– Kodėl to reikėtų?

– Mūsų nuomone, taip būdų efektyviau naudojami institucijų turimi ištekliai. Tai reiškia, kad kiekvienos institucijos darbuotojai vykdys tas funkcijas, kurios yra prioritetinės jų institucijai.

– Nuo kada tai galėtų įvykti?

– Realiai tai galėtų įvykti šių metų pabaigoje arba kitų metų pradžioje. Reikia sulaukti teisės aktų priėmimo.

– Ką tikrintų VMI pareigūnai?

– Jie tikrintų ūkinę komercinę veiklą vykdančius objektus – prekes, gabenamas šalies keliais. Kai kuriais atvejais būtų tikrinamos transporto priemonės dėl SDK kodo įgijimo, taip pat transporto priemonės asmenų, teikiančių keleivių vežimo paslaugas.

Visas LNK reportažas – vaizdo įraše:

– Ar šis pakeitimas leistų patikrinti daugiau transporto priemonių?

– Taip, nes racionaliai naudojant išteklius vieni patikras vykdydami neturėtume derintis prie kitų institucijų pareigūnų galimybių.

– Ką tikrinate ir kaip bando apgauti prekių vežėjai?

Galiu garantuoti, kad VMI darbuotojai, kurie išvyks į užduotis keliuose, bus išklausę visus reikalingus mokymus, bus uniformuoti, jų transporto priemonės bus pažymėtos.

– Didžioji dalis patikrų keliuose yra susijusi su siekiu užkirsti kelią pajamų apskaitymo vengimui. Patikrinus prekes gabenusį automobilį ir fiksavus tokių prekių gabenimo faktą tos prekės jas atvežus negalės būti neapskaitytos ir negalės būti nuslėptos jų pardavimo pajamos. Vienas paprasčiausių pajamų apskaitymo ir mokesčių vengimo būdų – prekės turi dokumentus tol, kol jos yra kelyje, bet jeigu kelyje jų niekas nesustabdo, atsiranda pagunda tų prekių pardavimą nuslėpti. Dar viena aktuali tema – akcizų administravimas, kuomet skirtingi produktai apmokestinami skirtingais tarifais. Patikrų tikslas – sustabdžius automobilį paimti produkto mėginį, jį ištirti ir gauti atsakymą, kad gabenama buvo būtent ta prekė, kuri buvo deklaruota dokumentuose.

– Ar VMI darbuotojai yra užtektinai kompetentingi tokiai veiklai vykdyti? Kaip reikės juos atpažinti, ar jie turės kokių nors skiriamųjų ženklų?

– Dažniausiai galvoje turima mintis, kad profesionaliai, kompetentingai transporto priemonę gali stabdyti tik policijos pareigūnai. Tačiau ar to saugumo yra mažiau, kai tas pačias funkcijas atlieka ir muitinės pareigūnai? Muitinės pareigūnai, kaip ir VMI, yra mokesčių administratorius. Jie turi ekipažus, kurie dirba keliuose, stabdo transporto priemones bei padeda mums stabdyti transporto priemones. Tad, sakyčiau, kad saugumas kelyje priklauso ne nuo institucijų pavadinimo, o nuo tų pareigūnų, kurie dirba, profesionalumo ir įgūdžių. Galiu garantuoti, kad VMI darbuotojai, kurie išvyks į užduotis keliuose, bus išklausę visus reikalingus mokymus, bus uniformuoti, jų transporto priemonės bus pažymėtos, o tai, savu laiku, bus pristatyta visuomenei. Jeigu vairuotojai nesustos, VMI darbuotojai jų nepersekios, nekels pavojaus nei sau, nei kitiems, nes automobiliai bei jų savininkai gali būti nustatomi ir kitais būdais, jų nesivaikant.

Iki šiol pasitaikė atvejų, kai paramos prašė bendrovės, kurių pajamos netgi augo, o bankų sąskaitose laikomos sumos siekė ir 100 milijonų eurų. 

Todėl Valstybinė mokesčių inspekcija turi klausimų tam tikroms įmonėms, kurios dėl COVID-19 naudojasi valstybės pagalba, tačiau ar jos iš tiesų gali į ją pretenduoti.

