„Sveikinimai visiems su pirmąja sezono pergale!“, - Mažeikių stadione nugraiudėjo pranešėjo balsas. Ilgas penkias sezono savaites vietos sirgaliai laukė kol jų palaikoma „Atmosfera“ savo sugrįžimą į Pirmą lygą pažymės pirmaisiais taškais. Tai Mariaus Šlutos auklėtiniams pavyko 6-ojo turo akistatoje su Gargždų „Bangos“ dubleriais. Vienintelį įvartį šeimininkams per pridėtą pirmojo kėlinio laiką pelnė Jaroslavas Šapovalovas, po kampinio beveik įnešęs kamuolį į vartus.

Laukė daugiau nei mėnesį

Įdomu, kad praėjusį sezoną lygos autsaiderės „Jonavos“ taškų badas tęsėsi lygiai tiek pat – penkis turus. Tiesa, tada 6-ajame ture jonaviečiai sugebėjo iškrapštyti tik lygiąsias Garliavoje. Tame pat Garliavos stadione taškų sausra buvo nutraukta ir užpraeitame sezone. Tąsyk autsaideriais buvusiems šeimininkams pakako vos keturių turų nuo sezono starto.

Pirmojo 2024 metais laimėjimo dėka mažeikiškiai pabėgo iš turnyro lentelės dugno, aplenkdami tą pačią „Bangą“ B (3 taškai) ir „Šiaulių“ dublerius (1 taškas). Pastarieji šiauliečiai savaitgalį gavo skaudžią pamoką 1:5 iš Jonavos „Be1“ ekipos. Rungtynių Šiauliuose eigą nulėmė du Ernesto Mickevičiaus šūviai pačiu nepatogiausiu laiku šeimininkams – pirmojo kėlinio pabaigoje ir antrojo pradžioje.

„Neparodėme charakterio“, - pripažino šiauliečių vartininkas Ernestas Apočkinas.

„Per pertrauką paprašiau vaikinų būti agresyvesniais varžovų aikštės pusėje. Jie mane išgirdo“, - liko patenkintas „Be1“ vairininkas Jose Machado.

Burtai - negailestingi

Jonavos futbolininkai su 12 taškų lieka treti, kur jų kaimynais iš apačios netikėtai tapo Vilniaus „Riteriai“. Akistatoje su „Kauno Žalgiriu“ B vilniečių saugas Simas Civilka po „zidaniško“ suktuko pelnė įvartį gražuolį, tad atrodė, kad „Riteriai“ liks vienintele lygos komanda, dar nepraradusia taškų. Tačiau kauniečiai, pasistiprinę suomiu Matiasu Rale iš vyrų ekipos, netruko rezultatą išlyginti, o likus 10 min. ir persverti 2:1.

Pirmojo įspėjimo skambučio, kad jų kelias nebus klotas rožėmis sulaukusius „Riterius“ aplenkė Vilniaus BFA ir Klaipėdos „Neptūnas“. Su pastarąja komanda vilniečiai kitą savaitę susitiks jau pirmajame FPRO LFF taurės turnyro etape. Kiti Pirmos lygos klubai į varžovus gavo kur kas lengvesnius varžovus iš žemesnių divizionų. Tiesa, prieš tai vilniečiai dar sužais atidėtas 3-iojo turo rungtynes su „Banga“ B ir savaitės pertraukėlę Pirmoje lygoje galės pasitikti vėl grįžę į lyderių sostą.

Ukrainiečių įvarčiai

„Neptūnas“ 6-ajame ture apsišaudė įvarčiais 4:2 su Panevėžio „Ekranu“. Klaipėdiečiai net tris kartus veržėsi į priekį, o šeimininkams du kartus pavyko atstatyti pusiausvyrą. Vieną tokį sugrįžimą į kovą surengė ukrainiečiai. Iš pradžių 29 min. Aleksandras Dovhijus iš 11 m išvedė į priekį svečius, bet jo tėvynainis iš Panevėžio Tarasas Hevlychas netrukus išlygino (2:2). Vis dėlto antrasis kėlinys jau priklausė „Neptūnui“, į aikštę išleidusiam tris ukrainiečius. „Ekrano“ paraiškoje buvo dar daugiau – 4 legionieriai iš Ukrainos.

