Baltarusijos energetikos ministerija skelbė, jog gruodžio 21-ąją pirmasis reaktorius buvo vėl įjungtas į šalies energetikos sistemą.

Pasak ministerijos pranešimo, per bandomojo pramoninio eksploatavimo etapą bus nuosekliai didinama reaktoriaus galia (iki 75-90-100 proc.), atliekai bandymai, įskaitant turbogeneratoriaus apkrovos sumažinimą iki nulio.

Apie Astravo AE pirmojo reaktoriaus „planuotą sustabdymą“ oficialiai buvo pranešta gruodžio 3-ąją. Tuomet skelbta, jog jėgainės sistemų veikimas bus testuojamas iki gruodžio 11-osios.

Portalas ecohome-ngo.by keliomis dienomis anksčiau paskelbė Baltarusijos antibranduolinės kampanijos, bendradarbiaujančios su Astravo AE saugumo klausimais, pareiškimą. Anot jo, pirmojo reaktoriaus hidraulinių bandymų metu įvyko rimta avarija – buvo smarkiai pažeista avarinio aušinimo sistemos cisterna.

Lapkričio 3 dieną į Baltarusijos energetikos sistemą įjungtas ir lapkričio 8-ąją sustabdytas Astravo AE pirmasis reaktorius po pusantros savaitės pertraukos – lapkričio 19-ąją – vėl atnaujino darbą.

Baltarusijos žiniasklaida po lapkričio 8-osios incidento skelbė, kad jėgainėje sprogo keli įtampos transformatoriai ir todėl buvo sustabdyta pirmojo reaktoriaus turbina. Lapkričio 19 dieną Baltarusijos naujienų agentūrai „Belta“ tos šalies Energetikos ministerija patvirtino, kad pirmas reaktorius vėl prijungtas prie tinklo po įtampos transformatorių pakeitimo ir kitų darbų.

Netoli Lietuvos valstybinės statoma pirmoji Baltarusijoje AE turės du rusiško VVER projekto reaktorius, kurių kiekvieno galia – 1 200 megavatų. Antrąjį reaktorių tikimasi įjungti praėjus maždaug vieneriems metams nuo pirmojo reaktoriaus veiklos pradžios.

Projektas finansuojamas Rusijos valstybine paskola; elektrinę stato korporacija „Rosatom“.

Astravo AE projektas išprovokavo jau kelerius metus besitęsiantį politinį konfliktą tarp Baltarusijos ir aktyviai šį projektą kritikuojančios Lietuvos, laikančios elektrinę nesaugia ir raginančios pasaulio bendriją spausti Aliaksandrą Lukašenką, kad jos statybos būtų sustabdytos. Minskas šiuos Vilniaus priekaištus atmeta.

„Iki dienos pabaigos planuojama įjungti į tinklą ir padidinti reaktoriaus galią iki 50 proc., turbogeneratoriaus – iki 500 megavatų“, – sakė Viktaras Karankevičius.

Ministras pareiškė, jog pirmadienį baigtas reaktoriaus energetinio paleidimo etapas po jo „planuoto sustabdymo“.

„Visi bandymai buvo atlikti sėkmingai“, – sakė jis.

V. Karankevičius pabrėžė, jog vėliau teks gauti „Gosatomnadzor“ (Baltarusijos ekstremaliųjų situacijų ministerijos Branduolinės ir radiacinės saugos departamento) leidimą pradėti eksperimentinio-pramoninio eksploatavimo etapą.

„Norint gauti leidimą šiam etapui, bus užtikrinta reaktoriaus galios plėtra nuo 50 proc. iki 100 proc. ir turbugeneratoriaus galios iki 1190 megavatų“, – paaiškino ministras.

Jis patikslino, jog šiame etape taip pat numatyti bandymai.

Baltarusijos energetikos ministerija apie Astravo AE pirmojo reaktoriaus „planuotą sustabdymą“ pranešė gruodžio 3-ąją. Tuomet skelbta, jog jėgainės sistemų veikimas bus testuojamas iki gruodžio 11-osios.

