Anot Simono Krėpštos, memorandume išreiškiama parama prezidento pasiūlymams sumažinti gyventojų pajamų mokestį, padidinti neapmokestinamąjį pajamų dydį ir įsipareigojama visą naudą iš šių pasiūlymų atiduoti dirbantiesiems.

„Dvi labai didelės profesinės sąjungos memorandumą pasirašė, kaip ir šešios didžiausios darbdavių, tai tikrai yra geras ženklas stiprinant socialinį dialogą šalyje“, – Žinių radijui antradienį sakė S. Krėpšta.

Anot jo, praktika socialinį dialogą įprasminti geros valios memorandumais yra įprasta praktika gerovės šalyse.

„Gerovės šalyse, kaip Skandinavijoje ar kitose Vakarų šalyse, būtent socialinis dialogas tarp darbdavių ir darbuotojų yra labai stiprus ir tai labai prisideda prie didesnių atlyginimų ir bendros geresnės atmosferos darbo vietose“, – sakė S. Krėpšta.

„Socialinio dialogo ašis yra garbės žodis. Labai įprasta praktika socialinį dialogą gerovės šalyse įprasminti geros valios memorandumais, siekiais, kurie, matome, veikia“, – pridūrė jis.

Tačiau socialinės apsaugos ir darbo ministras Linas Kukuraitis sako, kad toks susitarimas neatrodo tinkamas, nes darbdaviai ir taip teisiškai negali mažinti algų, reaguodami į mokesčio tarifo pokyčius.

„Iš tiesų kyla daug klausimų dėl šio memorandumo. Jei kalbame apie tai, kad darbdaviai nenuleistų atlyginimų, kai 5 proc. yra mažinamas GPM, tai teisiškai jie tokios teisės ir neturi. Čia iš esmės pinigai yra skiriami, kad dirbantieji turėtų daugiau lėšų išmokamų į jų sąskaitos ir kad tos lėšos ilgainiui pasiekt“, – LRT radijui antradienį sakė L. Kukuraitis.

Memorandumo dėl atlyginimų nemažinimo tikslingumu suabejojo ir Lietuvos profesinių sąjungų konfederacija. Jos vadovė Inga Ruginienė atsisakė pasirašyti dokumentą, nes jame pasigedo realių darbdavių įsipareigojimų.

Memorandumą pasirašė asociacijos „Infobalt“, „Investors’ Forum“, Lietuvos darbdavių ir Lietuvos verslo konfederacijos, Pramonininkų konfederacija, Prekybos, pramonės ir amatų rūmų asociacija ir profesinės sąjungos „Solidarumas“ bei „Sandrauga“.

Verslas įsipareigojimus nemažinti darbuotojų atlyginimų prisėmė, jei Seimas patvirtins prezidento siūlymus 5 punktais mažinti GPM ir 50 eurų didinti NPD.

Lietuvos verslo konfederacija su prezidentūra pirmadienį ketina pasirašyti tai numatantį memorandumą, BNS patvirtino Lietuvos darbdavių konfederacijos prezidentas Danas Arlauskas.

„Pirmadienį mes pasirašome memorandumą dėl 5 proc. GPM mažinimo ir NPD padidinimo 50 eurų. Pasirašysime memorandumą su verslo organizacijomis, kad mes įsipareigojame nemažinti atlyginimų tiek, kiek sumažėjo būtent dėl tų mokesčių“, – BNS sakė D. Arlauskas.

Anot jo, šiam siūlymui taip pat pritaria profsąjungos, memorandumą pasirašys ir G. Nausėda.

Prezidentūra pranešė, kad profsąjungos pasirašyme pirmadienį dalyvaus, tačiau Lietuvos profesinių sąjungų konfederacijos (LPSK) pirmininkė Inga Ruginienė sako, kad profsąjungos dar nėra nusprendusios, ar pasirašyti memorandumą.

Ministerijos teigimu, labai tikėtina, kad dalis darbdavių GPM mažinimą panaudotų kaip likvidumo priemonę – tiek pat sumažintų atlyginimą iki mokesčių, išlaikant tokias pat pajamas „į rankas“.

Anot jos, tai paaiškės po to, kai dėl to penktadienį balsuos konfederacijos valdyba.

„Norime turėti valdybos nuomonę. Jeigu jie visi pasakys, kad dauguma už, tai turėsime vieną komentarą, nueisiu pirmadienį ir pasirašysiu. Jeigu prieš – tada bus išdėstyti argumentai, kodėl mes nepasirašėme“, – BNS sakė I. Ruginienė.

