Einikis – žmogus, kuris ryškų charakterį turėjo ne tik krepšinio aikštelėje, bet ir už jos ribų. Ne vienas jį pažinojęs tikina, kad noras turėti gerą laiką jam buvo nesvetimas. Tačiau lygiai taip pat daugelis jį karjeros metu lydėjusių žmonių pripažįsta ir tai, kad tokias geras akimirkas jis gebėdavo kurti ir kitiems.

Dokumentiniame seriale pats Gintaras prabils ir apie skaudžiausius savo asmenino gyvenimo įvykius, ir apie didžiausius pasiekimus.

Jau nuo šio penktadienio, rugpjūčio 25-osios, šalies gyventojai kartu su visa planeta ims sekti Pasaulio taurės turnyrą, kuriame stipriausiai palaikysime savo rinktinę. Ką reiškia žaisti rinktinėje, o ypač – suvienijus jėgas čia skinti pergales, puikiai žino ir G. Einikis.

Gintaro Einikio tėvas. TV3 nuotr.

„Lietuvos rinktinėje aš turėjau labai gerą laiką – mes labai daug laimėjome. Įsivaizduojate, ką reiškia laimėti tris bronzas? Tai – tikras kaifas. O kai užgroja tavo šalies himnas, per visą kūną eina šiurpas. Dėl to ir reikia sportuoti. Dėl pinigų žaisdavome klubuose, o čia buvo dūšia“, – sakys jis.

Tačiau šlovė netrunka amžinai – tą savo kailiu pajautė ir Gintaras. Krepšininkas dokumentiniame seriale prisimins, kodėl ir kaip nutrūko jo profesionali karjera bei koks gyvenimas buvo po to.

Viskas susidėjo. Skyrybos, dolerio nuvertėjimas... Man viskas kirto.

 

„Viskas susidėjo. Skyrybos, dolerio nuvertėjimas... Man viskas kirto“, – sakys jis, tačiau čia pat pridės, kad dėl pinigų niekuomet neišgyveno – mokėjo gyventi ir su jais, ir be jų.

Vis dėlto metus, praleistus su Lietuvos vyrų krepšinio rinktine, jis iki pat šios dienos vertina labiausiai.

„Ir taip išsipildė daug mano svajonių. Žaidžiau „Žalgiryje“, uždirbau kažkiek pinigų, daug metų žaidžiau Lietuvos rinktinėje. Į Lietuvos rinktinę patenka 12, o aš į tą 12-tuką patekdavau 10 metų. Tai – aukščiau visų svajonių“, – pripažins jis.

Tačiau karjeros ir šlovingo gyvenimo pabaiga Gintarui reiškė ir nutrūkusius santykius bei draugystes. O kartais – net smurto proveržius. Tiesa, jis iki pat šios dienos to nepripažįsta.

Jurgita Einikienė. TV3 nuotr.

„Daug skandalų nebuvo, nes jei būtų buvę, aš jau sėdėčiau kalėjime. Mano žmona yra emocionali moteris ir turi pasiekti tai, ko nori. Ji iškviečia man policiją, o kartais – ir be reikalo. Praėjus laikui ji supranta, kad čia nieko ir nebuvo... Kaip ir kiekvienoje šeimoje, tik vieni išeina į viešumą, kiti – ne. O mano kažkodėl visada išeidavo į viešumą“, – svarstys jis.

Atvira istorija, kaip su Gintaru susipažino, pasidalins ir krepšininko žmona Jurgita. Tiesa, ji neslėps – kad Gintaras vedęs, sužinojo neiškart. O kaip tai pakeitė jų besimezgančius santykius, ji atskleis seriale.

Intriguojantis, atviras ir į daugybę klausimų atsakymus pateiksiantis dokumentinis serialas „Einikis“ – šiandien, 20.30 val. per TV3!

Tai pirmas kartas kai 38-erių verslininkė, vizažo specialistė bei grupės „Naujosios pupytės“ lyderė ir atlikėja O. Pikul po kelerius metus trukusios tylos prabilo apie asmeninį gyvenimą.