Portalas ecohome-ngo.by keliomis dienomis anksčiau paskelbė Baltarusijos antibranduolinės kampanijos, bendradarbiaujančios su Astravo AE saugumo klausimais, pareiškimą. Anot jo, pirmojo reaktoriaus hidraulinių bandymų metu įvyko rimta avarija – buvo smarkiai pažeista avarinio aušinimo sistemos cisterna.

Lapkričio 3 dieną į Baltarusijos energetikos sistemą įjungtas ir lapkričio 8-ąją sustabdytas Astravo AE pirmasis reaktorius po pusantros savaitės pertraukos – lapkričio 19-ąją – vėl atnaujino darbą.

Baltarusijos žiniasklaida po lapkričio 8-osios incidento skelbė, kad jėgainėje sprogo keli įtampos transformatoriai ir todėl buvo sustabdyta pirmojo reaktoriaus turbina. Lapkričio 19 dieną Baltarusijos naujienų agentūrai „Belta“ tos šalies Energetikos ministerija patvirtino, kad pirmas reaktorius vėl prijungtas prie tinklo po įtampos transformatorių pakeitimo ir kitų darbų.

Netoli Lietuvos valstybinės statoma pirmoji Baltarusijoje AE turės du rusiško VVER projekto reaktorius, kurių kiekvieno galia – 1 200 megavatų. Antrąjį reaktorių tikimasi įjungti praėjus maždaug vieneriems metams nuo pirmojo reaktoriaus veiklos pradžios.

Projektas finansuojamas Rusijos valstybine paskola; elektrinę stato korporacija „Rosatom“.

Astravo AE projektas išprovokavo jau kelerius metus besitęsiantį politinį konfliktą tarp Baltarusijos ir aktyviai šį projektą kritikuojančios Lietuvos, laikančios elektrinę nesaugia ir raginančios pasaulio bendriją spausti A. Lukašenką, kad jos statybos būtų sustabdytos. Minskas šiuos Vilniaus priekaištus atmeta.

Tai pirmadienį per spaudos konferenciją Briuselyje pareiškė Europos Komisijos (EK) energetikos komisarė Kadri Simson.

„ENSREG ekspertai nuo gruodžio 14 d. iki 22 d. atliks hibridinę misiją, kad išanalizuotų anksčiau Minsko pateiktus duomenis dėl Baltarusijos AE saugumo, kurios metu bus lankomasi jėgainėje ir dirbama vaizdo konferencijos formatu“, - papasakojo ji. Pasak K. Simson, preliminari informacijos analizė truks iki gruodžio 27 d., paskelbti ENSREG ataskaitą planuojama 2021 metų pradžioje.

„Aš negaliu prognozuoti misijos rezultatų, bet galiu pabrėžti, jog svarbiausios ENSREG rekomendacijos turi būti įvykdytos iki to laiko, kai prasidės komercinis jėgainės naudojimas“, - pridūrė komisarė.

Europos Vadovų Taryba gruodžio 10-11 dienomis priėmė sprendimą, kad ES šalys blokuos elektros importą į Bendriją iš atominių elektrinių už jos ribų, kurių saugumas neatitinka ES reikalavimu.

Baltarusija 2 400 MW galios atominę elektrinę stato netoli Astravo miesto, kuris yra nuo Vilniaus už 50 kilometrų. Jėgainę sudarys du 1 200 MW galios blokai.

Lietuva kritikuoja projektą, kuris, šalies atstovų nuomone, realizuojamas pažeidžiant branduolinio saugumo reikalavimus.

„VATESI kreipėsi į Baltarusijos ekstremaliųjų situacijų ministeriją, siekiant gauti detalią informaciją apie pirmojo energijos bloko rezervinės reaktoriaus aušinimo sistemos gedimus, šios sistemos būklę ir galimų gedimų įtaką bloko saugos užtikrinimui vykdant jo paleidimo darbus“, – BNS pranešė inspekcija.

