravimų tam tikrais periodais, kai kai kurios įmonės dirba nuotoliu arba grįžta į biurus“, – priduria jis.

Šiuo metu prasideda lauko kavinių sezonas, kuris į restoranų sektoriui tradiciškai suteikia pagyvejimo, o išskirtinai daug jo juntama būtent senamiečiuose. „Pirmieji terasose sėstis drįsta užsieniečiai. Nepaisant to, kad esame šiauriečiai, net ir iš vėsesnių šalių atvykę turistai restoranuose pirmiausia renkasi vietas lauke“, – sako G. Balnis.

Ką apie arbatpinigių apmokestinimą sako VMI?

Kauno apskrities VMI Mokestinių prievolių departamento direktorė Daiva Baniulienė aiškina, kad įmonės darbuotojų iš klientų gaunami arbatpinigiai priskiriami pajamoms ir yra apmokestinami dviem būdais: kaip įprasto darbo užmokesčio dalis arba kaip gyventojo gaunamos kitos pajamos.

Pasak D. Baniulienės, pirmasis būdas taikomas tuomet, kai gauti arbatpinigiai yra įskaičiuojami į sąskaitą arba jie yra įtraukiami į bendrovės apskaitą, o ši vėliau juos išmoka darbuotojams pagal savo nustatytą tvarką. Antrasis būdas – kai arbatpinigiai apmokestinami kaip kitos gautos pajamos, galioja darbuotojui arbatpinigius gavus tiesiogiai iš kliento.

„Jei arbatpinigiai yra įskaičiuojami į sąskaitą arba jie yra įtraukiami į bendrovės apskaitą (dažniausiai šis būdas taikomas arbatpinigius paliekant elektroniniu būdu), tuomet darbuotojams, pagal įmonės nustatytą tvarką, išmokami arbatpinigiai yra apmokestinami kaip darbo užmokestis“, – sako D. Baniulienė.

Ji pabrėžia, kad, esant situacijai, kai arbatpinigiai išmokami kaip darbo užmokestis, GPM išskaičiuoja ir sumoka pats darbdavys, todėl darbuotojui papildomai deklaruoti gautų arbatpinigių ar atskirai mokėti mokesčių nereikia.

„Darbo užmokestis – su priedais ir priemokomis, taigi kartu su arbatpinigiais, atėmus taikytiną NPD, apmokestinamas taikant 20 proc. GPM tarifą, taip pat nuo apskaičiuotos darbo užmokesčio sumos turi būti sumokėtos privalomojo sveikatos draudimo (PSD) įmokos ir valstybinio socialinio draudimo (VSD) įmokos“, – dėsto VMI atstovė.

Grynaisiais pinigais arba įmonės darbuotojui pasinaudojus specialia mokėjimo įstaigos įdiegta programėle, tiesiogiai iš klientų gaunami arbatpinigiai traktuojami kaip kitos su darbo santykiais nesusijusios ir ne individualios veiklos pajamos, kurios apmokestinamos taikant 15 proc. GPM tarifą.

„Nuo grynaisiais pinigais gautų arbatpinigių GPM deklaruoja, apskaičiuoja ir sumoka pats gyventojas, o nuo pervestų mokėjimo įstaigos (tarpininko) – GPM išskaičiuoja ir sumoka mokėjimo paslaugą darbuotojui suteikusi mokėjimo įstaiga, kuri taip pat pateikia VMI duomenis apie išmokėtas arbatpinigių ir išskaičiuoto GPM sumas“, – detalizuoja D. Baniulienė.

„Kai arbatpinigiai gaunami grynaisiais tiesiogiai iš įmonės klientų, pats darbuotojas turi deklaruoti arbatpinigius ir kitas gautas metines pajamas, ir metinėje pajamų mokesčio deklaracijoje apskaičiuotą GPM apskaičiuoti ir sumokėti iki gegužės 1 d.“, – tęsia ji.

– Kiek tinkama palikti arbatpinigių – 10, 20 proc. ar daugiau?

