„A. Bakšinskas paliko reikšmingą indėlį kuriant mūsų šalyje skaidrią ir pažangią gyvybės draudimo rinką“, – teigiama pranešime.

1990 metais baigęs teisės studijas, A. Bakšinskas dirbo teisininku, nuo 1994 iki 2000-ųjų ėjo atsakingas pareigas Valstybinėje mokesčių inspekcijoje, 2000-2001 metais buvo finansų viceministras.

Asociacijos prezidentu jis buvo 20 metų, nuo jos įkūrimo 2002-aisiais.

Lietuvos banko duomenimis, ne gyvybės draudimo rinka pernai padidėjo 13,2 proc. iki 463,116 mln. eurų, gyvybės draudimo - 4,6 proc. iki 246,722 mln. eurų. Ne gyvybės draudimui teko 65,2 proc. visų pasirašytų įmokų (2015 metais - 63,4 proc.), gyvybės draudimui - 34,8 proc. visų įmokų (36,6 proc.).

Pernai sudaryta 5,935 mln. draudimo sutarčių, iš kurių 5,745 mln. buvo ne gyvybės draudimo, o 190,7 tūkst. - gyvybės draudimo sutartys. Gruodžio mėnesio pabaigoje galiojo 4,822 mln. ne gyvybės ir 957,8 tūkst. gyvybės draudimo sutarčių.

Ne gyvybės draudimo rinkoje populiariausiu išlieka vairuotojų civilinės atsakomybės, transporto priemonių "kasko" ir turto draudimas - kartu šioms trims draudimo rūšims pernai teko 80,3 proc. visos ne gyvybės draudimo rinkos.

Transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės draudimo pasirašytų įmokų suma pernai padidėjo 17,7 proc. iki 160,191 mln. eurų ir sudarė 34,6 proc. visų ne gyvybės draudimo įmokų.

Sausumos transporto priemonių, išskyrus geležinkelio transporto priemones, "kasko" draudime pasirašyta 113,885 mln. eurų draudimo įmokų (19,4 proc. daugiau nei 2015 metais) - tai sudarė 24,6 proc. visų ne gyvybės draudimo įmokų.

Turto draudimo, įskaitant pasėlių draudimą, įmokų suma pernai padidėjo 9,7 proc. iki 97,649 mln. eurų ir sudarė 21,1 proc. visų ne gyvybės draudimo įmokų.

Medicininių išlaidų draudimo įmokos išaugo 22,6 proc. iki 29,869 mln. eurų (6,4 proc. visų ne gyvybės draudimo įmokų), bendrosios civilinės atsakomybės draudimo įmokos - 1,6 proc. iki 20,006 mln. eurų (4,3 proc.), pajamų apsaugos draudimo įmokos - 5,8 proc. iki 18,992 mln. eurų (4,1 proc.).

Daugiau kaip pusė pasirašytų gyvybės draudimo įmokų pernai teko investiciniam gyvybės draudimui - 156,595 mln eurų, arba 63,5 proc. visų įmokų. Draudimo su teise dalintis pelnu įmokos siekė 50,482 mln. eurų (20,5 proc. rinkos), sveikatos draudimo įmokos - 26,869 mln. eurų (10,9 proc.), kito gyvybės draudimo įmokos - 12,775 mln. eurų (5,2 proc.).

Ne gyvybės draudimo bendrovės pernai išmokėjo 257,97 mln. eurų žaloms padengti, gyvybės draudimo bendrovių kompensuotų žalų suma siekė 13,016 mln. eurų - atitinkamai 10,1 proc. ir 17,6 proc. daugiau nei 2015 metais.

Gyvybės draudimo bendrovės klientams taip pat išmokėjo 38,389 mln. eurų pasibaigus draudimo sutartims (11,2 proc. daugiau nei 2015 metais) ir 61,788 mln. eurų išmokų nutraukus sutartis (21,9 proc. daugiau).

"Seime įregistruotas Gyventojų pajamų mokesčio įstatymo pakeitimo projektas yra ne kas kita, kaip važiavimas buldozeriu per gyvybės draudimą, iš esmės griaunantis ką pasiekėme per daugiau nei kelis dešimtmečius, skatindami gyventojus taupyti ateičiai ir ruoštis demografiniams iššūkiams, kad išėję į pensiją jie negyventų blogiau už dabartinius pensininkus", - pranešime spaudai sakė Artūras Bakšinskas.

Anot jo, užuot diskutavus su ekspertais ir rinkos dalyviais, kartu ieškant sprendimų sistemos tobulinimui, vėl imamasi neapgalvotų sprendimų, kurie gali turėti nepataisomų ir labai liūdnų pasekmių.

