Neapsaugotas nė vienas

Atopinis dermatitas – lėtinė odos uždegimo būklė, sukelianti stiprų niežulį. Lėtinei ligos stadijai būdingas veido paraudimas, blyškumas burnos srityje, raukšlės apatinėje vokų srityje, delnuose, dažnai matomos paryškėjusios odos linijos. Ūmi stadija pasireiškia pūslelėmis, šlapiavimu, papulėmis ir šašais.

Pasak vaistininkės Lauros Mockutės, pagrindinės atopinio dermatito priežastys gali būti labai įvairios, vis dėlto didžiausią įtaką ligos vystymuisi daro maisto ir aplinkos alergenai.

„Karvės pienas, kiaušiniai, riešutai, sojos, kviečiai, žiedadulkės, pelėsis, namų erkutės, cheminiai, fiziniai dirgikliai, namų apyvokos priemonės ir kvepalai. Staigūs oro temperatūros pokyčiai taip pat gali paspartinti ligos paūmėjimą ar atsiradimą. Pavyzdžiui, labai sausas oras, turintis mažai drėgmės, ar žema temperatūra“, – komentuoja L. Mockutė.

Gali paūmėti staiga

Vaistininkė pabrėžia: jeigu žmogus iki šiol nesiskundė atopiniu dermatitu, dar nereiškia, kad negali susirgti ateityje.

Derėtų išmokti valdyti stresines situacijas.

„Jeigu yra sąlytis su alergenu, simptomai gali atsirasti ganėtinai greitai – per keletą valandų. Jeigu žmogaus jau serga atopiniu dermatitu, būklė paūmėti gali staiga“, – teigia ji.

L. Mockutė įspėja, kad iš pirmo žvilgsnio paprasta odos liga gali sukelti didelių komplikacijų. Pavyzdžiui, stafilokoko sukeltą bakterinę infekciją, nes šios rūšies bakterijos sukelia įvairių ligų.

Atopinis dermatitas neišgydomas. Liga vis atsinaujina, o remisijos trukmė priklauso nuo kontakto su alergenais.

„Gydant ligą svarbiausi niežulį ir uždegimą slopinantys vaistai ir drėkinantys emolientai, kremai, kurie apsaugo odą. Dermatitu sergantis žmogus tokias priemones turėtų naudoti maždaug kas 4–6 valandas – tiek laiko jie aktyvūs.

Be to, būtina palaikyti gerųjų ir blogųjų bakterijų pusiausvyrą žarnyne. Moksliniais tyrimais įrodyta, kad odos problemos yra glaudžiai susijusios su žarnynu“, – pasakoja vaistininkė.

Ko reikėtų atsisakyti?

Visiškai išvengti atopinio dermatito tam tikrais atvejais neįmanoma. Tačiau, siekiant sumažinti riziką ir sušvelninti galimus simptomus, anot gydytojos dermatovenerologės Lauros Lukavičiūtės, derėtų imtis tam tikrų prevencijos priemonių.

Gydytoja pataria atsisakyti stipraus kvapo muilų, prausiklių ir kitų šią savybę turinčių higienos produktų ir vietoj jų naudoti hipoalergines priemones. Rekomenduojama vengti per didelio karščio ar šalčio poveikio, kontakto su žinomais alergenais – tokiais kaip dulkių erkutės ar naminių gyvūnų pleiskanos.

„Derėtų išmokti valdyti stresines situacijas. Stresas irgi yra didelis dirgiklis, dėl kurio liga gali paūmėti ir kuris gali turėti įtakos, kad uždegimas neslopsta“, – atkreipia dėmesį L. Lukavičiūtė.

Atopinis dermatitas yra lėtinė būklė, tačiau ekspertė sako, kad ją galima veiksmingai valdyti – daugeliui, taikant tinkamą gydymą, žymiai pagerėja. Tam tikrais atvejais simptomai gali kuriam laikui ir visiškai išnykti.

Atopinis dermatitas yra lėtinė odos būklė, pasižyminti sausumu, sutrikusiu apsauginiu barjeru ir uždegimu. Dėl šių veiksnių dažnai juntamas odos niežulys, skausmas nusikasius, gali matytis bėrimai. Dažnai su liga susiduria vaikai, tačiau pasikartojantys dermatito paūmėjimai neaplenkia ir suaugusių. Kaip sau padėti ir nutraukti šią varginančią odos kelionę?

„Kūno oda yra didžiausias žmogaus apsauginis organas. Ji kasdien mus saugo nuo aplinkos taršos, vėjo, saulės žalos ir kitų pavojų. Pažeidus odą, atveriame duris uždegimams, todėl kviečiu išlaikyti apsaugines odos funkcijas, išlaikant rūpestingą priežiūros rutiną“, – sako specialistė K. Vėgėlė ir duoda kitų patarimų, kurie gali praversti visiems.

1. Farmacijos specialistė pirmiausia pataria kūną prausti ne per karštu vandeniu, jis gali papildomai suerzinti odą. „Juk nenorite pradėti darbo dienos suirzę, tikiu, to nenori ir jūsų oda“, – sako K. Vėgėlė.

2. Būtent dėl to taip pat reikėtų rinktis kūno priežiūros priemones be pridėtinių kvapiųjų medžiagų ir papildomų dirgiklių, geriausia – 5,5 pH.

3. Jei pasireiškė pasikartojantys nemalonūs odos niežulio reiškiniai, kurie atsiranda dėl patirto streso, netinkamos mitybos, vyraujančio sezono ir neteisingos odos priežiūros, į pagalbą galima pasitelkti ir aliejinius prausiklius, kurie užtikrins sustiprintą apsaugą nuo išsausėjimo.       