Moteris oficialiai patvirtino jau metus sklandžiusius gandus – po dešimt metų trukusių santykių, iš kurių beveik aštuoneri santuokoje, ji skiriasi su garsiu krepšininku Simu Jasaičiu ir verčia naują baltą lapą. „Mes kartu su vyru nebegyvename jau pusantrų metų...“, – atskleidė Oksana.

Gyvenimo būdo laida „Nuo... Iki...“  šį pirmadienio vakarą, 20 val. per LNK.

Griežtindamos atsaką į Rusijos invaziją Ukrainoje, Europos Sąjunga ir Jungtinės Valstijos trečiadienį paskelbė savo pirmas sankcijas dviem suaugusioms V. Putino dukterims iš jo santuokos su buvusia žmona Liudmila.

Tuo metu didėja spaudimas skelbti sankcijas Alinai Kabajevai, buvusiai ritminės gimnastikos čempionei, žiniasklaidos vadinamai V. Putino širdies drauge, nors Kremlius to niekada nėra patvirtinęs.

V. Putinas savo asmeninį gyvenimą per daugiau nei du dešimtmečius valdžioje yra komentavęs vos kelis kartus.

Valstybinė žiniasklaida paprastai rodo jį vieną – dirbantį ar keliaujantį – kurdama žmogaus, atsidavusio tėvynei ir neturinčio daug laisvalaikio, įvaizdį.

Vienintelis aiškus jo pareiškimas apie asmeninį gyvenimą buvo keistas pasirodymas su Liudmila per vieno baleto spektaklio pertrauką Maskvoje 2013 metais, kai jis valstybinės televizijos reporteriui pasakė, kad jie su žmona nusprendė kartu nebegyventi. 2014-aisiais buvo patvirtinta, kad pora išsiskyrė.

Rusijos žiniasklaida skelbia, kad jis ir Liudmila turi dvi dukteris, Mariją Voroncovą ir Kateriną Tichonovą, bet pats V. Putinas niekada nėra viešai paminėjęs jų vardų ar oficialiai su jomis nusifotografavęs.

„Mano vaikai laikosi gerai. Jie Maskvoje. Jie studijuoja ir dirba ne visu etatu. Jų asmeniniame gyvenime ir kalbant apie jų profesinį augimą viskas gerai. Aš jais didžiuojuosi“, – 2012 metais per vieną retų tokio pobūdžio komentarų sakė V. Putinas.

2020 metų rugpjūtį jis sakė, kad viena jo dukterų dalyvavo rusiškos vakcinos nuo pandeminio koronaviruso „Sputnik V“ bandymuose, ir jos patirtį pateikė kaip vakcinos veiksmingumo įrodymą.

Kremliaus atstovas Dmitrijus Peskovas ketvirtadienį pareiškė, kad Vakarų sankcijų prezidento šeimos nariams faktas „kalba pats už save“ ir nelabai ką galima daugiau komentuoti.

„Ryšys su Putinu“

Tai, kad Liudmila retai rodydavosi viešumoje, o kai pasirodydavo, atrodydavo paniurusi, gandus apie V. Putino asmeninį gyvenimą kurstė daug metų prieš jų skyrybas.

2008-aisias nedidelis bulvarinis laikraštis „Moskovskij korrespondent“ paskelbė straipsnį, kad V. Putinas ketina vesti A. Kabajevą. V. Putinas įsiuto, piktai paneigė pranešimą ir liepė žurnalistams nekišti savo „snarglinų nosių“ į jo asmeninį gyvenimą.

Laikraštis, priklausęs magnatui Aleksandrui Lebedevui, kurio sūnus Jevgenijus vėliau tapo viena įtakingiausių britų žiniasklaidos figūrų, atsiprašymo nepaskelbė ir greit išvis užsidarė.

Tačiau kalbos apie V. Putino ir A. Kabajevos santykius niekada nenutilo. Opozicijos lyderio Aleksejaus Navalno atlikto tyrimo dėl šių santykių skandalingos išvados buvo paskelbtos netrukus po jo arešto 2021 metų sausį.