Šalia „Neptūno“ viršūnėje su tiek pat taškų (14) visai jaukiai jaučiasi ir Vilniaus BFA vaikinai. Haroldo Šidlausko treniruojami vilniečiai namuose 2:1 patiesė kur kas labiau patyrusį Kėdainių „Nevėžį“ (12 taškų, 5-oji vieta). Prieš šias rungtynes BFA Nedas Garbaliauskas atsiėmė geriausio lygos jaunojo žaidėjo prizą ir įkvėptas šio įvertinimo tuoj pat galva smeigė įvartį į „Nevėžio“ vartus. Prieš tai svečiai pirmavo po įspūdingo Vakario Skibiniausko smūgio į devyniukę, o pergalingą tašką BFA padėjo nuo 11 m žymos.

Pratęsė serijas

Plungės „Babrungas“ pratęsė savo įvarčių fiestą, išvykoje 2:1 palauždamas „Garliavos“ futbolininkus. Nugalėtojams japonas Shodai Tomemori įmušė jau 4-ąjį sezono įvartį. Didele dalimi šio 23 metų legionieriaus dėka „Babrungas“ yra stabiliausiai puolanti lygos komanda. Žemaičiai, su 11 taškų įsitaisę 6-ojoje pozicijoje, kiekviename sezono susitikime muša bent po du įvarčius. Garliaviečiams lieka guostis 6 taškais ir 9-12 pozicijomis.

Savo serijas – nepralaimėtų rungtynių toliau puoselėja Kauno rajono „Hegelmann“ B ir Tauragės „Tauras. „Hegelmann“ dublerių derbyje pasidalino po tašką 2:2 su „Panevėžiu“ B. Rungtynėse buvo skirti du 11 m baudiniai, kuriuos abi ekipos realizavo. Namuose žaidę panevėžiečiai dukart pirmavo, o kauniečiams 75 min. rezultatą galutinai išlygino  Esmilis Kaušinis, tą patį savaitgalį spėjęs prisidėti prie pagrindinės komandos pergalės A lygoje prieš Marijampolės „Sūduvą“. Tai buvo jau ketvirtas „Hegelmann“ jaunimo nepralaimėtas mačas.

Tą patį žygį tęsia ir kitas lygos naujokas „Tauras“. Dariaus Gvildžio auklėtiniai nerezultatyviausiose turo rungtynėse taikiai 0:0 išsiskyrė su Kretingos „Minija“, nors pabaigoje galėjo išplėšti ir pergalę. „Tauro“ nepralaimėtų susitikimų virtinė nutįso jau per jau penkis turus, tiesa, net keturi mačai baigėsi lygiosiomis. Vienintelį kartą tauragiškiai suklupo tik pirmajame ture su „Riteriais“. Tauragiškiai drauge su „Ekranu“ yra „taikiausios“ lygos komandos – po 4 lygiąsias per 6 mačus.

Aštuonis kartus už Žemę sunkesnė ir dukart didesnė K2-18b skrieja tokiu atstumu nuo savo žvaigždės, kad patenka į „tinkamą gyventi zoną“. Tai reiškia, kad ten gali egzistuoti skystos formos vanduo, pranešama moksliniame žurnale „Nature Astronomy“.

Mokslininkų iš Londono universiteto koledžo (UCL) teigimu, ta egzoplaneta, kurios atmosferoje aptikta vandens garų, yra už 110 šviesmečių nuo Žemės.

UCL mokslininkai sako, kad kol kas K2-18b yra vienintelė žinoma egzoplaneta, kurioje yra vandens ir kurios temperatūra potencialiai tinkama gyventi. Tačiau jie perspėja, kad tai nėra antra Žemė.

„Ši planeta yra geriausia kandidatė, kurią turime už mūsų Saulės sistemos ribų“, ieškant gyvybės ženklų, naujienų agentūrai AFP sakė viena iš tyrimo autorių, UCL astronomė Giovanna Tinetti (Džovana Tineti).

„Negalime manyti, kad ant jos paviršiaus yra vandenynų, bet tai yra reali galimybė“, – pridūrė ji.

