-
Pamatei šiukšlintoją – pranešk! Jis kenkia mums visiems 40
Keliame grėsmę sau ir kitiems
Bendrojo naudojimo konteinerius ar šalia esančią teritoriją užkraudami didelių gabaritų, žaliosiomis atliekomis, padangomis ar kitomis atliekomis, žmonės, pirmiausia, kuria netvarką savo mieste. Šalia konteinerių įrengiami nelegalūs sąvartynai, kurie gali kelti pavojų žmonių sveikatai, teršti dirvožemį, vandenį ar skleisti nemalonų kvapą.
Atliekas draudžiama palikti šalia konteinerių, gatvėse, aikštėse, skveruose, parkuose ar kitose tam neskirtose vietose. Taip pat draudžiama didelių gabaritų, statybines, žaliąsias atliekas, senus baldus, panaudotas padangas mesti į mišrių komunalinių atliekų, pakuočių atliekų ar kitus šioms atliekoms neskirtus konteinerius.
Įmonės nuotr.
Aplinkos apsaugos departamento (AAD) Komunikacijos ir aplinkai saugaus elgesio skatinimo departamento direktorė Renata Surovec pastebi, kad ir miškuose vis dar metamos ne tik įvairios buitinės, bet ir didžiagabaritės, statybinės atliekos, automobilių padangos, plastikas ir kitos atliekos, kurios gadina gamtovaizdį, jau nekalbant apie tai, kad kelia didelių pavojų gyvūnams, žmogui, visai gamtai. Taršą didina ir atliekų atidavimas neatsakingiems jų tvarkytojams, kurie tik paima atliekas, tačiau atsakingai jų nesutvarko.
Kiekvienas daiktas turi turėti savo vietą
Greta pripildytų mišrių komunalinių atliekų konteinerių įrengti popieriaus ir kartono, plastiko ir metalo, stiklo pakuočių atliekų konteineriai neretai būna pustuščiai. Jeigu gyventojai tinkamai atliktų pirminį atliekų rūšiavimą dar namuose, atliekų srautas pasiskirstytų tolygiau ir didelė dalis jų nugultų ne į komunalinių, o į pakuočių konteinerius. Į šiuos konteinerius metamos popieriaus pakuotės turi būti kiek įmanoma išlankstytos ir suspaustos, kad konteineryje užimtų kuo mažiau vietos, o plastiko pakuotės – sausos ir tuščios, kad neužterštų kitų konteineryje esančių atliekų.
„Kauno švara“ primena, kad į rūšiavimo konteinerius metamos pakuočių atliekos yra išvežamos nemokamai – jų surinkimą ir tvarkymą finansuoja gamintojų ir importuotojų organizacijos. Kuo daugiau atliekų išrūšiuojama, tuo mažiau jų patenka į bendrus mišrių atliekų konteinerius, už kurių išvežimą ir sutvarkymą sumoka gyventojai.
Atliekų kalnai neatsiranda iš niekur. Juos šalia atliekų konteinerių aikštelių suneša ar net dideliais kiekiais atveža patys gyventojai. Didžiagabarites, žaliąsias, statybines atliekas šalia konteinerių ar kitose atliekoms neskirtose vietose palikti draudžiama. Gyventojai šias atliekas nemokamai gali nuvežti į Kauno regioninio atliekų tvarkymo centro (RATC) atliekų surinkimo aikšteles (https://www.kaunoratc.lt/aiksteles/, daugiau informacijos skelbiama: https://www.kaunoratc.lt/paslaugos/gyventojams/). Taip pat Kaune, trijose didelių gabaritų atliekų surinkimo aikštelėse, veikia daiktų „Atiduotuvės“. Jos įkurtos tam, kad geri, bet nebereikalingi daiktai nevirstų atliekomis. Į „Atiduotuves“ daiktus atvežti ir juos pasiimti galima visiškai nemokamai. „Atiduotuvės“ Kaune veikia aikštelėse, esančiose Energetikų g. 60, Kuršių g. 9E, Julijanavos g. 1A.
Įmonės nuotr.
