Jo atleidimas inicijuotas, kai savivaldybės taryboje buvo suformuota nauja dauguma.

Oficiali atleidimo priežastis – praradus Kalvarijos savivaldybės tarybos pasitikėjimą.

Po slapto balsavimo, kuris baigėsi ne jo naudai, K. Babeckas nutarė pasisakyti.

Valdančiosios daugumos narių jis klausė, ar šiems nerūpi savivaldybės reputacija, ir ar ne gėda, dėl jau sklandančių legendų apie savivaldybės veiklą, apie nuomonių kaitaliojimą keičiantis vėjo krypčiai.

Jis teigė, kad laikas pagalvoti apie savivaldybės įvaizdį, kvietė susimąstyti, ar tikrai asmeninės ambicijos siekti postų turėtų būti aukščiau už norą kurti patrauklią aplinką visiems savivaldybės gyventojams.

„Gal verta kritiškiau vertinti savo kompetencijas ir tęsti pradėtus darbus?“ – skaitė pasisakymą atleistas politikas. Deklaruodamas rūpestį savivaldybės reputacija jis visus pribloškė trumpu, bet konkrečiu atsisveikinimu: rusišku keiksmažodžiu „иди н***й“.

Kalvarijos savivaldybės meras Vincas Plikaitis portalui kauno.diena.lt teigė, kad atleidimo priežastis – politinis susidorojimas.

Gal verta kritiškiau vertinti savo kompetencijas ir tęsti pradėtus darbus?

„Vienintelis Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų, Liberalų sąjūdžio, Darbo ir Socialdemokratų partijoms priklausančių Kalvarijos savivaldybės tarybos narių tikslas –  perimti valdžią ir politinio šantažo būdu kontroliuoti Kalvarijos savivaldybės merą“, – iš mero vardinės darbinės elektroninio pašto dėžutės atskriejo toks atsakymas.

Anot mero, „buvo dėtos didžiulės pastangos siekiant rasti sutarimą dėl padėties suvaldymo, tačiau valdžios ištroškę politikai, vedami asmeninių interesų, net nesileido į jokias derybas“. 

„Atleidus administracijos direktoriaus pavaduotoją, siekiama trikdyti administracijos darbą, tokiu būdu priverstinai reikalaujant patvirtinti administracijos direktoriaus pareigoms akivaizdžiai netinkantį, Darbo partijai priklausantį, tarybos narį Antaną Burinską, kuris jau kartą pasitraukė iš atsakingų Kalvarijos savivaldybės mero pareigų, išdirbęs vos du ar tris mėnesius. Su A. Burinsku mėginome dirbti ir anksčiau, tačiau bendro sutarimo nepavyko rasti, šiam asmeniui svarbūs tik jo paties interesai, tad jo kandidatūros tikrai net nesvarstysiu“, – žadėjo V. Plikaitis. 

„Situaciją po posėdžio savo socialinio tinklo „Facebook“ paskyroje pakomentavo pats K. Babeckas, o aš juo tikiu ir pasitikiu“, – teigė meras.

Politiką jis apibūdino kaip kompetentingą vadovą, susidūrusį su „dideliais iššūkiais administracijoje“, o tuos iššūkius, anot mero, „įtakojo būtent tarybos nariai“.

„K. Babecko atstatydinimą iš pareigų inicijavę tarybos nariai kovo 31-ąją atsijungė iš nuotoliniu būdu vykusio posėdžio, kuriame turėjo būti svarstomi ne tik savivaldybės gyventojams, bet ir į savivaldybę atvykstantiems ar jau atvykusiems Ukrainos karo pabėgėliams svarbūs klausimai. Ne tik K. Babeckas, bet ir aš jaučiu gėdą dėl minėtų tarybos veiksmų. Kaip galima padėti nuo karo bėgantiems žmonėms, kai mūsų pačių savivaldybėje vyksta karas dėl postų. K. Babecko pasisakymas buvo simboliškas siekis atkreipti tarybos narių ir visuomenės dėmesį į tai, kas šiuo metu vyksta savivaldybėje“, – buvusį administracijos direktoriaus pavaduotoją teisino meras.

Inicijuotam Kalvarijos savivaldybės administracijos direktoriaus pavaduotojo Karolio Babecko atleidimui iš pareigų prieš terminą pritarta. Tokia iniciatyva atsirado tuomet, kai savivaldybės taryboje buvo suformuota nauja dauguma.

Oficiali atleidimo priežastis – praradus Kalvarijos savivaldybės tarybos pasitikėjimą.