„Papildomų dokumentų dėl pagalbos paprašytos pateikti daugiau nei 200 įmonių. Vertinamame įvairiais aspektais kilusius įtarimus. Esame pastebėję, kad ne visada ta veikla, kuri yra nurodoma, kaip pagrindinė, tikintis gauti pagalbos, yra teisingai deklaruojama.

Štai viena įmonė deklaravo, kad vykdo mažmeninę specializuotą prekybą, o paaiškėjo, kad jos pagrindinė veikla yra kapinių tvarkymas“, - LNK žinių tarnybai pasakojo Mokesčių inspekcijos viršininko pavaduotojas Artūras Klerauskas.

„Buvo bendradarbiaujama su partneriais iš teisėsaugos institucijų – tiek Finansinių nusikaltimų tyrimų tarnyba (FNTT), tiek policija, Kriminalinės policijos biuru, Muitinės kriminaline tarnyba (...). To darbo rezultatas – pranešėme apie 125 nusikalstamas veiklas dėl 13 mln. eurų. Savo ruožtu bylose esame pateikę apie 70 ieškinių, irgi maždaug 13 mln. eurų sumai“, – Seimo Biudžeto ir finansų komiteto (BFK) posėdyje teigė VMI atstovas.

„Administracinių nusižengimų (...) nustatyta daugiau nei 2 tūkst. įvairiausio pobūdžio“, – teigė jis.

Jo teigimu, pernai VMI buvo išsiskyrusi 4 sektorius, kuriems skyrė daugiausia išteklių kontrolės veikloje.

„Mes savo veikloje pernai buvome išsiskyrę 4 sektorius, kuriems skirsime daugiau išteklių kontrolės veikioje. Tai statyba, viešasis maitinimas, automobiliai ir mėsa. Tai savo veiksmus vertiname pagal principą „prieš ir po“, t.y. kiek mokėtojas mokėjo mokesčių prieš kontrolės veiksmus ir kiek moka po kontrolės veiksmų. Tai rezultatas yra toks – tose keturių sektorių įmonėse, tai yra maždaug 2700 įmonių, po kontrolės veiksmų mokestinių prievolių ūgtelėjimas buvo 42 proc. ir tai sudarė apie 25 mln. eurų“, – tikino A. Klerauskas.

Pirmąjį praėjusių metų pusmetį visiems, pamiršusiems praeityje sumokėti mokesčius ir pasinaudojusiems vienintele galimybe atsiskleisti be jokių pasekmių, mokesčių mokėtojai prisiminė 42 mln. eurų.

„Atitinkamai, kai minėtas langas užsidarė, antrajame šių metų pusmetyje VMI ėmėsi vykdyti savo įsipareigojimus, kad tie, kurie nepasinaudos galimybe, neišvengtų atitinkamų sankcijų už paslėptų mokesčių sumas. Antrąjį pusmetį pradėjome apie 650 valstybinių patikrinimų ir tai gerokai daugiau nei per visus 2018 metus. Tai leido pasiekti apie 69 mln. eurų nuslėptų mokesčių“, – antradienį sakė VMI viršininko pavaduotojas Artūras Klerauskas.

Viešojo maitinimo, statybų, naudotų automobilių prekybos ir remonto bei autodetalių prekybos, mėsos ir jos gaminių gamybos bei prekybos, PVM prievolė augo 42 proc. (apie 25 mln. eurų). Šiuose sektoriuose mokesčių administratoriaus dėmesio sulaukę verslininkai sparčiau didino ir vidutinį darbo užmokestį, jis pakilo 4,4 proc. daugiau nei kitų mokesčių mokėtojų, paskelbė VMI.

Įvertinus odontologijos paslaugų kainas, kyla abejonių, ar tikrai visos pajamos bei mokamas darbo užmokestis šiame versle yra oficialiai apskaitomi.

2020 m. kontrolės išteklius VMI toliau skirs statybų, viešojo maitinimo, naudotų automobilių prekybos ir remonto bei autodetalių prekybos sektoriams, tačiau juos arba išplės, arba pritaikys naujas kontrolės priemones.

„Šiemet tarp prioritetinių kontrolės sektorių ir odontologijos paslaugas teikiantys asmenys“, – sakė A. Klerauskas.