Pranešus apie anksčiau galbūt įvykusį incidentą Baltarusijos Astravo atominės elektrinės avarinėje aušinimo sistemoje, Lietuvos stebėjimo stotys neužfiksavo padidėjusios radiacijos, teigia Radiacinės saugos centras (RSC).  

„Gyventojams nėra jokio pagrindo nerimauti ar vartoti kalio jodido tabletes“, –  antradienį informavo RSC.

Energetikos ministerija BNS teigė neturinti oficialios informacijos apie šį incidentą, tačiau žinanti, kad VATESI kreipėsi į Baltarusijos ministeriją.

Apie incidentą pranešė portalas ecohome-ngo.ny, paskelbęs Baltarusijos antibranduolinės kampanijos, bendradarbiaujančios su Astravo AE saugumo klausimais, pareiškimą. Anot jo, pirmojo reaktoriaus hidraulinių bandymų metu įvyko rimta avarija – buvo smarkiai pažeista avarinio aušinimo sistemos cisterna.

Pasak portalo, cisterną, siekiant išvengti avarijos pripažinimo, bandoma suremontuoti, nors ją būtina pakeisti. Todėl reaktorius dirba be avarinio aušinimo sistemos – vyksta jo bandymai, didinama galia, o tai kelia labai rimto incidento grėsmę.

Baltarusijos ministerija apie Astravo AE pirmojo reaktoriaus hidraulinių bandymų pradžią pranešė rugsėjo 7-ąją. Kada jie baigti, nepranešta.

Baltarusijos antibranduolinė kampanija kreipėsi į Ekstremaliųjų situacijų ministerijos Branduolinės ir radiacinės saugos departamentą („Gosatomnadzor“), tačiau šis paneigė įvykus incidentą.

Lapkričio 3 dieną į sistemą įjungta ir lapkričio 8-ąją sustojusi Astravo AE po pusantros savaitės pertraukos – lapkričio 19-ąją – vėl atnaujino darbą.

Baltarusijos žiniasklaida po lapkričio 8-osios incidento skelbė, kad jėgainėje sprogo keli įtampos transformatoriai ir todėl buvo sustabdyta pirmojo reaktoriaus turbina. Lapkričio 19 dieną Baltarusijos naujienų agentūrai „Belta“ tos šalies Energetikos ministerija patvirtino, kad pirmas reaktorius vėl prijungtas prie tinklo po įtampos transformatorių pakeitimo ir kitų darbų.

VATESI neseniai pareikalavo Europos branduolinės saugos reguliuotojų stabdyti Astravo AE veiklą bei kuo greičiau spręsti branduolinės saugos problemas.

„Jei ES nuolatos mums žers priekaištų, galime pagalvoti apie tolesnės sąveikos su ja perspektyvas šioje srityje“, – antradienį žurnalistams sakė Baltarusijos diplomatijos vadovas.

Ministrą cituoja valstybinė agentūra „Belta“.

Anot V. Makejaus, Minskas sutiko savanoriškai atlikti Astravo AE testavimą nepalankiausiomis sąlygomis, priėmė Europos Komisijos rekomendacijas ir parengė Nacionalinį veiksmų planą.

„Esame suinteresuoti bendradarbiauti su tarptautinėmis organizacijomis, nes norime, kad jėgainė būtų visiškai patikima ir saugi“, – kalbėjo V. Makejus.

Jis pridūrė, kad Baltarusija ir ES yra suinteresuotos bendradarbiauti daugelyje sričių, o kai kurias jų, įskaitant branduolinės energetikos, ES laiko ypatingai svarbiomis.

Gaminti elektrą Astravo AE pradėjo praėjusios savaitės pradžioje, tuomet ji veikė 250 megavatų (MW) galia, o savaitės pabaigoje Minskas informavo, kad pirmojo reaktoriaus galingumas padidintas iki 400 MW.

Sekmadienį šioje branduolinėje jėgainėje įvyko incidentas, po kurio elektros gamybą ji nutraukė.

