Pirmąjį šių metų ketvirtį Pietų Amerikos šalyje užfiksuotas maždaug 275 mlrd. pesų (apie 309 mln. JAV dolerių pagal oficialų kursą) biudžeto perteklius, pirmadienį vakare jis sakė nacionalinei televizijai. Tai prilygsta 0,2 proc. bendrojo vidaus produkto (BVP).

„Tai pirmas ketvirtis su finansiniu pertekliumi nuo 2008 metų“, – sakė J. Milei, turėdamas omenyje pirmuosius savo kairiųjų varžovės Cristinos Kirchner prezidentavimo metus.

J. Milei, pradėjęs eiti pareigas gruodžio mėnesį, gyrėsi „istorinės reikšmės ir pasaulinio masto pasiekimu“.

„Jei valstybė neišleidžia daugiau, nei surenka, ir nevykdo (pinigų) emisijos, infliacijos nėra. Jokios magijos“, – sakė prezidentas, save vadinantis „anarchokapitalistu“.

Praėjusių metų lapkritį J. Milei laimėjo rinkimus, žadėdamas sumažinti deficitą iki nulio – tai dar ambicingesnis tikslas, nei reikalauja Tarptautinis valiutos fondas, kuris Argentinai yra suteikęs 44 mlrd. dolerių paskolą.

Šiam tikslui pasiekti jis pradėjo vykdyti taupymo programą, pagal kurią vyriausybė sumažino subsidijas transporto degalams ir energijai, nors metinė infliacija siekia 290 proc., skurdo lygis pasiekė 60 proc., o samdomi darbuotojai prarado penktadalį savo perkamosios galios.

Tūkstančiai valstybės tarnautojų neteko darbo.

„Nesitikėkite išeities per valstybės išlaidas“, – pirmadienį perspėjo J. Milei.

Universitetų studentai, remiami profesinių sąjungų ir opozicinių partijų, antradienį surengė eitynes, protestuodami prieš naujojo prezidento vykdomą valstybinio aukštojo mokslo ir  mokslinių tyrimų finansavimo mažinimą.

Universitetai paskelbė nepaprastąją padėtį biudžeto srityje po to, kai vyriausybė patvirtino 2024 metų biudžetą tokio pat dydžio kaip ir 2023 metais, nepaisant beveik 300 proc. infliacijos ir kone 500 proc. išaugusių energijos kainų, kurios, pasak aukštųjų mokyklų atstovų, jas tiesiog parklupdė.

„Su tokiu finansavimo lygiu mes galėsime veikti dar du ar tris mėnesius“, – sakė Buenos Airių universiteto (UBA) rektorius Ricardo Gelpi.

„Dabar, kai jau galutinai nusprendžiau atsikraustyti į Lietuvą, negaliu pasakyti, ar viskas taip, kaip tikėjausi, tačiau viskuo labai mėgaujuosi“, – sako ji. Pagrindiniai iššūkiai, su kuriais studentė susiduria Lietuvoje, – kalbos barjeras ir laiko stoka.

Lietuviškos šaknys

KTU studentė iš Argentinos pasirinko dėl puikių atsiliepimų. Nors pirmosios savaitės naujoje šalyje buvo kupinos iššūkių, Luisina tvirtina, kad KTU visada atsiranda žmonių, pasirengusių ištiesti pagalbos ranką.

Studentė iš Argentinos turi lietuviškų šaknų – jos proseneliai buvo lietuviai. Gyvendama Argentinoje ji dalyvavo Beriso lietuvių bendruomenės Buenos Airėse rengiamose veiklose, o „Šokių šventės Argentinoje 2022“ metu Luisina dirbo socialinės žiniasklaidos ir spaudos komandoje. Ši patirtis ją ir paskatino grįžti į Lietuvą.

Mergina sako, kad jai, imigrantei, įsikurti Lietuvoje nelengva – vargina ir biurokratiniai sunkumai, ir krūvis: rytais Luisina studijuoja, o po paskaitų dirba visu etatu. Nors rasti laiko naujiems užsiėmimams jai nepaprastai sunku, norėdama išvengti kalbos barjero keliamų nepatogumų ateityje, studentė sugeba rasti laiko lietuvių kalbos įgūdžiams tobulinti.

Gerbia dėstytojus

KTU L. Allevato pasirinkusi Naujųjų medijų kalbos studijas.

