Lietuvai mokėjimai kitąmet sieks apie 2,5 mlrd. eurų, o Lietuvos įmoka į ES biudžetą turėtų siekti apie 666 mln. eurų.

Derybų metu buvo išlaikytas pakankamas Lietuvai svarbiausių ES politikos sričių finansavimas bei susitarta dėl didesnių lėšų nuo karo kenčiančiai Ukrainai, antradienį pranešė Finansų ministerija.

„Teigiamai vertiname Europos Parlamento ir ES Tarybos pasiektą sutarimą. Juo ne tik užtikrinamas pakankamas finansavimas Lietuvai tradiciškai svarbioms sritims – tokioms kaip sanglaudos ir žemės ūkio politika, stambūs infrastruktūros projektai bei Ignalinos AE uždarymas –  bet ir numatomi didesni ištekliai padėti nuo Rusijos karinės agresijos kenčiančiai Ukrainai bei karo padarinius patiriančioms valstybėms narėms“, – pranešime sakė sakė finansų ministrė Gintarė Skaistė.

2023 metais Lietuva iš ES sanglaudos politikos fondų planuoja gauti apie 1,1 mlrd. eurų, ES bendrosios žemės ūkio politikos fondų – apie 0,9 mlrd. eurų, stambių infrastruktūros tinklų projektų įgyvendinimui – apie 347 mln. eurų, Ignalinos AE uždarymui – apie 60 mln. eurų. 

Didžiausia 2023 metų ES biudžeto asignavimų dalis skiriama sanglaudos politikai ir žemės ūkio politikai. Taip pat sutarta didinti finansavimą Kaimynystės, vystomojo ir tarptautinio bendradarbiavimo priemonei, Europos infrastruktūros tinklų priemonės transporto ir energetikos dalims, kariniam mobilumui, Prieglobsčio, migracijos ir integracijos fondui bei kitoms sritims.

ES biudžeto įsipareigojimai sieks 186,6 mlrd. eurų – 2,4 proc. daugiau nei 2022 metų biudžete, o mokėjimai – 168,6 mlrd. eurų arba 0,8 proc. mažiau.

Susitarimą per 14 dienų turės oficialiai patvirtinti tiek Europos Parlamentas, tiek ES Taryba.

„Apie 75 proc. visų asignavimų vienokia ar kitokia forma pasilieka Lietuvoje“, – ketvirtadienį Žinių radijui sakė ministras.

Pasak jo, šie asignavimai apima su infrastruktūra ir karių aprūpinimu susijusius pirkimus, sumokamus mokesčius ir iš Lietuvos gamintojų įsigijamą ginkluotę ar jos elementus.

Ministro teigimu, krašto apsaugos sistema šiuo metu yra įdarbinusi apie 19 tūkst. žmonių.

R. Karoblis tvirtino, jog likę 25 proc. asignavimų gynybai skiriami ginkluotės pirkimui iš užsienio, tačiau dalis šių pinigų grįžta į Lietuvos biudžetą pridėtinės vertės mokesčio forma.

Šiuo metu Lietuva perka vokiškas pėstininkų kovos mašinas „Boxer“ su Izraelio gamintojų bokšteliu, vokiškas savaeiges haubicas bei norvegiškas vidutinio nuotolio oro gynybos sistemas.

Šių metų pabaigoje arba kitų metų pradžioje Lietuva žada baigti derybas dėl amerikietiškų šarvuotų visureigių įsigijimo.

2018 metais Lietuva krašto apsaugai numačiusi skirti 873 mln. eurų. Vyriausybė planuoja gynybai šiemet skirti papildomai keliolika milijonų eurų, kad finansavimas pasiektų 2 proc. bendrojo vidaus produkto ribą.

Parlamentinės partijos šiuo metu tariasi dėl galimybės iki 2030 metų gynybai skirti 2,5 proc. BVP.

Rožiniai santykiai su Rusija baigėsi

Krašto apsaugos ministras R. Karoblis sako, kad būtina pritarti Vyriausybės siūlymui didinti krašto apsaugos išlaidas ir 2,5 proc. BVP gynybai pasiekti 2030 m. Pasak ministro, šalies gynybą reikia didinti ne dėl sąjungininkų, o dėl augančios Rusijos agresijos regione.

