"Buvau kviestas konkretiems darbams, aš juos padariau ir išeinu. Niekas neišvijo. Meistrą dažniausiai kvietiesi taip pat padaryti konkretų darbą. Ir jis išeina. Prieš priimant mane į darbą, pusiau juokais, pusiau rimtai, pareigybės aprašyme buvo paminėta, jog be konkrečių darbų dar ir atlieku kitus mero pavedimus", – juokavo A. Šulcas.

A. Šulcas aiškino, jog jam buvo duota užduotis sustyguoti komunikaciją tarp Klaipėdos savivaldybės administracijos ir merijos.

"To reikėjo po administracijos reformos. Šios dvi institucijos dėl įvairių politinių dalykų gyveno ne itin darniai. Buvo lengvo antagonizmo. Ir jis buvo persmelkęs visus sluoksnius. Vienas dvaras nelabai mėgo kitą dvarą",– tikino A. Šulcas.

Žinių ir informacijos yra daugiau, o po reformos dirbančių žmonių yra mažiau. Aš nežinau, kiek tai, ką padariau, bus tvaru. Didelių laivų – dideli plaukiojimai. Nežinau, kas numatyta ateityje.

Buvęs mero patarėjas aiškino, jog jam teko sustyguoti ir savivaldybės įmonių komunikaciją.

"Anksčiau jos, bendraudamos su dviem dvarais, gaudavo skirtingus patarimus. Tam ir buvau paskirtas, kad žinios iš skirtingų apkasų nebūtų skirtingos", – šmaikštavo A. Šulcas.

Tarp nuveiktų darbų A. Šulcas mini ir koronaviruso pandemijos metu savivaldybei iškilusius iššūkius.

"Aš juk buvau priimtas per patį pandemijos piką. Nenoriu prisiimti visų nuopelnų, tačiau žinių visuomenei iš savivaldybės yra pateikiama kur kas daugiau. Žinių ir informacijos yra daugiau, o po reformos dirbančių žmonių yra mažiau. Aš nežinau, kiek tai, ką padariau, bus tvaru. Didelių laivų – dideli plaukiojimai. Nežinau, kas numatyta ateityje", – kalbėjo A. Šulcas.

Karantino laikotarpiu savivaldybės ar ekstremalių situacijų komisijos posėdžiai ir susitikimai buvo pradėti transliuoti viešai.

"Ne man spręsti, kaip bus toliau. Nors jaučiu tendenciją, jog vėl norima užsidaryti už uždarų durų", – suabejojo A. Šulcas.

Vis dėlto žinomas klaipėdietis pripažino, jog valdiškas darbas – ne jam.

"Mane visada slėgė valdiško darbo tvarka, darbo grafikas, biurokratizmas. O aš esu laisvas. Aš nusprendžiau, kad misiją, kuriai meras asmeniškai kvietė, atlikau", – patikino A. Šulcas.

Mero patarėju dirbęs A.Šulcas į rankas gaudavo 1,5 tūkst. eurų algos, kiek gaus privačiame versle, A. Šulcas neatskleidė.

"Buvusioje darbovietėje manęs laukia ir, jei neišlošiu milijono, nuo rugsėjo dirbsiu ten", – tikino A. Šulcas.

Jau antrą mėnesį iš eilės Klaipėdos miesto taryba turėjo posėdžiauti nuotoliniu būdu.

Pastarasis miesto tarybos posėdis vyko vakar.

Tačiau apie jį oficiali informacija žurnalistus pasiekė tik likus 43 minutėms iki jo pradžios.

Nebuvo viešai skelbta ir tarybos dienotvarkė, kaip tai numato įstatymas, nors savivaldybės mero Vytauto Grubliausko įsakymas apie posėdžio sušaukimą buvo pasirašytas dar balandžio 22 d.

Paprastai visa ši informacija būdavo pateikiama savivaldybės tinklalapyje, tačiau šiuo atveju taip nebuvo.

Paklausus, kodėl taip įvyko, mero patarėjas A.Šulcas pripažino, kad tai nutiko per neapsižiūrėjimą.

"Sorry", – angliškai atsiprašė A.Šulcas, – "pasitikslinau, jūs esate teisūs. Dėl tų pertvarkų savivaldybės administracijoje informacijos pateikimas sušlubavo. Ateityje pasitaisysime. Dalis žmonių dirba nuotoliniu būdu, gal dėl to taip viskas ir nutiko."

Mohikanas rašo knygas

Bene ryškiausiam uostamiesčio politikui, vienam Klaipėdos Sąjūdžio steigėjų, buvusiam parlamentarui, pirmajam miesto tarybos pirmininkui ir ilgamečiui savivaldybės tarybos nariui Vytautui Čepui pastarieji savivaldybių rinkimai turbūt buvo vieni nesėkmingiausių.

Visuomeninis rinkimų komitetas "Už pokyčius Klaipėdoje", su kuriuo V.Čepas dalyvavo rinkimuose, liko tik vienuoliktas, tad V.Čepas, už kurį balsavo 265 klaipėdiečiai, nepateko į miesto tarybą.

"Ką dabar veikiu? Žolę pjaunu ir knygas rašau – darbo pakanka. Lapkričio pradžioje Vilniuje M.Mažvydo bibliotekoje bus mano naujos knygos pristatymas. Rašau dar vieną knygą. Rašymas yra pagrindinė mano veikla. Politikos nepasiilgstu. Ko ten pasiilgti? Politika labai suvaržo žmogaus laisvę, o aš to nemėgstu. Todėl mane ir išmetė iš Sąjūdžio ir iš trijų partijų. Kai kas sako, kad aš partijas keičiu, aš jų nekeičiu. Partijos mane keičia", – šmaikštumo nestokojo V.Čepas.

Žolę pjaunu ir knygas rašau – darbo pakanka.

Jis neslėpė, kad politika – jaunų žmonių reikalas. Vis dėlto pridūrė, kad bent keli vyresni žmonės politinėse organizacijose arba partijose yra būtini, kad jaunimas "nepaleistų žirgų į lankas".

"Patirtis vis dėlto yra labai svarbus dalykas. O pas mus partijose ir apskritai politikoje trūksta normalių konstruktyvių diskusijų. Iš esmės pas mus politika yra bjauri. Be to, ir politikų reikšmė žymiai sumažėjo, žmonės juos nelabai vertina", – kalbėjo V.Čepas, pridūręs, kad į politiką grįžti neketina.

Įsiliejo į stebėtojų tarybą

Dar vienas žinomas miesto politikas, mediko išsilavinimą turintis Valdemaras Anužis į Klaipėdos tarybą buvo išrinktas keturis kartus, tačiau politikos atsižadėjo.

Pastaruosiuose rinkimuose nebedalyvavęs buvęs miesto tarybos narys atsiribojo nuo partinės veiklos.

Buvęs ilgametis Klaipėdos "Sodros" vadovas ir iš šių pareigų dėl amžiaus cenzo pasitraukė dar pavasarį.

Kaip pats teigė, nusprendė eiti į pensiją.

"Ką ketinu veikti? Veiklos man netrūksta. Tačiau iš politikos pasitraukiau, su partijomis nebenoriu turėti jokių reikalų. Noriu pagaliau pabūti laisvas ir nepriklausomas", – gegužę dienraščiui kalbėjo V.Anužis.

Vis dėlto V.Anužis netrukus po to tapo savivaldybės įmonės "Klaipėdos vanduo" stebėtojų tarybos pirmininku ir kol kas tai yra pagrindinė jo veikla.

"Skaitau, gilinuosi į "Klaipėdos vandens" reikalus, domiuosi biologinio valymo procesais, mane labai domina, kas vyksta šioje įmonėje, nes tai labai glaudžiai susiję su tuo, ką dariau ir anksčiau, – su žmonių sveikata. Manau, kad šį tą dar galiu pasiūlyti savo gimtajam miestui", – teigė V.Anužis.

Ieško darbo ir nekomentuoja

Ne toks optimistiškas buvo kitas politikas, buvęs Klaipėdos savivaldybės administracijos direktoriaus pavaduotojas Olegas Mariničius, šį pavasarį tikėjęsis patekti į miesto tarybą.