„Rasti vandens potencialiai gyventi tinkamame pasaulyje, ne Žemėje, yra neįtikėtinai jaudinamas dalykas“, – sakė pagrindinis tyrimo autorius UCL mokslininkas Angelas Ciaras (Angelos Tsiaras).

„K2-18b nėra antra Žemė, – kalbėjo jis. – Tačiau tai priartina mus prie atsakymo į fundamentalų klausimą: ar Žemė unikali?“

Šie matavimai pirmąkart pateikia duomenų, kas dedasi po didžiausios Saulės sistemos planetos, iš tolo atrodančios panašios į spalvingą dryžuotą stiklo rutuliuką, paviršiumi.

Renesanso epochos mokslininkas Galileo Galilei (Galilėjas Galilėjus) pirmasis „įžvelgė Jupiterio dryžius prieš daugiau kaip 400 metų. Iki šiol mūsų supratimas apie jas tebuvo paviršutiniškas“, sakė Izraelyje įsikūrusio Weizmanno (Veicmano) instituto darbuotojas Yohai Kaspi (Johajis Kaspis), vienos iš keturių studijų, paskelbtų mokslo žurnale „Nature“, autorius.

„Juno“ duomenys rodo, kad Jupiterio atmosferos storis yra maždaug 3 000 km gylio ir kad ją visą sudaro psichodelinių spalvų sūkuriuojančios debesų juostos ir greitaeigiai dujų srautais. Atmosferoje nuolat siaučia smarkūs vėjai, o debesų juostos juda skirtingomis kryptimis ir greičiais.

Tačiau giliau esanti skystoji planetos dalis, sudaryta daugiausiai iš vandenilio ir helio, sukasi tolygiai, bemaž kaip kietas kūnas, nustatė tyrėjai.

„Šis rezultatas yra staigmena, nes jis rodo, kad Jupiterio atmosfera yra masyvi ir siekia daug giliau negu anksčiau prognozavome“, – naujienų agentūra sakė Y. Kaspi.

Tuo metu Žemės atmosfera sudaro mažiau ne milijoninę dalį visos planetos masės.

Suprasti mūsų praeitį

„Galima sakyti, išspręsta beveik 50 metų gyvavusi planetologijos mįslė“, – sakė kitos studijos autorius Tristanas Guillot (Tristanas Gijo), dirbantis Prancūzijoje veikiančiame Žydrojo Kranto universitete.

„Nežinojome, ar sukantis dujinėms planetoms, tokioms kaip Jupiteris, zonos ir juostos siekia iki pat centro, ar priešingai – atmosferos dariniai tėra plonyčiai kaip odelė“, – aiškino jis.

Naujosios išvados grindžiamos precedento neturinčiais Jupiterio gravitacijos matavimais, atliktais „Juno“, nuo 2016 metų liepos skriejusio orbita aplink arčiausiai Žemės esančią dujinę milžinę.

Zondas taip pat atsiuntė duomenų apie virtinę milžiniškų ciklonų, siaučiančių ties planetos ašigaliais. Tokių darinių nebuvo aptikta jokioje kitoje Saulės sistemos planetoje.

Nėra žinoma, kaip šie ciklonai susidaro ir kaip jie išlieka nesusiliedami vienas su kitu.

„Pirmasis ir svarbiausias klausimas, į kurį siekia atsakyti „Juno“ – kaip susidarė mūsų Saulės sistema, taip pat daugiau suprasti apie jos evoliuciją“, – AFP sakė dar vienos studijos autorius Alberto Adriani (Albertas Adrianis) iš Italijos nacionalinio astrofizikos instituto.

„Bet kokios žinios, kurių galime įlieti į supratimą apie Jupiterį, tikriausiai pačią pirmąją (prie Saulės) susiformavusią planetą, yra yra žingsnis šia linkme“, – pridūrė jis.

Komanda, kurią sudaro „Max Planck“ astronomijos instituto tyrėjai, 2,2 m ESO/MPG teleskopu Čilėje padarytuose žvaigždės GJ 1132 atvaizduose išmatavo nežymų žvaigždės pritemimą, kai planeta ir jos atmosfera tranzito metu sugėrė žvaigždės šviesą.