Baltarusijos žiniasklaida, remdamasi oficialiai nepatvirtinta informacija, skelbė, kad sprogo keli įtampos transformatoriai ir todėl buvo sustabdyta pirmojo reaktoriaus turbina.

Lietuva yra aktyviausia netoli jos valstybinės sienos statomos pirmosios Baltarusijoje AE projekto kritikė, akcentuojanti būtinybę laikytis saugumo reikalavimų. Minskas šiuos Vilniaus priekaištus atmeta.

„Visiškai neseniai, lapkričio 3 d., prie elektros sistemos buvo prijungtas Baltarusijos (Astravo AE) blokas. Jis tapo pirmuoju naujausios kartos reaktoriumi, pastatytu Europos žemyne, už Rusijos sienų. Baltarusijos bloko paleidimas tapo nacionalinės reikšmės įvykiu, tai yra bendra Rusijos ir Baltarusijos specialistų pergalė, padėsianti suvienyti žmones.

Dabar su (Baltarusijos) Respublikos valdžia aptariame galimą dar vienos jėgainės ir tyrimų reaktoriaus statybą“, – „Rosatom“ darbuotojams pranešime teigė A. Lichačiovas, kurį cituoja Baltarusijos nepriklausomas naujienų portalas tut.by.

Šeštadienį Aliaksandras Lukašenka atidarė Astravo AE ir suteikė leidimą padidinti pirmojo reaktoriaus galią iki 400 MW.

„Istorinis momentas – šalis tampa branduoline valstybe“, – tuo metu sakė A. Lukašenka. Šeštadienį reaktorius veikė 40 proc. pajėgumu. Planuojama, kad Astravo AE pirmasis blokas visu pajėgumu veiks kitų metų pirmąjį pusmetį.

Tiesa, jau pirmadienį pranešta, kad Astravo AE sprogus keliems įtampos transformatoriams viename iš agregatų, susijusiame su generatoriumi, sekmadienį Astravo AE nustojo gaminti elektros energiją.

„Reaktoriaus saugumui tokie incidentai įtakos neturi. Bet jei transformatoriuje buvo gaisras, Baltarusijos AE paleidimą pramoniniam eksploatavimui teks atidėti tokiam laiko tarpui, kuris reikalingas įrangai suremontuoti“, – rašė belatom.by.

Baltarusijos nepaprastųjų situacijų ministerijos atstovas spaudai Vitalijus Novickis patikino, jog incidentas Baltarusijos atominėje elektrinėje – ne jo žinybos kompetencijoje, nes „200 proc., kad gaisro ten nebuvo“.

„Normalų dialogą, kuris galėtų duoti abiem šalims naudingą rezultatą, Lietuva seniai nusprendė paaukoti savo geopolitinėms ambicijoms. Dar viename šio „epistolinio serialo“ epizode mes kaltinami „neatsakingu ir skubotu“ Baltarusijos AE paleidimu“, - sakoma pranešime, ketvirtadienį paskelbtame Baltarusijos URM tinklalapyje.

Anot žinybos atstovų, operacijos prieš paleidimą Baltarusijos atominėje elektrinėje atliekamos „griežtai laikantis etapinių programų grafiko ir kontroliuojant Nepaprastųjų situacijų ministerijos Branduolinio ir radiacinio saugumo departamentui bei kitiems priežiūros organams“. „Vilnius vienintelis abejoja ir svarbiausių pasaulio branduolinei energetikai organizacijų autoritetu, piktnaudžiauja savo partnerių iš ES pasitikėjimu“, - teigiama atsakyme.

Kaip jau ELTA pranešė, Lietuvos užsienio reikalų ministerija trečiadienį nusiuntė notą Baltarusijos URM, reaguodama į antradienį užfiksuotus duomenis dėl elektros energijos gamybos nesaugioje Astravo atominėje elektrinėje.

Dokumente smerkiami neatsakingi Baltarusijos veiksmai, kurie didina branduolines ir aplinkosaugines grėsmes ne tik Baltarusijai ar Lietuvai, bet ir visai Europai. Baltarusija raginama sustabdyti atominės elektrinės paleidimo darbus, kol bus įgyvendinti aukščiausi branduolinės saugos standartai ir aplinkosaugos reikalavimai.