Rinkėjai nebuvo palankūs jo partijai "Rusų aljansas".

Ši politinė jėga rinkimuose liko septinta ir mandatų negavo, nors už O.Mariničių ir balsavo net 693 klaipėdiečiai.

Vytauto Petriko nuotr.

Nepaisant šios nesėkmės, O.Mariničius kurį laiką buvo įvardijamas vienu potencialiausių kandidatų tapti savivaldybės administracijos direktoriaus pavaduotoju.

Buvęs karo jūrininkas O.Mariničius dar praėjusios tarybos kadencijoje pakeitė iš Klaipėdos savivaldybės administracijos direktoriaus pavaduotojo posto pasitraukusį savo partijos kolegą Aleksandrą Michailovą.

O likus kelioms dienoms iki kadencijos pabaigos laikinai pakeitė ir nuo pareigų nušalintą buvusį tuometį administracijos direktorių Saulių Budiną.

O.Mariničius savivaldybės administracijai vadovavo iki šių metų gegužės 23 d.

Vis dėlto nauju savivaldybės administracijos direktoriaus pavaduotoju jis netapo, nes gerokai užsitęsė jo tinkamumo šioms pareigoms tikrinimas.

Prieš mėnesį savivaldybės administracijos direktoriaus pavaduotojo postą užėmė "Gintaro" sporto centro direktorė Asta Dirgėlienė.

Dienraščio vakar kalbintas O.Mariničius buvo itin nekalbus: "Aš nelabai noriu kalbėti, kol kas ieškau darbo. Daugiau nieko nesakysiu."

Rūpinasi bažnyčios reikalais

Dar viena ilgametė tarybos narė, socialdemokratė Lilija Petraitienė šįkart taip pat nepateko į tarybą.

Po pastarųjų rinkimų socialdemokratų partija liko aštuntoje vietoje.

Nors už L.Petraitienę balsavo 497 klaipėdiečiai ir ji sąraše pakilo iš antros į pirmą vietą, tarybos nario mandatui to nepakako.

"Kaip laikausi? Sudėtingai, bet gyva. Dabar pasinėrusi į evangelikų liuteronų parapijos reikalus, rūpinuosi Šv. Jono bažnyčios atstatymo klausimais. Savaitgalį turėjome labai gražų projektą su Romos katalikais Marijos Taikos Karalienės bažnyčioje. Daugiausia užsiimu visuomenine veikla, dalyvavau seniūnaičių rinkimuose. Partinėje veikloje esu tik skyriaus tarybos prezidiumo narė ir faktiškai veikloje dalyvauju tik simboliškai", – kalbėjo L.Petraitienė.

Dabar pasinėrusi į evangelikų liuteronų parapijos reikalus, rūpinuosi Šv. Jono bažnyčios atstatymo klausimais.

Seimo rinkimuose L.Petraitienė teigė nedalyvausianti, nebent – savivaldybių rinkimuose, jei "nepraeis noras".

Nuo politikos neatitoko

Buvęs Klaipėdos tarybos narys, buvęs liberalas, po Eligijaus Masiulio korupcijos skandalo partijoje suspendavęs savo veiklą, vėliau ją visai palikęs Algirdas Grublys irgi nepateko į naująją miesto tarybą.

A.Grublys rinkimuose dalyvavo su visuomeniniu rinkimų komitetu "Už pokyčius Klaipėdoje". Už jį balsavo 254 rinkėjai – triskart mažiau, nei reikėjo gauti mandatui.

A.Grublio pasiteiravus, kuo šiuo metu užsiima, buvo lakoniškas: "Gyvenu."

Vis dėlto jis nuo politikos neatitoko ir yra komiteto "Už pokyčius Klaipėdoje" atsakingasis sekretorius.

"Užsiimu visuomenine veikla, turiu individualios veiklos pažymą, konsultuoju verslininkus. Kol kas į didžiąją politiką eiti neplanuoju. O į mažąją? Kol kas irgi neplanuoju, sprendimą priimsiu kitų metų rudenį, nors jau turbūt nereikėtų to daryti", – teigė A.Grublys.

Be mandato likęs dar vienas politikas liberalas Audrius Vaišvila per šių metų savivaldybių rinkimus taip pat nesurinko pakankamai balsų (už jį balsavo 525 rinkėjai), bet tikisi į politiką dar sugrįžti.

"Dabar nuo politikos esu toliau, tačiau turiu savo verslą, dirbu, bet domiuosi ir miesto gyvenimu. Po nesėkmingų rinkimų vakuumo nebuvo, kad atitokęs nuo politikos neturėčiau ką veikti. Dabar tik tiesiog turiu daugiau laiko. Esu Liberalų sąjūdžio narys, bet ta aktyvumo stadija kita", – tvirtino A.Vaišvila.

Ketina dar sugrįžti

Dar viena žinoma politikė, autoritetinga "Rusų aljanso" partijos narė Tamara Lochankina pastaruosiuose savivaldybių tarybų rinkimuose nedalyvavo ir mano, kad tai buvo klaida.

Tąkart jos partija pirmąkart po ilgų metų negavo mandatų miesto taryboje.

Dienraščiui pasiteiravus, ar viena įtakingiausių "Rusų aljanso" partijos narių neketina grįžti į aktyvią politiką, T.Lochankina atviravo: "Nuo politikos neatsitraukiau. Pastarąjį kartą asmeniškai rinkimuose nedalyvavau, mano pavardės sąrašuose nebuvo. Ir manau, kad tai buvo klaida. Galvojau, kad esu jau solidaus amžiaus, todėl turėčiau atsitraukti ir vietą užleisti jaunesniems. Tačiau mums pritrūko bent 85 balsų, kad gautume mažiausiai dvi vietas miesto taryboje. Net neabejoju: jei būčiau dalyvavusi rinkimuose, mes tuos balsus būtume gavę", – įsitikinusi T.Lochankina.

Tiesa, ankstesniuose rinkimuose ji, laimėjusi mandatą, ne kartą perleisdavo jį kitam partijos kolegai, tačiau esą tik dėl to, kad suteiktų šansą politikoje dalyvauti jaunesniems politikams.

T.Lochankina tvirtina, kad būsimuose rinkimuose būtinai dalyvaus.

Ir tikisi, kad "Rusų aljansas" vėl laimės mažiausiai du mandatus miesto taryboje.

Beje, pastaruosiuose savivaldybių tarybų rinkimuose dalyvavęs T.Lochankinos partijos kolega, buvęs tarybos narys garbaus amžiaus Vladimiras Vlasovas tikino, kad kituose rinkimuose tikrai nebedalyvaus, esą jam jau pakaks.

"Ką dabar veikiu? Esu pensininkas ir rašau knygą, tiesa, kol kas "į stalčių". Tai bus romanas. Idėjų semiuosi iš savo jaunystės laikų. Dabar darau tą, ką visada norėjau daryti jaunystėje", – pasakojo buvęs politikas, pagal profesiją inžinierius V.Vlasovas.

Dabar darau tą, ką visada norėjau daryti jaunystėje.

A.Šulcas mėgaujasi laisve

Dar vienas buvęs politikas, kuris tikina, kad tikrai negrįš "į tą pačią upę", yra liberalas Artūras Šulcas.

Gerokai prieš metus iki pastarųjų savivaldybių tarybų rinkimų jis garsiai deklaravo, jog rinkimuose nebedalyvaus.

"Ką veikiu? Ogi dirbu, nors visi mano, kad iš politikos pasitraukęs žmogus turėtų mirti badu ir sėdėti ranką ištiesęs, kad į ją kas nors ką nors įdėtų, nes jis daugiau nieko nesugeba. Taigi aš verčiuosi visai neblogai. Dirbu IT ir rinkodaros srityje, mano misija – į Lietuvos rinką įvesti vieną naują prekės ženklą", – teigė A.Šulcas.

Jis juokavo: jei nevogei, nesukčiavai dirbdamas valdišką darbą, tai turtų nesukrovei ir turi dirbti toliau.

