Priemonės tikslas – vandens biologinės įvairovės apsauga ir atkūrimas bei su akvakultūra susijusių ekosistemų stiprinimas, taip pat efektyviai išteklius naudojančios akvakultūros skatinimas.

Kas gali teikti paraiškas gauti paramą?

Dėl paramos gali kreiptis labai mažos, mažos, vidutinės (toliau – MVĮ) ir didelės įmonės, užsiimančios akvakultūra. Atkreiptinas dėmesys, kad įmonės turi būti užregistruotos ir turėti Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos suteiktą veterinarinį patvirtinimą ar registravimą, leidžiantį vykdyti akvakultūros veiklą. Paraiškas gali teikti tik pareiškėjas be partnerių, o pareiškėjo atstovas turi būti ne jaunesnis kaip 18 metų amžiaus.

Kokie atrankos kriterijai taikomi pareiškėjui?

Projektų pirmumo atrankos kriterijai:

Pareiškėjas yra akvakultūros įmonė, užregistruota ir turinti galiojantį veterinarinio patvirtinimo numerį, leidžiantį vykdyti akvakultūros veiklą:

– ne mažiau kaip 5 metus iki paramos paraiškos pateikimo dienos – suteikiama 20 balų;

– ne mažiau kaip 3 metus – suteikiama 15 balų;

– ne mažiau kaip 1 metus – suteikiama 10 balų.

– Pareiškėjas yra akvakultūros įmonė, turinti gyvūninio maisto tvarkymo subjekto veterinarinį patvirtinimą, – suteikiama 10 balų.

– Pareiškėjas yra MVĮ, užsiimanti akvakultūros veikla:

– pareiškėjas yra labai maža įmonė – suteikiama 20 balų;

– pareiškėjas yra maža įmonė arba vidutinė įmonė – suteikiama 10 balų.

· Projekto investicijos susijusios su dviem (pvz., terminės ir saulės energijos) atsinaujinančios energijos šaltiniais – suteikiama 10 balų.

– Projekto investicijos į integruotą saulės elektrinę (pvz., įrengiant saulės modulius, kurie atlieka stogo, tvoros, užkardos ar kitą panašią funkciją ir generuoja švarią bei pigią elektros energiją) – suteikiama 10 balų.

Pareiškėjas paramos paraiškoje numato, kad projekto kontrolės laikotarpiu:

– generuojamas saulės elektros kiekis sudarys 50 ir daugiau proc. nuo faktiškai sunaudotos elektros energijos kiekio – suteikiama 20 balų;

– generuojamas saulės elektros energijos kiekis sudarys 30–49 proc. nuo faktiškai sunaudotos elektros energijos kiekio – suteikiama 15 balų;

– generuojamas saulės elektros energijos kiekis sudarys 20–29 proc. nuo faktiškai sunaudotos elektros energijos kiekio – suteikiama 10 balų;

– generuojamas saulės elektros energijos kiekis sudarys 10–19 proc. nuo faktiškai sunaudotos elektros energijos kiekio – suteikiami 5 balai.

– Pareiškėjas prašo mažesnio paramos intensyvumo, nei nustatytas galimas didžiausias paramos intensyvumas, – skiriama po vieną balą už kiekvieną mažesnį paramos intensyvumo visą procentinį punktą, bet ne daugiau kaip 10 balų (už ne daugiau kaip 10 proc.).

Privalomasis mažiausias projektų pirmumo atrankos balų skaičius – 30 privalomųjų balų.

Kokios investicijos yra remiamos pagal Priemonę?

Pagal Priemonę remiamos investicijos į energijos vartojimo efektyvumo didinimą ir į akvakultūros įmonių pertvarkymo, kad būtų naudojami atsinaujinantieji energijos ištekliai, skatinimą.

Parama neteikiama genetiškai modifikuotų organizmų auginimo veiklai.

Koks Priemonės galimas intensyvumas?