„Savo gynybos sistemą turime stiprinti ne dėl NATO partnerių, o dėl savęs pačių, kad nepriklausomybė, kuri buvo iškovota, ir toliau būtų apginta. Palaikėme gana rožinius santykius su Rusija ir atrodė, kad jie ilgai tęsis, bet matant, kad vyko Gruzijos karas, Ukrainos karas, aišku, kad prognozuoti santykius su Rusija yra sudėtinga. Reikalingi ne tik diplomatiniai, bet ir atgrasymo metodai, tai yra pasiruošimas gintis ir mums patiems, ir su sąjungininkais“, - ketvirtadienį „Žinių radijui“ sakė R. Karoblis.

Palaikėme gana rožinius santykius su Rusija ir atrodė, kad jie ilgai tęsis, bet matant, kad vyko Gruzijos karas, Ukrainos karas, aišku, kad prognozuoti santykius su Rusija yra sudėtinga.

Komentuodamas socialdemokratų lyderio Gintauto Palucko poziciją nepritarti gynybos finansavimo didinimui ir raginimą, užuot didinus asignavimus krašto apsaugai, daugiau pinigų skirti socialinei sričiai, R. Karoblis sako, kad nereikėtų supriešinti šių sričių. Pasak R. Karoblio, neteisingas ir tas mitas, kad krašto apsaugai buvo ir yra skiriama daugiausia biudžeto pinigų. Krašto apsaugos ministras kaip tik pabrėžė, kad krašto apsauga krizės metu buvo būtent ta sritis, kuriai buvo skirta vienas mažiausių finansavimų iš biudžeto.

„Mane jaudina tas sričių supriešinimas, kartais pasakoma, kad krašto apsaugai skirtos didžiausios sumos. Tikrai ne. Socialinei apsaugai skiriama šešis kartus daugiau, švietimui ir sveikatos apsaugai - du kartus. Nesakau, kad turi būti šioms sritims mažiau (...) Buvo situacija, kai kariuomenė išgyveno bado dietą, buvo žiūrima tik į personalo išlaikymą, neturėjome jokių atsargų, kurios krizės metu buvo iššluotos. Visa ginkluotė buvo gaunama labdara. Tuomet neįtikindavom nei savo sąjungininkų pasiruošimui gintis, jeigu reikėtų, galų gale tai taip pat nebuvo atgrasymo mechanizmas mūsų oponentams“, - sakė krašto apsaugos ministras.

Socialdemokratų partijos pirmininkas G. Paluckas kritikuoja naują Vyriausybės pasiūlymą didinti krašto apsaugos išlaidas ir 2,5 proc. BVP gynybai pasiekti 2030 m. Pasak G. Palucko, reikia investuoti į „minkštąjį“ saugumą. Jo teigimu, visuomenės valia taip pat turi būti pasirūpinta, ji turi jaustis ekonomiškai ir socialiai saugi, primena ELTA.

Pasak G. Palucko, krašto apsaugos finansavimas turėtų priklausyti nuo šalies ekonominio augimo perspektyvų, tačiau pirmiausia reikia pasirūpinti visuomenės atsparumu: nacionalinis saugumas yra galia ir valia priešintis.

„Nacionalinis saugumas negali būti susiaurintas tik iki karinės galios didinimo, nes saugumas, mūsų požiūriu, yra galia ir valia priešintis. Nepasitikėjimas valstybe, nepasitenkinimas viešosiomis paslaugomis, emigracija, demografinės problemos rodo, kad visuomenės valia taip pat turi būti pasirūpinta, ir tam reikia skirti deramą dėmesį“, - pabrėžia G. Paluckas.

Visa tai, pasak jo, susiję su visuomenės noru priešintis ir ginti savo valstybę - grėsmėms atsparios visuomenės nariai visų pirma turi jaustis ekonomiškai ir socialiai saugūs. Jis primena, kad Lietuva lig šiol neįgyvendina konstitucinių įsipareigojimų, kuriuos visuomenė patvirtino 1992 m. Pavyzdžiui, dėl nemokamo mokslo, nemokamos medicinos pagalbos ir panašiai.