"Išlaikiau "nekaltybę" per šiuos rinkimus ir tikrai politikoje nedalyvavau, tikiuosi, kad taip bus ir ateityje. Tiems, kurie nepateko į tarybą, galiu pasakyti, kad gyvenimas tik prasideda. Spyris į užpakalį taip pat yra postūmis gyventi ir ieškoti naujų dalykų. Juk nesibaigia visas gyvenimas tik politika ir viešuoju sektoriumi", – įsitikinęs A.Šulcas.

Dovanos – rinkėjams?

Klaipėdos politiką Artūrą Šulcą nustebino Seimo pirkiniai. Buvęs miesto tarybos narys stebėjosi, kam parlamentui prireikė šilkinių kaklaraiščių ir skarelių?

"Man neaišku, kam jie tai perka? Ar tai kaip dovanas dovanos, ar patys marširuos gegužės 1-osios parade? Reprezentacinių dalykų taip pat reikia, bet pirmiausia būtina paaiškinti žmonėms, kam leidžiami biudžeto pinigai", – sakė A.Šulcas.

Pats ne kartą pretendavęs tapti parlamentaru politikas svarstė, kad vienas po kito skelbiami viešieji pirkimai reprezentacinėms dovanoms įsigyti byloja tai, jog jau artėja Seimo rinkimai.

"Kol įvyks pirkimų procedūros, ateis priešrinkiminis laikotarpis, ir jau bus galima vaikščioti pasipuošus šilkiniais kaklaraiščiais ir skarelėmis, dovanoti dovanas rinkėjams", – svarstė A.Šulcas.

Parlamentaras klaipėdietis Gintaras Vaičekauskas, jau pažinęs Seimo kanceliarijos sandėliuose laikomo turinio ypatumus, tikino, jog visą šį gėrį politikai gauna tik panaudodami kanceliarinėms išmokoms skirtus pinigus.

"Aš nemanau, jog tokios reprezentacinėmis vadinamos dovanos būdingos tik posovietinėms šalims. Na, taip, anksčiau mes į Maskvą vežėme lietuviškas dešras ir kumpius. Tačiau ką reiškė tas užrašas, jog dešros – lietuviškos? Reiškė kokybę. Manyčiau, jog reprezentacinių dovanų reikia. Kokios kokybės jos turi būti? Ne man spręsti. Ar jos galėtų būti parinktos su didesne išmone? Galbūt. Bet tokia tvarka buvo jau seniai ir ne mano reikalas ją keisti", – kalbėjo G.Vaičekauskas.

Pageidauja kokybiško šilko

Šiuo metu paskelbtame viešajame pirkime Seimo kanceliarija ketina įsigyti paprastų 350 šilkinių kaklaraiščių, 300 šilkinių kaklaraiščių su Seimo logotipo dekoratyviniais elementais.

Perkama ir trijų tipų šilkinių skarelių. Vienos rūšies – 300 vienetų, kitos – 80, o su Seimo logotipu ketinama įsigyti 300.

Dar perkama trijų rūšių vyriškių šalikų – 90 vienetų, moteriškų šalikų irgi norima nupirkti 90.

Pagalvota ir apie šaltąjį metų sezoną. Ketinama įsigyti 200 trispalvių megztų šalikų, reikia ir 300 paprastų šalikų bei 300 kepurių.

Pirkimas vykdomas apklausos būdu. Specifikacijose pažymėta, jog vyriškiems šilkiniams kaklaraiščiams ir skarelėms pageidaujama tik šimtaprocentinio aukštos kokybės šilko be priemaišų.

Nurodoma, jog vienų vyriškų šalikų sudėtyje turi būti ne mažiau kaip 60 proc. šilko. Kitos rūšies vyriški šalikai turi būti pagaminti iš 100 proc. vilnos.

Moteriškiems šalikams keliami švelnesni reikalavimai – tenkintų ir tokia sudėtis, kurioje būtų ne mažiau kaip 70 proc. vilnos.

Nurodomas ir kitas variantas, esą tiktų ir tokie moteriški šalikai, kurie būtų pagaminti iš 100 proc. vilnos arba ne mažiau kaip 80 proc. vilnos ir ne mažiau kaip 20 proc. šilko.

Trispalvis megztas šalikas turi būti su kutais, kurio sudėtyje būtų ne mažiau kaip 95 proc. akrilo.

Tokių šalikų ir skarelių Seimas 2018 m. pirko iš įmonės "Elvyra". Už 81 vyrišką šaliką, 80 moteriškų šalikų, 151 šilkinį kaklaraištį, 130 šilkinių skarelių buvo sumokėta 11,8 tūkst. eurų.

Tiesa, šių tekstilės gaminių kokybei buvo kelti kur kas menkesni reikalavimai nei šiemet.

Kuo kvepia Lietuva?

Seimo kanceliarija liepos pradžioje nupirko gertuvių su logotipu už 12 tūkst. eurų. Jas Seimui pristatys įmonė "IR dovanos".

Dar pirkta termosinių puodelių už 19 tūkst. eurų. Šiame pirkime laimėtoju skelbiama įmonė "Aola".

Pirkta vėliavų už 24 tūkst. eurų. Kanceliarinių prekių – už 11 tūkst. eurų, taip pat 3,3 tūkst. popierinių suvenyrinių maišelių už 3,5 tūkst. eurų.

Skelbtas pirkimas 500 butelių kvapų namams – per 18 eurų už vienetą.

Įmonė "Kvapo kodas" dar pasiūlė pirkti 60 kvepiančių sojų vaško žvakių po 11 eurų. Iš viso tam numatyta 9,6 tūkst. eurų.

Žvakes ir kvapų buteliukus puošė Seimo logotipas, užrašas skelbė, jog jame – Lietuvos kvapas.

Nežinau, kuo ten kvepia, bet realybėje Lietuvos kvapas turėtų dvelkti mėšlu.

"Nežinau, kuo ten kvepia, bet realybėje Lietuvos kvapas turėtų dvelkti mėšlu", – ironizavo Seimo narys G.Vaičekauskas.

Tualetiniam popieriui – 12 tūkst. eurų

Seimas gegužės pabaigoje išsirinko tiekėją 15 tūkst. rašiklių. Sutartis sudaryta su įmone "IR dovanos". Už tai numatyta mokėti 8,8 tūkst. eurų.

Pačių pigiausių rašiklių kaina tesiekė 23 centus, brangiausiai mokėta už rašiklio ir plunksnakočio rinkinį – 6,34 euro.

Taip pat skelbtas pirkimas 1,2 tūkst. medinių tušinukų, už vieną mokant beveik 6 eurus. Buvo paisoma nurodymų, jog Seimo logotipai turi puošti ne tik patį rašiklį, bet ir jo dėžutę.

Tiekėja pasirinkta įmonė "Office System". Pirkiniui skirta 7,5 tūkst. eurų.

Seimo kanceliarija pirko įvairių vaikiškų dėlionių su Seimo pastato atvaizdu. 4 tūkst. dėlionių nupirkta už 12 tūkst. eurų.

Pirkta sieninių kalendorių, už kuriuos mokėta beveik 7,8 tūkst. eurų.

Daugiau nei kalendoriai kainavo tik tualetinis popierius Seimui. Jo reikės už 12 tūkst. eurų sumą.

Negavo šalikų

G.Vaičekauskas nepyko, jog Seimo kanceliarija taško pinigus ne itin gudrioms reprezentacinėms dovanoms.

"O kodėl negalima pamaloninti žmonių? Atvažiuoja kokia nors delegacija ir įteikia atminimo medalius arba savo šalies atributais paženklintus suvenyrus. Labai gerai, kai nereikia sukti galvos, ir gali moterims padovanoti šilkines skareles ar vyrams – kaklaraiščius. Mačiau, kaip moterys džiaugėsi. O ką, vėl šalikų nupirks? Labai gerai, nes aš jau nebegavau. Norėjau vienai futbolo komandai nuvežti dovanų trispalvių šalikų ir tokių pat kepurių. Nebebuvo", – prisiminė G.Vaičekauskas.

Seimo narys tikino, jog viena ir ta pati užsienio delegacija neretai susitinka su įvairiomis parlamentinėmis grupėmis.

