Ikiteisminį tyrimą organizavo ir jam vadovavo Klaipėdos apygardos prokuratūros prokurorai, tyrimą atliko Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos (FNTT) Klaipėdos apygardos valdybos pareigūnai.

Tyrimo duomenimis, dviejose įmonėse, kurios teikė viešojo transporto paslaugas Klaipėdos mieste, įdarbinti vairuotojai galėjo gauti neoficialų darbo užmokestį. Vairuotojai vairuodavo ne tik įmonėms priklausiusius, bet ir kitų savininkų autobusus pagal panaudos sutartį. Įtariama, kad per penkerius metus darbuotojams vokeliuose išmokėta bendrai per 167 tūkst. eurų darbo užmokesčio. Ikiteisminio tyrimo metu ši žala buvo atlyginta.

Dviem įmonių vadovams pateikti kaltinimai dėl apgaulingo apskaitos tvarkymo ir mokesčių vengimo teikiant neteisingus duomenis apie pajamas, kai jų suma viršija 750 MGL (37,5 tūkst.). Teisme atsakyti turės ir vienas juridinis asmuo, kurio buhalterė, įtariama, kartu su autobusų savininkais ir išmokėdavo atlyginimus vokelyje.

Klaipėdos apygardos prokuratūros prokurorei Alicijai Petkevičiūtei surašius kaltinamąjį aktą, byla perduota teismui.

Už mokesčių vengimą valstybės institucijoms teikiant neteisingus duomenis apie pajamas, kai mokesčių suma viršija 750 MGL, griežčiausiai baudžiama laisvės atėmimu iki aštuonerių metų. Apgaulingas apskaitos tvarkymas griežčiausiai baudžiamas laisvės atėmimu iki ketverių metų. 

Ikiteisminio tyrimo duomenimis, Skuode veikianti kebabinė ir jai atstovaujantis direktorius galimai apgaulingai tvarkė bendrovės buhalterinę apskaitą. Įtariama, kad vadovas į apskaitą galėjo neįtraukti daugiau nei 20 tūkst eurų, gautų už fiziniams asmenims parduotas prekes. Tyrimo duomenimis, įmonės direktorius buhalterijai galimai nepateikė duomenų ir dėl dalies darbo užmokesčio išmokėjimo trims įmonės darbuotojams nuo 2018 metų sausio iki 2019 metų rugpjūčio. Per kiek mažiau nei dvejus metus jiems buvo sumokėta daugiau nei 5 tūkst. eurų. Skaičiuojama, kad tokiais savo veiksmais įmonės direktorius padarė ne mažesnę nei 21 tūkst. eurų žalą valstybės biudžetui.

Prokurorės nutarimu, kaltinamieji atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės, nes prisipažino padarę jiems inkriminuojamas nusikalstamas veikas, savo noru atlygino dalį padarytos žalos bei išreiškė norą susitaikyti su valstybės institucijų atstovais, todėl ikiteisminis tyrimas jų atžvilgiu buvo nutrauktas. Klaipėdos apylinkės teismo nutartimi juridiniam asmeniui ir jam vadovaujančiam direktoriui paskirtos baudžiamojo poveikio priemonės. Įmonės direktorius į Nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondą privalės sumokėti 500 eurų, o juridinis asmuo – 5 tūkst. eurų dydžio įmokas. Sprendimas šiuo metu dar nėra įsiteisėjęs.

Ikiteisminį tyrimą atliko Finansinių nusikaltimų tyrimų tarnybos Klaipėdos apygardos valdybos pareigūnai.

Pasak prokuratūros, kaltinimai dėl daugiau nei 43 tūkst. eurų nesumokėtų mokesčių ir apgaulingo apskaitos tvarkymo yra pareikšti įmonės direktoriui, Kauno ir Vilnius padalinių vadovei bei pačiai įmonei.

Ikiteisminio tyrimo metu buvo nustatyta, kad 2014-2016 metais įmonės vadovai Vilniaus ir Kauno padalinių darbuotojams už ne pagal darbo grafiką dirbtas papildomas valandas atlyginimą mokėjo grynaisiais buhalterinėje apskaitoje nenurodytais pinigais.

Manoma, kad tokiu būdu darbuotojams, tarp jų ir dviejų padalinių vadovei, buvo išmokėta beveik 60 tūkst. eurų.

Bylą nagrinės Klaipėdos apylinkės teismas.