Jo teigimu, išanalizavus odontologijos praktika užsiimančių mokesčių mokėtojų teikiamus duomenis, pagrįstų klausimų kelia šiame sektoriuje mokamas mažas vidutinis darbo užmokestis, kaip ir tai, jog 30 proc. dirbančiųjų deklaruoja neuždirbantys minimalaus atlyginimo. Įvertinus odontologijos paslaugų kainas, kyla abejonių, ar tikrai visos pajamos bei mokamas darbo užmokestis šiame versle yra oficialiai apskaitomi.

„Apie 8 proc. odontologų šeimų, jų turto ir išlaidų santykis yra neigiamas“, – pridūrė A. Klerauskas.

Iš 676 odontologų, kurių šeimos balansas neigiamas, 248 draudžiamosios pajamos per mėnesį yra iki 400 eurų.

Šiemet mokesčių administratoriaus dėmesio sulauks asmenys, veikiantys dalijimosi platformose („AirBnb“, „Booking“), perkantys ir parduodantys virtualias valiutas, teikiantys elektronines bei telekomunikacijų paslaugas tarptautinėse platformose, jei jų veikloje mokesčių administratorius įžvelgs galimų mokesčių vengimo rizikų.

Taip pat šiemet įvedama nauja gyventojų pajamų mokesčio (GPM) deklaravimo sistema „EDS Vedlys“. Užpildžius visus duomenis, automatizuotai apskaičiuojami mokesčiai su automatizuotu nukreipimu į „Sodrą“.

„Naujojo VMI vadovo laukia daug darbų ir iššūkių. Ieškome kandidato, gerbiančio ir įstatymus, ir žmones. Turinčio tvirtus vertybinius pamatus, siekiančio skaidrumo, atvirumo, bendradarbiavimo su visuomene. Ir svarbiausia – sieksiančio naudos Lietuvai“, - pranešime spaudai sakė finansų ministras Vilius Šapoka.

Papildomos informacijos ministerija ketina pateikti artimiausiu metu, kai VTD paskelbs konkursą.

VTD Atrankų skyriaus patarėjas Arvydas Kazlauskas BNS teigė, jog departamentas ketina antradienį paskelbti VMI viršininko konkursą.

Buvęs VMI vadovas Dainoras Bradauskas už šiurkščius tarnybinius pažeidimus iš pareigų atleistas sausio 20 dieną. Atleidus D.Bradauską, laikinai VMI vadovauja viršininko pavaduotojas Artūras Klerauskas.

Tuomet V.Šapoka teigė, kad D.Bradausko nutekinta informacija kenkė koncernų „MG Baltic“ ir „Vilniaus prekybos“ mokestiniams tyrimams. Finansų ministras teigė, kad susitikdamas su koncerno „MG Baltic“ viceprezidentu Raimondu Kurlianskiu, D.Bradauskas informuodavo apie koncerno bei VP grupės įmonių mokestinių tyrimų eigą.

Finansų ministerijos komisija nustatė, kad D.Bradauskas savo veiksmais menkino VMI autoritetą, diskreditavo valstybės tarnautojo vardą, sukūrė išskirtines sąlygas konkrečiam mokesčių mokėtojui, pažeidė mokesčių mokėtojų lygybės principą. Be to, ministerijos teigimu, D.Bradauskas pažeidimus darė tyčia, aiškiai suvokdamas jų pavojingumą ir pasekmes, bei siekė asmeninės naudos.

D.Bradauskas finansų ministro sprendimą atleisti jį iš inspekcijos viršininko pareigų yra apskundęs Vilniaus apygardos administraciniam teismui.

Valstybinės mokesčių inspekcijos (VMI) viršininko pavaduotoju paskirtas buvęs Migracijos departamento direktorius Vygantas Ivanauskas.

V.Ivanauskas naujas pareigas pradėjo eiti antradienį ir bus atsakingas už inspekcijos IT ir veiklos administravimo sritis, pranešė VMI.

„VMI privalo užtikrinti elektroninių paslaugų patogumą ir jų nepertraukiamą veikimą, IT sistemų stabilumą. Be to, institucijos laukia rimti iššūkiai diegiant naujus technologinius sprendimus, siekiant gerinti mokesčių administravimą. V.Ivanausko patirtis IT srityje, manau padės VMI susitvarkyti su šiais uždaviniais“, - pranešime spaudai sakė VMI viršininkas Dainoras Bradauskas.