Kauno RATC Edukacijos ir viešųjų ryšių specialistė, prabilusi apie vis dar gajų elgesį, kai didžiagabaritės atliekos paliekamos prie buitinių atliekų konteinerių ar nelegaliuose sąvartynuose, želdynuose ar miškuose, spėjo, kad pagrindinė priežastis – žmonių sąmoningumo trūkumas. Ji pastebėjo, kad bendras didelių gabaritų atliekų, pristatytų į surinkimo aikšteles, kiekis šiemet išlieka panašus kaip ir pernykštį pusmetį. Pernai sausį–birželį buvo priimta apie 16,7 tūkst. t atliekų, o šiemet per tą patį laikotarpį – 16,4 tūkst. t atliekų. „Kai kurių atliekų atvežta daugiau nei pernai, o kai kurių mažiau. Pavyzdžiui, surinktų mišrių statybinių atliekų kiekis šiek tiek padidėjo, elektronikos atliekų padidėjo apie 100 t, o baldų atliekų surinkta šiek tiek mažiau“, – skaičiavo specialistė.
Aplinkosauginio sąmoningumo, atliekų kultūros trūkumas
Kodėl vienuose miesto mikrorajonuose gyventojai tvarko atliekas atsakingai ir gyvena gražioje aplinkoje, o kituose – šalia konteinerių ar kitose atliekoms mesti netinkamose vietose padaryti sąvartynai? Ar žmonių kultūros lygis, socialinė padėtis nulemia aplinkosauginį atsakingumą ir suvokimą, kad atliekos negali būti metamos bet kur ir teršiama aplinka, kurioje gyvename? Galbūt neatsakingą elgesį lemia žinių stoka?
Žmonės turi žinoti, kad kuo daugiau išrūšiuos, tuo geriau. Nors rūšiavimo ir nerūšiavimo konteinerių atliekos yra perrūšiuojamos, tačiau kai žmonės patys atliekas išrūšiuoja, yra išsaugoma pirminė žaliavų kokybė. Jeigu popierių įmesime į paprastą konteinerį, o ant jo primesime bioskaidžių atliekų, jis jau taps nebeperdirbamas. Atliekas rūšiuoti yra labai nesudėtinga. Įprastai ant konteinerių galima rasti sąrašą atliekų, kurios turi keliauti į jo vidų.
Įmonės nuotr.
Žmonės turi žinoti ne tik pirmines rūšiavimo taisykles, tačiau ir vietas, kur reikia nuvežti didžiagabarites, statybines, žaliąsias ir kitas rūšiavimui netinkamas ir nekomunalines atliekas. Pagirtina, kad atliekų turėtojai žino atliekų tvarkytojų pareigas, tačiau turėtų žinoti ir savo pareigas ir suprasti, kad teisingas atliekų tvarkymas yra susijęs su jų pačių gyvenimo kokybe, mokesčiais ir tuo, kokią planetą paliksime ateinančioms kartoms.
Tiems, kas domisi, visada stengiamės paaiškinti ir padėti rasti tinkamiausią sprendimą, tačiau nepamirškime, kad taisyklių nežinojimas neatleidžia nuo atsakomybės.
Padeda išvežti
Tokiais atvejais, kai gyventojai neturi galimybės pristatyti nereikalingų daiktų į didžiagabaričių atliekų surinkimo aikšteles, prašome kreiptis į „Kauno švarą“, kuri teikia atliekų išvežimo iš namų paslaugą. „Kauno švaros“ darbuotojai ne tik išveš nebereikalingus, nebeveikiančius namų apyvokos daiktus (buitinę techniką, baldus ar kt.), bet ir išneš juos iš jūsų namų. „Atliekos bus saugiai pristatytos į Kauno RATC tolimesniam atliekų tvarkymui, o jūsų tvarkymosi laikas žymiai sutrumpės“, – pagalbą siūlo „Kauno švara“.
Įmonės nuotr.
Didžiagabaričių atliekų išvežimo paslaugą galite užsisakyti labai paprastai, tereikia paskambinti tel. +370 699 55 328 arba parašyti e. paštu isvezimas@svara.lt. Daugiau informacijos https://www.svara.lt/isvezimas/.
Dėl statybinių atliekų išvežimo kreiptis tel. +370 601 14 821 arba rašyti e. paštu statybinis@svara.lt. Daugiau informacijos https://www.svara.lt/statybinis/.