– Lietuvoje nusistovėjusi 10 proc. kultūra. Tačiau kitose šalyse keičiasi ir auga arbatpinigių procentas. Amerikoje atliktas tyrimas parodė, kad nuo 1950 m. iki dabar yra išaugę nuo 10 proc. iki 21 proc., t. y. 2022 m. vidutiniškai Amerikoje palikdavo 21 proc. arbatpinigių. Tai susiję su tuo, kad visuose sektoriuose, išskyrus restoranuose ir dar keliuose sektoriuose, mažėja rankinio darbo, viskas robotizuojama. Klientai vertina rankų darbą ir atsilygina.

– Lietuvoje, jei nepatiko aptarnavimas ar darbas, žmonės nepalieka arbatpinigių, tačiau Amerikoje tai kultūrinis dalykas ir vis vien paliekama?

Visas LNK reportažas – vaizdo įraše:

– Ten kitokia kultūra. Jei klientas palieka 10 proc., būna klausia, kas nepatiko. Ten įprasta palikti daugiau nei 10 proc.

– Kai galima arbatpinigių palikti ne tik grynaisiais, bet ir su spec. aparatu, galbūt žmonės daugiau ir dažniau palieka?

– Taip. Dabar labai sumažėjo grynųjų operacijų. Daugiau nei 80 proc. lankytojų atsiskaito kortelėmis. Keičiasi technologijos ir žmonių įpročiai. Gaila, kad mūsų Mokesčių inspekcija su Finansų minisiterija toliau gyvena 1950 m.

– Ar reikia nuo arbatpinigių susimokėti mokesčius?

– Reikia. Sukurta sistema, išskaičuojama 15 proc. nuo pajamų. Tačiau yra niuansų. Projektą kūrėme su Mokesčių inspekcija, tačiau vėliau mus pasiekė išaiškinimas, kad dalis padavėjų turės antrą kartą susimokėti deklaruodami metines pajamas.

– Padavėjai turbūt nepatenkinti tokia tvarka, kai reikia susimokėti kelis kartus. Jie turbūt labiau vertina grynuosius arbatpinigius.

– Mes norėjome tai ištraukti iš pilkos zonos, nes tokios sistemos buvo. Seniau nebuvo galima išskirti konkrečiai žmogaus ir skaitydavosi įmonės pajamos. Ten mokesčiai buvo tokie dideli, kad praktiškai de facto niekas tokių sistemų nenaudodavo. Pabandėme kažką sukurti, veikia, naudojamės, bet mums nepadeda valstybinės institucijos.

Lietuvoje nusistovėjusi 10 proc. kultūra.

– Kokia praktika kitose šalyse? Ar apmokestinami arbatpinigiai?

– Įvairiai. Didžiojoje Britanijoje sąskaitoje nurodomi arbatpinigiai – dažniausiai 12–15 proc. Jie įkrinta į įmonės sąskaitą, bet gali būti naudojami išmokėti tiesiai darbuotojams, gali būti naudojami darbuotojams apmokyti. Neapkomestinami.

– Gal Lietuvoje plečiasi arbatpinigių kultūra?

– Iš dalies plečiasi. Tačiau paslaugų sektorius išaugęs ir auga. Drabužių perkame dvigubai daugiau nei prieš 20 metų, bet taisymas žymiai sumažėjęs. Pagal pajamas tiek drabužiai, tiek batai santykinai atpigę, pasikeitė namų ruoša – robotai tvarko namus, pjauna žolę. Yra profesijų, kurioms galima palikti arbatpinigių, bet jų smarkiai mažėja. Restoranai – sritis, kur turbūt niekados neišnyks kontaktas su klientu.

„Jei klientas ketina palikti arbatpinigių 10 proc., viskas kinta, nes auga kainos ir minėta 10 proc. suma didėja“, – sakė restoranų ir kavinių tinklo vadovas Gediminas Balnis.

Tiesa, lietuviai gali rinktis, kiek ir ar išvis palikti arbatpinigių.

„Lietuvoj kiekvieno valia. Nebus kaip JAV, kur jei paliekama per mažai arbatpinigių, padavėjas grįžta ir paklausia, ar nepadarėte klaidos“, – pasakojo G. Balnis.