Kaip penktadienį pranešė FNTT, ikiteisminio tyrimo metu nustatyta, kad verslininkė, kuri kartu yra ir vienintelė šios įmonės akcininkė, ne tik apgaulingai tvarkė buhalterinę apskaitą, pateikdama klaidingą informaciją apie pajamas įmonės buhalterei, bet ir trims darbuotojoms mokėjo atlyginimus vokeliuose. 

Suskaičiuota, kad iš viso per dvejus metus – nuo 2018 metų sausio pradžios iki 2019 metų gruodžio pabaigos – įmonės vadovė nuslėpė 7 200 eurų gautų pajamų už suteiktas odontologijos paslaugas.

Taip pat verslininkė apskaitos dokumentais nepagrindė trims bendrovės darbuotojoms išmokėto daugiau nei 18 tūkst .eurų darbo užmokesčio, nuo kurio nebuvo sumokėti mokesčiai SODRAI ir Valstybinei mokesčių inspekcijai.

Bendra ikiteisminio tyrimo metu nustatyta padaryta žala valstybei – 14,5 tūkst. eurų.

Kadangi verslininkė žalą atlygino, ikiteisminį tyrimą Klaipėdos apygardos prokuratūros prokurorė baigė laidavimu.

Šiame ikiteisminiame tyrime įtariamai buvo pareikšti ir juridiniam asmeniui.

Baudžiamasis kodeksas nustato, kad jeigu asmuo, atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, laidavimo metu padarė naują baudžiamąjį nusižengimą ar neatsargų nusikaltimą, teismas gali panaikinti sprendimą atleisti nuo atsakomybės ir spręsti baudžiamosios atsakomybės už šio asmens visas padarytas veikas klausimą.

Kaip pirmadienį pranešė FNTT, iš viso patikrintos penkios įmonės Klaipėdoje, dvi Kelmėje, po vieną Pasvalyje, Tauragėje ir Kaune. Patikrinimai visoje Lietuvoje buvo vykdomi nuo sausio pabaigos iki vasario pradžios.

Daugiausia neapskaitytų pajamų, 52 tūkst. eurų, rasta vienoje Klaipėdos įmonėje – ji šešiems darbuotojams, įtariama, mokėjo atlyginimus „vokeliuose“. Pareigūnai pradėjo ikiteisminį tyrimą dėl apgaulingo apskaitos tvarkymo.

Neapskaitytos lėšos bei neoficialūs atlyginimai rasti ir kituose Klaipėdoje bei Tauragėje veikiančiuose odontologijos kabinetuose. „Vokeliuose“ išmokėtų atlyginimų sumos, FNTT duomenimis, svyruoja nuo 7 iki beveik 15 tūkstančių eurų. Šioms įmonėms surašyti administracinio nusižengimo protokolai.

Vienoje iš įmonių taip pat nebuvo fiksuojamas faktiškai išdirbtas odontologų laikas – apie tai informuota Valstybinė darbo inspekcija.

Kaune tikrinta įmonė, įtariama, galėjo apskaityti ne visas gautas pajamas.

„Patikrinimo metu palyginus užsiregistravusių asmenų sąrašus su buhalterinės apskaitos dokumentais matyti, kad bendrovė atskiromis mėnesio dienomis neturėjo pajamų, nors pacientai tai dienai buvo registruoti, arba pajamų per dieną buvo suteikta už mažesnę sumą, nei nurodoma oficialiame bendrovės teikiamų paslaugų kainoraštyje“, – nurodo FNTT.

Įmonėse Kelmėje bei Pasvalyje nesilaikyta kasos pajamų orderio išrašymo taisyklių, vienos patikrintos bendrovės kasoje rastas pinigų perteklius: dėžutėje sudėti pinigai smulkiomis kupiūromis. Be to, patikrinimo metu paimti galimos „juodosios“ buhalterijos užrašai, jie šiuo metu vertinami.

Pasak FNTT, atlikus patikrinimus nustatyta, kad odontologijos paslaugas teikiančių įmonių pajamų neapskaitymas dažniausiai būna susijęs su neoficialiu darbo užmokesčiu, tačiau pajamos slepiamos ir nenorint mokėti didesnio pelno mokesčio (iki 300 tūkst. eurų pajamų per metus apmokestinama ne 15, o mažesniu, 5 procentų pelno mokesčio tarifu).