Pasak jos, informaciją apie ketinamą pasirašyti memorandumą LPSK išgirdo tik antradienį.

„Prezidentūra mus prieš faktą pastatė visai neseniai, to laiko suformuoti nuomonę beveik nebuvo. Mes skubame tai daryti ir atsakymas tikrai bus“, – pabrėžė I. Ruginienė.

Prezidentūros atstovai BNS sakė, jog apie būsimą memorandumo pasirašymą praneš tik penktadienio pavakarę.

Prezidentas Seimui siūlo laikinai iki metų pabaigos sumažinti gyventojų pajamų mokesčio tarifą nuo 20 iki 15 proc., taikant jį darbuotojų pajamoms iki trijų vidutinių darbo užmokesčių, taip pat ankstinti neapmokestinamojo pajamų dydžio didinimą 50 eurų.

Finansų ministerija ir premjeras nepritaria GPM mažinimui. Ministerijos teigimu, labai tikėtina, kad dalis darbdavių GPM mažinimą panaudotų kaip likvidumo priemonę – tiek pat sumažintų atlyginimą iki mokesčių, išlaikant tokias pat pajamas „į rankas“.

Prezidento pasiūlymai valstybei kainuotų apie pusę milijardo eurų. G. Nausėda šiuos siūlymus Seimui pateikė trečiadienį, tačiau Seimas kol kas jų nesvarstė.

Valdantieji „valstiečiai“ skeptiškai vertina iniciatyvą mažinti GPM tarifą, dėl kurio, anot jų, daugiau išloštų dideles pajamas gaunantys gyventojai. Anot „valstiečių“, socialiai teisingesnis yra spartesnis NPD kėlimas – jie siūlo šį dydį didinti 100 eurų.

„Kol kas labai didelio judėjimo, kad masiškai visi grįžtų į darbus mes tikrai nejaučiame, nes toks jausmas, kad, matyt, nedaug verslų gavo atpalaidavimą ir net paslaugų sferos įmonės neatšaukė 100 proc. visų darbuotojų (iš prastovų – ELTA) į darbus“, – Eltai sakė I. Ruginienė.

Jos teigimu, darbuotojai daugiausia teiraujasi dėl atleidimų ir atlyginimų.

„Girdime tokių intencijų iš darbdavio pusės mažinti atlyginimus. Prasideda nuo priedų nuėmimo, tai yra lengviausia padaryti, nes nereikia keisti darbo sutarties, bet jau kalbama apie tai, kad bus siūloma keisti nemažam skaičiui darbuotojų darbo sutartį ir mažinti atlyginimus už tą patį darbą. Tai tas kelia nerimą“, – sakė profsąjungų atstovė.

Paklausus, ar visus darbuotojus pasiekia subsidija už prastovas, ji sakė, kad žinių apie negavimą nėra.

„Pradžioje, kai tik paskelbė pačias subsidijas, pagal statistiką labai mažai įmonių registravosi gauti. Tada buvo labai daug užklausų iš darbuotojų apie prastovas, kaip bus apmokėta, kas yra prastovas, ar bus, ar nebus pinigai. Dabar, kai išmokėjimai už kovo mėnesį padaryti, už balandžio mėnesį pradedama išmokėti, labai didelių signalų nėra, bet mes esame paskelbę, kad visi darbuotojai, kurie įtaria, kad įmonė galbūt gavo subsidiją, bet nemoka prastovos, tiesiogiai gali mums pranešti“, – kalbėjo I. Ruginienė.

Karantino metu subsidijos dydis siekia 70 proc. ir negali būti didesnis negu 1,5 minimalaus mėnesinio atlyginimo (MMA). Darbdavys įsipareigoja išlaikyti darbo vietą bent 6 mėnesius.

Taip pat nustatyta 90 proc. nuo darbuotojui priskaičiuoto darbo užmokesčio siekianti subsidija, bet ne daugiau nei 607 eurai, arba vienas MMA. Darbdaviai privalėtų išlaikyti darbo vietą bent 3 mėnesius.

Seimas praėjusią savaitę priėmė pagalbos priemonių po karantino paketą, kuriame numatyti subsidijų dydžiai, siekiant išsaugoti darbo vietas po karantino. Įstatymą dar turi pasirašyti prezidentas Gitanas Nausėda.

Atleidžia masiškai

UT praėjusį mėnesį praktiškai kasdien sulaukdavo įmonių pranešimų apie planuojamus masinius darbuotojų atleidimus. Tarp optimizuojančių veiklą ar uždaromų yra daug labai žinomų įmonių pavadinimų. Daugiausia – 370 – žmonių atsisako keleivinio oro transporto bendrovė "GetJet Airlines". Tuo pat besiverčianti UAB "Avion Express" – 50.