4. Farmacijos specialistė pastebi, kad šiuo metų laiku, kai patalpose dažniausiai per sausa, o lauke susiduriame su šalčiu ir vėju, labai svarbu užtikrinti tinkamą kūno odos drėkinimą. „Tai padaryti siūlau naudojant losjonus ar kremus, į kurių sudėtį įeina bent 10 proc. šlapalo. Pablogėjus odos būklei, ieškokite priemonių, praturtintų omega rūgštimis ir natūraliais aliejais. Jie padės atkurti prarastą drėgmę, pamaitins odą ir suteiks apsaugos“, – sako K. Vėgėlė.

5. Ne tik žiemą, bet ir vasarą drėkinančius kremus geriausia tepti iš karto nusiprausus, kol nuo odos neišgaravo paviršinė drėgmė. Taip priemonės bus įsisavinamos geriau.

„Camelia“ farmacijos specialistė sako, kad norint pasiekti geriausių rezultatų, reikia žinoti, jog suaugusiam žmogui viso kūno padengimui reikia net šešių arbatinių šaukštelių kremo, vaikui – trijų.

„Priemonę patariu rinktis su dozatoriumi, taip žinosite, ar jos sunaudojate užtektinai, vienas paspaudimas atitinka vieną šaukštelį“, – sako specialistė.

Norint suvaldyti atopinį dermatitą, svarbiausia nuoseklumas ir konsultacijos su specialistais.

Užklumpa mažus vaikus

"Atopinis dermatitas, arba kitaip vadinama atopinė egzema – tai lėtinė odos uždegiminė liga, pastebimai bloginanti odos būklę ir gyvenimo kokybę. Atopinio dermatito kamuojama oda kur kas greičiau netenka drėgmės, susilpnėja jos apsauginis barjeras, todėl šiai ligai būdingas niežulio lydimas odos sausumas, pažeistose vietose vystosi uždegiminiai procesai. Tikslių priežasčių, kodėl atsiranda atopinis dermatitas, nežinoma, tačiau, remiantis moksliniais duomenimis, manoma, kad šiai ligai atsirasti įtakos turi tiek genetika, tiek imunologiniai ir išoriniai veiksniai", – pasakoja gydytoja alergologė, klinikinė imunologė Živilė Korsakienė.

Mokslinių tyrimų duomenimis, didesnę riziką sirgti atopine egzema turi alergiškų tėvų vaikai. Skaičiuojama, kad, jei alerginėmis ligomis serga vienas iš tėvų, ši rizika padidėja iki 25 proc., jei abu – net iki 50 proc. Vis dėlto, net ir nealergiškų tėvų šeimose išlieka 10–15 proc. rizika, kad vaikui gali išsivystyti atopinis dermatitas.

Pasak gydytojos, atopinis dermatitas dažniausiai pasireiškia dar kūdikystėje arba ankstyvoje vaikystėje. Net du iš trijų sergančiųjų atopiniu dermatitu šia liga suserga iki vienų metukų, keturi iš penkių – iki penkerių. Tiesa, pastebima, kad su amžiumi liga traukiasi ir net 75 proc. sergančiųjų simptomai išnyksta iki šešerių metų amžiaus. Tačiau reikia nepamiršti, kad ir vėliau liga gali atsinaujinti, jei atsiranda papildomų nepalankių veiksnių – stresas, nesveika gyvensena, žalingi įpročiai. Kartais atopinis dermatitas sugrįžta brendimo laikotarpiu. Reikia pažymėti, kad tik retais atvejais atopiniu dermatitu pirmą kartą susergama vyresnio amžiaus.

Provokuoja įvairūs alergenai

Pasak gydytojos alergologės, klinikinės imunologės atopinis dermatitas sudėtingas dėl to, kad tai ne vien odos liga. Neretai greta šiai ligai būdingų išorinių simptomų – odos sausumo, niežulio, paraudimo, pleiskanojimo, pasireiškia ir kitų simptomų, tokių kaip virškinimo, tuštinimosi sutrikimai.

Skaičiuojama, kad iki 2050 m. alerginėmis ligomis sirgs net kas antras pasaulio gyventojas, o atopinis dermatitas – jau dabar viena dažniausių ligų tarp mažamečių.

"Ši liga klastinga ir tuo, kad jos paūmėjimą gali išprovokuoti patys įvairiausi mūsų kasdienėje aplinkoje esantys alergenai: maistas, pavyzdžiui, pieno produktai, kiaušiniai, kviečių ir sojų produktai, ankštinės daržovės, žuvis, riešutai, citrusiniai vaisiai. Taip pat ir aplinkos alergenai, tokie kaip namų dulkių erkės, žiedadulkės, naminių augintinių plaukai. Odos išsausėjimą ir pažeidimų paūmėjimą dažnai provokuoja ir kontaktiniai veiksniai, pavyzdžiui, prausimasis šarminiu muilu, agresyvių skalbiklių naudojimas, net šaltis ar karštis, nepakankamas oro drėgnumas", – sako Ž.Korsakienė

"Tiesa, kad alerginių ligų daugėja. Skaičiuojama, kad iki 2050 m. alerginėmis ligomis sirgs net kas antras pasaulio gyventojas, o atopinis dermatitas – jau dabar viena dažniausių ligų tarp mažamečių. Dėl to nenuostabu, kad, susidūrusios su vaikų bėrimais, mamos nerimauja, jog tai gali būti atopinis dermatitas. Tačiau reikia suprasti, kad įvairūs bėrimai atsiranda ne tik dėl atopinio dermatito. Alerginių bėrimų gali išprovokuoti tiek maisto, tiek kontaktiniai, net įkvepiamieji alergenai, – sako gydytoja alergologė, klinikinė imunologė. – Kai kurios reakcijos būna ūmios ir netrukus praeina pašalinus jas sukėlusį dirgiklį, kitos – lėtinės, trunka ilgai, sunku rasti jas sukėlusį dirgiklį. Todėl, susidūrus su nerimą keliančiu bėrimu ar kitokia alergine reakcija, visada rekomenduojama pasikonsultuoti su gydytoju."

