-
Kauno taryba balsuos, ar atleisti korupcija įtariamą administracijos vadovą 16
Jei šį sprendimą palaikys dauguma tarybos narių, anot projekto, V. Šiliauskas pareigų neteks nuo antradienio.
Taip pat taryba planuoja laikinai Kauno miesto savivaldybės administracijos direktoriaus pareigas pavesti eiti pavaduotojui Tadui Metelioniui.
Jis vadovauti administracijai galės ne ilgiau kaip tris mėnesius, kol bus paskirtas naujas direktorius.
Teisėsauga įtaria, kad Kauno miesto savivaldybės administracijos direktorius V. Šiliauskas paėmė 140 tūkst. eurų kyšį iš bendrovės „Autokausta“ vadovo Juozo Kriaučiūno už palankius sprendimus sudarant ir vykdant statybų, rangos darbų sutartis.
Pasak teisėsaugos, tai didžiausias iki šiol rastas kyšis Lietuvoje.
Specialiųjų tyrimų tarnyba (STT) taip pat pranešė, kad areštuota apie 170 V. Šiliauskui priklausančių nekilnojamojo turto objektų, kurių rinkos vertė, pasak STT, yra „septynženklė“, taip pat areštuota 15 kitam įtariamajam, „Autokaustos“ vadovui J. Kriaučiūnui priklausančių nekilnojamojo turto objektų.
Kauno meras Visvaldas Matijošaitis anksčiau V. Šiliauską nušalino nuo pareigų. Jis teigė, kad teisėsaugos įtarimai administracijos direktoriui jam buvo kaip kruša iš giedro dangaus.
Opoziciniai konservatoriai antradienį sieks, kad būtų sudaryto tyrimo grupė aiškintis minėtą korupcijos skandalą.
Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų frakcijos Kauno taryboje seniūnas Paulius Lukševičius BNS sakė, kad merui Visvaldui Matijošaičiui ir abiem vicemerams bus primintas raginimas dėl kyšininkavimo prisiimti politinę atsakomybę ir atsistatydinti.
„Taip pat esame pateikę šešis klausimus miesto merui dėl jo verslo Rusijoje“, – sakė P. Lukševičius.
-
G. Landsbergis kreipėsi į premjerę: prašo atleisti iš ministro pareigų 92
„Matydamas besiklostančią padėtį, susijusią su po JAV įvestų sankcijų besitęsiančiu baltarusiškų krovinių per Lietuvą gabenimu, bei suprasdamas, kokius reputacinius iššūkius tai kelia Jūsų vadovaujamai Lietuvos Respublikos Vyriausybei, remiantis Lietuvos Respublikos Konstitucijos 84 straipsniu ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Vyriausybės įstatymo 10 straipsniu, prašau priimti mano atsistatydinimo pareiškimą ir atleisti iš užsienio reikalų ministro pareigų artimiausiu Jums įmanomu metu“, – I. Šimonytei adresuotame rašte teigia G. Landsbergis.
Prezidentas išsakė poziciją dėl „Belaruskalij“ trąšų tranzito
Prezidentas Gitanas Nausėda penktadienį sukritikavo Vyriausybę dėl likusio „Belaruskalij“ trąšų tranzito per Lietuvą. Jis teigė, kad apie pasiruošimą trauktis paskelbę ministrai kitose šalyse jau būtų pasitraukę, o ne lauktų premjerės įvertinimo.
Prašau priimti mano atsistatydinimo pareiškimą ir atleisti iš užsienio reikalų ministro pareigų artimiausiu Jums įmanomu metu.
„Manau, kad padaryta didelė žala. Pirmiausia padaryta didelė žala valstybės reputacijai. Deklaruodami, kad laikomės vertybinės užsienio politikos, negalime sukelti nė menkiausių abejonių partneriams, kad jos iš tikrųjų laikomės. Tai yra deklaracijos ir mūsų konkretūs veiksmai turi atitikti“, – žurnalistams penktadienį surengtoje spaudos konferencijoje teigė G. Nausėda.
„Tai, kas buvo iki šiol padaryta, mano nuomone, ne visiškai atitinka politinės atsakomybės principą, jeigu teigiama, kad ministrai yra pasirengę atsistatydinti, tai Vakarų praktikoje jie tai ir daro. Jie pateikia atsistatydinimo pareiškimą, ir tada jau kitos institucijos priima atitinkamus sprendimus“, – taip pat pabrėžė šalies vadovas.
Paklaustas, ar dar pasitiki ministrais Gabrieliu Landsbergiu ir Mariumi Skuodžiu ir visa Vyriausybe, prezidentas akcentavo, kad būtina įvertinti kilusią situaciją. Vis tik, pasak jo, laiko pasiruošti sankcijų įvedimui ir minimizuoti nuostolius buvo užtektinai.