Projektui įgyvendinti suteikiamos paramos intensyvumas gali būti iki 50 proc. visų tinkamų finansuoti projekto išlaidų (išskyrus atvejus, kai prašoma mažesnio paramos intensyvumo). Įmonių, kurios neatitinka MVĮ statuso, įgyvendinamam projektui suteikiamas paramos intensyvumas gali būti iki 30 proc. nuo visų tinkamų finansuoti projekto išlaidų.

Didžiausia galima paramos vienam projektui suma yra 100 000 eurų. Šiam paraiškų priėmimo etapui skirta 254 112,64 Eur paramos lėšų.

Kokie pareiškėjo įsipareigojimai?

Pareiškėjas įsipareigoja apdrausti turtą, kuriam įsigyti ar sukurti bus panaudota parama, kurio pirkimo vertė (įskaitant PVM) viršija 10 000 Eur, nuo mokėjimo prašymo pateikimo dienos iki projekto kontrolės laikotarpio pabaigos (didžiausiu turto atkuriamosios vertės draudimu nuo visų galimų rizikos atvejų projekto įgyvendinimo laikotarpiu, o įgyvendinus projektą – likutine verte, atsižvelgiant į atitinkamos rūšies turto naudojimo laiką ir taikomas turto nusidėvėjimo normas, esant draudimo paslaugų prieinamumui).

Taip pat nekeisti remiamos veiklos pobūdžio, numatytų investicijų, projekto įgyvendinimo sąlygų ir nuosavybės formos, neparduoti ir kitaip neperduoti projekto veiklos bei nekeisti projekto įgyvendinimo vietos. Pareiškėjas sutinka, kad veikla, susijusi su projekto įgyvendinimu, būtų tikrinama po paramos paraiškos pateikimo dienos bet kuriame projekto įgyvendinimo etape ir projekto kontrolės laikotarpiu.

Paramos gavėjas, teikdamas galutinį mokėjimo prašymą, kartu pateikia galutinę projekto įgyvendinimo ataskaitą, o 5 metus po galutinio lėšų išmokėjimo, t. y. per 4 mėnesius kiekvieniems kalendoriniams metams pasibaigus, – užbaigto projekto metinę ataskaitą. Ataskaitų formos pateikiamos NMA interneto svetainėje.

Per kiek laiko reikia įgyvendinti projektą?

Projekto įgyvendinimo laikotarpis negali viršyti 24 mėnesių nuo paramos sutarties pasirašymo dienos. Projektai, kuriems skiriama parama, turi būti įgyvendinti ir paramos lėšos išmokėtos iki 2023 m. gruodžio 31 d. Siekdamas, kad paramos lėšos būtų išmokėtos iki 2023 m. gruodžio 31 d., paramos gavėjas turi suplanuoti projekto veiklas taip, kad jis pateiktų NMA paskutinį mokėjimo prašymą ne vėliau kaip iki 2023 m. spalio 1 d.

Ar numatytas kontrolės laikotarpis?

Vadovaujantis Lietuvos žuvininkystės sektoriaus 2014–2020 metų veiksmų programos administravimo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2015 m. vasario 9 d. įsakymu Nr. 3D-75 (Administravimo taisyklės), 3.33 papunkčiu, žuvininkystės projekto kontrolės laikotarpis – laikotarpis nuo paskutinio mokėjimo prašymo ir galutinės žuvininkystės projekto įgyvendinimo ataskaitos pateikimo iki paskutinio paramos išmokėjimo dienos ir penkerių metų laikotarpis nuo paskutinio paramos išmokėjimo dienos, per kurį tikrinama, kaip paramos gavėjas laikosi paramos paraiškoje numatytų įsipareigojimų.

Kur ir kaip galima pateikti paraišką?

Paramos paraiškos Nacionalinei mokėjimo agentūrai teikiamos pasirašytos kvalifikuotu elektroniniu parašu, siunčiant jas elektroniniu paštu dokumentai@nma.lt, arba teikiamos naudojantis Žemės ūkio ministerijos informacinės sistemos (ŽŪMIS) portalo interneto prieigoje adresu www.zumis.lt pranešimų siuntimo funkcionalumu (ŽŪMIS meniu punktas „Pranešimai“) Administravimo taisyklėse nustatyta tvarka.