Pasak gydytojos, atopiniam dermatitui būdingi odos paviršiuje susiformuojantys sausi, paraudę pleiskanojantys ir niežulio lydimi plotai. Tačiau kartais, ypač kai oda dar pažeidžiama bakterijų ar grybelių, bėrimas komplikuojasi, vystosi infekcijos požymiai ir formuojasi vadinamasis šlapias bėrimas, susidaro gelsvas medaus šašas. Pasak gydytojos, kūdikiams iki dvejų metų bėrimai dažniausiai atsiranda skruostų srityje, ant rankų ir kojų išorinių paviršių, taip pat plaukuotoje galvos dalyje. Paūgėjusius mažamečius atopiniai bėrimai dažniau kamuoja rankų ir kojų lenkiamuosiuose paviršiuose: alkūnių, riešų, kelių, čiurnų srityse, plaštakų, kaklo, akių vokų srityse.

Nors atopinio dermatito bėrimai turi tam tikrų bruožų, nepatyrusiems plika akimi atskirti juos nuo kitų priežasčių sukeltų bėrimų nelengva. Įvertinęs ligos simptomus, surinkęs anamnezę, gydytojas gali skirti tolesnių ligos diagnozei nustatyti reikalingų tyrimų, o nustačius alergijos sukėlėją, parinkti tinkamiausią gydymą.

Kaip suvaldyti ligą?

Kaip ir daugelio kitų alerginių ligų atvejų, atopinis dermatitas gydomas siekiant suvaldyti ligą. Atlikus reikalingus tyrimus, išsiaiškinus, kokie dirgikliai provokuoja ligos paūmėjimą, galima atitinkamai kontroliuoti gyvenimo būdą, kad alergija paūmėtų kuo rečiau ir pasireikštų ne taip ūmiai.

"Išsiaiškinus, kad atopinis dermatitas paūmėja nuo tam tikrų maisto produktų, galima peržiūrėti vartojamo maisto racioną, iš jo pašalinti ar vengti alergiją skatinančių produktų. Žinant, kad liga gali paūmėti nuo, pavyzdžiui, prausimosi ar skalbimo priemonių, vėlgi rinktis švelnius cheminius produktus, kuriuose nėra kvapiklių, dažiklių, kitų agresyvių ingredientų", – pataria Ž.Korsakienė.

Pasak gydytojos, svarbiausia yra tinkama odos priežiūra. Pasitarus su gydytoju rekomenduojama naudoti odos barjero funkcijos nemažinančių higienos priemonių, nuolat drėkinti odą. Jų įvairovė plati. Pastebėta, kad vasarą atopinio dermatito požymiai palengvėja, mat yra teigiamas priešuždegiminis ultravioletinių spindulių poveikis. Tačiau tai jokiu būdu nereiškia, kad galima piktnaudžiauti saule.

Ligos paūmėjimo periodais gydytojas gali paskirti uždegimą slopinančių preparatų, dažniausiai kremo ar tepalo pavidalu, kuris naudojamas tepant jį ant ligos pažeistų odos vietų. Deja, bet kartais tenka gydyti infekcinį dermatitą, tuomet prireikia kitokių vaistų. Tik retais atvejais prireikia sisteminio gydymo. Dėl gydymo, odos priežiūros, tolesnio stebėjimo ir gydymo taktikos visada būtina pasitarti su gydytoju alergologu.

Negalėjo miegoti

Kauniečiui Sigitui (vardas pakeistas – aut.) dabar 25-eri. Nuo mažų dienų jis serga atopiniu dermatitu. Iki 16-os metų liga buvo nesunki, vienas kitas bėrimas, tačiau vėliau pradėjo sunkėti, kol galiausiai apėmė didžiąją kūno dalį.

Sigitas dėl ligos negalėjo daryti beveik nieko, ką darė jo bendraamžiai, – sportuoti, maudytis, vasarą vaikščioti su trumpikėmis. „Nors iš manęs niekas nesišaipė, tačiau pačiam buvo nemalonu rodyti kūną, todėl visuomet dėvėjau uždarus drabužius“, – sako vaikinas.

Liga tai paūmėdavo, tai nuslūgdavo, tas paūmėjimo laikotarpiais Sigitas negalėdavo net tik mokytis, bet ir miegoti. „Labiausiai kankindavo ne niežulys, o skausmas. Kai atsiverdavo šlapiuojančios žaizdos, imdavo lipti prie drabužių, „plėšti“ odą“, – prisimena.

Vaikinas išbandė visus įmanomus gydymo būdus, tačiau niekas nepadėjo, o nuo imunitetą slopinančiųjų veidą išberdavo baisi herpeso infekcija. Todėl pastaruosius penkerius metus jis beveik niekuo nesigydė. Neseniai gydytoja jam pranešė, kad yra naujų vaistų – biologinė terapija. Prieš dvi savaites pirmą kartą buvo suleisti vaistai, ir Sigitas iš karto pajuto pagerėjimą.

Nors iš manęs niekas nesišaipė, tačiau pačiam buvo nemalonu rodyti kūną, todėl visuomet dėvėjau uždarus drabužius.

„Per kelias dienas užsitraukė didžiausios šlapiuojančios žaizdos ir nustojo skaudėti bei niežėti“, – teigia jis ir optimistiškai žiūri į ateitį.