Visas reportažas – LNK vaizdo įraše:

Daugelio klientų šiais laikais pinigai laikomi debetinėje kortelėje arba telefone. Kai kurie restoranai siūlo galimybę arbatpinigius palikti nenaudojant fizinių pinigų.

„Taip, mokama išmaniaisiais įrenginiais. Klientai juk kartais neplanuoja užeiti, o užeina ir neturi grynųjų pinigų palikti arbatpinigiams. Diegiasi išmaniosios sistemos“, – pasakojo G. Balnis.

Lietuvoje ši naujoviška sistema vėluoja, pasak pašnekovo. Tam įtaką daro mokestinė bazė.

„Įmonėms negalima palikti arbatpinigių, einama per įmonės pajamas ir skaičiuojama kaip darbo užmokestis. Tam reikėjo sukurti sudėtingas sistemas, kad pinigai keliautų ne į įmonės sąskaitą, o tiesiai į darbuotojo sąskaitą“, – aiškino G. Balnis.

Dabar turės susimokėti

Seniau arbatpinigiai keliaudavo tiesiai padavėjams į kišenes ir nebūdavo apmokestinami. Dabar, gavus arbatpinigius išmaniuoju būdu, teks susimokėti mokesčius.

Lietuviai dosnumu papuola tarp JAV ir Italijos. Italai retai palieka arbatpinigių, o amerikiečiai tai mato kaip pareigą. Lietuviai per vidurį.

„Teoriškai ir anksčiau padavėjai turėjo deklaruoti grynais gautus arbatpinigius ir sumokėti mokesčius. Aišku, niekas to nedarė“, – pripažino G. Balnis.

Spėliojama, kad kai padavėjai bus priversti susimokėti už gautus arbatpinigius, gyventojų pajamų mokesčio (GPM) sumokamos sumos sieks apie 10 mln. eurų per metus.

„Dažnai padavėjai išvis negaudavo arbatpinigių. Klientas jei nepasiruošęs, neturi ir nepalieka. Dabar galės palikt“, – pastebėjo G. Balnis.

Tačiau siekiant užkirsti kelią sistemos piktnaudžiavimams, nustatyta 30 proc. bendros sąskaitos riba.

„Pasirodo, tai problema, ypač kai klientas gerai vertina aptarnavimą ir nori palikti daugiau. Sistemą dar tobulinsime ir, manau, ateity klientai galės palikti kiek tik norės“, – dalijosi G. Balnis.

Žinoma, galimybė palikti arbatpinigius grynais niekur nedings.

„Lietuvos sistema dar sunki, tačiau ji veikia“, – pasidžiaugė G. Balnis.

Kartais situacijos tampa keblios. Klientai nežino, kiek reikia palikti, o padavėjai gėdijasi sakyti.

„Tikimės, kad sistema, kur automatiškai iššoka klausimas, ar norite palikti arbatpinigių, padės. Padavėjams nereikės nieko aiškinti, sprendimą darys klientas“, – dėstė G. Balnis.

„Lietuviai dosnumu papuola tarp JAV ir Italijos. Italai retai palieka arbatpinigių, o amerikiečiai tai mato kaip pareigą. Lietuviai per vidurį“, – pastebėjo G. Balnis.

Apie tai pranešė bussinessinsider.com.

Arkanzase esančio restorano „Oven & Tap“ darbuotoja Ryan Brandt neteko darbo dėl lankytojų dosnumo – paliktų beprotiškai dosnių arbatpinigių. Restorano lankytojai padavėjai paliko net 4400 arbatpinigių.

Įspūdingą sumą moteriai įteikė restorane apsilankiusi 40 žmonių kompanija. Kiekvienas iš svečių padavėjai paliko daugiau nei 100 dolerių arbatpinigių. Visą sumą jie perdavė R. Brandt, restorane dirbusiai pusketvirtų metų.

Įstaigos vadovai, sužinoję apie paliktą sumą, pareikalavo, kad R. Brandt gautais pinigais pasidalintų su kitais darbuotojais. Teigiama, kad anksčiau toks dalijimasis arbatpinigiais šiame restorane nebuvo praktikuojamas.