"Reikia stengtis, kad dovanos nesutaptų. Aš, kaip jaunas parlamentaras, kažkada veždamas "Tautiškos giesmės" įrėmintą paveikslą Neringos merui, baiminausi, kad tik kolegė Irena Šiaulienė nebūtų to paties nuvežusi", – prisiminė G.Vaičekauskas.

Seimo narys pastebėjo, jog ne visos užsienio delegacijos kreipia dėmesį į gautas dovanas.

"Italams tai visai nesvarbu, jie nekreipia dėmesio į tokias dovanas. Pats esu gavęs keistą suvenyrą iš Juodkalnijos atstovų. Padovanojo kamščiatraukį. Bet gyvenime visokių juokų būna. Kai tik mečiau rūkyti, Klaipėdos policija padovanojo man žiebtuvėlį su policijos ženklu", – prisiminė G.Vaičekauskas.

Šokolado – už solidžią sumą

Kuo dar politikai galės pamaloninti rinkėjus? Ogi tonomis saldainių. Rimčiausias Seimo kanceliarijos pirkinys – šokolado ir saldainių kalnai – už 90 tūkst. eurų.

Pirkta šokoladinių saldainių su smulkintais migdolais ir karameliniais dribsniais. Daugiau nei už pusantros tonos šių saldainių mokėta 16,5 tūkst. eurų.

Geltonos, žalios ir raudonos spalvų želės įdaru saldainiai atsiėjo dar 16,5 tūkst. eurų. Pirkta 2,5 tonos saldainių. Už tokį pat kiekį grietinėlės skonio suflė saldainius mokėta beveik 16 tūkst. eurų.

Pirkta 2,1 tonos šokolado už 7,3 tūkst. eurų. 70 proc. šokolado nupirkta pustrečios tonos, sumokėta 5 tūkst. eurų.

Šokoladinių saldainių rinkinių su 6 skonių saldainiais nupirkta irgi beveik 1,5 tonos, paklojant 6,8 tūkst. eurų.

Dešimties saldainių rinkinių pripirkta už daugiau nei 16 tūkst. eurų. Dar 1,6 tonos saldainių rinkinių įsigyta už 5,3 tūkst. eurų.

Saldžiąsias dovanas Seimui tieks įmonė "Rūta".

G.Vaičekauskas tikino, jog reprezentacinių dovanų sąrašas Seimo kanceliarijos sandėlyje keičiasi.

"Anksčiau buvo labai gerų gertuvių, jas mielai dovanodavau. O dabartinių, kurios yra sandėlyje, nenorėčiau niekam padovanoti. Kaip ir medinių rašiklių, kuriuos, mano galva, gėda kam nors įteikti. O štai trijų spalvų saldainiai – nesikeičia. Jų visuomet yra. Ir jų visi nori. Žmonės laimingi būna ir saldainių gavę ir, pavyzdžiui, gintarinės sąsagas. Daug džiaugsmo būna", – prisiminė politikas.

Komentaras

Valdas Sinkevičius

Seimo kanceliarijos Informacijos ir komunikacijos departamento ryšių su visuomene skyriaus patarėjas

Dovanos ir suvenyrai (kaklaraiščiai, skarelės, kepuraitės, puodeliai, saldainiai ir kt.) naudojami Seimo reprezentacinėms reikmėms: Seimo narių susitikimuose su gyventojais, renginių dalyviams Seimo rūmuose, lankytojams ir svečiams, oficialių tarptautinių susitikimų, vizitų metu. Dovanos ir suvenyrai perkami centralizuotai, juos naudoti reprezentacijos tikslams gali Seimo nariai ir Seimo padaliniai (komitetai, komisijos, frakcijos, delegacijos, tarpparlamentinių ryšių grupės ir kt.). Už suvenyrus ir dovanas Seimo nariai atsiskaito iš parlamentinei veiklai skiriamų lėšų.

Suvenyrų ir dovanų pirkimų dokumentuose orientaciniai kiekiai ir sumos nurodomi atsižvelgiant į metinį poreikį, kurio Seimo kanceliarija nėra įsipareigojusi nupirkti 100 proc. – jie įgyjami atsižvelgiant į paklausą. Iki šiol Seimo kanceliarija yra nupirkusi 350 vnt. termopuodelių, 200 vnt. gertuvių, 500 vnt. medinių rašiklių, kvepiančių žvakių ir kvapų įsigyta už 2 976 eurus.

Apskundė teismui

Antradienį į posėdį vėl rinkosi Klaipėdos miesto savivaldybės tarybos Etikos komisijos nariai, kuriems antrą kartą teko nagrinėti tą patį skundą.

Incidentas įvyko daugiau nei prieš dvejus metus.

Dienraštis primena, kad į Etikos komisiją dar 2016-ųjų lapkritį kreipėsi Klaipėdos daugiavaikių šeimų bendrijos vadovė Virginija Jurgilevičienė ir Klaipėdos jungtinio demokratinio judėjimo pirmininko pavaduotojas Virginijus Partaukas.

Visais klausimais piketus mieste rengiantiems klaipėdiečiams užkliuvo vieno tarybos posėdžio metu išsakyti A. Šulco žodžiai.

Vicemeras tada tvirtino, kad 31 tarybos narys yra tikrieji bendruomenės atstovai.

Pareiškėjai nesutarė, ar pasisakymas juos įžeidė: V. Partaukas tikino, kad taip, V. Jurgilevičienė – priešingai. Tačiau abu jie politiko žodžius traktavo kaip viešojo intereso neigimą ir pasišovė apginti miesto bendruomenę.

Esą tarybos narys viešajame gyvenime turi vadovautis šiais elgesio principais: pagarba žmogui ir valstybei, teisingumu, sąžiningumu. Šiuo atveju A. Šulco elgesys su politikų elgesio normomis, pareiškėjų manymu, prasilenkė.

Kai Etikos komisijos nariai vicemero pasisakyme pažeidimo neįžvelgė, nepatenkinti visuomenininkai kreipėsi į Lietuvos administracinių ginčų komisiją.

Komisija klaipėdiečių skundą pirmą kartą atmetė. Tačiau pareiškėjai rankų nenuleido, kreipėsi net į Lietuvos vyriausiąjį administracinį teismą, kol galiausiai Etikos komisija buvo įpareigota iš naujo išnagrinėti A. Šulco elgesį.

Išeikvojo daug laiko

Pats A. Šulcas nei ankstesniajame, nei antradienį vykusiame posėdyje, kur svarstytas jo elgesys, nedalyvavo, taip pat neatsakė į skundą raštu.

Jei ne Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, dabar mes čia nesėdėtume.

Komisijos pirmininkė Aldona Staponkienė priminė, kad vicemeras buvo informuotas apie posėdį, tačiau į jį neatvyko ir savo paaiškinimo nepateikė, todėl skundas nagrinėtas be jo.

Lietuvos administracinių ginčų komisijos Klaipėdos apygardos skyriaus nutarimas priimtas praėjusių metų rugpjūtį. V. Jurgilevičienė stebėjosi, kodėl Etikos komisiją šis klausimas pasiekė tik vasarį.

A. Staponkienė patikino, kad komisija apie sprendimą nebuvo informuota, bus aiškinamasi, kodėl taip atsitiko.

V. Partauko žodžiais, 2016-aisiais Etikos komisija priėmė neteisėtą sprendimą, todėl visuomenininkai išeikvojo daug laiko ir jėgų, kol tai buvo pripažinta oficialiai.

"Jei ne Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, dabar mes čia nesėdėtume", – nukirto V. Partaukas.

Pasiūlė susirasti darbą

Pasak komisijos narės Lilijos Petraitienės, agresyvus A. Šulco elgesys jį patį išstūmė iš politinio proceso, todėl belieka užkasti karo kirvius ir žiūrėti į priekį. Politikės manymu, visuomenininkai daugiau pasiektų, jei susivienytų, o ne peštųsi vieni su kitais.

Anot kito komisijos nario Vytauto Čepo, faktas yra tai, kad sprendimus priima miesto tarybos nariai, turintys mandatą. Tam ir yra organizuojami rinkimai.