Priemonės tikslas – vandens biologinės įvairovės apsauga ir atkūrimas bei su akvakultūra susijusių ekosistemų stiprinimas, taip pat efektyviai išteklius naudojančios akvakultūros skatinimas.

Kas gali teikti paraiškas gauti paramą?

Dėl paramos gali kreiptis labai mažos, mažos, vidutinės (toliau – MVĮ) ir didelės įmonės, užsiimančios akvakultūra. Atkreiptinas dėmesys, kad įmonės turi būti užregistruotos ir turėti Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos suteiktą veterinarinį patvirtinimą ar registravimą, leidžiantį vykdyti akvakultūros veiklą. Paraiškas gali teikti tik pareiškėjas be partnerių, o pareiškėjo atstovas turi būti ne jaunesnis kaip 18 metų amžiaus.

Kokie atrankos kriterijai taikomi pareiškėjui?

Projektų pirmumo atrankos kriterijai:

· Pareiškėjas yra akvakultūros įmonė, užregistruota ir turinti galiojantį veterinarinio patvirtinimo numerį, leidžiantį vykdyti akvakultūros veiklą:

ne mažiau kaip 5 metus iki paramos paraiškos pateikimo dienos – suteikiama 20 balų;

ne mažiau kaip 3 metus – suteikiama 15 balų;

ne mažiau kaip 1 metus – suteikiama 10 balų.

· Pareiškėjas yra akvakultūros įmonė, turinti gyvūninio maisto tvarkymo subjekto veterinarinį patvirtinimą, – suteikiama 10 balų.

· Pareiškėjas yra MVĮ, užsiimanti akvakultūros veikla:

pareiškėjas yra labai maža įmonė – suteikiama 20 balų;

pareiškėjas yra maža įmonė arba vidutinė įmonė – suteikiama 10 balų.

· Projekto investicijos susijusios su dviem (pvz., terminės ir saulės energijos) atsinaujinančios energijos šaltiniais – suteikiama 10 balų.

· Projekto investicijos į integruotą saulės elektrinę (pvz., įrengiant saulės modulius, kurie atlieka stogo, tvoros, užkardos ar kitą panašią funkciją ir generuoja švarią bei pigią elektros energiją) – suteikiama 10 balų.

· Pareiškėjas paramos paraiškoje numato, kad projekto kontrolės laikotarpiu:

generuojamas saulės elektros kiekis sudarys 50 ir daugiau proc. nuo faktiškai sunaudotos elektros energijos kiekio – suteikiama 20 balų;

generuojamas saulės elektros energijos kiekis sudarys 30–49 proc. nuo faktiškai sunaudotos elektros energijos kiekio – suteikiama 15 balų;

generuojamas saulės elektros energijos kiekis sudarys 20–29 proc. nuo faktiškai sunaudotos elektros energijos kiekio – suteikiama 10 balų;

generuojamas saulės elektros energijos kiekis sudarys 10–19 proc. nuo faktiškai sunaudotos elektros energijos kiekio – suteikiami 5 balai.

· Pareiškėjas prašo mažesnio paramos intensyvumo, nei nustatytas galimas didžiausias paramos intensyvumas, – skiriama po vieną balą už kiekvieną mažesnį paramos intensyvumo visą procentinį punktą, bet ne daugiau kaip 10 balų (už ne daugiau kaip 10 proc.).

Privalomasis mažiausias projektų pirmumo atrankos balų skaičius – 30 privalomųjų balų.

Kokios investicijos yra remiamos pagal Priemonę?

Pagal Priemonę remiamos investicijos į energijos vartojimo efektyvumo didinimą ir į akvakultūros įmonių pertvarkymo, kad būtų naudojami atsinaujinantieji energijos ištekliai, skatinimą.

Parama neteikiama genetiškai modifikuotų organizmų auginimo veiklai.