Po slapto balsavimo, kurio rezultatai K. Babeckui buvo labai nemalonūs, jis nutarė pasisakyti ir pats.

Valdančiosios daugumos narių jis klausė, ar šiems nerūpi savivaldybės reputacija, ir ar ne gėda, dėl jau sklandančių legendų apie savivaldybės veiklą, apie nuomonių kaitaliojimą keičiantis vėjo krypčiai.

Jis teigė, kad laikas pagalvoti apie savivaldybės įvaizdį, kvietė susimąstyti, ar tikrai asmeninės ambicijos siekti postų turėtų būti aukščiau už norą kurti patrauklią aplinką visiems savivaldybės gyventojams.

„Gal verta kritiškiau vertinti savo kompetencijas ir tęsti pradėtus darbus?“ – skaitė pasisakymą atleistas politikas.

Deklaruodamas rūpestį savivaldybės reputacija jis visus pribloškė trumpu, bet konkrečiu atsisveikinimu: rusišku keiksmažodžiu „иди н***й“.

Frazė su šiuo keiksmažodžiu ir rusų kariniu laivu palaikant Ukrainą dabar dažnai naudojama. Ji pripažinta cenzūrine, tačiau K. Babeckas apie paramą Rusijos niokojamai šaliai niekaip neužsiminė.

Savivaldybės puslapyje pateiktas K.Babecko telefoto numeris, operatoriaus teigimu, yra nenaudojamas. Meras Vincas Plikaitis, nepritaręs K.Babecko atleidimui ir tam, kad būtų svarstomas jo atleidimas, telefonu neatsiliepė, o jo pavaduotojas Kęstutis Bagdanavičius, įgaliotasis tarybos narys, atleidimo posėdžiui sušaukti, sakė situaciją galėsiantis pakomentuoti po pietų, kai baigsis šios dienos tarybos posėdis.

Viešojoje erdvėje Kalvarijos savivaldybė nuskambėjo ir pernai, kai uždaras mero vakaras pasibaigė smurtu, buvo sužaloti du žmonės. Kalvarijos savivaldybės administracijos direktoriaus pavaduotojas K. Babeckas tuomet LRT.lt sakė, kad incidentą sukėlė agresyviai nusiteikę asmenys, patekę iš gatvės.

„Vyko uždaras mero organizuotas vakaras, kuriame dalyvavo svečiai su oficialiais mero pakvietimais, todėl pašaliniai asmenys nebuvo kviesti. Incidentas, kurį sukėlė pašaliniai asmenys, įvyko po oficialaus svečių priėmimo, dauguma svečių buvo išsiskirstę, likusieji laukė atvykstančio transporto“, – komentavo K. Babeckas. 

Jis šias pareigas eis iki balandžio 1-osios, vėliau departamentui laikinai vadovaus Stebėsenos ir analizės skyriaus vedėja Evelina Pridotkienė.

R. Čiužas iš pareigų apsisprendė trauktis po to, kai sulaukė pavaldinių kaltinimų dėl psichologinio spaudimo ir mobingo, nors NTAKD vadovas šiuos priekaištus neigė.

„Susidūriau su labai nemalonia situacija – esu kaltinamais nebūtais dalykais, kurie žeidžia mane kaip darbuotoją ir žmogų, – teigiama praėjusią savaitę išplatintame direktoriaus pranešime. – Apgailestauju, jei buvau neteisingai suprastas. Nuoširdžiai sakau – psichologinio smurto netoleruoju. Tam ne vieta nei darbe, nei gyvenime.“

Trečiadienį departamentas pranešė, kad R. Čiužas teismui skundžia Valstybinės darbo inspekcijos (VDI) sprendimą dėl mobingo ir psichologinio spaudimo darbuotojams.

Institucijos vadovas prašo Vilniaus miesto apylinkės teismo panaikinti vasario 23 dieną VDI priimtą nutarimą dėl administracinio nusižengimo, kuriuo buvo pripažinta, jog NTAKD nebuvo sudaryta palanki atmosfera darbe, ir nutraukti administracinio nusižengimo teiseną.

R. Čiužas NTAKD direktoriaus pareigas pradėjo eiti 2020 metų kovo 24 dieną. Sauliaus Skvernelio Vyriausybė jį penkerių metų kadencijai perkėlė iš Ekonomikos ir inovacijų ministerijos Turizmo politikos skyriaus vedėjo pareigų.