Vienas iš dosnios kompanijos atstovų papriekaištavo tokiam pinigų padalijimui. Jis pabrėžė, kad arbatpinigiai buvo palikti konkrečiai darbuotojai.

Vyras pareikalavo grąžinti pinigus, kuriuos vėliau perdavė R.Brandt.

Dėl šio kliento įsikišimo padavėja neteko darbo – restorano vadovybė atleido ją dėl to, kad pasiskundė klientui. Įstaigos atstovai pabrėžė, kad darbuotojai neturi teisės aptarinėti arbatpinigių su pašaliniais asmenimis.

JAV federalinė prekybos komisija (FTC) sakė, kad susitarimu užbaigiama byla, bendrovei iškelta dėl kaltinimų, kad ši savo vairuotojams, dirbantiems „Flex“ programoje, neišmokėdavo visų jiems paliktų arbatpinigių.

„Vietoje to, kad vairuotojams perduotų 100 proc. klientų paliktų arbatpinigių, kaip buvo žadėjusi, „Amazon“ šiuos pinigus panaudodavo pati“, – sakė FTC vartotojų apsaugos padalinio laikinasis vadovas Danielis Kaufmanas.

„Šiandien mūsų veiksmais vairuotojams sugrąžinamos dešimtys milijonų dolerių arbatpinigių, kuriuos „Amazon“ pasisavino, ir pareikalauta „Amazon“ gauti vairuotojų leidimą norint ateityje pakeisti arbatpinigių tvarkymo politiką“, – sakė D. Kaufmanas.

„Amazon“ yra viena iš nedaugelio internetinės prekybos bendrovių, apkaltintų arbatpinigių pasisavinimu, nepaisant pažadų visus juos išmokėti vairuotojams.

Kaip sakoma FTC pateiktame administraciniame skunde, bendrovė nuolat reklamuodavo, kad „Flex“ programoje dirbantys vairuotojai gali gauti nuo 18 iki 25 dolerių darbo užmokesčio per valandą kartu su „100 proc. užsidirbtų arbatpinigių“.

FTC teigė, kad 2016 metų pabaigoje „Amazon“ patylomis sumažino valandinį darbo užmokestį ir naudojo klientų arbatpinigius, kad atlygintų prarastas lėšas. Tai sukėlė šimtus vairuotojų skundų, teigė agentūra.

Po to, kai FTC pradėjo tyrimą, 2019 metų rugpjūtį „Amazon“ sugrįžo prie ankstesnės politikos, teigiama administraciniame skunde.

„Prieš kurdami sprendimą atlikome namų darbus, kurie mums parodė, kad grynųjų pinigų neturintiems pirkėjams kartais būna sudėtinga atsidėkoti už malonų aptarnavimą. Arbatpinigiai telefonu yra gera išeitis tiems, kurie nesinešioja grynųjų, bet visada turi savo išmanųjį. Verslui tai irgi gera žinia, nes arbatpinigiai telefonu tarsi grąžina status quo – visi, kurie nori palikti arbatpinigių, gali tai ir padaryti. Pirkėjas atsidėkoti gali tiek savo pinigais, tiek ir naudodamas ryšio operatoriaus suteiktą atidėtą mokėjimą, kuris vėliau bus pridėtas prie sąskaitos už ryšį“, – sako Monika Rimkūnaitė-Bložė, „MoQ“ vadovė.

Maitinimo įstaigos prognozuoja, kad sprendimas palikti arbatpinigių telefonu prigis.

