Laidoje „Laimingas, nes gyvas“ jis atvirai prisipažino turėjęs problemų su alkoholiu.

Atlikėjas pasakojo, kad alkoholio pabandė būdamas penkiolikos metų, ir nuo to laiko jis tapo vis dažnesniu gyvenimo palydovu. „Būdavo įprastas dalykas sulaukus savaitgalio švęsti. Pakliuvus į televiziją ir išgarsėjus, blogi įpročiai tik stiprėjo. Buvo jau tiesiog įprotis – kas rytą išgerti kavos puodelį ir brendžio“, – atviravo Vudis.

Pasak A. Martinėno, kuo toliau, tuo daugiau jis gėrė – net prieš svarbiausius pasirodymus, nesusilaikydavo nė prie mylimosios tėvų. Alkoholis ne kartą jį pastatė į keblią padėtį ar, kaip sako pats atlikėjas, „pavertė klounu“. Jaunas vyras prisiminė ne vieną istoriją apie be reikalo iškviestą policiją, nutikimą, kai sugebėjo išgerti net su už nugaros užlaužtomis rankomis ir daugelį kitų atvejų, dėl kurių paskui teko raudonuoti.

„Prašviesėjus galvai, grauždavo sąžinė ir gėda, žadėdavai sau ir kitiems, kad nuo rytojaus jau tikrai viską mesi. Bet tai yra liga. Tokiam žmogui reikia padėti. Išbristi iš tokio liūno labai sunku. Sunku pripažinti, kad esi alkoholikas. Galiausiai atėjo supratimas, kad alkoholis man trukdė gyventi, man trukdė dirbti, trukdė kurti ir siekti svajonių. Tada pasiryžau keisti savo gyvenimą“, – sakė A. Martinėnas.

Prašviesėjus galvai, grauždavo sąžinė ir gėda, žadėdavai sau ir kitiems, kad nuo rytojaus jau tikrai viską mesi.

Kaip komentuoja psichoterapeutas Marius Gabrilavičius, apie 80 proc. krikščionių yra priklausomi nuo alkoholio, tik priklausomybė yra skirtingų stadijų – vienam užtenka taurės, kitam ir dviejų butelių negana. Tarp jų tik laiko klausimas.

Pasak M. Gabrilavičiaus, į alkoholį įnikusiam žmogui neįmanoma padėti per prievartą. Kuo labiau žmogus yra įtikinėjamas, kad yra ligonis, kad privalo gydytis, tuo labiau stiprėja pasipriešinimas ir atmetimo reakcija. Nuo priklausomybių kenčiantis žmogus turi pats atrasti motyvą, dėl kurio norėtų keistis. Tik tuomet jam pavyks.

Vudžiui tuo motyvu tapo mėgstama veikla ir šeima. „Aš turiu muziką, įrašų studiją, nuostabius žmones, su kuriais gera koncertuoti, o dabar dar ir šeimą – tai motyvacija, dirbti, kurti, eiti į priekį“, – laimingas atsikratęs priklausomybės kalbėjo atlikėjas.

Lietuvos visuomenę jau daug metų kamuoja tokie skauduliai kaip alkoholizmas, depresija, savižudybės, smurtas artimoje aplinkoje ir pan. Labai svarbu garsiai apie tai kalbėti ir keisti susiformavusias klaidingas nuostatas bei paskatinti ieškoti pagalbos – toks ir yra laidos „Laimingas, nes gyvas“ tikslas.

Kaip sako laidos vedėja Renata Šakalytė-Jakovleva, nauja TV3 laida – visiems, mylintiems gyvenimą ir žinantiems jo kainą. Apie nuopuolius, pakilimus, baimes, pergales, viltį, skausmą ir laimę. Tikros, atviros, nuoširdžios tai patyrusių žmonių istorijos ir psichologų, gydytojų bei kitų specialistų komentarai ir patarimai.

„Laimingas, nes gyvas“ pirma laida jau šį šeštadienį 17.30 per TV3.

Jame visuomenėje tiek neįgaliu laikytas žmogus, tiek įgalieji patirs nepamirštamų akimirkų, o dalyvavimas projekte taps tikru nuotykiu. Ir nors projekte bus daugiau tamsos nei iki šiol rodytuose realybės šou, dalyvių laukia ne ką mažesni iššūkiai.

Prieš prasidedant naujam šou „Tamsoje“, LNK pokalbių laida „Valanda su Rūta“  į studiją sukvietė „Barų“ ir „Kelio į žvaigždes“ laimėtojus ir dalyvius, tad šį ketvirtadienio vakarą 20 val. per LNK netrūks smagių istorijų iš praeities ir pasakojimų, kaip realybės šou žvaigždėms sekasi šiandien.

Iš viešumos dingusi „Dešimtmečio Baro“ laimėtoja Skaistė Sėmenikė tapo paveikslus ir savanoriauja įstaigoje, kurioje gyvena dvasios negalią turintys žmonės.

„Dabar mažai su kuo bendrauju, esu metus atsiribojusi nuo draugų, pažįstamų, pasinėrusi į tapybą.  Savanoriavimas Valakampių socialinių paslaugų namuose – tikra atgaiva sielai. Pradėjau čia savanoriauti, kai tapiau paveikslus drauge su čia gyvenančiais vaikais. Bendravimas su jais duoda tikrumą, pilnatvę, tai labai svarbu šiais laikais, kai viskas netikra, kai net nuomonę gali nusipirkti už pinigus. Dauno sindromu sergantys vaikai labai geri. Kai kurie kalbėti net nemoka, bet, pamatę mane, bėga pasitikti, taip suspaudžia glėbyje, kad vos galiu atgauti kvapą. Neseniai turėjau operaciją, jie taip laukė manęs, kol grįšiu.“

Bet baisiausias dalykas atsitiko, kai per žuvų šventę gavau žiobrį, kurį kolegą irgi numetė į tą drabužių krūvą. Kadangi ant viršaus vis mesdavau naujus drabužius, žuvis ten prabuvo net tris mėnesius.