A. Navalnas teigia, kad A. Kabajevos santykiai su V. Putinu atnešė jai daug prabangaus nekilnojamojo turto visoje Rusijoje ir dosniai apmokamą Nacionalinės medijos grupės (NMG) – valstybinės žiniasklaidos kompanijos – direktorių tarybos pirmininkės postą.

Ji nebūtų galėjusi vadovauti televizijos kompanijoms ir laikraščiams, jei ne jos ryšys su Putinu.

„Nėra abejonių, kad Alina Maratovna Kabajeva geriau už visus kitus šokinėja su kamuoliu ir juosta, bet ji nebūtų galėjusi vadovauti televizijos kompanijoms ir laikraščiams, jei ne jos ryšys su Putinu“, – tuo metu komentavo A. Navalnas.

A. Navalno komanda teigia, kad A. Kabajevai postą NMG, valdančiai valstybės akcijas žiniasklaidos priemonėse, įskaitant televiziją „Pervyj kanal“, skyrė V. Putinui artimas Jurijus Kovalčukas, dabar esantis JAV sankcijų sąraše.

Socialinėje žiniasklaidoje kalbama, kad A. Kabajeva šiuo metu yra Šveicarijoje. Po peticija platformoje „Change.org“, kuria ši Alpių šalis raginama imtis veiksmų prieš A. Kabajevą, surinkta maždaug 75 tūkst. parašų.

„Kodėl dabar, kai Rusijai įvesta tiek daug sankcijų, jūs toliau priimate ją ir jos šeimą, Putinui griaunant milijonų gyvenimus?“ – klausiama peticijoje.

Rusijos propagandininkė?

Kaip pranešė šveicarų transliuotojas RTS, Šveicarijos federalinė vyriausybė A. Kabajevos buvimo šalyje klausimą nagrinėjo per savo laikinos darbo grupės Ukrainai posėdį.

Pareigūnai „nerado jokių požymių, kad šis asmuo yra Šveicarijoje“, sakoma RTS cituotame oficialiame pareiškime. Jame nurodoma, kad „buvo atlikti būtini patikrinimai“.

A. Navalno kovos su korupcija fondo tyrėjas Georgijus Alburovas sakė, jog sunku patikėti, kad A. Kabajeva iki šiol išvengė Vakarų sankcijų, nors yra labai artima pačiai valdžios viršūnei.

„Ji priklauso Putino artimiausių žmonių ratui, ji yra jo šeimos narė, turinti naudos iš jo padėties“, – sakė jis ir pridūrė, kad dėl savo oficialaus posto žiniasklaidos srityje ji yra „svarbi Rusijos propagandininkė“.

Oponentai teigia, kad numanomi V. Putino santykiai su A. Kabajeva jokiu būdu neapibūdina viso jo privataus gyvenimo.

2020 metų lapkritį rusų tiriamosios žurnalistikos svetainė „Projekt“ paskelbė, kad tokia Svetlana Krivonogich staiga gavo akcijų J. Kovalčukui priklausančiame banke „Rossija“.

Straipsnyje teigta, kad 2003 metais S. Krivonogich pagimdė dukterį, išvaizda labai panašią į V. Putiną, o jos tėvavardis esąs Vladimirovna.

Kremlius tuo metu sakė, kad šis straipsnis nėra „rimta medžiaga“ ir nenusipelno tolesnių komentarų.

Dar prieš kurį laiką iš viešumos dingusi šokėja tuomet sakė, kad jai nepatinka kaina, kurią turi mokėti už savo viešumą. Nepaisant praūžusios pandemijos ir finansinių nuostolių, kuriuos patyrė trys jos vadovaujamos šokių studijos, laidos „Kasdienybės herojai“ pašnekovė neslepia, jog dabar yra laiminga.

K. Navickaitė-Tina sako, jog būnant matomu žmogumi televizijos ekranuose ar ant žurnalų viršelių, gatvėje būsi daug rečiau užkalbintas, nes žmonės tiesiog pasisaugos ir bijos. Tokia buvo ir jos žinomumo kaina, tačiau viską pakeitė nauja meilė. „Mano širdyje gyvena meilė ir ji užaugina sparnus. Be jos būtų liūdna. Buvusios patirtys mane išmokė labiau saugoti asmeninį gyvenimą. Nėra malonu, kai tavo nesėkmes arba kažkokius sugriuvusius santykius aptarinėja visa Lietuva“, – „Delfi TV“ laidoje prasitaria ji.