A.Bakšinsko teigimu, nors paskirtasis premjeras Saulius Skvernelis dar ir dabar tvirtina, kad mokesčių sistema bus keičiama sistemingai, o keičiant mokesčių įstatymus jų įsigaliojimui bus nustatytas bent 6 mėnesių terminas, GPM lengvatą gyvybės draudimui siūloma naikinti jau nuo 2017-ųjų pradžios.

"Nors šio skatinimo siūloma atsisakyti tik į ateitį sudarytoms gyvybės draudimo sutartims, priėmus naująjį įstatymą gyvybės draudimo sutartis, sudarytas iki 2016 metų gruodžio 31 dienos, būtų galima pratęsti tik netenkant gyventojų pajamų mokesčio lengvatos. Tokį įstatymą tikrai sunku būtų laikyti demokratišku, nes daugybės žmonių lūkesčiai yra paprasčiausiai paminami", - tvirtino A.Bakšinskas.

Pasak jo, visi ekspertai vienu balsu perspėja, kad nė viena net ir pati turtingiausia Europos valstybė nėra pajėgi savo gyventojams užtikrinti deramas pajamas pensiniame amžiuje - oria senatve reikia pasirūpinti patiems, papildomai skirdami tam dalį savo pajamų.

"Gyvybės draudimas yra būtent ta priemonė, kuri padeda žmonėms kaupti savo pensijai bei vaikų ateičiai - studijoms ar savarankiško gyvenimo pradžiai, todėl jis neturėtų būti išskiriamas iš kitų tokios pat paskirties ilgalaikio taupymo produktų. Be to, ir teisiškai gyvybės draudimas yra įtvirtintas kaip trečios pakopos pensijų kaupimo produktas, o trečios pakopos pensijų fondams lengvata paliekama galioti", - nurodė A.Bakšinskas.

Jis pabrėžė, kad taikant mažesnius mokesčius ar leidžiant dalį jų susigrąžinti, savo gyventojus taupyti ateičiai skatina ne tik Lietuva, bet ir gerokai turtingesnės valstybės.

Gyventojų pajamų mokesčio įstatymo pataisą Seime užregistravę parlamentarai Stasys Jakeliūnas, Naglis Puteikis, Aušra Maldeikienė, Tomas Tomilinas, Algirdas Sysas, Virgilijus Poderys sako, kad ta lengvata veikia neefektyviai - ja esą daugiausiai naudojasi didesnes pajamas gaunantys gyventojai, o tai nesą socialiai teisinga.

Pataisomis siūloma panaikinti gyventojų pajamų mokesčio lengvatą - galimybę iš pajamų atimti gyvybės draudimo įmokas pagal gyvybės draudimo sutartis. Seimo Biudžeto ir finansų komiteto duomenimis, valstybės biudžetas dėl šios lengvatos taikymo kasmet netenka apie 24 mln. eurų pajamų.

Galiojančias gyvybės draudimo sutartis dabar turi apie 400 tūkst. Lietuvos gyventojų.

Atliktas tyrimas, kuriuo buvo siekiama išsiaiškinti moterų vaidmenį priimant finansinius sprendimus – kiek jų balsas šeimoje lemia, kiek į jį įsiklausoma.

Artūras Bakšinskas, Lietuvos gyvybės draudimo įmonių asociacijos prezidentas, sako, kad net 53 procentai apklaustųjų nurodė, jog sprendimai priimami bendru sutarimu.

„Tik 30 procentų moterų sprendimus priima pačios ar pasitarusios su vyrais“, – sako A. Bakšinskas.

Pensijų fondų išmokos dalyviams kasmet didėja. Į pensiją išeinantiems fondų dalyviams arba artimiesiems, kaupusiųjų mirties atveju, 2014 metais išmokėta 14,3 mln. eurų (49,5 mln. litų). Iš viso pensijų kaupimo bendrovės nuo savo veiklos pradžios 2004-aisiais beveik 34,6 tūkstančiams klientų išmokėjo 54,7 mln. eurų (188,9 mln. litų).

2014 metais pensijų fondai išmokėjo sukauptas lėšas 6,7 tūkst. kaupusiųjų, vidutinė išmoka 2014 metais buvo 2149 eurai (7420 litai) – maždaug 1600 litų didesnė nei prieš metus. Vidutinė išmokos suma išeinantiems į pensiją siekė 2459 eurai (8490 litai), o vidutinė išmoka artimiesiems kaupusiojo mirties atveju – 1525 eurai (5267 litai).