Migracijos departamento vadovo konkursą 47-erių V.Ivanauskas buvo laimėjęs šių metų vasario pradžioje. Prieš tai jis dirbo teisėsaugos atašė Lietuvos nuolatinėje atstovybėje Europos Sąjungoje, 2000-2010 metais vadovavo Informatikos ir ryšių departamentui prie Vidaus reikalų ministerijos, buvo ministerijos vyriausiasis patarėjas.

Šiuo metu VMI viršininko pavaduotojais be V.Ivanausko dirba Artūras Klerauskas ir Vilma Vildžiūnaitė. VMI atstovas spaudai Darius Buta BNS informavo, kad šiuo metu sprendimas dėl ketvirtojo VMI viršininko pavaduotojo nėra priimtas, o laikinai šias pareigas eina VMI Didžiųjų mokesčių mokėtojų stebėsenos ir konsultavimo departamento direktorius Virginijus Narvilas.

Valstybės institucijos ketina patikrinti įmones, kurios darbuotojams moka mažiau nei minimalią algą. Valstybinė mokesčių inspekcija (VMI), Valstybinė darbo inspekcija (VDI) ir „Sodra“ kartu tikrins pasirinktas įmones, kurios žmonėms dalį atlyginimo moka vokelyje arba deklaruoja trumpesnes darbo valandas. 

„Mes darbdaviams per elektroninę sistemą išsiųsime pranešimus, kad pagal mūsų duomenis jie turi darbuotojų, kurie gauna mažiau nei minimalus atlyginimas, ir prašysime mums pateikti tam tikrus įrodymus, kodėl taip yra. Bandysime kontroliuoti ir skatinti darbdavius mokėti bent jau minimalų atlyginimą“, - spaudos konferencijoje ketvirtadienį kalbėjo „Sodros“ direktorius Mindaugas Sinkevičius.

Anot jo, šiuo metu yra apie 39 tūkst. įmonių, mokančių mažesnius nei MMA atlyginimus. „Sodros“ skaičiavimais, jei didžioji dalis šių įmonių darbuotojų gautų bent minimalią algą, Sodra“ gautų papildomai apie 100 mln. eurų per metus.

VDI vadovas Gintaras Čepas kalbėjo, jog tikrinimai nepalies skaidriai veikiančio verslo.

„Vis pastebime tendenciją, jog yra slepiamas darbo laikas (...). Turėsime koncentruotis tik į tas įmones, kurios bus atrinktos mūsų kaip rizikingiausios“, - sakė G.Čepas.

VMI viršininko pavaduotojas Artūras Klerauskas tikino, jog nustačius mokesčių vengimą ar darbo teisės pažeidimų, įmonėms bus skiriamos baudos.

„Jeigu yra nustatoma, kad realiai buvo mokamas kitoks darbo užmokestis nei apskaityta buhalterinėje apskaitoje, tai sankcijos bus siejamos su tuo, kas numatyta Gyventojų pajamų mokesčio įstatyme. Atitinkamai bus priskaičiuojami delspinigiai, skiriamos baudos. Paprastai susidaro nemenkos sumos“, - teigė A.Klerauskas.

„Sodros“ duomenimis, šiuo metu veikia 38,9 tūkst. įmonių, kuriuose mažiausiai 10 proc. darbuotojų gauna MMA nesiekiantį atlyginimą. Iš viso yra 119,5 tūkst. žmonių.

Valstybinės mokesčių inspekcijos (VMI) viršininko konkursą laimėjo šiuo metu jai laikinai vadovaujantis Dainoras Bradauskas, pranešė Finansų ministerija. Konkurse pradžioje dalyvavo 12 pretendentų, o galutiniame jo etape - 5.

49-erių ekonomistas D.Bradauskas naujas pareigas pradės eiti, kai finansų ministras pasirašys įsakymą dėl jo paskyrimo.

Anksčiau D.Bradauskas ir VMI vadovo pavaduotoja Vilma Vildžiūnaitė BNS teigė esantys neapsisprendę, ar dalyvaus konkurse. Nei su D.Bradausku, nei su V.Vildžiūnaite BNS kol kas nepavyko susisiekti.