Kaune paslaugų centrą turinti JAV kapitalo informacinių technologijų (IT) medicinoje kūrimo bendrovė "Intermedix Lietuva" pranešė atleidžianti dar 175 darbuotojus. Tiesa, šis darbuotojų atleidimas nesusijęs su COVID-19 krize, nes kompanija yra priėmusi sprendimą nutraukti veiklą Lietuvoje. Dar sausio 3-iąją apie tokį likimą įspėjimus gavo 308 įmonės žmonės.

Didelę darbuotojų grupę atleidžia kita užsienio įmonė. Nuo 1993-iųjų Klaipėdoje laidų rinkinius automobilių pramonei gaminanti UAB "Yazaki Wiring Technologies Lietuva" (buvusi UAB "Baltijos automobilių technika", šią 2003 m. iš Vokietijos koncerno "Siemens" įsigijo Japonijos tarptautinė korporacija YAZAKI) pranešė, kad darbo neteks 89 žmonės. Dar viena vos dvejus metus uostamiestyje veikusi panašaus profilio bendrovė – Vokietijos kapitalo elektros laidų rinkinių gamybos įmonė "Baltijos Eukutecas", bendradarbiaujanti su Vokietijos plastiko ir elektros įrangos gamintoju "Werner Wirth" – balandžio viduryje pranešė atsisakanti 47 darbuotojų.

Dalis darbuotojų, kurie nebuvo atleisti, kovą dėl sumažintų atlyginimų epidemiją pajuto savo piniginėje.

Praėjusį mėnesį paskelbta, kad 84 žmonių paslaugų atsisako AB "Utenos trikotažas". Visus 76 darbuotojus nusprendė atleisti kita siuvimo įmonė – UAB "Rožė", 79 – avalynės gamintoja AB "Lituanica", 59 – elektrinės buitinės technikos prekybos tinklas UAB "Topo grupė". Pranešimus apie tai, kad atleidžia darbuotojus, atsiuntė keletas viešojo maitinimo įmonių, taip pat viena turizmo organizatorė.

Iki kovo vidurio UT apie masinius darbuotojų atleidimus pasiekdavo gerokai rečiau, vidutiniškai po du per savaitę, o pernai – vos po sykį.

Bedarbių srautas sumažėjo

UT duomenimis, praėjusią savaitę įregistruota mažiausiai darbo ieškančių žmonių per visą karantino laikotarpį – per darbo dieną vidutiniškai 1,1 tūkst. klientų. Kaip įprastai iki karantino. Pirmą karantino savaitę – beveik 1,2 tūkst., antrą – 1,4 tūkst., trečią – 1,8 tūkst., ketvirtą – 1,9 tūkst., penktą – 1,5 tūkst., šeštą, kaip ir pirmąją, – 1,2 tūkst.

Septintą karantino savaitę daugiausia registravosi nauji klientai, dirbę nekvalifikuotą darbą. Tarp darbo neturinčių 4,5 proc. augo įrenginių ir mašinų operatorių bei surinkėjų dalis, 2,7 proc. mažėjo paslaugų sektoriaus darbuotojų ir pardavėjų skaičius.

Tarp naujų klientų mažiau registravosi iš apgyvendinimo ir maitinimo paslaugų, kitos aptarnavimo veiklos, profesinės, mokslinės ir techninės veiklos, žmonių sveikatos priežiūros ir socialinio darbo sektorių. Iš didmeninės ir mažmeninės prekybos bei apgyvendinimo ir maitinimo paslaugų veiklos sektorių besiregistruojančių skaičius mažėjo po 0,8 proc..

Karantino laikotarpiu 22,4 proc. darbo ieškančių asmenų dirbo prekybos sektoriuje, maždaug 20 proc. – apdirbamosios gamybos sektoriuje.

Darbo taip pat mažiau

Darbdaviai Lietuvoje nuo karantino pradžios (kovo 16 d.) iš viso pateikė 14,5 tūkst. darbo pasiūlymų. Praėjusią savaitę darbdaviai įregistravo 4 tūkst. laisvų darbo vietų, beveik du kartus daugiau nei balandžio 20–26 d. Daugiau nei pusė darbo pasiūlymų – Šiaulių apskrityje, kur transporto įmonės įregistravo beveik 2 tūkst. laisvų darbo vietų tarptautinio krovinių vežimo transporto priemonės vairuotojams arba vairuotojams ekspeditoriams. UT specialistai sako, kad tokia pasiūla stebina, nes COVID–19 pandemija nulėmė ir transporto įmonių veiklos mažėjimą.

