Pastaraisiais metais Europoje buvo pagaminama apie 200 tūkst. turistinių automobilių ir priekabų, o jų paklausa lig šiol beveik nuolat augo. Vokietijos ADAC klubo duomenimis, vasarą keliuose, vedančiuose link jūros arba kalnų, septyni iš dešimties automobilių yra kemperiai arba mašinos, velkančios paskui save turistines priekabas. Tokiomis transporto priemonėmis keliauja visa Vakarų Europa – juos ypač mėgsta olandai, italas, prancūzai.

Daugybė žmonių teikia pirmenybę kelionėms turistiniais automobiliais ir netgi laiko save atskira kasta. Tokie klajokliai turi savo bendravimo tradicijas, leidžia specializuotus žurnalus ir t. t. Jie, kaip ir "Ferrari" savininkai, prasilenkdami kelyje visada pasisveikina, o susidūrus su kokiais nors rūpesčiais mielai siūlo pagalbą.

Kaip jau minėta, vienas svarbesnių argumentų už šeimos atostogas keliaujant turistiniais automobiliais yra tokios ekspedicijos kaina. Važiuojant nuosavu "aparatu" kainuoja tik degalai, tačiau už pačią mašiną teks pakloti ne mažiau kaip 100–250 tūkst. litų. Jeigu ja išvažiuosite tik porą sykių per metus, žinoma, tokiu atveju geriau mašiną nuomoti.

Nuomojantis naują arba apynauję šešių miegamųjų mašiną Lietuvoje galima susiderėti 300–400 litų už parą. Be to, daugelis bendrovių ima mokestį už automobilio išvalymą, reikalauja 1000–2000 litų užstato, kurio nuomininkas netenka, jeigu apgadina automobilį.

Seną 10–15 metų ratuotą namuką galima išsinuomoti vos ne dukart pigiau – už 150–200 litų nemokant jokių papildomų mokesčių. Tačiau, žinoma, neturėsite jokios garantijos, kad kokioje nors siauroje Ispanijos kalnų perėjoje šis senolis nesustos visiems laikams.

Galima nuomotis automobilį ne Lietuvoje o kurioje nors pakeleivingoje šalyje – Vokietijoje, Austrijoje ar kitur. Čia nuomos kainos panašios – 90–140 eurų už parą. Vienos nuomos bendrovės riboja kilometrų skaičių, kitos – ne. Vienos ima papildomus mokesčius, kitos – ne.

Lietuvoje išsinuomoti padorų turistinį automobilį gana sunku, nes apynaujų nuomai skirtų mašinų visoje šalyje tėra gal 40, nors kai kurių specialistų skaičiavimu, reikėtų bent 500.

Priekabos nepopuliarios

Teoriškai kur kas pigiau nuomotis galima ne automobilį, o tik priekabą, užtikrinančią beveik tokį pat komfortą. Tačiau priekabos nelabai populiarios Lietuvoje dėl vienos priežasties – norint jas vilkti, reikia turėti E kategorijos vairuotojo pažymėjimą, mat dauguma jų sveria per 750 kg.

Priekaba turi ir pranašumų, ir trūkumų. Važiuoti didesniu greičiu kaip 100 km/val. greičiu su jomis gana pavojinga, nes šoniniai oro gūsiai priekabą, drauge ir ją velkantį automobilį, gali destabilizuoti. Nepatyręs ar neteisingai padėtį įvertinęs vairuotojas po tokios vėjo atakos gali akimirksniu paguldyti priekabą ir pačią mašiną sukulti į šipulius. Be to, vilkti priekabą galima tik galingesnį variklį turinčiu automobiliu.

Tačiau ši alternatyva yra puiki dėl kitos priežasties – priekabą galima palikti poilsio stovykloje ar bet kurioje stovėjimo aikštelėje, o su automobiliu landžioti po svetimą didmiestį, keliauti po kalnus, apžiūrėti apylinkes. Svarbu, kad turistinės priekabos kainuoja kur kas pigiau nei turistiniai automobiliai. Pigiausia nauja priekaba Vokietijoje kainuoja 5–6 tūkst. eurų. Už tokius pinigus galima įsigyti ir kelerių metų senumo prabangią, didelę, gerai įrengtą priekabą.

Verslas ar žaidimas?

Lietuvoje atostogas turistiniais automobiliais kasmet išbando vis daugiau žmonių, tačiau kalbinti nuomos bendrovių vadovai apie verslo sėkmę kalbėjo santūriai. Vienas vilniškės įmonės "Megarent" savininkų Eimantas Balčiauskas pasakojo, kad nors šią vasarą visi trys turimi nauji kelioniniai automobiliais "dirbs", pinigų pakaks tik atsiskaityti su išperkamosios nuomos bendrove. O panevėžietis, įmonės "Kelionių vynas" savininkas Algimantas Lukoševičius teigė, negalintis skųstis klientų stoka.