„Ši studijų programa yra nuostabi, nes viskas, ko mokomės, susiję su realiu gyvenimu, dėl to – dar įdomiau“, – sako KTU Socialinių, humanitarinių mokslų ir menų fakulteto pirmakursė.

Negaliu pasakyti, ar viskas taip, kaip tikėjausi, tačiau viskuo labai mėgaujuosi.

Luisina turi praktinio darbo patirties – būtent tada jai teko pamatyti ir komunikacijos įmonėse užkulisius. Taip mergina susidomėjo Naujųjų medijų kalbos studijų programos koncepcija, o įdomus studijų turinys paskatino ją pateikti prašymą studijuoti.

„Naujųjų medijų studijose gilinamasi ne tik į tai, ką sakome ar nesakome, bet ir kaip tai sakome, ką turime pasakyti ir kaip tai suvokiama. Šiame pasaulyje visi esame susiję – gyvename ir mirštame dėl savo žodžių ir dėl to, kaip nusprendžiame jais dalytis“, – aiškina studentė.

Vienas geriausių dalykų Naujųjų medijų kalbos studijose Luisinai yra savo darbą mėgstantys dėstytojai: „Perduoti žinias – vienas sudėtingiausių darbų, o mokyti jaunus žmones dar sudėtingiau – nemažai jų turi dėmesio koncentracijos problemų ir yra įsitikinę, kad žino viską.“

Pasak jos, dėl šios priežasties kai kurių dėstytojų paskaitos yra ypač mėgstamos ir vyksta itin sklandžiai, tai motyvuoja mokytis toliau. Studentė pripažįsta, kad būna ir kitaip, – paskaitos, kurias dėsto ne tokie entuziastingi dėstytojai, paveikia priešingai.

„Man labai patinka, kad viskas, ko mokomės, padeda mums tapti geresnėmis mūsų pačių versijomis, nepaisant to, kokiu keliu pasirinksime eiti ateityje. Studijų metu įgyjame įgūdžių, kurių prireikia kiekvienam suaugusiam žmogui darbe arba kasdieniame gyvenime, tokių kaip, viešojo kalbėjimo, akademinio rašymo gebėjimų, taip pat ir specifinių žinių apie medijas“, – sako Luisina.

Kelionė į Lietuvą

Atvykusi iš šalies, kuri nuo Lietuvos nutolusi daugiau nei 12 tūkst. km, studentė iš Argentinos džiaugiasi daugybe dalykų – nuo to, kad čia saugu, iki galimybės sutaupyti pinigų.

Visgi ji pripažįsta, kad būna akimirkų, kai gyvendama čia jaučiasi lyg būtų nukeliavusi laiku atgal, o vietinių gyventojų siaurą požiūrį ir šaltumą jai šiek tiek sunku suprasti.

„Suprantu, kad kultūrinis šokas, kurį patiriu, gali būti susijęs su šalies istorinėmis aplinkybėmis, tačiau kartais, kai išėjusi iš namų sutinku vietinių vertinančias akis, jaučiuosi lyg iš 2023 m. Argentinos būčiau nukeliavusi į XX a. septintojo dešimtmečio Lietuvą“, – sako studentė, beveik prieš metus persikėlusi gyventi į savo prosenelių gimtinę.

Tačiau jai ypač patinka Lietuvos kraštovaizdis: „Net ir niūrią žiemos dieną apsnigti miškai, ežerai ir upės atrodo magiškai.“

Šių metų žiemą Luisina pirmą kartą matė sniegą – sako, jai patiko. Kadangi mūsų šalyje gyvena jau nuo praėjusio pavasario, teigia, kad vasara Lietuvoje malonesnė nei Buenos Airėse, kadangi čia klimatas kiek sausesnis.

Nors iš pradžių ji turėjo galimybę paragauti vietinių lietuviškų patiekalų, neseniai Luisinai buvo diagnozuota celiakija.

„Dabar galiu valgyti tik cepelinus“, – šypteli mergina ir prisipažįsta, kad mėgsta juos pirkti šaldytus vietiniame prekybos centre.

Kai turi laiko, Luisina pietums renkasi restoraną, tačiau dažniau bando suspėti atlikti daugybę darbų ir pasikliauja savo laiko planavimo įgūdžiais.