Laidos kūrėjų nuotr.

Tina sako, kad ne veltui savo dabartinį mylimąjį slepianti nuo viešumos. Visi iki šiol prisimena itin dramatiškas jos skyrybas su atlikėju Mino, nors jos vyko prieš dešimtmetį. Negalėdami pasidalyti namo, jie keletą metų mynė teismų slenksčius.

„Tikrai buvo nelengva. Kadangi aš sąmoningai pasirinkau tylėti, nors mane tikrai kalbino labai daug žurnalistų ir labai norėjo mano tiesos, aš jos taip ir nepasakiau ir dabar nutylėsiu. Manau, kad kas benutiktų, pagarba buvusiam artimam žmogui turi išlikti. Man tai atrodo negražu, nepriimtina ir neskanu. Mano pasirinkimas tylėti galbūt susiformavo nuomonę iš to vieno, kas kalbėjo. Ir turbūt dar tas šleifas kartas nuo karto išlenda“, – svarsto moteris.

„Delfi TV“ laida „Kasdienybės herojai“ – pirmadienį 21.30 val.

29-erių Petro kelias į muzikos pasaulį buvo vingiuotas. Jis dirbo prabangiame restorane Londone, žaidė krepšinį ir svajojo apie NBA. Tačiau, matyt, ne veltui jis tapo dainininku. Petras – legendinio gitaros virtuozo Stasio Daunio sūnus, kadaise muzikavęs grupėje „Estradinės melodijos“ ir grojęs su Edmundu Kučinsku, Simonu Donskovu bei Stasiu Povilaičiu.

Tačiau savo tėvo Petras neprisimena. Kai berniukui buvo 1,5 metų, jo tėvas mirė susirgęs plaučiu vėžiu. P. Daunys kartais pasvajoja – jei tėvas būtų gyvas, jie dabar gal ir ne vieną dainą galėtų kartu sukurti.

Labai noriu šeimos, nes pats jos neturėjau.

Petras neslepia: nors jo vaikystė prabėgo gražiame kurorte Palangoje, ji nebuvo lengva. Jo mama, likusi su dviem vaikais, vos pragyveno iš minimalaus atlyginimo. O kai Petrui buvo aštuoneri, mama palikusi vaikus išvyko uždarbiauti į Londoną. „Labai noriu šeimos, nes pats jos neturėjau“, – sako Petras.

Dainininkas, dar būdamas mokinys, dalyvavo televiziniame projekte „Chorų karai“. Tuomet buvo pakviestas į „Lietuvos talentus“, „Šok su manimi“ projektą bei „X faktorių“.

Televizijos projektai neretai sulaukia kritikos, nes, tarsi, iškelia jaunus žmones į žinomumo padanges, leidžia patikėti, kad prasidėjo tobula karjera scenoje ir ji tęsis amžinai. Tačiau po projekto naujai iškepti artistai lieka vieni, kartais – taip ir nebesulaukia darbo pasiūlymų.

Petras patikina, kad jau seniai pragyvena iš muzikos, o kurį laiką jam pajamas atneša ir jo žinomumas. Petras dirbo radijo stotyje, o dabar kartais veda ir renginius. Žinomas vyras neslepia – jei nori kokybiškai muzikuoti, turi ir daug investuoti. Petras ką tik išleido naują vasarišką dainą, už kurią nepagailėjo net kelių tūkstančių eurų.

Apie planus turėti šeimą, sunkią vaikystę, sėkmes ir nesėkmes projektuose sekmadienį 20 val. „Delfi TV“ kanalo gyvenimo būdo laidoje „Kasdienybės herojai“ papasakos Petras Daunys.

Paprastai apie asmeninį gyvenimą neatviraujanti atlikėja, prasitarė, kad šiuo metu jos širdis laisva ir leido suprasti, kad mielai į ją įsileistų meilę. Atlikėja net ėmėsi veiksmų, kurie galbūt padės į gyvenimą pritraukti antrąją pusę.