Nors tai nėra gyvybės kitoje planetoje aptikimas, tačiau svarbus žingsnis šia kryptimi: atmosferos superžemėje GJ 1132b aptikimas žymi pirmą kartą, kai aptikta panašios masės ir dydžio (1,6 Žemės masės, 1,4 Žemės skersmens) egzoplanetos atmosfera.

Turint galvoje M nykštukių gausą, tokios atmosferos galėtų reikšti, kad sąlygos gyvybei užsimegzti visatoje pasitaiko neretai.

Astronomai, ieškodami gyvybės kitose planetose, stengiasi nustatyti jų atmosferos cheminę sudėtį, tikėdamiesi aptikti tam tikrus cheminius pokyčius, kurių atsiradimo kaip nors kitaip, nei gyvų organizmų veikla, paaiškinti būtų sunku. Žemės atveju, toks ženklas yra didelis deguonies kiekis.

Tačiau iki gyvybės aptikimo dar laukia ilgas kelias. Iki šiol buvo stebima daug masyvesnių už Žemę egzoplanetų – dujinių milžinių, panašių į Jupiterį, ir didelių, daugiau nei 8 kartus masyvesnių už Žemę superžemių, – atmosfera. Dabartinis matavimas yra pirmasis nedrąsus žingsnis mažesnių, dydžiu ir mase labiau primenančių Žemę planetų analizavimo link.

Aptariama planeta GJ 1132b, skrieja apie raudonąją nykštukę GJ 1132 pietų pusrutulio dangaus Vela žvaigždyne, už 39 šviesmečių. Neseniai sistemą detaliau apžiūrėjo Johno Southwortho (Keele universiteto, JK) vadovaujama komanda. Projektą sumąstė ir stebėjimus koordinavo Luigi Mancini, anksčiau dirbęs „Max Planck astronomijos institute“ (MPIA) o dabar dirbantis Romos universitete Tor Vergata. MPIA komandoje dar buvo ir Paulis Mollière'as bei Thomas Henningas.

Komanda 2,2 m ESO/MPG teleskopu Čilėje tuo pačiu metu planetą stebėjo septyniuose šviesos spektro ruožuose. GJ 1132b yra tranzituojanti planeta: žiūrint iš Žemės, ji praskrieja tiesiai priešais savo žvaigždę kas 1,6 dienų, taip užblokuodama šiek tiek žvaigždės šviesos.

Tokių žvaigždžių kaip GJ 1132 dydis gerai žinomas iš žvaigždžių modelių. Iš dalelės žvaigždės šviesos, kurią užstoja planeta, astronomai gali suskaičiuoti planetos dydį — šiuo atveju ~1,4 Žemės dydžio. Svarbiausia, nauji stebėjimai rodė, kad infraraudonųjų bangų ruože planeta didesnė, nei matuojant kitais bangos ilgiais. Tai nurodo, kad yra atmosfera, nelaidi šiai konkrečiai infraraudonajai šviesai (dėl to planeta atrodo didesnė), bet skaidri visoms kitoms. Tada buvo atliktos įvairios įmanomos atmosferos simuliacijos. Remiantis šiais modeliais, atmosfera, kurioje daug vandens ir metano, labai gerai atitiktų stebėtus rezultatus.

Atradimas pasižymi įprastomis egzoplanetų stebėjimo silpnomis vietomis: nors šiek tiek didesnė už Žemę ir 1,6 karto sunkesnė, stebėjimais negauta pakankamai duomenų, kad būtų galima spręsti apie GJ 1132b panašumą į Žemę. Tarp galimybių yra „vandens pasaulis“, kurio atmosferą sudaro karšti garai.

Atmosferos buvimas nuteikia atsargiai optimistiškai. M nykštukės yra labiausiai paplitęs žvaigždžių tipas, ir jų aukštas aktyvumo lygis; kai kuriais atvejais šis aktyvumas (pasireiškiantis blyksniais ir dalelių srautais) gali nupūsti šalia esančių planetų atmosferas. GJ 1132b pateikia viltingą, milijardus metų išlikusios (tai yra, pakankamai ilgai, kad galėtume pastebėti) atmosferos išimtį. Turint galvoje M nykštukių gausą, tokios atmosferos galėtų reikšti, kad sąlygos gyvybei užsimegzti visatoje pasitaiko neretai.