Žaliųjų atliekų konteinerius „Kauno švara“ suteikia nemokamai. Už papildomą mokestį galima rinktis šių atliekų išvežimo paslaugą – https://www.svara.lt/zaliosios/.
Šiukšlinimas yra administracinis nusižengimas
Dėl Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 366 str. „Tvarkymo ir švaros taisyklių pažeidimas“ reikalavimų pažeidimų juos padariusiems asmenims skiriamos administracinės nuobaudos. Tiems, kurie vis tik numoja ranka ir šiukšlina kiemuose ar kitose viešosiose erdvėse, primename, kad, nesilaikant savivaldybių tarybų patvirtintų tvarkymo ir švaros taisyklių, gresia įspėjimas arba bauda nuo 20 iki 140 eurų. Pakartotinai padarytas nusižengimas užtraukia baudą nuo 140 iki 600 eurų.
„Kauno švaros“ įrengtos kameros šalia atliekų konteinerių fiksuoja pažeidėjus, kurie meta ar net automobiliais atveža ir šalia konteinerių iškrauna nemažus kiekius didžiagabaričių, statybinių, žaliųjų ar kitų atliekų. Toks šiukšlinimas yra draudžiamas, tai – administracinis nusižengimas. Medžiaga su užfiksuotais pažeidėjais siunčiama į Kauno miesto savivaldybės administracijos Viešosios tvarkos skyrių, skiriamos baudos.
Būkime pilietiški – fiksuokime ir drausminkime šiukšlintojus! Tyla, nepastebėjimas, susitaikymas šiukšlintojus drąsina veikti toliau. Tik nuo mūsų visų bendrų pastangų priklauso miesto grožis, todėl nesirinkime tylos, bet nedelsdami kartu išgyvendinkime ydingus įpročius. Pastebėjus Kauno miesto tvarkymo ir švaros taisyklių reikalavimų pažeidėjus, prašome užfiksuoti pažeidimą ir nedelsiant kreiptis į Viešosios tvarkos skyrių internetiniu adresu https://epaslaugos.kaunas.lt/paslaugos/viesosios-tvarkos-pazeidimai/ arba į „Kauno švarą“ e. paštu kokybe@svara.lt. Taip pat galite kreiptis į skubiosios pagalbos tarnybų telefonu 112 (visą parą) arba per policijos elektroninių paslaugų sistemą ePolicija.lt, informaciją galima pateikti e. paštu ir AAD prie Aplinkos ministerijos info@aad.am.lt.
-
KRATC: grįžtama prie ilgesnio darbo laiko 1
Klaipėdos mieste didžiųjų atliekų aikštelės dirbs I–VI nuo 9 iki 19 val., nedarbo diena – sekmadienis.
Neringos, Palangos, Kretingos, Skuodo, Šilutės, Klaipėdos rajono aikštelės dirbs: II–V nuo 9 iki 18 val., VI nuo 10 iki 14 val., nedarbo dienos – sekmadienis ir pirmadienis.
Glaudėnų žaliųjų atliekų kompostavimo aikštelė dirbs: I–V nuo 8 iki 16 val.
Primename, kad kol galioja Vyriausybės paskelbtas karantinas, aikštelėse taikomos saugumo priemonės: į teritoriją įleidžiama po vieną mašiną ir vieną asmenį, kuris turi dėvėti kaukę, pirštines, laikytis saugios distancijos reikalavimų.
Nuo gegužės 18 d. veiklą atnaujina KRATC klientų aptarnavimo skyrius Liepų g. 15.
Kadangi vadybininkai turės laikytis karantino taisyklių – aptarnauti po vieną klientą, reguliariai dezinfekuoti patalpas, – interesantų aptarnavimas gali būti lėtesnis. Todėl rekomenduotina, ypač rizikos grupės žmonėms, naudotis nuotoliniu bendravimu – visus prašymus ir dokumentus bei rūpimus klausimus KRATC galite pateikti e–savitarnos svetainėje https://mano.kratc.lt/ arba e. paštu: kratc@kratc.lt, ar paprastu paštu adresu: Liepų g. 15, Klaipėda 92138.