„Žiedą jau užsimoviau, – juokdamasi į žiedelį ant bevardžio piršto rodo atlikėja ir pasakoja istoriją. – Mano ištekėjusi draugė visada ant vestuvinės rankos vestuvinio piršto nešiodavo žiedą ir per trejus metus ištekėjo. Tai aš dabar seku jos pavyzdžiu.“

Man atrodo, kad vienatvėje galima susipažinti su savimi.

Paklausta, ar jos neslegia vienatvė, Monika sako kol kas joje įžvelgianti daugiau pliusų nei minusų – tai gera proga pažinti save ir pasiruošti santykiams.

„Man atrodo, kad vienatvėje galima susipažinti su savimi. Man norisi tikrų santykių ir tikrumo santykyje. O kad to pasiektum, man atrodo, reikia labai gerai su savimi pačiu susipažinti. Todėl šį etapą aš priimu kaip galėjimą susipažinti su savimi. Tik tuomet gali kurti sveikus santykius“, – atvirauja atlikėja, kuri šiuo metu labiausiai gyva jaučiasi tada, kai dainuoja.

Ne paslaptis, kad Moniką džiugina viskas, kas susiję su muzika. Tai didžiulė jos meilė, be kurios ji neįsivaizduoja savo egzistencijos. „Neįsivaizduoju kaip galėčiau funkcionuoti be muzikos“, – susimąsto ji, nors visgi didžiausią baimę M. Linkytei kelia mintys, kad gyvenimas praeis pro šalį jo pilnai neišgyvenus.

Bijau, kad gyvenimas prabėgs ir jo neiškvėpuosiu. Todėl noriu išbūti kiekvieną akimirką, net jei ji ir labai nepatogi.

„Labai bijau ne gyventi, o tiesiog praegzistuoti. Labai bijau užsisukti kažkokiose savo baimėse. Bijau, kad gyvenimas prabėgs ir jo neiškvėpuosiu. Todėl noriu išbūti kiekvieną akimirką, net jei ji ir labai nepatogi“, – sako M. Linkytė.

Kur ir kodėl savanoriauja M. Linkytė, kodėl jai svarbu atsakyti į gerbėjų žinutes, kur ji deda gerbėjų dovanas ir kokias dovanas labiausiai vertina, kas ją sieja su Indre Stonkuviene, ar tarp jos ir Vaido Baumilos buvo romanas bei kas slepiasi Monikos rankinėje, žiūrėkite jau šį sekmadienį 19.30 val. laidoje „Mano pramogos VEIDAI“ per „Delfi TV“.

Keletą minučių pasiklausau audringo dialogo ir neriu namo. Besivalant dantis neapleidžia mintis, kad tai man kažką labai primena, o paskui pasidaro juokinga supratus – ką. Čia juk tos moterys, tos žmonos ir meilužės, tarpusavyje besipešančios dėl vyro, kuriam užtenka nusispjovimo (ar kito rusišku terminu apibūdinamo požiūrio) žaisti jų abiejų jausmais. Kuris abiem prisiekinėja amžiną meilę, bet iš tikrųjų myli tik save ir savo mažąjį draugą. Sakau, moterys, nes išskirtiniai atvejai, kad du vyrukai kovotų dėl damos, su terbele asmeninių daiktų kas savaitę migruojančios tarp jųdviejų rezidencijų. O štai merginos, užuot atsisveikinusios su neapsisprendėliu, iškart viena kitą koneveikia baisiausiomis žinutėmis, vaikšto pas būrėjas ir siunčia prakeiksmus. Ir nusprendusio sugrįžti princo laukia išskėstomis rankomis, kojomis ir atlaidumo kupina širdimi.

Kai pats nustoji laikyti save nevertu meilės, nevykėliu ar tiesiog auka, nutinka stebuklingų dalykų.