„Beveik visame pasaulyje paslaugų sektoriuje yra įprasta už gerą aptarnavimą atsidėkoti paliekant arbatpinigių. Mūsų šalis – ne išimtis. Kai kuriose šalyse įprasta arbatpinigius įskaičiuoti į atsiskaitymo kainą. Pas mus tokios tradicijos kol kas nėra ir maloniai aptarnavę padavėjai įvertinami paliekant arbatpinigių. Visgi, klientai kuo toliau, tuo mažiau nešiojasi grynųjų pinigų, dažnas jų ir visai neturi, todėl net ir norėdami ne visada gali atsidėkoti už gerą aptarnavimą. Arbatpinigių palikimas išmaniuoju telefonu yra paprastas ir unikalus, o telefoną kiekvienas juk turi po ranka. Todėl, manau, kad atsiskaitymas už paslaugas ir arbatpinigių palikimas išmaniuoju telefonu ilgainiui prigis ir šio sprendimo privalumus jau vertina ir kauniečiai, o ateityje tuo besinaudojančių klientų ratas tik plėsis“, – sako Romualdas Pacenka, kavines „Caif Cafe“ ir picerijas „CanCan pizza“ valdančios bendrovės „Delano“ Finansų ir IT skyriaus vadovas.

Patogu, skaidru, išmanu

„MoQ“ tikisi, kad šis sprendimas pridės skaidrumo kavinių ir restoranų darbuotojams deklaruojant arbatpinigiais gautas pajamas. Mokesčiai nuo skirtų arbatpinigių automatiškai keliauja į VMI sąskaitą, o arbatpinigius gaunančiam darbuotojui metų pabaigoje belieka pateikti pajamų deklaraciją. Preliminari deklaracija jau bus suformuota.

„Norėjome, kad išmaniuoju palikti arbatpinigiai nevirstų papildoma administracine našta nei įmonei, nei darbuotojui, todėl kurdami sprendimą konsultavomės ir konsultuojamės su VMI. Mūsų pasirinktas kelias leidžia arbatpinigiams nukeliauti tiesiai į aptarnaujančio darbuotojo „MoQ“ sąskaitą. Darbuotojui nereikės galvoti, kaip deklaruoti šias pajamas ir sumokėti 15 proc. gyventojo pajamų mokestį į valstybės biudžetą – viskas atliekama automatiškai“, – paaiškina M. Rimkūnaitė-Bložė.

Pasak „MoQ“ vadovės, skaitmeninių arbatpinigių potencialas didelis, nes jie gali būti pritaikyti visose srityse, kuriose svarbi aptarnavimo kokybė: sveikatingumo, grožio salonuose, be to, palikti „arbatos“ juk galima ir greitai siuntą pristačiusiam kurjeriui.

Inovacijų festivalyje „Login 2019“ vykusiuose interneto apdovanojimuose „MoQ“ nugalėjo trijose nominacijose: „Metų startuolio“, „Metų inovacijos“ ir „Geriausios programėlės“. Programėlę „MoQ“ išvien plėtoja ryšio operatoriai „Bitė“, „Tele2“ ir „Telia“. Programėlė turi apie 90 tūkst. naudotojų.

Programėlės kūrėjai, bendradarbiaudami su Valstybine mokesčių inspekcija, įgyvendino sprendinius, leidžiančius Gyventojų pajamų mokesčiui (GPM) nuo skirtų arbatpinigių nukeliauti į VMI sąskaitą automatiškai, o arbatpinigius gaunančiam darbuotojui metų pabaigoje beliks tik pateikti pajamų deklaraciją. Preliminari deklaracija jau bus suformuota.

„Asociacijos nariai džiaugiasi, kad jų lankytojams atsiranda galimybė telefonu ne tik atsiskaityti, bet ir palikti arbatpinigių. Tai dalinai sprendžia ilgus metus trunkančią diskusiją dėl arbatpinigių apmokestinimo. Be to, technologijoms sparčiai žengiant į priekį, žmonės turi vis mažiau grynųjų pinigų ir dažnai nepatogiai jaučiasi, kai neturi smulkių arbatpinigiams. Manau, šis atsiskaitymo būdas vis labiau populiarės tiek tarp svečių, tiek tarp padavėjų“, – sako Lietuvos viešbučių ir restoranų asociacijos (LVRA) prezidentė Evalda Šiškauskienė.

Pasak „MoQ“ vadovės Monikos Rimkūnaitės-Bložės, skaitmeninių arbatpinigių potencialas didelis, nes jie gali būti pritaikyti visose srityse, kuriose svarbi aptarnavimo kokybė: sveikatingumo, grožio salonuose, be to, palikti „arbatos“ juk galima ir greitai siuntą pristačiusiam kurjeriui.