Mokestiniais klausimais nemokama telefono linija: (8 800) 13344.
Dėl atliekų išvežimo skambinkite (8 46) 39 07 81.
Klientų aptarnavimo skyriaus lankytojams būtina dėvėti apsaugines kaukes ir pirštines, laikytis rekomenduojamo saugaus atstumo.
Iš KRATC padalinių sutrumpintas darbo laikas išlieka Dumpių regioniniame sąvartyne.
Karantino laikotarpiu Klaipėdos regioninio nepavojingų atliekų sąvartyno darbo laikas:
I–V 07.00–20.00 val.
VI 8.00–18.00 val.
VII 8.00–16.00 val.
-
Nereikalingus daiktus – į atliekų aikšteles
Artėjant didžiausioms metų šventėms tradiciškai prasideda naujų daiktų ir dovanų pirkimo karštinė, o klaipėdiečių kiemai virsta šiukšlynais. Seni nebereikalingi daiktai, naujų daiktų kartoninės pakuotės, deja, dažnai paliekami prie konteinerių. Kad tvarkos ir šventinės nuotaikos mieste būtų daugiau, klaipėdiečiai kviečiami nebeteršti savo kiemų ir nebereikalingus daiktus nemokamai atiduoti į didžiųjų atliekų surinkimo aikšteles, kurios įrengtos Šiaurės pr. 30, Tilžės g. 66A, Plieno g. 13, Klaipėdos mieste.
Į didžiųjų atliekų surinkimo aikšteles uostamiesčio gyventojai gali nuvežti ir palikti nebereikalingus baldus, buitinę techniką, padangas, statybinį laužą, buityje susidarančias pavojingas ir kitas atliekas. Už atliekų priėmimą aikštelėse mokėti nereikia. Tuo tarpu užteršus kiemus papildomų išlaidų patiria konkretaus namo gyventojai arba visi klaipėdiečiai.
„Jei gyventojai nebenaudojamus daiktus tiesiog paliks prie konteinerių, gyvenamųjų namų administratoriams teks patiems specialiai samdyti transportą ir darbo jėgą tokių netvarkingų konteinerių aikštelių sutvarkymui ir paliktų atliekų išvežimui, o visas patirtas išlaidas padalinti gyventojams“- aiškino Renata Chockevičienė, Klaipėdos miesto savivaldybės aplinkosaugininkė.
Klaipėdos miesto savivaldybės administracija ragina visus klaipėdiečius šventinių pirkinių piko metu užsukti į didžiųjų atliekų surinkimo aikšteles ir ten tvarkingai atsikratyti nereikalingais daiktais. Visą gruodžio mėnesį kiekvienam klaipėdiečiui, atvežusiam atliekas į šias aikšteles, Savivaldybės administracija padovanos po 2016 metų stalinį kalendorių.
Atliekų priėmimo aikštelės yra populiarios Skandinavijos šalyse ir daugelyje Vakarų Europos valstybių. Pasak aplinkosaugininkų, civilizuoti europiečiai jau kelis dešimtmečius yra įpratę nebereikalingus daiktus patys nuvežti ir tvarkingai išrūšiuoti specialiai tam įrengtose vietose.
Klaipėdoje tokios aikštelės veikia jau trečius metus. Jos taip pat vis labiau populiarėja.
„Dažniausiai žmonės atveža statybos ir remonto atliekas, baldus, padangas. O pastaruoju metu padaugėjo nebenaudojamos buitinės technikos – skalbimo mašimų, kompiuterių monitorių, televizorių. Taip pat panašu, kad žmonės išsivalo sandėliukus ir atveža pasenusių dažų, nebedėvimų rūbų“,- pasakojo Ramunė Šlyžienė, Tilžės gatvėje esančios aikštelės vadybininkė.
Nuo gruodžio mėnesio Klaipėdos atliekų priėmimo aikštelėse keičiasi darbo laikas. Antradienį-penktadienį jos dirbs nuo 9 iki 18 valandos, šeštadienį – nuo 10 iki 14 valandos. Sekmadienis ir pirmadienis – nedarbo dienos. Daugiau informacijos ir aikštelių telefonus rasite internete www.kratc.lt.