Daugiau laisvų darbo vietų pateikta Marijampolės, Utenos ir Tauragės apskrityse. Marijampolės apskrityje jos skirtos plataus profilio statybininkams, Utenos – pagalbiniams darbininkams ir nekvalifikuotiems sodininkystės bei daržininkystės ūkio darbininkams, Tauragės – kelio darbininkams ir pastolių statytojams.

Labiausiai darbo pasiūlymų daugėjo tik transporto ir saugojimo sektoriuje, šiek tiek daugiau darbo pasiūlymų meninės, pramoginės ir poilsio organizavimo veiklos bei informacijos ir ryšių sektoriuose. Muziejai, atrakcionų parkai ieško darbininkų įvairiems darbams lauke ir viduje, tvarkai palaikyti. Visuose kituose sektoriuose darbo pasiūlymų mažėjo. Nuo karantino pradžios išliko pagalbinių darbininkų ir valytojų poreikis.

Iki ekstremalios situacijos paskelbimo per savaitę vidutiniškai buvo įdarbinama po 4,6 tūkst. bedarbių. Nuo kovo 16 d. įdarbinimas sumažėjo daugiau kaip perpus – vidutiniškai 2,2 tūkst. per savaitę. Praėjusią savaitę įdarbinta 1,9 tūkst. asmenų – tai 7 proc. daugiau nei šeštąją. Įdomiausia, kad išaugo dirbančių pagal verslo liudijimus skaičius.

UT duomenimis, gegužės 4 d. šalyje buvo registruota 197,4 tūkst. darbo neturinčių asmenų – tai sudarė 11,5 proc. šalies darbingo amžiaus gyventojų. Nuo karantino pradžios darbo ieškančių asmenų padaugėjo 36,9 tūkst. (22,9 proc.).

Išmokų šuolis dar laukia

Kaip praėjusią savaitę skelbė "Sodra", balandį nedarbo išmokų gavėjų skaičius siekė beveik 70 tūkst. Tai yra maždaug 2,5 tūkst. daugiau negu kovą ir maždaug 10 tūkst. daugiau negu pernai metų balandį. Balandį "Sodra" priėmė 33 tūkst. sprendimų dėl nedarbo draudimo išmokų skyrimo ar atnaujinimo. Pernai per tą patį laikotarpį tokių sprendimų priimta kone perpus mažiau – apie 18 tūkst.

32 proc. kompanijų, turinčių biurus Baltijos šalyse, teigia, kad, lyginant visas tris šalis, pandemija labiausiai paveikė darbą Lietuvos rinkoje.

"Nedarbo išmokų augimas dar laukia. Situaciją, kai pranešimų apie atleistus darbuotojus skaičius viršija pranešimų apie priimtus skaičių, pradėjome stebėti tik antrą karantino savaitę. Žmonės, kuriems bedarbio statusas suteiktas balandį, nedarbo draudimo išmokas pradės gauti gegužę", – aiškino "Sodros" direktorė Julita Varanauskienė.

"Sodros" skaičiavimais, įvertinus, kiek išaugo ligos ir nedarbo socialinio draudimo išmokos, viena karantino diena socialinio draudimo fondui kainuoja papildomus maždaug 2 mln. eurų.

Pasak "Sodros", dalis darbuotojų, kurie nebuvo atleisti, kovą dėl sumažintų atlyginimų epidemiją pajuto savo piniginėje. Nors ilgą laiką buvo stebimas nuosekliai mažėjantis gyventojų, kurie uždirba mažesnę nei minimalią mėnesio algą (MMA), skaičius, kovas vėl bloškė į 2017 m. lygį – mažiau negu MMA uždirbančių darbuotojų kovą buvo 161 tūkst., arba 14,5 proc., kai atitinkamai vasarį – 120 tūkst., arba 10,8 proc.

Vidutinės pajamos, nuo kurių sumokėtos socialinio draudimo įmokos, kovą buvo 1 324 eurai (iki atskaičiuojant mokesčius), t.y. 11 eurų, arba 0,8 proc. mažesnės negu vasarį.

"Remiantis preliminariais duomenimis, balandžio mėnesį draudėjų ir apdraustųjų socialinio draudimo įmokų surinksime maždaug 45 mln. eurų, arba 20 proc. mažiau, negu planuota sudarant šių metų biudžetą.

Mažėjant darbo užmokesčio fondui ir draudėjams atidedant socialinio draudimo įmokų mokėjimą, mažėja ir "Sodros" įplaukos. Todėl gali tekti pasitelkti ekonominio augimo laikotarpiu sukauptas "Sodros" atsargas. Šiuo metu jų esame sukaupę apie 0,5 mlrd. eurų", – teigė J.Varanauskienė.