Koks Priemonės galimas intensyvumas?

Projektui įgyvendinti suteikiamos paramos intensyvumas gali būti iki 50 proc. visų tinkamų finansuoti projekto išlaidų (išskyrus atvejus, kai prašoma mažesnio paramos intensyvumo). Įmonių, kurios neatitinka MVĮ statuso, įgyvendinamam projektui suteikiamas paramos intensyvumas gali būti iki 30 proc. nuo visų tinkamų finansuoti projekto išlaidų.

Didžiausia galima paramos vienam projektui suma yra 100 000 eurų. Šiam paraiškų priėmimo etapui skirta 350 000 eurų paramos lėšų.

Kokie pareiškėjo įsipareigojimai?

Pareiškėjas įsipareigoja apdrausti turtą, kuriam įsigyti ar sukurti bus panaudota parama, kurio pirkimo vertė (įskaitant PVM) viršija 10 000 eurų, nuo mokėjimo prašymo pateikimo dienos iki projekto kontrolės laikotarpio pabaigos (didžiausiu turto atkuriamosios vertės draudimu nuo visų galimų rizikos atvejų projekto įgyvendinimo laikotarpiu, o įgyvendinus projektą – likutine verte, atsižvelgiant į atitinkamos rūšies turto naudojimo laiką ir taikomas turto nusidėvėjimo normas, esant draudimo paslaugų prieinamumui).

Taip pat nekeisti remiamos veiklos pobūdžio, numatytų investicijų, projekto įgyvendinimo sąlygų ir nuosavybės formos, neparduoti ir kitaip neperduoti projekto veiklos bei nekeisti projekto įgyvendinimo vietos. Pareiškėjas sutinka, kad veikla, susijusi su projekto įgyvendinimu, būtų tikrinama po paramos paraiškos pateikimo dienos bet kuriame projekto įgyvendinimo etape ir projekto kontrolės laikotarpiu.

Paramos gavėjas, teikdamas galutinį mokėjimo prašymą, kartu pateikia galutinę projekto įgyvendinimo ataskaitą, o 5 metus po galutinio lėšų išmokėjimo, t. y. per 4 mėnesius kiekvieniems kalendoriniams metams pasibaigus, – užbaigto projekto metinę ataskaitą. Ataskaitų formos pateikiamos NMA interneto svetainėje.

Per kiek laiko reikia įgyvendinti projektą?

Projekto įgyvendinimo laikotarpis negali viršyti 24 mėnesių nuo paramos sutarties pasirašymo dienos. Projektai, kuriems skiriama parama, turi būti įgyvendinti ir paramos lėšos išmokėtos iki 2023 m. gruodžio 31 d. Siekdamas, kad paramos lėšos būtų išmokėtos iki 2023 m. gruodžio 31 d., paramos gavėjas turi suplanuoti projekto veiklas taip, kad jis pateiktų NMA paskutinį mokėjimo prašymą ne vėliau kaip iki 2023 m. spalio 1 d.

Ar numatytas kontrolės laikotarpis?

Vadovaujantis Lietuvos žuvininkystės sektoriaus 2014–2020 metų veiksmų programos administravimo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2015 m. vasario 9 d. įsakymu Nr. 3D-75 (Administravimo taisyklės), 3.33 papunkčiu, žuvininkystės projekto kontrolės laikotarpis – laikotarpis nuo paskutinio mokėjimo prašymo ir galutinės žuvininkystės projekto įgyvendinimo ataskaitos pateikimo iki paskutinio paramos išmokėjimo dienos ir penkerių metų laikotarpis nuo paskutinio paramos išmokėjimo dienos, per kurį tikrinama, kaip paramos gavėjas laikosi paramos paraiškoje numatytų įsipareigojimų.

Kur ir kaip galima pateikti paraišką?