Prieš tai R. Čiužas yra vadovavęs Valstybinei ne maisto produktų inspekcijai, Socialinės komunikacijos institutui, dirbo Mykolo Romerio, Lietuvos edukologijos universitetuose, Vilniaus kolegijoje.

Naujienų portalas 15min.lt rašė, kad NTAKD darbuotojai jau gerą pusmetį rašo anoniminius skundus, kad R. Čiužas esą kiršina ir skaldo kolektyvą, sukuria nepakeliamą psichologinę atmosferą, dėl jo pareigas palieka ilgamečiai specialistai. Tokių skundų sulaukė Valstybinė darbo inspekcija, Vyriausybės kanceliarija.

Premjerės patarėja Živilė Gudlevičienė teigė, kad nepaisant pokalbių su NTAKD vadovu, situacija įstaigoje negerėja, todėl Vyriausybės vadovei Ingridai Šimonytei pasiūlyta nutraukti sutartį su R. Čiužu.

NTAKD direktorių skiria ir atleidžia Vyriausybė.

Savivaldybės meras Vincas Plikaitis balsavime nedalyvavo, kaip teigė, dėl COVID-19 užsikrėtimų savivaldybėje.

Atleistas administracijos direktorius sako 12 tarybos narių sprendimą jį atleisti vertinantis kaip politinį susidorojimą.

„Aš tai vertinu kaip tų 12 tarybos narių savo asmeninių interesų įgyvendinimo rezultatą, nes faktas, kad aš nebuvau parankus direktorius kalbant pagrinde apie tai, kad tų suinteresuotų tarybos narių, kurie ir suorganizavo tą posėdį, labai daug šeimos narių, draugų dirba tiek administracijoje, tiek pavaldžiose įstaigose“, – BNS penktadienį sakė K. Spūdys.

„Aš pastaruoju metu tikrai daug dirbau prie finansų kontrolės diegimo, mes įvedėm papildomų kontrolės priemonių. Tas, aišku, labai nepatiko tam tikrų partijų, įstaigų vadovams ir matom rezultatą, kad turbūt tarybos nariams buvo daromas spaudimas ir tie draugai, artimieji tą spaudimą darė tarybos nariams ir jie, gindami savo aplinką – draugus, artimuosius, šeimos narius, tokiomis priemonėmis tiesiog pašalino tą kliūtį“, – pasakojo jis.

Jis teigė kol kas neapsisprendęs dėl tarybos sprendimo apskundimo teismui.

K. Spūdys yra jau trečias Kalvarijos savivaldybės tarybos atleistas administracijos vadovas po 2019-aisiais vykusių savivaldos rinkimų.

Jis Kalvarijos savivaldybės administracijai vadovavo nuo 2020 metų birželio pabaigos, kai pareigose pakeitė konservatorių Valdą Aleknavičių.

Šis administracijai vadovavo apie pusmetį po to, kai taryba atleido iš šių pareigų „tvarkietį“ Karolį Babecką.

Nepasitikėjimą pareiškė 12 tarybos narių

Sausio pabaigoje nepasitikėjimą administracijos vadovu pareiškė daugiau nei pusė tarybos narių – Algis Kaleinikas, Rimas Sujeta, Edgaras Kabelka, Neringa Kalvaitienė, Juozas Švedas, Jurgita Arelienė, Vytenis Skilandis, Antanas Burinskas, Algirdas Liutkevičius, Nerijus Šidlauskas, Renata Jarimavičienė, Kęstutis Bagdanavičius.

Jų teigimu, K. Spūdys „nesugebėjo telkti administracijos darbuotojų konstruktyviam darbui, palaikyti gerų darbinių santykių“.

Tarybos nariai taip pat teigė, kad administracijos direktorius nuolat vengė atsakomybės, ieškojo kaltų, gąsdino ir grasino, buvo ciniškas, naudojo psichologinį smurtą, meluodavo ir manipuliuodavo.

Be kita ko, iniciatoriai teigė, kad K. Spūdys „negebėjo eliminuoti nepotizmo administracijoje“, kurioje „įdarbinami tik politiškai lojalūs ar giminystės ryšiais siejami žmonės“.

Negana to, anot tarybos narių, administracijos vadovas panaikino bendrovės „Kalvarijos komunalininkas“ valdybą ir nesiekė užtikrinti įmonės veiklos skaidrumo, nesteigdamas joje kolegialaus priežiūros organo.

Matom rezultatą, kad turbūt tarybos nariams buvo daromas spaudimas ir tie draugai, artimieji tą spaudimą darė tarybos nariams ir jie, gindami savo aplinką – draugus, artimuosius, šeimos narius, tokiomis priemonėmis tiesiog pašalino tą kliūtį.