G. Paluckas sako, kad LSDP svarstytų paremti kompromisinį variantą - susitarime papildomus 0,5 proc. nuo BVP būtų galima numatyti alternatyviai visuotinei privalomai karinei tarnybai.

„Tai, mūsų supratimu, būtų socialinis darbas. Taigi papildomas augimas tektų socialinei sričiai, socialinėms reikmėms. Alternatyvi karinė tarnyba - mūsų siūlomas kompromisas“, - teigia G. Paluckas.

G. Paluckas primena, kad LSDP inicijuotas ir pasiektas susitarimas dėl krašto gynybos - įgyvendinamas, šiemet planuojama pasiekti 2,06 proc. nuo BVP finansavimą. Tapdama NATO nare, Lietuva įsipareigojo krašto apsaugai skirti 2 proc. nuo BVP finansavimą.

Tokį G. Palucko požiūrį kritikuoja konservatorė Rasa Juknevičienė.

„G. Paluckas pranešė būsiąs europinis socialdemokratas, todėl pasisakantis prieš išlaidas gynybai ir prieš karo prievolę. Tačiau iš karto po mūsų diskusijos „Savaitė“ parodė siužetą apie Švedijos socialdemokratus, kurie ne tik stipriai didina gynybos išlaidas, bet ir grąžino šauktinius. Socialdemokratija nėra medinė ideologija, Gintautai. Gyvenimas yra ideologija“, - savo feisbuko paskyroje rašė R. Juknevičienė.

Konservatorė Rasa Juknevičienė sakė, kad norit išlaikyti sąjungininkus NATO aljanse reikia didinti gynybos išlaidas, nes „2 proc. - tai yra tik grindys“.

„Mūsų situacija labai rimta. NATO čia atėjo mums padėti ne todėl, kad jie neturi kur dėti pinigų. NATO šiandien kalba jau ne apie 2 proc. 2 proc. - yra grindys, nuo kurių reikia atsispirti. Jeigu mes norime savo sąjungininkus čia išlaikyti, jeigu mes norime, kad Jungtinės Amerikos Valstijos čia būtų su savo nuolatinėmis bazėmis ar rotacinėmis kokiomis nors (pajėgomis), tai mes negalime kalbėti taip, kaip dabar kalba šitas žmogus“, - sakė R. Juknevičienė.

Tačiau į daugumą papildomų pageidavimų veikiausiai nebus atsižvelgta.

Finansų viceministrė Loreta Maskaliovienė VŽ teigė, kad tarpžinybinės derybos dėl biudžeto turėtų baigtis įsibėgėjus rudeniui, kai ministerija rugsėjo 11 dieną paskelbs savo naujausias makroekonomines prognozes ir, vadovaudamasi jomis, pateiks tikslius kitų metų biudžeto pajamų augimo rodiklius.

Leidinio skaičiavimais, Krašto apsaugos ministerijai kitąmet turėtų būti skirta apie 80-100 mln. eurų daugiau nei šiemet. Taip gynybos pajėgumų metinis finansavimas pasiektų apie 900 mln. eurų. Daugiau lėšų kitais metais planuojama skirti biudžetininkų atlyginimams, senatvės pensijoms ir kitoms socialinėms išmokoms didinti.

Pasak VŽ, ankstesnių metų praktika rodo, kad ministerijų pageidavimai biudžetinių derybų metu visuomet yra gerokai didesni nei galimybės. Tačiau Finansų ministerija ir Vyriausybė patenkina tik menką dalį tokių pageidavimų – paprastai ne daugiau kaip dešimtadalį.

Rasa Budbergytė BNS patvirtino, kad ji ketina informuoti ministrų kabinetą, kokie numatyti asignavimai ir kiti svarbiausi biudžeto skaičiai, apie kuriuos ji jau yra informavusi Seimo biudžeto ir finansų komitetą.