Įmonės veržiasi diržus

"Pandemija neabejotinai palietė visus Lietuvos verslus. Bet tik dabar, baigiantis pirmai epidemijos bangai, galime pradėti vertinti, koks poveikio mastas yra iš tiesų ir kas mūsų laukia ateityje. Įdomu tai, kad nors verslai taupo ir optimizuoja savo veiklą, dalis jų įdarbinimo procesų nestabdo ir itin neigiamos karantino įtakos nejaučia. Vis dėlto bendra rinkos nuotaika jaudina – lietuviai gerokai labiau susirūpinę nei pasaulio ar net kaimyninės Latvijos verslo atstovai", – tvirtino Povilas Blusius, "Baltic Salary Survey" atlygio rinkos tyrimų konsultantas.

Nuo kovo 27 iki balandžio 1 d. vykusiame tyrime dalyvavo 175 Lietuvos įmonių žmogiškųjų išteklių ir aukščiausio lygio vadovų iš įvairių sektorių – IT, gamybos, pardavimų, paslaugų, finansų, nekilnojamojo turto (NT), viešojo sektoriaus ir kitų.

Pusė (51 proc.) apklaustų Lietuvos įmonių teigia, jog dėl pandemijos sukeltų iššūkių yra itin susirūpinusios, rodo tyrimo rezultatai. Būtent šiuo aspektu lietuviai išsiskiria ne tik tarp Baltijos šalių, bet ir pasauliniame kontekste. Nors sunkumus išgyvena visas pasaulis, susirūpinimo lygis užsienyje yra mažesnis – tik 24 proc. kompanijų itin jaudinasi dėl ateities. Net kaimyninėje Latvijoje verslai jaučiasi ramiau – čia susirūpinimo indeksas siekia 3,8 balo iš 5, o Lietuvoje jis kyla iki 4,2 balo.

"Nuotaikos Lietuvoje nekokios, tačiau susirūpinimo lygio skirtumai gali būti susiję ir su objektyviais faktoriais. Štai, pavyzdžiui, 32 proc. kompanijų, turinčių biurus Baltijos šalyse teigia, kad, lyginant visas tris šalis, pandemija labiausiai paveikė darbą Lietuvos rinkoje. Taigi, jei verslo situacija mūsų šalyje sudėtingesnė, natūralu, kad ir nuotaikos čia prastesnės", – svarsto P.Blusius.

Visi verslo sektoriai teigė, kad didžiausią įtaką padarė sumažėjęs projektų, klientų ar pirkėjų skaičius. Tik nekilnojamojo turto sektorius nurodė, kad didžiausią įtaką turėjo ne naujų klientų stoka, bet tai, kad nutrūko esami darbai – klientai įšaldė mokėjimus arba sustabdė pradėtus projektus. Labiausiai dėl ateities nuogąstauja transporto ir logistikos sektorius, mažiausiai – farmacijos.

Nepaisant išreikšto susirūpinimo pandemija, tik 15 proc. tirtų įmonių teigė aprūpinusios darbuotojus apsaugos priemonėmis. Šis skaičius taip pat išsiskiria pasauliniame kontekste – iš apklaustų užsienio kompanijų darbuotojų apsauga rūpinosi net 65 proc. verslų. Be to, nors dauguma Lietuvos įmonių reiškė susirūpinimą dėl darbuotojų emocinės sveikatos ir užsidegimo, vos 5 proc. ėmėsi sprendimų, kad situacija pasikeistų.

1,1 tūkst. – vidutiniškai tiek naujų bedarbių kasdien kreipėsi į Užimtumo tarnybą praėjusią savaitę.

"Svarbu paminėti tai, kad nors apsaugines priemones darbuotojams suteikė tik dalis verslų, teigti, jog darbuotojais įmonės nesirūpino, tikrai negalime. Štai, pavyzdžiui, net 62 proc. apklaustų kompanijų žmonėms suteikė instrukcijas, kaip dirbti iš namų, 60 proc. pasirūpino patalpų valymu ir dezinfekcija. Daugiau nei pusė kompanijų atliko apklausas, padedančias sužinoti, ką apie pandemiją mano ir kaip jos metu jaučiasi darbuotojai. 59 proc. įmonių, siekdamos palengvinti nuotolinį darbą, jam reikalingas priemones iš biurų perkėlė į darbuotojų namus, kad šiems nereikėtų naudoti asmeninių įrenginių", – pasakoja P.Blusius.