Tarybos nariai taip pat kaltino K. Spūdį dėl prarastų savivaldybės biudžeto lėšų, kai dėl neteisėtai priimtų sprendimų pralaimimi teismai ir mokamos tūkstantinės sumos ieškovams bei dengiamos teismų išlaidos.

K. Spūdys šiuos kaltinimus neigė ir siūlė sudaryti darbo grupę, kuri įvertintų tarybos narių argumentus. Jis tuo metu BNS teigė ypač nesutinkantis su kaltinimu dėl nepotizmo savivaldybėje, kadangi skyrė daug dėmesio skaidrumui.

Administracijos vadovų kaita tuo metu BNS sakė esantis nepatenkintas ir Kalvarijos savivaldybės meras V. Plikaitis, kuris svarstė, kad į šias pareigas tampa sunku rasti kandidatų.

Meras taip pat gyrė K. Spūdį, kad jo pastangomis savivaldybė sutaupė 1,3 mln. eurų, buvo pakelti atlyginimai administracijos darbuotojams.

Posėdis – nuotoliniu būdu

Savivaldybės taryba, į kurios posėdžio darbotvarkę buvo įtrauktas administracijos direktoriaus atleidimo klausimas, ketvirtadienį susirinko posėdžiauti nuotoliniu būdu, tačiau administracijos direktoriaus atleidimo klausimas gali būti sprendžiamas tik balsuojant slaptai, todėl taryba, norėdama svarstyti šį klausimą, turėjo susirinkti gyvai.

Tą tarybos posėdžio metu pasiūlė viena iš administracijos direktoriaus atleidimo iniciatorių J. Arelienė, tačiau meras V. Plikaitis teigė, kad susirinkti kontaktiniu būdu per daug rizikinga dėl susirgimų koronavirusu.

„Gerbiama Jurgita, ar jūs žinot, kad šiandien savivaldybėj penki žmonės serga koronavirusu ir viena tarybos narė taip pat serga? Kaip jūs užtikrinsit šį posėdį? Ir noriu paklaust, kas prisiims atsakomybę, jeigu per šį posėdį bus užsikrėtę žmonių? Kas prisiims? Meras prisiims?“, – tarybos narei atsakė meras.

Netrukus jis pareiškė nedalyvausiantis gyvame posėdyje.

„Jūs pateikėt, mes galim prabalsuot, darykit taip, kaip jūs norit – galit susirinkt, galit ne, bet aš tikrai nedalyvausiu šiame posėdyje“, – tvirtino V. Plikaitis.

Gyvam posėdžiui nepritarė ir kai kurie tarybos nariai, nepritariantys administracijos direktoriaus atleidimui.

„Aš asmeniškai nepasiruošęs šiandien išvykti iš namų, nes neturiu nusipirkęs nei veido apsaugos priemonių, ir nenoriu į tą židinį eiti, kuriame yra dabar savivaldybės administracija, jeigu penki žmonės serga“, – teigė tarybos narys Vytautas Šunskis.

„Ir pati šiandien kažkaip jaučiuosi – ir gerklę šiek tiek lyg ir kabina ir žinau, kad daugiau yra sergančių, tai daryti tokį šou dabar čia – išjungiam kompus, sėdam, važiuojam, balsuojam kažką tai darom. Nemanau, kad tai yra saikinga“, – kalbėjo tarybos narė Renata Venslovienė.

Tačiau J. Arelienė pabrėžė, kad slaptas balsavimas turi būti užtikrintas.

„Klausimas yra dėl slapto balsavimo, jis privalo būti užtikrintas, yra gautas Vyriausybės atstovo pranešimas merui ir meras privalo tai įgyvendinti“, – konstatavo tarybos narė.

Vyriausybės atstovo išaiškinimas – pigus politikavimas?

Vyriausybės atstovas Andrius Cechanavičius informavo tarybą, kad, pagal įstatymą, balsavimas dėl administracijos direktoriaus atleidimo gali vykti tik gyvai.

„Įstatymas kitaip nenumato. Jeigu taryba nori teikti interpeliaciją direktoriui, surinkti parašai – mes patikrinom tarybos sprendimo projektus, ten viskas pagal įstatymą, tai yra vienintelis būdas tą padaryt – slaptu balsavimu. Kitos alternatyvos nėra“, – tarybos nariams pabrėžė Vyriausybės atstovas.