Bet kovojimas dėl pagarbos nevertų individų dėmesio ir įvertinimo galioja ne tik meilės trikampiuose. Čia juk ir nenurimstantis skambinimas draugams, kurie vis neturi laiko susitikti. Tolesnis bendravimas su tais, kurie, žinai, už akių aptarinėja tavo asmeninius reikalus, ar tokiais, kurie gyvenime nepasakys gražaus žodžio, o tik žlugdys svajones. Tai lindimas chamui viršininkui į ten, kur saulė neužšviečia, užuot priminus, kad nusipelnei etiško elgesio. Laikymas autoritetu mokytojo ar dėstytojo, kuris, užuot adekvačiai dirbęs savo darbą, svaido kandžias pastabas ir labiau primena ne akademiką, o kalėjimo vierchą, liepiantį raškyti obuolius nuo obels, išpieštos ant sienos.

Asmeniniame, socialiniame ir profesiniame gyvenime visuomet atsiranda manipuliatorių ir iliuzionistų, sugebančių įžiebti savotišką magiją. Jie varo aplink esantiems kompleksus, sudaro įspūdį, kad šie nieko, net paprasčiausio žmogiškumo nenusipelnė, taip augina susižavėjimą savo asmeniu ir norą įtikti jiems bet kokia kaina. Tai kažkiek panašu į Stokholmo sindromą, tik šiais atvejais nereikia kaukėtų pagrobėjų ir grandinių. Pakanka iš pradžių parodyti truputį šilumos, o tuomet palikti kaltinti save patį, kai ima dvelkti šalčiu. Tavęs negerbiančio asmens garbinimas užaugęs iš nemeilės sau.

Viena didžiausių paslaugų, kurią sau gali padaryti žmogus, – nustoti stengtis įtikti tiems, kurie to nevertina. Nes jiems niekada niekas neįtiks iki galo. Baigti lakstyti paskui tuos, kurie mano esą tokie išskirtiniai, kad kitiems juos reikėtų vytis net ir sulaužyta koja. Užuot lanksčiusis ir plakus save, kad padarei kažką ne taip, reikia atsistoti ir išeiti kitur.

Viena pažįstama kadaise yra ištarusi jau anekdotu mūsų kompanijoje virtusią frazę: "Aš jau per sena lakstyti paskui bernus ir troleibusus." Kai toksiškas žmogus, it konteineris ant ratelių, ima riedėti lauk iš gyvenimo, beveik visada protingiau jo nestabdyti. Reta sėkmė, kad šiukšlės be vargo išneštų pačios save. Instagrame jau ne pirmus metus klaidžioja paveiksliukas su angliška fraze "If I have to fight for your attention, then fuck your attention" ("Jei turiu kovoti dėl tavo dėmesio, tai ir velniop tą tavo dėmesį"). Kaip pasakytų Marijonas, jis tūkstantį kartų buvo teisus. Nes kai pats nustoji laikyti save nevertu meilės, nevykėliu ar tiesiog auka, nutinka stebuklingų dalykų. Į gyvenimą ima riedėti ne plastiko taros pilni konteineriai, o lobių skrynios. O kartais net atrandi jas pats savyje.

Kad ir kaip paradoksaliai skambėtų, viena iš pagrindinių sąlygų ieškančioms – niekada aklai nepasikliauti patarimais. Svarbu orientuotis į tai, kas yra sava ir kas šiuo momentu tinka mums. Dalindami patarimus žmonės dažnai į juos sudeda savo baimes, lūkesčius ar nerealizuotus troškimus. Tačiau tai, kas pasiteisina kitiems, nebūtinai tiks mums.

Žinoma, ne visada lengva atsilaikyti prieš aplinkos spaudimą. Net ir netiesioginiai komentarai ar jus pasiekiančios nuogirdos prisideda prie stereotipinių socialinių vaidmenų įsigalėjimo. Pavyzdžiui, galbūt biuro virtuvėlėje yra tekę nugirsti šnabždesius apie koleges, kurios nusprendžia po poros mėnesių motinystės atostogų grįžti į darbą ir pasvarstymus, kokia ji mama. Arba priešingai – smerkiančias pastabas apie darbo krūvį susimažinusias mažamečių vaikų mamas.