Laikinuoju VMI viršininku D.Bradauskas tapo pernai liepą, kai finansų ministras Rimantas Šadžius nepratęsė nuo 2005 metų spalį dirbusio VMI viršininko Modesto Kaseliausko kadencijos.

Prezidentė Dalia Grybauskaitė pernai priekaištavo ministrui dėl VMI darbo, nes prastai surenkami kai kurie mokesčiai, pirmiausia - pridėtinės vertės mokestis (PVM). Tuomet R.Šadžius pripažino, kad VMI sulaukė daug kritikos.

R.Šadžius, atsižvelgęs į Valstybės kontrolės išvadas, 2013 metų lapkritį skyrė VMI vadovui griežtą papeikimą. Be to, ministras yra teigęs, kad situacija VMI yra prasta ir dėl netinkamų informacinių technologijų.

D.Bradauskas yra Seimo Biudžeto ir finansų komiteto pirmininko socialdemokrato Broniaus Bradausko sūnus.

Žada gerinti mokesčių surinkimą, priims dar du pavaduotojus

Valstybinės mokesčių inspekcijos (VMI) vadovo konkursą laimėjęs Dainoras Bradauskas tikisi dirbti su dabartiniais dviem pavaduotojais, tarp kurių yra ir konkurse dalyvavusi Vilma Vildžiūnaitė, bei priimti du naujus. Jo teigimu, jis bandys gerinti mokesčių surinkimą.

„Turiu planų dėl mokesčių surinkimo gerinimo, kurio galima pasiekti diegiant naujas technologijas ir glaudžiau bendradarbiaujant su Finansų ministerija“, - BNS sakė D.Bradauskas.

Jo teigimu, gegužę bus pradėta diegta išmanioji mokesčių administravimo sistema, kuri turėtų pagerinti PVM ir kitų mokesčių surinkimą.

„Sieksiu, kad VMI būtų atvira visuomenei institucija, draugiška sąžiningiems mokesčių mokėtojams ir nepakanti juos slepiantiems“, - BNS sakė jis.

Būsimasis nuolatinis VMI vadovas teigė, kad turėdamas 25 metų darbo VMI patirtį jis tai laiko savo privalumu, nes puikiai pažįsta sistemą ir jam nereikės laiko su ja susipažinti.

D.Bradauskas teigė, jog visiškai pasitiki dviem dabartiniais pavaduotojais - V.Vildžiūnaite ir Artūru Klerausku.

„Jie yra puikūs darbuotojai, profesionalai, kuriais aš visiškai pasitikiu ir norėčiau dirbti kartu. Kai pradėsiu darbą, planuoju ir kitus sprendimus: dabar yra du pavaduotojai iš keturių, aš norėčiau komandą išplėsti“, - BNS patvirtino D.Bradauskas.

Jis neatskleidė, kas gali užimti dvi laisvas pavaduotojų vietas, kol nėra paskirtas vadovu.

49-erių ekonomistas D.Bradauskas naujas pareigas pradės eiti, kai finansų ministras pasirašys įsakymą dėl jo paskyrimo.

Premjeras su mokesčių inspekcijų apskričių viršininkais aptarė papildomas priemones kovai su kontrabanda ir akcizinių prekių mokesčių rinkimą bei apskaitą. Mokesčių prievaizdai žada artimiausiu metu diegti papildomas priemones akcizinių prekių apskaitai gerinti.

Pasak mokesčių inspekcijos vadovų, šių metų akcizai renkamai pakankamai neblogai, planas keliais procentais viršijamas, tačiau nepavyksta surinkti Pridėtinės vertės mokesčio (PVM). Inspekcija padidėjusių mokesčių surinkimą linkusi sieti su augančia ekonomika.