Paramos paraiškos Nacionalinei mokėjimo agentūrai teikiamos pasirašytos kvalifikuotu elektroniniu parašu, siunčiant jas elektroniniu paštu dokumentai@nma.lt, arba teikiamos naudojantis Žemės ūkio ministerijos informacinės sistemos (ŽŪMIS) portalo interneto prieigoje adresu www.zumis.lt pranešimų siuntimo funkcionalumu (ŽŪMIS meniu punktas „Pranešimai“) Administravimo taisyklėse nustatyta tvarka.

Bendras pagamintos ir į tinklą patiektos elektros energijos kiekis augo 21 proc. – atitinkamai gamybos apimtys 2019 metų antrąjį pusmetį siekė 1849 GWh, prieš metus – 1528 GWh.

Kaip nurodo VERT, importuojamos elektros energijos kiekis minimu laikotarpiu buvo 9,1 proc. didesnis, palyginti su 2018 metų antruoju pusmečiu (importuotas kiekis atitinkamai siekė 6827 GWh ir 6260 GWh), eksportuojamos elektros energijos kiekis – 58,5 proc. didesnis, palyginti su 2018 metų antruoju pusmečiu (eksportuotas kiekis atitinkamai siekė 2061 GWh ir 1301 GWh).

Minimu laikotarpiu daugiausia elektros energijos buvo importuota iš Rusijos (3347 GWh arba 49 proc. viso importuotos elektros energijos kiekio), daugiausia elektros energijos eksportuota į Lenkiją (1190 GWh, arba 57,8 proc. viso eksportuoto elektros energijos kiekio).

Investicijos į elektros energetikos sektorių buvo 20,2 proc. mažesnės, palyginti su laikotarpiu prieš metus (investicijų apimtys atitinkamai siekė 112,3 mln. eurų ir 140,8 mln. eurų).

Elektros energijos sektoriaus pajamos išaugo 21,3 proc., palyginti su 2018 metų antruoju pusmečiu (atitinkamai siekė 1,062 mlrd. eurų ir 876 mln. eurų).

„Investuodami į atsinaujinančius energijos sprendimus, įgyjame dar daugiau galimybių mažinti tiek veiklos sąnaudas, tiek poveikį aplinkai, o sutaupytas lėšas – skirti naujiems sprendimams, kuriantiems didesnę vertę mūsų klientams. Pirmąją saulės jėgainę planuojame įrengti ant Vilniaus Žvirkos g. įsikūrusios „XX“ formato parduotuvės stogo“, – sako „Maximos“ generalinė direktorė Kristina Meidė.

Anot jos, iki šio pavasario ant parduotuvės stogo planuojama įrengti 123 kW galios saulės jėgainę, kurią sudarys 440 moduliai. Jėgainė turėtų padengti apie 1120 kvadratinių metrų plotą. Skaičiuojama, kad per metus ji pagamins apie 110 tūkst. kWh elektros energijos arba apie 20 proc. parduotuvėje sunaudojamo energijos kiekio. Saulės jėgainės dėka šios parduotuvės CO2 emisijos sumažės beveik 54 tonomis per metus.

Visa saulės jėgainės pagaminta energija bus panaudota parduotuvės reikmėms. Jėgainė leis ne tik pasigaminti žalios energijos, bet taip pat optimizuos elektros vartojimą – energija bus gaminama tada, kai jos daugiausiai reikia parduotuvei, tai yra vasaros metu, kai parduotuvėje veikia oro kondicionavimo sistemos ir elektra būna pati brangiausia.

„Šiuo metu atliekame ir kitų pastatų ekspertizes, planuodami tolimesnę atsinaujinančių energijos šaltinių plėtrą. Be to, savo parduotuvėse ir toliau nuosekliai diegsime kompleksinius energetinį efektyvumą didinančius sprendimus, kurie leidžia mažinti veiklos sąnaudas“, – teigia K. Meidė.

Šiandien kas penktoje parduotuvėje įdiegti energijos išteklius taupantys sprendimai, o kasmet vis daugiau investicijų tenka energiškai efektyvioms šildymo, vėdinimo ir vėsinimo sistemoms, įskaitant energiją taupančius kondensacinius katilus bei šilumos siurblius. Taip pat atnaujinamos šaldymo sistemos leidžia ne tik gerokai mažiau suvartoti elektros energijos, bet ir padeda atgauti šilumos energiją, kuri panaudojama parduotuvių patalpų šildymui bei karšto vandens ruošimui.

