Pareigų netekęs ULAC vadovas neketina nuleisti rankų. Jis kaltina neteisėtą sprendimą jį atleisti priėmusį buvusį sveikatos ministrą Aurelijų Verygą ir žada dėl atleidimo teisybės ieškoti teisme. Į tokius S. Čaplinsko pareiškimus sureagavo A. Veryga. Buvęs ministras tvirtina įžvelgiantis piktnaudžiavimą siekiant išvengti atleidimo, be to, ragina imtis reformų sujungiant šią įstaigą su Nacionaliniu visuomenės sveikatos centru (NVSC).

S. Čaplinską atleisti nuspręsta dar lapkričio 5 dieną, tačiau jis turėjo nedarbingumą.

Jis pats atleidimą vadina neteisėtu ir primena dėl to jau pateikęs ieškinį teismui.

„Aš esu kūrėjas. O su griaunančiais – man buvo, yra ir bus nepakeliui. Todėl ieškinys dėl mano neteisėto atleidimo jau prieš gerą mėnesį yra patiektas teismui“, – savo feisbuko paskyroje pirmadienį vakare parašė S. Čaplinskas.

Buvęs ULAC vadovas taip pat kaltino sprendimą jį atleisti priėmusį buvusį sveikatos ministrą A. Verygą, jog šis nutarė „sunaikinti ULAC“. Anot jo, jis pats ir įstaiga patyrė „įvairių formų mobingą: pradedant įvairiomis patyčiomis, kompetencijų menkinimu, kaltinimų fabrikavmu, garbės ir orumo pažeidimais, diskriminacija“.

„Pandemija nesibaigė. Stebėsiu visus sprendimus. Nuo rytojaus galėsiu nevaržomai ir atviriau teikti ekspertines įžvalgas įvairiais ligų prevencijos, sveikatos politikos ar reformų klausimais“, – tvirtino jis.

Nenutylėjo ir A. Veryga

Buvęs sveikatos ministras A. Veryga ULAC vadovo žodžiuose įžvelgia bandymą jį kompromituoti ir nusprendė atsakyti į S. Čaplinsko kaltinimus. A. Veryga pirmiausia primena net kelis mėnesius trukusį S. Čaplinsko nedarbingumą ir teigia, kad tai buvo „slapstymasis“ nuo atleidimo. ULAC vadovas vengė grįžti į darbą tik todėl, kad žinojo, jog bus atleistas ir stengėsi išnaudoti visas galimas valstybės išmokas, socialiniame tinkle rašo A. Veryga.

„Galvojau nebesivelsiu į komentarus ir nebekalbėsiu apie S. Čaplinską, kurio „slapstymasis“ nuo sprendimo pagaliau baigėsi ir jis yra atleistas iš ULAC vadovo pareigų. Bet po publikacijų, kuriose jis bando kompromituoti mane ir kaltinti kažkokiais institucijų naikinimas, manau privalau parašyti.

Pirmiausia ir įdomiausia tai, kad aš iki šiol negavau atsakymo iš „Sodros“ dėl S. Čaplinsko darbingumo jo „nedarbingumo metu. Tokią užklausą „Sodrai“ išsiunčiau sausio 6 dieną.

Galiu ir klysti, bet mano versija labai paprasta. Vadovas vengė grįžti į darbą tik todėl, kad žinojo, jog bus atleistas ir stengėsi išnaudoti visas galimas valstybės išmokas. Puikus valstybinės institucijos vadovo elgesys. O apie „Sodros“ gebėjimą atsakyti iš viso patylėsiu. Kiek tokių vadovų vengė ar vengia atsakomybės slapstydamiesi po liga ir gaudami išmokas? Atsakymo nebesitikiu“, – apie negautą „Sodros“ atsakymą rašė buvęs ministras.

Kiek tokių vadovų vengė ar vengia atsakomybės slapstydamiesi po liga ir gaudami išmokas?