Lėtinė liga

Atopinis dermatitas yra lėtinė uždegiminė liga, pažeidžianti odą.

„Jai atsirasti įtakos turi įgimti genetiniai ir aplinkos veiksniai: vieni iš jų gali būti alergenai, pavyzdžiui, maisto, atopinis dermatitas kūdikiams yra pirmoji maisto alergijos išraiška. Alergenai gali būti ir dulkės, ir žiedadulkės, ir įvairūs kvapai, cheminės medžiagos“, – aiškina Lietuvos sveikatos mokslų universiteto ligoninės Kauno klinikų Imunologijos ir alergologijos klinikos doc. Jūratė Staikūnienė.

Kitas labai svarbus faktorius – mikrobiotos pakitimai: ligoniams odoje ima trūkti gerųjų bakterijų, bet veši tokios, kaip auksinis stafilokokas, kuris sukelia uždegimą.

Manoma, kad ligos išsivystymui svarbus ir klimatas – vasarą, kai daugiau laiko praleidžiame lauke, liga būna lengvesnė.

„Nėra visiškai aišku, kodėl susergama atopiniu dermatitu, tačiau yra keli veiksniai, kurie lemia ligos vystymąsi, – sako gydytoja. – Daliai pacientų mes nustatome tikrąją alergiją, jie serga astma, alerginiu rinitu ar dermatitu, dažnai pasireiškia alergija maistui – negali valgyti žuvies, riešutų, kenčia nuo žiedadulkių. Tačiau kas sukelia ligą kitai daliai ligonių, mes nežinome, tad sakome, kad tai yra vidinė ligos forma. Jai labai svarbūs yra genetiniai veiksniai – odos ląstelių pokyčiai. Taip pat ligą gali išprovokuoti stresas.“

Atopinis dermatitas daugeliui prasideda pirmaisiais gyvenimo metais ar iki trejų. Paskui būna pagerėjimas, ir vėl paūmėja suaugus. Suaugusieji suserga labai retai.

Šiems žmonėms dažniausiai išberiamos tam tikros vietos: veidas, kaklas ir lenkiamieji galūnių paviršiai – alkūnės, pakinkliai, riešai. Kūdikiams, priešingai – ilgieji galūnių paviršiai.

„Bėrimų vietos dažnai mums nurodo, kad gali būti atopinis dermatitas“, – teigia docentė.

Keli tipai

Atopinis dermatitas skirstomas į lengvą, vidutinio sunkumo ir sunkų.

„Ligos tipą nustatome pagal išplitimą – kiek odos išberta, kokio intensyvumo bėrimas, ar yra paraudimas, šlapiavimas, ar susidaro papulės, ir žmogus jas nusikaso, tuomet susidaro šlapiuojančios žaizdos, paskui – šašai. Mes vertiname ir odos lėtinius pokyčius – ar oda sukietėja, susiraukšlėja. Taip pat tai, kokią įtaką liga daro žmogaus gyvenimui, koks niežėjimo intensyvumas. Yra žmonių, kurie jo netoleruoja, jie negali miegoti, nuolat kasosi, sako, kad „varo iš proto“. Ypač sunku kūdikiams – jie nemiega, nemiega ir visa šeima, nes reikia laikyti rankutes, kad nesikasytų“, – sako doc. J. Staikūnienė.

Jei liga lengva, gali būti kelios sausos dėmelės, jas patepus drėkinamuoju kremu, būklė gerėja, tačiau yra žmonių, kuriems šlapiuojančiomis žaizdomis nusėtas visas kūnas. Šie žmonės ne tik negražiai atrodo ir turi slėptis nuo aplinkinių, bet ir negali miegoti, nepakenčia karščio, mat, kai prakaituoja, dar labiau niežti. Kai pažeidžiama oda, prasideda infekcijos, ir ne tik auksinis stafilokokas, bet ir herpeso virusas, kuri gali pažeisti didžiulius kūno plotus. Tai vadinama herpetine egzema. Arba kūną nusėja virusinės kilmės karpos.

Gydymo revoliucija

„Visų pirma reikia išsiaiškinti ligą provokuojančius veiksnius. Gali būti, kad juos pašalinus, liga praeis savaime. Pavyzdžiui, kūdikiams pagerėja, kai nebegauna alergiją jiems keliančio maisto“, – teigia gydytoja.

Reikėtų drėkinti odą ir nepamiršti, kad tai pirmasis gydymo žingsnis. Paskui skiriami tepamieji uždegimą malšinantys vaistai – hormonai arba imunitetą moduliuojantys. Jeigu visi šie būdai nepadeda, o žmogus serga vidutinio sunkumo arba sunkiu atopiniu dermatitu, tuomet gydytojai svarsto, ar jam skirti sisteminę terapiją – imuninę sistemą slopinančių vaistų. Jeigu nepadeda ir šis gydymas, gydytojai sprendžia, ar skirti biologinę terapiją – deja, kol kas tik suaugusiems pacientams.

Biologinė terapija – tai nauji vaistai, kurie kitaip nei iki šiol naudoti, slopina ne visą imuninę sistemą, o tik tam tikrą jos grandį, kuri ir įtakoja ligos vystymąsi, taip stabdydama ligos pasireiškimą.

„Mums dažnai tenka nusivilti, nes sisteminė terapija ne visuomet duoda tokių rezultatų, kokių norėtume, vaistai nėra pakankamai veiksmingi, arba pacientai prastai toleruoja gydymą. Biologinė terapija prilygsta revoliucijai. Po kelių injekcijų dingsta bėrimai, ir žmonės gali normaliai gyventi“, – teigia J. Staikūnienė.