„Susitarimas su tabako pramone, kuris mums padės gauti duomenis apie gamybą akcizo administravimo tikslais, padės atsekti kas dalyvavo, pavyzdžiui, kontrabandos būdu į Lietuvą atkeliavusių cigarečių perpardavimo sandoriuose. Pristatėme tokius sprendimus, kaip viešojo maitinimo įstaigose įsigalioja reikalavimai, kad visų išankstinių sąskaitų duomenys būtų saugomi kasos aparatų elektroninėse juostose, kas padėtų kovoti su seniai žinomu išplitusiu piktnaudžiavimu, kuomet kavinių klientai gauna tik išankstines sąskaitas ir negauna kasos aparatų kvito. [...] Taip pat įsigalioja sprendimas, kad transporto paslaugas teikiančiose įmonėse kuro apskaita būtų vedama pagal automobilius ir tai turėtų padėti kontroliuoti vadinamus „nupildymus“ iš bakų, kai per sieną yra įvežamas dyzelinis kuras, vėliau jis išpilamas ir realizuojamas šešėlinėje rinkoje“, – sako VMI viršininko pavaduotojas Artūras Klerauskas.

Dėl galimo pridėtinės vertės mokesčio (PVM) slėpimo išanalizuota daugiau nei 38 tūkst. įmonių veikla, informuoja Valstybinė mokesčių inspekcija.

Kone trečdalis (per 10 tūkst.) įmonių VMI sukėlė didesnių ar mažesnių įtarimų dėl PVM ir pajamų slėpimo, todėl jos sulauks skirtingų VMI poveikio priemonių. Kas mėnesį bus patikrinama apie keli šimtai įmonių, o keliems tūkstančiams įmonių jau išsiųsti laiškai, prašant argumentuotai paaiškinti, iš ko gyvena įmonė, jei deklaruojamų pajamų neužtenka net, pvz. atlyginimams išmokėti.

VMI analizavo pastarųjų dvejų metų įmonių duomenis ir, atsižvelgiant į medianos bei kitus reikšmingus rodiklius, nustatė, kad trečdalio įmonių pardavimų ir pirkimų santykio rodikliai kur kas mažesni, nei kitų  analogiška ekonomine veikla užsiimančių įmonių. Tai leidžia įtarti, kad ši dalis bendrovių nedeklaruoja visų pajamų (pardavimų), dirbtinai aukština įsigytų prekių ar paslaugų vertes, naudoja kitas mokesčių vengimo schemas, siekiant išvengti PVM ir kitų mokesčių.

Kaip pavyzdį galima pateikti vienos pasirinktos kontrolei Kauno įmonės pavyzdį: UAB „F“ deklaravo 9,8 mln. litų pirkimų, o pardavimų atitinkamu laikotarpiu tik 10,9 mln. litų, kai tuo tarpu šios verslo šakos VMI įtarimų nesukėlusi panašaus dydžio įmonė deklaruodama kone tokius pačius pirkimus deklaravo pardavimų už 18,9 mln. litų, t.y. sukuriama pridėtinė vertė skirais du kartus. 

„VMI patirtis stebint įvairius įmonių veiklos rodiklius leidžia daryti prielaidą, kad žema pardavimų ir pirkimų santykio rodiklio reikšmė byloja apie galimai neskaidrią įmonės veiklą, kuri gali būti susijusi su dirbtiniu pirkimų didinimu ar pardavimų mažinimu. Mokesčių inspekcijai kyla klausimas, iš kokių pinigų gyvena įmonės savininkai, įtarimas krenta dėl atlyginimų „vokeliuose“ ir mažinamų mokėtinų PVM sumų“, - teigia VMI prie FM viršininko pavaduotojas Artūras Klerauskas, pažymėdamas, kad kontrolės veiksmams pasirinkti didesni mokesčių mokėtojai.

Daugiausiai rizikingų įmonių buvo atrinkta didmeninės ir mažmeninės prekybos, transporto ir saugojimo, profesinės, mokslinės ir techninės veiklos, nekilnojamojo turto operacijų sektoriuose. Apdirbamosios gamybos bei statybos ekonominės veiklos sektoriams priklausantys mokėtojai pagal panašius rizikingumo požiūrius bus analizuojami šiemet vykdomų projektų „Atsakinga statyba“ ir „Skaidri gamyba“ metu.

VMI akcentuoja, kad mokesčių mokėtojai, gavę institucijos laiškus (jie bus siunčiami reguliariai) ir argumentuotai nepagrindę įtarimų sukėlusių rodiklių, bus kviečiami pokalbiams, o įžvelgus mokesčių vengimo bei pajamų neapskaitymo riziką, inicijuos tolimesnius stebėsenos/kontrolės veiksmus.