Arbatpinigiai telefonu yra gera išeitis tiems, kurie nesinešioja grynųjų, bet visada turi savo išmanųjį.

„Prieš kurdami sprendimą atlikome namų darbus, kurie mums parodė, kad grynųjų pinigų neturintiems pirkėjams kartais būna sudėtinga atsidėkoti už malonų aptarnavimą. Arbatpinigiai telefonu yra gera išeitis tiems, kurie nesinešioja grynųjų, bet visada turi savo išmanųjį. Verslui tai irgi gera žinia, nes arbatpinigiai telefonu tarsi grąžina status quo – visi, kurie nori palikti arbatpinigių, gali tai ir padaryti. Pirkėjas atsidėkoti gali tiek savo pinigais, tiek ir naudodamas savo ryšio operatoriaus suteiktą atidėtą mokėjimą, kuris vėliau bus pridėtas prie sąskaitos už ryšį“, – sako „MoQ“ vadovė.

„MoQ“ tikisi, kad šis sprendimas pridės skaidrumo kavinių ir restoranų darbuotojams deklaruojant arbatpinigiais gautas pajamas.

„Norėjome, kad išmaniuoju palikti arbatpinigiai nevirstų papildoma administracine našta nei įmonei, nei darbuotojui, todėl kurdami sprendimą konsultavomės ir konsultuojamės su VMI. Mūsų pasirinktas kelias leidžia arbatpinigiams nukeliauti tiesiai į aptarnaujančio darbuotojo „MoQ“ sąskaitą. Darbuotojui nereikės galvoti, kaip deklaruoti šias pajamas ir sumokėti 15 proc. gyventojo pajamų mokestį į valstybės biudžetą – viskas atliekama automatiškai“, – paaiškina M. Rimkūnaitė-Bložė.

Dvejopas apmokestinimas

Lietuvoje galioja dvejopas arbatpinigių apmokestinimas. Pirmasis tarifas – 15 proc.  – taikomas, jeigu arbatpinigius padavėjas ar barista gauna tiesiogiai į savo sąskaitą arba kišenę. Tuomet minėtus 15 proc. darbuotojas turi sumokėti pats. Antrasis apmokestinimo būdas taikomas, kai arbatpinigiai iš pradžių įskaitomi į įmonės sąskaitą (pvz., sumokėjus mokėjimo kortele) ir tik tada paskirstomi darbuotojams. Tokiu atveju įmonei sumokėjus mokesčius, darbuotojui lieka apie 50 proc. paliktos sumos.

Atsiskaityti su „MoQ“ šiuo metu galima beveik 1500 fizinių atsiskaitymo vietų ir per 95 proc. lietuviškų interneto parduotuvių bei savitarnos svetainių. Kas ketvirtam mokėjimui telefonu pirkėjai naudoja ryšio operatorių suteiktą atidėtą mokėjimą, kuris vėliau pridedamas prie sąskaitos už ryšį.

Kirpėjoms nelinkę palikti

Arbatpinigiai, kurie atsirado kaip skatinimo priemonė, kad kavinėse ir restoranuose dirbantis personalas greičiau ir geriau aptarnautų, šiandien tapo atsidėkojimu už jau suteiktą paslaugą. Restoranuose ir kavinėse tai taip įprasta, kad kai kurie mano, jog palikti arbatpinigių yra būtina. Tuo tarpu padavėjai iš arbatpinigių dažnai susirenka antrą atlyginimą.

Padavėjos Alvydos teigimu, arbatpinigiai skatina geriau dirbti: „Arbatpinigiai sudaro didelę atlyginimo dalį. Tuo pačiu tai – įvertinimas už darbą. Kai jų gauni, jautiesi gerai dirbantis. Manau, kad jei nebūtų arbatpinigių, padavėjais nedirbtų didelė dalis žmonių, nes šis darbas tikrai sunkus. Padavėjas turi būti ir šiek tiek menininkas, ir išmanyti žmogaus psichologiją, mokėti su juo bendrauti. Nėra taip, kad ateini, užsisakai ir nueini. Tai, kaip padavėjas bendrauja, sukelia emocijas.“

Yra ir daugiau paslaugų, už kurių suteikimą galima atsidėkoti papildomais pinigais. Tai grožio procedūros, siuntos pristatymas, pavežimas ir kitos paslaugos. Tokia praktika įprasta kai kuriose užsienio šalyse. Kirpėja Ieva pastebėjo, kad lietuviai prie tokio atsidėkojimo būdo dar tik pratinasi.