Gydytoja pabrėžia, kad ši terapija šiuo metu skiriama tik sunkiu atopiniu dermatitu sergantiems suaugusiems pacientams. Tam, kad būtų skirta biologinė terapija, ligonis turi išbandyti visus minėtus gydymo būdus. Jei jie nepadeda, tik tada skiriama ši terapija.

Ligoniai dėl naujojo gydymo turėtų kreiptis į savo šeimos gydytoją ir prašyti siuntimo pas alergologą arba dermatovenerologą. Šis gydytojas, pastebėjęs, kad ligonis serga vidutine arba sunkia liga, pasiųs jį į tretinio lygio gydymo įstaigą, kurios specialistai turi teisę skirti biologinę terapiją, kurią kompensuoja ligonių kasos.

Atopinis dermatitas yra viena dažniausiai pasitaikančių odos ligų. Tai yra nuolat besitęsianti uždegiminė odos liga, kuriai būdingas sausumas ir niežulys. Prasidėjus uždegiminiam procesui oda patinsta, parausta, atsiranda žaizdos.

Skandinavai skaičiuoja, kad pasaulyje šia liga serga daugiau nei 7-15 proc. gyventojų. Paprastai ji diagnozuojama dar kūdikystėje – pirmaisiais gyvenimo metais, rašoma pranešime spaudai. Būna, kad dalis vaikų, pritaikius tinkamą gydymą, šią ligą su amžiumi išauga. Tačiau ne toks retas atvejis, kai atopiniu dermatitu susergama jau suaugus.

„Priežasčių, sukeliančių atopinį dermatitą, gali būti pačių įvairiausių. Tai gali būti alergija kokiam nors maisto produktui ar net keliems, žiedadulkėms, dulkių erkutėms. Kvepalai, įvairūs plovikliai ar muilas gali sukelti alerginį kontaktinį dermatitą. Žinant alergeną, sukeliantį ligą, labai svarbu jį pašalinti iš aplinkos. Deja, pasitaiko atvejų, kai priežastys, sukeliančios ligą, taip ir lieka neaiškios. Sergant atopiniu dermatitu labai svarbu tinkama odos priežiūra“, – sako vaistininkė Ieva Sauserytė.

Kenčiantiems nuo atopinio dermatito praustis po dušu ar vonioje rekomenduojama kartą per dieną. Vanduo neturėtų būti labai karštas, optimali temperatūra – apie 35 laipsnius, po maudynių odą reikia nusausinti minkštu rankšluosčiu (jokiu būdu netrinti!) ir per maždaug 3 minutes ištepti drėkinančiu emolientu. Esant ligos paūmėjimui, drėkiklis turėtų būti naudojamas dažniau – 5-6 kartus per parą.

Sergant atopiniu dermatitu reikėtų vengti maudytis ežeruose.

„Nors pastebime tendenciją, kad dalis žmonių vasarą serga lengvesne atopinio dermatito forma, tačiau net ir ligai šiek tiek atsitraukus, būtina tinkamai ir atidžiai rūpintis oda, negalima jos pamiršti. Tokių žmonių apsauginė odos plėvelė yra labai plona ir pažeidžiama, greitai išsausėja, o pažeista oda tampa atvira infekcijoms – į organizmą greičiau patenka bakterijos ir virusai. Dėl šios priežasties sergant atopiniu dermatitu reikėtų vengti maudytis ežeruose“, – sako „Camelia“ vaistininkė I. Sauserytė.

Vasarą atopinę odą turintys žmonės turi itin didelį dėmesį skirti ir jos apsaugai nuo saulės. Jiems būtina naudoti atopinei odai skirtus apsauginius kremus nuo saulės. Pasak vaistininkės, nuo įprastų priemonių, apsaugančių nuo saulės, jie skiriasi tuo, kad yra švelnesni ir natūralesni, jose mažiau cheminių priedų.

Įprasti testai – neefektyvūs

Maisto alergijos simptomai svyruoja nuo lengvo iki sunkaus. Jie gali pasireikšti dusuliu, kosuliu, niežėjimu, vėmimu, skrandžio spazmais, tinimais, galvos svaigimu. Retais atvejais gali ištikti anafilaksija, tai – gyvybei pavojinga reakcija, kuomet vienu metu gali pasireikšti net keli simptomai. Savo ruožtu maisto netoleravimas gali sukelti tuos pačius simptomus, tik ne tokio sunkaus pobūdžio.

Kad nustatytų konkrečią maisto alergiją, alergologai visų pirma pradeda klausinėti pacientų apie jų simptomų istoriją. Vėliau būna atliekamas odos dūrio arba kraujo mėginio testas.

Vis dėlto daug medicinos ekspertų išreiškė susirūpinimą dėl odos dūrio ir kraujo testų tikslumo ir mano, kad tai prisideda prie per didelio alergijos sureikšminimo, verčiančio žmones visiškai atsisakyti kai kurių maisto produktų.

Toks nepasitikėjimas atsirado atlikus naujausius tyrimus, kurių metu paaiškėjo, jog žmonėms, kuriems atlikus odos dūrio testą buvo nustatyta alergija riešutams, neatsirasdavo jokia reakcija jų suvalgius. JAV alergologų teigimu, odos testo patikimumas siekia tik maždaug 60 proc. Todėl medikai mano, kad maisto alergijai nustatyti reiktų naujų kur kas patikimesnių testų.

Patikimesnis būdas

Medicinos ekspertai mano, kad nustatant alergiją reikėtų dažniau atlikti vadinamąjį maisto ragavimo iššūkio testą. Kol kas jis yra daromas tik tuo atveju, jeigu odos bei kraujo tyrimai atrodo nepatikimi.