"Galbūt dėl to, kad esame vieni turistinių automobilių nuomos Lietuvoje pionierių – šia veikla užsiimame jau šešetą metų, ir turime neblogą įdirbį, visą savo techniką atostogų sezonui išnuomojame dar žiemą. Kainų ne tik nemažinome, bet liepos ir rugpjūčio mėnesiams netgi padidinome vidutiniškai 20 litų – iki 370 litų už parą, kai mašina nuomojama dviem trims savaitėm. Žinoma, Lietuvoje galima rasti ir siūlančių tokio tipo automobilius išsinuomoti už 80–90 litų, tačiau paprastai už tokią sumą galima gauti tik senesnius nei dešimties metų turistinius automobilius, kuriais leistis į tolimą kelionę iš tiesų reikia nemažai drąsos", – samprotavo A.Lukoševičius.

Pašnekovo teigimu, paprastai visiems tokio tipo automobiliams galioja dvejų metų gamintojo garantija, o techninės priežiūros intervalai būna kiek ilgesni nei tokio paties dydžio komercinių modelių. Kėbulų gamintojai kėbulo sandarumui dažniausiai suteikia penkerių šešerių metų garantiją.

Geografijos pamokos

Keliauti automobiliais mėgstantys lietuviai dažnai guodžiasi mūsiške geografine padėtimi – bet kuris gražus ir šiltas kraštas yra toliau, nei norėtųsi. Iki Kroatijos paplūdimių tenka važiuoti 2000 km, panašiai iki Italijos, į Graikiją tenka dar ir keltu keltis, iki Prancūzijos arba Ispanijos tenka sukarti 2500ž–3500 km ir t. t.

Jeigu galutinis kelionės tikslas taip toli, tenka planuoti ilgas atostogas. Keliauti reikia ne mažiau kaip 20 dienų norint ne pavargti, o ramiai pailsėti.

Turistiniu automobiliu per dieną galima nuvažiuoti 1000 km, gal ir daugiau, tačiau tai bus sunku tiek vairuotojui, tiek keleiviams. Mat tai ne lengvasis automobilis, ir jo vidutinis greitis visada bus mažesnis. Ypač važiuojant Lenkijos keliais. Tad geriau negadinti sau nervų ir planuoti pirmą nakvynę kur nors Lenkijos žemėje ties Poznane, Krokuva ar kitose gražiose ir saugiose vietose. Patyrę turistai rekomenduoja, sumanius vykti į Kroatiją, kelionei pirmyn ir atgal numatyti po tris dienas ir šį laiką išnaudoti lankant gražias vietas Čekijoje, Slovakijoje ar Vengrijoje.

Daugeliui į tokias keliones vykstančių pirmąsyk kyla klausimas, kur nakvoti, – bet kurioje patikusioje vietoje ar mokėti pinigus už nakvynę poilsio stovyklose? Vieno atsakymo negali būti.

Stodami nakvynės bet kokioje vietoje pirmiausia įvertinkite, ar tai saugu ir ar vietos įstatymai leidžia turistiniams automobiliams bet kur įsirengti stovyklavietes. Dažniausiai vietose, kur nakvotojai nepageidaujami, būna pastatyti draudžiamieji ženklai. Pavyzdžiui, tokių ženklų galima pamatyti Ispanijos pakrantėje esančiose stovėjimo aikštelėse.

Važiuojant tranzitu per Vokietiją ar Austriją, neverta švaistyti pinigų poilsio stovykloms. Paprasčiausia sustoti nakvynės didelėje pakelės aikštelėje, kurioje yra tualetas, dušu, ir vanduo, ir parduotuvė. Portugalijoje be didesnio vargo įmanoma rasti vandenyno pakrantę, kur apsistojus galima visą savaitę gyventi vienui vieniems. Ispanijoje aptikti tokią laukinę vietą, tinkamą nakvynei, kur kas sunkiau. O ir radus, tikėtina, kad tai bus uolėta, stati pakrantė, ir nors vandenyną matysite, iki jo prieiti nepavyks. Norvegijoje leidžiama nakvoti bet kurioje pakrantės dalyje. Tad važiuojant turistiniu automobiliu nesunku rasti gausybę vietų tiesiog prie jūros kranto, kur galima įsikurti ir čia pat išsitraukus meškerę pasirūpinti šviežia vakariene.

Šalčiai nebaisūs

Nors dažniausiai toks keliavimo būdas siejasi su vasaros atostogomis, moderniais turistiniais automobiliais galima drąsiai leistis į tolimus žygius ir žiemą. Daugybė žmonių taip vyksta slidinėti į Alpes.

Paprastai visi gyvenamieji automobiliukai įrengti taip, kad atlaikytų 20–30 laipsnių šaltį. Kai kurie gamintojai teigia, jog automobilio kelių centimetrų storio sienelės šilumos izoliacija geresnė nei pusmetrio plytų sienos. Visuose automobiliuose įrengtos autonominės dujinės šildymo sistemos.

Norintys daugiau komforto gali rinktis specialias žiemos stovyklavietes, kuriose yra ir SPA centrų, restoranų, drabužių džiovyklų ir t. t. Be to, kai kuriose žiemos stovyklavietėse siūloma automobilį "integruoti" į specialų namelį, kurio durys sandariai sujungiamos su mašinos durimis. Tokiu atveju turistinio automobilio valdos praturtėja namelyje įrengta nedidele sauna ir drabužių džiovykla.