Baltarusijos energetikos ministerija pranešė, kad Astravo atominės elektrinės pirmasis reaktorius prijungtas prie Baltarusijos energetikos sistemos.

„12 val. 3 min. (11 val. 3 min. Lietuvos laiku – BNS) Baltarusijos AE pirmojo bloko turbinos generatorius prijungtas prie šalies bendros energetikos sistemos“, – teigiama ministerijos pranešime.

Lietuvos elektros perdavimo sistemos operatorius „Litgrid“ pranešė sistemos valdymo centre 11.06 val. užfiksavęs duomenis, rodančius elektros gamybą Astravo AE

„Litgrid“ nuo 11.38 val. nustatė nulinį MW pralaidumą komerciniam elektros srautui iš Baltarusijos“, – rašoma pranešime.

Nuo šiol elektros rinkos dalyviai negalės vykdyti komercinių elektros mainų tarp Baltarusijos ir Lietuvos. Apie tai bendorvė jau informavo elektros biržos „Nord Pool“ dalyvius.

Energetikos ministras Žygimantas Vaičiūnas sako, jog užfiksavus elektros gamybos Astravo elektrinėje pradžią, Lietuva visiškai blokuoja elektros patekimą į šalies rinką per Lietuvos-Baltarusijos linijas ir užkerta galimybes AE poreikiams naudoti Lietuvos tinklus.

„Šios nacionalinės priemonės užtikrina, kad Astravo AE elektra nebūtų prekiaujama mūsų rinkoje, tačiau ne mažiau svarbūs ir regioniniu lygiu pasiekti sprendimai, kad Astravo AE elektra nepatektų į Baltijos šalių elektros rinką, o ES privalo užtikrinti kritiškai svarbų vaidmenį branduolinės saugos klausimais”, – pranešime spaudai teigė Ž. Vaičiūnas.

„Litgrid“ Sistemos valdymo departamento direktorius Giedrius Radvila sako, jog „Litgrid“ Baltarusijai neteiks ir avarinio galios rezervo, kuris palaikomas Kruonio hidroakumuliacinėje elektrinėje, be to, šiuo metu nėra ir veikiančios automatikos, kuri galėtų aktyvuoti šios elektrinės agregatus dėl Astravo AE atsijungimo perkrovoms tinkluose.

„Toliau stebime situaciją ir esame pasiruošę imtis būtinų veiksmų Lietuvos elektros sistemos patikimumui užtikrinti“, – teigė G. Radvila.

Liepą „Litgrid“ informavo kitų BRELL sutarties šalių, tarp jų ir Baltarusijos, operatorius dėl išėjimo iš normatyvinio avarinio rezervo susitarimo. Lietuva savo reikmėms rezervais apsirūpina Kruonio pajėgumais, taip pat per jungtis su Lenkija ir Švedija bei naudodama balansavimo pajėgumus Baltijos šalių rinkoje.

„Litgrid“ analitikų skaičiavimais, elektros importas iš Baltarusijos pirmąjį pusmetį siekė 0,3 TWh, arba apie 5 proc. visos importuotos elektros. Daugiausia elektros į Lietuvą importuojama iš Švedijos – pirmąjį pusmetį importas siekė 45 proc.

Fiziškai Lietuvos, Latvijos ir Estijos elektros sistemos bus atskirtos nuo Baltarusijos ir Rusijos 2025 metais, sinchronizavus tinklus su Vakarų Europa.

Astravo atominės elektrinės prijungimo prie Baltarusijos energetikos sistemos oficiali ceremonija numatyta lapkričio 7-ąją, kuomet šalyje bus minimos Spalio revoliucijos metinės.

Tikimasi, kad šioje ceremonijoje dalyvaus Baltarusijos prezidentas Aliaksandras Lukašenka, praneša agentūra „Interfax“, remdamasi Baltarusijos energetikos ministerija.