Medicinos ekspertai mano, kad nustatant alergiją reikėtų dažniau atlikti vadinamąjį maisto ragavimo iššūkio testą. Kol kas jis yra daromas tik tuo atveju, jeigu odos bei kraujo tyrimai atrodo nepatikimi. Bet dažniausiai gydytojai vengia atlikti šį testą, kadangi baiminasi, jog pacientui gali prasidėti sunki alerginė reakcija. Visgi JAV medikai mano, kad tokie testai yra tikrai saugūs, kai juos atlieka sertifikuoti bei kvalifikuoti alergologai, galintys iš karto sumažinti alerginės reakcijos poveikį. Ir tik tokių testų dėka žmogus gali įsitikinti, alergiškas jis kuriam nors maisto produktui ar ne.

Naujausi duomenys rodo, kad žmonės dažniausiai tiesiog įsivaizduoja, jog turi alergiją vienam ar kitam produktui. Štai, pavyzdžiui, 2016 metais JAV Maisto ir vaistų tarnybos duomenimis daugelis tėvų, kurie augino vaikus, alergiškus kokiam nors maistui, taip pat manė ją turintys. Tačiau atlikus tyrimus paaiškėjo, kad tik 28 proc. iš jų taip pat turėjo alergiją. Tiesa, žmogui alergijos rizika padidėja, jeigu jo šeimoje kas nors ją jau turėjo. Visgi medikai pataria, įtarus alergiją ar praėjus keleriems metams nuo jos nustatymo, vėl apsilankyti pas alergologą ir pasitikrinti visais įmanomais būdais.

Tarp kita ko

Nuo alerginių ligų kenčia daugiau nei 50 milijonų amerikiečių.

Alergija yra šešta tarp pirmaujančių lėtinių ligų JAV ir jos gydymas šalies sveikatos sistemai kasmet atsieina apie 18 milijardų dolerių.

Skirtingų tyrimų duomenimis, šienligės paplitimas Amerikoje siekia nuo 9 iki 16 proc. ir ryškiai išaugo per paskutinius 15 metų.

Atopinis dermatitas yra viena labiausiai paplitusių odos ligų, ypač tarp kūdikių ir vaikų. Jo paplitimas JAV įvairiais skaičiavimais svyruoja nuo 9 iki 30 proc. ir turi tendenciją augti.

Specialistai skaičiuoja, kad maisto alergijas patiria 6-8 proc. vaikų iki 4 m. amžiaus bei 4 proc. suaugusiųjų. Per metus apie 150 amerikiečių, dažniausiai paauglių ir jaunų suaugusiųjų, miršta nuo maisto sukeltų anafilaksinių reakcijų.

Pačias rimčiausias su maistu susijusias alergijas sukelia žemės ir lazdyno riešutai. Šios alergijos pasireiškia maždaug 0,5 proc. JAV gyventojų.

Alergija geliančių vabzdžių nuodams (bičių, širšių ir kt.) JAV pasireiškia 3 proc. gyventojų. Oficialiais duomenimis kasmet nuo anafilaksijos, sukeltos vabzdžių įgėlimo, miršta nuo 40 iki 100 amerikiečių.

Alerginius odos bėrimus patiria apie 15 proc. visų populiacijos gyventojų vienu ar kitu gyvenimo etapu. Pusei šių žmonių simptomai tęsiasi iki 6 mėnesių.

Serga ir vaikai, ir suaugusieji

Klaipėdos universitetinės ligoninės Infekcinių ligų departamento Odos ir venerinių ligų poskyrio vedėja gydytoja dermatovenerologė Jolanta Česienė paaiškino, kad atopinis dermatitas yra lėtinė uždegiminė vaikų ir suaugusiųjų liga, kliniškai pasireiškianti stipriu niežėjimu, bėrimu, odos sausumu.

J.Česienė pripažino, kad atopinis dermatitas – viena dažniausių odos ligų.

"Šis susirgimas kamuoja apie 2–5 proc. jaunų suaugusių žmonių ir iki 20 proc. vaikų", – skaičius vardijo gydytoja dermatovenerologė.

Gydant atopinį dermatitą, dalyvauja kelių specialybių gydytojai. Klaipėdos universitetinėje ligoninėje sergantiesiems šia liga pasiruošusios padėti gydytojos dermatovenerologės, alergologė, genetikė.

Būtinybė – tiksli ligos istorija

J.Česienė akcentavo, kad atopinis dermatitas diagnozuojamas kliniškai, laikantis specialių kriterijų.

"Todėl itin svarbu surinkti tikslią ligos anamnezę, kruopščiai apžiūrėti pacientą. Gerai surinkta ligos istorija, išsiaiškinimas apie gretutines ligas, taip pat ligonio šeimos narių alerginius susirgimus padeda nustatyti atopinį dermatitą bei įtarti esamų simptomų alerginę kilmę. Gauta informacija padeda planuoti būsimus diagnostinius mėginius", – pasakojo gydytoja dermatovenerologė.

J.Česienės teigimu, kalbant apie atopinio dermatito raidą, svarbų vaidmenį atlieka maisto alergenai. Jei atopinis dermatitas prasideda kūdikystėje, būtina kuo anksčiau tirti vaiką dėl alergijos maistui.

Jei liga pasireiškia vyresniam nei 2–3 metų vaikui, dažniau nustatomas įsijautrinimas įkvepiamiems aplinkos alergenams. Kuo sunkesnė atopinio dermatito eiga, tuo dažniau nustatoma alergija maistui.

Prireikus Klaipėdos universitetinėje ligoninėje atliekami diagnostiniai tyrimai – tiriami alerginiai odos bei provokaciniai maisto mėginiai, daromas klinikinis kraujo tyrimas, skiriama eliminacinė dieta. Kartais diferencinei diagnostikai būtina ir odos biopsija.

