Kaip praneša Užkrečiamųjų ligų ir AIDS centras (ULAC), askaridoze ir toksokaroze dažniausiai užsikrečia ir serga vaikai iki 14 metų amžiaus, echinokokoze – suaugę asmenys.

Pasak ULAC gydytojos epidemiologės Aušros Bartulienės, askaridozės infekcijos šaltinis yra sergantis žmogus, toksokarozės ir echinokokozės – šunys, katės, lapės, vilkai, kurie su išmatomis išskiria kiaušinėlius. Kiaušinėliai dirvožemyje, vandenyje gali išlikti gyvybingi ir pavojingi žmogui net kelerius metus.

"Žmogus užsikrečia, kai kirmėlių kiaušinėliai per burną patenka į virškinimo traktą, dažniausiai nuo nešvarių, žemėtų rankų, valgant neplautas uogas, vaisius ir daržoves. Vaikai užsikrečia žaisdami smėlio dėžėse, žaliosiose vejose, kuriose yra šunų ir kačių išmatų. Maisto produktai ar kiti paviršiai kiaušinėliais gali būti užteršti su dulkėmis, juos gali pernešti tarakonai, musės. Užsikrėsti galima ir per užterštą atvirų telkinių vandenį. Dėl šios priežasties vasaros laikotarpiu daug lengviau užsikrėsti kirmėlinėmis ligomis", – pažymėjo A.Bartulienė.

Siekiant išvengti susirgimų kirmėlinėmis ligomis, labai svarbu nusiplauti rankas grįžus iš lauko, po darbo sode, darže, prieš valgant, pažaidus su šuniuku, kačiuku; nevalgyti neplautų vaisių, daržovių, uogų, taip pat ir miško uogų; nevalgyti nukritusio ant žemės maisto, jeigu jo negalima nuplauti; iškylaujant gamtoje, maistą laikyti sandariuose induose, apsaugojančiuose maistą nuo dulkių, musių; nesimaudyti užterštuose vandens telkiniuose; reguliariai gydyti šunis ir kates nuo kirminų; neleisti savo augintiniams laižyti veido ir indų, kuriuos naudojate savo reikmėms; augintinių išmatas mesti į specializuotą konteinerį; saugoti vaikų žaidimų aikšteles nuo užteršimo gyvūnų išmatomis. Vaikų smėlio dėžes įrengti saulėtose vietose, o nenaudojant – uždengti.

Šiose iš pirmo žvilgsnio žaidimams visai saugiose vietose gali knibždėti ne viena rūšis parazitų. Tad prieš žaidimus reikėtų patikrinti, kokiame smėlyje žaidžia mažieji.

Pavojai smėlio dėžėse

Vieni didžiausių kaltininkų, dėl kurių smėlio dėžės užsiteršia parazitais, yra šunys ir katės. Ne visi šeimininkai atsakingai vedžioja savo augintinius ir surenka jų išmatas. Taip pat iki smėlio dėžių atklysta ir benamiai gyvūnai. Šunų ir kačių išmatose gali būti žmogaus sveikatai pavojingų parazitų, tokių kaip plaukagalvių, toksokarų ir kitų kirmėlių kiaušinėlių.

Žmogus helmintoze (kirmėline liga) užsikrečia kirminų kiaušinėliams per burną patekus į virškinamąjį traktą. Iš kiaušinėlių išsivysto kirmėlės, kurios žaloja virškinimo sistemą, silpnina imunitetą, blogina maisto medžiagų įsisavinimą, o jų išskiriami toksinai nuodija organizmą. Simptomai ir ligos sunkumas priklauso nuo į organizmą patekusio parazito rūšies.

Užterštame smėlyje didžiausias pavojus užsikrėsti toksokaromis. Žmogaus organizme toksokarų lervos nesidaugina, bet jeigu kiaušinėliai praryjami, iš kiaušinėlio išsiritusi lerva nežūva. Ji migruoja po visą organizmą ir gali sukelti grėsmę žmogui, pažeisdama vidaus organus. Dažniausiai migruojanti lerva atsiduria plaučiuose, audiniuose tarp bronchų ar po oda, tačiau taip gali pažeisti kepenis, žarnyną, skydliaukę, regos organus.  Toksokarų lervos išlieka gyvybingos kelerius metus, po to suyra.