Jis taip pat informavo, kad taryba turi apsispręsti – atidėti posėdį ar ne.

Ar bus teisėta, jeigu taryba šitaip prabalsuos? Jeigu meras nenori dalyvauti šiame posėdyje, ar šitas posėdis bus teisėtas?

„Ar bus teisėta, jeigu taryba šitaip prabalsuos? Jeigu meras nenori dalyvauti šiame posėdyje, ar šitas posėdis bus teisėtas?“, – toliau Vyriausybės atstovo klausė meras V. Plikaitis.

„Nelabai supratau klausimo – meras nenori dalyvaut?“, – jam replikavo A. Cechanavičius.

Jis akcentavo, kad meras posėdyje gali ir nedalyvauti, nes yra toks pats tarybos narys kaip ir kiti.

Galiausiai, po diskusijų taryba nusprendė pritarti J. Arelienės siūlymui tą pačią susirinkti gyvai ir balsuoti dėl administracijos direktoriaus atleidimo.

Vis dėlto besipriešinusiems administracijos direktoriaus atleidimui tarybos nariams Vyriausybės atstovo išaiškinimas pasirodė kaip „pigus politikavimas“.

„Manyčiau, tai yra neteisingai balsuota tarybos narių, pasinaudota savo tokia valdžia tikrąja prasme, apeinant merą. Yra sukviestas tarybos posėdis nuotoliniu būdu, meras yra ir jūs dabar nubalsuojat, kad posėdį reikia rengti valstybei esant ekstremaliajai situacijai kontaktiniu būdu. Tai yra pažeidimas, mano manymu, pagal Konstituciją ir kitus teisės aktus, o Vyriausybės atstovo aiškinimas tikrai labiau gal dvelkia pigiu politikavimu“, – replikavo tarybos narys V. Šunskis.

„Jūs čia baikit cyrkus ir mes tikrai kreipsimės į aukštesnes institucijas, į teismus ir turėsit, kolegos, problemų“, – teigė jis.

Į balsavimą susirinko 12 tarybos narių

Po pertraukos gyvai į savivaldybę susirinko 12 tarybos narių iš 21, balsuoti dėl administracijos direktoriaus neatvyko ir meras V. Plikaitis.

„Posėdyje dalyvauja 12 tarybos narių, kvorumas yra, tai posėdį galima tęsti (...) Meras nedalyvauja, jis neturi noro dalyvaut posėdy“, – sakė posėdžiui pirmininkavęs vicemeras Kęstutis Bagdanavičius.

Tarybos posėdis buvo transliuojamas tačiau buvo girdimas tik garsas, kuris kartais trūkčiojo.

Už administracijos direktoriaus atleidimą nuo vasario 17 dienos balsavo visi į kontaktinį posėdį susirinkę tarybos nariai.

„Sprendimas priimtas“, – konstatavo vicemeras.

Tarybos narė, viena iš administracijos direktoriaus atleidimo inciatorių, J. Arelienė teigė, kad viskas vyko pagal įstatymą.

„Susirinkome į savivaldybės salę. Kvorumas buvo, mero kabinete neradome, administracijos direktoriaus taip pat neradome darbo vietoje, viskas toliau vyko pagal įstatymą“, – feisbuke rašė Kalvarijos politikė.

Jos teigimu, užsikrėtimai COVID-19 kaip priežastis neatvykti į savivaldybę buvo tik pretekstas.

„Ir nereikia čia lia lia, kad covidas ir pan. Tarybos narė, sakanti, jog negali atvykti, nes serga covid, kuo puikiausiai dirba savo parduotuvėje, kita tarybos narė, kuri sako, jog šiandien negali išvykti iš namų, pasibaigus posėdžio antrąjai daliai, sėdi mero kabinete, tarybos narys, sakantis, jog šiandien nesiruošia išvykti iš namų atsiranda kažkaip parduotuvėje ir, pasirodo, jis turi kaukę“, – tvirtino J. Arelienė.

Su Kalvarijos savivaldybės meru BNS penktadienį susisiekti nepavyko.

Sprendimas – po konflikto su tarybos nariu

Tarybos nariai, kurių netenkino administracijos vadovo darbas, į savivaldybės merą V. Plikaitį dėl administracijos direktoriaus atleidimo kreipėsi sausio 25 dieną – kelios dienos po K. Spūdžio ir tarybos nario R. Sujetos konflikto.

BNS primena, kad sausio 21 dieną tarp vyrų konfliktas kilo K. Spūdžio darbo kabinete.