Tiesa ta, kad tobulų sprendimų nebūna ir pasirinkti reiktų tai, kas geriausiai tinka jums. Priimant sprendimus svarbu matyti karjerą kaip visumą. Kalbėdami apie darbą, dažnai mėgstame akcentuoti vieną elementą, dažniausiai profesinę veiklą, ir jį analizuoti atskirai. Tačiau sektinu pavyzdžiu neturėtume laikyti tų, kurie tik sėkmingai dirba ir neturi prasmingo laisvalaikio. Arba tų, kurie už darbo ribų negeba sukurti ir palaikyti reikšmingų artimų ryšių.

Sėkmingi žmonės supranta, kad gyvenimą sudaro skirtingos sritys ir esame laisvi nuspręsti, kokiu gyvenimo etapu kuriai iš jų skirsime daugiau savo laiko ir energijos. Po truputį daugėja atvejų, kai moterys atvirai pasako, kad augindamos mažus vaikus nori paprastesnių pareigų. Ir ne todėl, kad nesugeba susidoroti su užduotimis, o todėl, kad laikinai pasikeičia jų prioritetai. Po metų ar poros, jos su nauja energija grįžta atgal į profesinę veiklą.

Visgi ne visos organizacijos yra pasiruošusios priimti tokį atvirumą ir sąmoningumą, todėl turėti palaikantį socialinį tinklą, siekiant užsibrėžtų tikslų ar tebesant profesinėse paieškose – labai svarbu. Susikurkime jį! Kiekvienas savo socialiniame rate turėtume turėti žmonių, kurie mums artimi asmeniškai ir darbuojasi mums artimoje srityje, kurie gali suteikti grįžtamąjį ryšį, skatina tobulėti, kurie nuoširdžiai mumis domisi ir palaiko, jei suklystame.

Šiam tinklui užmegzti yra įvairių būdų: galime susirasti mentorių, įsitraukti į profesines grupes ar klubų veiklą. Tačiau svarbiausia čia nėra užmegzti kuo daugiau kontaktų, o sukurti prasmingą ryšį, kuris motyvuotų siekti profesinio ir asmeninio augimo.

Tam, kad augtume, privalome nuolat mokytis. Šiais laikais tam taip pat yra daugybė pasirinkimų. Iš čia kyla klausimas – kaip išsirinkti ir apsispręsti? Tebūnie tai malonus rūpestis. Vienas mano draugas tokiais atvejais vadovaujasi žaviu principu – jis yra užsibrėžęs kiekvienais metais išmokti bent vieną naują dalyką. Taip jis pradėjo dainuoti ir dabar laimi įvairiuose karaokė konkursuose, taip pat išmoko plaukti ir pramoko kelias užsienio kalbas.

Toks pasiryžimas reikalauja disciplinos, bet tikrai nereiškia kardinalaus savo laiko perorganizavimo. Po kelių metų pažvelgus atgal galima įvertinti, kad pastangos atsipirko

džiuginančiais rezultatais. Be to, kiekvienas naujas įgūdis atveria tokių galimybių, apie kurias anksčiau net nesusimąstėme.

Šiuo metu yra labai populiari „savęs ieškojimo“ sąvoka. Ir iš tiesų − reflektuoti, ko norime ir ką galime, yra svarbu. Tačiau vien vaikščiodami į seminarus bei mokymus ir „ieškodami savęs“ teoriškai mes nedaug pasieksime. Nepamirškime, jog geriausiai save pažinti galime tik remdamiesi realia patirtimi. „Ar man patiktų dirbti aptarnavimo srityje?“. Pabandyk! „Galėčiau nuo ryto iki vakaro rašyti knygas“. Pabandyk rašyti bent tris dienas iš eilės. Tad svarbiausias dalykas ieškant savęs yra bandyti, veikti ir reflektuoti. O ne klausytis kitų sėkmės istorijų ir receptų.

Žinoma, kiekviename eksperimente yra kažkiek rizikos. Tačiau susidūrę su neapibrėžtumu, nepasiduokime baimėms. Verčiau įvertinkime rizikas, prisijaukinkime neapibrėžtumą ir prisiminkime, kad tik patirdami galime suprasti, kas mums patinka, kas suteikia energijos ir kas sekasi geriausiai.