Kritikavo kaip vadovą

A. Veryga negaili aštrių kritikos žodžių S. Čaplinskui kaip vadovui. Politikas tvirtina, kad S. Čaplinskas vadovaudamas ULAC nevykdė Vyriausybės sprendimų, jiems aktyviai prieštaravo ir sabotavo, o taip pat nevykdė savo tiesioginio vadovo – ministro, pavedimų, nesugebėjo pasirūpinti savo institucijos informacinių sistemų atnaujinimu, o tai sukėlė rimtų problemų susidūrus su koronaviruso pandemija.

„O dabar konkrečiai dėl S. Čaplinsko. Tik priminsiu, kad čia tas pats vadovas, kuris jaunas žurnalistes apie jų orgazmus klausinėjo. To žinoma galima klausti, kai esi seksualinės medicinos specialistas ir konsultuoji pacientą, kuris atėjo prašyti pagalbos dėl seksualinio gyvenimo problemų. Kitais atvejais, tai… Ai, bet spręskite patys.

Tai tas vadovas, kuris per kasmetinį vadovo vertinimą ir pokalbį, kurio metu yra formuluojamos vadovo užduotys ateinantiems metams, gavęs užduotį pasiekti konkrečius gyventojų (konkrečiai vaikų) vakcinacijos rodiklius pavadino tai patyčiomis. Spėju, kad apie tokį mobingą jis kalba straipsniuose.

Tai tas vadovas, kuris būdamas SAM pavaldžios institucijos vadovas nevykdė Vyriausybės sprendimų, jiems aktyviai prieštaravo ir sabotavo, o taip pat nevykdė savo tiesioginio vadovo – ministro, pavedimų.

Tai buvo vadovas, kuris teigia, kad subūrė puikią komandą. Sunkų būtų prieštarauti, nes tiesiogiai pavaldi vadovaujančias pareigas užimanti žmona visuomet yra gera komanda. Dar daugiau, kaip suprantu, darbuotojai visaip buvo gąsdinami ir bauginami ministerija. Prisimenu žmonių, pasitelktų COVID valdymui iš ULAC į ministeriją reakcijas ir kaip jos keitėsi padirbėjus su ministerijos komanda.

Tai buvo tas vadovas, kuris per kelis dešimtmečius nesugebėjo pasirūpinti savo institucijos informacinių sistemų atnaujinimu, o tai sukėlė rimtų problemų atkeliavus COVID. Galų gale nesugebėjo, o ir nenorėjo bei aktyviai sabotavo šitų sistemų perdavimą NVSC.

Iš esmės elgėsi taip, lyg ULAC būtų jo ar jo šeimos asmeninė įmonė. Ir deja, bet jis nėra vienintelis toks.

Aš neturiu nieko prieš S. Čaplinską, kaip mokslininką, dėstytoją ar virusologą. Tačiau jis, vadovaudamas valstybės institucijai, prieštaravo tuo metu teisėtiems Vyriausybės ir savo tiesioginio vadovo sprendimams. Iš esmės elgėsi taip, lyg ULAC būtų jo ar jo šeimos asmeninė įmonė. Ir deja, bet jis nėra vienintelis toks.

Jei S. Čaplinskas ULAC tapatina su savo asmeniu ir mano, kad ULAC ir jo potencialas sunyks jam nebesant vadovui, tai tik patvirtina, kad jo kaip vadovo ten nereikia. Tai tik reiškia, kad jis neužaugino naujų stiprių lyderių, neleido jiems įgyti tarptautinio svorio, nes pats stengėsi visur būti pagrindine „žvaigžde“. Tai yra ne lyderio, o autokrato bruožai.

Seime su kolegomis registravome įstatymo pataisas, kurios numatytų kadencijas ir tokiems vadovams, kad neatsitiktų taip, jog per 30 vadovavimo metų į vadovo kėdę iš vienos kūno vietos išleidžiamos šaknys“, – socialiniame tinkle rašo A. Veryga.