Jo teigimu, bendruomenės yra svarbi ir net būtina miesto gyvenimo dalis, tačiau šiuo atveju A. Šulco pasisakyme pažeidimo neįžvelgė.

Pasinaudodamas proga V. Čepas davė patarimą V. Partaukui.

"O tu nebandei kada nors dirbti? Tu gi jaunas vyras. Taip išspręsi daugelį asmeninių problemų, būsi ramesnis. Kalbu kaip psichologas. Būtų kur kas didesnė nauda ir pačiam, ir visuomenei. Manau, nesupyksi", – teigė V. Čepas.

Galiausiai Etikos komisijos nariai dar kartą išteisino A. Šulcą, taip pat pavedė išsiaiškinti, kodėl dingo Lietuvos administracinių ginčų komisijos Klaipėdos apygardos skyriaus dokumentas.

Įžeidė palyginimas su komunizmu

Antradienį Klaipėdos miesto tarybos Etikos komisija nagrinėjo Vakarų Lietuvos tėvų forumo skundą. J. Simonavičiūtė ir A. Šulcas, kurių elgesys buvo apskųstas, posėdyje nedalyvavo.

Dienraštis primena, kad sausio 14-ąją Klaipėdos miesto tarybos kolegija svarstė tėvų atstovų siūlymą sumažinti mokestį už pailgintos dienos grupės paslaugas miesto mokyklose.

Esą šiuo metu galiojantys įkainiai yra per dideli, dėl to ne visi dirbantys mokinių tėvai turi finansinių galimybių susimokėti. Vakarų Lietuvos tėvų forumas siūlė išvis panaikinti mokestį už popamokinę veiklą arba sumažinti jį 70 proc.

Tąkart A. Šulcas replikavo, kad savivaldybės biudžetas ir veiklos planai – labai įtempti, todėl šių paslaugų teikimas už dyką jam iš dalies priminė komunizmą.

"Iš kur čia toks administracijos gerumas, komunizmo artyn? Tęsiame tendenciją kurti komunizmą. Jei būčiau bendruomenės priešas, sakyčiau, padenkime šimtu procentų, o po manęs – nors ir tvanas, bet taip negalime. Turime biudžeto, trejų metų strateginio plano gaires. Ir matyti, kad katastrofiškai trūksta pinigų biudžete, jau senokai taip nėra buvę. Politika – atitraukti vaiką nuo namų – tikrai kvepia socializmu. Nubraukiame savarankiškumą. Pradedame kurti išlaikytinių bendruomenę. Siūlau ne daugiau 50 procentų, tai – normalus prisidėjimas", – savo nuomonę išsakė A. Šulcas.

Jam antrino ir J. Simonavičiūtė.

Sovietiniais laikais irgi buvo pailgintos grupės, bet tik tiems, kurie tikrai negali pasirūpinti tuo metu savo vaikais.

"Sovietiniais laikais irgi buvo pailgintos grupės, bet tik tiems, kurie tikrai negali pasirūpinti tuo metu savo vaikais. Tėvų forumas kreipėsi todėl, kad Vilnius taip padarė. Tačiau mada, ateinanti iš Vilniaus, ne visada yra tinkama pas mus", – sakė vicemerė, irgi siūliusi rinktis 50 proc. variantą.

Galiausiai savivaldybės tarybos kolegija pritarė, kad kaina už vaikų popamokinę veiklą būtų sumažinta perpus.

Kaltės nepripažino

Aštroki politikų išsireikšimai užgavo Vakarų Lietuvos tėvų forumo atstovus. Jų įsitikinimu, abu vicemerai parodė nepagarbą žmogui ir valstybei, taip pat pažeidė Politikų elgesio kodekso ketvirtojo straipsnio antrąjį papunktį, kalbantį apie teisingumą.

"Manome, kad politikų pasisakymuose, kurie panašūs, deja, girdimi labai dažnai, buvo parodyta nepagarba vietos gyventojų bendruomenės daliai, tai yra tėvams ir sunkiau besiverčiančioms šeimoms. Kadangi panašius pasisakymus girdime ne pirmą kartą, manome, kad tai galėjo tapti kliūtimi siekiant sprendimą priimti nešališkai ir be išankstinių nuostatų", – teigiama Vakarų Lietuvos tėvų forumo skunde.

A. Šulcas iki vasario 1-osios yra išvykęs į tarnybinę komandiruotę Kijeve ir komisijai savo oficialaus paaiškinimo nepateikė. Tuo metu jo kolegė J. Simonavičiūtė nepripažino pažeidusi politiko etiką.

"Mano pasisakymas tarybos kolegijoje neleidžia teigti, jog išskyriau tam tikrą socialinę grupę asmenų. Tiesiog pažymėjau, kad be kita ko, būtina vertinti kiekvieno asmens, kuriam suteikiama paslauga, poreikius. Man, kaip vicemerei, yra keliami gana aukšti veiklos, atsakomybės, etikos ir profesionalumo standartai, todėl priimdama kolegialius ar vienasmenius sprendimus, vadovaujuosi visu sprendžiamo klausimo kontekstu, neapsiribojant vien selektyviais bei vienpusiškais duomenimis", – raštu motyvavo politikė.

Ji taip pat pridūrė, kad kiekvienas žmogus turi teisę laisvai reikšti savo nuomonę ir įsitikinimus.

Skundžia, kas tik nori?

Beveik visi Etikos komisijos nariai šioje situacijoje netinkamo elgesio neįžvelgė. Kitokios nuomonės laikėsi tik Lilija Petraitienė.

"Būsiu pareiškėjų pusėje, nes dabar tikrai yra tokia mada – arba rusų šnipas, arba socializmas ir komunizmas. Negalime įžeidinėti socialiai pažeidžiamas grupes, joms nėra malonu ateiti ir prašyti pašalpų. Kaip politikai, mes turėtume žiūrėti į kiekvieną savo klaipėdietį pagarbiai", – dėstė L.  Petraitienė.

Ji rekomendavo politikams suderinti savo veiklą su Politikų elgesio kodekse numatytais principais ir reikalavimais.

Mindaugas Gylys tvirtino priešingai, esą nei socializmas, nei komunizmas nėra įžeidžiantys žodžiai.

"Ką, negali žmogus pasisakyti? Ko mes bijome? Juk gyvenome tais laikais ir staiga visa tai turi pradingti? Nematau čia jokio nusikaltimo", – stebėjosi jis.

Saulius Liekis atkreipė dėmesį, kad prieš rinkimus visi tapo labai jautrūs. Jo žodžiais, politikas turi teisę reikšti savo nuomonę taip, kaip sugeba, svarbiausia – neįžeidžiant, nepaniekinant ar nemeluojant.

"Gaila laiko, nes kuo toliau, tuo labiau brendame į absurdo liūną. Geriausia yra užsisiūti burną ir sėdėti. Niekada nemaniau, kad komunizmas ir socializmas yra nevartotini žodžiai. Švedija – juk socialistinė valstybė, tai gal uždrauskime žodį "Švedija"?" – šaržavo Vytautas Čepas.

Jis nesuprato, kurioje vietoje buvo įžeistas Vakarų Lietuvos tėvų forumas, veikiau – savivaldybės administracija.

"Suprasčiau, jei būtų pasakyta, kad Vakarų Lietuvos tėvų forumas nori komunizmo ir socializmo. O čia kaip tik varoma būtent ant administracijos, kuri kažkodėl neįsižeidžia. Gal čia tie rinkimai visą protą žmonėms susuko?", – svarstė V.Čepas.

Tyrimas nutrauktas nustačius, kad nei J. Simonavičiūtė, nei A. Šulcas etikos nepažeidė

– Miestiečiai teiraujasi, kodėl savivaldybė nepritaria uosto bendrajam planui? Ar tai reiškia, kad miestas yra prieš uosto plėtrą?

Ne. Miestas yra gyvybiškai suinteresuotas tvaria, žmonėms ir aplinkai neigiamo poveikio nedarančia uosto plėtra.