„Kol kas niekas nesikeitė, dirbam su tais pačiais skaičiais“, - BNS sakė R.Budbergytė. Pasak jos, 2017 metų biudžeto projektą Vyriausybė ketina pirmą kartą svarstyti po savaitės - kitą trečiadienį.

Finansų ministrė praėjusią savaitę Seimo komitete pranešė, kad planuojamas kitų metų valdžios sektoriaus deficitas siekia 398 mln. eurų, arba 0,6 proc. bendrojo vidaus produkto (BVP). Jam, kaip tikimasi, Europos Komisija pritars, jei naujasis Darbo kodeksas ir kiti socialinės apsaugos sistemos pakeitimai bus pripažinti struktūrinėmis reformomis.

Pasak jos, kitų metų biudžete yra įsipareigojimas daugiau išlaidų skirti krašto apsaugai (150 mln. eurų daugiau nei šiemet|) bei naujo socialinio modelio, įskaitant naująjį Darbo kodeksą, priemonėms (254 mln. eurų daugiau).

Be to, dar 144 mln. eurų kainuos minimalios algos ir neapmokestinamųjų pajamų dydžio didinimas.

R.Budbergytė komitete sakė, jog daugiau lėšų kitąmet reikės įmokoms už valstybės lėšomis draudžiamus asmenis - 41,4 mln. eurų, Kelių priežiūros ir plėtros programai - 40,3 mln. eurų, pedagogų darbo užmokesčio didinimui - 24  mln. eurų, kultūros ir meno darbuotojų algų kėlimui - 7,1 mln. eurų, daugiabučių namų atnaujinimui ir modernizavimui - 14,6 mln. eurų, investuotojų pritraukimui į Lietuvą - 11,7 mln. eurų.

Dar 69,4 mln. eurų išlaidų numatyta grąžinti neišmokėtai darbo užmokesčio daliai ir kitoms reikmėms.

Jeigu Europos Komisija naująjį socialinį modelį pripažins struktūrine reforma, su juo susijusioms išlaidoms bus taikoma išimtis ir Lietuva nepažeis fiskalinės drausmės bei prisiimtų įsipareigojimų.

2016 metų valdžios sektoriaus deficitas turėtų siekti 0,8 proc. BVP.

Kitų metų biudžeto projektas iki spalio 17-osios ji turi būti pateiktas Seimui. Tačiau jį galutinai priims jau naujos kadencijos Seimas.

Vyriausybė perskirstė kai kuriuos šių metų asignavimus - 10 mln. eurų skirta daugiabučių atnaujinimui, dar daugiau nei 0,8 mln. eurų - Klaipėdos universiteto projektui „Jūrinis slėnis“.

„Siūlomi tam tikri perskirstymai, kurių svarbiausi - 10 mln. eurų ES ir bendrojo finansavimo lėšų Aplinkos ministerijai - papildomam mokėjimui į „Jessica“ fondą namų renovacijai - ir 826 tūkst. eurų - Švietimo ir mokslo ministerijai, skirti Klaipėdos universiteto projektui „Jūrinis slėnis“. Dėl šitų lėšų siūloma pritarti ir protokoliniam nutarimui, kad tai būtų grąžintina parama, kuri per 3 metus būtų sugrąžinta į valstybės biudžetą, ir kai kurie kiti perskirstymai, reikalingi ES projektams įgyvendinti sėkmingai“, - Vyriausybės posėdyje trečiadienį sakė finansų ministras Rimantas Šadžius.

Ministrų kabinetas trečiadienį pritarė Finansų ministerijos parengtam 2015 metų biudžeto asignavimų perskirstymo projektui.

Kovo pabaigoje Lietuvoje įsteigtas 30 mln. eurų daugiabučių namų modernizavimo fondas, kurio lėšomis iki 2023 metų ketinama atnaujinti apie 100 daugiabučių. Ketvirtadienį Lietuva su Europos investicijų banku (EIB) ketina pasirašyti 150 mln. eurų vertės daugiabučių atnaujinimo fondo „Jessica II“ steigimo.