Ragina sujungti ULAC ir NVSC

A. Veryga tvirtina, jog nepakeičiamųjų nėra, ir ragina naująjį sveikatos ministrą ryžtis reformai sujungti ULAC ir NVSC ir išrinkti naują kompetentingą įstaigos vadovą.

„Neabejoju, kad ULAC kolektyvas yra puikus ir ten yra daug kompetentingų ir reikalingų specialistų, atsidavusių savo institucijai ir savo darbui. Linkiu naujajam sveikatos apsaugos ministrui užbaigti mano neužbaigtą darbą sujungiant ULAC ir NVSC, išsaugant ten dirbančius darbuotojus, išlaisvinant juos iš autokratinės vadovavimo sistemos ir išrenkant kompetentingą bei aukštu emociniu intelektu pasižymintį vadovą. Nebus lengva, bet verta.

O dešimtmečiais su vadovo kėde suaugusių vadovų era turi vieną kartą baigtis. Nepakeičiamų nėra. Nepakeičiamieji yra organizacijos augimo ir vystymosi stabdis“, – tvirtina A. Veryga.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (LVAT) ketvirtadienį atmetė J. Miliaus skundą dėl 2018-ųjų birželį priimto jam nepalankaus Vilniaus apygardos administracinio teismo sprendimo. LVAT nutartis neskundžiama.

„Teisėjų kolegija (...) išnagrinėjusi pareiškėjo apeliacinio skundo argumentus ir byloje surinktus įrodymus (...) neturi pagrindo nesutikti su pirmosios instancijos teismo išvada, kad pareiškėjo (J. Miliaus – BNS) skundas netenkintinas“, – rašoma nutartyje.

Pirmosios instancijos teismas, atmesdamas J. Miliaus skundą, teigė rėmęsis liudytojų paaiškinimais, Konstitucinio Teismo aiškinimu ir kita bylos medžiaga.

J. Milius LVAT prašė panaikinti sprendimą dėl jo atleidimo, grąžinti į VMVT vadovo pareigas bei priteisti vidutinį darbo užmokestį už kiekvieną dieną nuo atleidimo – 2016-ųjų spalio 5 dienos – iki teismo sprendimo įsiteisėjimo.

LVAT sprendimą dėl J. Miliaus skundo ketino skelbti dar 2018-ųjų rudenį, tačiau jis buvo atidėtas, kilus „esminiams teisės aiškinimo klausimams“.

J. Milius LVAT nebeprašė jo atleidimą pripažinti neteisėtu, Konstituciniam Teismui pernai gruodį nustačius, kad 2016-ųjų rugsėjo Vyriausybės nutarimas dėl jo atleidimo neprieštaravo Konstitucijai.

Teisėsauga J. Miliui buvo pateikusi įtarimus piktnaudžiavimu tarnyba ir dokumentų klastojimu. Specialiųjų tyrimų tarnyba tyrė įtarimus, kad šaldytus maisto produktus gaminanti Kauno bendrovė „Judex“ per parlamentarą „tvarkietį“ Petrą Gražulį siekė paveikti tarnybą, jog ši neskirtų nuobaudų už pažeidimus.

Generalinė prokuratūra 2019-ųjų birželį nutraukė ikiteisminį tyrimą J. Miliaus atžvilgiu.

Pasak sostinės mero, ji nepateisino lūkesčių.

„Dėkoju vadovei už pastangas, tačiau neradome bendro sutarimo, nepavyko rotušės durų plačiau atverti miestiečiams“, – savivaldybės pranešime antradienį teigė R. Šimašius.

Tuo metu atleidžiama rotušės vadovė BNS sakė ketinanti atleidimą skųsti teismui.

„Tikrai taip, nes jokio pagrindo nepateikta, jokių argumentų, priežasčių nepateikta“, – teigė O. Treščenko.

Ji pasakojo, kad mero sprendimas buvo netikėtas.