Šis pranešimas apie svarbų pasiekimą buvo paskelbtas musulmonams švenčiant Id al Adchą (Aukojimo šventę). Jėgainės paleidimas yra svarbus laimėjimas JAE, neseniai paleidusiems pirmąjį arabų valstybės sukonstruotą Marso tyrimų zondą.

„JAE pirmasis branduolinis reaktorius Barakos atominėje elektrinėje pirmąsyk pasiekė kritinę būseną ir sėkmingai įsijungė“, – per „Twitter“ parašė šalies atstovas prie Tarptautinės atominės energijos agentūros (TATENA) Hamadas Alkaabi (Hamadas Alkaabis).

„Tai istorinis pasiekimas valstybei, turinčiai viziją užtikrinti tautai naują švarios energijos formą“, – sakoma angliškoje H. Alkaabi žinutėje.

JAE premjeras Dubajaus emyras šeichas Mohammedas bin Rashidas Al Maktoumas (Mohamedas bin Rašidas Maktumas) savo ruožtu per tviterį parašė, kad „mūsų tikslas – pradėti eksploatuoti keturias atomines elektrines, kurios patenkintų ketvirtadalį valstybės elektros energijos poreikio saugiai, patikimai ir ekologiškai“.

Kaip rašo naujienų portalas „Gulf News“, jėgainės paleidimo parengiamieji darbai truko penkis mėnesius.

Sveikinimas realizavus šį istorinį pasiekimą energetikos sektoriuje, žymintį gairę kelyje į darnų vystymąsi.

„Kelias į darnų vystymąsi“

Anot M. bin Rashido Al-Maktoumo, per parengiamąjį etapą Barakoje buvo „sėkmingai sukrauti branduolinio kuro paketai, atlikti nuodugnūs bandymai ir ši operacija sėkmingai užbaigta“.

„Sveikinimas realizavus šį istorinį pasiekimą energetikos sektoriuje, žymintį gairę kelyje į darnų vystymąsi“, – pridūrė šeichas.

JAE kuro strypus į reaktorių pradėjo krauti vasarį, priežiūros institucijoms suteikus leidimą įjungti pirmąjį iš keturių jėgainės blokų, atveriantį galimybę pradėti komercinę veiklą.

Iš pradžių planuota, kad elektrinė Persijos įlankos pakrantėje į vakarus nuo Abu Dabio bus įjungta 2017 metų pabaigoje, bet šį žingsnį teko ne vieną kartą atidėti, anot pareigūnų – dėl saugos ir priežiūros reikalavimų.

Energetikos įmonė „Nawah“ nurodė, kad elektrinės 1-asis blokas pradės komercinę veiklą po „virtinės bandymų“.

Per šį procesą jėgainė bus sinchronizuota su šalies elektros tinklais ir bus pagaminti pirmosios megavatvalandės energijos.

JAE turi didelius naftos ir dujų išteklius, bet 10 mln. gyventojų turinti šalis suvartoja daug energijos ir nusprendė skirti didžiules investicijas plėtojant švaresnes alternatyvas, įskaitant saulės energetiką.

Saudo Arabija, didžiausia pasaulyje naftos eksportuotoja, yra paskelbusi planus pasistatyti iki 16 branduolinių reaktorių, bet šio projekto dar nerealizavo.

Barakos elektrinę pastatė konsorciumas, vadovaujamas energetikos grupės „Korea Electric Power Corporation“. Jėgainė kainuos apie 24,4 mlrd. JAV dolerių (20,7 mlrd. eurų).

Kai veiks visi keturi reaktoriai, jų bendras galingumas bus 5 380 megavatų. Kiti trys blokai jau beveik parengti pradėti veiklą.

JAE tikisi ne vien pardavinėti elektrą konkurencingomis kainomis, bet ir sustiprinti savo statusą regione. Ši šalis yra svarbus turizmo, bankininkystės ir paslaugų centras.