„Pernai sparčiai didėjo vidutinė išmokos suma. Tai lėmė tiek gera pensijų fondų pasiekta investicijų grąža paskutiniaisiais metais, tiek didėjančios įmokos. Beje, 2014 metais į savo sąskaitas pradėjo pervesti ir patys pensijų fondų dalyviai – tai sistemai suteikė papildomo stabilumo ir papildomo pasitikėjimo. Nuo šiol žymiai greičiau augs tiek sukaupta suma, tiek ir išmokos“, - sakė Lietuvos gyvybės draudimo įmonių asociacijos prezidentas Artūras Bakšinskas.

2014 metais į savo sąskaitas antros pakopos pensijų fonduose dirbantieji pervedė 22,74 mln. eurų savanoriškų įmokų. Per 2013 m. vykusią pensijų kaupimo sistemos reformą 352,5 tūkst. pensijų fondų dalyvių sutiko mokėti savanoriškas įmokas į pensijų fondus ir gauti papildomą valstybės įmoką. Prie jų prisijungė 56,5 tūkst. dirbančiųjų, kurie 2013 m. pradėjo kaupti senatvei pensijų fonduose. 

Paskutiniais metais sparčiai augo investuotas pensijų fondų turtas – kaupimo sistemos priežiūrą atliekančio Lietuvos banko duomenimis, vien 2014 m. visų antros pakopos pensijų fondų dalyvių kaupiamos lėšos uždirbo vidutiniškai po 7,8 proc. Nuo sistemos veiklos pradžios 2004 metais vidutinė metinė pensijų fondų grąža siekia 5,3 proc., nors to paties laikotarpio vidutinė metinė infliacija tebuvo 3,5 proc.

Šiuo metu antros pakopos pensijų fonduose senatvei lėšas kaupia apie 1,1 mln. Lietuvos dirbančiųjų. Pensijų fondų dalyvių sukauptos lėšos metų pradžioje sudarė 1,85 mlrd. eurų ir yra maždaug 290 mln. eurų didesnės nei į kaupiančiųjų sąskaitas pervedė valstybė bei patys dalyviai.

Pensijų kaupimo sistema yra bendros socialinės sistemos dalis. Ji padės pensijų fondų dalyviui sumažinti riziką, jis senatvėje pensiją gaus iš dviejų skirtingų šaltinių – pasirinkto pensijų fondo ir „Sodros“.

Per pirmus tris šių metų ketvirčius II pakopos pensijų fondai savo dalyviams arba jų artimiesiems išmokėjo 32,65 mln. litų, kas yra 9 proc. daugiau nei tuo pačiu laikotarpiu pernai, kuomet išmokėta 29,61 mln. litų.

Trečią 2014 m. ketvirtį išmokų suma siekė 12,24 mln. litų ir buvo didžiausia šiais metais. Bendra išmokų suma nuo pensijų fondų veiklos pradžios 2004-aisiais šiuo metu yra 172,12 mln. litų.

„Šiandien išmokų pensijų fondų dalyviams augimą galima pastebėti lyginant nebe ištisų metų, bet atskirų ketvirčių ataskaitas: šių metų trečiojo ketvirčio išmokos vidutiniškai 2 mln. litų lenkė pirmąjį pusmetį išmokėtas sumas. Be to, kasmet vis daugiau žmonių, sulaukę pensijos, gauna papildomas išmokas“, – sakė Lietuvos gyvybės draudimo įmonių asociacijos prezidentas Artūras Bakšinskas.

Nuo II pakopos pensijų fondų veiklos pradžios iki dabar didžiausia išmokų dalis išmokama į pensiją išeinantiems pensijų fondų dalyviams – beveik 21 tūkst. asmenų gavo 129,44 mln. litų. Likusi suma, 42,69 mln. litų, išmokėta 12 tūkst. kaupiančiųjų mirties atveju. Pinigus gavo jų artimieji.

Tikimasi, kad po pernai metais įvykdytos Pensijų kaupimo sistemos reformos ir suteiktos galimybės žmonėms pasirinkti, kokia apimtimi jie ketina kaupti pensijai, sistema stabilizuosis ir ateityje nebus keičiama.

Iš viso Lietuvos pensijų kaupimo sistemoje dalyvauja apie 1,1 mln. dirbančiųjų. 2014 m. rugsėjo 30 d. duomenimis, pensijų fonduose esančiose sąskaitose dalyviai jau yra sukaupę 6,2 mlrd. litų.

Lietuvos gyventojai prioritetu laiko šeimą, sveikatą ir finansinį saugumą, rodo naujausia apklausa. Tačiau, pasak draudikų, nors finansinį saugumą gyventojai laiko prioritetu, lėšų jam skiria nedaug.

Pasak Draudimo įmonių asociacijos prezidento Artūro Bakšinsko, šeimą, kaip pirmąjį prioritetą, pasirinko 38 proc. respondentų, sveikatą, vidinę ramybę - 32 proc., finansinį saugumą - 18 procentų.