Kad ir kaip būtų, naujieji stebėjimai GJ 1132b perkėlė į tolesnių stebėjimų kitais instrumentais, tarkime „Hubble“ kosminiu teleskopu, ESO VLT ir 2018 metais planuojamu paleisti Jameso Webbo kosminiu teleskopu.

Lietuva 2014 m. į atmosferą išmetė apie 1,97 mln. tonų šiltnamio efektą sukeliančių dujų – 0,7 proc. mažiau nei 2013 metais. Palyginti su 1990-aisiais, kuriuos sutarta laikyti atskaitos tašku, šių teršalų išmesta net 59 proc. mažiau, nors šalies bendrasis vidaus produktas per tą laikotarpį išaugo 29 proc.

Šie duomenys pateikti Aplinkos ministerijos parengtoje Nacionalinėje šiltnamio efektą sukeliančių dujų apskaitos ataskaitoje už 2014 metus. Ataskaitos projektas pateiktas Europos Komisijai.

Lietuva, kaip ir kitos ES šalys, kasmet teikia tokią ataskaitą su dvejų metų atotrūkiu ne tik Europos Komisijai, bet ir Jungtinių Tautų bendrosios klimato kaitos konvencijos sekretoriatui. Joje nurodoma, kiek šiltnamio dujų išmetė energetikos, pramonės, žemės ūkio, atliekų ir kiti šalies ūkio sektoriai.

2014 m. Lietuvoje daugiausia šiltnamio dujų išmetė energetikos sektorius. Jo dalis sudarė 55 proc. viso išmesto kiekio. Pagrindinis šio sektoriaus teršalų šaltinis buvo transportas – 46 proc. Transporto išmetamų šiltnamio dujų kiekis nuo 1990 m. padidėjo 23 proc., kadangi sparčiai daugėjo transporto priemonių ir pervežimų.

Antras pagal išmestų šiltnamio dujų kiekį 2014 m. buvo žemės ūkio sektorius. Jo dalis sudarė 23 proc. viso išmesto kiekio. Trečioje vietoje – pramonė (16 proc.), ketvirtoje – atliekų sektorius (6 proc.).

Pagrindinės Lietuvoje išmetamos šiltnamio efektą sukeliančios dujos yra anglies dioksidas. Jo dalis sudarė 65 proc. viso 2014 m. išmesto kiekio. Gerokai mažiau išmesta metano – 17 proc., azoto suboksido – 16 proc., fluorintų dujų – apie 2 proc. Daugiausia metano dujų 2014 m. išmetė žemės ūkio (54 proc.) ir atliekų (31 proc.) sektoriai. Žemės ūkis buvo ir didžiausias azoto suboksido išmetimo šaltinis (83 proc. visų Lietuvoje išmestų azoto suboksido dujų). Daugiausia šių dujų žemės ūkyje susidaro dėl mineralinių azotinių ir organinių trąšų naudojimo.

Kaip sakė Aplinkos ministerijos Taršos prevencijos departamento Klimato kaitos politikos skyriaus vedėja Stasilė Znutienė, Nacionalinėje šiltnamio efektą sukeliančių dujų apskaitos ataskaitoje pateikti duomenys yra svarbūs vertinti, kaip Lietuvai sekasi vykdyti metinius išmetamųjų šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekio mažinimo tikslus ES prekybos apyvartiniais taršos leidimais sistemoje nedalyvaujančiuose sektoriuose (žemės ūkis, transportas, atliekų tvarkymas, pramonės įmonės, kurios vykdo kitas veiklos rūšis, arba mažos centralizuoto šilumos tiekimo įmonės, viešojo sektoriaus pastatai, namų ūkiai, žvejyba, statyba, paslaugos ir kt.) iki 2020 m. ir pasirinkti efektyviausias priemones. Šie duomenys taip pat labai svarbūs Lietuvai formuojant poziciją dėl šiuo metu rengiamų ES teisės aktų, nustatysiančių atskiroms valstybėms išmetamų šiltnamio dujų kiekio mažinimo tikslus ES prekybos apyvartiniais taršos leidimais sistemoje nedalyvaujančiuose sektoriuose 2021-2030 m., siekiant įgyvendinti ES klimato ir energetikos politikos 2030 m. tikslą – visoms ES valstybėms sumažinti išmetamų šiltnamio dujų kiekį mažiausiai 40 proc., palyginti su 1990 m.