Toksokarozės sunkumas priklauso nuo migruojančių lervų kiekio, jų buvimo vietos bei ligonio imuniteto. Stebimi karščiavimai, kraujospūdžio svyravimai. Būdingos padidėjusios kepenys, kai kuriems ligoniams padidėja blužnis ir limfmazgiai. Toksokarozei taip pat būdingi plaučių uždegimo simptomai: kosulys, skausmas krūtinėje, dusulys, kvėpavimo ūžesiai. Migruojančioms lervoms patekus į akis, prasideda regos organo pažeidimas, gali sutrikti regėjimas. Taip pat galimas nervų sistemos pakenkimas.

Kitos dvi pavojingos parazitinės kirmėlės yra askaridė ir plaukagalvis.

Askaridozę sukelia apvaliosios kirmėlės askaridės (Ascaris lumbricoides), parazituojančios žmogaus plonajame žarnyne. Prarijus askaridžių kiaušinėlių ir subrendus kirmėlėms, pasireiškia pilvo skausmas, pykinimas, apetito stoka, sutrinka miegas, gali atsirasti dantų griežimas, sulėtėja vaikų augimas ir vystymasis. Kirmėlės išskiria savo medžiagų apykaitos produktus, kurie nuodija vaiko organizmą, todėl atsiranda alerginės ir uždegiminės reakcijos. Suaugusios kirmėlės žmogaus žarnyne parazituoja iki 12–24 mėn. Vėliau žūsta ir yra pašalinamos su išmatomis į aplinką. Svarbu paminėti, kad kirmėlių kiaušinėliai dirvožemyje arba smėlyje išlieka gyvybingi iki 7 metų.

Trichiurozė – kirmėlinė liga, kuria gana retai, tačiau vis dėlto galima užsikrėsti per smėlį. Šią ligą sukelia žmoginis plaukagalvis (Trichocephalus trichiurus). Plaukagalvis parazituoja žmogaus aklojoje žarnoje.

Mažas kirmėlių kiekis dažniausiai nesukelia jokių klinikinių simptomų. Sunkiais atvejais pacientai skundžiasi skausmais storosios žarnos srityje. Gali atsirasti aklosios ar storosios žarnų uždegimai, mažakraujystė, galvos skausmas, svaigimas. Plaukagalviai subręsta per 1–2 mėn. Žmogaus žarnyne jie gali parazituoti iki 5 metų.

Parazitologiniai smėlio tyrimai

Lietuvos higienos normos HN 75:2016 ,,Ikimokyklinio ir priešmokyklinio ugdymo programų vykdymo bendrieji sveikatos saugos reikalavimai“ ir HN 131:2015 „Vaikų žaidimų aikštelės ir patalpos. Bendrieji sveikatos saugos reikalavimai“ nustato ikimokyklinių ir priešmokyklinių ugdymo įstaigų teritorijose esančių smėlio dėžių priežiūros reikalavimus. Smėlis žaidimų aikštelėse įrengtose smėlio dėžėse turi būti pakeičiamas ar atnaujinamas kiekvieną pavasarį ir pagal epidemiologines reikmes bei esant užteršimui šiukšlėmis ar kitomis priemaišomis. Pakeitus ar atnaujinus smėlį smėlio dėžėse turi būti atliekamas smėlio parazitologinis tyrimas. Kai nenaudojamos, smėlio dėžės turi būti uždengiamos, taip apsaugant smėlį nuo užteršimo.

Tačiau privačiose teritorijose esančiomis smėlio dėžėmis turi rūpintis patys gyventojai.

Norint sužinoti ar smėlio dėžėse nėra sveikatai pavojingų helmintų kiaušinėlių, rekomenduojama atlikti smėlio parazitologinį tyrimą. Parazitologiniai smėlio tyrimai atliekami Nacionalinėje visuomenės sveikatos priežiūros laboratorijoje (NVSPL) ir žmogus gali pats paimti ir į laboratoriją pristatyti mėginį tyrimui.

Per 2018 metus Mikrobiologinių tyrimų skyriaus Parazitologinių tyrimų laboratorijoje buvo ištirta 560 smėlio dėžių mėginių. Su identifikuotais helmintų kiaušinėliai buvo rasta 0,4 proc.