Nors karantino apribojimai mažėja, o pandemijos mastai pasaulyje švelnėja, Lietuvos įmonės teigia, kad viruso įtaka verslui dar nesibaigė. Kiek daugiau nei pusė (51 proc.) apklaustų kompanijų nurodė manančios, kad pandemijos įtaka verslui baigsis tik šių metų paskutinio ketvirčio metu.

Jei verslo situacija Lietuvoje negerės, įmonės planuoja dar labiau mažinti darbuotojų skaičių ir atlygio dydžius, rodo tyrimo duomenys.

"35 proc. įmonių planuoja vidutiniškai 21,9 proc. sumažinti atlyginimus ir kitas išlaidas, jei situacija nesikeis ar pablogės. O organizacijos, planuojančios mažinti darbuotojų skaičių, vidutiniškai jų atleistų apie 16,9 proc. Taigi galime teigti, kad verslai pasiryžę stipriai taupyti resursus. 32 proc. įmonių veržtis diržų neketina ir situacijai stabilizuoti sieks gauti valstybės paramą", – teigia P.Blusius.

Įdomu tai, kad, nepaisant susidariusios situacijos, dalis verslų nenutraukia samdos procesų. 30 proc. kompanijų sako, kad įdarbinimo praktikos nepasikeitė, pakito tik vienas dalykas – interviu su kandidatais atliekami nuotoliniu būdu. O štai kai kurios įmonės netgi stebi augantį paraiškų dėl darbo skaičių – jis ryškiausias finansų sektoriuje. Tuo metu viešbučių ir restoranų sektoriuje paraiškų skaičius sumažėjo drastiškai – 85 proc.

„Pandemija neabejotinai palietė visus Lietuvos verslus. Bet tik dabar, baigiantis pirmai epidemijos bangai, galime pradėti vertinti, koks poveikio mastas yra iš tiesų ir kas mūsų laukia ateityje. Įdomu tai, kad nors verslai taupo ir optimizuoja savo veiklą, dalis jų įdarbinimo procesų nestabdo ir itin neigiamos karantino įtakos nejaučia. Vis tik bendra rinkos nuotaika kelia nerimą – lietuviai gerokai labiau susirūpinę nei pasaulio ar net kaimyninės Latvijos verslo atstovai“, – sako „Baltic Salary Survey“ atlygio rinkos tyrimų konsultantas Povilas Blusius.

Tyrime, vykdytame nuo kovo 27 iki balandžio 1 dienos, dalyvavo 175 šalies įmonių žmogiškųjų išteklių ir aukščiausio lygio vadovų iš įvairių sektorių – IT, gamybos, pardavimų, paslaugų, finansų, NT, viešojo sektoriaus ir kitų. Tai „pulse“ tipo tyrimas, kuris atviras visoms Lietuvos įmonėms ir vykdomas periodiškai, siekiant nustatyti darbo rinkos „pulsą“ – darbdavių požiūrį į šiuo metu susidariusią situaciją.

Lietuviai išsiskiria pesimizmu

Pusė (51 proc.) apklaustų šalies organizacijų teigia, kad dėl pandemijos sukeltų iššūkių yra itin susirūpinusios, rodo tyrimo rezultatai. Būtent šiuo aspektu lietuviai išsiskiria ne tik tarp Baltijos šalių, bet ir pasauliniame kontekste. Nors sunkumus išgyvena visas pasaulis, susirūpinimo lygis užsienyje yra mažesnis – tik 24 proc. kompanijų itin jaudinasi dėl ateities. Net kaimyninėje Latvijoje verslai jaučiasi ramiau – čia susirūpinimo indeksas siekia 3,8 balo iš 5, tuo tarpu Lietuvoje jis kyla iki 4,2 balo.

„Nuotaikos Lietuvoje kelia nerimą, tačiau susirūpinimo lygio skirtumai gali būti susiję ir su objektyviais veiksniais. Štai, pavyzdžiui, 32 proc. kompanijų, turinčių biurus Baltijos šalyse, teigia, kad lyginant visas tris šalis, pandemija labiausiai paveikė darbą Lietuvos rinkoje. Taigi, jei verslo situacija mūsų šalyje sudėtingesnė, natūralu, kad ir nuotaikos čia – prastesnės“, – svarsto P. Blusius.

Visi verslo sektoriai teigė, kad didžiausią įtaką padarė sumažėjęs projektų, klientų ar pirkėjų skaičius. Tik nekilnojamojo turto sektorius nurodė, kad didžiausią įtaką turėjo ne naujų klientų stoka, bet tai, kad nutrūko esami darbai – klientai įšaldė mokėjimus arba sustabdė pradėtus projektus. Labiausiai dėl ateities nuogąstauja transporto ir logistikos sektorius, mažiausiai – farmacijos.