Administracijos direktorius teigė, kad R. Sujeta staiga įsiveržė į kabinetą ir jį griebė už gerklės, grasino. Tuo metu R. Sujeta sakė, kad smurto nebuvo, tačiau vyko barnis.

Tarybos narys tvirtino atėjęs pas K. Spūdį pasiaiškinti dėl galimo šantažo per jo žmoną dėl to, kad šis prisidėtų prie valdančiosios daugumos taryboje.

K. Spūdys tokius tarybos nario kaltinimus neigė ir pridūrė, kad R. Sujeta ne pirmą kartą „jėga sprendžia savo klausimus“.

Policija dėl fizinio skausmo sukėlimo ar nežymaus sveikatos sutrikdymo yra pradėjusi ikiteisminį tyrimą.

Už prezidento Gitano Nausėdos teikimą atleisti teisėją po svarstymo balsavo 41 Seimo narys, prieš buvo 23 ir susilaikė 32 parlamentarai. Klausimas grįžo į pagrindinį Teisės ir teisėtvarkos komitetą.

„Mes pirmą kartą susiduriam su tokiu skaudžiu morališkai sprendimu, kai prašoma ir, matyt, reikia atleisti LAT teisėją, nes jis dėl sveikatos negali tų pareigų eiti“, – sakė siūlymą pristatęs Seimo TTK vadovas Stasys Šedbaras.

S. Šedbaras pažymėjo, kad teisėjas A. Abramavičius šiuo metu nebegauna ligos išmokos, todėl palikus teisėją pareigose iš esmės jo situacija nebus išspręsta – tam ragino priimti pernai pateiktas pataisas dėl valstybinių pensijų.

„Mes galime ir neatleisti, atranka nebus paskelbta, bet teisėjui dėl to nebus geriau, klausimo sprendimas yra kitas, priimkime Valstybinių pensijų įstatymo pataisą, ir žmonės, kurie dirbo sunkų, atsakingą, alinantį darbą, ir nesulaukę 65 metų nebegali toliau dirbti, (bus apsaugoti)“, – sakė S. Šedbaras.

„Buvo pasiūlymas, kad netekus darbingumo teisėjams būtų galima mokėti valstybinę pensiją. Aš labai prašyčiau šiuos (Biudžeto ir finansų bei Socialinių reikalų ir darbo) komitetus visgi pasvarstyti projektą ir Seimui pateikti išvadas, tai būtų sprendimas, jei žmogus dirbti savo darbo nebegali, bet jis galėtų oriai toliau gydytis, atlikti reabilitaciją“, – kalbėjo S. Šedbaras.

Seimo narys Vytautas Bakas teigė, jog dėl A. Abramavičiaus atleidimo reikia daryti pertrauką ir sprendimą priimti tik pakeitus įstatymą, kad teisėjui būtų užtikrintos socialinės garantijos.

„Tai yra ir teisėjo drama, ir mūsų visos šalies drama, kad mes žmogų, kuris suserga, kuris tarnavo savo šaliai, atidavė visą gyvenimą ir yra neeilinė asmenybė, paliekame vieną. Jei kažkokiame komitete įstrigo projektas, kuris leistų mums užtikrinti žmoniškumą, aš nemanau, kad jūs negalite padaryti, kad vienas komitetas nedarytų įkaitu viso Seimo“, – kalbėjo V. Bakas.

Dekretą dėl A. Abramavičiaus atleidimo Seimui pateikė prezidentas G. Nausėda, gavęs tokį Teisėjų tarybos patarimą. LAT teisėją iš pareigų atleidžia Seimas prezidento teikimu.

Atleisti A. Abramavičių prezidentui patarė gruodžio 20 dieną šį klausimą nagrinėjusi Teisėjų taryba.

Teisėjų tarybos pirmininkė ir laikinoji LAT vadovė Sigita Rudėnaitė tuomet BNS sakė, jog kitokio sprendimo taryba negalėjo priimti – teisėjas serga jau beveik metus, nuo sausio.

Kadangi jo liga tęsiasi daugiau nei 140 dienų, teisėjas nebegauna nedarbingumo išmokos, neturi socialinių garantijų, formaliai jis yra išėjęs nemokamų atostogų.

„Pagal tokius duomenis, kuriuos mes matome, nėra jokio objektyvaus pagrindo tikėtis, kad teisėjo sveikata pasitaisys bent jau kokiu nors protingai prognozuojamu laikotarpiu. Situacija iš tikrųjų sudėtinga“, – BNS tuomet sakė Teisėjų tarybos pirmininkė.