„Mes privalome įvertinti šią situaciją, kuri kilo. Kaip jūs puikiai žinote, situacija rutuliojosi nuo rugpjūčio mėnesio, mes turėjome keturis mėnesius laiko, kad galėtume pasiruošti, įvertinti visas aplinkybes, minimizuoti nuostolius, tartis su sąjungininkais, bet visa tai daroma tik dabar. Klausimas: kodėl? Kodėl buvo praleista tiek laiko ir nepadaryti tie veiksmai, kuriuos dabar tenka daryti paskubomis. Tai atsakymas būtų atitinkamas“, – kritikavo šalies vadovas.
„Juk bazinis dalykas yra labai paprastas – sankcijos buvo įvestos kaip atsakas į hibridinę ataką, kuri yra Baltarusijos režimo vykdoma prieš Lietuvą. (...) Tai yra hibridinė ataka prieš Lietuvą, ir mes negalime sukelti jokių dviprasmybių savo veiksmais ir elgtis nenuosekliai“, – pabrėžė G. Nausėda.
ELTA primena, kad apie pasiryžimą trauktis yra užsiminę du ministrai – užsienio reikalų Gabrielius Landsbergis ir susisiekimo Marius Skuodis. Sprendimus dėl ministrų likimo premjerė Ingrida Šimonytė žada pristatyti kitos savaitės pradžioje.
Šie pareiškimai išsakyti po to, kai, trečiadienį įsigaliojus JAV sankcijoms „Belaruskalij“, jų tranzitas per Lietuvą nesustojo. „Belaruskalij“ dar lapkritį atlikus avansinį mokėjimą Lietuvos geležinkeliams už paslaugas, šių lėšų gali pakakti pervežimams gruodį, sausį ir vasarį.
-
Teismas atmetė buvusios Aplinkos apsaugos departamento vadovės skundą dėl atleidimo 2
O. Vėbrienė buvo atleista balandžio mėnesį aplinkos ministro Simono Gentvilo įsakymu, nes pretenduodama į šias pareigas neatitiko reikalavimo turėti dvejų metų vadovaujamojo darbo patirties.
Taip pat balandį ministras jai skyrė tarnybinę nuobaudą – pastabą už tai, kad ji, skirdama priemokas pavaldiniams, turėjo kontroliuoti, ar užduotys, už kurias skirta priemoka, įvykdytos, tačiau to nepadarė.
Įvertinęs pareiškėjos turėtą vadovaujamojo darbo patirtį teikiant dokumentus Valstybės tarnybos departamentui dėl dalyvavimo konkurse eiti Aplinkos apsaugos departamento direktoriaus pareigas, teismas konstatavo, kad O. Vėbrienė neturėjo reikalingos dvejų metų patirties.
Pasak teismo, realiai ji nuo 2018 metų balandžio 24 dienos iki 2018 metų birželio 30 dienos vadovavo Darbo grupei, taip pat nuo 2019 metų gruodžio 30 dienos iki 2020 metų balandžio 15 dienos buvo Strateginių sprendimų paramos grupės vadovė Ekonomikos ir inovacijų ministerijoje. Kitų duomenų apie turimą vadovaujamojo darbo patirtį nei Aplinkos ministerijai, nei teismui bylos nagrinėjimo metu O. Vėbrienė nepateikė.
Pasak teismo, ir Valstybės tarnybos departamentas 2021 metų balandžio 8 dieną pažymėjo, kad jeigu būtų turėjęs informaciją, jog Darbo grupė veiklos nevykdė nuo 2018 metų birželio 30 dienos, nebūtų buvę pagrindo pripažinti, kad O. Vėbrienės patirties užteko atitikti Aplinkos apsaugos departamento direktoriaus pareigybės aprašyme nustatytą reikalavimą.
„Teismas padarė išvadą, kad pareiškėjai buvo žinoma, jog Darbo grupė veiklos nevykdė, todėl laikytina, kad ji, dalyvaudama konkurse į Aplinkos apsaugos departamento direktoriaus pareigas, nuslėpė ar pateikė tikrovės neatitinkančius duomenis, dėl kurių galėjo būti priimta į valstybės tarnautojo pareigas“, – rašoma pranešime.
Teismas taip pat teigia nenustatęs, kad Aplinkos ministerija, skirdama O. Vėbrienei tarnybinę nuobaudą, būtų padariusi esminius procedūrinius pažeidimus, dėl kurių būtų galima ją panaikinti.
Šis sprendimas per 30 dienų gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui.