Tai tik keletas ryškiausių rudens potėpių. "Parko" galerijoje vykstančioje tapytojo monumentalisto Arvydo Kašausko tapybos kūrinių parodoje gamta atskleidžia naujus savo veidus.
Tai, kas artima
Kamerinėje galerijos erdvėje eksponuojami peizažai balansuoja tarp realistiškų motyvų atkartojimų drobėse ir abstrakcijų, kuriose užuominas apie gamtovaizdžius sukuria spalvos.
"Pastarąjį dešimtmetį aktyviai dalyvauju pleneruose Lietuvoje ir kitose Europos šalyse, todėl peizažo žanras dominuoja mano kūryboje, – pasakoja tapytojas. – Esu baigęs monumentaliosios tapybos studijas, jaunystėje kūriau freskas, o tai ilgas, kruopštus procesas, kuriame rezultato tenka palaukti. Pleneruose, priešingai, gerą rezultatą norisi pasiekti per trumpą laiką, todėl sudėtingų uždavinių sau nekeliu. Stebiu aplinką ir joje atrandu tai, kas artima."
Lygiai taip pat ir žiūrovas A.Kašausko paveiksluose gali atrasti tai, kas artima jam: motyvus, spalvas, kompozicijas. Tačiau dailininkas šiuos tapybos elementus pakylėja, suteikia jiems papildomo svorio, kiekviename savo kūrinyje išlaikydamas tvirtą struktūrą. Ar abstrahuodamas motyvus iki spalvinės konstrukcijos, ar stengdamasis drobėse perteikti natūros grožį, A.Kašauskas struktūriškumo motyvams suteikia atsisakydamas mažareikšmių detalių, realybės netikslumų, bet paties motyvo neišsausindamas, o išgrynindamas jo grožį, kuris atsiskleidžia meistriškai tapytojo perteikiamuose šviesos ir šešėlio santykiuose.
"Gamtoje mane labiausiai domina tai, kaip dienos tėkmėje, kintant apšvietimui, pasikeičia ir mano pasirinktas motyvas", – atskleidžia A.Kašauskas.
Spalvų sąskambiai
Koncentruojantis į natūralų apšvietimą, A.Kašauskui drobėse pavyksta atrasti vis naujus spalvinius sąskambius. Monochrominiuose paveiksluose dailininkas išgauna subtiliausius vienos spalvos atspalvius, kokių žiūrovo akis galbūt nemačiusi, o koloristiniuose kūriniuose tapytojas skirtingose spalvinėse dėmėse sukuria skirtingą įtampą, tačiau suveda jas visas į harmoningą, įtaigią visumą.
Paklaustas, kuris tapybos žanras – peizažas ar figūrinės kompozicijos – jam artimesnis, dailininkas neišskiria nė vieno.
"Kai menininkas dirba tik savo dirbtuvėje, atsiranda tendencija paveikslų spalvinius tonus suvesti į tam tikras, kūrėjui būdingas, schemas, kurios gali kartotis. O kai dailininkas dirba iš natūros – jo paletėje atsiranda netikėti spalvų santykiai, ji išsiplečia", – sako A.Kašauskas. Stebėdamas jį supančią aplinką, pajausdamas jos atmosferą ir atrasdamas unikalius koloristinius sąskambius, dailininkas neprisiriša prie motyvo: "Laisvai interpretuoju gamtovaizdį, nes manau, kad peizažas yra improvizacija, todėl kartais jis tampa abstrakcija, kurioje pranyksta realybės kontūrai." Tapytojo kuriamose abstrakcijose motyvas yra išnarstomas į spalvinius tonus, kurie paveikslo erdvėje tampa naujomis struktūromis.
Vienas iš milijono kelių
Struktūriškumas A.Kašauskui ypač svarbus ir figūrinėse kompozicijose, kurios taip pat eksponuojamos parodoje. Atsiremiant į klasikinės tapybos kanonus, figūrinėse kompozicijose atsiskleidžia menininko profesionalumas. Rodydamas puikų akademinio piešinio įvaldymą, dailininkas šiuose darbuose atskleidžia savo meistriškumą – tiksliai, aiškiai perteikti natūrą, suteikiant jai papildomo naratyvo.
"Šios kompozicijos yra iš ankstyvesnio mano kūrybos laikotarpio, kai daug piešdavau, studijuodamas žmogaus anatomiją. Sukaupiau krūvas aktų piešinių ir kilo idėja sukurti paveikslų ciklą, kurį sudaro apie dešimt darbų. Dalis jų ir eksponuojami "Parko" galerijoje", – pasakoja tapytojas.
Šiame kūrinių cikle, labiau nei peizažuose, išryškėja tapytojo monumentalisto prigimtis. "Aiškus, geras piešinys, griežta, tvarkinga kompozicija – tai būdinga sieninei tapybai, kuriai jaučiu nostalgiją, tačiau ji – tik vienas iš milijono kūrybos kelių", – prisipažįsta A.Kašauskas.
Gera tapyba
Paklaustas, kuris tapybos žanras – peizažas ar figūrinės kompozicijos – jam artimesnis, dailininkas neišskiria nė vieno.
"Peizaže, interpretuodamas motyvą, menininkas turi daugiau laisvės nei figūrinėje kompozicijoje, kadangi jai labai svarbus anatomiškai tikslus piešinys, tačiau labiausiai mane domina gera tapyba: kompozicija, koloritas, faktūros. Visi šie elementai turi būti aukšto meistriškumo lygio, nes jie, mano nuomone, ir sudaro tapybos pagrindą, – sako menininkas. – Jei bent vienas elementas bus išmestas iš paveikslo, dėl to, kad menininkui neišeina ar jis tiesiog nemoka, tai bus kaip mašina su trimis ratais – gali gražiai atrodyti, tačiau su tokia niekur nenuvažiuosite. Taip ir tapyboje – yra būtini elementai, kurie iš dalies gali būti įgimti, iš dalies išlavinami, įgyjami su patirtimi. Kuo tvirtesnį akademinį pamatą savo profesijos srityje turi menininkas, tuo daugiau atsiveria pasirinkimo galimybių, kaip save realizuoti, išreikšti kūryboje."
A.Kašausko meistriškumu parodoje apsilankęs žiūrovas tikrai nesuabejos. Atpažįstami motyvai, absoliuti spalvinė klausa, struktūriškos kompozicijos, subtilios faktūros ir paveiksluose atsiverianti gelmė pajautai – tai gera tapyba.
Kas: A.Kašausko tapybos paroda.
Kur: "Parko" galerijoje.
Kada: veikia iki rugsėjo 21 d.