Iki šiol daugiabučių atnaujinimas finansuotas 2007-2013 metų „Jessica“ fondo lėšomis.

Premjero Algirdo Butkevičiaus teigimu, Jūrinis slėnis galėtų tirti gamtos procesus jūroje, naudingąsias iškasenas, kurti uosto pramonei bei laivininkystei reikalingas technologijas.

Klaipėdos universiteto rektorius Eimutis Juzeliūnas prieš kelias dienas BNS teigė, kad mokslo laboratorija - paskutinis Jūrinio slėnio kūrimo etapas - bus finansuojama iš jau numatytų Europos Sąjungos (ES) lėšų, tačiau jų tikriausiai neužteks. Dėl to, pasak jo, gali tekti vėl kreiptis į ES.

Partijos Tvarka ir teisingumas pirmininkas Rolandas Paksas siūlo keisti šios savaitės valdančiosios koalicijos partijų Politinės tarybos darbotvarkę ir kartu su prezidente Dalia Grybauskaite aptarti galimybę 2014 metų valstybės biudžete numatyti asignavimus pakelti algas valstybės tarnautojams: mokytojams, ugniagesiams, policininkams, bibliotekininkams bei kitiems kultūros darbuotojams. Būtent šių kategorijų valstybės tarnautojai ir statutiniai pareigūnai gauna mažiausius atlyginimus.

„Raginu koalicijos partnerius ne tik parengti naują atlyginimų bei pensijų atstatymo tvarką, bet ir numatyti asignavimus kitų metų valstybės biudžete. Vyriausybės pateiktame biudžeto projekte yra numatytas 1,9 procento deficitas. Jis yra sąlygojamas valdžios pasižadėjimo jau 2015 metais įsivesti eurą. Tai galima sakyti yra euro biudžetas. Tuo tarpu konvergencijos kriterijai mums leidžia turėti biudžeto deficitą iki trijų procentų. Kodėl jo nepadidinus, kai reikia spręsti žmonių klausimus. Piliečių supriešinimas galutinai gali sunaikinti pasitikėjimą valstybe. Skirtumą sudaro apie vieną milijardą 260 milijonų litų. Tai leistų iš esmės spręsti ir pensininkų ir valstybės tarnautojų atlyginimų sugrąžinimo į prieškrizinį lygį klausimą. Negali būti, kad vieniems krizė baigėsi, o kitiems ji pratesiama iki amžinybės. Kam bus reikalingas euras, jeigu žmonės išmirs, - sakė R. Paksas.

Pasak R. Pakso, svarstant kitų metų biudžetą, būtina iš naujo įvertinti tuos prioritetus, kurie tiesiogiai susiję su skurdo ir socialinės atskirties mažinimu Lietuvoje. Kita vertus, išlaidų mažinimo ir subalansuoto valstybės biudžeto turime siekti, tačiau ne labiausiai socialiai pažeidžiamų savo piliečių sąskaita.

„Bendrą sutarimą turime pasiekti kartu su prezidente. Į šį susitikimą būtų galima pakviesti ir opozicijos atstovus, tačiau tai jau - prezidentės prerogatyva. Teisingumas ir solidarumas valstybėje negali virsti tik tuščiomis sąvokomis. Mūsų pareiga – pagelbėti silpnesniems ir skurstantiems. Gėdinga, tačiau tenka konstatuoti, kad Lietuvoje šiandien skursta net biudžetinių įstaigų darbuotojai,“- pabrėžė R.Paksas.

Įgyvendinus Konstitucinio Teismo sprendimą ir baigiantis vadinamųjų „krizinių“ įstatymų galiojimui, prasideda algų didinimas Vyriausybėje, ministerijose ir Prezidentūroje. Labiausiai tai pajus vadovaujantys politikai, jų patarėjai ir aukšto rango valdininkai. Tačiau iki 450 litų sumažinta bazinė alga, nuo kurios didžiąja dalimi priklauso eilinių valstybės tarnautojų darbo užmokestis, lieka nepakitusi. Ministrų algos augs tūkstančiais, o jų pavaldinių – šimtu ar dviem šimtais litų.