„Mano šūkis – pailsėsiu vasarą“, – juokauja pirmakursė lietuvių kilmės studentė Luisina Allevato iš Argentinos.

Tai penktadienį pranešė UNIAN, remdamasi leidiniu „Financial Times“.

„J. Milei teikia pirmenybę aljansams su „šalimis, kurios gina laisvę“, - JAV, Izraeliu, kurį jis aplankė sausio pradžioje, ir Ukraina, kuriai perdavė du Rusijoje pagamintus karinius sraigtasparnius“, - rašo leidinys.

Argentinos prezidentas pažymėjo, kad šiais metais planuoja surengti „Lotynų Amerikai viršūnių susitikimą“ Ukrainai remti. Tai sudaro ryškų kontrastą kitų Lotynų Amerikos lyderių, tokių kaip Brazilijos prezidentas Lula da Silva ir Meksikos valstybės vadovas Andrésas Manuelis Lópezas Obradoras, pozicijai.

Mi-171E yra viena iš daugelio sovietinio sraigtasparnio Mi-8, kuris pirmą kartą pakilo į orą dar 1961 metais, versijų. Oficiali dviejų Ulan Udės aviacijos gamykloje pagamintų Mi-171E perdavimo Argentinai ceremonija įvyko 2011 metais.

Šie orlaiviai daugiausia buvo skirti Argentinos stočių Antarktyje aprūpinimui, taip pat paieškos ir gelbėjimo operacijoms.

Prasidėjus plataus masto karui, JAV perdavė Ukrainai rusiškų sraigtasparnių Mi-17, kurie iš pradžių buvo skirti Afganistano armijai.

Šįmet pasirodė pranešimų apie galimą Ekvadoro sraigtasparnių perdavimą Kyjivui. Vėliau buvo sužinota, kad Ekvadoras atsisakė šių ketinimų dėl Rusijos spaudimo.

„Gavome liūdnų naujienų, tikrai baisu, kai daugiau nei 500 palaikų buvo nepalaidoti ir palikti įvairiose patalpose“, – kalbėjo La Platos savivaldybės sekretorius Norberto Gomez.

Keturiuose dideliuose rūsiuose, esančiuose po kapinių koplyčiomis, inspektoriai rado gausybę karstų su palaikais ir tiesiog žmonių skeletų, sukištų į šiukšlių maišus.

Įtariama, kad dauguma šių palaikų išimti iš kolumbariumų nišų, siekiant atlaisvinti vietas naujiems palaidojimams.

Visas LNK reportažas – vaizdo įraše:

Bet jie turėjo būti perlaidoti, o dabar bus sunku tai padaryti, nes tik nedaugelis turi nišų numerius ir mirusiųjų vardus.

„Ten buvo karstų su kūnais, o kitoje saugykloje – daugybė šiukšlių maišų su žmonių palaikais, tikriausiai išimtų iš kapų ar mauzoliejų. Todėl, vykdydami mero nurodymus, vakar pateikėme baudžiamąjį ieškinį“, – pasakojo Norberto Gomez.

Niūriausiai atrodė vandenyje mirkstantys karstai, nes prieš dešimtmetį garsiąsias La Platos kapines buvo užliejęs potvynis ir rūsiuose iki šiol telkšo vanduo.

Argentinos aukščiausios lygos rungtynėse įvarčių nebuvo, bet sirgaliai neliūdėjo, nes juos linksmino į aikštę išbėgęs paklydęs šuo, kurį iškart palaikė 50 tūkstančių žmonių, o sugauti niekam nesisekė. 

Po trijų minučių šuniukas galiausiai pats paliko aikštę, taip nieko ir nesugautas.

Ispanijos futbole kuriozas rimtesnis – nevykusiai pajuokavusiui sirgaliui gresia bauda.

Sevilijos žaidėjas norėjo išmesti kamuolį, o sirgalius pasirinko pirštu durti žaidėjui į užpakalį. 

Visas LNK reportažas – vaizdo įraše:

Jaunas sirgalius sukėlė sąmyšį, o futbolininkas reagavo gana ramiai. Tiesa, po rungtynių šis žaidėjas kreipėsi į varžovų komandą ir prašė nubausti žiūrovą už tokį elgesį. Sako, reikia į tai reaguoti, kaip į tikrą užgauliojimą.

Rungtynes galiausiai laimėjo Sevilija.

Kokia nuobauda laukia už tokį veiksmą, kol kas neskelbiama.

„Mano planas – perkelti ambasadą į Vakarų Jeruzalę“, – Izraelio užsienio reikalų ministrui Israeliui Katzui (Israeliui Kacui) ant netoli Tel Avivo esančio oro uosto kilimo ir tūpimo tako sakė libertaras valstybės vadovas.

J. Milei save pristato kaip Izraelio politinį sąjungininką ir jau anksčiau yra prakalbęs apie siekį perkelti ambasadą iš Tel Avivo į Jeruzalę.

Palestiniečių kovotojų grupuotė „Hamas“ antradienį pareiškė, kad griežtai smerkia J. Milei planus perkelti savo šalies ambasadą į Jeruzalę.

„Hamas“ sakė, kad šį žingsnį laiko „mūsų palestiniečių tautos teisių į savo žemę pažeidimu ir tarptautinės teisės normų, laikančių Jeruzalę okupuota palestiniečių žeme, pažeidimu“.

Beveik visų diplomatinius santykius su Izraeliu palaikančių šalių diplomatinės atstovybės yra Tel Avive, išskyrus Jungtines Valstijas, kurios, Donaldo Trumpo (Donaldo Trampo) administracijos laikais, 2018 metais perkėlė savo ambasadą į Jeruzalę.

Į Jeruzalę pretenzijas reiškia ir izraeliečiai, ir palestiniečiai.

Dauguma užsienio valstybių vengia steigti ambasadas šiame mieste, nes baiminasi, kad tai gali pakenkti taikos deryboms dėl galutinio miesto statuso.

1967 metais per Šešių dienų karą Izraelis okupavo arabiškąją Rytų Jeruzalę, o vėliau ją aneksavo ir paskelbė visą miestą savo „amžina ir nedaloma sostine“.

Palestiniečiai nori, kad rytinė miesto dalis būtų jų būsimos valstybės sostinė.

„Su Argentina mus sieja ne tik aktyvi lietuvių bendruomenė, bet ir principinga laikysena tarptautinėse organizacijose“, – sakė G. Landsbergis, trečiadienį susitikęs su Diana Elena Mondino Davoso ekonomikos forume.

Anot jo, aiškiai įvardinta parama taisyklėmis grįstai pasaulio tvarkai „ne tik stiprina tarptautinę bendruomenę, bet ir neleidžia įsigalėti autoritariniams režimams“.

G. Landsbergis ir D. M. Mondino taip pat aptarė tolesnį dvišalių santykių stiprinimą, Lietuvos diplomatijos vadovas pasidžiaugė aktyvia ir, nepaisant geografinio atstumo, artimus ryšius su Lietuva išlaikančia Argentinos lietuvių bendruomene.

Kaip pažymi ministerija, Lietuvos eksportas į Argentiną 2022 metais siekė beveik 12 mln. eurų, didžiąją dalį eksporto pastarąjį dešimtmetį sudarė trąšos, didžiausia dalis importo iš Argentinos yra maisto produktai.

Siekiant paskatinti verslo ryšius 2018 šalys pasirašė ekonominio bendradarbiavimo susitarimą.

URM teigimu, matomos perspektyvos Lietuvai ir Argentinai bendradarbiauti e. valdžios, kibernetinio saugumo, Fintech, žaidimų pramonės ir gyvybės mokslų srityse.

Blokas, kurį sudaro Brazilija, Rusija, Indija, Kinija ir Pietų Afrikos Respublika, siekiantis mesti iššūkį Vakarų vadovaujamai pasaulio tvarkai, rugpjūtį paskelbė priimantis šešias naujas nares. Argentinos, Etiopijos, Irano, Saudo Arabijos, Egipto ir Jungtinių Arabų Emyratų narystė turėjo įsigalioti nuo 2024 m. sausio 1 d.

J. Milei pasirašytuose ir kelių žiniasklaidos priemonių paskelbtuose laiškuose sakoma, kad Argentinos narystei „šiuo metu netinkamas metas“. Libertaras ir autsaideris J. Milei, šį mėnesį pradėjęs eiti Argentinos prezidento pareigas, per rinkimus įtikinamai įveikęs tradicines Argentinos politines partijas, kampanijos metu žadėjo, kad Argentina neprisijungs prie BRICS.