Kaip rašoma pranešime spaudai, arti milijono eurų kainuosiančios atsinaujinančių energijos šaltinių sistemos suteiks galimybę studentams susipažinti su efektyviu energijos gamybos inžinerinių sistemų taikymu. Projekto pagrindu kuriama atsinaujinančių šaltinių ir mikrotinklų laboratorija, kurioje studentai galės ne tik atlikti bandymus, bet kartu tai bus ir bazė atlikti tyrimus baigiamiesiems projektams.

Moderniausioje Baltijos šalyse tokio tipo laboratorijoje universiteto atsinaujinančiosios energetikos studijų programos studentai galės ne tik atlikti laboratorinius darbus, bet ir realizuoti savo būsimo verslo idėjas.

Iki šiol 15 tūkst. kvadratinių metrų ploto KTU pastato patalpos buvo šildomas iš miesto centralizuotos sistemos tiekiama energija ir vien jų šildymo išlaidos per metus sudarydavo apie 80 tūkst. eurų (2014 m. sunaudota 951 MWh šilumos energijos). Dar virš 50 tūkst. eurų būdavo išleidžiama elektros energijai, gaunamai elektros skirstomaisiais tinklais (2014 m. sunaudota 402 MWh).

Milžiniška atsinaujinančių šaltinių laboratorija pasitarnaus ir fakulteto energetinėms reikmėms. Ant pastato stogų įrengtų fotovoltinių saulės modulių gaminama elektros energija bus naudojama šilumos siurblių sistemos darbui, o taip pat – pastato apšvietimo ir kitoms reikmėms.

„Šis projektas yra pavyzdys, kaip integruoti atsinaujinančius energijos šaltinius į pastatus ir panaudoti energiją tiek vietiniams energijos poreikiams patenkinti, tiek dalyvauti elektros rinkoje. Bus stengiamasi sistemą tobulinti, integruojant į ją kitas modernias atsinaujinančių energijos šaltinių sistemas bei kuriant naujus valdymo sprendimus. Tad bus ne tik sumažinta CO² emisija, bet ir sukurta geroji patirtis, kuria galės naudotis visuomenė,“ – sako KTU EEF profesorius Saulius Gudžius.

Jungtiniame projekte dalyvauja KTU EEF ir Statybos ir architektūros fakulteto (SAF) mokslininkai. Pastarųjų tikslas buvo sukurti inovatyvią energijos gamybos ir kaupimo sistemą, kuri taptų mikrotinklo su paskirstyta generacija prototipu. Juo siekiama sumažinti CO² emisiją bei sukurti eksperimentinę bazę mokslininkams ir įvairių krypčių studentams.

Šiuo metu suprojektuota sistema, kurią sudaro 380kW galios saulės energijos elektrinė, 150kW galios šilumos siurblių „gruntas-vanduo“ sistema bei šilumos energijos vandenyje kaupiklis.

Laukiami projekto rezultatai – pagaminta iki 20 proc. pastatui reikalingos energijos bei 2/3 pastatui reikalingos šiluminės energijos, apšildant daugiau kaip 14000 kv.metrų ir per 20 metų laikotarpį sumažinant CO² išmetamus daugiau nei 6000 tonų.

„Mes prašome prisijungti prie mūsų visus, kurie tam priešinasi, nes sėkmė jiems atrodo neatsiejama nuo iškastinio kuro, taip pat ir jus, prezidente Trumpai“, – kalbėjo A. Schwarzeneggeris Austrijos pasaulio viršūnių susitikime dėl klimato kaitos, kuris vyksta Vienoje. Jo žodžius palydėjo audringi susirinkusiųjų plojimai.