Pagal Teismų įstatymą, atleisti teisėją iš pareigų dėl sveikatos būklės galima tais atvejais, kai per vienus metus teisėjas serga daugiau kaip 120 kalendorinių dienų iš eilės arba daugiau kaip 140 kalendorinių dienų per pastaruosius dvylika mėnesių, arba kai suserga nepagydoma ar kita ilgalaike liga, kliudančia jam eiti teisėjo pareigas.

A. Abramavičius Aukščiausiajame Teisme dirba nuo 2011 metų. Prieš tai jis ėjo Konstitucinio Teismo teisėjo, prezidento patarėjo, teisingumo ministro padėjėjo pareigas.

„Mes kitokio sprendimo šiandien priimti negalėjome, kaip bebūtų gaila“, – BNS sakė Teisėjų tarybos pirmininkė Sigita Rudėnaitė.

Ji taip pat laikinai vadovauja Aukščiausiajam Teismui.

S. Rudėnaitės teigimu, A. Abramavičius serga jau beveik metus – nuo šių metų sausio.

Kadangi jo liga tęsiasi daugiau nei 140 dienų, teisėjas nebegauna nedarbingumo išmokos, neturi socialinių garantijų, formaliai jis yra išėjęs nemokamų atostogų.

„Ta situacija negali tęstis neribotą laiką. (...) Spalio mėnesį atidėjome svarstymą, nes Teisėjų tarybos posėdyje dalyvavo dukra, žadėjo, kad padės teisėjui nuvykti į teisėjų sveikatos patikrinimo komisiją, tačiau nenuvyko per tą laiką“, – BNS sakė S. Rudėnaitė.

„Pagal tokius duomenis, kuriuos mes matome, nėra jokio objektyvaus pagrindo tikėtis, kad teisėjo sveikata pasitaisys bent jau kokiu nors protingai prognozuojamu laikotarpiu. Situacija iš tikrųjų sudėtinga“, – tvirtino Teisėjų tarybos pirmininkė.

„Jeigu turėtume duomenų, specialistai pasakytų, jog kolega, kad ir per pusę metų pasveiks ir ateis, mes susidorotume. Esmė ta, kad nėra jokių objektyvių duomenų, kurie mums suteiktų tokią viltį. Jo sveikatos būklė yra laba rimta“, – pabrėžė ji.

Į Teisėjų tarybą patarimo dėl Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisėjo A. Abramavičiaus atleidimo kreipėsi prezidentas Gitanas Nausėda. Jo dekrete nurodoma, kad 58 metų teisėjas būtų atleidžiamas dėl sveikatos būklės.

Teisėjų taryba šį klausimą buvo pradėjusi svarstyti spalio pabaigoje, bet atidėjo iki gruodžio, gavusi tokį teisėjo artimųjų prašymą. Kaip BNS tuomet sakė Teisėjų tarybos pirmininkė S. Rudėnaitė, posėdyje dalyvavusi teisėjo dukra patvirtino, jog A. Abramavičius atsigauna po ligos.

Teisėjų taryba taip pat priėmė nutarimą, kad jo klausimo svarstymui gruodį LAT teisėjas A. Abramavičius pateiktų pažymą apie sveikatos būklę.

Prezidento atstovas spaudai Ridas Jasiulionis BNS yra patvirtinęs, kad A. Abramavičiaus atleidimą inicijuoja LAT, vadovaudamasis Teismų įstatymu.

Pagal Teismų įstatymą, atleisti teisėją iš pareigų dėl sveikatos būklės galima tais atvejais, kai per vienus metus teisėjas serga daugiau kaip 120 kalendorinių dienų iš eilės arba daugiau kaip 140 kalendorinių dienų per pastaruosius dvylika mėnesių, arba kai suserga nepagydoma ar kita ilgalaike liga, kliudančia jam eiti teisėjo pareigas.

LAT teisėją iš pareigų atleidžia Seimas prezidento teikimu.

A. Abramavičius Aukščiausiajame Teisme dirba nuo 2011 metų. Prieš tai ėjo Konstitucinio Teismo teisėjo, prezidento patarėjo, teisingumo ministro padėjėjo pareigas.

„Šiaip tai ministras pirmininkas turi penkias darbo dienas spręsti dėl ministro atsistatydinimo. Nežinau, kodėl jūs nutarėte, kad, jei ministrai atnešė atsistatydinimo prašymą, aš turiu jį tuoj pat patenkinti arba tuoj pat atmesti“, – po Vyriausybės posėdžio trečiadienį žurnalistams teigė I. Šimonytė.