Savo laiškuose jis teigė, kad jo užsienio politika „daugeliu aspektų kitokia nei ankstesnių vyriausybių (...) kai kurie ankstesnės administracijos priimti sprendimai bus pakeisti“.

Per rinkimų kampaniją J. Milei sakė, kad Argentinos geopolitinės partnerės yra JAV ir Izraelis. „Mes nesidėsime su komunistais“, - sakė jis.

Nors žadėjo nutraukti ryšius su pagrindinėmis prekybos partnerėmis Kinija ir Brazilija, pradėjęs eiti pareigas J. Milei sušvelnino toną.

„Aš prisiekiu Dievui ir šaliai ištikimai ir su patriotizmu eiti Argentinos tautos prezidento pareigas“, – jis sakė prisiekdamas šioms pareigoms, prieš kadenciją baigusiam šalies vadovui Alberto Fernandezui (Alberui Fernandesui) jį per pečius apjuosiant prezidentine juosta.

53-ejų libertaras žadėjo, kad nebus „pusinių priemonių“ jam tvarkantis su dešimtmečiais išlaidavimo, skolų ir painios valiutos kontrolės šioje trečioje pagal dydį Lotynų Amerikos ekonomikoje.

Sekmadienį J. Milei pažadėjo šaliai naują erą, tačiau perspėjo dėl skausmingo taupymo ir ekonomikos krizės, kuri, jo teigimu, prieš atslūgdama dar pagilės.

„Šiandien Argentinoje prasideda nauja era“, – sakė jis po priesaikos, pabrėždamas, kad „nė viena vyriausybė nėra gavusi blogesnio palikimo už tą, kurį gauname mes“.

„Esmė ta, kad nėra alternatyvos taupymui ir nėra alternatyvos šoko gydymui, – teigė J. Milei. – Mes žinome, kad trumpuoju laikotarpiu padėtis pablogės. Tačiau tada pamatysime savo pastangų vaisius.“

„Naujos eros pradžia“

Tūkstančiai šalininkų užpildė gatves aplink kongresą, mojuodami šalies baltai mėlynomis vėliavomis ir skanduodami J. Milei kampanijos šūkį „Laisvė!“.

„Tikriausiai prireiks daugelio metų, kad atstatytume šalį, bet galbūt mums tai naujos eros pradžia“, – sakė 41-erių parduotuvės savininkas Javieras Lobosas (Chavjeras Lobosas).

„Mes galėsime dirbti ir klestėti, kad išpildytume savo svajones, neslegiami mokesčių, infliacijos ir suvaržytos valiutos sistemos, kurios luošina mūsų tautą“, – sakė jis.

Renginys į vieną vietą sutraukė labai skirtingus pasaulio lyderius, tarp jų – Ukrainos prezidentą Volodymyrą Zelenskį ir Vengrijos nacionalistą premjerą Viktorą Orbaną, vienintelį iš Europos Sąjungos lyderių, išlaikiusių artimus ryšius su Rusija.

„Dešinė kyla ne tik Europoje, bet ir pasaulyje“, – socialiniuose tinkluose paskelbė V. Orbanas, pasidalindamas nuotrauka iš susitikimo su jo, kaip įvardyta, geru draugu, buvusiu Brazilijos prezidentu, kraštutinių dešiniųjų atstovu Jairu Bolsonaro (Žairu Bolsonaru), kuris irgi atvyko į ceremoniją.

Iškilmėse taip pat dalyvauja Čilės kairiųjų lyderis Gabrielis Boricas (Gabrielis Borikas) ir Ispanijos karalius Felipe VI (Felipė VI).

Vėliau J. Milei prisieks devynių ministrų kabinete – tai didžiulis sumažinimas nuo dabartinių 18-kos.

Jis teigė, kas pirmas priemonių paketas Kongresui bus pristatytas šiomis dienomis.

J. Milei inauguracija vainikuoja buvusio televizijos vedėjo, kuris tik prieš dvejus metus pasuko į politiką, staigų iškilimą.

J. Milei pasisakymai prieš „vagiančią valdžią“ pakurstė rinkėjus ir jis buvo lyginamas su tokiais lyderiais kaip J. Bolsonaro bei buvusiu Jungtinių Valstijų prezidentu Donaldu Trumpu (Donaldu Trampu).