„Iš tiesų, labai stipriai nustebino. Pirmas dalykas – netikėtas sprendimas, nepateikti argumentai, priežastys“, – teigė rotušės vadovė.

O. Treščenko tikino pasiūlymą išeiti iš darbo gavusi pirmadienį per nuotolinį pokalbį su administracijos direktoriaus pavaduotoja Marija Vyšniauskaite.

Iš tiesų, labai stipriai nustebino. Pirmas dalykas – netikėtas sprendimas, nepateikti argumentai, priežastys.

„Ji net nepasidomėjo, kaip man sekasi. Naujo žmogaus buvau pakviesta į susitikimą, su juo susitikau pirmą kartą. Aš jaučiausi labai optimistiškai, galbūt pakalbėti apie įstaigą, pasakyti, kas mums pasisekė, kas nepasisekė ir šalia viso to išgirdau pasiūlymą išeiti šalių susitarimu“, – kalbėjo O. Treščenko.

„Buvo įvardyta viena priežastis – nepasitikėjimas“, – pridūrė ji.

Direktorė taip pat teigė norinti išgirsti mero lūkesčius, nes susitikusi su pačiu R. Šimašiumi ji buvo prieš pusantrų metų, tada meras, anot jos, nei pristatė savo lūkesčių, nei išklausė vadovės darbo problemų.

O. Treščenko rotušei vadovavo nuo 2018-ųjų pradžios.

Savivaldybės administracijos direktoriaus pavaduotoja M. Vyšniauskaitė sako, kad rotušės vadovė buvo informuota apie atleidimo priežastis.

„Vadovei iškomunikavome visas priežastis, dėl ko savivaldybė nėra patenkinta jos darbu. Ji turėjo laiko ir pasitaisyti, tai nebuvo greitas sprendimas. Pagrinde, tiesiog vadovybė nėra patenkinta tuo, ką jai pavyko pasiekti, nepatenkinta bendradarbiavimu su ja“, – BNS sakė M. Vyšniauskaitė.

Laikinai rotušei vadovaus įstaigos projektų vadovė Patricija Poderytė.

Savivaldybė artimiausiu metu planuoja skelbti naujo rotušės vadovo atrankos konkursą.

„Tikiuosi, kad naujasis vadovas bus atsparus politinėms įtakoms, atviromis akimis žvelgs į naujoves bei turės gerą meninį skonį. Rotušė turi tapti atvira, kviečiančia erdve miestiečiams“, – sakė sostinės meras.

Vilniaus rotušė yra viena iš trijų Lietuvoje išlikusių istorinių miestų rotušių. Rotušėje organizuojami reprezentaciniai, kultūriniai ir komerciniai renginiai.

Dėl patarimo į tarybą kreipėsi prezidentas Gitanas Nausėda, prieš tai sustabdęs teisėjos įgaliojimus, kol bus priimtas sprendimas dėl jos atleidimo iš pareigų.

Teisėjų garbės teismas pernai liepą priėmė sprendimą, kuriuo prezidentui pasiūlė atleisti R. Augustę iš pareigų dėl to, kad ši pažeidė ne vieną Teisėjų etikos kodekso reikalavimą ir taip pažemino teisėjo vardą, pakenkė teismo autoritetui.

Garbės teismas tuomet konstatavo, kad R. Augustė pažeidė Teisėjų etikos kodekse įtvirtintus pareigingumo, teisingumo ir nešališkumo, pavyzdingumo, padorumo bei solidarumo principus.

Nustatyta, kad ji nevykdė pareigos teismo pirmininkui pranešti apie teismo procesus, kuriuose ji pati buvo proceso šalis. Teisėja taip pat darė procesinių pažeidimų: netinkamai sprendė jai pareikšto nušalinimo klausimą.

Vėliau R. Augustė kišosi į kito teisėjo teisingumo vykdymo veiklą, taip pažeisdama konstitucinį teisėjo nepriklausomumo principą.