Nepaisant išreikšto susirūpinimo pandemija, tik 15 proc. tirtų įmonių teigė aprūpinusios darbuotojus apsaugos priemonėmis. Šis skaičius taip pat išsiskiria pasauliniame kontekste – iš apklaustų užsienio kompanijų darbuotojų apsauga rūpinosi net 65 procentai verslų. Be to, nors dauguma Lietuvos įmonių reiškė susirūpinimą dėl darbuotojų emocinės sveikatos ir užsidegimo, vos 5 proc. ėmėsi sprendimų, kad situacija pasikeistų.

Įmonės veržiasi diržus

Nors karantinas eina į pabaigą, o pandemijos mastai pasaulyje švelnėja, Lietuvos įmonės teigia, kad viruso įtaka verslui dar nesibaigė. Kiek daugiau nei pusė (51 proc.) apklaustų kompanijų nurodė manančios, kad pandemijos įtaka verslui baigsis tik paskutinį šių metų ketvirtį.

Jei verslo situacija Lietuvoje negerės, įmonės planuoja dar labiau mažinti darbuotojų skaičių ir atlygio dydžius, rodo tyrimo duomenys.

„35 proc. įmonių planuoja vidutiniškai 21,9 proc. sumažinti atlyginimus ir kitas išlaidas, jei situacija nesikeis ar pablogės. O organizacijos, planuojančios mažinti darbuotojų skaičių, vidutiniškai jų atleistų apie 16,9 procento. Taigi galime teigti, kad verslai pasiryžę stipriai taupyti išteklius. 32 proc. įmonių veržtis diržų neketina ir situacijai stabilizuoti sieks gauti valstybės paramą“, – teigia P. Blusius.

Įdomu tai, jog nepaisant susidariusios situacijos, dalis verslų nenutraukia samdos procesų. 30 proc. kompanijų sako, kad įdarbinimo praktikos nepasikeitė, pakito tik vienas dalykas – interviu su kandidatais atliekami nuotoliniu būdu. O štai kai kurios įmonės netgi stebi augantį paraiškų dėl darbo skaičių – jis ryškiausias finansų sektoriuje. Tuo tarpu viešbučių ir restoranų sektoriuje paraiškų skaičius sumažėjo drastiškai – 85 procentais.

Tarp svarbių iššūkių – nesusikalbėjimas

Tarp didžiausių iššūkių Lietuvos įmonės šiuo metu mato ne tik finansinius sunkumus, bet ir vidinę įmonės darbuotojų komunikaciją – taip teigia beveik pusė (45 proc.) apklaustų kompanijų. Darbdaviai nerimauja ir dėl naujų darbuotojų įvedimo į komandą nuotoliniu būdu, lyderystės ir valdymo trūkumo.

Panašu, kad šie trūkumai darbuotojų darbštumui kol kas nekenkia, kadangi 27 proc. įmonių teigia pastebėjusios netgi padidėjusį darbo valandų skaičių, darbuotojams persikėlus dirbti iš namų. Vis tik baiminamasi, kad komunikacijos stoka, neryškios ribos tarp darbo ir laisvalaikio, išaugęs darbo valandų skaičius gali atvesti prie darbuotojų pervargimo, motyvacijos tęsti darbus stokos.

Beveik trečdalis darbuotojų mano, kad darbdaviai gali pasinaudoti euro įvedimu ir mažinti atlyginimus, rodo tarptautinės personalo atrankos ir laikinojo įdarbinimo įmonės „Manpower“ apklausa.

Pasak įmonės vadovės, tik 10 proc. darbuotojų teigė nesitikintys jokių pokyčių, įvedant eurą, likusi dalis išreiškė susirūpinimą.

„30 proc. darbuotojų teigė manantys, kad darbdaviai gali pasinaudoti pokyčiais ir pradėti simuliuoti krizę. Tai gali būti susiję su reikalavimu veržtis diržus, darbuotojai nerimauja dėl to, kad gali būti mažinami atlyginimai“, - ketvirtadienį spaudos konferencijoje sakė Lietuvos įdarbinimo įmonių asociacijos valdybos narė, „Manpower Lit“ direktorė Božena Petikonis-Šabanienė.

Anot jos, atlyginimai gali būti mažinami, konvertuojant valiutą arba keičiant darbo sutarties sąlygas.