NVSPL specialistai nurodo, kad mėginį reikėtų paimti iš 5–10 taškų, iš 2–3 cm gylio (nubraukti paviršinį smėlio sluoksnį), po 10–20 g smėlio, kad susidarytų maždaug 150–200 g mėginys. Visa tai yra vienas mėginys vienoje taroje (stiklinis, polipropileninis ar kt. indelis, standus polietileninis maišelis). Svarbu, kad iš indo neišsipiltų mėginys ar tara nepraplyštų transportuojant. Taip pat reikia nurodyti, iš kur paimtas mėginys (jei yra daugiau smėlio dėžių, reikėtų įvardinti jų numerius ar kažkokį kitą žymėjimo būdą, kad radus mėginyje parazitų kiaušinėlių, galima būtų atsekti iš kur mėginys paimtas). Negalima smėlio imti iš kelių dėžių ir sumaišyti padarant vieną mėginį. Tokiu atveju, radus mėginyje parazitų kiaušinėlių, užsakovas turės keisti visų smėlio dėžių smėlį, vietoje to, kad pakeistų tik toje, kurioje buvo rasta užkratas.

Visuomenės sveikatos centro duomenimis, 2018 m. toksokarozė buvo diagnozuota 41 vaikui, askaridozė – 175 vaikams. Trichiurozės atvejų 2018 m. nebuvo diagnozuota.

Pernai Lietuvoje iš viso buvo užregistruoti 188 sergantys askaridoze ligoniai. Susirgimai registruojami tiek tarp gyvenančiųjų kaime, tiek mieste. Dažniausiai askaridoze užsikrečia ir serga vaikai iki devynerių metų.

Per paskutinius penkerius metus, 2012–2016 metais, sergamumas askaridoze mūsų šalyje palaipsniui mažėjo, sergamumo rodiklis nuo 7,9 sumažėjo iki 6,5 atvejo 100 tūkst. gyventojų.

ULAC medikai primena, kad norint sumažinti riziką užsikrėsti kirmėlinėmis ligomis būtina laikytis asmens ir aplinkos higienos taisyklių: kuo dažniau ir kruopščiau plauti rankas su muilu – po darbo sode arba darže, prieš valgant arba ruošiant maistą, pasinaudojus tualetu, laiku kirpti vaikams nagus, kad po jais nesikauptų nešvarumai. Taip pat rekomenduojama kruopščiai plauti vaisius, uogas, daržoves, tinkamai įrengti lauko tualetus, juos reguliariai ištuštinti, netręšti lauko tualeto turiniu daržų, sodų, naikinti muses, tarakonus ir saugoti maistą nuo užteršimo dulkėmis arba žemėmis, saugoti sodybas, vaikų žaidimo aikšteles, kiemus, smėlio dėžes nuo užteršimo žmonių fekalijomis. 

Askaridozė – kirmėlinė liga, kurią sukelia apvaliosios kirmėlės Ascaris lumbricoides. Žmogus užsikrečia, kai subrendę askaridžių kiaušinėliai, dažniausiai nuo nešvarių rankų, valgant nenuplautas uogas, vaisius, daržoves, maudantis užterštame vandenyje, patenka į žarnyną. Askaridoze žmogus dažniausiai užsikrečia vasarą ar rudenį. Subrendę askaridžių kiaušinėliai dirvožemyje gali išlikti gyvybingi net kelerius metus, vandenyje – 1-2 metus.

Plačiau apie tai pasakoja Užkrečiamųjų ligų ir AIDS centro Epidemiologinės priežiūros skyriaus vedėja Galina Zagrebnevienė:

Dažniausiai serga vaikai

– Askaridozė yra parazitinis susirgimas, kurį sukelia apvaliosios kirmėlės – askaridės (Ascaris lumbricoides). Jų kiaušinėliais žmogus užsikrečia per dirvožemiu suterštas rankas, valgant nešvarias žalias daržoves, vaisius, uogas, geriant nevirintą atvirų vandens telkinių vandenį. Askaridžių kiaušinėlių ant maisto gali patekti su dulkėmis, juos gali pernešti musės, tarakonai.

Šia infekcija žmogus gali užsikrėsti ištisus metus, tačiau dažniausiai tai nutinka vasarą (bei rudenį), kai dirvožemyje susikaupia daugiausiai subrendusių kiaušinėlių, žmonės dirba įvairius žemės ūkio darbus, vaikai didžiąją dienos dalį praleidžia lauke. Būtent ikimokyklinio ir jaunesnio mokyklinio amžiaus vaikai dažniausiai ir serga askaridoze.

Kas išduoda ligą?