Priimdamas sprendimą dėl teisėjos elgesio Garbės teismas įvertino padarytų nusižengimų sunkumą, jų teisinį pobūdį, padarymo aplinkybes, teisėją charakterizuojančius duomenis, jos požiūrį į padarytus pažeidimus ir į tai, kad R. Augustės drausminės atsakomybės klausimas teisme sprendžiamas ne pirmą kartą.

Dėl drausminių pažeidimų R. Augustei Garbės teismas jau buvo skyręs du griežtus papeikimus – 2013 ir 2017 metais.

Liepos mėnesį priimtą Garbės teismo sprendimą R. Augustė buvo apskundusi Lietuvos Aukščiausiajam Teismui, tačiau šis teisėjos skundą atmetė.

R. Augustė teisėja dirba nuo 2006 metų, prieš tai septynerius metus ji dirbo Šiaulių apylinkės prokuratūroje. 

Kaip BNS informavo LAT atstovė Rimantė Kraulišė, Aukščiausiasis teismas taip pat nutarė netenkinti G. Kėvišo prašymo prie bylos pridėti papildomų įrodymų.

2019 metų gruodžio 30 dieną Vilniaus apygardos teismas atmetė G. Kėvišo prašymą grąžinti jį į pareigas LNOBT arba priteisti negautą darbo užmokestį už daugiau nei penkerius metus.

Trijų teisėjų kolegija konstatavo, kad tuometinė kultūros ministrė Liana Ruokytė-Jonsson 2017 metais pagrįstai panaikino konkurso rezultatus, pagal kuriuos G. Kėvišas turėjo būti paskirtas dar vienai kadencijai.

Tokios pat pozicijos laikėsi ir Vilniaus miesto apylinkės teismas, G. Kėvišo skundą nagrinėjęs 2018 metais.

Kultūros ministerija teigė, kad G. Kėvišui palankus konkursas vyko neskaidriai, o kai kurie atrankos komisijos nariai buvo susiję su juo darbiniais santykiais.

G. Kėvišas tikino, kad ministerija pažeidė jo teisėtus lūkesčius.

Jis taip pat atkreipė dėmesį, kad Konstitucinis Teismas užpernai vasarą paskelbė, jog Konstitucijai prieštarauja įstatymo norma, numačiusi, kad konkursai į teatro ar koncertinės įstaigos vadovus negalioja, jei asmuo laimėjo konkursą, bet pareigų eiti nepradėjo.

Apygardos teismas savo ruožtu atkreipė dėmesį, kad pats Konstitucinis Teismas konstatavo, jog šiuo nutarimu automatiškai nėra atkuriami panaikinti konkursų rezultatai.

G. Kėvišas 2016 metų rugsėjį dar vienai kadencijai laimėjo Kultūros ministerijos skelbtą konkursą LNOBT generalinio direktoriaus pareigoms eiti.

Su naujai kadencijai išrinktu teatro vadovu tuomet buvo sudaryta darbo sutartis, pagal kurią jis paskirtas generaliniu direktoriumi nuo 2017 metų liepos. Tačiau nauja Kultūros ministerijos vadovybė 2017 metų gegužę įsakymą dėl G. Kėvišo paskyrimo pripažino netekusiu galios ir jis buvo atleistas.

G. Kėvišas Lietuvos nacionaliniam operos ir baleto teatrui vadovavo 2002–2017 metais.

„Vyriausybė turėjo pagrindą abejoti VMVT direktoriaus J. Miliaus gebėjimu tinkamai atlikti savo pareigas“, – rašoma Konstitucinio Teismo pranešime.

Konstitucinis Teismas atkreipė dėmesį, kad sprendimą tuometinė Vyriausybė priėmė įvertinusi teisėsaugos informaciją apie korupcijos rizikos valdymo trūkumus ir J. Miliaus ryšius su Seimo nariu Petru Gražuliu, sprendžiant bendrovės „Judex“ problemas.