Kampanijos renginiuose pasirodydavęs su specialiai suveltų plaukų šluota ir demonstruodamas roko žvaigždės aurą, J. Milei mojuodavo užvestu benzininiu pjūklu, žadėdamas mažinti viešąsias išlaidas ir išsipūtusį kabinetą.

J. Milei skelbė planus „išsprogdinti“ centrinį banką ir smukusį pesą pakeisti JAV doleriu.

Visos lemputės mirksi raudonai

Argentinoje metai iš metų augant infliacijai, ji pasiekė 140 proc., ir 40 proc. žmonių gyvena skurde.

„Kaip ir daugelis jo pirmtakų, J. Milei kabinetą perims visoms lemputėms mirksint raudonai“, – sako Vašingtone įsikūrusio Vilsono centro Argentinos projekto vadovas Benjaminas Gedanas (Bendžaminas Gedanas).

Tačiau argentiniečių ateitis apgaubta nežinomybės, nesant aiškumo, ką planuoja jų naujasis prezidentas.

Kongrese turėdamas nedaug savo partijos atstovų ir susidūręs su politine realybe, J. Milei sušvelnino daugelį savo pozicijų ir sudarė sąjungas su politikais, kuriuos anksčiau įžeidinėjo, kai kuriuos iš jų net pasikviesdamas į savo komandą.

Kalbos apie centrinio banko uždarymą, „dolerizaciją“ ir viešųjų išlaidų karpymą išsisklaidė.

„Milei 2.0 vis dar teks įkopti į kalną, bet panašu, kad jis ėmėsi pragmatiškesnės darbotvarkės ir kreipėsi patarimo į labiau patyrusius politikus, – sakė B. Gedanas. – Visgi, centrinio banko rezervams išsekus ir nesant kredito linijos, J. Milei virtuvėje rado tuščias spinteles.“

„Jo išsigelbėjimo strategija, taip pat ir staigus vyriausybės sumažinimas, bus sprangus ilgai kenčiančiai populiacijai. Bet kokiu atveju, per artimiausius kelis mėnesius neabejotinai kils socialinė ir politinė sumaištis“, – pridūrė analitikas.

Argentiniečiams galvoje artimiausiomis dienomis suksis klausimas, ar J. Milei devalvuos griežtai kontroliuojamą pesą ir liberalizuos valiutos kontrolę, tokiems pažadams jau paskatinus daugybės dolerių keityklų gimimą.

Belgrano universiteto ekonomistas Victoras Bekeris (Viktoras Bekeris) sakė, kad pirmas J. Milei politikos „lakmuso popierėlis“ bus, ar jis išties sustabdys centrinio banko pinigų spausdinimą, kurį taip smerkė ir kuris finansuoja daugumą vyriausybės išlaidų.

J. Milei perspėjo, kad suvaldyti infliaciją šalyje gali užtrukti nuo 18 iki 24 mėnesių, ir stos „stagfliacija“ – kainų augimas, lydimas ekonominės stagnacijos.

Tarptautinis valiutos fondas prognozuoja, kad 2023 metais Argentinos bendrasis vidaus produktas susitrauks 2,5 procento.

„Anarchokapitalistu“ save vadinantis politikas padarė milžinišką perversmą ir išstūmė populistinę peronistų koaliciją, ilgą laiką dominavusią Argentinos politikoje.

Surinkęs 55,7 proc. balsų, J. Milei aplenkė savo varžovą, ekonomikos ministrą Sergio Massą (Serchijų Masą), už kurį balsavo 44 proc. rinkėjų, ir netrukus pripažino pralaimėjimą antrajame prezidento rinkimų ture.

„Šiandien prasideda Argentinos atstatymas. Šiandien prasideda Argentinos nuosmukio pabaiga“, – sekmadienį sakydamas pergalės kalbą teigė J. Millei.

„Dekadanso modelis baigėsi. Kelio atgal nebėra“, – pridūrė jis.

Trečiąją pagal dydį Lotynų Amerikos ekonomiką jau kelis dešimtmečius krečia krizės. Ją lėmė Argentinos vyriausybė, besinaudojanti milžiniškomis socialinėmis garantijomis, spausdinanti pinigus išlaidoms finansuoti, didinanti infliaciją ir smarkiai skolindamasi, o vėliau negrąžinanti skolos.

Argentinoje griežtai kontroliuojama galimybė gauti JAV dolerių, todėl sparčiai klesti juodoji rinka, o analitikai įspėja apie peso nuvertėjimą.