Taiko įvairaus amžiaus pacientams

Odos dūrio mėginys – dažniausiai kasdienėje alergologo praktikoje taikomas metodas.

Kaip teigė J.Česienė, norint atlikti minėtą tyrimą, metai nėra svarbūs, todėl jis galimas įvairaus amžiaus pacientams.

Atliekant odos dūrio mėginį ant neišbertos odos lašinama tiriamojo alergeno (1 lašas) ir toje vietoje specialia adata įduriama į epidermį. Po 15 minučių vertinama reakcija. Šis tyrimas padeda nustatyti įsijautrinimą maisto ar įkvepiamiems aplinkos alergenams.

Odos dūrio-dūrio mėginys – mėginys, atliekamas kaip ir prieš tai minėtas odos dūrio tyrimas, bet duriama pirmiausia į pasirinktą natyvinį alergeną (vaisių, daržovę ir kt.), paskui – ta pačia adata į odą. Tyrimas svarbus maisto alergijos diagnostikoje.

Šį mėginį galima atlikti ne tik su šviežiais, bet ir su užšaldytais bei prieš mėginius atšildytais maisto produktais. Vertinama taip pat, kaip odos dūrio mėginys.

Tyrimams – moderni įranga

J.Česienė pasakojo, kad esant greito tipo alerginėms reakcijoms, kraujo serume nustatomi ir specifiniai imunoglobulino E (IgE) antikūnai. Kiekybiniai imuniniai metodai leidžia nustatyti alergenui specifinio IgE koncentraciją kraujo serume.

Gydytoja dermatovenerologė įvardijo kelis specifinių IgE antikūnų tyrimo pranašumus. Anot jos, tai – saugus, standartizuotas, nuo vartojamų vaistų ir odos reaktyvumo nepriklausantis tyrimas.

"Klaipėdos universitetinėje ligoninėje atrankiniai alergijos tyrimai atliekami "EuroBlotMaster" automatizuota sistema, ja alergija vertinama pagal šešias klases. Visiems ligoniams yra tiriamos kryžminės alerginės reakcijos, naudojant CCD žymenį. Kliniškai informatyvu, kai CCD reikšmė atitinka trečią ir aukštesnes klases. Auksiniu standartu vadinamas alergologinės laboratorinės diagnostikos analizatorius "ImmunoCAP" bei jo reagentai. Mūsų ligoninėje yra įdiegta "ImmunoCAP" automatizuota alergijos diagnostikos sistema, tyrimų metodas – fluoroimunofermentinis. Alergija vertinama pagal šešias klases", – pasakojo pašnekovė.

Diagnozuoja ir alergiją maistui

Klaipėdos universitetinėje ligoninėje taikomi ir kiti diagnostikos metodai. Pavyzdžiui, odos lopo mėginys su įvairiais alergenais naudojami lėto tipo padidėjusio jautrumo odoje reakcijų priežasčiai nustatyti.

Klaipėdos universitetinė ligoninės gydytoja alergologė Viktorija Paltarackienė paaiškino, kad tai gana paprastas, bet labai informatyvus metodas išaiškinant alerginio kontaktinio dermatito priežastis, kai kurias padidėjusio jautrumo vaistams ar maisto produktams reakcijas.

Alergenų įdedama į specialias kameras, 48 valandoms klijuojama ant nepažeistos odos (dažniausiai viršutinės nugaros srities), nuėmus kameras vertinama po 2 parų ir po 4–5 dienų.

Įvairūs tyrėjai nurodo, kad kartu atliekami odos dūrio ir odos lopo mėginiai reikšmingai padidina maisto alergijos diagnostikos galimybę vaikams, sergantiems atopiniu dermatitu. Odos lopo mėginys su maistu nėra standartizuotas.

"Nors derinant odos lopo mėginį su teigiamais odos dūrio mėginiais ir specifinių IgE antikūnų kraujo serume kiekiu galima diagnozuoti alergiją tam tikriems maisto produktams, tačiau daugumai ligonių vis dar reikalingi standartizuoti provokaciniai oraliniai mėginiai, padedantys nustatyti diagnozę ir išvengti nereikalingų dietos apribojimų", – teigė V.Paltarackienė.

Anot jos, maisto alergijos diagnozė galutinai patvirtinama provokaciniais oraliniais mėginiais.

Atliekamas atviras arba abipusiškai slaptas placebu kontroliuojamas mėginys. Pirmuoju atveju ir pacientas, ir gydytojas žino bandomojo produkto sudėtį, antruoju – ne.

Provokaciniai oraliniai mėginiai laikomi auksiniu standartu diagnozuojant alergiją maistui tiek moksliniuose tyrimuose, tiek klinikinėje praktikoje. Šie mėginiai atliekami tam tikrą laikotarpį laikantis individualios eliminacinės dietos.

"Tiesa, tais atvejais, kai visiškai atitinka anamnezės duomenys (pasireiškia sunkios sisteminės reakcijos pakartotinai pavartojus to paties maisto alergeno) ir gaunami teigiami odos dūrio mėginių bei specifinių IgE tyrimo rezultatai, provokacinio oralinio mėginio atlikti nerekomenduojama", – įspėjo gydytoja alergologė.

Anot jos, abipusiškai slapto placebu kontroliuojamo provokacinio oralinio mėginio pranašumas – tyrimas galutinai patvirtina arba paneigia alergijos maistui diagnozę.

"Surinkus ligos istoriją, atlikus odos mėginius, specifinių IgE antikūnų kraujo serume tyrimą ir įtarus tam tikrus klinikinius požymius sukeliančius maisto produktus, jie pašalinami iš ligonio valgiaraščio", – kalbėjo V.Paltarackienė.