Šiame susitikime, kurį organizavo nevyriausybinė organizacija R20, dalyvauja pasaulio verslo ir politikos lyderiai, įskaitant JT generalinį sekretorių Antonio Guterresą (Antoniju Guterišą), taip pat klimato kaitos ekspertai ir aktyvistai.

2017 metų birželį D. Trumpui pasitraukus iš Paryžiaus klimato sutarties, kuria siekiama užtikrinti, kad klimatas atšiltų „gerokai mažiau“ kaip dviem laipsniais Celsijaus, palyginus su laikotarpiu iki pramonės revoliucijos, jo administracija ėmėsi pastangų skatinti iškastinio kuro technologijų plėtrą.

„Sakėte, kad tapęs prezidentu norite iškovoti tiek pergalių, kad Amerikos žmonėms iki kaulo įgristų laimėti. Ką gi, jeigu jūs tikrai to norite, tada prisijunkite prie mūsų, nes tada tikrai turėsite daug pergalių“, – tęsė A. Schwarzeneggeris.

Jis taip pat paragino imtis drastiškų priemonių oro taršai sumažinti, sakydamas, kad dėl jos kasmet miršta devyni milijonai žmonių.

Dar A. Schwarzeneggeris atkreipė dėmesį į būtinybę propaguoti atsinaujinančios energijos išteklių naudojimą ir gyrė šalis bei verslus, kurie jau ėmėsi veiksmų šioje srityje.

Kiek anksčiau į susirinkusiuosius kreipėsi Austrijos kancleris Sebastianas Kurzas (Sebastianas Kurcas). Jo pasirodymą nutraukė į sceną įsiveržusi protestuotoja, norėjusi atkreipti dėmesį į Austrijos vyriausybės „tuščius žodžius“ kovojant su klimato kaita.

S. Kurzas leido protestuotojai padaryti savo pareiškimą, o paskui perėmė iš jos mikrofoną ir tęsė savo kalbą.

„Litgrid“ duomenimis, 2016 m. Lietuvoje pagaminta 1,977 TWh iš AEI generuojamos elektros energijos, iš viso šalies energijos poreikis siekė 10,445 TWh.  Bendras metinis iš AEI generuojamos elektros energijos kiekis pernai metais, palyginti su 2015 m., ūgtelėjo 25 proc.

„Iš atsinaujinančių energijos išteklių pagaminamos elektros energijos suvartojimas nuolat auga tiek pasaulyje, tiek Lietuvoje. Pastebime, jog dažniausiai galimybe pirkti žalią energiją domisi tarptautinės bendrovės, kurios skiria dėmesio socialinei atsakomybei ir aplinkosaugai. Šiuo metu iš „Energijos tiekimo“ Kauno A. Brazausko hidroelektrinėje gaminamą „Žalią lietuvišką energiją“ perka 300 klientų“, – teigia nepriklausomo elektros tiekėjo „Energijos tiekimas“ vadovas Vidmantas Salietis.

„Eurostat“ duomenimis, iš AEI pagaminamos elektros energijos dalis bendrame energijos balanse auga kasmet. 2007 m. šis rodiklis siekė vos 4,7 proc. ir per beveik dešimtmetį išaugo 4 kartus. Anot V. Saliečio, augimą lemia nuosekliai mažėjančios energijai pagaminti naudojamų technologijų kainos.

„Atsinaujinančios energetikos technologijos prieš dešimtmetį buvo gerokai brangesnės ir dažnai buvo prieinamos tik dėl valstybės subsidijos. Šiandien situacija pasikeitė ir iš atsinaujinančių energijos išteklių pagaminama elektros energija yra prieinamesnė“, – sako „Energijos tiekimo“ vadovas.

Pingant atsinaujinančios energetikos technologijoms, mažėja ir reguliuojamos jos supirkimo kainos. Valstybinė kainų ir energetikos kontrolės komisija 2016 m. II pusmetį iš atsinaujinančių energijos išteklių pagaminamos elektros energijos supirkimo kainas vidutiniškai sumažino 13,4 proc. Aukščiausia supirkimo kaina 2017 m. I pusmetį yra nustatyta saulės elektrinėms, žemiausia – vėjo jėgainėms.