Tačiau uosto bendrojo plano rengėjai neįvykdė susisiekimo ministro įsakymu patvirtintos darbų programos užduočių: "suformuoti darnią ir tvarią uosto ir miesto plėtros poreikius tenkinančią aplinką (...)", "suderinti fizinių ir juridinių asmenų ar grupių, visuomenės, savivaldybės ir valstybės interesus dėl teritorijos ir žemės sklypų naudojimo ir veiklos plėtojimo planuojamoje teritorijoje".

Dar 2017 m. sausio 9 d. savivaldybės administracijos direktorius uosto bendrojo plano rengėjus, kelias ministerijas bei žinybas informavo, jog planavimo tikslai ir uždaviniai nėra pasiekti, o plano koncepcijos neatitinka darnaus vystymosi principų ir viešojo intereso.

Tai liudija ir labai didelės miesto dalies žmonių, bendruomenių, inteligentijos reakcija, pasipiktinimas. Uostas yra integrali miesto dalis ir negali primesti savo sąlygų šimtatūkstantinei bendruomenei. Privalu ieškoti kompromisų, o ne spekuliuoti, esą mes esame svarbiausi iš svarbiausiųjų.

O šiemet sausio 9 d. savivaldybės administracijos direktorius oficialiai pranešė, kad, atsižvelgdama į suinteresuotos visuomenės ir bendruomenių gautus raštus bei skundus, gindama viešąjį interesą ir siekdama, kad būtų planuojama darni plėtra, Klaipėdos savivaldybė uosto bendrojo plano nederina.

Akcentuojama, kad, rengiant uosto bendrąjį planą, turi būti nurodyti sprendiniai ne tik uoste. Pažymima, kad uosto teritorijoje numatoma pramonės funkcija yra nepriimtina greta gyvenamųjų ir rekreacinių teritorijų, atkreipiamas dėmesys, kad plane nenumatytos visapusiškos krantų apsaugos priemonės, dar daug kitų svarbių dalykų.

Ne politikai, o kvalifikuoti savivaldybės administracijos specialistai, architektai parengė tą raštą, jam pritarė visų departamentų bei kitų padalinių vadovai. Tačiau viešojoje erdvėje netrūksta teiginių, esą visa tai tik politikavimas.

Žinoma, kai uosto direkcijos vadovas, savivaldybės vadovai, uosto įmonių savininkai dalyvauja rinkimuose, toks vaizdas gali susidaryti. Tačiau faktai byloja ką kita: rengiant uosto bendrąjį planą pro pirštus žiūrėta į teisės aktus ir užduotis bei visuomenės interesą. Šio plano sprendiniai supriešino miesto bendruomenę. O turėjo sutelkti.

Klaipėdos miesto taryba yra pritarusi antrajam uosto plėtros koncepcijos variantui (pagrindinė plėtra – miesto pietuose) ir nuosekliai laikosi šios pozicijos, nepaisydama politinių pasikeitimų, rinkimų įtampų. Šis plėtros variantas darytų mažesnį negrįžtamą poveikį aplinkai, todėl yra priimtinesnis miesto žmonėms.

Ką bekalbėti apie tai, kad uosto bendrojo plano sprendiniai prieštarauja aukščiausios svarbos dokumentui – Lietuvos Respublikos bendrajam planui. Beje, jų nederino, motyvuotų pastabų turėjo ne tik savivaldybė, bet ir dalis kitų, rinkimuose nedalyvaujančių institucijų.

Tiek Lietuvos Respublikos premjeras, tiek bene visi procese dalyvaujantys ministrai iki šiol sakė: dėl uosto plėtros turi susitarti miestas ir uostas. Tik tada neva pritarsią ir jie. Todėl norisi tikėti, kad visi žodžio laikysis ir sprendimų iš jėgos pozicijos nebus.

– Ar tiesa, kad Švyturio gatvę planuojama išplatinti iki keturių ar šešių eismo juostų? Juk tai dar labiau padidintų taršą, kurios čia ir taip netrūksta.

– Nuo Švyturio ir Malūnininkų g. sankirtos galima nutiesti vietinės reikšmės gatvelę palei uosto tvorą iki Naujosios Uosto g. Daugiausia – dviejų juostų. Ir taip išspręsti vietos gyventojų automobilių eismo bei automobilių statymo problemas. Vietos gyventojų, o ne uosto transporto.

"Klasco" transportas, mano nuomone, turėtų judėti ne pro dabartinius vartus Naujojoje Uosto g., tai yra pro gyvenamuosius namus, o pro dabar praktiškai neveikiančią savo šiaurinę išvažą ties "Žalgirio" stadionu, nutiesiant sunkiajam transportui tinkamą kelią P.Lideikio g. – Šiaurės prospekto magistralės link. Beje, "Klasco" prie Švyturio g. norėtų praplėsti savo teritoriją ir ten įrengti sunkiojo transporto stovėjimo aikštelę. Mano galva, tai yra nepriimtina.

Rubrikos tikslas – užtikrinti nuolatinį miestiečių bei vietos valdžios bendravimą. Klausimus siųskite e. paštu merui@kl.lt. Jų sulaukiama daugiau nei yra vietos puslapyje, tad dalis atsakoma asmeniškai, o aktualūs gausesnei skaitytojų grupei rubrikoje publikuojami vėliau. Dienraščio  "Klaipėda" pirmadienio numeryje rubrika pasirodo du kartus per mėnesį.

Deklaravo tris kartus

Pirmadienį posėdžiavę Klaipėdos savivaldybės tarybos Etikos komisijos nariai konstatavo, kad miesto tarybos narys ir vicemeras A. Šulcas, deklaruodamas privačius ir viešuosius interesus, įstatymo nepažeidė.

VTEK pasiekė skundas, kad politikas esą nedeklaravo, jog yra savivaldybės valdomos akcinės bendrovės "Klaipėdos vanduo" stebėtojų tarybos narys. Išsiaiškinti situaciją patikėta Etikos komisijos nariams.

"Iš VTEK gavome pavedimą atlikti tyrimą, ar politikas, Klaipėdos miesto tarybos narys ir sykiu vicemeras A. Šulcas, viską atliko teisėtai, pagal Lietuvos Respublikos viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybinėje tarnyboje įstatymą", – klausimą pristatė Etikos komisijos pirmininkė Aldona Staponkienė.

Ji pabrėžė, kad per šią kadenciją A. Šulcas pateikė tris deklaracijas.

"VTEK pridėjo dar ir 2014-ųjų spalio 13 d. deklaraciją. Praėjusioje kadencijoje A. Šulcas irgi buvo bendrovės "Klaipėdos vanduo" stebėtojų tarybos narys ir tai deklaravo", – pridūrė pirmininkė.

Įsivėlė techninė klaida?

Pats A. Šulcas posėdyje nedalyvavo. Jis komisijai paaiškino net tris kartus deklaravęs savo narystę stebėtojų taryboje – 2014-ųjų spalio 13 d., 2015-ųjų gegužės 21 d. ir praėjusią savaitę (gruodžio 3 d.).

Tiesa, 2015-ųjų birželio 23 d. vicemeras papildė deklaraciją dėl naujų sandorių sudarymo – automobilio pirkimo lizingo sutarties – ir tik neseniai suprato, kad dėl techninių priežasčių VTEK interneto svetainėje kiti asmenys negali matyti ankstesnėse deklaracijose nurodytų duomenų.

Tai sužinojęs gruodžio 3 d. A. Šulcas savo deklaraciją patikslino.

A. Staponkienės žodžiais, kad A. Šulcas iš tiesų deklaravo laiku, rodo 2015-ųjų gegužės 21 d. deklaracijos duomenys.

Kodėl kitiems to nebuvo galima matyti net trejus metus, lieka neaišku. Pati VTEK patvirtino, kad galėjo įsivelti techninė klaida.

Nuomonės išsiskyrė

Vieni komisijos nariai šioje situacijoje įžvelgė nedidelį pažeidimą, kiti – nesusipratimą.

"Manau, kiekvienas tarybos narys kažką užmiršta ir tai tikrai neįvyksta tyčia, kad jis piktavališkais tikslais imtų ir nedeklaruotų. Bet 2015-ųjų birželio 23 d. patikslinta deklaracija turbūt buvo priimta, kaip nauja. Taip išeitų, kad visą tą laiką jis (A. Šulcas – I. L.) oficialiai buvo nedeklaravęs savo interesų. Suprantu, kad galbūt įvyko klaida ar pradingimas, bet žiūrint formaliai, tai irgi reikia vertinti", – kalbėjo miesto tarybos narys Saulius Liekis.