„Vyriausybės 2016 metų rugsėjo 28 dienos nutarimas yra ir teisėtas, ir pagrįstas“, – nurodė teismas.

Teisėsauga J. Miliui 2016 metų liepą pareiškė įtarimus piktnaudžiavimu tarnyba ir dokumentų klastojimu „Judex“ byloje, tačiau pernai nutraukė tyrimą J. Miliaus atžvilgiu, nenustačiusi, kad jis būtų nusikaltęs.

Konstitucinis Teismas bylą nagrinėjo Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo prašymu. Šis teismas svarsto J. Miliaus skundą dėl atleidimo teisėtumo.

„2021 metų sausio 20 dieną baigiasi pono Martišiaus kaip LRTK nario įgaliojimai. LRTK pirmininką Kultūros komiteto teikimu iš komisijos narių ketverių metų laikotarpiui skiria ir atleidžia Seimas. Tai formalus teikimas, kito kelio kaip tik atleisti iš pareigų nėra, nes baigiasi kadencija“, – sakė nutarimą pristatęs Seimo Kultūros komiteto pirmininkas Vytautas Juozapaitis.

Už tokį sprendimą antradienį balsavo 119 Seimo narių, du buvo prieš. Nutarimas įsigalioja kitų metų sausio 20 dieną.

M. Martišius LRTK vadovu buvo paskirtas 2018 metais, vietoje atsistatydinusio Edmundo Vaitekūno. E. Vaitekūnas pirmininko pareigas paliko po Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto išvadų, kuriose minėtas dėl kontaktų su koncerno „MG Baltic“ atstovais.

Sociologo ir žurnalisto išsilavinimą turintis M. Martišius LRTK nariu buvo nuo 2013 metų.

Į KT pernai lapkritį kreipėsi Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (LVAT), prašydamas įvertinti, ar įsakymas bei Vyriausybės nutarimas dėl J. Miliaus atleidimo neprieštarauja įstatymams ir Konstitucijai. LVAT sustabdė bylos nagrinėjimą, kol KT išnagrinės prašymą.

Tai jau antras kartas, kai dėl J. Miliaus atleidimo prašoma KT išaiškinimo. KT 2018-ųjų kovą paskelbė, kad Vyriausybės 2016 nutarimas dėl J. Miliaus atleidimo neprieštarauja Konstitucijai, tačiau nevertino, ar Vyriausybė pagrįstai nepritarė jo ataskaitai. Anot KT, tą ištirti turėtų J. Miliaus atleidimo bylą nagrinėjantis teismas.

Vilniaus apygardos administracinis teismas atnaujinęs bylos nagrinėjamą 2018 metų birželį atmetė J. Miliaus skundą ir paskelbė, kad jo atleidimas buvo teisėtas. Pastarasis sprendimą apskundė LVAT teigdamas, kad teismas netyrė ir nesuformavo savo pozicijos dėl Vyriausybės sprendimo nepritarti veiklos ataskaitai pagrįstumo.

J. Milius bylinėjasi su Vyriausybe ir Veterinarijos tarnyba dėl, jo manymu, neteisėto atleidimo. Buvęs įstaigos vadovas prašė panaikinti nutarimą, kuriuo jis atleistas iš pareigų, grąžinti jį į darbą ir sumokėti vidutinį atlyginimą už laiką, kurį jis bus atleistas.

Teisėsauga J. Miliui buvo pateikusi įtarimus piktnaudžiavimu tarnyba ir dokumentų klastojimu. Specialiųjų tyrimų tarnyba tyrė įtarimus, kad šaldytus maisto produktus gaminanti Kauno bendrovė „Judex“ per parlamentarą „tvarkietį“ Petrą Gražulį siekė paveikti tarnybą, jog ši neskirtų nuobaudų už pažeidimus.

Generalinė prokuratūra pernai birželį nutraukė ikiteisminį tyrimą J. Miliaus atžvilgiu.