Tarp pir­mų­jų ban­dy­mų at­vė­sin­ti pla­ne­tą yra de­be­sų švie­si­ni­mas ir aero­zo­lių purš­ki­mas į ozo­no sluok­snį. Jie ga­li pra­si­dėti vos po po­ros me­tų.

Jei negalime pakankamai sumažinti emisijų, kaip dar galime atvėsinti planetą? Reikia nedelsiant išsiaiškinti ar geoinžinerija veikia, teigia grupė atmosferą tyrinėjančių mokslininkų.

Planetos orų ir klimato inžinerija yra labai kontroversiška idėja. Todėl ir reikia vykdyti eksperimentus, sako grupė, ir nori pirmuosius atlikti jau po dviejų metų. Populiariausios atmosferos keitimo programos yra numatančios būdus, kaip padidinti atspindimų Saulės spindulių dalį arba toks debesų pakeitimas, kad jie daugiau šilumos išleistų, o ne sulaikytų.

Praeitą savaitę grupė publikavo pasiūlymų „kelio planą“, kuriame išdėstyt, kaip eksperimentai galėtų būti atlikti (Philosophical Transactions of the Royal Society A, doi.org/xb9).

Vienas tirtų druskų aerozolių įpurškimo į jūrinius debesis poveikį. Taip siekiama padidinti vandens lašelių skaičių debesyse, kad jie geriau atspindėtų Saulės šviesą – vadinamasis jūrinių debesų balinimas.

Antrasis ir detaliausias, sukurtas Johno Dykema`o iš Harvardo universiteto, tirtų sieros turinčių junginių įterpimo 20 km aukštyje – žemesniojoje kosminės erdvės riboje – poveikį. (Philosophical Transactions of the Royal Society A, doi.org/xb8).

Vadinamojo stratosferinio kontroliuojamų perturbacijų eksperimento (SCoPEx) tikslas yra išsiaiškinti, ar sulfato jonai pakenktų ozono sluoksnio atstatymo pastangoms. Baiminamasi, kad tokios medžiagos gali paleisti ozoną naikinančias reakcijas.

Trečiasis eksperimentas tirtų aukštai atmosferoje esančių plunksninių debesų poringumo didinimą, kad jie praleistų daugiau spinduliavimo iš Žemės į kosmosą. Vandens garai debesyse veikia kaip šiltnamio efektą sukeliančios (ŠES) dujos, sulaikydamos šilumą beveik taip pat gerai, kaip anglies dvideginis. Įbėrus tokių medžiagų, kaip, pavyzdžiui, bismuto trijodidas, kuris skatina vandenį suformuoti ledo kristalus, tikimasi sumažinti vandens garų kiekį ir taip išleisti daugiau spinduliavimo į kosmosą.

Geoinžinerijos naudojimas planetos atvėsinimui, tikslingai keičiant Žemės atmosferą yra labai kontroversiškas – skeptikai baiminasi, kad jis nepavyks ir dar labiau sujauks klimatą. Pavyzdžiui, debesų sluoksnio keitimas, gali pakeisti lietaus struktūrą ir nenuspėjamai pagausinti sausras ir potvynius. Oponentai taip pat nerimauja, kad jei remsimės geoinžineriniais sprendimais, žmonės nustos siekti bendro tikslo – dramatiškai sumažinti priklausomybę nuo iškastinio kuro, neišvengiamai kaitinančio planetą.

Kaip bebūtų, kai kurios idėjos vertos tolesnio nagrinėjimo, sako šalininkai. Veiksmų planas, kovą sukurtas darbo stovykloje Harvarde, yra „didelis žingsnis į priekį“, – sako pagrindinis autorius Davidas Keithas, taip pat iš Harvardo.