Skaistė, pati augusi ne itin pasiturinčioje šeimoje, pripažįsta visada buvusi jautri – iš televizinio prizo 4 tūkstančius litų skyrė sergantiems leukemija vaikams. 

Trečiąjį „Kelią į žvaigždes“ laimėjęs Anatolijus Oleinikas prisimins, kad laimėtus 100 tūkstančių litų tiesiog iššvaistė – iš laimėtų pinigų liko tik tie, kurie buvo su tėvais investuoti į butą Turkijoje. „Kitus pinigus ištaškiau įrašų studijai, brangiam laikrodžiui, metro įstrižainės televizoriui ir drabužiams – pirkdavau nežiūrėdamas kainų, tiesiog iš vitrinos su manekenu“, – juokėsi A. Oleinikas.

Pirmojo „Kelio į žvaigždes“ dalyvis Arvydas Martinėnas-Vudis prisimins, kad po sėkmingo pasirodymo šou užplūdus šlovei ir pinigams, pusę metų tiesiog neskalbė drabužių – pirkdavo naujus, o padėvėtus mesdavo į baisulinę krūvą kambaryje: „Bet baisiausias dalykas atsitiko, kai per žuvų šventę gavau žiobrį, kurį kolegą irgi numetė į tą drabužių krūvą. Kadangi ant viršaus vis mesdavau naujus drabužius, žuvis ten prabuvo net tris mėnesius.“

Vudis prisipažins, kad po užgriuvusios šlovės tapo... alkoholiku: „Dabar šešerius metus neimu nė lašo į burną, išskyrus vieną kartą, kai nesusilaikiau  per Grūdo vestuves. Man taip skanu, kad užtenka tik paragauti ir tą vakarą daugiau niekas nerūpi, tik išgerti. Kaip su tuo kovoti? Reikia sau prisipažinti, kad turi bėdų dėl alkoholio ir susirasti savo likimo draugų, jie tikrai padės.“

Artėjant Motinos dienai, vienai gražiausių pavasario švenčių, daugelis ima planuoti, kaip kuo gražiau pasveikinti mylimas mamas. Šiai šventei neabejingi ir žinomi Lietuvos žmonės. Dainininkai Arvydas Martinėnas-Vudis, grupės „4 roses“ narė Eglė Keturkė ir Edgaras Lubys sutaria, kad visų svarbiausia yra dėmesys ir gražūs žodžiai. Būtent taip jie sekmadienį ir planuoja palepinti savo mamas.

A. Martinėnas-Vudis yra įsitikinęs, kad bene geriausia dovana mamai yra tiesiog buvimas kartu. „Manau, mano mamai geriausia dovana yra pamatyti sūnų ne per televizorių, o gyvai. Apskritai svarbiausia yra pabuvimas kartu, aplankymas, pasikalbėjimas ir pabendravimas. Šiais laikais dažnai pamirštame, kad reikia kuo daugiau bendrauti ir apsikabinti gyvai, o ne internetu. Dėmesio niekada nebūna per daug, ypač mamai“, – teigia atlikėjas. 

Vudis prisimena, kad laiko leidimas ir bendra veikla su mama ar močiute jau nuo vaikystės jam buvo svarbiausias užsiėmimas per Motinos dieną.

„Ši diena mūsų šeimoje visais laikais buvo ypatinga. Vaikystėje Mamos dienai ruošdavomės kartu su močiute – kepdavome vafliukus, kitus saldumynus ar gardumynus, o po to sveikindavome mamą“, – atsiminimais dalinasi A. Martinėnas.

Tai, kad noras praleisti laiką drauge su mama yra vienas svarbiausių dalykų, patvirtina ir dovanų platinimo bendrovės „Gera dovana“ rinkodaros vadovė Oksana Rokaševič.

„Ši šventė tikrai išsiskiria iš kitų. Artėjant Motinos dienai, vienomis populiariausių tampa tos dovanos, kurios suteikia galimybę pabūti kartu su mama. Lietuviai dovanas šiai progai renkasi labai įvairiai – nuo gurmaniškų vakarienių ar degustacijų iki jodinėjimo žirgais“, – sako ji.

Merginų grupės „4 roses“ dainininkei E. Keturkei Motinos diena taip pat reiškia labai daug. „Juk mama – svarbiausias žmogus kiekvieno vaiko gyvenime. Todėl, manau, ne taip svarbu, kaip mamą pasveikinsi – svarbiausia prisiminti, apkabinti ir būtinai pasakyti, kokia ji yra svarbi“, – sako E. Keturkė.

Pati atlikėja sako savo mamą visuomet sveikinanti su jos mėgstamiausių gėlių – kardelių – puokšte.

Tuo tarpu dainininkas E. Lubys mano, kad geriausia dovana mamai yra vaikų kasdieniai darbai ir tai, kaip jie eina per gyvenimą. „Kiekviena mama bus rami, jeigu jos vaikai elgsis teisingai, bus taikūs ir geri žmonės. Manau, svarbiausia yra ne diena ir jos paminėjimas, bet kasdien rodomas dėmesys“, – teigia atlikėjas.

Tačiau E. Lubys tikrai nepamiršta pasveikinti savo mamos pirmąjį gegužės sekmadienį: „Sveikinu paprastai, kaip ir visi, jei pavyksta, aplankau. Įteikiu gėlių, pasakau švelnų žodį, parodau dėmesį“, – sako dainininkas.