Ligos pradžioje vystosi alerginės žmogaus organizmo reakcijos: uždegiminiai plaučių pakitimai, astmos priepuoliai, atsiranda lūpų pabrinkimai, gali pakilti temperatūra.

Dažnai liga praeina nepastebėta ir nustatoma atsitiktinai, atlikus išmatų tyrimus ar suaugusiai kirmėlei pasišalinus su išmatomis. Klinikiniai simptomai dažniausiai pasireiškia ligoniams, kurių organizme parazituoja didelis askaridžių kiekis.

Ligos pradžioje, vykstant lervų migracijai, vystosi alerginės žmogaus organizmo reakcijos: uždegiminiai plaučių pakitimai, astmos priepuoliai, atsiranda lūpų pabrinkimai, gali pakilti temperatūra. Tačiau šioje ligos stadijoje tiriant išmatas askaridžių kiaušinių nerandama.

Vėliau, kai organizme parazituoja jau suaugusios kirmėlės, ligonis skundžiasi pablogėjusiu apetitu, galvos svaigimu, pykinimu, pilvo skausmu. Vaikams gali atsirasti seilėtekis, griežimas dantimis (naktį), naktinės haliucinacijos, pilvo pūtimas bei skausmai. Užsikrėtę askaridėmis vaikai mažiau valgo, sutrinka maisto medžiagų pasisavinimas. Vitaminų ir maisto medžiagų, kurias suvartoja parazitas, stygius sukelia avitaminozes ir bendrą organizmo išsekimą.

Sergant askaridoze sumažėja vaikų gebėjimas sukoncentruoti dėmesį, blogėja bendra psichosocialinė būsena. Sergančių mažų vaikų augimas bei vystymasis sulėtėja. Askaridės slopina organizmo imunitetą, todėl vaikai tampa neatsparūs ir kitiems infekciniams susirgimams. Taip pat sulėtėja imuniteto susidarymas skiepijimų metu.

Visus užsikrėtusius būtina gydyti, nes negydomi ligoniai yra ilgalaikiai infekcijos nešiotojai. Askaridozei gydyti naudojami specialūs antihelmintiniai vaistai.

Kaip apsisaugoti?

Saugoti sodybas, vaikų žaidimo aikšteles, kiemus, smėlio dėžes nuo užteršimo žmogaus išmatomis. Plauti rankas po naudojimosi tualetu, po darbo sode ar darže, prieš valgant ar ruošiant maistą. Maistui naudoti tik nuplautus vaisius, uogas ir daržoves. Negerti vandens iš atvirų vandens telkinių, esant būtinybei naudoti tokį vandenį, jį virinti. Netręšti žmonių išmatomis daržų ar sodų.

Užkrečiamųjų ligų ir AIDS centras (ULAC) primena, kad pradinių klasių mokiniai ir ikimokyklinio amžiaus vaikai dažnai užsikrečia kirmėliniais susirgimais, nes neturi higienos įgūdžių, taip pat dažniau nei suaugusieji  bendrauja su savo augintiniais. Ypač tai aktualu prisiminti vasarą, kai vaikai daug laiko praleidžia kieme, gamtoje.

ULAC duomenimis, 2012 m. iš viso buvo užregistruoti 2055 kirmėliniai susirgimai. Daugiau nei 80 proc. visų kirmėlinių susirgimų sudarė enterobiozė, 12 proc. – askaridozė ir apie 3 proc. – toksokarozė.

Užsikrėtusiems vaikams gali pasireikšti įvairių šių ligų simptomų: sumažėti apetitas, atsirasti galvos svaigimas, pakilti temperatūra, pradėti pykinti, skaudėti pilvą, varginti odos bėrimai, seilėtekis, griežimas dantimis naktį, kamuoti tarpvietės niežulys, irzlumas.

Pagrindinės priemonės, padedančios išvengti šių susirgimų yra labai parastos – tai asmens higiena, švari aplinka, kurioje gyvename, tinkama augintinių priežiūra bei elgesys su jais.