Kol kas visa geoinžinerijos darbai buvo atliekami laboratorijose arba remiantis kompiuteriniu modeliavimu. „Modeliavimas ir laboratoriniai eksperimentai yra itin svarbūs, – sako J. Dykema. – Bet norint suprasti sudėtingą žmones neraminančią chemiją, vienintelis būdas tai atlikti atmosferoje, kur yra tinkamas Saulės spinduliavimas, tinkamas cheminių medžiagų mišinys ir tikra aerozolinių dalelių sąveika dujinėje, skystojoje ir kietojoje fazėse.“

„Pasiūlyti eksperimentai yra gan mažo mastelio, ir pasekmės aplinkai tikriausiai bus nereikšmingos, lyginant su daugeliu žmogaus atliekamų veiklų, kurias laikome savaime suprantamu dalyku“, – sako bendraautorius Dougas MacMartinas iš Kalifornijos technologijos instituto Pasadenoje.

Pavyzdžiui, J. Dykema`o eksperimente bus išleidžiama vos kilogramas sieros – tiek pat išskiriama per komercinių orlaivių 1 skrydžio minutę.

Tačiau didelis JK projektas, skirtas geoinžinerijos tyrimams, Integrated Assessment of Geoengineering Proposals, yra atsargesnis ir pesimistiškiau nusiteikęs Saulės spinduliavimo reguliavimo klausimu.

Masto didinimas

Pavyzdžiui, naudodami kompiuterines simuliacijas, tyrėjai nustatė, kad pastangos sumažinti Saulės spinduliavimą Arktyje, siekiant sustabdyti jūros ledo atsitraukimą, yra neįgyvendinimas. „Išsiaiškinome, kad įgyvendinimo mastas, tiek laiko, tiek vietos prasme turėtų būti milžiniški, kol dabartinės stebėjimo sistemos galėtų užfiksuoti nors kokį poveikį“, – sako tyrimo vadovas Piersas Forsteris iš Leedso universiteto.

Jis skeptiškai nusiteikęs ir mažo masto bandymų atžvilgiu. „Išleidome 500 milijardų tonų anglies dvideginio ir tik neseniai esame tikri, kad tai veikia mūsų klimatą, tad riboti lauko bandymai praktiškai nieko nepasakys apie saulinės geoinžinerijos poveikį klimatui.“

Siekiantieji atlikti eksperimentus teigia, kad rėmimasis modeliavimu tik sustiprina jų siekį gauti daugiau tikro pasaulio duomenų modelių veikimo patikslinimui. Modeliai gali būti netinkami dėl pernelyg mažo jiems pateikiamo empirinių duomenų kiekio.

„Yra daug klimato sąveikos aspektų, ypač veikiančių debesis, kurie blogai suprantami, nes masteliai nuo nanometrų iki kilometrų negali būti tiksliai įtraukti į globalius modelius“, – tvirtina Lynn Russell iš Scripps okeanografijos institucijos San Diege, Kalifornijoje, eksperimentatorių grupės narė.

Bandymai suteiktų neįkainojamų įžvalgų į bendriems klimato tyrimams, sako ji, net jei geoinžinerija galiausiai pasirodytų esanti nepraktiška. Tokių eksperimentų stebėjimų duomenys taip pat leistų geriau suprasti debesų procesus ir leistų patobulinti klimato modelius, dėsto ji.

„Labiau mėgstu plataus panaudojimo eksperimentus, tiek geresniam pasiūlytų geoinžinerijos planų supratimui, tiek natūralios klimato sistemos geresniam supratimui“, – sako Kenas Caldeira iš Karnegio mokslo institucijos Stanforde, Kalifornijoje.

D. Keithas sako, kad pirmieji SCoPEx eksperimentai galėtų būti įvykdyti po dviejų metų. O kol kas mokslininkai tikisi užsitikrinti 10 milijonų dolerių finansavimą iš JAV vyriausybės.