Komisijos narė Lilija Petraitienė sakė neįžvelgianti jokių tyčinių A. Šulco veiksmų.

"Galime išvis jį išteisinti arba paprasčiausiai pareikšti pastabą. Nes šios deklaracijos patikslinimas nesusijęs su konkrečiais veiksmais įmonės veikloje. Tai – techniniai dalykai", – įsitikinusi L. Petraitienė.

"Išsitrinti negali"

"Nuo 1997 m. deklaruoju privačius interesus ir esu įsigilinęs į šią sistemą. Bet jeigu kartą deklaravai, tai išsitrinti niekaip negali. Matyt kažkas negerai su sistema arba buvo pildoma nauja deklaracija. Neįmanoma sistemoje kažką sukeisti, ištrinti ar taisyti. Vis tiek pirminis įrašas lieka. Manau, kad A. Šulcas tikrai nepažeidė nuostatų", – akcentavo Jonas Sąlyga.

Jam antrino Vytautas Čepas, esą aiškiai matyti, kad A. Šulcas deklaravo teisingai, be to, tai pripažino ir pati VTEK. Veikiausiai įsivėlė elektroninė klaida.

"Visą laiką buvo gerai, o po trejų metų staiga paaiškėjo, kad kažko nebėra. Tai – techninis nesusipratimas, kurio nereikia net svarstyti", – stebėjosi V. Čepas.

Etikos komisija konstatavo, kad A. Šulcas nepažeidė viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybinėje tarnyboje įstatymo. Šį sprendimą dar vertins VTEK.

Nuo 2015-ųjų A. Šulco elgesį Etikos komisija nagrinėjo jau penktą kartą.

Saugaus eismo komisijoje praėjusią savaitę iš dalies aptarti įmonės "Gatvių apšvietimas" užsakymu rangovo – bendrovės "Atamis" – parengti planai.

Įpusėjus pristatymui vieningai nuspręsta negaišti laiko ir iškart nepritarti techninio projekto siūlymams.

Esą šie neatitinka pagrindinio komisijos tikslo – saugumo.

Projektuotojų teigimu, Minijos gatvėje galėtų atsirasti tokia išmanioji transporto srautus atpažįstanti įranga, kuri sutrumpintų laukimą prie šviesoforų.

Esą ši sistema bus daug "protingesnė" už žaliąją bangą ir padės sureguliuoti eismą taip, kad neliktų vairuotojus varginančių kamšačių.

Įranga dėl jutiklių reaguotų į eismo srauto pokyčius kiekvieno ciklo metu ir pati parinktų geriausią būdą susidariusiems transporto srautams išsklaidyti.

Taip pat visomis kryptimis atsirastų ir dviračių šviesoforai.

Tačiau, norint įgyvendinti šiuos planus, būtini ir tam tikri pokyčiai. Pavyzdžiui, tam tikrose vietose panaikinti pėsčiųjų perėjas. Ši žinia sukėlė audringų komisijos narių diskusijų.

Esą perėja ties Minijos gatvės 132-uoju namu, kur yra vadinamasis turgelis, projekte nenumatyta. Norint, kad veiktų žalioji banga, jos iš viso neturėtų būti. Dar yra galimybė įrengti šviesoforinę sankryžą.

"Čia yra Saugaus eismo komisija. Mes nesiekiame, kad greičiau pralėktų sunkvežimiai, automobiliai, išskyrus viešąjį transportą ir dviračius. Turime atsižvelgti į saugumą ir išklausyti gyventojų nuomonę", – sakė vicemeras Artūras Šulcas.

Vadinamajame Žvejybos uoste gyvenantis Saugaus eismo komisijos narys Saulius Liekis užginčijo projektuotojų sumanymą.

"Iš tikrųjų perėja prie turgelio yra labai svarbi ir gausiausia pėsčiųjų. Galbūt, esant reikalui, mažesnė blogybė būtų panaikinti Sulupės gatvės perėją", – svarstė S.Liekis. Jam pritarė ir kita vietos gyventoja.

Dar vienas projektuotojų siūlymas – įrengti reguliuojamą sankryžą Minijos ir Sulupės gatvių sankirtoje bei naikinti posūkius į kairę.

"Tai kaip įvažiuoti į polikliniką, į darželius? Ten ir taip eismas sudėtingas", – nesuprato S.Liekis.

Pasak Klaipėdos savivaldybės Miesto ūkio departamento Liudviko Dūdos, visiems panašaus pobūdžio projektams turi būti atliekamas saugaus eismo auditas. Šiam – taip pat.

"Iš tikrųjų mes ne visai atsakingai viską darome. Brėžiniai taip nežiūrimi ir nederinami", – nukirto Klaipėdos savivaldybės Urbanistinės plėtros departamento direktorius Kastytis Macijauskas.

Projektą, kai jam bus pritarta, tikimasi įgyvendinti europinėmis lėšomis.

Įspėjo apie pavojų

Socialinę atskirtį tarp miesto šiaurinės ir pietinės dalies pavojinga tendencija įvardijo miesto bendrojo plano, kurį uostamiesčio valdžia tikisi patvirtinti iki metų pabaigos, rengėjai.

Jie nustatė, kad uostamiestyje ypač ryškus pasiskirstymas pagal socialinį statusą.

Nurodoma, jog šiaurinėje miesto dalyje gyvena socialiai stipresni klaipėdiečiai. Čia įsikūrę daugiau žmonių, įgijusių aukštąjį išsilavinimą.

Jie yra ir turtingesni, lyginant su pietine puse.

Miesto bendrojo plano rengėjai aiškina, kad taip galėjo nutikti dėl kelių priežasčių.

Atkreiptas dėmesys, jog, planuojant Klaipėdą kaip linijinę struktūrą, neatsižvelgta, kad žmonės ieškos geresnės gyvenimo kokybės – viešųjų erdvių, rekreacinių zonų, saugesnės kaimynystės.

Taip pat nurodoma, kad nemažą vaidmenį turi nekilnojamo turto kaina.

Pastebėtas ir gyvenamųjų teritorijų atitrūkimas nuo miesto centro.

Pietinėje Klaipėdoje įsikūręs didelis skaičius gyventojų faktiškai neturi zonų, su kuriomis galėtų save identifikuoti. Trūksta sutvarkytų viešųjų erdvių, socialinių paslaugų.

Plano rengėjai nurodė, kad uostamiestyje faktiškai yra tik vienas centras – istorinė miesto dalis: senamiestis ir naujamiestis.

Likę sovietmečiu statyti rajonai neturi savo erdvių, kurios trauktų gyventojus.

Analizėje taip pat atkreiptas dėmesys, kad Klaipėdoje, nors čia ir jūrinis miestas, trūksta prieigų prie vandens, kur galėtų leisti laiką žmonės.

Gausu atvykusių darbininkų

Didėjančią socialinę atskirtį tarp šiaurės ir pietų pastebi ir miesto vadovai.

Klaipėdos mero Artūras Šulcas tvirtino, gerai žinantis visą miestą, yra aplankęs daug namų, ypač pietinėje dalyje

Vicemeras pastebėjo, kad šioje miesto pusėje – labai daug nuomojamo turto. Tokiuose būstuose yra įsikūrę atvykėliai iš kitų Lietuvos miestų, tačiau teisiškai jų Klaipėdoje nėra.

"Į šią miesto pusę kraustosi pigi darbo jėga iš visos šalies. Juos galima įvardinti kaip besisvečiuojančius darbininkus. Atvažiavo, užsidirbs ir išvažiuos", – pastebėjo pavaduotojas.

A.Šulcas atkreipė dėmesį, kad neretai atvykėliai užsidirbti nuomojamuose būstuose gyvena "paukščio" teisėmis – neturi jokių oficialių sutarčių.