Patarimai keliaujantiems

1. Nesusigundykite labai pigiais pasiūlymas – senais nuomojamais automobiliais. Pasirinkite patikimą turistinį automobilį, kuriam teikiamos įvairios garantijos, draudimas. Išsyk pagalvokite apie tai, kas bus, jeigu šis namas staiga suges kokiame nors užkampyje, kiek nervų, laiko ir pinigų paaukosite.

2. Jeigu ketinate nuomotis tokią mašiną užsienyje, reikalaukite instruktažo, per kurį jūs susipažintumėte su visomis automobilio funkcijomis.

3. Prieš pasirašydami nuomos sutartį, gerai į ją įsigilinkite – kiek kainuos nuoma vienai dienai, kiek visam kelionės laikui, mat paprastai kuo ilgesnį laiką nuomojate, tuo pigiau. Taip pat pasitikslinkite, ar jums nereikės papildomai mokėti už kilometrą. Reikia atkreipti dėmesį, ar automobilis draustas kasko ir ar jis galios ne tik eismo įvykio, bet ir vagystės atveju. Ar jis galios, jeigu vagys įsibraus į automobilį ir pavogs vertingus jūsų daiktus. Taip pat pasidomėkite, ar draudimo sutartyje numatyta franšizė. Užduokite klausimus: kas būtų, jeigu pradegintumėte sėdynę, sugadintumėte vandens siurblį ir t. t. Jeigu nesate patyręs keliautojas galbūt verta pasirinkti brangesnį draudimą be franšizės.

4. Išsinuomoję automobilį, susidarykite būtinų daiktų sąrašą ir visai tai nusipirkite prekybos centre. Jeigu automobilį nuomojate Lenkijoje ar Vokietijoje, ten ir apsipirkite. Ir vienos, ir kitos šalies kainos palankios, mažesnės nei Šveicarijoje, Italijoje ar Kroatijoje, ką ir kalbėti apie Skandinaviją.

5. Prieš palikdami automobilį stovėjimo vietoje, gerai pagalvokite, ar tai saugi vieta, ar čia neapsilankys vagys. Su savimi nešiokitės dokumentus ir pinigus. Toks dėmesingumas ypač pravers Ispanijoje, Italijoje ir Rumunijoje.

6. Kelionėje stenkitės neturėti visos reikalingos sumos grynaisiais – pasirūpinkite kredito kortelėmis ir grynųjų pasiimkite tik minimaliai – kelis šimtus eurų. Korteles ir grynuosius laikykite skirtingose vietose. Taip apsisaugosite nuo vagystės, o jeigu pamesite piniginę, ne taip nukentėsite.

7. Vaikščiodami po miestus nenešiokite vertingų daiktų kuprinėse – vagys jas labai lengvai atsega, ir to jūs tikrai nepajausite.

8. Vykdami į kelionę nebijokite Lenkijos. Mat daugelis seniai buvusių šioje šalyje dar vis mano, kad ten siaučia banditai. Nusikaltėlių, žinoma, yra visur, tad nestoviniuokite atkampiose aikštelėse, nenakvokite pakelėse – Lenkijos viešbučiai pigūs ir padorūs, o maistas restoranuose skanus. Žinoma, jeigu teks važiuoti paprastą dieną, nusiteikite keliauti sunkvežimių kolonoje. Pralenkę vieną dešimtį, tuoj pat pavysite kitus, taip kad racionaliau važiuoti ramiai. Jeigu reikia skubėti – važiuokite per Lenkiją savaitgalį.

9. Jeigu per kelionę ketinate aplankyti daug valstybių, pasidarykite asmens tapatybės kortelę ir ja naudokitės pasieniuose – procesas vyks kur kas greičiau, mat mažoje kortelėje nėra puslapių ir pasienietis neturi ko vartyti.

„Naktinis plaukimas baidarėmis puikiai tiks tiek norintiems atsipalaiduoti ar romantiškai praleisti vakarą, tiek ištroškusiems naujų įspūdžių“, - sakė ji. „Šia pramoga jau susidomėjo keli bernvakarių organizatoriai, o kol vyrauja neblogi orai, tikimės dėmesio ir tų, kurie atostogas nusprendė praleisti Vilniuje“.
 
Skirtingai nei kituose „Vaiduoklių“ turuose, šiame nebus apie miesto įžymybes kalbančios gidės. Už tai kiekvienas naktinis pramogautojas gaus liemenę, o lietaus atveju - ir lietpaltį. Taip pat, visus norinčius išbandyti naktinį irklavimą Nerimi, organizatoriai nuveš į turo pradžią bei pasitiks jo pabaigoje.

M. Zotikovos teigimu, naktiniai baidarių turai Nerimi tiks ir pavieniams įspūdžių ieškotojams – „Vaiduokliai“ plaukimus rengia kiekvieną rugpjūčio penktadienį, o 50 Lt kainuojantys bilietai parduodami visuose „Tiketos“ prekybos taškuose.