Europos Komisija (EK) taip pat planuoja iki 2030 metų iki 30 proc. padidinti privalomus energijos vartojimo efektyvumo tikslus.

Tačiau aplinkosaugininkų organizacijos kritikavo ES už tai, kad ji nenutraukia subsidijų anglimis kūrenamoms elektrinėms, ir sakė, kad naujieji planai yra nepakankami.

„Mes padėsime Europai paversti Paryžiaus susitarimą konkrečiais veiksmais“, – sakė klimato klausimų eurokomisaras Miguelis Canete (Migelis Kanjetė).

Pagal Paryžiaus susitarimą, kuris buvo pasiektas beveik prieš metus, ES planuoja išmetamą šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekį iki 2030 metų sumažinti 40-čia proc., palyginti su 1990 metų lygiu, ir pasiekti, kad energija iš atsinaujinančių šaltinių sudarytų 27 proc. visos suvartojamos energijos.

ES siekia, kad 2030 metais pusė bloko elektros būtų pagaminama iš tokių atsinaujinančių šaltinių kaip vėjas ir saulė. Be to, ji tikisi, kad 2050 metais visa jos elektra bus gaminama neišskiriant anglies dioksido.

Paskelbtame priemonių pakete numatoma siekti, kad energija iš atsinaujinančių šaltinių taptų vis labiau grindžiama rinka. Tam bus nustatyta reguliavimo sistema, kuri turėtų išsklaidyti investuotojų abejones, ir bus sukurtos vienodos sąlygos įvairioms technologijoms.

„Naujosios rinkos taisyklės suintensyvina kainų signalus ir skatina didesnį rinkos lankstumą“, – sakė M.Canete.

„Mūsų pasiūlymai paskatins prekybą tarp šalių, sukurs vienodas sąlygas atsinaujinantiems šaltiniams, pašalins kliūtis naujiems veikėjams rinkoje ir užtikrins tikrumą investuotojams“, – pridūrė jis.

„Labai teršiantis iškastinis kuras“

Pasiūlymais dėl atsinaujinančių energijos šaltinių taip pat siekiama skatinti darbo vietų kūrimą sektoriuje, kuriame jau dirba daugiau kaip milijonas žmonių. Europos Komisija nurodė, kad 2014 metais vėjo energijos sektoriuje dirbo maždaug 320 tūkst. žmonių: penkis kartus daugiau nei 2005 metais.

1000 puslapių priemonių paketu, kuriam dar turi pritarti ES narės ir Europos Parlamentas, siekiama pertvarkyti energijos rinką ir užtikrinti perėjimą prie „švarios“ energijos.

Europos Komisija ragina mažinti vadinamuosius pajėgumų mechanizmus, kurie laikomi vyriausybių subsidijomis elektros įmonės, siekiant išvengti elektros tiekimo sutrikimų.

Tokie mechanizmai taikomi arba svarstomi Belgijoje, Kroatijoje, Danijoje, Prancūzijoje, Vokietijoje, Airijoje, Italijoje, Lenkijoje, Portugalijoje, Ispanijoje ir Švedijoje. Jais užtikrinamas pakankamas elektros tiekimas paklausos piko valandomis.

Tačiau M.Canete sakė: „Pajėgumų mechanizmai nebus naudojami kaip paslėpta subsidija labai taršiam iškastiniam kurui. Tai prieštarautų mūsų tikslams dėl klimato.“

ES naujoms elektrinėms nustatė 550 anglies dvideginio gramų kilovatvalandei limitą, bet davė laiko esamus pajėgumų mechanizmus pritaikyti prie naujų taisyklių.

Europos Komisija taip pat siūlo 2030 metams nustatyti privalomą 30 proc. energijos vartojimo efektyvumo tikslą, kuris yra didesnis už dabartinį mažiausiai 27 proc. tikslą. Tam reikia aprūpinti pastatus nauja energijos taupymo technologija.