Tai numatantį  nutarimo projektą įregistravo Seimo Laisvės kovų ir valstybės istorinės atminties komisijos pirmininkas Arūnas Gumuliauskas ir Švietimo ir mokslo komiteto pirmininkas Eugenijus Jovaiša.

Paskelbti nedarbo dieną jie siūlo, siekiant pažymėti Sausio 13-osios įvykių reikšmę Lietuvai, prisiminti žuvusius ir nukentėjusius laisvės gynėjus, taip pat įvertindami išskirtinę šios datos svarbą lietuvių tautos kovai už laisvę ir nepriklausomybę.

Nutarimo projekte Vyriausybei siūloma sudaryti komisiją, kuri iki šių metų spalio 1 d. parengtų 2021 m. sausio 13 d. minėjimo programą ir ją patvirtintų. Taip pat siūloma kitų metų valstybės biudžete numatyti lėšų šiai programai įgyvendinti.

„Kas kaltina, kad Lietuva kaip valstybė, kaip tauta vykdė Holokaustą? Ar yra tokie kaltinimai? Tiesą sakant, aš neturiu čia ką pridėti, juolab kad jokio nutarimo projekto, kuris būtų svarstomas Seime, aš ir nematau. Nežinau, gal jis bus kada nors pateiktas. Jeigu bus pateiktas, tuomet ir kalbėsime, dabar tokio projekto tiesiog nėra, todėl aš važiuoju į Izraelį dalyvauti Holokausto minėjimo renginyje (...) Reikia žiūrėti rezoliuciją, koks bus jos turinys, kokia bus jos potekstė, tuomet bus ir mūsų reakcija“, – LRT radijui sakė G. Nausėda.

ELTA primena, kad Seimo narys A. Gumuliauskas rengia Seimo nutarimo projektą, kuris numato, kad okupuota Lietuvos valstybė bei lietuvių tauta nedalyvavo žydų žudynėse per Antrąjį pasaulinį karą. Parlamentaras pažymi, kad atskiri asmenys prisidėjo prie Holokausto, bet dėl to turi spręsti tik teismas.

Prezidentas G. Nausėda sausio 22-23 dienomis vyks į Izraelį, kur dalyvaus 5-ajame pasauliniame Holokausto atminimo forume. 1995 metais Izraelyje tuometinis prezidentas Algirdas Brazauskas, kreipdamasis į Kneseto narius, paprašė atleidimo už tuos lietuvius, kurie žudė žydus.

Jis įregistravo tokį pasiūlymą 2020 metų valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų finansinių rodiklių patvirtinimo įstatymo projektui. Saulės mūšis, pasak A. Gumuliausko, – vienas iš faktorių, padėjusių pagrindus lietuvių tautos ir valstybės išlikimui.

„Saulės mūšio atminimo laukas buvo įtrauktas į valstybinį globojamų Lietuvos istorijos ir kultūros paminklų sąrašą. Nuo 1991 metų Kultūros fondo Šiaulių krašto tarnyba plėtojo Saulės mūšio įamžinimo programą. Buvo skirtos lėšos memorialo projekto įgyvendinimui. Pradėti darbai turėjo būti baigti 2012 metais, tačiau buvo neatsakingai sustabdyti. Memorialas privalo būti užbaigtas. Tai valstybės pareiga“, – sako A. Gumuliauskas.

Jis pažymi, kad Saulės mūšio lauke kasmet vyksta Baltų vienybės dienos minėjimas.

A. Gumuliauskas taip pat nurodo galimą lėšų šaltinį – valstybės biudžeto įplaukos iš akcizo už alkoholinius gėrimus ir tabaką.

Už šį Seimo pirmininko Viktoro Pranckiečio ir Laisvės kovų ir valstybės istorinės atminties komisijos pirmininko Arūno Gumuliausko parengtą dokumentą antradienį balsavo 94 Seimo nariai, balsavusiųjų prieš ir susilaikiusių nebuvo.

Dokumente akcentuojama, kad Lietuvos ir Lenkijos unija buvo vienas svarbiausių amžiaus įvykių visoje Europoje. Aktas įteisino Lenkijos Karalystės ir Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės sąjungą, leidusią gimti tais laikais unikaliai valstybinės sąrangos sistemai Europoje.

Rezoliucijoje reiškiama viltis, kad „senosios Abiejų Tautų Respublikos piliečių politinės tapatybės bei parlamentinės kultūros tradicijos užims deramą vietą Lietuvos ir Lenkijos parlamentarizmo istorijoje“.

Dokumente pažymima, kad Lenkijos ir Lietuvos unija gyvavo daugiau negu 200 metų ir ją sunaikino tik trijų imperijų sąjungos galia.

„Unijos sudarymo aktas liudijo ne tik Renesanso epochos idėjų praktinę realizaciją, bet ir novatorišką teisinį mąstymą, abiejų valstybių politinio elito brandą. Liublino Seime buvo sukurta daugiatautė ir daugiareliginė bendrija, grindžiama respublikos vertybių, pakantumo, tolerancijos, politinių derybų ir abipusės pagarbos idėja. Abiejų Tautų Respublika tapo tiltu tarp Rytų ir Vakarų, bajoriškosios demokratijos atrama ir tikra Antemurale Christianitatis“, – sakoma rezoliucijoje.

V. Pranckietis ir A. Gumuliauskas Seimui pasiūlė priimti rezoliuciją, atsižvelgiant į tai, kad prieš 450 metų visuotiniame Seime Liubline buvo pasirašytas Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės ir Lenkijos Karalystės unijos aktas. 1569 m. birželio 28 d. priimta ir liepos 1 d. pasirašyta unija buvo galutinai ratifikuota karaliaus Žygimanto Augusto 1569 m. rugpjūčio 4 d.