Anot tarnybos, samdomas odontologas įmonėje už atliktus darbus gauna 35-40 proc. sumos ir per mėnesį vienoje įmonėje gali uždirbti apie 1,7-2 tūkst. eurų po mokesčių, nors kai kuriais atvejais oficialiai išmokamas atlyginimas siekia 800 eurų.

Pasak FNTT, dauguma odontologų dirba keliose įmonėse, įprastai jie įdarbinami 0,25 etato ir per dieną gali neoficialiai uždirbti 350-400 eurų.

FNTT siūlo odontologijos, ortopedijos, estetinės-gydomosios chirurgijos ar sveikatingumo paslaugas licencijavimą reglamentuojančiuose įstatymuose įtvirtinti galimybę už pažeidimus lakinai stabdyti asmenų ar įmonių licencijas.

FNTT Klaipėdos apygardos tyrėjai su Klaipėdos apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos specialistais atliko keturis tikslinius patikrinimus šiuo verslu užsiimančiose įmonėse. Pagal surinktus pirminius duomenis pradėti trys ikiteisminiai tyrimai ir nustatytas administracinis nusižengimas

Vienos Šilalės parduotuvės rūsyje įrengtoje virtuvėje gaminti užkandžiai ir karštieji patiekalai banketams bei pobūviams. Maistą gamino individualia veikla besiverčianti šilališkė, jai padėjo dar dvi virtuvės darbuotojos. Po atlikto patikrinimo nustatyta, kad ne visos iš išvežiojamojo maisto gautos pajamos buvo įtraukiamos į individualia veikla besiverčiančios moters apskaitą. Įtariama, kad pajamos per metus buvo didesnės nei 45 tūkst. eurų. Pasiekusi tokias pajamas, verslininkė turėjo registruotis kaip pridėtinės vertės mokesčio mokėtoja, tačiau to ji nebuvo padariusi.

Po FNTT Klaipėdos apygardos valdybos tyrėjų atlikto patikrinimo pradėtas ikiteisminis tyrimas dėl galimo apgaulingo apskaitos tvarkymo. Pirminiais duomenimis, šilališkė galėjo neapskaityti apie 70 tūkst. eurų pajamų.

Įtariama, kad apgaulingai apskaita tvarkyta ir kitoje bendrovėje, turinčioje dvi kavines Šilalėje. Nustatyta, kad vienoje iš kavinių nelegaliai dirba virtuvės padėjėja. Išvežiojamu maistu papildomai besiverčianti bendrovė, įtariama, daliai savo darbuotojų galėjo mokėti atlyginimus vokeliuose.

Pirminiais skaičiavimais, per kelerius metus kiekvieną mėnesį virėjams, barmenams, padavėjoms galėjo būti sumokėta nuo 50 eurų iki 200 eurų neoficialaus atlyginimo. Be to, įtariama, kad ne visos pajamos iš išvežiojamojo maisto gamybos ir prekybos galėjo buvo įtrauktos į bendrovės apskaitą. Surinkti pirminiai duomenys rodo, kad bendrovė galėjo neapskaityti apie 35 tūkst. eurų.

Administraciniai pažeidimai užfiksuoti ir vienoje iš Laukuvoje, Šilalės rajone, veikiančių kavinių. Klaipėdos, Šilutės, Kelmės gyventojams maistą tiekianti kavinė per mėnesį neapskaitydavo apie 1,5 tūkst. eurų.

FNTT Klaipėdos apygardos valdybos tyrėjai patikrinimo metu nustatė, kad kavinės virtuvėje nelegaliai dirbo  moteris, o kavinės kasoje aptiktas pinigų perkelius. Užfiksavus šiuos pažeidimus surašytas administracinių nusižengimų protokolas bendrovės vadovei. Tauragės apylinkės teismo Šilalės teismo rūmai gali jai skirti piniginę baudą.

Trečiasis ikiteisminis tyrimas pradėtas įtarus, kad tris valgyklas Klaipėdoje ir Gargžduose turinti bendrovė per kelerius metus galėjo nuslėpti ne mažiau kaip 150 tūkst. eurų pajamų. Vestuvėms ir kitoms puotoms maistą tiekiančioje bendrovėje dirba 37 darbuotojai, o patikrinus užfiksuoti ir keturi nelegaliai dirbantys asmenys. Įtariama, kad bendrovė šešėlinių pajamų galėjo gauti, į buhalterinę apskaitą neįtraukdama gautų lėšų už suteiktas maitinimo paslaugas įvairiuose renginiuose.