Nuotaikingame BTV žaidime „Ant liežuvio galo“ kurioziškų situacijų tikrai netrūksta, o kartais – net ir labai pikantiškų dalyvių išpažinčių. Jau šį vakarą provokuojančius klausimus mėgstantis radistas, vienas iš laidos vedėjų Rolandas Mackevičius mėgins išpešti įdomių detalių apie vienos žinomiausių šių dienų Lietuvos manekenių – Karolinos Toleikytės asmeninį gyvenimą.

K. Toleikytė žaidime dalyvavo kartu su mylimuoju – grupės „Išjunk šviesą“ lyderio Valdo Burnio sūnumi Roku. Nors R. Mackevičius visaip mėgino sužinoti daugiau apie gražuolės širdies draugą, šis nuo tiesių atsakymų kaskart išsisukdavo, pradžioje prisipažinęs, kad laidoje jaučiasi tik vos kiek geriau, nei laidotuvėse.

„O kuo šiaip užsiimi gyvenime?“ – paklausė vaikino R. Mackevičius. „Nieko, rūkau žo...“, – pradėjo R. Burnys, tačiau čia pat pats save nutraukė. „Jis norėjo pasakyti, kad rūko žuvį“, – juokdamasis sūnų užstojo toje pačioje komandoje žaidęs V. Burnys. Po dar poros nesėkmingų bandymų sužinoti ką nors apie R. Burnį, laidos vedėjas perėjo prie pačios K. Toleikytės.

„Esi jauna, bet jau darbuojiesi ne vienus metus. Ar sunkus darbas? Įmanoma iš to gyventi?“ – paklausė R. Mackevičius, ir į abu klausimus K. Toleikytė atsakė teigiamai. „Tai gal tu ir jį išlaikai?“ – tęsė radistas. Kol K. Toleikytė akimirkai sutriko, už ją teigiamai atsakė pats R. Burnys. Vėliau R. Mackevičius vėl bandė iškvosti gražuolę, ar jos mylimasis bent jau yra romantiškas, tačiau atrodė, kad šis klausimas išvis išmušė gražuolę iš vėžių.

Ką dar aštrialiežuviams radistams pavyks išpešti apie K. Toleikytės ir R. Burnio santykius? Kodėl R. Mackevičius ir Jonas Nainys vienas ant kito lašina vašką, kuo užsiiminėja lietuviai romantikai, ir dar daugybė juokingų istorijų – jau šį antradienio vakarą, žaidime „Ant liežuvio galo“ 20 val. per BTV.

Holivudo gražuolė Jennifer Lawrence (Dženifer Lorens) sako neliejanti ašarų dėl viengungės gyvenimo, ir tvirtina, jog jai patinka faktas, kad ji „vėl nekalta“.

Aktorė, anksčiau susitikinėjusi su britais Nicholu Houltu (Nikolu Houltu) ir roko grupės „Coldplay“ žvaigžde Chrisu Martinu (Krisu Martinu), neseniai atsidūrė žiniasklaidos dėmesio centre, kai per interviu žurnalui „Vogue“, regis, pasiskundė dėl meilės stygiaus savo gyvenime.

Tačiau 25 metų „Oskaro“ laureatė tvirtina, kad šiuo metu jai netgi patinka nepalaikyti jokių romantiškų santykių.

„Štai kur problema, - sakė aktorė JAV televizijos pramoginių naujienų laidai „Extra“. - Kalbiesi su kažkuo, maždaug „bla, bla, bla“, ir staiga netikėtai pamatai tokias citatas: „Jennifer Lawrence negali eiti į pasimatymus. Jennifer Lawrence yra homoseksuali...“ Atsibundi ir... „Bum!“ Nieko tokio. Man viskas puiku. Vėl esu nekalta. Ši dalis yra teisybė.“

Visgi aktorė pripažino, jog laukia „to vienintelio“, ir sakė: „Dažniausiai man nesiseka sutikti vyrukų, kurie man patiktų“.