"Nesutinku, kad Klaipėdoje nebeliko 50 tūkst. gyventojų. Visuose butuose sukasi dujų, vandens, elektros skaitikliai. Gal daugelyje ne taip smarkiai, nes atsikėlę žmonės iš provincijos miestelių taupo ir neturi tiek pinigų, kad kasdien maudytųsi vonioje, bet sukasi", – komentavo vicemeras.

Skiriasi ir prekių pasiūla

A.Šulcas akcentavo, kad šie atvykėliai gyvena prastesnės kokybės butuose, nėra deklaravę gyvenamosios vietos Klaipėdoje. Dažniau jie ir dirba nelegaliai.

Vicemeras atkreipė dėmesį, kad šie atvykėliai perka maisto pigiose parduotuvėse, nevaikšto į kiną, teatrą, restoranus, kavines, nedalyvauja miesto visuomeniniame gyvenime, neprisideda prie daugiabučio namo valdymo.

Dalis miestiečių yra pastebėję, kad skirtingose rajonuose skiriasi ir prekių pasiūla prekybos centruose, jų išdėstymas.

Kai kuriose pietinės miesto dalies parduotuvėse nerasi tų produktų ar to gamintojo prekės, kurie sudėti matomiausiose vietose šiaurinės miesto dalies įstaigose.

Mero pavaduotojas teigė, kad neblogai uždirbantys klaipėdiečiai, renkasi geresnius gyvenamuosius rajonus, įsikuria miesto šiaurėje ar vyksta į užmiestį, kur daugiau oro.

"Šiaurinės ir pietinės miesto dalies atskirtis yra didelė socialinė problema, kurią būtina spręsti", – pabrėžė vicemeras.

Pasak Klaipėdos savivaldybės administracijos direktoriaus Sauliaus Budino, atskirtis tarp šiaurinės ir pietinės miesto pusės iš dalies susiformavo natūraliai.

"Pietinėje miesto dalyje vyrauja daugiaaukštė statyba, yra daugiau namų, lyginant su šiaurine. Tad nekilnojamo turto kaina čia yra mažesnė. Dėl to čia ir kuriasi mažesnes pajamas gaunantys žmonės. Tokia atskirtis nėra gera", – pabrėžė direktorius.

Traukia žaluma ir jūra

Nekilnojamo turto agentūros "Gijoneda" direktorius Edmundas Jankus lygino, kad vidutiniškai pietinėje dalyje buto kvadratinio metro kaina siekia 850–900 eurų, kai šiaurinėje 1 tūkst.–1,1 tūkst.

"Šiaurinė miesto dalis laikoma prabangesne. Čia daugiau žalumos, arčiau jūra, švaresnis oras. Tai turi didelės įtakos renkantis gyvenamąją vietą", – pažymėjo nekilnojamo turto ekspertas.

Šiaurinėje miesto dalyje yra ir daugiau individualių namų, ypač Miško, Mažojo Kaimelio, Labrenciškių, Tauralaukio rajonuose.

E.Jankus pasakojo, kad būtent šiaurinėje miesto dalyje ir pageidautų gyventi dauguma klaipėdiečių, tačiau norus riboja finansai.

"Žinoma, yra žmonių kategorija, kuri renkasi tik pietinę miesto pusę. Net neina į kalbas apie šiaurinę. Gal darbas toje pusėje ar vaikai priprato prie čia esančios mokyklos", – svarstė vadovas.

Gyventojų norai įsikurti šiaurinėje miesto dalyje įtakos turi ir miesto plėtrai.

Būtent šiaurinėje miesto dalyje vyksta nemaža dalis naujų gyvenamųjų namų statybų.

Nauji daugiabučių namų kvartalai dygsta Tauralaukyje, Panevėžio gatvės gale, baigiamas statyti Dragūnų kvartalas.

E.Jankus atkreipė dėmesį, kad statomi ir pavieniai daugiabučiai namai.

Nauji daugiabučiai statomi ir centrinėje miesto dalyje – Liepų gatvės pabaigoje, Bangų gatvėje.

"Pietinėje miesto dalyje naujos statybos mažiau. Vieni projektai jau baigti. Tačiau yra planuojamas individualių namų kvartalas. Tad negalime sakyti, kad nieko nevyksta pietinėje dalyje. Vis tik šiaurėje ir centre naujos statybos aktyvesnės", – palygino vadovas.

Viską lemia vanduo

Miesto vadovai įsitikinę, kad įtakos susidariusiai atskirčiai tarp pietų ir šiaurės turi galimybė pasiekti vandens telkinius. Formuojant naujas prieigas prie jų, galima pakeisti situaciją.

"Žmonės skiria ne šiaurė, pietūs ar rytai, o vandens pasiekiamumas. Šiaurinės miesto dalies gyventojams jūra netoli, iš kai kurių kvartalų gali nueiti pėsčiomis, netoli ir perkėla, kur gali persikelti į Smiltynę. Pietinė miesto dalis to neturi", – tvirtino A.Šulcas.

Pasak vicemero, Europos miestuose vyrauja tendencijos patraukti pramonę nuo vandens miesto centre ir ten statyti būstą. Pavaduotojas įsitikinęs, kad tada atsigautų ir miesto centras.

"Gražiausias vietas prie vandens sovietmečiu užleidome pramonei. Žmonės neprieina prie vandens ir ieško, kur tai būtų galima padaryti. Tokiose vietose ir renkasi būstą. Prieigos prie vandens – svarbiausios nuo pirmykštės santvarkos. Juk vanduo pirmiausia yra švara ir sveikata", – teigė vicemeras.

Pasak A.Šulco, būtent prieigos prie vandens nebuvimas ir skatina žmones rinktis būstą šiaurinėje miesto dalyje, o ne įsikurti pietinėje.

"Įtakos neturi net tai, kad pietinėje miesto dalyje yra erdvesnis gyvenimas. Žardėje, Bandužių rajone gyvenimas erdvesnis – atstumai tarp daugiabučių didesni, daugiau žalių vejų, yra puikių erdvių pasivaikščioti, pramogauti, nei Miško kvartale. Pietinėje miesto dalyje gyvenimo kokybė geresnė, bet dauguma renkasi šiaurinę, nes arti jūra. Nereikia žiūrėti į vandenį atitvėrusias tvoras, ant kurių viršaus spygliuota viela", – teigė vicemeras.

A.Šulcas vylėsi, kad neilgai trukus pajudės daugiabučių namų statybos projektai Kruizinių laivų terminalo pašonėje, Memelio miesto teritorijoje.

"Tada atsigaus ir miesto centras. Arčiau vandens, arčiau gyvenimo", – pabrėžė vicemeras.

Toliau nepaliks be dėmesio

Pasak S.Budino, reikia turėti aiškią strategiją dėl prieigos prie vandens užtikrinimo pietinėje miesto dalyje.

Teritorijoje prie Malkų įlankos, Kairių gatvėje, ateityje turėtų atsirasti mažųjų laivų uostelis. Nemaža teritorija galėtų būti panaudota visuomeninei, komercinei, rekreaciniai paskirčiai.

"Matome, kad ten galėtų būti proveržis, ir jį planuojame. Tada pietinė miesto pusė turėtų gerą vandens pasiekiamumą. Tai išties turi įtakos renkantis gyvenamąją vietą", – komentavo direktorius.

S.Budinas atkreipė dėmesį, kad pastaraisiais metais buvo skiriamas didelis dėmesys pietinei miesto daliai, jos viešosioms erdvėms.

Atnaujintos ir atnaujinamos aikštės, pėsčiųjų ir dviračių takai, parkai, skverai.

"Siekiame, kad gyvenamoji aplinka būtų patraukli ir patogi gyventojams. Juk pietinėje miesto dalyje gyvena didžioji dalis klaipėdiečių. Skiriame dabar didelį dėmesį pietinei daliai, tą darysime ir toliau. Tad tikimės, kad ateityje atskirtis tarp šių miesto pusių gyventojų bus mažesnė", – teigė direktorius.

S.Budinas vylėsi, kad gal geros socialinės aplinkos užtikrinimas taip pat paskatins žmones nesikraustyti į priemiesčius.

"Gal dalis žmonių pajus, kad ir mieste patogu gyventi", – tvirtino direktorius.