Gydymą planuoja ilgam laikui

Atopinio dermatito pažeista, o ypač nukasyta oda gali komplikuotis antrine infekcija: bakterine, grybeliu ar virusu.

"Klaipėdos universitetinėje ligoninėje atliekami kokybiški mikrobiologiniai, laboratoriniai tyrimai grybelinės bei virusinės infekcijos diagnostikai. Atopinis dermatitas yra lėtinė liga, todėl gydymas turi būti planuojamas ilgam laikui į priekį. Be to, svarbu užtikrinti, kad jis būtų saugus", – teigė J.Česienė.

Anot jos, oda turi būti valoma kruopščiai, bet tuo pačiu švelniai ir atsargiai, kad pašalintų šašus ir apsaugotų nuo bakterinės superinfekcijos.

Efektyvus vietinis gydymas susideda iš trijų pagrindinių principų: pakankamo stiprumo ir dozės medikamentų bei tinkamo jų naudojimo. Dažnai pacientams tenka skirti sisteminius preparatus, fototerapiją.

Nepaisant gydymo galimybių, atopinis dermatitas turi didelę reikšmę gyvenimo kokybei ir pacientams, ir juos prižiūrintiesiems.

"Dažnai pacientai nesilaiko nurodymų, todėl nepasiekiamas teigiamas atsakas į gydymą. Labai svarbu, kad pacientas būtų informuotas apie ligą ir suprastų gydytojų paskyrimus. Klaipėdos universitetinėje ligoninėje suburta specialistų komanda yra pasiruošusi padėti ne tik pacientams, bet ir jų artimiesiems. Tik gerai išaiškinus ligos etiologiją, patogenezę, gydymo ir profilaktikos galimybes, galima tikėtis ligos remisijos", – tvirtino J.Česienė.

Primenama, kad pacientai, norintys konsultuotis pas Klaipėdos universitetinės ligoninės gydytojas dermatovenerologes, priimami be šeimos gydytojo siuntimo, reikalinga tik išankstinė registracija. Gydytoja alergologė konsultuoja su šeimos gydytojo siuntimu.

šberta, išsausėjusi oda ir įkyrus niežulys – tai atopinio dermatito požymiai, dažnai paaštrėjantys vėsiuoju metų laiku. Mažieji nelengvai atsispiria šiai lėtinei ligai, ja serga apie 15–20 proc. vaikų. Kaip tėvai gali padėti sergančiai atžalai išgyventi atopinio dermatito paūmėjimą?

Atsako specialistas

Kauno klinikų vaikų alergologijos sektoriaus vadovė doc. dr. Jolanta Kudzytė:

Jei neišeina važiuoti į pietus

Tėveliai visų pirma turėtų įsisąmoninti, kad atopinis dermatitas nėra išgydomas, tačiau gali būti kontroliuojamas. Tai – lėtinis uždegimas, kuris, priklausomai nuo aplinkos sąlygų ir kitų veiksnių, gali paūmėti arba pagerėti. Įmanomas ir ilgalaikis ligos atoslūgis.

Atopinis dermatitas visada linkęs paaštrėti vėsiuoju metų laiku – rudenį, žiemą, pavasarį. Tuomet oda gauna mažiau saulės, ją daugiau trina drabužiai, dažniau prakaituojama. Gerai, jei yra galimybė šaltuoju sezonu mėnesiui ar porai savaičių išvykti į pietų kraštus, prie šiltos jūros. Tokiai odai tai – tikra atgaiva.

Mūsų krašte žiemą saulės matome mažai. Nuo žvarbos oda greitai sausėja, kietėja, skilinėja. Todėl pirma ir pagrindinė priemonė – naudoti emolientus. Tai įvairūs kremai ir tepalai, parenkami pagal odos sausumą. Jais reikia odą tepti tris keturis kartus per dieną. Svarbu negailėti, gausiai naudoti juos prieš naktį ir išsimaudžius – drėkinimo sergančiai odai niekada nebūna per daug. Prausiantis irgi patariama rinktis specialų prausiklį, kuris „riebina“, sutepa odą. Taip pat – rinktis natūralaus audinio, medvilninius drabužius.

Kai prasideda niežulys, kad būtų išvengta komplikacijų (jas sukelia tiek virusai, tiek bakterijos) reikia prižiūrėti, jog vaikas nenusidraskytų, trumpai kirpti nagus, nakčiai uždėti pirštines. Kūdikį galima stipriai suvystyti.

Gali išaugti alergiją maistui

Stiprus atopinio dermatito atsiradimo faktorius – genetika. Tačiau paveldima yra ne konkreti liga, bet bendras polinkis sirgti alerginėmis ligomis. Tad jei tėvai serga atopiniu dermatitu, nebūtinai ši liga kamuos ir jų vaiką.

Ligos formavimuisi įtakos turi ir nėštumo eiga, vartoti antibiotikai, būsimos mamos valgymo įpročiai – pavyzdžiui, tokie kraštutinumai, kai per dieną išgeriami tris litrai pieno arba suvalgomas kilogramas braškių ar apelsinų.

Mažylio odos bėrimus gali sukelti ir alergija maistui. Padėti ją atskirti padeda tyrimai. Tada dermatitą galima kontroliuoti reguliuojant mitybą. Kai sutvirtėja vaiko imuninė sistema, pagerėja virškinimas ir maistas yra labiau suskaidomas, tokia alergija paprastai iki 6–10 metų yra išaugama.

Jei bėrimai būna ne alerginės kilmės, toliau išlieka tie atkaklesni, banguojančios eigos dermatitai. Vyresniame amžiuje dermatitus labiau skatina psichologinė žmogaus būsena, stresai. Atopinis dermatitas nėra baisi liga, bet tik nepatogi – su ja tiesiog reikia išmokti gyventi.