Paaiškėjo faktai apie neapskaitytų lėšų ir darbuotojams galbūt mokėtus atlyginimus vokeliuose, kas vertinama kaip Baudžiamojo kodekso pažeidimai.

FNTT duomenimis, iš JAV ir Europos pargabentų automobilių kėbulo remonto ir dažymo darbus servise dirbo ne tik individualią veiklą pagal pažymą deklaravęs savininkas, bet ir dar 6 darbuotojai.

Pirminiai duomenys rodo, kad dalis klientų sumokėtų lėšų nebuvo apskaitoma buhalterinėje apskaitoje. Preliminariai skaičiuojama, kad per dvejus metus autoservise už atliktus darbus galėjo būti neapskaityta apie 40 tūkstančių eurų. Įtariama, kad dalis šešėlinių pinigų buvo skiriama autoserviso meistrams mokėti neoficialius papildomus priedus prie gaunamo atlyginimo. 

Turima duomenų, kad šešiems dirbantiems klaipėdiškiams papildomai kas mėnesį buvo mokamas  nuo 100 iki  400 eurų buhalterijoje nefiksuotas priedas.

FNTT Klaipėdos apygardos valdyba tęsia ikiteisminį tyrimą dėl apgaulingo apskaitos tvarkymo. Minėtą ikiteisminį tyrimą organizuoja ir jam vadovauja Klaipėdos apygardos prokuratūra.

FNTT tyrėjai, atlikę bendrovės patikrinimą, atrado „juodąjį“ sąsiuvinuką, kuriame ir buvo tvarkoma ši buhalterija. Bendrovės direktorius kaltės nepripažino ir atsisakė bendradarbiauti su pareigūnais. Jam pareikšti įtarimai dėl apgaulingo apskaitos tvarkymo, už kurį gresia laisvės atėmimo bausmė iki ketverių metų.

Baudžiamoji byla perduota Telšių apylinkės teismo Telšių rūmams. Tyrimą koordinavo Šiaulių apygardos prokuratūra. 

Stebėjo dvi savaites

Palangos kurorte kiekvienas turi teisę ne tik į mėgavimąsi jūra ir saule, bet ir į ramų poilsį naktį bei saugumą visą parą. Tai įtvirtinta įstatymais bei suteiktomis teisėmis savivaldos institucijoms.

Būtent todėl šią vasarą Palangos miesto meras Šarūnas Vaitkus kreipėsi į keturių daugiausia neramumų keliančių naktinių klubų vadovus ir pareikalavo laikytis tvarkos.

Meras žadėjo porą savaičių stebėti situaciją ir, padėčiai nepasitaisius, apriboti prekybos alkoholiu šiuose klubuose laiką, neleidžiant juo prekiauti nakties metu.

Trijų klubų vadovai suprato, kad įspėjimas – rimtas ir ėmėsi priemonių.

Tačiau į J.Basanavičiaus g. 16 įsikūrusį ketvirtąjį klubą, kuriam meras pateikė ultimatumą, policininkai kaip ir iki tol vis skubėdavo daryti tvarkos.

Policija gavo 278 pranešimus

Toks klubo vadovų elgesys tarsi rodė, kad jie ignoruoja Palangos bendro gyvenimo taisykles, todėl liepos 19 d. miesto taryba nusprendė J.Basanavičiaus g. 16 esančiam klubui apriboti prekybos alkoholiu laiką.

Nuo pirmos valandos nakties klubo lankytojams nebeleista parduoti jokio alkoholio.

Palangos savivaldybės administracijos direktorė Akvilė Kilijonienė šią prekybos alkoholiu ribojimo nuostatą įtvirtino pasirašydama įsakymą.

Policijos pareigūnai pateikė oficialius duomenis apie pažeidimus "Laukinių vakarų" klube bei prie jo.

Pasirodo, nuo 2015 m. sausio 1-osios iki 2017 m. gruodžio 31 d. dėl įvykių J.Basanavičiaus g. 16 policija įregistravo 278 pranešimus, 223 jų – dėl viešosios tvarkos pažeidimo. 145 atvejais fiksuoti triukšmo bei konfliktų viešoje vietoje faktai, pradėti septyni ikiteisminiai tyrimai.

Policijos duomenys leido spręsti, kad situacija tik blogėjo, nes vien nuo šių metų birželio 27 d. iki liepos 9-osios būta 20 pranešimų apie incidentus šioje pasilinksminimo vietoje, 13 jų – dėl triukšmo nakties metu.