„Jei apsilanko užsieniečiai, tai tikrai kiekvienas iš jų palieka arbatpinigių. Galima surinkti tikrai nemažą sumą – iki 20–30 eurų. Jei klientai lietuviai – iki 5 eurų per dieną. Pastebėjau, kad arbatpinigių palieka lietuviai, gyvenę užsienyje ir ten pamatę tokią arbatpinigių kultūrą“, – teigia pašnekovė.

Jei apsilanko užsieniečiai, tai tikrai kiekvienas iš jų palieka arbatpinigių. Galima surinkti tikrai nemažą sumą – iki 20–30 eurų.

Reikia pasistengti

Vilniuje taksi vairuotoju dirbantis Kristofas taip pat pastebėjo, kad daugiau ir dažniau arbatpinigių palieka užsieniečiai. Anot jo, kokią sumą paliks klientas, priklauso nuo kainos už kelionę.

„Būna taip, kad ir labai didelę sumą palieka. Vieną kartą taksometras išmušė 15,5 euro, o moteris paliko 100 eurų. Žinoma, tai labai retas dalykas. Jeigu taksometras išmuša 4,5 ar 5,5, tai dažniausiai tą 50 centų monetą vis dėlto palieka, neima“, – sako pašnekovas.

Pasak taksi vairuotojo, dėl arbatpinigių reikia ir pasistengti: „Labai priklauso nuo vairuotojų. Svarbus bendravimas su klientais. Jeigu vežu į oro uostą, visada padedu užnešti bagažą, jį atiduoti, viską daryti maloniai, tvarkingai. Jeigu mašina tvarkinga – irgi didžiulis pliusas.“

Arbatpinigiai, kuriuos gauna siuntas į namus pristatantys kurjeriai, taip pat priklauso nuo kainos už paslaugą, tačiau, pasak Vilniuje dirbančio kurjerio Ričardo, tai, kad pasistengei dėl kliento, dar nereiškia, kad jis atsidėkos papildomais pinigais.

„Gali būti, kad pasistengi, dėl žmogaus, pavyzdžiui, antrą kartą nuvažiuoji, bet tai dar negarantuoja, kad žmogus paliks arbatpinigių. Vieną kartą vežiau skalbimo mašiną ar kažką tokio. Reikėjo 10 centų grąžos. Jos neturėjau, tad žmogus sukrapštė kažkiek centų, kad galėčiau kitaip atiduoti grąžą. Išėjo taip, kad arbatpinigių neliko“, – prisimena Ričardas.

Miestiečiai šykštūs

Jo pastebėjimu, miesto gyventojai arbatpinigių palieka rečiau nei gyvenantys užmiestyje ar net kaimuose: „Priklauso ir nuo pačių žmonių. Jei dirbi mieste, sostinėje, tai visi užrietę nosį, visi vadovai, visi kiekvieną centą skaičiuoja, o, pavyzdžiui, tie, kurie važinėja po kokius kaimus, tai ten visiškai kitoks žmonių mąstymas. Ta pati senolė, kuri iš pensijos gyvena, gali daugiau palikti negu čia Vilniuje koks nors direktorius.“

Kirpėjų Ievos ir Eglės nuomone, arbatpinigių palikimas nėra ir neturi būti privalomas, nes klientas ir taip susimoka už paslaugą, tačiau atsidėkojimas tokiu būdu parodo, kad klientas iš tikrųjų yra patenkintas rezultatu.