Sodrinimo nebus

Liepos 20-ąją iš Japonijos startavo raketa, nešanti JAE Marso tyrimų zondą „al Amal“ („Viltis“), tirsiantį Raudonosios planetos atmosferą.

Barakos jėgainė yra vos už 50 km nuo sienos su Saudo Arabijos ir yra arčiau Kataro sostinės Dohos negu Abu Dabio.

Tvyrant didelei įtampai tarp Irano ir JAV dėl Teherano branduolinės programos, Jungtiniai Arabų Emyratai pareiškė nesiruošiantys plėtoti urano sodrinimo programos arba branduolinių atliekų perdirbimo technologijų.

JAE ne kartą pabrėždavo, kad šalies branduolinė programa yra taiki, taip pat stengėsi išsklaidyti bet kokius susirūpinimus dėl saugumo.

Abu Dabis sakė sveikinantis daugiau kaip 40 tarptautinių įvertinimų ir inspektorių misijų.

EDF nurodė 2 val. vietos (3 val. Lietuvos) laiku išjungusi vieną iš dviejų reaktorių Fesenheimo elektrinėje, esančioje prie Reino upės šalia Prancūzijos rytinės sienos su Vokietija ir Šveicarija. Tokiu būdu buvo pradėtas visiško jėgainės uždarymo pirmasis etapas.

Antrasis reaktorius bus išjungtas birželio 30-ąją, bet reikės palaukti dar kelis mėnesius, kol reaktoriai pakankamai atauš, kad būtų galima pradėti iškrauti kurą.

Visą kurą iškrauti tikimasi iki 2023 metų vasaros, bet jėgainės uždarymo procesą planuojama užbaigti ne anksčiau kaip 2040 metais.

Fesenheimo elektrinės uždarymas buvo vienas pagrindinių branduolinės energetikos priešininkų reikalavimų po 2011 metais Japonijoje įvykusios Fukušimos jėgainės katastrofos.

Ekspertai pabrėždavo, kad 1977 metais pradėjusios veikti Fesenheimo elektrinės statybos ir saugos standartai prastesni už Fukušimos jėgainės, o kai kurie sakė, kad žemės drebėjimų ir potvynių pavojus Elzaso regione pernelyg nuvertinamas.

Po nelaimės Fukušimoje tuometis Prancūzijos prezidentas Francois Hollande'as (Fransua Holandas) buvo pažadėjęs uždaryti Fesenheimo elektrinę, bet šis planas buvo patvirtintas tik 2018 metais dabartinio prezidento Emmanuelio Macrono (Emanuelio Makrono) vyriausybės.

„Tai žymi pirmąjį Prancūzijos energetikos žingsnį palaipsniui nustatyti naują pusiausvyrą tarp branduolinių ir atsinaujinančių elektros šaltinių, o tuo pačiu bus mažinami anglies junginių išmetalai, iki 2022 metų uždarant anglimis kūrenamas elektrines“, – anksčiau šią savaitę sakė premjeras Edouard'as Philippe'as (Eduaras Filipas).

Vis dėlto Prancūzijoje išjungus Fesenheimo jėgainę liks veikti 18 atominių elektrinių, turinčių 56 suslėgto vandens reaktorius, generuojančius 70 proc. šalyje suvartojamos elektros energijos. Pagal veikiančių reaktorių skaičių Prancūziją lenkia tik Jungtinės Valstijos, jų turinčios 98.

Vyriausybė sausį patvirtino iki 2035-ųjų siekianti uždaryti dar 12 reaktorių, artėjančių prie numatytos 40 metų eksploatacijos laikotarpio pabaigos arba jį viršijusių. Įvykdžius šią programą branduolinių jėgainių tiekiama energija turėtų sudaryti pusę visos šalyje pagaminamos.

Tuo pačiu metu EDF tikisi iki 2022 metų Flamanvilio jėgainėje paleisti pirmąjį naujos kartos reaktorių, nors šio projekto įgyvendinimas vėluoja dešimčia metų. Vėliau gali būti nutarta pastatyti jų daugiau.