Spalinės dirgina tarpvietę

Enterobiozė yra spalinių infekcija, kuri pasireiškia išeinamosios angos niežuliu. Kirmėlaitės yra 8-13 mm ilgio, baltos spalvos. Jos gyvena žmogaus žarnyne. Kai jos žarnyne užauga, dažniausiai vakare ar naktį, pradeda aktyviai šalintis per išeinamąją angą. Šliauždamos jos dirgina tarpvietės, išeinamosios angos, lytinių organų odą, todėl atsiranda stiprus niežulys. Vaikai, turintys šių kirmėlių, blogai miega, per miegus blaškosi, stengiasi pasikasyti tarpvietę. Jie tampa irzlūs, pablogėja apetitas. Kirmėlaitėms šalinantis jas galima pamatyti aplink išeinamąją angą. Kai spalinių daug, niežulys gali būti jaučiamas ir dieną, ir naktį.

Įtarus, kad vaikas gali turi spalinių, reikia atlikti tyrimus. Lipni permatoma plėvelė prilipinama prie išeinamosios angos arba imamos išangės raukšlių nuograndos, po to žiūrima pro mikroskopą ir ieškoma spalinių kiaušinėlių. Kadangi kiaušinėlius galima nuplauti, šis tyrimas atliekamas neapsiplovus sėdmenų.

Išgydyti šią ligą yra nesunku, bet jei žmogus gyvena spalinių kiaušinėliais užterštoje aplinkoje, jis užsikrečia pakartotinai, todėl sirgti gali mėnesius ar net metus.

Spalinių kiaušinėliai aplinkoje išgyvena iki 30 dienų. Žmogus enterobioze užsikrečia spalinių kiaušinėliams per burną patekus į žarnyną. Dažniausiai nuo nešvarių rankų, užteršto maisto ar daiktų (žaislų, knygų, drabužių, baldų ir t.t.), todėl labai svarbu yra švari gyvenamoji aplinka.

Didesnę riziką užsikrėsti šia kirmėline liga turi vaikai, lankantys vaikų ugdymo įstaigas, nes tarp vaikų ši infekcija lengvai ir greitai plinta. Todėl, jei jūsų vaikas lanko vaikų darželį, pramogauja stovykloje ar pas senelius kaime, reikia dažniau pagalvoti apie šią infekciją ir stebėti savo vaiką.

Askaridozės šaltinis – sergantis žmogus

Askaridozė – kirmėlinis susirgimas, kurį sukelia apvaliosios kirmėlės – askaridės. Tai jau stambesnės kirmėlės, kurios gali užaugti iki 15-40 cm ilgio. Infekcijos šaltinis yra askaridoze sergantis žmogus, kuris su išmatomis išskiria askaridžių kiaušinėlių. Kad jie būtų pavojingi, turi subręsti dirvožemyje.

Žmogus užsikrečia askaridžių kiaušinėliams per burną patekus į žarnyną: per nešvarias rankas, valgant neplautas daržoves, vaisius, uogas, geriant nevirintą atvirų vandens telkinių vandenį. Askaridoze žmogus dažniausiai užsikrečia vasarą ar rudenį.

Dažnai liga praeina nepastebėta arba nustatoma atsitiktinai, atlikus išmatų tyrimus ar kirmėlei pasišalinus su išmatomis. Sergant šia liga vaikams sumažėja apetitas, gali atsirasti galvos svaigimas, pykinimas, pilvo skausmai ir pūtimas, odos bėrimai, seilėtekis, griežimas dantimis naktį.

Liga patvirtinama ištyrus išmatas ir radus askaridžių kiaušinėlių.

Toksokarozę platina katės ir šunys

Toksokarozė yra kirmėlinė liga, kurią sukelia apvaliųjų kirmėlių toksokarų lervos. Toksokarozę platina užsikrėtę šunys ir katės, savo išmatomis teršiantys aplinką.

Žmogus toksokaroze užsikrečia toksokarų kiaušinėliams per burną patekus į virškinimo traktą: nuo nešvarių, žemėtų rankų, valgydamas neplautas uogas, vaisius ir daržoves, vartodamas atvirų telkinių vandenį, vaikai – žaisdami smėlio dėžėse, žaliose vejose, kuriose yra šunų ir kačių išmatų.

Daugeliu atvejų, ypač į organizmą patekus mažam kiaušinėlių kiekiui, liga gali praeiti be simptomų. Vystantis simptomams, ligonis gali karščiuoti, nors temperatūra dažniausiai būna neaukšta, atsiranda sausas kosulys, dusulys, dažni naktiniai kosulio priepuoliai. Kartais vargina pilvo skausmai. Ligonius pykina, jie vemia, viduriuoja. Protarpiais išberia ir niežti odą.

Norint patvirtinti diagnozę, turi būti atliekami kraujo tyrimai.