„Vis tiek yra paslauga, kurią turi atlikti, bet dažnai žmogus įdeda kažko dar, pavyzdžiui, plaudamas galvą ją pamasažuoja, pavaišina kava, pabendrauja maloniai, tiesiog padaro papildomą procedūrą, neapsiriboja vien tokiu bendravimu – va, nukirpau plaukus, viso gero, atsiskaitom“, – tvirtina Ieva.

Kirpėja Eglė tikina – atlygis yra tai kliento laimė, papildomi pinigai nereikalingi, tačiau jie gali būti ženklu, kad klientas tikrai labai patenkintas suteikta paslauga.

Nėra prievolė

Kad arbatpinigių palikimas nėra būtinybė ar prievolė, teigia ir etiketo žinovas A. Lydeka. Pasak pašnekovo, arbatpinigių palikti reikia, bet tik tuo atveju, jei aptarnavimas iš tiesų geras.

„Tokios mūsų sociumo žaidimo taisyklės. Lygiai taip pat – jeigu esame natūralistai, mėgstame vaikščioti nuogi, tačiau priimame sociumo žaidimo taisykles, kad išeiti į gatvę nuogiems negalima. Lygiai taip pat ir su tais arbatpinigiais. Mūsų sociumas – visa žmonija– šiandien susitaria, kad už labai gerą aptarnavimą, papildomą dėmesį, kurį skyrė aptarnaujantis personalas, papildomai atsidėkoji ne tik ištardamas ačiū, ne tik nusišypsodamas, bet dar ir palikdamas šiek tiek pinigėlių“, – sako A. Lydeka.

Arbatpinigių palikimu galima ne tik padėkoti, bet ir parodyti, kad aptarnavimas nepatiko: „Jeigu padavėjas nereagavo į jūsų pakeltą ranką, kai norėjote jį pasikviesti, kad dar kažko užsisakytumėte ar paprašytumėte, jeigu jis atnešė patiekalą ir tą lėkštę tiesiog trinktelėjo ant stalo, jei jis visiškai nesišypsojo, jei jis nepaklausė, ar ko nors netrūksta, jūs nepaliksite arbatpinigių. Tuo ir pademonstruosite, kad nesate patenkintas aptarnavimo kokybe. [...] Arba paliekant, tarkime, kokį  1 centrą ar 2 centus pabrėžiama, kad aptarnavimas tik to tevertas.“

Etiketo žinovo teigimu, bendras susitarimas, kokią procentinę dalį reikėtų palikti aptarnaujančiam personalui, yra rekomendacija, kuria reikėtų vadovautis, nes tiek per maža, tiek per didelė arbatpinigių suma gali parodyti žmogaus neišsilavinimą ir nekultūringumą.

„Jeigu ypač gerai aptarnavo, šypsojosi, klausė ir bendravo, patarė, padėjo, pagelbėjo, tai jūs neapsiribosite ir tais 10 proc., paliksite daugiau, tačiau tos ribos, tam tikros yra. [Lietuvoje] – 7–10 proc., JAV – 15–20 proc. Tai visuomenės susitarimas –tai suprantama kaip arbatpinigiai. Palikti labai didelius arbatpinigius yra blogas tonas“, – pabrėžia A. Lydeka.

Žaidimu apibūdinamą arbatpinigių palikimą prievole paverčia aptarnavimo mokesčio įtraukimas į sąskaitą. Tai įprasta restoranuose bei kavinėse JAV, rečiau – Europos šalyse, tačiau tokia praktika nėra gera. „Negali restoranas, restorano savininkas, direktorius ar tuo labiau padavėjas pats nuspręsti – tu man, žmogau, turėsi atsidėkoti ir aš jau nusprendžiau, kiek ir kaip tu man atsidėkosi. Turi būti leidžiama žmogui papildomai padėkoti už tą papildomai suteiktą paslaugą jį aptarnaujant“, – įsitikinęs A. Lydeka.

Atrodo, kad arbatpinigių įtraukimas į sąskaitą turėtų būti naudingas dirbantiems aptarnavimo srityje, tačiau visi kalbinti pašnekovai sutinka, kad tokiu būdu būtų atimamas arbatpinigių žavesys, nes jie skirti atsidėkoti už labai gerą aptarnavimą.