Įtampos dėl baltarusiškų trąšų ėmė Vyriausybėje kilti dar praėjusią savaitę. Penktadienį tiek užsienio reikalų, tiek susisiekimo ministrai užsiminė esantys pasiruošę trauktis iš einamų pareigų. Pasak premjerės, tam, kad sprendimas dėl ministrų buvo priimtas tik šios savaitės antradienio vakare, įtakos turėjo kelios aplinkybės. Viena iš jų – „Lietuvos geležinkelių“ valdybos apsisprendimas dėl tolesnio įmonės direktoriaus Manto Bartuškos darbo.

Nepaskutinį vaidmenį vaidino ir tai, kad tiek aš buvau išvykusi, tiek ir ministrai buvo tomis dienomis išvykę. Mes susitikome visi kartu vakar, keletą kartų.

„Nepaskutinį vaidmenį vaidino ir tai, kad tiek aš buvau išvykusi, tiek ir ministrai buvo tomis dienomis išvykę. Mes susitikome visi kartu vakar, keletą kartų“, – teigė I. Šimonytė.

„Tai priklausė ir nuo to, kaip baigsis „Lietuvos geležinkelių“ valdybos posėdis. Tai buvo svarbu. Nesakau, kad kurio nors ministro likimas tiesiogiai nuo to priklausė, bet tai yra labai svarbi aplinkybė. Iš esmės po to posėdžio mes aptarėme paskutinius terminus, per kuriuos turime padaryti savo darbo dalį, ir aš vakar vakare paprašiau atsiimti savo prašymus“, – aiškino I. Šimonytė.

Antradienio vakarą „Lietuvos geležinkelių“ valdyba pranešė nutarusi, kad įmonės direktorius Mantas Bartuška pasitrauks iš posto po pereinamojo laikotarpio.

Premjerė pažymėjo, kad M. Bartuškos klausimas turėjo įtakos ne tiek sprendimui dėl to, ar tenkinti, ar ne kurio nors ministro prašymą dėl atleidimo iš pareigų, kiek dėl strategijos, kurios būtų imamasi ateityje.

„Labiau įtakos turėjo ne mano sprendimui konkrečiai dėl ministro, o mano sprendimui dėl to, kokį kelią mes matome pirmyn. Nes jeigu valdyba būtų pasakiusi, kad nemato jokios vadovo atsakomybės, tada, matyt, situacija būtų atrodžiusi kitaip“, – teigė ji.

„Dabar Vyriausybės užduotis yra visus atsakymus, kurie priklauso nuo mūsų, o ne nuo kitų institucijų, patvirtinti ir turėti iki sausio pabaigos“, – pridūrė premjerė.

Premjerė antradienio vakarą pareiškė, kad po skandalo, kilusio dėl „Belaruskalij“ trąšų tranzito, Vyriausybės sudėtis nesikeis. Pasak jos, užsienio reikalų ministras Gabrielius Landsbergis ir susisiekimo ministras Marius Skuodis liks užimamuose postuose, o Vyriausybė toliau tęs darbus, nes, akcentavo premjerė, šiuo metu Seime nėra matoma jokia reali alternatyvi dauguma, kuri galėtų imtis lyderystės ir iniciatyvos.

Baltarusiškų trąšų skandalas pareikalavo „Lietuvos geležinkelių“ vadovo kėdės

Antradienio vakarą „Lietuvos geležinkelių“ valdyba pranešė nutarusi, kad įmonės direktorius Mantas Bartuška pasitrauks iš posto po pereinamojo laikotarpio.

Anot valdybos pirmininko Kęstučio Šliužo, šis bendras valdybos ir M. Bartuškos sprendimas priimtas, „siekiant deeskaluoti situaciją ir minimizuoti reputacines rizikas, susijusias su įmone, visų suinteresuotų šalių labui ir verslo tęstinumui“.

ELTA primena, kad Vyriausybėje krizė kilo, kai, pastarąją savaitę įsigaliojus Jungtinių Amerikos Valstijų sankcijoms Baltarusijos valstybinei kalio trąšų gamintojai „Belaruskalij“, šios įmonės produkcijos tranzitas per Lietuvą nesustojo.

M. Bartuškos teigimu, Baltarusijos bendrovė „Lietuvos geležinkeliams“ pervedė avansinį mokėjimą už trąšų tranzitą už lapkritį, gruodį ir pusę sausio mėnesio.