Jie taip pat ragina sudaryti nacionalinių reguliuotojų organą, kuris galėtų nepriklausomai įvertinti visus siūlomų eksperimentų privalumus ir suteikti oficialų leidimą juos atlikti. Toks patvirtinimas būtinas visuomenės pasitikėjimo išlaikymui, pabrėžia jie. „Manome, kad išorinis vadovavimas yra kritiškai svarbus, – sako J. Dykema. – Bet kol kas nėra į ką kreiptis dėl eksperimentų atlikimo.“

Pasaulio meteorologų asociacija skelbia, kad pernai anglies dvideginio kiekis atmosferoje pasiekė rekordines aukštumas ir auga greičiausiai per pastaruosius 30 metų.

Anot Pasaulio meteorologų asociacijos, naujausi duomenys dar kartą primena, kad  pasaulio valstybės turi  susitarti dėl anglies dvideginio mažinimo.

Mokslininkai spėja, kad atmosferoje šiltnamio dujų kiekis sparčiai auga ne tik dėl to, kad jo išmetama vis daugiau, bet ir todėl, kad beveik pusę šių dujų sugeriantys vandenynai ir medžiai nebegali aprėpti didėjančių mastų.

Pasaulio meteorologų asociacijos pranešime taip pat skelbiama, kad vidutinė planetos temperatūra nepakilo ir tai paremia mokslininkų spėjimus, kad globalinis atšilimas lėtėja, tačiau tyrimo autoriai įspėja, kad vandenynų temperatūra pastebimai auga, ypač dėl anglies dvideginio sugėrimo, o tai lemia vandens rūgštėjimą ir negrįžtamus ekosistemų pokyčius.

Lietuviai krizės paliestoje Ukrainos rinkoje įžvelgia perspektyvų ir dabar ryžtasi pirmiesiems žingsniams, antradienį rašo "Verslo žinios".

Liepos pabaigoje arba rugpjūčio pradžioje, jei padėtis karo nuotaikomis gyvenančioje Ukrainoje dramatiškai nepaaštrės, pagal franšizę veikianti naujos koncepcijos "Audimo" parduotuvė turėtų būti įkurta Kijeve naujai duris atvėrusiame prekybos centre "Atmosfera", kuriame taip pat veiks ir Julijos Janulaitytės prekių ženklo "Julia Janus" parduotuvė.

"Atmosferą" valdančios bendrovės savininkas yra Lietuvos pilietis Dmitrijus Buriakas, Lietuvoje valdantis bendrovę "Švenčionių vaistažolės" ir sporto ir pramogų centrą "Forum Palace".

Lietuvos ambasados Ukrainoje duomenimis, statant ir įrengiant "Atmosferos" centrą kartu su ukrainiečių rangovais dalyvavo dvylika Lietuvos kompanijų.

Klaipėdos rytinėje miesto dalyje pirmadienį užfiksuotas padidėjęs aplinkos oro užterštumas kietosiomis dalelėmis.

Pagal Lietuvos valstybinio oro monitoringo matavimų stoties duomenis kovo 10 d. kietųjų dalelių koncentracija rytinėje miesto dalyje (Šilutės plente) yra 64,2 u.g/m3 ir viršija nustatytą ribinę vertę 1,28 karto, o centrinėje dalyje (Bangų g.) yra 9L3 ų.g/m3 ir viršija nustatytą ribinę vertę 1,8 karto, informavo Klaipėdos visuomenės sveikatos centras.

Pranešime teigiama, kad atmosferos oro tarša galėjo padidėti dėl transporto teršalų emisijos, dėl emisijos iš katilinių. Jei nepasikeis meteorologinės sąlygos (šaltas, sausas oras), kietųjų dalelių koncentracija gali dar padidėti.

Į oro taršą jautriausiai reaguoja vaikai, seneliai, nėščios moterys, sergantys lėtinėmis ligomis žmonės.

Dėl kietųjų dalelių poveikio paūmėja lėtinės kvėpavimo takų ligos, alerginės reakcijos, todėl visuomenės sveikatos centro specialistai, esant padidėjusiam oro užterštumui, nerekomenduoja ilgesnį laiką būti, ypač sportuoti, lauke prie pagrindinių miesto gatvių, nevesti ikimokyklinio amžiaus vaikų į lauką, mokyklose neorganizuoti renginių lauke, kuo daugiau laiko praleisti patalpose, kur kietųjų dalelių koncentracija yra mažesnė. Blogai pasijutus rekomenduojama kreiptis į gydytoją.