Tokios iniciatyvos papildyti Atmintinų dienų įstatymą ėmėsi Seimo nariai „valstiečiai“ Arūnas Gumuliauskas ir Viktoras Rinkevičius.

Seimas, ketvirtadienį pritaręs projektui po pateikimo, toliau jį planuoja svarstyti dar šioje Seimo pavasario sesijoje - birželio 19 d.

Atmintina Reformacijos dieną siūloma paskelbti, siekiant atkreipti visuomenės dėmesį į reformaciją ir jos įtaką Lietuvos kultūros, švietimo ir mokslo raidai.

Daugelis evangelikų bažnyčių spalio 31 d. švenčia Reformacijos dieną, ji plačiai minima įvairių valstybių mokslo ir švietimo institucijų, visuomeninių organizacijų.

Šiuo metu Atmintinų dienų įstatyme nėra numatyta diena, skirta reformacijai paminėti.

Trečiadienį parlamentinė Valstybės istorinės atminties komisija aiškinosi, kokiu pagrindu pernai surengtos kūrybinės dirbtuvės dėl memorialo Lukiškių aikštėje statybos ir kas turėjo paskelbti laimėtoją.

„Iš tikrųjų situacija – nestandartinė, tokios dar nesu matęs per savo netrumpą gyvenimą, kada lyg yra konkursas, bet jo nėra juridiškai, lyg yra komisija, bet jos nėra juridiškai. Pirmą kartą girdžiu, kad tos komisijos darbo dokumentai yra įslaptinti. (...) Kas dar įdomiausia – nė viena institucija oficialiai nepaskelbė nugalėtojo“, – po komisijos posėdžio BNS sakė jos pirmininkas „valstietis“ Arūnas Gumuliauskas.

Komisijos narys Povilas Urbšys taip pat sakė, kad sudaryta iliuzija, jog nugalėtojas yra, bet jis iš tiesų neegzistuoja.

„A. Labašauskas nėra laimėtojas, jam negali būti suteikti nepamatuoti lūkesčiai. Jūs jam pasakykite, kad jis nėra laimėtojas“, – kreipdamasis į kultūros viceministrę Gintautę Žemaitytę kalbėjo P. Urbšys.

Jis teiravosi, kokiu pagrindu Vilniaus miesto savivaldybei ketinama pervesti 500 tūkst. eurų Lukiškių aikštės memorialo projektui įgyvendinti.

Viceministrė savo ruožtu aiškino, kad Lukiškių aikštės memorialo laimėtojas atrinktas susumavus vertinimo komisijos ir visuomenės balsus. Juo tapo Andriaus Labašausko projektas Laisvės kalva, primenantis pokario partizanų bunkerį. 

Anot G. Žemaitytės, premjero potvarkiu sudaryta darbo grupė Lukiškių aikštės sutvarkymo klausimams koordinuoti dirbtuvių nugalėtoją paskelbė viešai per spaudos konferenciją pernai lapkritį. 

„Paskui darbo grupė atsitraukė ir ištraukė pavedimą Kultūros ministerijai paskelbti laimėtoją. Tokia yra situacija. Dabar darbo grupėje aiškinamasi, kaip iš tos kolizijos išeiti“, – sakė viceministrė.

Seimo komisija nutarė kreiptis į premjerą Saulių Skvernelį, kad šis spręstų situaciją.

„Premjeras turi spręsti kultūros ministrės ar politinės vadovybės klausimą“, – sakė konservatorius Vytautas Juozapaitis.

Be to, paaiškėjo, kad Lukiškių aikštės tvarkytojai teismui apskundė kūrybinių dirbtuvių nugalėtoju paskelbtą A. Labašausko projektą, nes jis nesuderintas su aikštės sutvarkymo projektu.

Byla šiuo metu nagrinėjama Vilniaus apygardos teisme.

A. Gumuliauskas pripažino netikįs, kad memorialas iki šių metų gruodžio Lukiškių aikštėje galėtų būti pastatytas.

„Vėliava kompensuoja tuos visus dalykus. Jau dabar aišku, kad, ko gero, teks skelbti naują konkursą, kitaip čia nebus. Nežinau, kaip iš to galima išeiti juridiškai“, – sakė jis.

A. Gumuliauskas neigė, kad yra suinteresuotas sąmyšiu, nes yra vienas iš įstatymo autorių, kad Lukiškių aikštėje būtų pastatytas Vyčio skulptūra.

„Dabar mes kalbame, kaip reikia organizuoti konkursą, kaip išrinkti komisiją, kaip ta komisija turi dirbti ir galiausiai kaip komisija turi išrinkti konkurso nugalėtoją. Kai mes viso šito neturime, visuomenei yra neaktualu nei Vytis, nei partizanų bunkeris. Labai klysite, jeigu sakysite, kad čia yra priešprieša“, – BNS sakė Valstybės istorinės atminties komisijos pirmininkas.

Projektas dėl Vyčio Seime inicijuotas, kai surengus kūrybines dirbtuves dėl laisvės kovotojų įamžinimo Lukiškių aikštėje nugalėtoju pripažinta ne realistinė Vyčio skulptūra, o mišką ir kalvą primenantis paminklas. 

Pagal planą, memorialas rekonstruotoje Lukiškių aikštėje turi būti pastatytas iki šių metų gruodžio 1-osios. Jam įrengti Kultūros ministerija skirs iki 500 tūkst. eurų, darbus vykdys Vilniaus savivaldybė.

Diskusijos dėl šios aikštės likimo vyksta nuo pat Nepriklausomybės atkūrimo.