„Apie 10 proc. darbuotojų manė, kad euro įvedimo pasekmė gali būti darbo vietų mažinimas. Tokia pati dalis baiminasi, kad gali būti pradėta mokėti atlyginimus vokeliuose“, - komentavo. B.Petikonis-Šabanienė.

Anot apklausos, darbdaviai labiausiai nerimauja dėl išaugsiančios administracinio darbo naštos, susijusios su euro įvedimu.

„Darbdaviams reikės keisti darbo sutartis, kitus dokumentus. Pagrindinės įmonių išlaidos bus susijusios su papildomomis darbo sąnaudomis, nes reikės papildomai žmonių, įgyvendinant buhalterinius, informacinių technologijų ar teisinius pokyčius“, - sakė „Manpower“ vadovė.

Norint prie euro pereiti sklandžiai, B.Petikonis-Šabanienė įmonėms rekomenduoja iš anksto ruoštis informacinių sistemų ir apskaitos pasikeitimams. Taip pat rekomenduojama paruošti konkrečią vidinės komunikacijos programą, kuri padėtų atsakyti į darbuotojams kylančius klausimus.

Prezidentė Dalia Grybauskaitė sako, kad Konstitucinio Teismo sprendimas dėl atlyginimų mažinimo yra nelabai priimtinas socialinio teisingumo prasme, bet pabrėžia, kad jį valdžia turės įgyvendinti.

Antradienį paskelbtame interviu šalies vadovė teigė, kad ankstesnė vyriausybė, nusprendusi nevienodai mažinti atlyginimus viešajame sektoriuje, siekė naudoti "labiau socialiai jautrų ir teisingą požiūrį - tai yra, mažinti atlyginimus tiems, kas daugiau uždirba.

"Bet, pasirodo, Konstitucinis Teismas mano, jog reikėjo mažinti visiems vienodai (...). Taigi ir ateities vyriausybėms krizių metu kai reikės mažinti, ir tai reikės daryti jeigu bus sunku, mažinti bus galima, bet visiems vienodai", - LNK Žinioms sakė D.Grybauskaitė.

"Socialinio teisingumo prasme galbūt šis sprendimas ir nėra labai, sakykim, ypač vertinant moralės principu galbūt nelabai mums priimtinas, bet Konstitucinio Teismo išaiškinimą, be abejo, reikės ateityje ir naudoti", - teigė D.Grybauskaitė.

Ji sakė, kad "sunku ir reaguoti" į premjero Algirdo Butkevičiaus pastabas, esą krizės metu valstybė galėjo skolintis dar daugiau, užuot priėmus antikonstituciniais pripažintus sprendimus.

Pasak prezidentės, 2009 metais, kai Lietuvos ekonomika smuko beveik 15 proc., rinkos užsidarinėjo, kilo palūkanos, tad "dar didesnis skolinimasis būtų dar pražūtingesnis valstybei".

Konstitucinis Teismas liepos pradžioje paskelbė, kad per ekonomikos krizę valstybės tarnautojų ir teisėjų atlyginimai buvo sumažinti iš dalies pažeidžiant Konstituciją.

Teismo sprendimu, Konstitucijai prieštarauja sprendimai, kuriais sumažinti valstybės tarnautojų ir teisėjų pareiginės algos koeficientai, valstybės tarnautojų priedų už kvalifikacines klases, statutinių valstybės tarnautojų priedų už kvalifikacines kategorijas dydžiai.

Konstitucinio Teismo teigimu, 2009 metų viduryje buvo galima sumažinti tik bazinį dydį, taikomą pareigūnų ir tarnautojų atlyginimams apskaičiuoti.

Anot teismo, Konstitucijos neatitinka tai, kad "atliekančio sudėtingą darbą aukštos kvalifikacijos valstybės tarnautojo atlyginimo dydis priartintas prie mažiau sudėtingą darbą dirbančio žemesnės kvalifikacijos asmens atlyginimo".

Buvusios Vyriausybės atstovai teigė, kad priimant sprendimus buvo siekiama, kad mažesnes pajamas gaunantiesiems darbo užmokesčio sumažinimas būtų kuo mažesnis.

Tuo tarpu socialdemokratų lyderis premjeras Algirdas Butkevičius pareiškė, kad Konstitucinio Teismo sprendimas patvirtino, jog buvusios konservatorių vyriausybės krizės suvaldymo strategija buvo nesėkminga.

Lietuvos ekonomika vėl pradėjo augti 2010 metais, kai bendrasis vidaus produktas padidėjo pusantro procento. 2011 metais aygimas siekė jau 6 proc. Pernai Lietuvos ekonomika augo 3,6 proc., šiemet Finansų ministerija prognozuoja 3,7 proc. augimą.