„Nėra vietos laipsniškumui (...) ar pusinėms priemonėms“, – nurodė J. Milei.

Vienas iš pagrindinių J. Milei tikslų – atsisakyti silpnėjančio peso ir pakeisti jį JAV doleriu, taip pat panaikinti centrinį banką, siekiant išspręsti Argentinos infliacijos problemą.

Tačiau analitikai įspėja, kad šalis turi per mažai dolerio atsargų, kad šis žingsnis būtų įgyvendintas artimiausiu metu.

„Mes, jaunimas, norime tokių pokyčių. Nebijau Milei, bijau, kad mano tėtis negalės susimokėti už nuomą. Argentinos pesas nieko vertas“, – sakė 17-metis Juanas Ignacio Gomezas (Chuanas Ignasijus Gomesas).

„Geriau beprotis nei vagis“

Tūkstančiai J. Milei šalininkų mojavo vėliavomis ir skandavo „laisvė“ švęsdami jo pergalę priešais naujojo prezidento rinkimų kampanijos būstinę.

„Mes pavargome nuo peronizmo. J. Milei yra nežinomasis, bet geriau beprotis nei vagis“, – teigė 50-metis rašytojas Nacho Larranaga (Načo Laranaga) , apsigaubęs mėlynai balta Argentinos vėliava.

53 metų ekonomistas dėl savo griežtų pasisakymų dažnai lyginamas su buvusiu JAV prezidentu Donaldu Trumpu (Donaldu Trampu) ir buvusiu Brazilijos prezidentu Jairu Bolsonaro (Žairu Bolsonaru).

Šiandien prasideda Argentinos atstatymas. Šiandien prasideda Argentinos nuosmukio pabaiga.

Abu eksprezidentai socialiniuose tinkluose pasveikino jį su pergale antrajame prezidento rinkimų ture.

Sekmadienį JAV valstybės sekretorius Antony Blinkenas (Entonis Blinkenas) pareiškė, kad Vašingtonas tikisi bendradarbiauti su J. Milei ir jo vyriausybe dėl bendrų prioritetų.

Brazilijos prezidentas Luizas Inacio Lula da Silva (Luisas Inasiju Lula da Silva) naujajai Argentinos vyriausybei palinkėjo sėkmės ir pasisekimo.

J. Milei pasisako prieš abortus ir žada nutraukti ryšius su savo pagrindinėmis prekybos partnerėmis Kinija ir Brazilija. Jis taip pat ne kartą yra įžeidęs popiežių Pranciškų, kelia klausimus dėl Argentinos diktatūros aukų skaičiaus ir mano, kad žmonės nėra klimato kaitos kaltininkai.

Kampanijos pradžioje jis išėjo į sceną su grandininiu pjūklu, simbolizuojančiu drastiškus apkarpymus, kuriuos jis planuoja įgyvendinti valstybėje.

„Pusė Argentinos jo nepalaiko“

J. Milei, griežtai pasisakantis prieš „vagiančią ir korumpuotą politinę klasę“, sulaukė argentiniečių, susiduriančių su finansiniais sunkumais, simpatijų.

Didžiąją savo kampanijos dalį jis vykdė vaizdo įrašų programėlėje „TikTok“ ir kitoje socialinėje žiniasklaidoje, siekdamas pritraukti jaunus žmones.

Tačiau kitus rinkėjus išgąsdino jo tonas rinkimuose, suskaldžiusiuose tautą.

42-ejų mokytoja Catalina Miguel (Katalina Migel), viena iš nusivylusios minios prie S. Massos rinkimų kampanijos būstinės, sakė, kad ją ištiko „šokas“.

„Milei mus ras gatvėje ginant kiekvieną teisę, kurią jis siekia užginčyti. Pusė Argentinos jo nepalaiko“, – nurodė moteris.

Tarp J. Milei šalininkų yra milijonai argentiniečių, kurie priklauso nuo socialinės paramos ir dosnių vyriausybės subsidijų degalams, elektrai ir transportui – autobusų bilietai čia kainuoja vos kelis centus.

Tuo tarpu šalies iždas skęsta raudonojoje zonoje, o naujajai vyriausybei gresia 44 mlrd. JAV dolerių (40,27 mlrd. eurų) skola Tarptautiniam valiutos fondui (TVF).