Šie faktai ir lėmė griežtą Palangos savivaldybės bei administracijos direktorės sprendimą.

Graudeno bankrotu

Nenuostabu, kad įmonės "Gaumena" vadovams, kurorte valdantiems "Laukinių vakarų" naktinį klubą ir kelias kitas pasilinksminimo įstaigas, toks sprendimas nepatiko, todėl jie apskundė jį teismui.

Pirmiausia pareikalauta nevykdyti teismo sprendimo, kol dėl draudimo naktimis prekiauti alkoholiu vyksta ginčai teismuose.

Prašyta panaikinti ir patį miesto tarybos bei administracijos direktorės sprendimą.

Dėstomuose šių reikalavimų argumentuose teigta, esą tokiu būdu įmonė stumiama į bankrotą, o jei įvyks bankrotas, valstybė nebegaus mokesčių, būrys darbuotojų neteks darbo.

Savivaldybės atstovai tikino teisėją, kad įmonė "Gaumena" turi daugiau panašių pasilinksminimo vietų. Jai priklauso J.Basanavičiaus gatvėje 9 veikiantis klubas ir kokteilių baras ir dar vienas klubas, įsikūręs tos pačios gatvės 45 name.

Tad bendrovės žlugimo galimybė, apribojus tik vienos įstaigos prekybos alkoholiu darbo laiką, neįtikima.

Verslininkai atšovė, kad didžioji bendrovės pelno dalis gaunama iš "Laukinių vakarų" veiklos.

Išklausę abiejų pusių argumentus, Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmų teisėjai paskelbė tenkinantys dalį verslininkų skundo ir sustabdė įsakymo dėl prekybos alkoholiu ribojimo galiojimą.

Taip J.Basanavičiaus gatvėje vėl įsivyravo tvarka, leidžianti girtauti naktį.

Kol bylinėsis, bus tylu

Tuo reikalas nesibaigė, Palangos miesto savivaldybės administracija šį sprendimą apskundė aukštesnės instancijos Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui (LVAT).

Teisėjų kolegijos nuomonė buvo kitokia nei vienos sprendimą paskelbusios Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmų teisėjos.

LVAT Palangos miesto savivaldybės administracijos skundą patenkino ir išaiškino, kad visuomenės sveikata ir saugumas yra viešasis interesas, o valstybės siekis yra užtikrinti visos visuomenės teisę į saugią aplinką.

Policijos pateikti duomenys apie įvykius naktiniame klube įrodo, kad nesustabdžius naktinės prekybos alkoholiu viešasis interesas nebus užtikrintas.

Šis sprendimas ypatingas tuo, kad apribota ne visos įmonės teisė į naktinę prekybą alkoholiu, o tik galimybė tai daryti tam tikroje vietoje.

Taip užkirstas kelias apeiti įstatymą įsteigti toje pačioje vietoje, kur nuolat būta triukšmo bei kitų incidentų, naują įmonę ir tęsti tą pačią veiklą.

Šis teismo sprendimas – neskundžiamas.

Algą mokėjo vokeliuose?

Klube, veikiančiame J.Basanavičiaus g. 16, kaip įtariama, darbuotojams buvo mokamas neoficialus atlyginimas vokeliuose.

Trečiadienį Finansinių nusikaltimų tarnybos oficialiu pranešimu informuota, kad minėtame naktiniame klube, veikiančiame J.Basanavičiaus g. 16, kaip įtariama, darbuotojams buvo mokamas neoficialus atlyginimas vokeliuose.

Daugiau kaip pusės šio klubo darbuotojų darbo laiko apskaitos žiniaraščiuose buvo įrašyta, kad jie, administracijai leidus, neatvyko į darbą.

Tačiau iš tikrųjų naktiniame klube jie dirbo ir gaudavo neapskaitytą atlyginimą grynaisiais pinigais.

Pirminiais duomenimis, birželį 30 iš 44 baro darbuotojų žiniaraščiuose buvo nurodyta, kad jie visą mėnesį oficialiai su vadovybės leidimu neatvyko į darbą, o liepą realiai dirbo 33 iš 52 asmenų, tačiau darbo žiniaraščiuose buvo įrašoma, kad jie nedirba.

Įtariama, kad darbuotojams buvo mokamas ne tik neoficialus atlyginimas, bet ir vengiama mokėti socialines įmokas už dirbančiuosius.

Šiame naktiniame klube finansinės machinacijos tiriamos ne pirmą kartą.