„Su išlaidomis padėtis nėra pati geriausia, netgi pasakyti galima, kad gana bloga. Prie būtinųjų išlaidų gyvybės draudimo įmokos, o taip pat investavimo ir taupymo priemones priskiria po 6 proc. gyventojų. Kitiems dalykams, kaip mokesčiams (96 proc.), maistui (91 proc.), vaistams (42 proc.), susisiekimui (41 proc.), aprangai (34 proc.) yra skiriamos pagrindinės lėšos“, - trečiadienį spaudos konferencijoje teigė A.Bakšinskas.

Pasak jo, likusias lėšas, kai apmokamos būtinosios išlaidos, gyventojai taip pat mieliau skiria maistui - saldumynams ir delikatesams (54 proc. apklaustųjų). Gyvybės draudimui laisvas lėšas skiria 2 proc., o taupymui 6 proc apklaustųjų.

„Gyventojai dar sunkiai moka planuoti savo išlaidas ir prioritetus deda ne ten, kur, mūsų nuomone, reikėtų. (...) Mūsų žmonės dažnai nesupranta, kaip įgyvendinti tuos prioritetus, kuriuos yra sau užfiksavę“, - teigė asociacijos vadovas.

35 proc. gyventojų, sužinoję, kad liko gyventi viena diena, susitiktų su artimaisiais, 27 proc. - parašytų testamentą, 15 proc. - nusigertų, o 14 proc - apsidraustų gyvybę.

Asociacijos komunikacijos grupės vadovas Ernestas Skeberis teigė, kad tik 11 proc. gyventojų yra sukaupę lėšų juodai dienai.

„Dauguma žmonių Lietuvoje neturi atsarginio plano. Dažnai su paskolomis paliktų šeimą“, - spaudos konferencijoje teigė E.Skeberis.

Asociacijos užsakymu „Spinter tyrimų“ atliktoje apklausoje dalyvavo 1011 žmonių nuo 18 iki 75 metų.

Per pirmąjį šių metų pusmetį pensijų fondai dalyviams arba jų artimiesiems išmokėjo 20,41 mln. litų, o per 12 mėnesių – 46,21 mln. Lt. Bendra išmokų suma nuo pensijų fondų veiklos pradžios 2004-aisiais yra 159,88 mln. litų.

Nuo pensijų fondų veiklos pradžios didžioji sumos dalis – 120,43 mln. Lt – išmokėta išeinantiems į pensiją fondų dalyviams, kurių buvo 19,47 tūkst. Dar 39,44 mln. litų išmokėta 11,54 tūkst. kaupiančiojo mirties atveju, jų artimiesiems.

„Su kiekvienais metais išmokų suma auga, nes šiuo metu į pensiją išeina tik nedidelė dalis kaupiančiųjų. Be to, būsimųjų pensininkų sukauptos sumos didėja vis sparčiau, nes ne tik yra papildomos naujomis įmokomis, bet ir auga dėl sėkmingos pensijų fondus valdančių bendrovių veiklos. Vis daugiau žmonių gauna papildomų lėšų išeidami į pensiją, todėl visuomenė vis geriau supranta pensijų fondų paskirtį bei naudą“, – sakė Lietuvos gyvybės draudimo įmonių asociacijos prezidentas Artūras Bakšinskas.

Šiemet lėšų kaupimas dar labiau paspartėjo tiems pensijų fondų dalyviams, kurie sutiko nuo metų pradžios papildomai mokėti į fondus iš savo pajamų ir gauti papildomą valstybės įmoką. Daugiau kaip trečdalis visų pensijų fondų dalyvių, 352,5 tūkstančių kaupiančiųjų, savo senatvei sutiko mokėti papildomas įmokas savo lėšomis ir gauti papildomą valstybės įmoką, o prie jų prisijungė ir 56,5 tūkst. naujų pensijų fondų dalyvių. 684 tūkst. žmonių nusprendė likti su minimalia valstybės mokama įmoka, o likę 24 tūkst. dalyvių nusprendė stabdyti kaupimą.

Tikimasi, kad po pernai metais įvykusios Pensijų kaupimo sistemos reformos ir suteiktos galimybės žmonėms pasirinkti, kokiu intensyvu jie ketina kaupti pensijai, sistema stabilizuosis ir ateityje nebus keičiama.

Iš viso Lietuvos pensijų kaupimo sistemoje dalyvauja apie 1,1 mln. dirbančiųjų. 2014 m. birželio 30 d. duomenimis, pensijų fonduose esančiose sąskaitose dalyviai jau yra sukaupę 5,9 mlrd. litų.