Prieš metus FNTT Klaipėdos apygardos valdybos tyrimas atskleidė, kad ankstesni naktinio klubo savininkai darbuotojams atlyginimus mokėjo vokeliuose.

Paskaičiuota, kad buvę naktinio klubo savininkai išvengė sumokėti beveik 17 tūkst. eurų mokesčių.

Ši suma savanoriškai atlyginta tik ikiteisminio tyrimo metu.

Kaip trečiadienį pranešė FNTT, vienas ikiteisminis tyrimas dėl apgaulingo apskaitos tvarkymo pradėtas Palangos centre veikiančiame viename didžiausių naktinių klubų, kuriame, kaip įtariama, darbuotojams buvo mokamas neoficialus atlyginimas vokeliuose, siekiantis nuo 100 iki 500 eurų.

BNS žiniomis, tai – „Laukinių vakarų salūnas“.

Daugiau kaip pusės šio klubo darbuotojų darbo laiko apskaitos žiniaraščiuose buvo įrašyta, kad jie, administracijai leidus, neatvyko į darbą. Tačiau realiai, pasak FNTT, naktiniame klube jie dirbo ir gaudavo neapskaitytą atlyginimą grynaisiais pinigais.

Pirminiais duomenimis, birželio mėnesį 30 iš 44 baro darbuotojų žiniaraščiuose buvo nurodyta, kad jie visą mėnesį oficialiai su vadovybės leidimu neatvyko į darbą, o liepą realiai dirbo 33 iš 52 asmenų, tačiau darbo žiniaraščiuose buvo įrašoma, kad jie nedirba.

Įtariama, kad darbuotojams buvo mokamas ne tik neoficialus atlyginimas, bet ir vengiama mokėti socialines įmokas už dirbančiuosius.

Šiame naktiniame klube finansinės machinacijos tiriamos ne pirmą kartą. Prieš metus FNTT Klaipėdos apygardos valdybos tyrimas atskleidė, kad ankstesni naktinio klubo savininkai darbuotojams atlyginimus mokėjo vokeliuose. Paskaičiuota, kad buvę naktinio klubo savininkai išvengė sumokėti beveik 17 tūkst. eurų mokesčių. Ši suma savanoriškai atlyginta tik ikiteisminio tyrimo metu.

Buhalterinė apskaita apgaulingai galėjo būti tvarkoma ir Klaipėdoje, Danės krantinėje, veikiančiame, BNS žiniomis, „Coco“ bare-restorane.

Pareigūnai pranešė įtariantys, kad per pusantrų veiklos metų savininkai galėjo neapskaityti daugiau nei 100 tūkst. eurų, gautų už svečių maitinimą. Duomenys rodo, kad viešojo maitinimo įstaigoje, naudojantis kompiuterine kasos sistema, buvo pakeičiama informacija apie gaunamas pajamas.

Iš lankytojų gauti grynieji pinigai nebuvo įtraukiami į apskaitą, nes, pasinaudojus kompiuterine sistema, buhalterijoje buvo fiksuojama, kad klientas atsiskaitys banko pavedimu.

Įtariama, kad šiomis neapskaitytomis lėšomis restobaro darbuotojams galėjo būti mokami per mėnesį nuo 100 iki 900 eurų siekiantys atlyginimai vokeliuose.

Trečiasis ikiteisminis tyrimas atliekamas dėl Mingės kaime veikiančios kaimo turizmo sodybos, BNS žiniomis, „Mingės egzotikos“.

Įtariama, kad apgaulingai tvarkant apskaitą per tris mėnesius galėjo būti nuslėpta iki 30 tūkst. eurų pajamų, o darbuotojams iš šių lėšų mokėtas neoficialus atlyginimas.

Dar vienas ikiteisminis tyrimas yra atliekamas dėl Šventojoje ir Palangoje veikiančios bendrovės, turinčios aštuonias greitojo maisto užkandines ir valgyklą. Šis ikiteisminis tyrimas pradėtas gavus Valstybinės mokesčių inspekcijos informaciją, kad viešojo maitinimo įstaigose ne visos gautos pajamos būdavo apskaitomos kasos aparatais, klientams neišduodami čekiai.

FNTT Klaipėdos apygardos valdybos tyrėjai tęsia atliekamus ikiteisminius tyrimus dėl apgaulingo apskaitos tvarkymo minėtose viešojo maitinimo įstaigose. Tyrimus organizuoja ir jiems vadovauja Klaipėdos apygardos prokuratūra.